Centriniame Klaipėdos terminale 2015 m. liepos mėn. 22 dieną buvo priimtas ir aptarnautas vienas didžiausių kruizinių laivų COSTA  PACIFICA.


2015 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 6,2 proc. – iš viso krauta 18,86 mln. t, t. y. 1,1 mln. t daugiau nei 2014 m. sausio–birželio mėn.


Susisiekimo ministerija informuoja, kad šiąnakt į Lietuvą grįžo pirmasis iš areštuotų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivų – laivas „Deltuva“, parplaukęs iš Gdansko jūrų uosto. Artimiausiomis valandomis šis laivas įplauks į Klaipėdos uostą.


Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi aptarė bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ problemas ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ veiklą.


Kitąmet Lietuvoje prognozuojamas dar didesnis turistų iš užsienio skaičius – šalį lankys Europos aviacijos ekspertai. Kovo 13-15 dienomis Nacionalinėje dailės galerijoje į tarptautinę konferenciją „Connect“ susirinks daugiau nei 400 aviacijoje dirbančių žmonių, tarp jų atstovai iš daugiau nei 50 oro linijų ir 150 oro uostų. Renginio šeimininkais pasirinkti Lietuvos oro uostai, pripažinti vienais iš labiausiai augančių oro vartų Europoje.


Baimė dėl Graikijos pasitraukimo iš euro zonos po truputį slopsta. Tikimasi, kad Graikija pirmadienį jau turėtų sumokėti Europos centriniam bankui 3,5 mlrd. eurų ir įmokų mokėjimas šiai šaliai neturėtų sukelti problemų.

 


Susisiekimo ministerija informuoja, kad rūpinamasi sulaikytų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) jūrininkais, dviem laivams jau pildomos kuro atsargos.	

 

Susidarius itin sudėtingai AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) finansinei situacijai, Susisiekimo ministerija imasi visų įmanomų priemonių, kad bendrovei priklausančių laivų įgulos galėtų apsirūpinti būtiniausiais ištekliais ir saugiai grįžti į Lietuvą.

 

Nors Graikija tapo dramatiškiausiu struktūrinių euro zonos problemų pavyzdžiu, ji nėra vienintelė, susidūrusi su gyvenimo vieningos valiutos erdvėje iššūkiais. Prisijungimas prie euro zonos gali būti palaiminimu, bet gali būti ir prakeiksmu. Tačiau šalys pačios pasirenka, kuriuo keliu joms eiti.

 

Prieš skelbiant oficialius pusmečio rezultatus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš operatyvinių skaičių jau mato krovinių vežimo mažėjimo tendencijas, tačiau pelną prognozuoja didesnį nei 2014 m. pirmąjį pusmetį.

        

2014-aisiais pasiektas didžiausias oro uostų paslaugomis Europoje besinaudojančių keleivių skaičius – 1,82 mlrd. keleivių. Pirmą kartą nuo 2006-ųjų keleivių srautas Europos Sąjungoje aplenkė ne ES oro uostų eismą. Tarp labiausiai išaugusių oro vartų – ir Lietuvos oro uostai. Tai paaiškėjo birželio pabaigoje vykusioje 25-oje kasmetinėje Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) asamblėjoje Prahoje.

 

Baltu rūbu pasipuošianti Klaipėda vos už dviejų savaičių pakels gražiausios ir prasmingiausios jūrinės tradicijos - Jūros šventės bures, kuriose pagarba jūrinėms tradicijoms, jūrai ir jos žmonėms.

 

Liepos 8 dieną Kaune įvyko bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“, įsteigtos koordinuoti projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo procesą Baltijos šalyse, stebėtojų tarybos posėdis. Jam pasibaigus svečiai iš Latvijos ir Estijos buvo pakviesti apžiūrėti Lietuvoje įgyvendinamo projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo rezultatų ir pasiekimų. Priminsime, kad europinės vėžės nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno tiesimo darbai bus pabaigti jau šį rudenį.



Šią savaitę rinkos, ypač Europos, ir toliau kvėpuos Graikijos krizės ritmu. Pirmadienio ankstų rytą buvo pasiektas susitarimas tarp Graikijos ir kitų Europos Sąjungos (ES) lyderių dėl trečio paramos paketo suteikimo per Europos stabilumo mechanizmą. Graikijos premjeras Alexis Tsipras iš esmės sutiko su visais kreditorių reikalavimais dėl PVM mokesčio kėlimo, pensijų sistemos, darbo rinkos, viešojo sektoriaus reformavimo.


Pasibaigus pirmajam 2015 metų pusmečiui Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad keleivių srautas Vilniuje, Kaune ir Palangoje, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, išaugo daugiau nei 10 proc. Per šešis mėnesius treji oro vartai aptarnavo daugiau nei 1,9 mln. keleivių. Praėjusiais metais tokiu metu keleivių srautas siekė 1,7 mln.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt