Prekybos sąlygos regionų oro uostose gerėja, bet sunkumų vis dar iškyla
2016 05 16
- Smulkiau
Šis renginys suteikia galimybę apžvelgti Europos regionų oro uostų prekybos sąlygas ir svarbiausius iššūkius. Kaip įprasta, prieš tai vyko „ACI Europe“ regionų oro uostų forumo plenarinis posėdis. Forumas, kaip unikali šios industrijos platforma regionų oro uostams, švenčia dešimtmečio jubiliejų.
GERĖJANČIOS EISMO SĄLYGOS
Kartu su kitais oro uostų sektoriais regionų oro uostai gali džiaugtis sparčiai augančiu keleivių skaičiumi - 8,9 proc. per pirmą ketvirtį oro uostuose, kurių keleivių skaičius mažesnis nei penki milijonai per metus, ir 7,6 proc. ne sostinėse esančiuose oro uostose iš tos pačios kategorijos.
Tai reiškia, kad regionų oro uostai neatsilieka nuo sektoriaus vidurkio (7,8 proc.) – tai itin teigiamas pokytis po lėtesnio keleivių srautų augimo, vykusio iškart po pasaulinės finansinės krizės. Nuo 2008 m. iki 2015 m., kai Europos oro uostų keleivių skaičius išaugo kone 25 proc., šis skaičius regionų oro uostuose išaugo tik 14,4 proc., o ne sostinėse esančiuose oro uostuose, per metus pervežančiuose mažiau nei penkis milijonus keleivių, tas pats skaičius padidėjo tik 9,2 proc.
Olivier Jankovec, „ACI Europe“ generalinis direktorius: „Nuo praėjusių metų regionų oro uostai pagaliau ėmė vytis didžiuosius oro uostus ir dabar gali džiaugtis dinamiškiau augančiu keleivių skaičiumi. Be pagerėjusių makroekonomikos sąlygų Europoje, didelė dalis šio augimo buvo pasiekta dėl oro uostų pastangų išlikti konkurencingiems ir užtikrinti oro susisiekimo paslaugas ne tik įprastais pelningiausiais sezonais. Be to, susirūpinus turistų saugumu, tradicinių Šiaurės Afrikos krypčių paklausa sumažėjo, o Europos – padidėjo. Tačiau, kur yra laimėjusių, yra ir pralaimėjusių. Nėra dviejų vienodų rinkų, konkurencija tarp oro uostų nuožmesnė nei bet kada anksčiau, o sąlygas, pagal kurias nusprendžia dirbti, iš esmės diktuoja oro linijos.“
EKONOMINIO TVARUMO IŠŠŪKIS
Atsigavus eismui, pagerėjo ir regionų oro uostų finansinė padėtis. 2013 m. 66 proc. oro uostų, kurių keleivių skaičius mažesnis nei 5 mln. per metus, buvo nepelningi, o dabar šis skaičius sumažėjo iki 56 proc. Tačiau šis pagerėjimas daugiausiai naudos atnešė didesniems regionų oro uostams, o ne mažesniems. 77 proc. oro uostų, kurių keleivių skaičius mažesnis nei milijonas per metus, ir toliau yra nuostolingi, šis skaičius nuo 2013 m. nepakito.
O. Jankovec sako: „Daugiau susispausti jau nebegalime. Sąnaudos buvo mažinamos metai iš metų, mes neabejotinai pasiekėme ribą. Nors našumas turėtų padidėti pasitelkus technologijų naujoves, tačiau turime pripažinti, kad mažesni regionų oro uostai struktūriškai nepelningi – iš esmės dėl masto ekonomijos stokos. Galiausiai viskas priklauso nuo dydžio.“
Regionų oro uostai yra gyvybiškai svarbi komunikacijos grandis tarp jų bendruomenių ir platesnio pasaulio, todėl jie taip pat yra ir gyvybiškai svarbūs ekonomikos plėtrai ir vietos darbo rinkai. Todėl šiame kontekste neturėtų stebinti tai, kad tęsiant oro uostų privatizaciją, kelios ES valstybės narės pasirinko palaikyti ar net kurti integruotus oro uostų tinklus kaip priemonę šiems ekonominiams uždaviniams spręsti. Taip buvo Portugalijoje (ANA), Ispanijoje (AENA) ir, visai neseniai, Graikijoje. Tokį kelią pasirinko ir Lietuva, nusprendusi sujungti tris nacionalinius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos – į vieną subjektą, ir šiuo metu svarstanti jo koncesiją.
