„Ne piniguose laimė, – sako vieni, – o jų kiekyje“, – iškart priduria kiti. Ir vieni, ir kiti teisūs – nelygu, ką vadiname laime. Moksliškai nustatyta, kad pinigai, turtai iki tam tikros ribos padeda padidinti laimę, o vėliau didesnė pinigų suma daugiau laimės jau nebeatneša. Netgi sakoma, kad laimės sumažėja. Tačiau ir romantikai, ir cinikai sutaria, kad laimė priklauso ne tik nuo pinigų, bet ir nuo kitų aplinkybių. Ne viską už pinigus, net ir labai didelius, galima įsigyti.

Lygiai prieš 40 metų, gruodžio 29-ąją, iš Vilniaus į Kauną pajudėjo pirmasis elektrinis traukinys. Šiuo metu maršrutas tarp Vilniaus ir Kauno yra pats populiariausias tarp keleivių, jų kasmet pervežama apie 1,2 mln. Nuo 2008-ųjų Kalėdų keleiviai tarp šių dviejų miestų vežami moderniais dviaukščiais traukiniais.

Lietuvos oro uostai šiandien švenčia tradicine tampančią Kliento dieną. Tokia iniciatyva Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose vykdoma jau trečią kartą - nuo 4 val. ryto iki 16 val. popiet visų oro uostų darbuotojų dėmesys nukreiptas į keleivius.

Mindaugas Rimeikis
Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas

Lietuvoje tęsiasi sumaištį žmonių galvose keliantis vartotojų kainų kitimas. Statistikai vis dar skelbia, kad  kainos yra mažesnės negu prieš metus, o žmonės baksnoja pirštais į prekių ir paslaugų čekius, kuriuose kainos didesnės negu praėjusiais metais.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) gruodžio 11 dieną Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją KLASCO  apdovanojo nominacija  „Sėkmingai dirbanti įmonė 2015“, o generalinis direktorius Audrius PAUŽA šventiniame renginyje paskelbtas Lietuvos pramonininkų konfederacijos  Petro Vileišio premijos laureatu už asmeninius nuopelnus versle ir indėlį stiprinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekonominę veiklą bei diegiant technologinę pažangą, mokslo ir verslo bendradarbiavimo iniciatyvas. Audriui Paužai įteiktas Petro Vileišio aukso medalis ir jo skulptūrinis portretas.

Artėjant 2016 metams, rinkoje netyla kalbos apie galimą naują krizę. Kiek pagrįstos tokios kalbos ir kokie galimi tokios krizės šaltiniai? Ar bėdų mums gali pridaryti tik užsienio situacija ar ir šalies viduje vykstantys procesai?

Vilniaus oro uostui šie metai yra rekordiški keleivių skaičiumi. Peržiūrėjus lapkričio mėnesio statistiką paaiškėjo, kad pagrindiniai šalies oro vartai per 11 mėnesių aptarnavo daugiau nei 3 milijonus keleivių – toks rezultatas pasiektas pirmą kartą šio oro uosto istorijoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacija Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją paskelbė viena sėkmingiausiai dirbančių 2015 metais įmonių.

Nefinansine veikla besiverčiančios Lietuvos bendrovės 2015 metų trečią ketvirtį uždirbo 1,1 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, arba 17,2 procento daugiau negu praėjusių metų atitinkamą ketvirtį. Pelnas didėjo panašiai kaip ir ankstesniais šių metų ketvirčiais. Įmonės vis dar sėkmingai naudojasi susidariusia mažesnių degalų, šilumos energijos, gamtinių dujų ir metalų kainų situacija. Negalima pamiršti ir rekordiškai žemų palūkanų įtakos įmonių pelningumui. Tiesa, darbo jėgos sąnaudų augimas spartėja ir artimiausiais ketvirčiais tai bus vienas didžiausių iššūkių įmonėms. Visgi kelis ketvirčius pastebimas dviženklis materialinių investicijų į mašinas ir įrengimus didėjimas leidžia tikėtis, kad darbo našumas turėtų augti ir kad daugelis įmonių atras atsargų algoms didinti.

Gruodžio 14 dieną, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Šiaurės investicijų bankas (NIB) pasirašė naują 15-os metų trukmės 50 mln. eurų paskolos sutartį. Jos lėšomis bus finansuojami Transeuropinių koridorių modernizacijos projektai.

Kiekviena save gerbianti jūrinė šalis turi sudariusi ir išleidusi jūrininkų katalogą. Tokius žinynus turi kaimynai latviai, lenkai, estai. Lietuvos jūrų muziejus, gavęs projektinį finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos, kaip pirmąją būsimo leidinio kregždę parengė elektroninę žinyno versiją „Prie Lietuvos laivyno ištakų: žmonės ir laivai“, publikuojamą muziejaus tinklalalpyje http://juru.muziejus.lt/Laivyno_istakos.pdf . Čia pateikiamos ir Lietuvos laivų, ir devyniasdešimties žmonių, nusipelniusių kuriant Lietuvos laivyną, biografijų faktai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos „Lietuvos metų gaminio 2015“ konkurse LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) įvertintos aukso medaliu už tarptautinį konteinerių paskirstymo centrą.

„Nors dėl embargo Rusijos užimama rinkos dalis susitraukė beveik dešimtadaliu, tai nesutrukdė Lietuvos transporto sektoriaus augimui. Mažėjantis prekių srautas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos paskatino didesnį Lietuvos transporto ir logistikos įmonių aktyvumą kitose rinkose“, – vakar Logistikos ir transporto forume sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Lietuva nėra priskiriama prie šalių, kurioms šiuo metu reikėtų tolimesnės Europos Komisijos (EK) nuodugnios analizės. Tuo EK pripažįsta, kad 2016 metus Lietuva pradės esant nerizikingai makroekonominei situacijai.