Informuojame, kad Rusijos aviakompanija „RusLine“ nuo 2013 m. birželio 16 dienos vėl vykdys reguliarius skrydžius maršrutu Maskva–Palanga–Maskva. Penkiasdešimt keleivių talpinantys lėktuvai į Palangą skraidys vieną kartą per savaitę sekmadieniais. Penki papildomi sekmadieniniai skrydžiai bus vykdomi š.m. liepos 21 – rugpjūčio 18d.

*- vietos laikas / gali keistis

VĮ Tarptautinis Palangos oro uostas

Praėjusios savaitės pabaigoje rangovas „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“, atliekantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus, informavo, kad gilinimo darbai užbaigti visuose 13 barų, t. y. visame gilinimo plote, kuris sudaro 1,6 mln. kv. metrų.
 
Atliekamų gilinimo darbų vertė – 129,5 mln. Lt, iš jų arti 84 mln. Lt ES paramos lėšų.
 
Uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo projektas ypač svarbus Klaipėdos uostui. Pagal sutartį po šių gilinimo darbų uosto laivybos kanalo plotis turi būti 150 m, o gylis – 14,5 m.
 
Po šių gilinimo darbų padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas bei paties uosto konkurencingumas ir pralaidumas palyginti su kaimyniniais uostais. Pasiekus tokius uosto laivybos kanalo parametrus, pagerės sąlygos priimti didesnio ilgio ir pločio postpanamax laivus, kurių ilgis siekia 300–310 m, o plotis – 40 m.
 
Remiantis su olandų įmone „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“ pasirašyta didžiausios vertės ir apimties per visą uosto istoriją sutartimi, iš viso iškasta arti 4,5 mln. m3.
 
Šiuo metu Uosto direkcija yra priėmusi naudoti 8 barus iš 13. Iškasto grunto kiekis aktais priimtuose 8 baruose sudaro apie 2,7 mln. m3.
 
Praėjusią savaitę iš rangovo gavus pranešimą apie paskutinių gilinimo darbų pabaigą, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija tam, kad galutinai įformintume objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo“ užbaigimą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nuo 2013 m. balandžio 30 d. pasikeitė Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai.
 
Juose patikslinti gesintuvų reikalavimai. Vadovaujantis reikalavimais, M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse turi būti ne mažiau kaip vienas 2 kg arba 2 po 1 kg talpos gesintuvai, tačiau jeigu minėtų kategorijų transporto priemonėse gesintuvo (-ų) nebus arba jo (jų) talpa mažesnė negu nustatyta, tai bus vertinama nedideliu trūkumu, už kurio pašalinimą atsakingas pats transporto priemonės naudotojas.
 
Nemažai piliečių reiškė susirūpinimą, kad dėl neveikiančio šviesų lygio reguliavimo įtaiso negali gauti teigiamos techninės apžiūros išvados. Inspekcija iki 2013 m. lapkričio 1 d. nustatė pereinamąjį laikotarpį transporto priemonėms, kurios pirmajai techninei apžiūrai buvo pateiktos iki 2013 m. kovo 1 d., t. y. iki 2013 m. lapkričio 1 d. techninės apžiūros metu šiose transporto priemonėse šviesų lygio reguliavimo įtaisas nebus vertinamas. Po 2013 m. lapkričio 1 d. automobiliai, kuriuose neveikia šviesos lygio reguliavimo įtaisas, t. y. įtaiso neįmanoma valdyti vairuotojui sėdint įprastinėje padėtyje, bus vertinami kaip turintys didelį trūkumą. Pereinamasis laikotarpis netaikomas transporto priemonėms, kurios pirmą kartą techninei apžiūrai pateiktos po 2013 m. kovo 1 d.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiandien, gegužės 2 d., Minske (Baltarusija) bus atidaryta AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovybė. Pagrindiniai atstovybės uždaviniai – užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą su verslo partneriais ir klientais Baltarusijoje, stiprinti esamus bei ieškoti naujų verslo ryšių.

Pastaruoju metu intensyviai vykdomi intermodalinių traukinių projektai, steigiami viešieji logistikos centrai. Įgyvendinant šiuos projektus gyvybiškai būtina jiems atstovauti už Lietuvos ribų.  Atstovybių veikla ypač svarų vaidmenį įgyja ieškant užsienio investuotojų, plėtojant kompleksinius logistikos sprendimus bei užtikrinant kaip įmanoma stabilesnius krovinių srautus.

Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sieną kasdien kerta vidutiniškai 30 porų prekinių traukinių. Daugiausia vežama cheminių ir mineralinių trąšų bei naftos ir jos gaminių. Didžioji dalis krovinių iš Baltarusijos geležinkeliais gabenama Klaipėdos kryptimi. Praėjusiais metais geležinkeliais tarp Lietuvos ir Baltarusijos gabenta 13.6 mln. tonų krovinių.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ jau turi atstovybes Rusijoje ir Kinijoje.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Gegužės 10-12 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ bus surengta tryliktoji  automobilių, automechanikos ir laisvalaikio transporto priemonių paroda „ALT 2013“. Joje lankytojų lauks ir nemažai naujų automobilių premjerų.

Vienas iš didžiausių parodoje bus „Inchcape“ stendas, gausiai užpildytas naujienomis. Būtent čia Lietuvos rinkoje debiutuos jau antrosios kartos „Ford“ SUV klasės atstovas „Kuga“. Didesnis, talpesnis, galingesnis, tačiau ekonomiškesnis ir ekologiškesnis. Šalia jo – pastebimai atnaujintas, gerokai veržlesnės išvaizdos miestui pritaikytas „Fiesta“ modelis. Be premjerų „Ford“ atstovai žada publikai pristatyti ir naują automobilių kainodarą, kuri, pasak pardavėjų, automobiliams suteiks vienas geriausių kainų rinkoje.

„Inchcape“ stende išvysime ir naująjį,  trečiosios kartos „Hyundai Santa Fe“ modelį, kuris kokybe neturėtų nusileisti artimiausiems konkurentams iš Vakarų Europos. Tuo įsitikinti galės ir patys parodos lankytojai: automobilį jie galės ne tik pačiupinėti, tačiau čia pat ir išbandyti.

Antroji premjera iš Pietų Korėjos: dviduris „Hyundai i30“ modelis. Planuojama, kad jam kompaniją parodoje palaikys ir brolis dvynys „Kia Pro Cee‘d“.

Dar vieną lietuvišką premjerą bus galima sutikti ir „Sostenos“ stende: tai „Renault Clio“ pagrindu sukurtas nedidelis miesto visureigis „Captur“. Tiesa, jo pasirodymas „Litexpo“ centre bus labai ankstyvas: automobilis visos Europos, o tuo pačiu ir Lietuvos pardavimo salonuose pasirodys tik pačioje gegužės pabaigoje.

Kita „Renault“ premjera – taip pat padidinto pravažumo automobilis, tik labiau orientuotas į šeimos poreikius – atnaujintas vienatūris „Scenic Xmod“.

„Autobrava“ parodys visą gamą „Fiat“ modelių, iš kurių naujausias ir bene svarbiausias – „Panda“ modelis. Parodoje bus pristatyta visais ratais varoma jo versija, spėjusi užsitarnauti britų žurnalo „Top Gear“ metų visureigio vardą. Nekuklus pasiekimas mažam miesto automobiliukui.

Devynvietis „Fiat Scudo“ pardavinėjamas Lietuvoje jau antrus metus. Tačiau tik dabar atstovai nusprendė plačiau pristatyti publikai. Priežastis – neblogas automobilis didelei šeimai kainavo per daug. Derybos su gamintojais, užtikrinusios naują, konkurencingą kainą leidžia į vienatūrį pažvelgti iš naujo.

Automobilių gamintojų atstovai svečius kvies ne tik apžiūrėti jų prekes. Lankytojai bus viliojami ir įvairiais konkursais, kurių nemažai žada „Inchcape“. Na, o „Fiat“ parodos metu pralošinės padidinto pravažumo visureigį „Freemont“. Laimingiausias šį modelį su pilnu baku turės visą savaitgalį.

Tai – tik pačios svarbiausios premjeros. Automobilių pardavėjai žada atsivežti gerokai daugiau jau pardavinėjamų modelių, kuriuos potencialūs pirkėjai čia pat, vietoje galės palyginti su konkurentų siūloma produkcija.

Paroda ALT vyks gegužės 10-12 dienomis. Šiemet beveik 17 000 kv. metrų plotą užimsiančioje ekspozicijoje savo produkciją ir naujoves pristatys apie 70 automobilių verslo atstovų iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos.

Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO

Europos Komisija paskelbė, kad lietuviai 2011-aisiais, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, mokėjo mažiausiai mokesčių Europos Sąjungoje. Tačiau finansų analitikai sako, kad tai parodo apkritai menkai surenkamus mokesčius, didelį šešėlį ir tai, kad dirbantieji turi vilkti didžiausią naštą, o turtas apmokestinamas menkai.
 
