Baltijos šalių smulkusis ir vidutinis verslas, planuodamas 2015 metus, laikosi nuosaikesnių finansinio augimo planų negu 2014-aisiais. Tačiau, nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos, iššūkių euro zonoje ir vidaus rinkose, įmonės įžvelgia galimybių toliau augti. Lietuvos įmonių  eksporto ir personalo plėtros planai yra didžiausi iš Baltijos šalių. Latvijos bendrovės nusiteikusios optimistiškiausiai dėl apyvartos augimo, o Estijoje ir toliau yra didžiausia ketinančių investuoti įmonių dalis Baltijos šalyse. Tokie duomenys skelbiami SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išleistoje apžvalgoje „Baltic Business Outlook 2015“, parengtoje remiantis trijų šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausomis.

 
Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu, šalies BVP ūgtelėjo 2,4 proc., o per visus metus – 2,9 proc.  Šios žinios bent jau kol kas pristabdė pesimistinių scenarijų braižymą po to, kai Rusija ėmė bausti sankcijomis Europos Sąjungos gamintojus ir patyrė savo ekonomikos byrėjimą.

Su oficialiu vizitu Omano Sultonate besilankantis Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį kartu su verslo delegacija iš Lietuvos dalyvavo Omano ir Lietuvos verslo forume, kuriame diskutuota apie abipusių investicijų skatinimą, ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą ir naujų rinkų paiešką.

Paaiškėjo, kad Lietuvos ekonomika 2014 metais augo tiek, kiek ir prognozavo „Danske Bank“ – 2,9 proc. Statistikos departamento pirminiu vertinimu, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos BVP plėtėsi 2,4 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 0,6 procento.

Ūkio ministerija kviečia klasterių atstovus teikti paraiškas gauti paramą klasterių tarpvalstybiniam ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui už Europos Sąjungos (ES) ribų stiprinti pagal 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų ir vidutinių įmonių programos (COSME) Europos Komisijos kvietimą „Klasteriai veikia tarptautiniu mastu“. Iš viso pagal šį kvietimą Europos Komisija per dvejus metus COSME programoje dalyvaujančioms valstybėms paskirstys 3,75 mln. eurų.

Šių metų sausį Centrinis Klaipėdos terminalas, kuris buvo oficialiai atidarytas praėjusių metų vasarą, ir laivybos bendrovė „DFDS Seaways“ susitarė dėl keltų linijos veiklos pradžios. Terminale veiks keleivinių-krovininių keltų tipo linija (Ro-Pax), kuri sujungs Klaipėdos ir Švedijos uostus.

Vyriausybėje ūkio ministras Evaldas Gustas pristatė Lietuvos institucijų darbus, nuveiktus 2014 m. gruodžio mėn. įvairinant eksportą ir siekiant sumažinti nuostolius, patiriamus dėl Rusijos paskelbtų sankcijų.

Elektrifikuota linija Vilnių ir Baltarusijos sostinę Minską sujungs 2016 metais. Planuojama, kad iki 2020-ųjų ji pasieks ir geležinkelių mazgu vadinamą Radviliškį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ analizuoja šiuo metu rinkoje esančius elektrovežius ir konsultuojasi su juos gaminančiomis bendrovėmis. Savo gaminamą produkciją jau pristatė tokios kompanijos kaip Vokietijos „Siemens“ ir Čekijos „ŠKODA“, planuojami susitikimai su Prancūzijos, Lenkijos ir kitų šalių gamintojų atstovais. Pirmieji elektrovežiai Lietuvoje galėtų pasirodyti jau 2019 metais.

2014 m. sausio–gruodžio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 9,0 proc. – iš viso krauta 36,41 mln. t, t. y. 3,0 mln. t daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Tbilisyje susitiko su Gruzijos ekonomikos ir plėtros ministru Giorgijumi Kirikašviliu (Giorgi Kvirikashvili). Susitikimo metu ministrai aptarė dvišalio bendradarbiavimo transporto srityje galimybes.

Ūkio ministras Evaldas Gustas įsakymu sudarė darbo grupę, kuri teiks pasiūlymus, kaip paskatinti bepiločių orlaivių paslaugų verslo plėtrą. 

Su oficialiu vizitu Gruzijoje besilankantis Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius antradienį kartu su Gruzijos premjeru Irakliu Garibašviliu dalyvavo Lietuvos ir Gruzijos verslo forume, kuriame diskutuota apie investicijų skatinimą, dvišalės partnerystės stiprinimą ir naujų eksporto rinkų paiešką. I forumą atvyko stambiausių Lietuvos maisto pramonės įmonių delegacija.

Sekmadienį įvykę Graikijos parlamento rinkimai baigėsi taip, kaip ir buvo nuogąstauta – daugumą parlamente užsitikrino radikali kairiųjų pažiūrų partija „Syriza“, vedama aštriai nusiteikusio Alexis Tsipras. Pirmadienis prasidėjo plačiomis diskusijomis apie tai, kokią įtaką politiniai pokyčiai Graikijoje darys euro zonos pozicijai fiskalinės drausmės atžvilgiu bei finansų rinkoms. Tuo tarpu patys graikai sako: „jokia šalis negali iš griuvėsiu išlipti su ta pačia partija, su kuria į juos pateko“.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai paspaudė pinigų spausdinimo mašinos įjungimo mygtuką. Plačiai diskutuota ir po slankstelį išnarstyta programa reiškia, kad per artimiausius pusantrų metų, iki 2016 metų rugsėjo, ECB kas mėnesį supirks po 60 mlrd. eurų vertės skirtingų valstybių ir įmonių skolos vertybinių popierių. Tokiu būdu ECB didins savo balansą bei į rinką išleis naujai sukurtą pinigų masę.

Projektuojant šiuo metu statomą „Rail Baltica“ vėžę nuo Lenkijos–Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, buvo atsižvelgta į visus veiksnius, galinčius turėti neigiamos įtakos aplinkai ir gyventojams. Vienas pastarųjų – oro tarša. Buvo apskaičiuota perspektyvinės oro teršalų koncentracija greta geležinkelio.