Lapkričio 2 d. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje „AIM for Climate“ šalių dalyviai bendrai paskelbė apie „ankstyvąjį derlių“ arba per ateinančius penkerius metus (2021-2025 m.) 4 mlrd. JAV dolerių didesnes investicijas, skirtas klimato kaitos požiūriu pažangioms investicijoms (angl. climate-smart agriculture (CSA)) ir maisto sistemų inovacijoms.

Vilniuje dvi dienas vykusi tarptautinė konferencija „ESA Industry Days on Optics, Photonics and Optical Communications" – pirmasis tokio masto renginys Lietuvai tapus asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare. Jis subūrė Lietuvos kosmoso industrijos įmones, Europos kosmoso agentūros atstovus bei kolegas iš Latvijos bei Suomijos.

Penktadienį Finansų ministrė Gintarė Skaistė dalyvavo nuotoliniame susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos rūmų Lietuvoje atstovais. Susitikimo metu ministrė G. Skaistė su Rūmų atstovais aptarė artimą šalių bendradarbiavimą ir strateginę partnerystę, kartu pažymėdama, jog Lietuvos prioritetas – toliau plėsti prekybą ir investicijas tarp Lietuvos ir Jungtinių Valstijų.

Siekiant efektyviau bendradarbiauti krovinių pervežimo, jų ekspedijavimo srityse, didinti tranzitinių krovinių srautus tarp Klaipėdos ir Uzbekistano, pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas.

Vilniaus oro uosto aerodromo teritorija pastaruosius trejus metus buvo virtusi milžiniška statybų aikštele, kurioje nuolat plušo tūkstančiai įvairiausių statybos specialistų ir mašinų. Didžiausia Lietuvos oro uostų istorijoje rekonstrukcija atlikta nestabdant įprastos oro uosto veiklos, o ją užbaigti planuojama jau šių metų gruodį. Oro uosto specialistai apžvelgia esminius rekonstrukcijos skaičius ir darbų mastą.

„Uostas arčiau tavęs!” – tokiu šūkiu Uosto direkcija nuo šiol lydės važiuojančius ar einančius pro administracinį įmonės pastatą.

Siekdama padidinti Klaipėdos jūrų uosto pralaidumą ir laivybos saugumą, Susisiekimo ministerija numato uosto išoriniam ir vidiniam laivybos kanalui gilinti papildomai skirti 10 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų. Įgyvendinus projektą, Klaipėdos jūrų uosto išorinis laivybos kanalas bus pagilintas iki 16 m (dabar – 15,5 m), vidinis laivybos kanalas – iki 15,5 m.

Efektyvumo auginimo receptų įmonės ieško drauge su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku (KMTP), kurio ekspertai šį rudenį verslui pristatė skaitmenizacijos lygio nustatymo įrankį. Naujove noriai naudojasi tiek gamybos, tiek įvairias paslaugas teikiančios Vakarų Lietuvos įmonės.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sureagavo į Palangos miesto bendruomenės ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos keltą problemą dėl jūroje ties Palanga statyti planuojamų vėjo jėgainių parko poveikio kraštovaizdžiui. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad jos būtų matomos nuo Palangos krantų, todėl praėjusią savaitę ministras su viceministre Daiva Garbaliauskaite atvyko į Palangos miesto savivaldybę bei susitiko su kurorto meru Šarūnu Vaitkumi. Šio susitikimo metu tartasi, kaip būtų galima išspręsti šią problemą.

Nuo spalio pabaigos Lietuvos oro uostuose išaugo tiesioginių ir reguliariai vykdomų skrydžių krypčių skaičius. Tęsiantis intensyviam aviacijos sektoriaus atsigavimui, planuojama, kad iš Vilniaus ir Kauno oro uostų dar iki metų pabaigos startuos net vienuolika naujų skrydžių krypčių, lygiagrečiai numatoma atnaujinti kai kuriuos anksčiau vykusius maršrutus.

Lietuvos muitinė, siekdama supaprastinti prekių deklaravimo procesą, įdiegė naujoves – nuo šiol gavus EORI kodą jo nebereikės papildomai suvesti Bendro naudotojų valdymo portalo (BAP) paskyroje. Nauja BAP ir Muitinės leidimų sistemos (MLS) sąsaja užtikrins šių duomenų automatinį perkėlimą.

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų vaidmenį tausojant aplinką ir Žemės išteklius.

Kultūros ministras Simonas Kairys antradienį Lietuvos savivaldybių asociacijos surengtose iškilmėse „Auksinės krivūlės" apdovanojimą už kultūros puoselėjimą įteikė Palangos miesto savivaldybei.

„Luminor" banko apklausa rodo, kad Baltijos šalių smulkios ir vidutinės įmonės (SVĮ) mano, kad  sunkiausia pandemijos dalis išgyventa – daugiau nei trečdalis Lietuvoje ir Latvijoje, bei daugiau nei pusė Estijoje apklaustų bendrovių 2021 metus vertina teigiamai, o trečdalis apklaustųjų kitąmet planuoja plėtrą. Teigiama perspektyva matoma ir bendrovių finansiniuose rezultatuose – daugiau nei 50 proc. įmonių šiemet pavyko išlaikyti arba padidinti apyvartą.

Atnaujintą Baltijos jūros veiksmų planą patvirtino visos devynios aplinkui Baltiją esančios valstybės (Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rusija, Švedija) ir ES. Planą prireikė atnaujinti, nes iki 2021m. nepavyko, kaip buvo užsibrėžta, pasiekti geros jūros būklės. Baltija išlieka viena labiausiai užterštų pasaulio jūrų.