Statistikai skelbia, kad mokesčių našta Lietuvoje 2011-siais sudarė 26 procentus BVP, o Europos Sąjungoje vidutiniškai – beveik 39 procentus. Didžiausia mokesčių našta buvo Danijoje, Švedijoje ir Belgijoje, informuoja LRT televizijos naujienų tarnyba.
 
Palyginti su ankstesniais metais Europos Sąjungoje mokesčių našta augo, labiausiai – Portugalijoje, Rumunijoje ir Prancūzijoje. Tuo metu labiausiai ji sumažėjo Estijoje, Švedijoje ir Lietuvoje.
 
„Pajamos iš mokesčių buvo sumažėjusios 2008-2009 metais, prasidėjus krizei, bet dabar jos gana sparčiai auga. Tai yra dėl to, kad Europos Sąjunga išlieka sąlyginai didelių ar labai didelių mokesčių zona“, – sako Europos Komisijos Mokesčių ir muitų politikos generalinio direktorato atstovas Philipas Kermode`as.
 
Skaičiuojama, kad šalys labiausiai savo biudžetus pildo apmokestindamos darbą. Lietuvoje darbuotojai moka penkiolikos procentų pajamų tarifą, žemesnis jis tik Bulgarijoje, tuo metu Švedijoje ir Danijoje jis viršija penkiasdešimt penkis procentus. Nepaisant to, pasak finansų analitikų, Lietuvoje darbo apmokestinimas labai aukštas.
 
Skaičiuojama, kad šalys labiausiai savo biudžetus pildo apmokestindamos darbą. Lietuvoje darbuotojai moka 15 procentų pajamų tarifą, žemesnis jis tik Bulgarijoje, tuo metu Švedijoje ir Danijoje jis viršija 55 procentus. Nepaisant to, pasak finansų analitikų, Lietuvoje darbo apmokestinimas labai aukštas.
 
„Kai kalbame apie mažą mokestinę naštą turime suprasti, kad yra viena objektyvi priežastis tai, kad Lietuva netaiko jokių turto mokesčių, nei NT nei automobilių, ką taiko beveik ES, išskyrus dvi šalis. Kita priežastis, kodėl Lietuva surenka mažai mokesčių yra tai, kad turime vieną didžiausių šešėlinių ekonomikų, didžiausią mokesčių vengimą ir labai paplitusias mokestines lengvatas ir išimtis“, – sako „Swedbanko“ finansų analitikas Nerijus Mačiulis.
 
Lietuvoje įmonės moka 15 procentų pelno mokestį, mažesnis jis tik Bulgarijoje, Airijoje ir Kipre. O verslininkai Maltoje ir Prancūzijoje moka maždaug 35 procentus nuo savo pelno.
 
„Estijoje reinvestuojamas pelnas apmokestinamas 0 tarifu, tai reiškia, kad įmonės, kurios neišmoka dividendu, visiškai nemoka jokių mokesčių. Ir pažiūrėkime: Estija sumoka pelno mokesčių bendroje sumoje daugiau nei Lietuva, kurioje“, – banko „Nordea“ finansų analitikas Žygimantas Mauricas.
 
Pridėtinės vertės mokestis tarp Europos Sąjungos šalių mažiausiais Kipre, Ispanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, jis nesiekia 20 procentų, o didžiausias – Vengrijoje, net 27 procentai. Lietuva su 21 procentu PVM tarifu yra per vidurį.
 
Lietuvoje naujoji valdžia planuoja peržiūrėti mokesčius ir jau rytoj darbo grupė vyriausybei turėtų pateikti siūlymus, kaip tą padaryti.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Naujas priekabų gamintojas „CIMC Silvergreen“ šiemet ketina Giunzburge (Vokietija, Švabijos regionas) baigti gamyklos su administracijos pastatais darbus, o kitų metų pradžioje pateikti pirmąją produkciją iš šios gamyklos.
 
Pasak firmos „CIMC Silvergreen“ marketingo vadovo Stefano Oberdörfer’io, 30 mln. eurų kainuosiančioje 100 000 kv. m plotą užimsiančioje gamykloje nuo ateinančių metų pradžios bus pradėta priekabų ir jų kėbulų gamyba. „CIMC Silvergreen“ firmos 80 proc. akcinio kapitalo priklauso Kinijos pramonės milžinui CIMC, 20 proc. – Olandijos verslo atstovui Peter van der Burg.
 
