Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų – per pastaruosius dvejus metus Druskininkų, Jonavos ir Tauragės rajonų savivaldybėms papildomai skirta 4,9 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų, kurios suteikė galimybę įsigyti dar 17 naujų autobusų. Ateinantį rudenį šiose savivaldybėse iš viso galės kursuoti 23 elektriniai autobusai, nupirkti panaudojant ES fondų lėšas.

305628789 189398776860884 430058301589077170 n 300

Žiemiški pajūrio vaizdai slepia tamsiąją šio reginio pusę – užsilikusias ar bangų išplautas šiukšles. Jų kiekis šalies paplūdimiuose europinę normą, kuri apibrėžia gerą aplinkos būklę, viršija nuo keliolikos iki keliasdešimties kartų.

V. Jurevičičnės nuotr. 300

„Per šiuos metus iš viso uoste jau rekonstravome apie 1 200 metrų uosto krantinių. Vienas iš stambesnių užbaigtų projektų – rekonstruotos Žiemos uosto krantinės, kurios visiškai paruoštos krovai. Kaip žinome, Žiemos uostas turi seną istoriją. Uostelio krantinės buvo ypač prastos būklės, tad buvo būtina jas sutvarkyti", – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Lietuvos kultūros institutui vadovaus Julija Reklaitė, dabartinė meno rezidencijų ir edukacijos centro „Rupertas" direktorė. Ji pasirinkta iš dviejų kandidatų, Kultūros ministerijos kartu su Valstybės tarnybos departamentu organizuotame konkurse surinkusių daugiausiai balų. Konkurse iš viso dalyvavo 6 pretendentai.

Karinio mobilumo projektams finansuoti Lietuva sulauks papildomų 46 mln. eurų investicijų iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. „Connecting Europe Facility“, CEF). Ši parama bus skirta dar dviejų magistralinio kelio „Via Baltica“ nuo Marijampolės link Lenkijos sienos ruožų rekonstrukcijai.

2022 12 22 Lietuvos ir Lenkijos ministrai 300

Susisiekimo ministras Marius Skuodis, lankydamasis Lenkijoje, su šios šalies transporto ministru Andrzejumi Adamczyku aptarė abiem šalims svarbios tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstrukciją ir bendradarbiavimą, kuriant naujus krovinių gabenimo koridorius tarp Baltijos jūros šalių uostų ir Ukrainos.

Ketvirtadienį Seimas pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotiems saugią ir prekybinę laivybą reguliuojančių įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama, kad augtų laivų su Lietuvos vėliava skaičius, didėtų šalies jūrinio sektoriaus konkurencingumas ir būtų kuriamos naujos darbo vietos jūrinėje laivyboje. Kartu tai sudarys sąlygas įregistruoti pirmąjį šalies suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) laivą-saugyklą „Independence“ Lietuvos jūrų laivų registre.

Vitos Jurevičienės nuotr. 300

Užbaigus rekonstruoti Senosios Smiltynės perkėlos krantines Smiltynės pusėje, čia vienu metu gali būti švartuojami du keltai. Siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį ir saugesnį keleivių ir transporto priemonių perkėlimą, pradėta ir Naujosios perkėlos infrastruktūros rekonstrukcija.

Vitos Jurevičienės nuotr.

zem5 300

Klaipėdos uosto laivybos kanale ir jo prieigose jau kurį laiką itin intensyviai dirba ne vienos užsienio kompanijos technika, atliekanti uosto gilinimo darbus. Vienas svarbiausių šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vykdomų infrastruktūros projektų naudingas ne tik pačiam uostui, siekiančiam ir toliau išlikti konkurencingu, bet ir kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Europos investicijų bankas (EIB) finansuos tvarią ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią Klaipėdos jūrų uosto plėtrą, skelbia pasirašyta Europos investicijų banko ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kredito sutartis, skirta atnaujinti infrastruktūrą Klaipėdos uoste.

Susisiekimo ministerija informuoja, kad išrinkta nauja į akcinę bendrovę pertvarkomos Klaipėdosvalstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD)stebėtojų tarybaji savo ketverių metų kadenciją pradės KVJUD tapus akcine bendroveSusisiekimo ministro įsakymais patvirtinta stebėtojų tarybos sudėtis, nustatyta valstybės įmonės KVJUD teisinio statuso pakeitimo į akcinę bendrovę data – 2023 m. sausio 2 d. ir suteiktas įgaliojimas dabartiniam KVJUD generaliniam direktoriui Algiui Latakui toliau tęsti darbą.

Besibaigiantys 2022 metai susisiekimo sektoriuje buvo išskirtiniai įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus – pradėti nauji projektų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ etapai, modernizuojama Klaipėdos uosto ir oro uostų infrastruktūra. Tarp svarbiausių nuveiktų darbų Susisiekimo ministerija taip pat išskiria šalyje pradėtą elektromobilumo plėtrą ir kitus žaliojo kurso projektus bei lankstesnį, pažangesnį valdymą užtikrinančią valstybės įmonių pertvarką į akcines bendroves.

Susisiekimo ministerija viešam derinimui pateikė Vyriausybės nutarimą dėl periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos tarifų nustatymo kriterijų ir paslaugos 2021–2023 metams didžiausių tarifų sąrašo ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves 2023 metais, sąrašo patvirtinimo.

Lietuvos, o kartu ir Europos, aviacijos sektorius šiais metais dideliu tempu vijosi prieš pandemiją buvusius rezultatus. Nors metų pradžioje dar buvo galima justi pandemijos įtaką ir keliavimo ribojimus, tačiau vėlesni mėnesiai jau demonstravo itin aktyvų atsigavimą, dėl kurio daugelis aviacijos rinkos dalyvių net keliskart gerino bendras metų aviacijos prognozes. Kokie buvo 2022 metai Lietuvos aviacijai?

Praeitų metų aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje kelių transporto sektorius buvo „atsakingas" už apie 62 proc. viso per metus išmetamų azoto oksidų kiekio. Apie 40 proc. teršalų išskiriantis transporto sektorius yra ir didžiausias teršėjas Lietuvoje. Beje, didžioji transporto sektoriaus energijos dalis gaunama iš naftos. Tarptautinės energetikos agentūra prognozuoja, jog naftos paklausa ir toliau augs.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt