Klaipėdos uostas kartu su partneriais – tarp pirmųjų keturiasdešimties regionų Europoje, atrinktų dalyvauti ES finansuojamame projekte „Pathways2Resilience co-developing pathways towards climate resilient regions in Europe“ (P2R), kurio tikslas – stiprinti regionų atsparumą klimato kaitos pokyčiams ir spartinti prisitaikymą prie naujų aplinkos sąlygų.

Komercinės platformos uostams ir jūriniam verslui automatizavimas, alternatyvaus kuro saugojimo ir paskirstymo uostuose ir laivyboje idėjos, skaitmeniniai įrankiai laivų inžinerijos pramonei, jūrinio vėjo jėgainių pritaikymas tiekti energiją elektra varomiems laivams, globali uostų infrastruktūros stebėjimo sistema panaudojant palydovinius vaizdus – šiuos ir kitus iššūkius jau šį savaitgalį spręs tarptautinio uosto technologijų hakatono „Portathon 2024“ dalyviai.

Projektas „Jūros ambasada“ – finišo tiesiojoje, pasitinkant Pasaulinę jūros dieną, uostamiesčio
jaunimas, neabejingas jūrinei kultūrai susirinko varžytis jūrinėse protų kovose. Pusšimčiui
jaunuolių iššūkį metė Robertas Petrauskas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parke surengęs jūrai,
uostui, jūrininkams dedikuotas protų kovas.

Klaipėdos uostas skelbia apie tvarios laivybos startą: uoste nuo kitos savaitės pradeda veikti pirmasis žaliasis laivybos maršrutas. Singapūro laivybos įmonė „X-Press Feeders“ nusprendė įtraukti Klaipėdos uostą į reguliarų laivybos maršrutą, kuriuo kursuos žaliuoju metanoliu varomi konteinerius gabenantys laivai.

„Eesti Energia" grupei priklausanti atsinaujinančiosios energijos įmonė „Enefit Green" po intensyvios plėtros etapo rugsėjo 5 d. Lietuvoje atidarė vėjo jėgainių parką „Šilalė II". Bendrovė šiuo metu taip pat baigia statyti Naujosios Akmenės vėjo jėgainių parką ir tęsia vėjo jėgainių projektus „Kelmė I" ir „Kelmė II".

Nuo rugsėjo ketverių metų kadencijos darbą pradeda nauja akcinės bendrovės „Via Lietuva“ valdyba. Į naująją valdybą išrinkti 3 nepriklausomi valdybos nariai ir vienas Susisiekimo ministerijos atstovas. Naujoji valdyba buvo formuojama pasibaigus ankstesnės valdybos kadencijai.

Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič ministerijos reguliavimo srities įmonių vadovams pristatė siekį parengti plačią susisiekimo sektoriaus programą, kurios tikslas – transformuoti susisiekimo sektorių pagal Europos Sąjungos Žaliąjį kursą, padėti sektoriui atsigauti po COVID-19 krizės ir šiam tikslui panaudoti naujai kuriamo ES fondo investicijų galimybes.

Kaitri vidurvasario saulė Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, gyventojams neleido atsikvėpti. Už norą atsivėsinti liepą teko susimokėti dešimtadaliu brangiau nei birželį. Liepos mėnesį elektros kaina Baltijos šalių regione augo 7 proc. iki 9,80 ct/kWh. Faktorių visuma leidžia daryti prielaidą, kad elektros pigimo paskutinį vasaros mėnesį tikėtis neturėtume. Pažvelkime detaliau, kuo pastaruoju metu gyvena didmeninės Baltijos šalių elektros rinkos.

Stiprių liūčių, vėjo ir kitų gamtos stichijų padaryta žala gali rimtai paveikti įmonės veiklos tęstinumą. Elektros išjungimas gali sustabdyti gamybą ir paslaugų teikimą, įvairių įstaigų veiklą, taip pat sustabdyti kasdienį gyvenimą miestuose. O dėl prastovų negautos pajamos gali būti ir ne vienintelė bėda, įmonės praranda ir svarbius duomenis, jei iki šiol nebuvo pagalvota apie IT infrastruktūros atsarginį kopijavimą ir avarinio duomenų atkūrimo planą, taip pat kitus saugius duomenų saugojimo sprendimus.

Po simboliniu albatroso sparnu, vietoje, kur atsiveria jūra, apsisukus dar vienų metų ratui prisiminti ir pagerbti kadaise į jūrą išėję ir niekad iš jos negrįžę jūrininkai, nuoširdžiai ištartas ačiū dirbusiems bei dirbantiems jūrinės ir uosto bendruomenės atstovams. Iškilminga ceremonija „Jūrą mums atvėrusiems“ prie „Albatroso“ paminklo tradiciškai yra pirmasis jūros šventės renginys.

Klaipėdos uostas žengia dar vieną žingsnį įgyvendinant vieną didžiausių projektų istorijoje – suformuojant ir įveiklinantnaują 100 hektarų apimančią teritoriją. Naujos sausumos teritorijos pietinėje Klaipėdos uosto dalyje kūrimui pritarė Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, baigtos visos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Kasmetinę Baltijos jūros uostų organizacijos konferenciją ir generalinę asamblėją šiemet patikėta surengti Klaipėdos uostui. Jis rugsėjį į uostamiestį sukvies regiono uostų vadovus, sprendimų priėmėjus, jūrinės industrijos atstovus. Baltijos jūros uostų organizacijos nariams tai vienas svarbiausių kasmet vis kitame Europos uoste vykstančių renginių.

Baltijos jūros regiono šalys, Danija, Suomija, Švedija, kaimyninė Latvija, jau taiko inovatyvius vandenynų ūkininkavimo metodus, savo pakrantėse augina jūros dumblius, midijas, austres, renka jų derlius ir eksperimentuoja kurdami jūrinės kilmės produktus. Ar Lietuvos vandenyse galėtų augti kultūros, kurios ne tik naudojamos maistui, bet ir padeda atsikurti visai ekosistemai – diskusijos atvilnijo ir iki Klaipėdos.

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre – pabaigtuvių nuotaikos. Šiandien įteikti mokymo centro baigimo diplomai būsimiesiems elektrikams ir suvirintojams. Vienas iš absolventų, Gintautas Kriginas, buvo apdovanotas Klaipėdos pramonininkų asociacijos įsteigta skatinamąja pinigine stipendija. Mokinį parengė elektrotechnikos vyresnysis profesijos mokytojas Antanas Briedis.

Turbūt niekas nesiginčytų, kad šiomis dienomis Klaipėdos uostas  yra saugiausias uostas pasaulyje. Kelios dešimtys karinių laivų iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų čia rengiasi savaitgalį Baltijos jūroje prasidėsiančioms NATO karinėms pratyboms „Baltops“.