Praėjusių metų rudenį Hanoverio IAA naujasis priekabų gamintojas pirmą kartą pademonstravo būsimos produkcijos asortimentą. „CIMC Silvergreen“ gamins furgonus, užuolaidines puspriekabes, konteinerines važiuokles ir refrižeratorius. Pagrindinė gamyba bus sukoncentruota Giunzburge, o komplektavimo dalys į gamyklą Vokietijoje bus tiekiamos iš Belgijos, Olandijos, Austrijos ir Kinijos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjusią savaitę Lietuvoje įsitvirtinęs pavasaris leido kelininkams pradėti savo darbus, o taip pat pateikė įvairių įdomių žinių.
 
Savaitė prasidėjo kiek šiurpokai. Po pietų vos ne vienu metu pranešta apie dvi avarijas, kuriose iš viso dalyvavo penki sunkiasvoriai automobiliai. Pirmoji avarija įvyko Vilniaus pakraštyje, Titnago gatvėje. Savivartis MAN, vežęs smėlį, trenkėsi į vilkiko DAF galą. MAN vairuotojas buvo sužalotas ir prispaustas kabinoje.
 
Antroji avarija užfiksuota Kaune. Trys vilkikai važiavo vienas paskui kitą. Pirmojo vilkiko (su lietuviškais numeriais) vairuotojas, pamatęs priekyje spūstį, ant Č. Radzinausko tilto pristabdė. Iš paskos važiavęs rusas sustoti nespėjo ir trenkėsi į priešais važiavusio vilkiko puspriekabę. Tas pats nutiko ir trečiajam vilkikui, kurį vairavo irgi Rusijos pilietis.
 
Taip pat savotiškai liūdna žinia pasiekė iš Prancūzijos. Sunkvežimių gamintojas „Renault“ prieš pristatydamas „Euro 6“ standartus atitinkančius naujus vilkikus, pranešė, kad „Magnum“ ir „Premium“ modeliai taps istorija. Vilkikai su tokiais pavadinimais gaminami nebebus.
 
Ugnies šmėkla ir toliau persekioja DFDS krovinių ir keleivių keltus. Antradienį „Victoria Seaways“ kelte kilo gaisras. Tiesa, šį kartą įgula pati susitvarkė su juo. Keleivių evakuoti nereikėjo. Ugniagesių duomenimis, apdegė 12 lengvųjų automobilių ir vienas traktorius.
 
Technikos naujienos
 
Praėjusią savaitę vežėjams prisistatė puspriekabių gamintojas “CIMC SilverGreen”. Naujų produktų pristatymo metu gamintojas nustebino ne tik gerais puspriekabių techniniais rodikliais bet ir novatoriškais sprendimais, kurie meta rimta iššūkį rinkos lyderiams.
 
Savo žodį tarė ir “Ford”, kuris ruošiasi užkariauti pasaulio rinkas su naujuoju vilkiku “Ford Cargo 1846″. Praėjusią savaitę buvo pateikta itin daug žinių apie šį naująjį modelį.
 
Tačiau “Ford” prieš kurdami tokius ambicingus planus, turėtų įvertinti galimą riziką. Europoje ir toliau mažėja vilkikų pardavimai, rinka traukiasi.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pasienio kontrolės punktų direkcija (toliau PKPD) informavo, kad pradedami kelio E28 (A3) Vilnius – Minskas ruožo 21,86 – 32,91 km. dangos rekonstrukcijos darbai. Siekdama sudaryti tinkamas sąlygas minėtų darbų atlikimui PKPD nuo š. m. balandžio 29 d. 12 val. perkelia transporto priemonių, išvykstančių iš Lietuvos per Medininkų pasienio kontrolės punktą, eilių formavimo ir registravimo vietą.
 
Kelio A3 20,4 kilometre bus įrengtas saugos bendrovės „Ekskomisarų biuras“ (toliau – saugos bendrovė) postas (kilnojamas namelis). Nuo šio posto bus formuojama transporto priemonių eilė. Kitas mobilus saugos bendrovės postas (bendrovės logotipais pažymėtas automobilis) judės kartu su eilės pradžia. Šiame poste budintis saugos bendrovės darbuotojas registruos krovinines transporto priemones, išduodamas čekius, kurie suteiks teisę, sulaukus savo eilės, vykti į Medininkų pasienio kontrolės punktą.
 
Toks eilių formavimas ir registravimas išliks iki kelio rekonstrukcijos pabaigos, kuri numatoma 2013 m. gruodžio mėn.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Renginio tipas: Renginys
Renginio data: 2013-05-09, ketvirtadienis
Renginio pradžia: 13:30
Renginio vieta: Panevėžio mokslo ir technologijų parkas, J. Žemgulio g. 46,Panevėžyje

Maloniai kviečiame Jus gegužės 9 d. Panevėžyje dalyvauti seminare-diskusijoje „Baltijos jūros regiono strategija: bendradarbiavimas bei inovacijos“.

