Lietuva tampa vis įdomesne kryptimi kruiziniais laivais keliaujantiems turistams – tai atspindi rekordinis šių metų turistų skaičius, viešėję niekada anksčiau čia nesilankę laivai ir laivybos linijos. Klaipėdos uosto pastangos pritraukiant čia pinigus išleidžiančius turistus prisideda auginant miesto ir regiono ekonomiką, turizmo sektorių bei garsina Lietuvos vardą pasaulyje.

Planuodamas svarbius infrastruktūros projektus Klaipėdos uostas siekia ir papildomų naudų – prisidėti prie aplinkos gerinimo. Sprendimai, gilinant uostą bei valant sąnašas, iškastu švariu gruntu papildyti paplūdimius duoda rezultatų. Itin ryškus 2022-aisiais atliktų darbų efektas, kai gilinant įplaukos kanalą netoli kranto, po vandeniu buvo suformuotas pylimas. Per trejus metus I Melnragės paplūdimys praplatėjo net daugiau nei 10 metrų. 

Pernai Klaipėdos uostas tapo pirmuoju Baltijos šalyse, gavusiu tarptautinį aplinkosaugos vadybos sertifikatą. Šis įvertinimas tapo paskata aktyviai diegti uosto tvarumo priemones nuo emisijų mažinimo iki naujų technologijų diegimo ir įpareigojo Klaipėdos uostą išlaikyti aukštą aplinkosauginės atsakomybės kartelę.

Nuo statybinių medžiagų, geležies ir plieno gaminių iki šviežių vaisių, daržovių ar meno kūrinių – per Klaipėdos uostą į Lietuvą ir iš jos Ispanijos kryptimi keliauja spalvingas krovinių srautas. Nors dabar Ispanijos krypties kroviniai sudaro nedidelę Klaipėdos uosto krovos dalį, bendradarbiavimą siekiama stiprinti ir atveriant naujas partnerystės galimybes. Šiandien Klaipėdos uosto direkcijoje apsilankęs Ispanijos ambasadorius bei jį lydinti delegacija išsamiai susipažino su Klaipėdos uosto veikla ir perspektyvomis.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas šiandien Rygoje vykusiame metiniame Baltijos valstybių transporto ministrų susitikime su Latvijos ir Estijos kolegomis aptarė bendrų infrastruktūros projektų eigą ir reikalingą Europos Sąjungos (ES) finansavimą tarptautiniams projektams – europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“, automagistralei „Via Baltica“ ir kitoms strateginėms Baltijos regiono jungtims su Europa.

Susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė teigia, kad Europos Sąjungai būtina sutarti dėl konkretaus veiksmų plano, kuris padėtų koordinuotai reaguoti į hibridines grėsmes, kylančias dėl trikdomų palydovinės navigacijos sistemų (GNSS). Tokie trikdžiai, anot jos, daro įtaką ne tik transportui, bet ir vis daugiau kitų sektorių.

Klaipėdos uostas toliau užtikrintai juda žaliąja kryptimi. Šiomis dienomis du uoste
veikiančius terminalus jau pasiekė ir pradedama montuoti elektros tiekimo laivams
nuo kranto įranga. Jos išbandymo darbus ketinama atlikti dar šiemet, o jau kitąmet
prie krantinių prišvartuoti laivai galės išjungti variklius ir naudoti nuo kranto tiekiamą
elektrą taip sumažindami oro taršą bei skleidžiamą triukšmą.

Tarp Klaipėdos uosto direkcijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės pasirašyta lėšų, skirtų tobulinti miesto gatves, skyrimo sutartis. Artimiausiais metais Uosto direkcija miestui skirs daugiau nei 3 mln. eurų į uostą vedančių arterijų rekonstrukcijos ir projektavimo darbams.

Trijų šių metų ketvirčių skaičiai rodo užtikrintą krovos augimą Klaipėdos uoste. Per devynis šių metų mėnesius krova, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtelėjo 11 proc. Vertinant krovinių kategorijas atskirai, atsiskleidžia Lietuvoje įgyvendinamų projektų reikšmė ir mastas, grūdų sezono derliaus ženklai, Jungtinių Amerikos Valstijų vykdoma muitų politika ir kitos visai Lietuvai svarbios tendencijos.

Žaliojo vandenilio gamybos Klaipėdos uoste projektas sparčiai artėja prie tikslo. Šiomis dienomis žengtas dar vienas svarbus žingsnis: Italijoje sėkmingai atlikti žaliojo vandenilio stotelės svarbiausio įrenginio – elektrolizerio – gamykliniai bandymai.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, Donaldo Trumpo grįžimas į JAV prezidento postą su „Drill, baby, drill!" šūkiu ir NATO šalių sprendimas didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP kelia klausimų apie žaliojo kurso ateitį Europos Sąjungoje – ar geopolitiniai sukrėtimai nepristabdys perėjimo prie žaliosios energijos? Ekspertai sako, kad, priešingai, ilguoju laikotarpiu krizės žaliąjį kursą tik sustiprins, ir tai matoma jau šiandien.

Rugsėjo 26–28 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke jau septintą kartą vyks tarptautinis uosto technologijų hakatonas Portathon 2025. Daugiau nei 100 dalyvių iš Lietuvos, Švedijos, Rumunijos ir Gruzijos kurs technologinius sprendimus, padėsiančius spręsti jūrinio sektoriaus, gynybos, taršos mažinimo bei tvarumo iššūkius.

Klaipėdos uostas, siekiantis atitikti kuo aukštesnius saugumo standartus, patirties semiasi ir iš profesionalų užsienyje. Šiomis dienomis įžvalgomis apie galimus inovatyvius ir veiksmingus Klaipėdos uosto oro ir povandeninės erdvės apsaugos sprendimus su Klaipėdos uosto vadovu pasidalijo užsienio kompanijos, glaudžiai bendradarbiaujančios su tarptautinėmis jūrų ir saugumo organizacijomis, NATO institucijomis, karinėmis pajėgomis.

Dubajuje rugsėjį vykusioje didžiausioje Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos regione saldumynų ir užkandžių parodoje triumfavo lietuviai: Panevėžyje sukurti trijų skonių šaltyje džiovinti ledai pripažinti geriausiu saldainiu. Tai – pirmas kartas istorijoje, kai lietuvių kurtam produktui įteikiamas toks aukštas įvertinimas.

Klaipėdos uostui – Europos Sąjungos finansavimas: diegiama moderni įranga, tapsianti dar vienu iš saugiklių prieš GPS trikdžius