Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD) informuoja, kad atsižvelgiant į sudėtingą padėtį Tunise nuo šiandien iki  rugsėjo 10 d. UAB „Novaturas“ nutraukia suplanuotus skrydžius į Tunisą. Bus vykdomi tik grįžtamieji skrydžiai.  Naujausiais VTD duomenimis, šiuo metu Tunise yra 208 turistai iš Lietuvos ir 2 UAB „Novaturo“ darbuotojai.  Šiuo metu Tunise esantys turistai į Lietuvą bus parskraidinti pagal numatytą tvarkaraštį, liepos 3 ir 10 d.

Oro bendrovė „Ukraine International Airlines“ plečia savo veiklą Lietuvoje ir nuo birželio 26 dienos pradėjo skraidinti keleivius iš Vilniaus į Odesą. Skrydžiai į Ukrainos miestą prie Juodosios jūros bus vykdomi du kartus į savaitę – penktadieniais ir sekmadieniais iki rugsėjo 13 d.

Birželio 29 – liepos 3 dienomis, Lietuvoje lankysis Kinijos Sindzianio (Xinjiang) provincijos vadovybė ir didžiausių šios šalies bendrovių, teikiančių transporto, logistikos, infrastruktūros statybos bei riedmenų gamybos paslaugas, atstovai. Delegacija iš Kinijos susitiks su Susisiekimo ministerijos, „Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovais, susipažins su vykdomais projektais, lankysis intermodaliniuose ir krovos terminaluose.

Siekiant efektyviau plėtoti šalies oro uostus ir užtikrinti kuo didesnę naudą valstybei, Vyriausybės Strateginis komitetas iš esmės pritarė bendrai valdomų Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūros ir paslaugų plėtrai koncesijos būdu, bet išlaikant oro uostų infrastruktūrą valstybės nuosavybe. Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Susisiekimo ministerijai pavesta parengti Lietuvos oro uostų koncesijos investicinį projektą, kuriame būtų įvertinta ir investicinė grąža valstybei.

Į Lietuvą keliantis vis stambesnių pasaulio kompanijų paslaugų centrams, pagal pridėtinę vertę šis sektorius jau nedaug atsilieka nuo bendros restoranų, kavinių ir viešbučių generuojamos pridėtinės vertės.

2015 m. sausio–gegužės mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 4,7 proc. – iš viso krauta 15,56 mln. t, t. y. 693,7 tūkst. t daugiau nei 2014 m. sausio–gegužės mėn.

Pirmadienį vakare Briuselyje prasideda svarbiausias šios savaitės euro zonos įvykis – neeiliniame Europos Sąjungos lyderių susirinkime bus sprendžiama Graikijos situacija.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai kreipėsi į Europos Komisiją, informuodami apie pažangą įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ ir patvirtindami pasiryžimą įgyvendinti šį didžiulę pridėtinę vertę visai Europai turintį projektą.

Lietuvos ir Lenkijos vežėjai šiemet galės panaudoti po 500 papildomų leidimų, skirtų tarptautiniam krovinių gabenimui iš trečiųjų šalių ir į jas. Pasikeisti papildomais leidimais šalys sutarė Susisiekimo ministerijoje surengtame Lietuvos ir Lenkijos jungtinio komiteto posėdyje tarptautinių vežimų klausimais.

Šiandien viename svarbiausių Europos Sąjungos (ES) metinių transporto renginių „TEN-T dienos 2015“ bendra trijų Baltijos šalių bendrovė „RB Rail“ pristatė „Rail Baltica“ projektą – sėkmingą bendrų prioritetinių infrastruktūros projektų pavyzdį.

Po dvejus metus trukusių darbų rekonstruotas europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožas nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Mockavos geležinkelio stoties.

Gegužės 27 dieną Švietimo ir mokslo ministerijos priimtas sprendimas pakeisti registracijos į privalomus profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus vairuotojams tvarką (dar vadinami „95 kodo" kursai) logistikos bendrovėms grasina šimtatūkstantiniais nuostoliais. Lietuviško kapitalo transporto - ekspedicinės bendrovės „Transekspedicija“ atstovai tvirtina, kad vien per pastarąsias savaites dėl šio sprendimo patyrė daugiau nei 100 tūkst. eurų nuostolių.

Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas iš esmės lėmė, kad trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimas logistikos bendrovėse, tapo beveik neįmanomas. Ministerijos sprendime numatyta, kad, registruojant vairuotojus gauti „95 kodo" kursų baigimo pažymėjimą, kuris yra reikalingas norint dirbti logistikos srityje, reikalaujama įvesti ne mokinio gimimo datą, bet asmens kodą, o  asmens kodas suteikiamas tik gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, minėta procedūra gali trukti iki 5 mėnesių.

„Lietuvos vežėjai sukuria apie dešimtadalį šalies bendrojo vidaus produkto, o pasikeitus geopolitinei situacijai ir padėčiai Rusijos rinkose, šios svarbios Lietuvos verslo srities dalyviai kasdien turi spręsti sudėtingus išlikimo rinkoje klausimus. Šiame kontekste labai keistai atrodo Lietuvos valstybinių institucijų noras ne padėti, o apsunkinti logistikos kompanijų veiklą“, - tvirtina bendrovės „Transekspedicija“ direktorius personalo klausimams Vaidotas Rambynas.

Anot jo, jau nusistovėjusi vairuotojų iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos, įdarbinimo Lietuvos  logistikos įmonėse sistema be išankstinio perspėjimo tik pačios ministerijos iniciatyva buvo sustabdyta ir jau neveikia daugiau nei tris savaites.

„Užsienio šalių vairuotojai nesutinka laukti beveik pusę metų tam, kad paprasčiausiai galėtų pradėti dirbti Lietuvoje, todėl renkasi žymiai lengvesnes įsidarbinimo procedūras nustačiusių valstybių bendroves, dažniausiai Lenkijoje ar Latvijoje. Biurokratizmas šioje srityje daro tiesioginę įtaką mūsų konkurencingumui, o jau kurį laiką skaičiuojami nuostoliai gali grėsti net ir įmonių bankrotais“, - tikina V. Rambynas.

Logistikos bendrovės tvirtina, kad poreikis samdyti vairuotojus iš trečiųjų šalių yra didelis, nes Lietuvos darbo rinkoje jaučiamas itin didelis šios srities profesionalų stygius.

„Transekspedicija” įkurta 1990 metais Vilniuje. Tai lietuviško kapitalo transporto-ekspedicinė logistikos įmonė, kurios metinė apyvarta siekia apie 30 mln. eurų. Įmonėje dirba 300 aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Bendrovė yra viena didžiausių transporto – ekspedicinių logistikos kompanijų Lietuvoje, vežanti mažus, dalinius ir didelius krovinius vietiniais ir tarptautiniais maršrutais automobiliais ir teikianti visas logistikos paslaugas. Bendras įmonės valdomų  sandėlių plotas sudaro 26 tūkst. kvadratinių metrų.



UAB „Transekspedicija"

Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA), praėjusią savaitę pasiūliusi sumažinti rankinio bagažo, įnešamo į lėktuvo saloną, dydžio standartą, suskubo raminti keliautojus. Agentūra išplatino patikslinimą, jog pateiktas naujas standartas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir atspindi „optimalų“, o ne „maksimalų“ rankinio bagažo dydį. Be to, kaip ir iki šiol, kiekviena aviakompanija yra laisva nustatyti savo ribas rankinio bagažo išmatavimams.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius antradienį susitiko su į Lietuvą atvykusiu Europos Komisijos (EK) Pirmininko pavaduotoju, atsakingu už euro ir socialinio dialogo klausimus, Valdžiu Dombrovskiu.

Kaune pristatytas investicinis su aviacija susijusių verslų plėtros projektas „AEROHUB KUN“.  Šis projektas - Kauno oro uosto plėtros strategijos įgyvendinimas: į puikią geografinę lokaciją turintį oro uostą ketinama pritraukti įmonių, užsiimančių orlaivių remontu, dalių gamyba, prekyba ir kt. Šiuo metu strateginiam projektui, įdarbinsiančiam kelis šimtus žmonių, drauge su „Investuok Lietuvoje“ ieškoma investuotojų.