Seminaro metu pranešėjai pristatys privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimo galimybes, formas, būdus ir pateiks praktikoje įgyvendinamų projektų pavyzdžių. Užsienio reikalų ministerijos atstovai pristatys, kokias galimybes šalies verslui atveria ES Baltijos jūros regiono strategija – viena iš Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetų. Renginio dalyviai sužinos ir apie naujus finansavimo įrankius ir kaip strategijos rėmuose bendradarbiauti gali mokslas, verslas ir valstybė.

Renginyje pranešimus skaitys Užsienio reikalų ministerijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai. Vidaus reikalų ministerijos atstovė pasidalins kaip įgyvendinama Europos Sanglaudos politika ir 2014-2020 m. finansinio programavimo laikotarpio naujienomis.

Po pristatymų visi dalyviai bus kviečiami išreikšti nuomones ir padiskutuoti apie tai, kaip jų savivaldybėje galėtų būti pradėtas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas.

Seminaras-diskusija vyks gegužės 9 d. 13.30-16.30 val. Panevėžio mokslo ir technologijų parke, J. Žemgulio g. 46, Panevėžyje.

Būsime dėkingi už atsakymą dėl dalyvavimo (taip pat, jei negalėsite atvykti).

Registracija ir papildoma informacija teikiama šiais kontaktais:

Marius Petrauskas, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel.: 8 5 2685 135.

Šis renginys yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos administruojamos „Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo“ kampanijos dalis. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.

Integrity PR

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo naudoti vaizdo registratorius, skirtus Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimui.
 
Vaizdo registratoriai, plačiai naudojami daugelyje Europos šalių, leidžia nenutrūkstamai fiksuoti vaizdą, patenkantį į registratoriaus stebėjimo lauką. Vaizdo registratoriai gali būti įmontuoti specialiaisiais policijos ženklais pažymėtuose ir nežymėtuose lengvuosiuose automobiliuose, specialiosios paskirties ir operatyvinių tarnybų automobiliuose, todėl į policijos pareigūnų akiratį bet kuriuo paros metu visoje Tauragės apskrityje gali pakliūti įvairius Kelių eismo pažeidimus vykdantys vairuotojai.
 
Vaizdo registratorių pagalba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, užfiksavę Kelių eismo taisykles pažeidusius vairuotojus, įrašą galės naudoti kaip pažeidimo įrodymą, todėl bus galima išvengti situacijų, kai kyla ginčų dėl pažeidėjo elgesio.
 
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai tikisi, kad intensyvus vaizdo registratorių naudojimas pasitarnaus drausminant vairuotojus, pažeidinėjančius Kelių eismo taisykles ir chuliganišku ar pavojingu vairavimu keliančius grėsmė kitiems eismo dalyviams.
 
Policijos pareigūnai ragina pilietiškus ir visų eismo dalyvių saugumu kelyje suinteresuotus gyventojus policijai perduoti vaizdo registratoriais užfiksuotą medžiagą, kurioje matosi šiurkščiai kelių eismo taisykles pažeidę vairuotojai. Pagal gyventojų pateiktus vaizdo registratoriais užfiksuotus įrašus policijos pareigūnai jau pradėjo administracinę teiseną keliems šiurkščiai Kelių eismo taisykles pažeidusiems vairuotojams.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Ir praėjusi ir ši savaitė yra pakankamai svarbi Lietuvos vežėjams. „Linavos“ vadovybė dalyvauja įvairiuose renginiuose, kuriuose priimami svarbūs susitarimai, diskutuojama rūpimais klausimais. „Linavos“ Generalinis sekretorius Ričardas Malkus sutiko pasidalinti informacija apie tai, ko gali tikėtis vežėjai artimiausiu metu. Žinios nuteikia optimistiškai.
 
