Vilnius užsienio šalių gyventojų vis dažniau pasirenkamas ne tik kaip puiki atostogų vieta, bet ir kaip pirmoji kelionių stotelė. Vilniaus oro uostas populiarėja tarp Lietuvos kaimynų – pastebėjus augantį keleivių iš Latvijos srautą, tarp pagrindinių Lietuvos oro vartų ir Daugpilio kasdien pradėjo kursuoti specialus autobusas.

Lietuvos vežėjai šiemet galės panaudoti 100 papildomų leidimų, skirtų nereguliariajam dvišaliam keleivių vežimui. Pasikeisti papildomais leidimais šalys sutarė rugpjūčio 25 ir 26 d. Druskininkuose vykusiame Lietuvos ir Baltarusijos bendros komisijos kelių transporto klausimais posėdyje.

Tiesioginis poveikis Lietuvai dėl Kinijos ir kitų kylančių rinkų akcijų smukimo nebus didelis – Lietuvos eksportas į Indijos, Kinijos ir visų Pietryčių Azijos šalis kartu sudėjus sudaro mažiau nei 1 proc. Lietuvos eksporto. Daugiau problemų kels dar labiau susitraukusi Rusijos ir kitų NVS šalių perkamoji galia, tačiau situaciją gelbės atpigusi nafta.

Rugpjūčio 27 dieną, naująja „Rail Baltica“ vėže į Kauną atvažiuos traukinys iš Lenkijos. Juo atvyks Europos komisijos North Sea-Baltic koridoriaus, kurio dalis yra „Rail Balitca“ geležinkelis, koordinatorė Katerina Trautman (Catherine Trautmann). Paskutinį kartą traukinys su keleiviais iš Lenkijos į Lietuvą buvo atvykęs 1939-ųjų rugpjūtį.

Ūkio ministras Evaldas Gustas Vyriausybėje pristatė šalies institucijų liepos mėn. nuveiktus darbus siekiant įvairinti eksportą ir mažinti verslo patiriamus nuostolius dėl Rusijos paskelbtų sankcijų.   „Statistiniai duomenys rodo, kad pirmąjį 2015 m. pusmetį prekių eksportas į Europos Sąjungą (ES) sudarė 63,2 proc. viso Lietuvos eksporto, o prieš metus ši dalis sudarė 56,7 proc.

Bendrovė „Green Cargo“, Švedijos nacionalinė krovinių vežėja geležinkeliais, netrukus gali tapti „Vikingo“ projekto nare, o su Suomijos bendrove „Steveco“ jau derinamos bandomųjų vežimų į Turkiją detalės. Manoma, kad pirmasis reisas galėtų vykti jau rugsėjo mėnesį.

Pagrindinių pasaulio ekonomikų plėtra lieka pasyvi ir be aiškios tolimesnės krypties, o pastaruoju metu stipriau dominuoja ekonomikų augimą galintys stabdyti rizikos veiksniai, teigia SEB grupės ekonomistai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Leidinyje taip pat pabrėžiama, kad Kinijos ūkio augimas lėtės palaipsniui ir bus sukontroliuotas, o JAV centrinis bankas jau rugsėjį gali ryžtis bazinių palūkanų normų didinimui.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“  į didelio tonažo laivą kraunama pirmoji šio sezono lietuviškų grūdų derliaus siunta. Palyginti su praėjusiais metais, šiemetinis grūdų eksporto sezonas prasidėjo ypač anksti. Paprastai eksportiniai grūdai į laivus uoste būdavo pradedami krauti tik rugsėjį, tuo metu šiemet pirmoji partija pradėta krauti jau rugpjūčio viduryje.

Lietuvoje lankosi Lenkijos geležinkelių bendrovės PKP S.A. generalinio direktoriaus Jakubo Karnovskio (Jakub Karnowski) vadovaujama delegacija. Tai pirmasis oficialus PKP S.A. vadovo vizitas Lietuvoje. Susitikimo su AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybe metu tartasi dėl bendradarbiavimo galimybių ir perspektyvų.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“  į didelio tonažo laivą kraunama pirmoji šio sezono lietuviškų grūdų derliaus siunta. Palyginti su praėjusiais metais, šiemetinis grūdų eksporto sezonas prasidėjo ypač anksti. Paprastai eksportiniai grūdai į laivus uoste būdavo pradedami krauti tik rugsėjį, tuo metu šiemet pirmoji partija pradėta krauti jau rugpjūčio viduryje.

Kelių ir geležinkelių transporto avaringumo statistiniai duomenys rodo, kad 2015 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos automobilių keliuose ir geležinkeliuose buvo gerokai saugiau nei atitinkamu 2014 m. laikotarpiu.

Artimiausiu metu kelyje A11 Šiauliai–Palanga ties Telšiais pradedami rekonstrukcijos darbai, kuriuos atlikus šioje magistralėje turėtų nebelikti „juodųjų dėmių“. Bendra darbų vertė – 10, 2 mln. eurų, juos planuojama baigti iki 2016 m. rugsėjo mėn.  Rekonstrukcija vyks 7 km ilgio kelio ruože tarp Eigirdžių miestelio ir Telšių (62,72–69,62 km kelyje A11). Ypatingą dėmesį skiriant eismo saugai, šiame ruože bus sustiprinta ir praplatinta kelio danga, rekonstruotos 5 sankryžos, dvi iš jų – į žiedines su apšvietimu.

Kiek mažiau negu dvi minutės. Tiek laiko „Klaipėdos Smeltėje“ šiandien užtrunkama iškraunant konteinerį iš laivo. Tačiau taip nebuvo visada. Prieš naujo konteinerių paskirstymo centro atidarymą mobilieji uosto kranai konteinerį iškraudavo per tris ar net keturias minutes, taip sulėtindami visą bendrovės darbą. R. Juška, „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius, sutiko papasakoti apie pokyčius naujame konteinerių paskirstymo centre ir apie tai, kokią reikšmę „Klaipėdos Smeltės“ atgimimui turėjo inovacinės technologijos.

Vilniaus oro uostas rugpjūčio 14 d. išlydėjo savo dumilijoninę keleivę – šiemet toks keleivių skaičiaus rezultatas pasiektas kone mėnesiu anksčiau nei pernai. Pirmasis milijonas aptarnautas gegužės viduryje, o antrajam prireikė vos trijų mėnesių. Vasarą Vilniaus oro uoste kiekvieną dieną vidutiniškai aptarnaujama 10,5 tūkstančio keleivių.

 
Pasirašyta sutartis dėl uosto bendrojo plano rengimo. Konkursą laimėjo trijų bendrovių konsorciumas – pečius surėmė UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Kelprojektas“ ir UAB „Urbanistika“. Bendrojo plano sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija – 25 metų laikotarpiui.