Maskvoje (Rusija) prasidėjo keturias dienas truksianti tarptautinė transporto ir logistikos paroda bei konferencija „TransRussia 2016”. Dvidešimt pirmą kartą organizuojamame renginyje dalyvauja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei gausus būrys uoste veikiančių įmonių.

Didėjantys keleivių srautai, jų poreikiai ir išmaniųjų įrenginių populiarumas nulėmė belaidžio interneto ryšio paslaugos pokyčius Lietuvos oro uostuose. Čia įdiegti modernūs sprendimai padidino ryšio pralaidumą ir spartą bei suteikė galimybę vienu metu belaidžiu internetu naudotis dar daugiau žmonių. Taip pat nuo šiol Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose nemokamas belaidis internetas veikia tuo pačiu vardu – „Invest Lithuania FREE WiFi“.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje lankėsi Baltarusijos ambasados Lietuvoje naujai paskirti diplomatai. Grupės vadovui ekonominio bendradarbiavimo klausimais Aleksandrui Ignatenko ir patarėjui prekybos, ekonomikos klausimais Vadimui Losickiui pristatyta Klaipėdos uosto veikla, svečiai lankėsi ir uosto kompanijose.

Siekdama gerinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu ir efektyviau plėtoti šalies oro uostus, Susisiekimo ministerija inicijuoja naują, didžiuosiuose Europos oro uostuose taikomą oro uostų valdymo modelį. Aviacijos sektoriaus plėtros ir koncesijos principo taikymo galimybės šiandien aptartos Seimo Ekonomikos komiteto surengtoje diskusijoje tema „Oro uostų valdymo tendencijos ES ir aviacijos įtaka ekonomikai“.

2015-ieji – pirmieji metai, kai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai dirbo drauge kaip Lietuvos oro uostų tinklas. Per šiuos metus ne tik pasiektas rekordinis keleivių skaičius - 4,2 milijono, bet ir dvigubai išaugintas grynasis pelnas. Lyginant su 2014 m., jis išaugo 74 proc. ir sudarė 2,1 milijono eurų.

Vokietijos investuotojai: devyni iš dešimties vėl rinktųsi Lietuvą

Šiandien į Vilniaus oro uostą atskrenda pirmasis aviakompanijos „Germania“ lėktuvas iš Šveicarijos. Nors reguliarūs skrydžiai tarp Lietuvos sostinės ir Ciūricho prasidės daugiau nei po mėnesio – birželio 2 dieną, į Vilnių savaitgaliui atvyksta šveicarų žurnalistų, tinklaraštininkų, turizmo agentų ir oro linijų atstovų delegacija, siekianti savo šalyje pristatyti Lietuvą kaip patrauklią turizmo kryptį.

Triukšmas ir vibracija – tokie epitetai lydėdavo senąją, iš sovietinių laikų paveldėtą geležinkelių sistemą. Šalia geležinkelių gyvenančius vargindavo ne tik triukšmas, bet ir tarša. Tačiau projektas „Rail Baltica“ situaciją keičia kardinaliai: statomos triukšmą ribojančios konstrukcijos, tiesiami elektrifikuoti geležinkeliai, o ekologiški elektriniai lokomotyvai keičia dyzelinius garvežius.

Vilniaus oro uostas įvertintas už pastangas mažinti poveikį aplinkai ir gavo Tarptautinės oro uostų tarybos pirmo lygio akreditaciją už metinį išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekį ir CO2 pėdsaką. Nepriklausomi vertintojai patvirtino, kad šie rodikliai atitinka visus oro uostų anglies dvideginio akreditacijos (ACA) programoje numatytus reikalavimus ir nustatytus ISO standartus.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos gretas papildė UAB „Granmax“. Trąšų gamyba ir jų pakavimu besiverčianti įmonė tapo šešioliktąja asociacijos nare.

Balandžio pradžioje UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ pristatė naują gaminį – modernizuotą lokomotyvą TGM4 Nr., kuris perduotas užsakovui – AB „Dolomitas“.

„Wizz Air”, didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje, plėtros nestabdo ir šiais metais – toliau stiprina savo pozicijas Rytų ir Vidurio Europoje, atidarydama jau 25-ąją bazę. Nuo rugpjūčio mėnesio Sibiu mieste, Rumunijoje, kompanija bazuos 1 orlaivį, o skrydžių tinklą papildys 4 nauji maršrutai iš naujos bazės į Niurnbergą, Miuncheno Memingeną, Milano Bergamo ir Madridą. „Wizz Air“ taip pat pristato ir pirmąjį maršrutą iš Šiaurės Rumunijos miesto Sučavos į Londono Lutono oro uostą.

Klaipėdos uosto krovos kompanijos 2016 kovą pasiekė rekordinę krovą – 3,45 mln. tonų. Tai yra 14,9 proc. arba 447,8 tūkst. tonų daugiau nei pernykštį kovą. Iš viso per pirmąjį šių metų ketvirtį uoste perkrauta beveik 10 mln. tonų krovinių.

Balandžio 13 d., trečiadienį, 10 val. Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks diskusija „Oro uostų valdymo tendencijos ES ir aviacijos įtaka ekonomikai“.

Geležinkeliais gabenamų krovinių mažėjimą pastaruoju metu iš esmės lemia ne lokalios, o geopolitinės, makroekonominės priežastys: dėl ekonominių sankcijų Rusijai apribota tarptautinė prekyba, krizė Ukrainoje, Rusijos ūkio recesija, lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas. Tai pajuto ir Lietuvos geležinkeliai – 2015 m. krovinių vežimo Lietuvos geležinkeliais apimtys, palyginti su 2014 m., sumažėjo 1,9 proc. (nuo 49 mln. t iki 48,05 mln. t).