Klaipėdoje besilankantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Uosto direkcijoje su uosto, jūrine bendruomene aptarė Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, jūrinės ekonomikos potencialą. Lietuvos Prezidentas pabrėžė uosto svarbą šalies ekonomikai bei saugumui.

1 milijonas 27 tūkstančiai 477 TEU (standartizuoti konteineriai) – toks krovinių konteineriuose krovos rezultatas Klaipėdos uoste užfiksuotas šiandien. Pernai pirmąkart istorijoje perkopto 1 milijono TEU krovinių konteineriuose krovos rekordas pakartotas ir šiemet.

Investuojama į skrydžių skatinimą ir naujų krypčių atvėrimą:Lietuvos oro uostams (LTOU) iš Susisiekimo ministerijai numatytų asignavimų skirta 3 mln. eurų kaip papildomas įnašas įstatiniam kapitalui didinti, o kartu ir skrydžių plėtrai skatinti. Dar 5 mln. eurų biudžeto lėšų šiam tikslui numatoma skirti 2024 metais. 

Akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už investicijas į konteinerių krovai svarbią infrastruktūrą įvertinta „Lietuvos metų gaminio 2023“ aukso medaliu. Lietuvos pramonininkų konfederacija kasmet pagerbia įmones, reikšmingai prisidedančias prie šalies ekonomikos augimo.

Klaipėdos uostas keičiasi –pastaraisiais metais įgyvendinti reikšmingi pokyčiai bei svarbiausi ateities prioritetai – plėtra, tvarumas ir dar didesnis naudos Lietuvai kūrimas nuo šiol atsispindės ir naujajame uosto prekės ženkle.

Klaipėdos uoste po kelerių metų planuojama pradėti gaminti žaliąjį vandenilį. Tai pirmasis toks projektas uostamiestyje, kuris neabejojama, prisidės prie CO₂ išmetimų į aplinką mažinimo. Klaipėdos uoste planuojamo vandenilio pildymo punktų įrengimo projektui skirta Europos Sąjungos (ES) lėšų.

Tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus atstovai itin lengvų metų transporto sektoriui nežada, tačiau prognozuoja, kad pozityvumo kitąmet tikrai turėtų būti daugiau. Pagrindiniai transporto sektoriaus iššūkiai bei prognozės kitiems metams aptarti Vilniuje vykstančio tarptautinio Transporto inovacijų forumo metu.

Lietuvą ir Vokietiją jungiantis maršrutas Klaipėda-Kylis yra vienus didžiausių keleivių bei krovinių srautų generuojančių keltų linijų mūsų šalyje. Šis jūros kelias tapęs ir gausybės istorijų, kurias galėtų papasakoti ilgus dešimtmečius joje dirbantis kapitonas Henrikas Žalandauskas, šaltiniu. Per virš 40 metų trunkančią jo karjerą jūroje – ir improvizuotas talentingų keliautojų koncertas laive, ir dvigubai išaugę laivai. O svarbiausia – niekad neblėstantis vandens žavesys.

Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste krauta 24,1 mln. tonų krovinių. Tai yra 11 proc. mažiau nei 2022 m. sausį–rugsėjį, kai krova siekė 27,1 mln. tonų. Didžiausią poveikį šiam rezultatui turėjo metų pradžioje dėl sankcijų žymiai kritusi trąšų krova. Augo grūdų, suskystintų gamtinių dujų, statybinių medžiagų krova.

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jūrininkų rengimo centru (JRC) – taip siekiama jūrininkams pateikti dar platesnį kursų bei specializuotų mokymų spektrą. Jūrininkams siūlomos ne tik įprastos kursų mokymo programos, parengtos pagal JRAB (angl. STCW) konvencijos ir kodekso reikalavimus, bet ir unikalūs, analogų Lietuvoje neturintys kursai, kurie paremti virtualios realybės principais. Siekiant suteikti galimybę gilinti žinias bet kurioje pasaulio vietoje, dalis kursų – visiškai skaitmenizuoti,  todėl semtis žinių ir gilinti įgūdžius  galima ir nuotoliniu būdu.

Klaipėdos uostas turi ambicijų tapti atsinaujinančios energijos gamybos vieta. Čia po poros metų turėtų būti pradėtas gaminti žaliasis vandenilis, skirtas ne tik užpildyti į uostą atplaukiančius ir čia dirbančius laivus, bet ir Klaipėdos miesto viešojo transporto autobusus, atliepti verslo bei visuomenės reikmes. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai rengiantis įgyvendinti šį projektą, visuomenė supažindinta su planuojamos naujos ūkinės veiklos uoste poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

Išlikti konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius bei pritraukti investuotojų Klaipėdos uoste ketinama vystant naują sausumos teritoriją pietinėje jo dalyje. Su atlikta pietinės uosto dalies poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir šios dalies išvystymo projektiniais pasiūlymais supažindinta visuomenė.

Čilei būdinga plati 6 435 km pakrantė, švarūs vandenys ir didelė didelės maistinės vertės jūros išteklių įvairovė. Šaltuose pietų Ramiojo vandenyno vandenyse gausu akvakultūros, pramoninės žvejybosi ir žvejybos amato puoselėjimo išteklių.

Jūrinių vėjo parkų plėtra ir tvarumas, Baltijos pakrantėse vis labiau populiarėjantis ekstremalus vandens sportas ir saugumo užtikrinimas jo mėgėjams, poreikis duomenis apie jūrinį verslą paversti įrankiais, padedančiais Klaipėdai ir jūrinei Lietuvai augti – šios ir kitos temos bus atspindėtos spalio 6-8 d. vyksiančiame hakatone „Portathon“. Jūrinio verslo, mokslo ir savivaldos mestus iššūkius inovatorių komandos per 48 valandas sieks paversti technologiniais sprendimais.

Spalio 10–11 dienomis trečią kartą rengiama tarptautinė konferenciją apie mėlynąją ekonomiką „Klaipėda Manifesto“. Dviejų dienų renginyje gausus būrys politikos, verslo ir mokslo atstovų ieškos atsakymų, kaip pažadinti Lietuvos kaip jūrinės valstybės potencialą ir efektyvinti politikos formuotojų ir jūrinės pramonės bendradarbiavimą.