NAUJOS PASIEKIAMUMO GALIMYBĖS IR DAUGIAU REGLAMENTAVIMO PROBLEMŲ
Regioniniuose oro uostuose pagerėjo ne tik keleivių pervežimo padėtis, bet ir pasiekiamumas, tačiau – mažesniu tempu. 24 proc. regioninių oro uostų pasiekiamumo lygis vis dar žemesnis nei buvo prieš ekonomikos krizę (2008 m.), palyginus su 5,6 proc. augimu didesniuosiuose oro susisiekimo centruose.
Šiuo metu dauguma regioninių oro uostų nukreipia savo maršrutų plėtros strategijas į žemų kainų oro linijas. Jos vienintelės šią vasarą plečia savo Europos vidaus maršrutų tinklą (2 proc.), tuo tarpu didelės oro linijos, tiekiančios visas paslaugas, ir regioninės oro linijos jį mažina (atitinkamai 7 proc. ir 17 proc.). Tačiau didelės rinkos, ieškodamos būdų gauti daugiau pelno, taip pat ėmė kreipti dėmesį į žemų kainų oro linijas, todėl jų požiūris į regionų oro uostus tampa vis labiau oportunistinis. Atitinkamai, žemų kainų oro linijų bazių skaičius Europos regioniniuose oro uostuose (93 bazės 78 oro uostuose) vis dar nesiekia 2014 m. lygio (98 bazės 82 oro uostuose).
Nepaisant to, didesniems regionų oro uostams atsiveria potencialios naujų nišų galimybės, nes žemų kainų oro linijos ėmė kreipti dėmesį į tolimojo susisiekimo paslaugas. Tai neabejotinai padidins regionų pasiekiamumą oru ir įpūs naujų vėjų į vietos ekonomikos plėtrą. To pavyzdys – „Norwegian Airlines“ planas atidaryti tiesioginį maršrutą iš Korko oro uosto į JAV. Tačiau nerimą kelia tai, kad tokiai perspektyviai plėtrai kelią užkerta politiniai sprendimai – JAV vyriausybė iki šiol nesilaiko 2007 m. ES ir JAV aviacijos susitarimo sąlygų.
O. Jankovec sako: „Prekybos sąlygos aviacijai šiuo metu yra geriausios per daugybę metų, tad pagrindine kliūtimi iš tiesų lieka politika ir reglamentavimo aplinka. Mums reikia geriausiai rinkos dinamiką atspindinčių ir atitinkančių reglamentų. Tai ypač matyti vertinant oro uostų mokesčius – jie ir toliau yra reglamentuojami senaisiais metodais, tarsi oro uostai vis dar būtų monopolistai. Mums taip pat reikia reglamentų, kuriuose prioritetas būtų skiriamas vartotojams ir pasiekiamumo oru didinimui. Vadinasi, turėtume ignoruoti protekcionistines jėgas ir įveikti pasipriešinimą permainoms, sutelkdami dėmesį į pažangą. Taip pat, turėtume taikyti Bendro Europos dangaus koncepciją ir atsisakyti aviacijos mokesčių.“
Jis priduria: „Europos Komisijos aviacijos strategija siekiama įgyvendinti šiuos tikslus, panaikinti atotrūkį tarp aviacijos ir ekonomikos, bet tam, kad ši strategija išties būtų veiksminga, būtina prasminga parama ir valstybių narių vienybė.“
¹ Šių metų konferencija pritraukė virš 160 delegatų iš 20 oro uostų 25 valstybėse.
² „ACI EUROPE“ regionų oro uostų forumas jungia 422 regioninius oro uostus. Forumui pirmininkauja Alberto Martinas – AENA Gran Kanarijos oro uosto direktorius. Vicepirmininkas yra Henris Ganssonas – „Finavia“ vyresnysis direktoriaus pavaduotojas.
„ACI Europe“
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|