Oro linijų bendrovė „airBaltic“ per 2019 metus Lietuvoje skraidino 520 000 keleivių. Tai yra 18 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

2019 metais Šiaulių oro uoste vyravo nuotaikos – „kiaulės metai". Planai, idėjos, pastangos strigo ar žlugo net neįsibėgėję. Suktis iš padėties, nutrūkus krovininiams skrydžiams, teko visom prasmėm: tiek finansavimo veiklai paieškoms, tiek įmonės veiklos efektyvinimo sprendimams rasti. Gavom, radom. Savivaldybės Taryba skyrė papildomų lėšų aviacinio saugumo funkcijai finansuoti, reorganizavom įmonę – susimažinom dvigubai darbuotojų skaičių, liko tiek, kiek reikia aviacinio saugumo funkciją užtikrinti. Pasibaigė 2019 metai su nuostoliu, kurio 5-metėje strategijoje net blogiausiame scenarijuje nebuvo numatyta.

Panaudodama Europos Sąjungos (ES) lėšas, Susisiekimo ministerija ketina gerinti jūrų transporto eismo sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Į valstybės projektų sąrašą įtraukti du projektai, kuriais bus sumažintas bangavimo poveikis laivų judėjimui uosto akvatorijoje bei iki 15 metrų gilinamas laivybos kanalas. Taip pat bus įrengtos saugų eismą gerinančios bei oro taršą mažinančios aplinkosaugos priemonės.

Lietuvos oro uostų tinklui priklausančiame Palangos oro uoste 2019 metais sulaukta daugiausia keleivių per visą šio oro uosto istoriją – daugiau nei 338 tūkst. (7 proc. daugiau nei 2018 metais). Bendras skrydžių skaičius padidėjo daugiau kaip 500 ir 2019 m. taip pat pasiekė rekordines aukštumas – perkopė 5 tūkst.

Lietuvos oro uostai žengia dar vieną plėtros žingsnį: paskelbė du viešuosius pirkimus ir šiuo metu ieško rangovų, kurie Vilniaus oro uoste įrengs naują bagažo valdymo sistemą, naujausius tarptautinius saugumo standartus atitinkančią, bagažo patikros sistemą bei bagažo savitarnos punktus. Įgyvendinus šiuos rangos darbus, Vilniaus oro uoste bagažo pralaidumas padidėtų beveik triskart: nuo 900 iki 2400 vienetų per valandą.

Susisiekimo ministerijoje pristatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB „Smiltynės perkėla“ 2020–2023 metų planai ir investiciniai projektai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ateities planus pristatė laikinasis vadovas Vidmantas Paukštė, AB „Smiltynės perkėla“ – generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Lietuvos IT sektoriaus reputacija, pažangių užsienio investuotojų atėjimas į šalį bei aukščiausiojo lygio programuotojų kompetencija ir toliau augins teigiamus ekonominius pokyčius šalyje. Nors potencialas šiam sektoriui augti sparčiai yra milžiniškas, tačiau 2020 m. greitesnį augimą gali pakoreguoti ne tik darbo užmokesčio naštos augimas, mokestinė aplinka, bet ir kiti reikšmingi ekonominiai faktoriai.

Kauno oro uostas apibendrino 2019 metus ir skelbia naują rekordą – iš viso praėjusiais metais aptarnauta net 1 160 682 keleivių (15 proc. daugiau nei 2018 metais). Fiksuojama, jog tai didžiausias per visą oro uosto istoriją pasiektas rodiklis, neskaičiuojant Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako (KTT) rekonstrukcijos laikotarpio 2017 metais, kai visi orlaiviai buvo nukreipiami į Kauną. Šiemet antrasis pagal dydį šalies oro uostas tikisi nemažinti apimčių ir rengiasi didesnei plėtrai.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) atliktas bendras auditas parodė, kad „Rail Baltica" projekte yra nustatytos valdymo funkcijos, atsakomybės ir procedūros, bet dėl projekto valdymo trūkumų kyla rizika, kad bus viršytas sutartas biudžetas, o pats projektas nebus įgyvendintas laiku iki 2026 m.

Paskutinę šių metų dieną keleivių skaičius Vilniaus oro uoste perkopė 5 milijonus. Tai didžiausias keleivių srautas oro uosto istorijoje, kurį pavyko aptarnauti per vienerius metus.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), vykdydama nuolatinę transporto sektoriaus stebėseną ir kontrolę, siekiant minimizuoti šešėlinės ekonomikos apraiškas, patikrino 22 krovininio kelių transporto įmones.

Vilniaus oro uoste bandomuoju režimu pradeda veikti automobilių užkilimo kelio (panduso) „Kiss and Fly" bebarjerė sistema. Ši trumpųjų sustojimų sistema leis vairuotojams kontroliuojamoje zonoje, išvykimo terminalo link, nemokamai stabtelėti iki 10 minučių.

Siekdama sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia kvietimus pramonės įmonėms įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+".

Vilniaus oro uostas, priklausantis Lietuvos oro uostų tinklui, šiandien paskelbė viešąjį pirkimą ir pradeda ieškoti rangovo, kuriam bus patikėta statyti naująjį dviaukštį keleivių išvykimo terminalo modulį šiaurinėje oro uosto dalyje. Pastačius šį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas dvigubai – nuo 1200 keleivių per valandą iki 2400.

Kazachstano nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Viktoras Temirbajevas ir Baltijos šalių bei Kazachstano ekonominio bendradarbiavimo plėtros asociacijos valdybos pirmininkas Aleksandras Vidjakinas paskelbė, kad 2020 metų kovo 2-5 dienomis Almatoje vyks pirmasis ekonomikos forumas „Lietuvos regionų ir Kazachstano ekonominio bendradarbiavimo plėtra".