„Vargonai mus sugrąžina prie šaknų“, – įsitikinęs senosios muzikos pasaulio legenda, vargonininkas, pedagogas, vienas sėkmingiausių Bacho kūrinių vargonams ir klavesinui interpretuotojų, italas Lorenzo Ghielmi.
Nuo rugpjūčio 18 dienos laikinai stabdoma veikla dviejuose iš šešių pasienio kontrolės punktų (PKP) Lietuvos pasienyje su Baltarusija: Šumsko ir Tverečiaus PKP. Tokiam Susisiekimo ministerijos siūlymui šiandien posėdyje pritarė Vyriausybė.
Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su daugiau kaip dvidešimt penkerius metus sėkmingai veikiančia kompanija „Baltnautic Shipping“. Tai tarptautinė kompanija, turinti ne tik gausų savo laivyną (šiuo metu jį sudaro 31 laivas), bet ir frachtuojanti kitus laivus, besirūpinanti jų techniniu valdymu, įdarbinanti jūrininkus visame pasaulyje.
2023-08-10
Lietuvai rengiantis Baltijos jūroje statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką, Klaipėdos jūrų uostas aktyviai ruošiasi būti pagrindine platforma vėjo jėgainių gamybos pramonei bei jų priežiūros baze. Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, jau vyksta paruošiamieji darbai.
Rusijai pasitraukus iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, Klaipėdos uostas galėtų tapti naujais vartais šiam kroviniui. Analizuojant įvairias alternatyvas, kaip grūdai galėtų pasiekti Lietuvos uostamiestį, siūloma įvertinti galimybes tam pasitelkti ir vidaus vandens kelių koridorių.
2023-08-01
Dešimtmetį Klaipėdos uoste veikianti laivybos informacinė sistema LUVIS per artimiausius trejus metus bus patobulinta šiuolaikiškais IT sprendimais, prisidėsiančiais prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo, laivybos efektyvinimo ir navigacijos optimizavimo.
2023-07-28
Klaipėdos uoste vystoma ne tik krovai skirta infrastruktūra, bet ir kreipiamos investicijos į laivų statybos pramonei reikalingas krantines. Ką tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai užbaigus vieną iš krantinių rekonstrukcijos projekto dalių, taip pat išgilinus prie vienos krantinių, laivų statybos įmonė į vandenį jau nuleido pastatytą laivą.
2023-07-27
NATO viršūnių susitikimo metu Vilniaus oro uostas tapo turbūt saugiausiu civiliniu oro uostu pasaulyje – apgalvotas kiekvienas žingsnis ir detalė, sustyguota ir suderinta gausybė procesų, kad būtų užtikrintas aukščiausio lygmens saugumas ir operacijų efektyvumas. Kviečiame pasižvalgyti ir dalintis video apie tai, kas liko už kadro, ruošiantis svarbiausiam tarptautiniam renginiui Lietuvos istorijoje:
Triesto ir Monfalkonės uostus jungianti Rytų Adrijos jūrų uostų direkcija, AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Suomijos įmonė „Kouvola Innovation Oy“ šiandien pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria bus plėtojamas skaitmeninimas, kuriamos naujos technologijos, skirtos geriau valdyti ir koordinuoti Šiaurės–Pietų koridoriumi judantį intermodalinį transportą.
Šį savaitgalį vyksiančios Jūros šventės išvakarėse uostamiesčio simbolis burlaivis „Meridianas“ pasipuoš
naujomis burėmis, skirtomis dar kartą atkreipti dėmesį į Klaipėdos kraštui ir visai Lietuvai ypatingus
metus.
Klaipėdos uoste išbandomas įvairių šalių mokslininkų sukurtas autonominio drono prototipas. Lietuvos vandenyse tokios inovatyvios sistemos, ateityje galinčios tirti, stebėti jūrų, uostų akvatorijų dugną, demonstruojamos pirmą kartą.
Kretingos senosios muzikos festivalyje – unikalios, specialiai seniausiems lietuviškiems vargonams sukurtos programos
Skelbtą Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos valymo darbų konkursą laimėjo Belgijos įmonė „Jan de Null NV“, su kuria pasirašyta trejų metų trukmės sutartis.
Krovinio savininkas, pasirinkdamas uostą, per kurį bus gabenamas jo krovinys, vertina ne tik uosto geografinę padėtį, infrastruktūros išvystymo mastus ar rinkos dydį, bet ir uoste teikiamų paslaugų patogumą, greitį ir kokybę. Uosto direkcija daugiau nei prieš 10-metį yra įdiegusi krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS), kuria užtikrinamas spartesnis krovinių judėjimas per Klaipėdos uostą. Artimiausiais metais ši sistema bus papildyta naujais funkcionalumais ir integruota įkrovinių vežimo informacijos (eFTI) sistemą, tam skirtos Europos Sąjungos lėšos.
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|