Ar mums vis dar reikia įmonių, komandų vadovų? Jei taip, kokia yra jų funkcija šiandienos ir rytojaus pasaulyje, kai vis didesnė komandos dalis keliasi dirbti iš namų ar kokios egzotiškos salos, vadyba ir projektų valdymas vis dažniau patikimi įvairiems išmaniems įrankiams, o kokybės kontrolę puikiai gali atlikti dirbtinis intelektas?

Tarp Baltijos jūroje esančių uostamiesčių šią savaitę kursuojantis kalėdinis kruizinis laivas sekmadienį užsuks ir į Klaipėdos uostą. Šiemet pirmą kartą istorijoje kalėdinio kruizinio laivo sulauksianti Klaipėda per pusę tūkstančio turistų žada priimti šventiškai. Šis lainerio vizitas taip pat simboliškai užbaigs ir šių metų kruizinės laivybos sezoną.

Estijoje jau komplektuojama įranga, kuria laivams uoste nuo kranto bus tiekiama elektra. Visų pirma, bus elektrifikuotos tos uosto krantinės, prie kurių švartuojami keltai. Įrangą tieks, montuos ir visus paleidimo bei derinimo darbus atliks įmonė „Aktsiaselts BLRT ERA“ Klaipėdos filialas.

Pirmadienį Lietuva ir Saudo Arabija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl oro susisiekimo, kuris atveria kelius Lietuvos aviakompanijoms vykdyti skrydžius į Saudo Arabiją. Šalies oro bendrovių keleiviniai ir krovininiai orlaiviai į Artimuosius Rytus turės galimybę kursuoti ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų valstybių.

Lapkritį žiema vis primindavo apie save. Sparčiai vėstant orams ir iš dangaus byrant snaigėms dažnas mūsų veikiausiai pagalvodavome, kaip gerai, kad biure ar namuose šilta. Tačiau ši šiluma turi ir kitą medalio pusę, kurią visi mes sumokame per augančią didmeninę elektros kainą. Laimei, ją paskutinį rudens mėnesį vėsino ūkavę vėjai, lėmę, kad vidutinė elektros energijos kaina Baltijos šalyse, lyginant spaliu, būtų mažesnė ir siektų apie 10,72 ct/kWh. Pažvelkime giliau, kuo mūsų regiono elektros rinka gyveno lapkričio mėnesį.

Vėluojančios, eigoje dešimtimis procentų ar net kartais brangstančios statybos – su tuo susiduria ne tik sudėtingus, didelius projektus plėtojantys investuotojai, bet ir gyvenamąjį namą pasistatyti ar butą susiremontuoti nusprendę šalies gyventojai. Nuolat augantys statybų terminai ir besipučiančios sąmatos mūsų šalyje jau tapo savaime suprantamos, tačiau ydinga yra su tuo susitaikyti ir normalizuoti.

Jau šį sekmadienį, gruodžio 1 d.,  įsigalios nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, numatantys keletą naujovių šalies keliuose. Reikės laikytis saugaus atstumo lenkiant ar apvažiuojant dviratininkus ir pėsčiuosius, bus draudžiama palikti automobilius intensyvesnio eismo keliuose, taip pat atsiranda nauji kelio ženklai.

Viešojo elektromobilių įkrovimo tinklo „Enefit Volt“ bendras įkrovimo prieigų skaičius viršijo 1000. Nuolat plečiamas tinklas elektromobilių savininkams leidžia patogiai keliauti ir įkrauti savo transporto priemones visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Po dvejų metų įšalo Lietuvos ekonomika grįžta į augimo kelią ir į priekį šalį traukia nebe pramonė ir jos eksportas, o paslaugos, tiksliau – informacinės technologijos ir ryšiai (IRT), pranešė Lietuvos bankas. IRT sektorius 2024 m. I pusmetį lėmė ketvirtadalį ekonomikos augimo – per metus jo sukuriama vertė didėjo dešimtadaliu.

Nėra ką slėpti: verslui pastarieji keleri metai – beprecedenčių iššūkių, skausmingų atradimų ir vertingų pamokų laikotarpis. Pandemiją jau norėtųsi pamiršti kaip blogą sapną, tačiau jos sutraukytų tiekimo grandinių pasekmes jaučiame iki šiol, ekonominis neužtikrintumas tapo kasdienybe, o infliacija paveikė visus pramonės sektorius.

Klaipėdos uostas sieks, kad aplinkai draugiški laivai ne tik atplauktų, bet ir turėtų galimybę pasipildyti alternatyvių degalų čia pat, Klaipėdoje. Nuo kitų metų pavasario bus vertinamos laivų užpildymo žaliaisiais degalais, pvz., metanoliu, amoniaku ar žaliuoju vandeniliu, Klaipėdos uoste galimybės. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Lyginant su daugeliu kitų pasaulio šalių, Lietuvos grūdų sektorius pasižymi ypatingomis sąlygomis dėl puikiai išvystytos infrastruktūros, nedidelių krovinių gabenimo atstumų, geografinės padėties ir daugelio kitų aplinkybių. Tačiau kad stiprintų savo pozicijas pasaulio rinkose, ūkininkai turėtų labiau rūpintis kooperacija, ilgalaikiu veiklos planavimu, investuoti į užauginamų grūdų kokybę. Tokios įžvalgos skambėjo Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Agroverslo forumas 2024”.

Klaipėdos uoste jau dirba Suomijos bendrovės „Terramare Oy“ žemkasė. Pradedami gilinimo iki 12 metrų darbai pietinėje uosto dalyje. Šis gilinimo projektas – infrastruktūros, būtinos vėjo jėgainių parkui jūroje, dalis.

Šiemet lapkričio 29 d., kaip ir kiekvienais metais, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje bus minimas Juodasis penktadienis, kurio metu įprastai siūlomos didžiausios metų nuolaidos. Dalis jų neišvengiamai skatina besaikį vartojimą, tačiau šią išpardavimų savaitę pretenduoja pakeisti vis labiau populiarėjanti iniciatyva. Šiemet asociacija „Investors' Forum“ kartu su partneriais kviečia Juodojo penktadienio metu minėti Žaliąjį penktadienį ir atkreipti dėmesį į tvaresnį bei atsakingesnį vartojimą.

Valstybės kontrolei šiandien paskelbtoje vertinimo ataskaitoje dėl tolimojo susisiekimo konstatavus, jog sumažėjęs vežėjų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su tolimojo susisiekimo reforma, Susisiekimo ministerija pritaria šiam teiginiui, taip pat sutinka, kad reformos įgyvendinimas susidūrė su tam tikrais iššūkiais, kuriuos lėmė Konkurencijos tarybos ir teismų nustatyti trumpi įgyvendinimo terminai. Tačiau viešojoje erdvėje nuolat buvo manipuliuojama priešingais teiginiais, siekiant sumažinti daromų pakeitimų reikšmingumą ir kvestionuoti susisiekimo sektorių bei priimamus sprendimus iš esmės.