Trys šių metų ketvirčiai Klaipėdos uoste – Lietuvos ekonomikos pulso ir pasaulio rinkų atspindys 

Trijų šių metų ketvirčių skaičiai rodo užtikrintą krovos augimą Klaipėdos uoste. Per devynis šių metų mėnesius krova, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtelėjo 11 proc. Vertinant krovinių kategorijas atskirai, atsiskleidžia Lietuvoje įgyvendinamų projektų reikšmė ir mastas, grūdų sezono derliaus ženklai, Jungtinių Amerikos Valstijų vykdoma muitų politika ir kitos visai Lietuvai svarbios tendencijos.

„Už Klaipėdos uosto krovos grafikų kreivių ir stulpelių mes matome ne tik visos šalies gyvenimo tendencijas: vartojimo mastą, žemės ūkio sektoriaus rezultatus, energetinės nepriklausomybės atspindžius, įvairių svarbių projektų įgyvendinimo apimtis, bet jaučiame ir pasaulio rinkų pulsą. Visus šiuos metus Klaipėdos uosto krova auga užtikrintai, o rugsėjį ji buvo didžiausia per visus šiuos metus. Klaipėdos uosto rezultatai rodo sprendimų net ir sudėtingais laikotarpiais nemažinti investicijų bei imtis ambicingų projektų rezultatus – išliekame daugiausiai kraunantis uostas tarp kaimyninių valstybių ir užimame 41 proc. rinkos“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Per devynis šių metų mėnesius bendra Klaipėdos uosto krova siekia kiek per 28,7 mln. tonų, o pernai per tą patį laikotarpį buvo perkauta beveik 26 mln. tonų krovinių. Didžiausią krovinių srauto dalį užima kroviniai konteineriuose, ro-ro krovinių krova bei užtikrintas suskystintųjų gamtinių dujų bei iškasenų ir statybinių medžiagų srauto didėjimas.

Ryškiausias augimas ir toliau išlieka krovinių konteineriuose segmente. Per tris šių metų ketvirčius, lyginant su praėjusiais metais, šių krovinių srautas ūgtelėjo 31 proc. – perkrauta beveik 9,6 mln. tonų. Rugsėjį priartėta prie 1 mln. TEU (standartizuotų konteinerių) ribos, o spalį ji buvo pasiekta anksčiausiai istorijoje.

Klaipėdos uoste konteinerių krovos tonomis statistika rodo, kad šios krovinių rūšies eksportas ir importas pasidalija daugmaž lygiomis dalimis – atitinkamai 39 ir 36 proc. Likusi 24 proc. dalis – perkrovimo (ang. transshipment), okeaninių laivų aptarnavimo bei konteinerių paskirstymo į mažesnius laivus funkcija.

Po 23 proc. per devynis mėnesius paaugo suskystintųjų gamtinių dujų bei iškasenų ir statybinių medžiagų krova – perkrauta po maždaug 1,7 mln. tonų. Klaipėdos uoste esančio suskystintųjų gamtinių dujų laivo-saugyklos „Independence“ reikšmė stabiliai auga jau kelerius metus. Tai lemia geopolitinė situacija ir sprendimas atsiriboti nuo dujų importo iš Rusijos. Ryškų šiųmetį augimą lemia ir tai, kad praėjusių metų gegužę „Independence“ buvo išplukdytas į Daniją planinei apžiūrai ir remontui. Iškasenų bei statybinių medžiagų krovos augimą lemia Lietuvoje aktyviai vykdoma kelių ir geležinkelių statyba. 95 proc. viso šių krovinių kiekio sudaro importas. Ryškiausia kryptis vertinant krovinių kiekį – Švedija.

Ratine technika gabenamų, keltais plukdomų krovinių (ro-ro) segmente krovos augimas siekė 6 proc. Per devynis šių metų mėnesius krova beveik pasiekė 5 mln. tonų. Ro-ro, kaip ir konteinerių krova, paprastai atspindi plataus vartojimo krovinių gabenimo mastą.

2 proc. per šiuos metus augo naftos produktų krova ir pasiekė beveik 3 mln. tonų žymą. Naftos produktų krovai įtakos gali turėti situacija pasaulio rinkose, geopolitinė situacija, žaliosios iniciatyvos.

Šiemet per Klaipėdos uostą į Lietuvą atvyko arba svetur iškeliavo ir daugiau keleivių nei pernai. Šioje srityje augimas siekia 8 proc., laivais atplaukė ir išplaukė 26 395 keleiviais daugiau nei pernai. Kruiziniais laivais atvykusiųjų skaičius šiemet buvo 12 proc. didesnis nei pernai.