Pirmiausiai Generalinis sekretorius pasidalino mintimis apie šios savaitės darbus. Visas dėmesys nukreiptas į Rusiją. „Maskvoje su vežėjais dalyvausime tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje „TransRussia 2013“. Ten dalyvauja įvairių šalių atstovai. Mūsų buvimas šioje šalyje taip pat svarbus. Mėginsime derinti santykius su Rusija ir kitomis šalimis dėl transporto politikos, kuri aktuali mums visiems.“
 
Problemos ir klausimai kaip visada panašūs ir aktualūs ir Lietuvos ir užsienio vežėjams. „Turime būti pasiruošę spręsti įvairias problemas. Visada jų yra rytiniame pasienyje. Per Kalėdas dar kartą galėjome įsitikinti tuo. Eilės buvo didžiulės. Atkreipėme dėmesį į tai. Tai duoda vaisių. Visi supranta, kad jei tokios eilės bus nuolatos, tuomet kroviniai bus gabenami kitais būdais, kitomis transporto priemonėmis. Krovinių apimtys auga. Visi pasienio punktai dirba intensyviau, nei leidžia jų projektinis pajėgumas. Plėstis nebėra kur. Muitininkai daro viską ką gali. Reikia didesnių postų, naujos infrastruktūros. Procedūrų supaprastinimo irgi nereiktų tikėtis, nes mes esame išorinė Europos Sąjungos siena. Ta siena turi būti patikima ir tą vardą reikia išlaikyti.“
 
Baltarusija nori spręsti pasienio problemas
 
R. Malkus priduria, kad šiuo klausimu itin suinteresuota ir Baltarusija, kurią situacija pasienyje neramina taip pat kaip ir Lietuvą. Baltarusiai nori kartu spręsti šias problemas. „Klaipėdoje praėjusią savaitę šiomis temomis mūsų delegatams teko bendrauti Lietuvos-Baltarusijos verslo forume. Baltarusiai jau ruošiasi pasienio kontrolės punktų rekonstrukcijai ir yra įtraukę šiuos darbus į specialią programą, apibrėžiančią transporto infrastruktūros plėtrą iki 2015 m.. Lietuvoje taip pat gautas finansavimas pasienio plėtrai – 170 mln. Lt, iš kurių maždaug 40 mln. Lt bus skirta Medininkų posto pajėgumų didinimui. Kaimynai puikiai supranta, kad jei mažės tranzitiniai kroviniai per Lietuvą, tai mažės ir pas juos. Bendradarbiaujam su kolegomis ir skatiname tą daryti ir valstybines institucijas. Vien šiais metais su įvairių institucijų atstovais susitikome bent 20 kartų. Visada teikiame ilgalaikius ir trumpalaikius pasiūlymus, kurie turėtų padėti spręsti susiklėsčiusias problemas. Pasienio kontrolės punktų direkcija su mumis derino plėtros projektus ir tie projektai vežėjams tikrai bus naudingi.“
 
Rusai ir ETMK leidimai
 
R. Malkus prisiminė ir kitus šį mėnesį vykusius svarbius susitikimus. „IRU generalinės asamblėjos metu kalbėta apie įvairius pasikeitimus. Rusai siūlo keisti ETMK leidimų kvotas ir visą jų koncepciją. Leidimų sistema šiuo metu yra efektyvi, skatinanti konkurencingą ir ekologiškai švarų transportą. Skatina kokybiškiausias transporto paslaugas. Lietuvos autoparkas pakankamai geras ir mes pagal tą sistemą dirbti galime ir esame konkurencingi. Tačiau jei būtų priimta ta formuluotė riboti ETMK leidimą turinčio vežėjo kelionių skaičių iki 12 reisų per metus, manau sistema nebetektų prasmės. Tą patį sako ir kolegos lenkai, pasiūlę visai išstoti iš sistemos, jei Rusija ar kitos šalys imtų mažinti ETMK leidimų kvotas ar kelionių skaičių“.
 
Uzbekijos pašalinimas iš TIR sistemos. Ar Lietuvai gresia tas pats?
 
Pasak R. malkaus, daug kalbėta apie Uzbekijos pašalinimą iš TIR sistemos. Jų vežėjų asociacijos prezidentas nepakluso vietinės valdžios reikalavimams ir buvo pašalintas, po to pašalino ir generalinį sekretorių. Deja, naujasis generalinis asociacijos sekretorius pats prisipažino, kad nelabai supranta TIR sistemos veikimo principų, kilo tikras skandalas.
 
IRU generalinės asamblėjos dalyviai balsavo už Uzbekistano pašalinimą iš TIR sistemos. „Tai pavyzdys kas atsitinka kai šalies vyriausybė kišasi į vežėjų asociacijos veiklą. Uzbekams tai nėra gerai. Pas juos nebėra TIR sistemos. Lietuviai neturėtų labai pergyventi dėl TIR uždarymo vykstant pro ten. Netrukus šis klausimas bus išspręstas informacija kaip tai padaryti bus pateikta“, – pažymi „Linavos“ generalinis sekretorius.
 
