Jau metus diskutuojame apie dirbtinio intelekto (DI) įtaką Lietuvos švietimo sistemai. Nors dėmesio mokykloms skiriame daug, apie situaciją universitetuose ar kolegijose sužinoti sunkiau. Kaip teigia vieno didžiausio šalies universiteto ekspertai – nesąžiningo darbo problemą efektyviai sprendžia specializuoti DI įrankiai.

EIB grupė pasirašė 88 mlrd. eurų vertės sutarčių dėl daugiau kaip 900 didelio poveikio projektų finansavimosvarbiausiose politikos srityse, tokiose kaip transporto infrastruktūra ir judumas mieste, energetika ir vandentvarka, skaitmenizavimas, naujos technologijos, inovacijos, sveikatos priežiūra, įperkamas būstas, švietimas ir parama MVĮ Rekordinė 49 mlrd. eurų suma investuota į žaliąjį finansavimą Daugiau kaip 21 mlrd. eurų investuota į energetinį saugumą    

2023-iuosius prognozavęs baigti su 31,3 mln. tonų rezultatu dėl netekto beveik viso tranzitinio krovinio kiekio, geopolitinės situacijos ir kitų aplinkybių, Klaipėdos uostas metus baigė su pusantro mijono tonų didesniu nei planuota krovinių kiekiu – 32,7 mln. tonų. Pastaraisiais metais netektus krovinius iš dalies kompensavo augusi medienos, žemės ūkio produktų, statybinių medžiagų, SGD krovinių krova.

Vilniuje įmonių grupės „Northway“ plėtojamame didžiausiame Europoje biotechnologijų mieste BIO CITY virš Genų terapijos centro iškeltas pabaigtuvių vainikas. Viena iš didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje „Naresta“ praneša, kad baigti laikančiųjų konstrukcijų įrengimo darbai, laukia sudėtingiausia išskirtinio objekto statybų dalis.

Pranešimas, skaitytas  Knygos meno festivalyje 2023 m. spalio 28 d. Klaipėdoje

Zita Tallat-Kelpšaitė
Šis sakinys yra viename iš pirmųjų knygos „Susitikimai Geležinio Vilko mieste“ puslapių, kur pristatomi šios knygos autoriai: rašytoja Zita Tallat-Kelpšaitė, tapytoja Irma Leščinskaitė ir Dirbtinis Intelektas.

Klaipėdoje besilankantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Uosto direkcijoje su uosto, jūrine bendruomene aptarė Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, jūrinės ekonomikos potencialą. Lietuvos Prezidentas pabrėžė uosto svarbą šalies ekonomikai bei saugumui.

1 milijonas 27 tūkstančiai 477 TEU (standartizuoti konteineriai) – toks krovinių konteineriuose krovos rezultatas Klaipėdos uoste užfiksuotas šiandien. Pernai pirmąkart istorijoje perkopto 1 milijono TEU krovinių konteineriuose krovos rekordas pakartotas ir šiemet.

Investuojama į skrydžių skatinimą ir naujų krypčių atvėrimą:Lietuvos oro uostams (LTOU) iš Susisiekimo ministerijai numatytų asignavimų skirta 3 mln. eurų kaip papildomas įnašas įstatiniam kapitalui didinti, o kartu ir skrydžių plėtrai skatinti. Dar 5 mln. eurų biudžeto lėšų šiam tikslui numatoma skirti 2024 metais. 

Akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už investicijas į konteinerių krovai svarbią infrastruktūrą įvertinta „Lietuvos metų gaminio 2023“ aukso medaliu. Lietuvos pramonininkų konfederacija kasmet pagerbia įmones, reikšmingai prisidedančias prie šalies ekonomikos augimo.

Klaipėdos uostas keičiasi –pastaraisiais metais įgyvendinti reikšmingi pokyčiai bei svarbiausi ateities prioritetai – plėtra, tvarumas ir dar didesnis naudos Lietuvai kūrimas nuo šiol atsispindės ir naujajame uosto prekės ženkle.

Klaipėdos uoste po kelerių metų planuojama pradėti gaminti žaliąjį vandenilį. Tai pirmasis toks projektas uostamiestyje, kuris neabejojama, prisidės prie CO₂ išmetimų į aplinką mažinimo. Klaipėdos uoste planuojamo vandenilio pildymo punktų įrengimo projektui skirta Europos Sąjungos (ES) lėšų.

Tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus atstovai itin lengvų metų transporto sektoriui nežada, tačiau prognozuoja, kad pozityvumo kitąmet tikrai turėtų būti daugiau. Pagrindiniai transporto sektoriaus iššūkiai bei prognozės kitiems metams aptarti Vilniuje vykstančio tarptautinio Transporto inovacijų forumo metu.

Lietuvą ir Vokietiją jungiantis maršrutas Klaipėda-Kylis yra vienus didžiausių keleivių bei krovinių srautų generuojančių keltų linijų mūsų šalyje. Šis jūros kelias tapęs ir gausybės istorijų, kurias galėtų papasakoti ilgus dešimtmečius joje dirbantis kapitonas Henrikas Žalandauskas, šaltiniu. Per virš 40 metų trunkančią jo karjerą jūroje – ir improvizuotas talentingų keliautojų koncertas laive, ir dvigubai išaugę laivai. O svarbiausia – niekad neblėstantis vandens žavesys.

Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste krauta 24,1 mln. tonų krovinių. Tai yra 11 proc. mažiau nei 2022 m. sausį–rugsėjį, kai krova siekė 27,1 mln. tonų. Didžiausią poveikį šiam rezultatui turėjo metų pradžioje dėl sankcijų žymiai kritusi trąšų krova. Augo grūdų, suskystintų gamtinių dujų, statybinių medžiagų krova.

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jūrininkų rengimo centru (JRC) – taip siekiama jūrininkams pateikti dar platesnį kursų bei specializuotų mokymų spektrą. Jūrininkams siūlomos ne tik įprastos kursų mokymo programos, parengtos pagal JRAB (angl. STCW) konvencijos ir kodekso reikalavimus, bet ir unikalūs, analogų Lietuvoje neturintys kursai, kurie paremti virtualios realybės principais. Siekiant suteikti galimybę gilinti žinias bet kurioje pasaulio vietoje, dalis kursų – visiškai skaitmenizuoti,  todėl semtis žinių ir gilinti įgūdžius  galima ir nuotoliniu būdu.