Projekto kūrėjai pabandė patikrinti, ko vertas posakis „kalbėti apie muziką yra tas pats, kas šokti apie architektūrą”. Nacionalinio transliuotojo televizijos kanaluose bei mediatekoje jau galima išvysti video ciklo „Šokis plius miestas“ trumpus programinius intarpus-vaizdo klipus, kuriuose per šokį, architektūrą ir video meną atskleidžiami unikalūs trijų didžiųjų šalies miestų architektūros objektai. Uostamiesčiui skirti keturi Šeiko šokio teatro video kūriniai, netikėta menų jungtimi žiūrovams leidžia pažvelgti į dažnai užvertus nuo svečių industrinio – jūrinio miesto objektus. Šokėjų judesio pasakojimai sukuria papildomą estetinį, poetinį matavimą, kontrastuoja ir kviečia naujai pažvelgti į Pietinį molą (Jūros vartai), „Klaipėdos energija“ šiluminę elektrinę, „Vakarų laivų gamyklos“ doką, pakeliamą Pilies ir pasukamą (grandinių) tiltus.

Tiesiant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ numatoma pastatyti keturias karinės technikos logistikos aikšteles, kad dažnai Lietuvoje pratybose dalyvaujantys NATO daliniai galėtų lengvai atvykti su sunkiąja karine technika.

Uostamiesčio Baltijos gimnazijos moksleiviai turės galimybę gilinti inžinerines žinias ir atlikti projektinius darbus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Tai numato tarp Uosto direkcijos ir Baltijos gimnazijos pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose, priklausančiuose transeuropiniam transporto tinklui TEN-T, siekiama plėsti intelektines transporto sistemas ir tokiu būdu užtikrinti saugias, patogias ir informatyvias eismo sąlygas. Įgyvendinant projektą bus sukurta vientisa IT ir infrastruktūros sistema, o eismo informacijos paslaugos – efektyvesnės. Projekto sprendimai padidins susisiekimo galimybes bei kokybę, pravažumą. Taip pat bus didinamas eismo dalyvių saugumas. L. e. susisiekimo ministro pareigas Jaroslavo Narkevič įsakymu šiam projektui skirta ES fondo lėšų.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, modernizuojama Šiaulių oro uosto infrastruktūra. Įgyvendinant Ateities ekonomikos DNR planą, šio oro uosto atnaujinimui Vyriausybė numato skirti 4,72 mln. eurų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl ES finansavimo skyrimo laivybos kanalo gilinimui iki 15 metrų. Projektui Europos Sąjunga skyrė 17,3 mln. Eur.

Per dešimt šių metų mėnesių vieninteliam Lietuvos jūrų uostui pavyko ne tik sumažinti pirmąjį pusmetį buvusį minusą, bet ir užfiksuoti augimo tendenciją. Klaipėdos uosto kompanijos šį spalį perkrovė 4,7 mln. tonų krovinių, o tai 16,7 proc. daugiau negu pernai spalio mėnesį. Tai geriausia mėnesio krova per uosto istoriją.

Per artimiausius trejus metus Nemuno upės ruože nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma stipriai pagerinti laivybos sąlygas – įrengti upės tėkmę reguliuojančias bunas, užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį. Šiuo ruožu bus patogu plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektui įgyvendinti laikinai einančio susisiekimo ministro pareigas Jaroslavo Narkevič įsakymu skirta 23,3 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų. Bendra projekto vertė – 28,3 mln. eurų.

Vilniaus stoties rajone toliau ruošiamasi dideliems pokyčiams. Geležinkelio stoties teritorijos pertvarkos projektą „Vilnius Connect“ inicijavę „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) planuoja atnaujinti geležinkelio stoties pastatą ir kurti naują mobilumo centrą.

Siekiant užtikrinti kuo geresnes sąlygas efektyviai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklai, numatoma plėsti ir modernizuoti į uostą vedančią susisiekimo infrastruktūrą. Susisiekimo ministerija kviečia susipažinti su vieša ekspozicija, kurioje pristatomas parengtas Klaipėdos uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialusis planas. Viešas šio plano svarstymas vyks 2021 m. sausio 19 d.

Laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslav Narkevič laišku kreipėsi į Lenkijos infrastruktūros ministrą Andrzej Adamczyk dėl geležinkelio ruožo Balstogė-Vilnius-Gardinas tiesimo galimybių vertinimo. Šiame ruože siūloma sukurti geležinkelių infrastruktūrą, pritaikytą greitiesiems traukiniams.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiais metais Klaipėdos mieste esančioms gatvėms ir keliams tobulinti skyrė 1,54 mln. eurų. Ši suma panaudota Mokyklos g. ir Šilutės plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijai, taip pat sutvarkant gatvės ruožą Tilžės gatvėje (nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos).

Krovinių vežimo geležinkeliu bendrovė „LTG Cargo“ nemažina apsukų – bendrovė spalio mėnesį pervežė daugiau kaip 5 mln. tonų krovinių ir pagerino praėjusių metų spalio rezultatą.

Ruošiantis Baltijos jūroje statyti maždaug 700 megavatų vėjo jėgainių parką, į kurį būtų investuojama daugiau nei milijardas eurų, Klaipėda imasi iniciatyvos plačiai diskusijai apie šio projekto atveriamas galimybes. Lapkričio 11 d. organizuojamo nuotolinio renginio „Offshore Klaipėda” metu aktualia informacija dalinsis pranešėjai iš Lietuvos bei užsienio.

Jūrų keltų bendrovė „Stena Line“ Nineshamno jūrų keltų terminalą perkelia į naujai pastatytąjį Stokholmo Norviko uoste. Terminalo oficialus atidarymas įvyko lapkričio 9 d., 7 val. ryto atplaukus pirmajam laivui „Stena Flavia“. Naujasis jūrų keltų terminalas – svarbi „Stena Line“ plėtros Baltijos jūroje plano dalis, kurioje 2021 m. numatytas dviejų naujų modernių jūrų keltų paleidimas ir krovinių vežimo galimybių padidinimas 30 proc. Nineshamno– Ventspilio maršrutu.