R. Malkus akcentuoja, kad Lietuvoje įvairioms institucijoms reikėtų atsargiau pasisakyti šia tema. „Lietuvoje tokių kalbų iš politikų pusės yra, kaip ir noro kištis į vežėjų verslą. Dažnai kalbama apie dalykus, kurių nelabai supranta politikai. Žinoma, galima dirbti ir be TIR sistemos, bet kitos alternatyvos yra brangesnės ir ne tokios efektyvios. Jei Lietuvoje įvyktų panaši situacija, tuomet verslas turėtų galvoti migraciją į kitas šalis. Tektų pildyti daugybę naujų dokumentų. Valstybinės ir nevalstybinės struktūros neturėtų apie tai kalbėti neapgalvotai“.
 
Anot jo, ypač nekorektiška, kai šiame procese bando dalyvauti verslą jungiančios organizacijos, tokios kaip Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. „Pradžioje rašomi straipsniai apie TIR sistemą ir asociacijos „Linava“ gebėjimus ją valdyti, kuriuose pateikiama netiksli informacija, nepasidomima realia situacija, net mūsų neklausiame kokia ji yra iš tikrųjų. Paskui pasipila skundai muitinei, Konkurencijos Tarybai. Tai yra nekorektiška ir visiškai neatitinka etiško verslo organizacijų bendradarbiavimo principų“, – pavyzdį pateikia „Linavos“ generalinis sekretorius.
 
Kongrese paminės 20 metų darbą TIR sistemoje
 
Grįždamas prie Lietuvos reikalų, Generalinis sekretorius primena, kad artėja ataskaitinis kongresas, kurio metu bus siūloma keisti dalį asociacijos įstatų. „Linava“ pateiks visą informaciją apie ateinančio Kongreso darbotvarkę, bus galima susipažinti su siūlomu biudžeto projektu.
 
Taip pat bus keletas įstatų pakeitimų ir vežėjų pasiūlymų, nuskambėjusių per regioninius suvažiavimus. Kalbama apie etikos ir procedūrų komisijos atsiradimą. „Turėtų būti drausminimo mechanizmas tarp pačių vežėjų. Kartais bandoma piktnaudžiauti visų vežėjų vardu. Taip pat spręsime asociacijos kandidatų ir tikrųjų narių teisių suvienodinimo klausimą. Taip pat bus pasiūlyta tiksliau apibrėžti įstatų punktus, kurie kartais labai trukdo darbui. Įvairius kvorumų skaičiavimus ir reglamentavimus. Visa tai vežėjams bus pateikta netrukus ir jie galės iki kongreso apsispręsti dėl pritarimo ar nepritarimo įstatų pakeitimams“.
 
Pasak jo, labai svarbu, kad visi asociacijos nariai atvyktų gegužės 24 d. į Vilniuje vyksiantį jubiliejinį Kongresą ir išreikštų savo valią balsuodami už įstatų pakeitimus, tam būtinas kvorumas. be to šiame kongrese bus pažymėta graži sukaktis – šiemet asociacija švenčia 20-ies metų darbo TIR sistemoje jubiliejų. Vežėjams žadama išskirtinė šventinė programa ir pramogos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vilnių pasiekė pirmasis AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet įsigytas modernus šiuolaikinis dyzelinis traukinys, pagamintas Lenkijos įmonėje „PESA Bydgoszcz“. Antros klasės keleivinis traukinys 630M turi 140 sėdimų vietų ir gali važiuoti 140 km/val. greičiu.

Šis traukinys gegužės 26 d. pradės vežti keleivius maršrutu Vilnius–Minskas–Vilnius.

Tai pirmasis iš trijų šiemet bendrovės perkamų traukinių, pagamintų Lenkijos gamykloje. Dar vienas turi atvykti gegužės mėnesį, jis taip pat kursuos tarp Lietuvos ir Baltarusijos sostinių. Trečiasis toks traukinys, kurio laukiama metų pabaigoje, bus naudojamas vietinio susisiekimo maršrutuose.

