Sausio–vasario mėnesiais Klaipėdos uoste fiksuota 5,3 mln. tonų krova. Šių metų pradžia ir toliau džiugina konteinerių (TEU) krovos rezultatu. 2021 m. viduryje Klaipėdos uoste atnaujinta konteinerių paskirstymo veikla (ang. transshipment) taip pat auga.

Gamtos mylėtojams Suomijoje šie metai bus ypatingi. Vasarą planuojama baigti įspūdingą projektą – Pietų Karelijos regione nuo užtvankų visiškai išlaisvinti Hiitolanjoki upę ir atkurti jos vientisumą.

Siekiant iki 2024 m. pagerinti ir praplėsti Lietuvos ir Lenkijos pasienio vietovių kelių infrastruktūrą, Lazdijų ir Kalvarijos rajonuose numatoma sutvarkyti apie 13 km valstybinės reikšmės pasienio kelių ruožų

Unikalaus Lietuvoje atliekamo mokslinio tyrimo komanda fiksuoja įspūdingas dalyvių savijautos transformacijas – gražesnė oda, daugiau energijos, pasitraukę įvairūs skausmai, o biologinis amžius sumažėjęs keliais ar net keliolika metų. Mokslininkai tiki, kad galutinės išvados tik patvirtins – gamtiniai resursai gali žymiai pagerinti žmonių sveikatos ir emocinę būklę bei kartais atstoti net vaistus.

Beveik du mėnesius trukusi Susisiekimo ministerijos inicijuota gerumo akcija #DviratisUkrainai baigėsi – jos metu susivieniję Lietuvos gyventojai, verslo atstovai ir institucijos ukrainiečiams surinko net 479 dviračius.

Informuojame, kad į Klaipėdos jūrų uostą keletą kartų siekė įplaukti laivas žemvežė „Bystraya“. Su Belizo vėliava plaukiojantis laivas yra „European Maritime Safety Agency“ (EMSA) sudarytame sankcionuotų laivų sąraše.

Praėjusiais metais, išankstiniais duomenimis, Lietuvos transporto sektoriuje krovinių vežimas sumažėjo apie 17 proc., tačiau įvairių rūšių transportu vežta 48 proc. daugiau keleivių, tarp jų daugiau kaip dvigubai išaugo oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius. Veikiant infliacijai ir didėjant transportavimo paslaugų paklausai, augo paslaugų eksportas (24 proc.) ir generuojamos pajamos (22 proc.) – rodo Susisiekimo ministerijos parengta 2022 m. transporto sektoriaus apžvalga.

Lietuva ir Ukraina ketina plėtotinaujus transporto koridorius nuo Klaipėdos iki Odesos ir kitų Ukrainos uostų, gerinti šalių susisiekimą geležinkeliais ir didinti krovinių vežimo apimtį.

Klaipėdos jūrų uostas yra pasirengęs eksportuoti ukrainietiškas prekes, o pasibaigus karui prisidėti prie šalies ūkio atkūrimo. Ukrainos mieste Lvive vykusiame Ukrainos Aukščiausios Rados ir LR Seimo Ekonomikos komiteto vadovaujamos delegacijos susitikime aptarta Lietuvos pagalba karo siaubiamai Ukrainai ir bendradarbiavimo galimybės ateityje.

Prieš dvejus metus ORLEN grupė kaip pirmasis Vidurio Europoje oil&gas integruotas koncernas pristatė ambicingus dekarbonizacijos tikslus.

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, rengiantis specialistus inžinerinei pramonei, jūrai, uostui, laivų statybos ir remonto bei atsinaujinančios energetikos sektoriams, sulaukė Klaipėdos pramonininkų asociacijos dėmesio.

Švedija transporto ir logistikos sektoriuose, planuodama naujas krovinines ir keleivines laivybos linijas tarp Klaipėdos ir Stokholmo bei įgyvendindama Klaipėdos jūrų uosto plėtros ir žalinimo projektus. Tokias galimybes Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis aptarė Švedijoje susitikęs su Stokholmo jūrų uosto vadovybe ir šios šalies infrastruktūros ministru Andreasu Carlsonu.

Pagrindinės Klaipėdos miesto arterijos – Baltijos prospekto – rekonstrukcijai šiemet bus skirta kiek daugiau nei 4 mln. eurų investicijų. Tai patvirtinta Vyriausybės kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo 2023–2025 metų sąmatoje. Šis finansavimas padės užbaigti pagrindinius Baltijos prospekto rekonstrukcijos darbus iki 2023 m. pabaigos.

Susisiekimo ministerija pradeda įgyvendinti inovacijų skatinimo programą „Sandbox" (liet. – smėliadėžė). Patvirtinus finansavimo sąlygas „Sandbox" priemonei, paskelbtas atviras kvietimas teikti paraiškas 23,5 mln. Eur paramai gauti. Paraiškų priėmimas tęsis iki gegužės 31 d.

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų – per pastaruosius dvejus metus Druskininkų, Jonavos ir Tauragės rajonų savivaldybėms papildomai skirta 4,9 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų, kurios suteikė galimybę įsigyti dar 17 naujų autobusų. Ateinantį rudenį šiose savivaldybėse iš viso galės kursuoti 23 elektriniai autobusai, nupirkti panaudojant ES fondų lėšas.