Kiekviena save gerbianti jūrinė šalis turi sudariusi ir išleidusi jūrininkų katalogą. Tokius žinynus turi kaimynai latviai, lenkai, estai. Lietuvos jūrų muziejus, gavęs projektinį finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos, kaip pirmąją būsimo leidinio kregždę parengė elektroninę žinyno versiją „Prie Lietuvos laivyno ištakų: žmonės ir laivai“, publikuojamą muziejaus tinklalalpyje http://juru.muziejus.lt/Laivyno_istakos.pdf . Čia pateikiamos ir Lietuvos laivų, ir devyniasdešimties žmonių, nusipelniusių kuriant Lietuvos laivyną, biografijų faktai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos „Lietuvos metų gaminio 2015“ konkurse LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) įvertintos aukso medaliu už tarptautinį konteinerių paskirstymo centrą.

„Nors dėl embargo Rusijos užimama rinkos dalis susitraukė beveik dešimtadaliu, tai nesutrukdė Lietuvos transporto sektoriaus augimui. Mažėjantis prekių srautas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos paskatino didesnį Lietuvos transporto ir logistikos įmonių aktyvumą kitose rinkose“, – vakar Logistikos ir transporto forume sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Lietuva nėra priskiriama prie šalių, kurioms šiuo metu reikėtų tolimesnės Europos Komisijos (EK) nuodugnios analizės. Tuo EK pripažįsta, kad 2016 metus Lietuva pradės esant nerizikingai makroekonominei situacijai.

Dvylikos Naftą Eksportuojančių Šalių Organizacijos (Organization of the Petroleum Exporting Countries - OPEC) valstybių atstovai gruodžio ketvirtąją, penktadienį, renkasi Vienoje antrajam pusmetiniam šių metų susitikimui. Naftos gavybos pramonė visame pasaulyje, jau daugiau nei metus kenčianti nuo rekordiškai žemų naftos kainų, nekantriai lauks susitikimo rezultatų. Jei OPEC nuspręs apriboti naftos gavybą, pasaulinės naftos kainos turėtų kilti. Vis dėlto, sunku tikėtis, jog dabartinė strategija bus pakeista, ir panašu, kad naftos kainos ir toliau bus paliktos reguliuoti rinkai.

Vyriausybė pritarė Transporto ir tranzito komisijos siūlymui Lietuvoje taikyti kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais Rusijos Federacijoje registruotoms krovininėms transporto priemonėms.

Pajūryje pagaliau nurimus vėjui, Lietuvos jūrų muziejuje darbavosi didžiausias Baltijos šalyse kranas, gebantis pakelti net 500 t svorio krovinius. Tokio statybų galiūno prireikė, norint įkelti į rekonstruojamą akvariumą, kuris yra Nerijos forte, akrilo tunelį, akvariumus, filtrus ir kitus  įrenginius. Ši įranga dėl didelių gabaritų negalėjo būti atgabenta į forto kiemą per siaurą ir žemą tunelį, todėl muziejui teko samdyti brangiai kainuojantį kraną.

Ukrainoje vykdomos reformos turėtų leisti verslui jaustis komfortiškiau šioje šalyje. Lietuva siūlo savo pagalbą Ukrainai, stiprinant viešojo valdymo gebėjimus bei atveriant vartus Ukrainos verslui plėstis į ES rinkas per Lietuvą. Apie tai šiandien Vilniuje prasidėjusiame 1-ajame Lietuvos–Ukrainos ekonomikos forume kalbėjo Lietuvos ir Ukrainos prezidentai bei susirinkę abiejų šalių verslo atstovai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) baigė Lietuvos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) sektoriaus atitikties EBPO Valstybės valdomų įmonių valdymo gairėms vertinimą. Ūkio ministrui Evaldui Gustui adresuotame EBPO Bendrovių valdymo komiteto Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupės pirmininko laiške dėkojama Lietuvai už profesionalumą, bendradarbiavimą ir pozityvų dalyvavimą rengiant apžvalgą. Prie laiško pridėtos EBPO išvados ir rekomendacijos.

Aviacija ir džiazas – su šiais žodžiais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose rengiamasi minėti istoriškai vieną svarbiausių Lietuvos aviacijai datų. Trys didžiausi Lietuvos oro uostai, prieš metus sujungti į vieną valstybės įmonę, artėjant didžiosioms metų šventėms, prisimena savo simbolinę pradžią – lygiai prieš 100 metų pradėtas kurti Vilniaus oro uostas, ir kviečia tai švęsti kartu.

Lapkričio 26 d., konferencijoje „Lietuvos susisiekimo sektoriaus perspektyvos 2016–2020 metams“ buvo apžvelgtos Lietuvos transporto sektoriaus galimybės ir planai. Ateities vizijomis pasidalino Susisiekimo ministerijos, transporto, logistikos, ekspeditorių, kelių infrastruktūros, technologijų ekspertai.

Lapkričio 23 d. vykusiame Klaipėdos muzikinio teatro pastato rekonstravimo techninio projekto pristatyme dalyvavo Seimo narys Raimundas Paliukas, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, teatro vadovas Ramūnas Kaubrys bei kiti svarbūs asmenys. Projektą pristatė projekto autoriai: „Studijo Gollwitzer architekten gmbH“ architektas Wolfgangas Gollwitzeris ir valstybinės įmonės „Inžinerinė mintis“ direktorius Tomas Burokas bei architektai Nomeda Karolina Petniūnienė ir Eimantas Pranevičius.

Vokietijos „Bomin Linde LNG“ ir „Klaipėdos nafta“ kuria bendrovę, kuri įgyvendins SGD transportavimo laivo projektą

2015 m. sausio–spalio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 7,3 proc. – iš viso krauta 32,30 mln. t, t. y. 2,19 mln. t daugiau nei 2014 m. sausio–spalio mėn.

Kinija turi daug potencialo ir galimybių, kurių mes dar neišnaudojame, todėl Lietuvos valstybinės institucijos ir verslo atstovai pastaruoju metu stiprina veiklą su šia šalimi. Lapkričio 23 d., Pekine vykstančio Lietuvos–Kinijos verslo forumo metu pasirašyta 11 svarbių sutarčių, kurios atvers kelius Kinijos investicijoms Lietuvoje ir sustiprins Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimą ne tik verslo, bet ir akademiniame lygmenyje.