Per tris ketvirčius Klaipėdos uoste buvo remontuojami 52 laivai, o pastatyti – 2.

Klaipėdos uostas išlieka lyderiu

Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, metalo laužo krauta 18 proc. mažiau – 836 tūkst. tonų. Tam šiemet įtakos galėjo turėti Jungtinių Amerikos Valstijų muitų politika. Praėjusiais metais didžiausią šių krovinių dalį sudarė eksporto kryptis – nemažai metalo laužo buvo tiekiama Turkijai. Pastarosios plieno gamintojai per pirmuosius aštuonis 2025 m. mėnesius sumažino laužo importą 9,4 proc. Tarp nurodomų to priežasčių – ir JAV, ir Kanados įvestos plieno bei aliuminio importo kvotos. Ši tendencija palietė ne tik Lietuvą. Mažėjanti Turkijos paklausa sukėlė atsargų kaupimąsi Europos uostuose. Be to, Ispanijoje ir Prancūzijoje susikaupė didelės jau paruoštos produkcijos atsargos, o kai kurios Vokietijos plieno gamyklos sumažino gamybą dėl sumenkusių užsakymų.

Per devynis šių metų mėnesius 16 proc. mažiau perkrauta medienos. Visa Klaipėdos uoste perkrauta mediena buvo eksportuojama, o net 83 proc. jos išplukdyta į Skandinavijos šalis. 13 proc. mažiau šiemet perkrauta ir trąšų. Dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų trąšų srautas iš šių valstybių yra sustabdytas ir šiuo metu Klaipėdos uoste yra kraunamos daugiausia tik Lietuvos trąšų gamintojų – AB „Achema“ ir AB „Lifosa“ – gaminamos trąšos.

10 proc. mažėjimas fiksuojamas ir grūdų krovos segmente. Kol kas grūdų krova siekia beveik 2,8 mln. tonų ribą. Lyginant su pernai, perkrauta beveik 300 tūkst. tonų mažiau. Grūdų eksporto per uostą apimtis priklauso nuo derliaus gausos Lietuvoje ir nuo vidaus vartojimo. Lietuvoje užauginamų grūdų derlius svyruoja nuo 6 iki 7 mln. t. Apie 70–80 proc. Lietuvoje užauginamų grūdų eksportuojama, o eksporto per Klaipėdos uostą dalis taip pat sudaro apie 70–80 proc. nuo viso eksportuojamo kiekio.

Vis dėlto nepaisant krovos mažėjimo keliose krovinių grupėse, Klaipėdos uostui pavyksta išlaikyti lyderio tarp kaimyninių uostų pozicijas. Vertinant pagal užimamą rinkos dalį, Klaipėdos uostas dominuoja – jam tenka 41 proc., Rygos uostas užima 17,5 proc. rinkos, Talinas – 14,6 proc., Ventspilis kiek daugiau nei 9 proc., o Liepoja – kiek per 7 proc.

Didžiausias augimas – Ventspilyje

Analizuojant bendros krovos skaičius, neigiama prasme išsiskiria Ryga ir Liepoja, kur bendras krovos kiekis vis dar krenta – atitinkamai 7 ir 3 proc. Didžiausią – 15 proc. – siekiantį augimą per devynis mėnesius deklaruoja Ventspilis. Taline krova augo 5 proc.

Rygoje – ryškus žemės ūkio produktų krovos kritimas. Per devynis mėnesius netekta 476 tūkst. tonų, medienos – 386 tūkst. tonų, o didžiausias – 38 proc. siekiantis – augimas fiksuojamas naftos produktų segmente.

Taline krova augo kone visose krovinių grupėse. Ryškiausiai augo skystųjų krovinių krova. Jų šiemet perkrauta 33 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 5 proc. sumenko ro-ro krovinių apimtis.

Ventspilyje ryškiausias kritimas – rūdos krovos segmente. Praradimai siekia 97 proc. Šiemet šiame uoste perkrauta tik 9 tūkst. tonų rūdos, tai yra 294 tūkst. tonų mažiau nei pernai. Vis dėlto 61 proc. arba 432 tūkst. tonų paaugo anglies krova, 22 proc. arba 221 tūkst. tonų į viršų stiebiasi ro-ro kreivė, 39 proc. arba 820 tūkst. tonų paaugo naftos produktų krova.

Liepojoje augo tik statybinių medžiagų krova, o kritimai fiksuojami žemės ūkio produktų, ro-ro, medienos krovinių segmentuose.

Šaltinis, KVJUD