Indija – viena iš Klaipėdos uosto prekybos partnerių. Į šią šalį ir iš jos laivais keliauja trąšos, kroviniai konteineriuose. Šiuo metu Klaipėdos uostas su Indija sujungtas tiesiogine MSC (Mediterranean Shipping Company) konteinerine laivybos jungtimi. Pernai metų rugsėjį Indijos ambasadoriaus pareigas pradėjusiam eiti Daveshʼui Uttamʼui ir ji lydinčiai delegacijai šiandien pristatytas Klaipėdos uostas. Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas svečius supažindino su uoste vykdomomis veiklomis ir teikiamomis paslaugomis, uosto vystymo kryptimis, vykdomais projektais.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Estijos ambasadoriaus pareigas pradėjęs eiti Kaimo Kuusk šiandien pirmą kartą lankėsi Klaipėdos uosto direkcijoje. Ambasadorius, lydimas garbės konsulo Klaipėdoje Arnoldo Šileikos, susipažino su vieninteliu Lietuvos jūrų uostu, jame vykdomomis veiklomis ir teikiamomis paslaugomis. Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ambasadoriui pristatė Klaipėdos jūrų uosto vystymo kryptis, vykdomus projektus.

Metų pradžia Baltijos šalių didmeninėje elektros rinkoje pažymėta kainų augimu. Žiemiškų orų lydima pirmoji sausio mėnesio pusė ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse lėmė smukusią vėjo generaciją ir ženkliai išaugusią energijos paklausą, kurios patenkinimą apsunkino regiono energetikos infrastruktūros gedimai. Štai Suomijoje, kuri yra svarbi elektros eksportuotoja į Baltijos šalis, dėl anomalių orų netgi užšalo jūrinis vėjo parkas ir jame energijos gamyba laikinai buvo sustojusi.

Šiandien viršutinis dangoraižio aukštas, Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių vadinamas tiesiog „penthouse“, yra puikiai atpažįstamas prabangos ir išskirtinio statuso simbolis. Tokį įvaizdį sukūrė ne tik daugybė filmų, knygų bei serialų, bet ir didžiuosiuose pasaulio miestuose „penthouse“ erdvėse jau ne vieną dešimtmetį noriai besikuriančios įžymybės. NT ekspertė paaiškino, kaip atsirado ši tendencija.

Europos investicijų banko grupė padidino paramą Lietuvos įmonėms ir ekonomikai.
Didelis dėmesys skirtas klimato politikos veiksmams ir aplinkos tvarumui skatinti bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti.
2023 m. EIB apklausos dėl investicijų duomenimis, didžiausios kliūtys investicijoms yra netikrumas dėl ateities ir energijos sąnaudos.

Su statuso simboliu ilgą laiką tapatinta nuosavybė visuomenėje praranda svarbą. Užuot pirkę daiktus, žmonės vis dažniau renkasi skirtingo tipo nuomos paslaugas ar pasirinktą laiką investuoja į prenumeratas. Ekspertai pažymi, kad tokias rinkos transformacijas lemia kintantys vartotojų poreikiai ir sparčiai besivystančios technologijos.\

Trijose Rytų Europos valstybėse bus įrengta daugiau kaip 8400 naujų elektromobilių įkrovimo stotelių
Tikimasi, kad projektas padės didinti elektromobilių skvarbą rinkoje ir kovoti su oro tarša
Sandoris patvirtina EIB paramą tvariam transportui ir ES žaliojo kurso tikslams
Finansavimas remiamas „InvestEU“ garantija investicijoms, kuriomis skatinama žalioji pertvarka

Klaipėdos universiteto mokslininkai vertino Klaipėdos uosto veiklos, transporto ir laivybos emisijas į aplinką bei pateikė rekomendacijas. Anot mokslininkų, ateityje perėjimas prie vandenilio ir kitų alternatyvių degalų rūšių  leistų artėti prie nulinių emisijų.

Jau metus diskutuojame apie dirbtinio intelekto (DI) įtaką Lietuvos švietimo sistemai. Nors dėmesio mokykloms skiriame daug, apie situaciją universitetuose ar kolegijose sužinoti sunkiau. Kaip teigia vieno didžiausio šalies universiteto ekspertai – nesąžiningo darbo problemą efektyviai sprendžia specializuoti DI įrankiai.

EIB grupė pasirašė 88 mlrd. eurų vertės sutarčių dėl daugiau kaip 900 didelio poveikio projektų finansavimosvarbiausiose politikos srityse, tokiose kaip transporto infrastruktūra ir judumas mieste, energetika ir vandentvarka, skaitmenizavimas, naujos technologijos, inovacijos, sveikatos priežiūra, įperkamas būstas, švietimas ir parama MVĮ Rekordinė 49 mlrd. eurų suma investuota į žaliąjį finansavimą Daugiau kaip 21 mlrd. eurų investuota į energetinį saugumą    

2023-iuosius prognozavęs baigti su 31,3 mln. tonų rezultatu dėl netekto beveik viso tranzitinio krovinio kiekio, geopolitinės situacijos ir kitų aplinkybių, Klaipėdos uostas metus baigė su pusantro mijono tonų didesniu nei planuota krovinių kiekiu – 32,7 mln. tonų. Pastaraisiais metais netektus krovinius iš dalies kompensavo augusi medienos, žemės ūkio produktų, statybinių medžiagų, SGD krovinių krova.

Vilniuje įmonių grupės „Northway“ plėtojamame didžiausiame Europoje biotechnologijų mieste BIO CITY virš Genų terapijos centro iškeltas pabaigtuvių vainikas. Viena iš didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje „Naresta“ praneša, kad baigti laikančiųjų konstrukcijų įrengimo darbai, laukia sudėtingiausia išskirtinio objekto statybų dalis.

Pranešimas, skaitytas  Knygos meno festivalyje 2023 m. spalio 28 d. Klaipėdoje

Zita Tallat-Kelpšaitė
Šis sakinys yra viename iš pirmųjų knygos „Susitikimai Geležinio Vilko mieste“ puslapių, kur pristatomi šios knygos autoriai: rašytoja Zita Tallat-Kelpšaitė, tapytoja Irma Leščinskaitė ir Dirbtinis Intelektas.

Klaipėdoje besilankantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Uosto direkcijoje su uosto, jūrine bendruomene aptarė Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, jūrinės ekonomikos potencialą. Lietuvos Prezidentas pabrėžė uosto svarbą šalies ekonomikai bei saugumui.

1 milijonas 27 tūkstančiai 477 TEU (standartizuoti konteineriai) – toks krovinių konteineriuose krovos rezultatas Klaipėdos uoste užfiksuotas šiandien. Pernai pirmąkart istorijoje perkopto 1 milijono TEU krovinių konteineriuose krovos rekordas pakartotas ir šiemet.