Klaipėdos uostas kartu su Lenkijos Gdynės uosto, Ščecino ir Svinouisčio jūrų uostų direkcijomis, Danijos Rionės uostu ir dar 5 partneriais dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamame projekte, kurio tikslas – skatinti Baltijos jūros regiono ir uostų energetinę pertvarką, diegiant atsinaujinančią mėlynąją energiją ir užtikrinant žaliųjų degalų prieinamumą jūrų sektoriuje.

Žymus krovos augimas, nauji rekordai statybinių medžiagų ir iškasenų bei konteinerių krovoje ir beveik ketvirtadalį rinkos tarp Baltijos šalių uostų užimanti Klaipėda – taip trumpai būtų galima apibūdinti 2024-uosius Klaipėdos uostui. Metus jis baigė perkrovęs 35,5 milijono tonų krovinių, fiksuodamas 8 procentų augimą ir užimdamas 39 proc. rinkos dalį tarp Baltijos šalių uostų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu statomas pirmasis Lietuvos istorijoje žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas laivas jau nuleistas į vandenį. Nepalikdamas pėdsako aplinkoje, jis švarins kitus į uostą įplaukiančius laivus, priimdamas iš jų atliekas.

Šiandien, kai Europa ieško būdų stiprinti savo konkurencingumą pasauliniame kontekste, mūsų šalis turi potencialo tapti viena patraukliausių startuolių ir technologijų sektoriaus ekosistemų Europoje. Vis dėlto, norint tai pasiekti, būtina nuosekli strategija ir drąsūs sprendimai. Klausimas išlieka: ar esame pasiruošę šiam konkurencingumo iššūkiui?

Praėjusių metų veiklos ataskaitą pristačiusi nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ„Keliauk Lietuvoje“ pažymi, kad 2024-ieji Lietuvos turizmui buvo išskirtiniai metai. Šalis ne tik skaičiavo toliau augančius turistų srautus, bet ir galėjo džiaugtis net keliais prestižiniais tarptautiniais įvertinimais, kurie jau padeda ir ateityje padės pritraukti dar daugiau keliautojų.

Trečius metus kaip akcinė bendrovė veikianti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tampa vis stipresne žaidėja komercinių paslaugų veikloje. Praėjusiais metais bendrovė ne tik įtvirtino savo pozicijas rinkoje, bet ir sudarė reikšmingų sutarčių, iš naujų paslaugų gautos pajamos artėja prie milijono.

Žengtas svarbus žingsnis įgyvendinant vieną reikšmingiausių Klaipėdos uosto projektų – pasirašyta rangos darbų sutartis, atversianti kelią moderniam kruizinių laivų terminalui. Ši sutartis ne tik simbolizuoja realią projekto pradžią, bet ir įtvirtina Uosto direkcijos įsipareigojimą vystyti pažangią ir miestui draugišką infrastruktūrą.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Prezidento inicijuotiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Kelių įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma perduoti savivaldybėms  rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose. Taip pat numatoma didesnė savivaldybėms tenkanti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų dalis.

Žvelgiant į Baltijos šalių didmenines elektros kainas, gruodis nepateikė staigmenų – lyginant su lapkričiu, jos didėjo vos kiek daugiau nei procentu. Nepaisant to, 2024-uosius užbaigėme neraminančia nata dėl įvykių Baltijos jūroje, o panašios nuotaikos mus gali lydėti ir 2025 metais. Pažvelkime detaliau, kas gi įvyko tiek per paskutinį 2024-ųjų mėnesį, tiek per visus praėjusius metus.

Nuo šių metų pradžios licencijuotos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ar asmenys į skaitmeninės Nacionalinės turizmo informacinės sistemos (NTIS) posistemę „E. turistas“ turi teikti duomenis apie pas juos apsistojusius svečius. Sausio 1 d. įsigaliojusi nauja tvarka prisidės prie duomenimis grįstos šalies turizmo sektoriaus plėtros ir užtikrins didesnį visuomenės saugumą.

Gruodžio pradžioje priimtą ir nuo sausio 1 d. turintį įsigalioti eksporto draudimo įstatymą, kuriuo siekiama riboti dalies dvejopos paskirties prekių eksportą lėktuvais ir palikti tik 10 leidžiamų šalių, verslas vertina kaip skubotą ir tinkamai neįvertintą.

Jūros bangų skalaujamas Klaipėdos miestas nuo šiol turi dar vieną savo tapatybės simbolį. Kruizinių laivų terminale įrengta šviečianti meninė instaliacija „Pirmasis Bakenas. Šviesiam pLaukimui“ – Klaipėdos uosto dovana miestui.

Šalia Vilniaus oro uosto esančio viešbučio „Park Inn by Radisson“ žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ įrengs 640 kW bendros instaliuotos galios elektromobilių įkrovimo stotelę. Ekspertai sako, kad ateityje viešbučiai bus vis dažniau išnaudojami įkrovimo tinklo plėtrai, kadangi šalia jų įrengtomis stotelėmis patogu naudotis tiek miestų gyventojams, tiek keliautojams.

Roderikas Žiobakas skiriamas į susisiekimo viceministro pareigas. Jis bus atsakingas už kelių infrastruktūros plėtrą ir oro transporto politikos klausimus. R. Žiobakas yra sukaupęs virš 16 metų politinės patirties, dirbo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, kurioje teikė konsultacijas politinių procesų ir komunikaciniais klausimais, ir Seime, kuriame kaip patarėjas prisidėjo prie įstatymų leidybos ir parlamentinės kontrolės procesų įgyvendinimo. R. Žiobakas yra baigęs Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą.

Klaipėdos uosto direkcija ir LTG grupė parašais patvirtino susitarimą bendradarbiauti, siekiant žaliojo vandenilio panaudojimo geležinkelio transporte. Dviejų šalies strateginių įmonių susitarimas įrodo, kad siekiama ne tik prisitaikyti prie ateities, bet ir ją kurti – tvaresnę, švaresnę ir pažangesnę.