Renginio tipas: Renginys
Renginio data: 2013-05-09, ketvirtadienis
Renginio pradžia: 13:30
Renginio vieta: Panevėžio mokslo ir technologijų parkas, J. Žemgulio g. 46,Panevėžyje

Maloniai kviečiame Jus gegužės 9 d. Panevėžyje dalyvauti seminare-diskusijoje „Baltijos jūros regiono strategija: bendradarbiavimas bei inovacijos“.

Seminaro metu pranešėjai pristatys privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimo galimybes, formas, būdus ir pateiks praktikoje įgyvendinamų projektų pavyzdžių. Užsienio reikalų ministerijos atstovai pristatys, kokias galimybes šalies verslui atveria ES Baltijos jūros regiono strategija – viena iš Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetų. Renginio dalyviai sužinos ir apie naujus finansavimo įrankius ir kaip strategijos rėmuose bendradarbiauti gali mokslas, verslas ir valstybė.

Renginyje pranešimus skaitys Užsienio reikalų ministerijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai. Vidaus reikalų ministerijos atstovė pasidalins kaip įgyvendinama Europos Sanglaudos politika ir 2014-2020 m. finansinio programavimo laikotarpio naujienomis.

Po pristatymų visi dalyviai bus kviečiami išreikšti nuomones ir padiskutuoti apie tai, kaip jų savivaldybėje galėtų būti pradėtas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas.

Seminaras-diskusija vyks gegužės 9 d. 13.30-16.30 val. Panevėžio mokslo ir technologijų parke, J. Žemgulio g. 46, Panevėžyje.

Būsime dėkingi už atsakymą dėl dalyvavimo (taip pat, jei negalėsite atvykti).

Registracija ir papildoma informacija teikiama šiais kontaktais:

Marius Petrauskas, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel.: 8 5 2685 135.

Šis renginys yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos administruojamos „Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo“ kampanijos dalis. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.

Integrity PR

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo naudoti vaizdo registratorius, skirtus Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimui.
 
Vaizdo registratoriai, plačiai naudojami daugelyje Europos šalių, leidžia nenutrūkstamai fiksuoti vaizdą, patenkantį į registratoriaus stebėjimo lauką. Vaizdo registratoriai gali būti įmontuoti specialiaisiais policijos ženklais pažymėtuose ir nežymėtuose lengvuosiuose automobiliuose, specialiosios paskirties ir operatyvinių tarnybų automobiliuose, todėl į policijos pareigūnų akiratį bet kuriuo paros metu visoje Tauragės apskrityje gali pakliūti įvairius Kelių eismo pažeidimus vykdantys vairuotojai.
 
Vaizdo registratorių pagalba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, užfiksavę Kelių eismo taisykles pažeidusius vairuotojus, įrašą galės naudoti kaip pažeidimo įrodymą, todėl bus galima išvengti situacijų, kai kyla ginčų dėl pažeidėjo elgesio.
 
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai tikisi, kad intensyvus vaizdo registratorių naudojimas pasitarnaus drausminant vairuotojus, pažeidinėjančius Kelių eismo taisykles ir chuliganišku ar pavojingu vairavimu keliančius grėsmė kitiems eismo dalyviams.
 
Policijos pareigūnai ragina pilietiškus ir visų eismo dalyvių saugumu kelyje suinteresuotus gyventojus policijai perduoti vaizdo registratoriais užfiksuotą medžiagą, kurioje matosi šiurkščiai kelių eismo taisykles pažeidę vairuotojai. Pagal gyventojų pateiktus vaizdo registratoriais užfiksuotus įrašus policijos pareigūnai jau pradėjo administracinę teiseną keliems šiurkščiai Kelių eismo taisykles pažeidusiems vairuotojams.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Ir praėjusi ir ši savaitė yra pakankamai svarbi Lietuvos vežėjams. „Linavos“ vadovybė dalyvauja įvairiuose renginiuose, kuriuose priimami svarbūs susitarimai, diskutuojama rūpimais klausimais. „Linavos“ Generalinis sekretorius Ričardas Malkus sutiko pasidalinti informacija apie tai, ko gali tikėtis vežėjai artimiausiu metu. Žinios nuteikia optimistiškai.
 
