Su statuso simboliu ilgą laiką tapatinta nuosavybė visuomenėje praranda svarbą. Užuot pirkę daiktus, žmonės vis dažniau renkasi skirtingo tipo nuomos paslaugas ar pasirinktą laiką investuoja į prenumeratas. Ekspertai pažymi, kad tokias rinkos transformacijas lemia kintantys vartotojų poreikiai ir sparčiai besivystančios technologijos.\

Trijose Rytų Europos valstybėse bus įrengta daugiau kaip 8400 naujų elektromobilių įkrovimo stotelių
Tikimasi, kad projektas padės didinti elektromobilių skvarbą rinkoje ir kovoti su oro tarša
Sandoris patvirtina EIB paramą tvariam transportui ir ES žaliojo kurso tikslams
Finansavimas remiamas „InvestEU“ garantija investicijoms, kuriomis skatinama žalioji pertvarka

Klaipėdos universiteto mokslininkai vertino Klaipėdos uosto veiklos, transporto ir laivybos emisijas į aplinką bei pateikė rekomendacijas. Anot mokslininkų, ateityje perėjimas prie vandenilio ir kitų alternatyvių degalų rūšių  leistų artėti prie nulinių emisijų.

Jau metus diskutuojame apie dirbtinio intelekto (DI) įtaką Lietuvos švietimo sistemai. Nors dėmesio mokykloms skiriame daug, apie situaciją universitetuose ar kolegijose sužinoti sunkiau. Kaip teigia vieno didžiausio šalies universiteto ekspertai – nesąžiningo darbo problemą efektyviai sprendžia specializuoti DI įrankiai.

EIB grupė pasirašė 88 mlrd. eurų vertės sutarčių dėl daugiau kaip 900 didelio poveikio projektų finansavimosvarbiausiose politikos srityse, tokiose kaip transporto infrastruktūra ir judumas mieste, energetika ir vandentvarka, skaitmenizavimas, naujos technologijos, inovacijos, sveikatos priežiūra, įperkamas būstas, švietimas ir parama MVĮ Rekordinė 49 mlrd. eurų suma investuota į žaliąjį finansavimą Daugiau kaip 21 mlrd. eurų investuota į energetinį saugumą    

2023-iuosius prognozavęs baigti su 31,3 mln. tonų rezultatu dėl netekto beveik viso tranzitinio krovinio kiekio, geopolitinės situacijos ir kitų aplinkybių, Klaipėdos uostas metus baigė su pusantro mijono tonų didesniu nei planuota krovinių kiekiu – 32,7 mln. tonų. Pastaraisiais metais netektus krovinius iš dalies kompensavo augusi medienos, žemės ūkio produktų, statybinių medžiagų, SGD krovinių krova.

Vilniuje įmonių grupės „Northway“ plėtojamame didžiausiame Europoje biotechnologijų mieste BIO CITY virš Genų terapijos centro iškeltas pabaigtuvių vainikas. Viena iš didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje „Naresta“ praneša, kad baigti laikančiųjų konstrukcijų įrengimo darbai, laukia sudėtingiausia išskirtinio objekto statybų dalis.

Pranešimas, skaitytas  Knygos meno festivalyje 2023 m. spalio 28 d. Klaipėdoje

Zita Tallat-Kelpšaitė
Šis sakinys yra viename iš pirmųjų knygos „Susitikimai Geležinio Vilko mieste“ puslapių, kur pristatomi šios knygos autoriai: rašytoja Zita Tallat-Kelpšaitė, tapytoja Irma Leščinskaitė ir Dirbtinis Intelektas.

Klaipėdoje besilankantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Uosto direkcijoje su uosto, jūrine bendruomene aptarė Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, jūrinės ekonomikos potencialą. Lietuvos Prezidentas pabrėžė uosto svarbą šalies ekonomikai bei saugumui.

1 milijonas 27 tūkstančiai 477 TEU (standartizuoti konteineriai) – toks krovinių konteineriuose krovos rezultatas Klaipėdos uoste užfiksuotas šiandien. Pernai pirmąkart istorijoje perkopto 1 milijono TEU krovinių konteineriuose krovos rekordas pakartotas ir šiemet.

Investuojama į skrydžių skatinimą ir naujų krypčių atvėrimą:Lietuvos oro uostams (LTOU) iš Susisiekimo ministerijai numatytų asignavimų skirta 3 mln. eurų kaip papildomas įnašas įstatiniam kapitalui didinti, o kartu ir skrydžių plėtrai skatinti. Dar 5 mln. eurų biudžeto lėšų šiam tikslui numatoma skirti 2024 metais. 

Akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už investicijas į konteinerių krovai svarbią infrastruktūrą įvertinta „Lietuvos metų gaminio 2023“ aukso medaliu. Lietuvos pramonininkų konfederacija kasmet pagerbia įmones, reikšmingai prisidedančias prie šalies ekonomikos augimo.

Klaipėdos uostas keičiasi –pastaraisiais metais įgyvendinti reikšmingi pokyčiai bei svarbiausi ateities prioritetai – plėtra, tvarumas ir dar didesnis naudos Lietuvai kūrimas nuo šiol atsispindės ir naujajame uosto prekės ženkle.

Klaipėdos uoste po kelerių metų planuojama pradėti gaminti žaliąjį vandenilį. Tai pirmasis toks projektas uostamiestyje, kuris neabejojama, prisidės prie CO₂ išmetimų į aplinką mažinimo. Klaipėdos uoste planuojamo vandenilio pildymo punktų įrengimo projektui skirta Europos Sąjungos (ES) lėšų.

Tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus atstovai itin lengvų metų transporto sektoriui nežada, tačiau prognozuoja, kad pozityvumo kitąmet tikrai turėtų būti daugiau. Pagrindiniai transporto sektoriaus iššūkiai bei prognozės kitiems metams aptarti Vilniuje vykstančio tarptautinio Transporto inovacijų forumo metu.