Traukiniais keliaujančių keleivių srautas iš Minsko į Vilnių ir atgal pastaraisiais metais ypač išaugo: 2012 metais tarp dviejų sostinių keliavo 269 tūkst., arba net 65,6 proc. daugiau keleivių nei 2011 m. Jau šių metų pirmąjį ketvirtį tarp Vilniaus ir Minsko keliavo 76 tūkst. keleivių, arba 30 proc. daugiau nei per pirmus tris 2012 m. mėnesius.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2008 metų vykdo intensyvią riedmenų atnaujinimo strategiją ir per pastaruosius 5 metus įsigijo 20 naujų traukinių, pagamintų remiantis naujausiomis technologijomis ir atitinkančių šiuolaikinius keleivių poreikius. Iki 2020 metų, gavus ES paramą, tikimasi įsigyti dar 26 naujus riedmenis ir visiškai atnaujinti dyzelinių ir elektrinių traukinių parką.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Šių metų balandžio 24 d., AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinėje įmonėje UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ įvyko žemsiurbės vardo suteikimo ceremonija. Žemsiurbei suteiktas vardas MACUTI kilęs nuo išorinio švyturio, esančio Beiro uoste (Mozambiko respublika, Afrika), pavadinimo. Būtent prie šio uosto krantų ir dirbs naujoji žemsiurbė.

Sutartis dėl žemsiurbės statybos tarp UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ ir Danijos kompanijos „Johs. Gram-Hanssen A/S“ pasirašyta 2010 m. lapkričio 16 d., o pirmasis laivui skirtas plieno lakštas pradėtas pjauti beveik po metų – 2011 m. rugpjūtį.

Specifiniame laive Vakarų Baltijos laivų statyklos specialistai sumontavo du pagrindinius 1,720 kW galios MAN variklius ir vieną, 1935 kW galios, smėlio pumpavimui skirtą variklį. Žemsiurbės ilgis – 82 m, plotis – 16 m. Laivo dedveitas – 3900 tonų, maksimali grimzlė – 5,50 m. Prie Afrikos krantų dirbsiančios žemsiurbės bunkerio talpa – 2500 m3. Laive sumontuota įranga leis atlikti gilinimo darbus iki 25 m gylio. Laive dirbs 25 žmonių įgula.

Bazinis žemsiurbės projektas buvo parengtas Švedijos kompanijoje „FKAB“, o darbinė techninė dokumentacija paruošta AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinėje įmonėje UAB „Western Baltic Engineering“. Laivo statybos priežiūrą atliko klasifikacinė bendrovė „Bureau Veritas“. Žemsiurbė MACUTI dirbs prie Afrikos krantų, Mozambiko respublikoje esančiame Beiro uoste.

AB „Vakarų laivų gamykla”

Vilnius, 2013 m. balandžio 24 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ pasirašė rangos sutartį, pagal kurią bus atlikti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Mockavos geležinkelio stoties rekonstrukcijos darbai. Sutarties vertė – 85,3 mln. Lt be PVM.

Iš viso rangos darbų pirkimo konkurse dalyvavo 4 tiekėjai: UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“ ir „Leonhard Weiss RTE AS“.

UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ yra antrinė AB „Lietuvos geležinkelių“ įmonė, kuri per daugiau kaip 60 metų veiklos patirtį šalies teritorijoje suremontavo šimtus kilometrų geležinkelių. Ilgametė įmonės patirtis, aukštos kvalifikacijos personalas, modernūs įrenginiai bei mechanizmai suteikia visas galimybes kokybiškai ir greitai atlikti ES standartus atitinkančius darbus bei garantuoti remonto ilgaamžiškumą.

Rangos konkurso nugalėtojas turės rekonstruoti kiek daugiau nei 13 kilometrų esamo geležinkelio ruožo (1435 mm vėžės pločio kelias), prasidedantį už Mockavos geležinkelio stoties ir pasibaigiantį Lenkijoje ties pirmąja bėgių sandūra, taip pat apie 11 km Mockavos geležinkelio stoties kelių. Rangovas minėtame ruože turės rekonstruoti pervažas, kelio statinius, įrengti garsą slopinančias sienutes bei aptverti visą ruožą plieninio rezgimo tinklo tvorele, siekiant apsaugoti migruojančius gyvūnus. Rekonstravus šią atkarpą keleivinių traukinių greitis padidės
iki 120 km/h, o prekinių – iki 80 km per valandą.

Taip pat 2013-04-24 AB „Lietuvos geležinkeliai pasirašė sutartis su UAB „Tiltų ekspertų centras“, dėl minėto ruožo techninės priežiūros paslaugų ir su „Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“, dėl statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų.

“Rail Baltica” – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytojas Lietuvos teritorijoje. Europos sąjungos TEN-T programos ir Lietuvos valstybės lėšomis finansuojamos dvi „Rail Baltica“ projekto dalys mūsų šalies teritorijoje – europinės vėžės rekonstrukcija ir tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės bei esamos geležinkelio linijos rekonstrukcija nuo Šiaulių iki Lietuvos ir Latvijos sienos.

„Rail Baltica“ projekto direkcija