Pirmiausiai Generalinis sekretorius pasidalino mintimis apie šios savaitės darbus. Visas dėmesys nukreiptas į Rusiją. „Maskvoje su vežėjais dalyvausime tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje „TransRussia 2013“. Ten dalyvauja įvairių šalių atstovai. Mūsų buvimas šioje šalyje taip pat svarbus. Mėginsime derinti santykius su Rusija ir kitomis šalimis dėl transporto politikos, kuri aktuali mums visiems.“
 
Problemos ir klausimai kaip visada panašūs ir aktualūs ir Lietuvos ir užsienio vežėjams. „Turime būti pasiruošę spręsti įvairias problemas. Visada jų yra rytiniame pasienyje. Per Kalėdas dar kartą galėjome įsitikinti tuo. Eilės buvo didžiulės. Atkreipėme dėmesį į tai. Tai duoda vaisių. Visi supranta, kad jei tokios eilės bus nuolatos, tuomet kroviniai bus gabenami kitais būdais, kitomis transporto priemonėmis. Krovinių apimtys auga. Visi pasienio punktai dirba intensyviau, nei leidžia jų projektinis pajėgumas. Plėstis nebėra kur. Muitininkai daro viską ką gali. Reikia didesnių postų, naujos infrastruktūros. Procedūrų supaprastinimo irgi nereiktų tikėtis, nes mes esame išorinė Europos Sąjungos siena. Ta siena turi būti patikima ir tą vardą reikia išlaikyti.“
 
Baltarusija nori spręsti pasienio problemas
 
R. Malkus priduria, kad šiuo klausimu itin suinteresuota ir Baltarusija, kurią situacija pasienyje neramina taip pat kaip ir Lietuvą. Baltarusiai nori kartu spręsti šias problemas. „Klaipėdoje praėjusią savaitę šiomis temomis mūsų delegatams teko bendrauti Lietuvos-Baltarusijos verslo forume. Baltarusiai jau ruošiasi pasienio kontrolės punktų rekonstrukcijai ir yra įtraukę šiuos darbus į specialią programą, apibrėžiančią transporto infrastruktūros plėtrą iki 2015 m.. Lietuvoje taip pat gautas finansavimas pasienio plėtrai – 170 mln. Lt, iš kurių maždaug 40 mln. Lt bus skirta Medininkų posto pajėgumų didinimui. Kaimynai puikiai supranta, kad jei mažės tranzitiniai kroviniai per Lietuvą, tai mažės ir pas juos. Bendradarbiaujam su kolegomis ir skatiname tą daryti ir valstybines institucijas. Vien šiais metais su įvairių institucijų atstovais susitikome bent 20 kartų. Visada teikiame ilgalaikius ir trumpalaikius pasiūlymus, kurie turėtų padėti spręsti susiklėsčiusias problemas. Pasienio kontrolės punktų direkcija su mumis derino plėtros projektus ir tie projektai vežėjams tikrai bus naudingi.“
 
Rusai ir ETMK leidimai
 
R. Malkus prisiminė ir kitus šį mėnesį vykusius svarbius susitikimus. „IRU generalinės asamblėjos metu kalbėta apie įvairius pasikeitimus. Rusai siūlo keisti ETMK leidimų kvotas ir visą jų koncepciją. Leidimų sistema šiuo metu yra efektyvi, skatinanti konkurencingą ir ekologiškai švarų transportą. Skatina kokybiškiausias transporto paslaugas. Lietuvos autoparkas pakankamai geras ir mes pagal tą sistemą dirbti galime ir esame konkurencingi. Tačiau jei būtų priimta ta formuluotė riboti ETMK leidimą turinčio vežėjo kelionių skaičių iki 12 reisų per metus, manau sistema nebetektų prasmės. Tą patį sako ir kolegos lenkai, pasiūlę visai išstoti iš sistemos, jei Rusija ar kitos šalys imtų mažinti ETMK leidimų kvotas ar kelionių skaičių“.
 
Uzbekijos pašalinimas iš TIR sistemos. Ar Lietuvai gresia tas pats?
 
Pasak R. malkaus, daug kalbėta apie Uzbekijos pašalinimą iš TIR sistemos. Jų vežėjų asociacijos prezidentas nepakluso vietinės valdžios reikalavimams ir buvo pašalintas, po to pašalino ir generalinį sekretorių. Deja, naujasis generalinis asociacijos sekretorius pats prisipažino, kad nelabai supranta TIR sistemos veikimo principų, kilo tikras skandalas.
 
IRU generalinės asamblėjos dalyviai balsavo už Uzbekistano pašalinimą iš TIR sistemos. „Tai pavyzdys kas atsitinka kai šalies vyriausybė kišasi į vežėjų asociacijos veiklą. Uzbekams tai nėra gerai. Pas juos nebėra TIR sistemos. Lietuviai neturėtų labai pergyventi dėl TIR uždarymo vykstant pro ten. Netrukus šis klausimas bus išspręstas informacija kaip tai padaryti bus pateikta“, – pažymi „Linavos“ generalinis sekretorius.
 
R. Malkus akcentuoja, kad Lietuvoje įvairioms institucijoms reikėtų atsargiau pasisakyti šia tema. „Lietuvoje tokių kalbų iš politikų pusės yra, kaip ir noro kištis į vežėjų verslą. Dažnai kalbama apie dalykus, kurių nelabai supranta politikai. Žinoma, galima dirbti ir be TIR sistemos, bet kitos alternatyvos yra brangesnės ir ne tokios efektyvios. Jei Lietuvoje įvyktų panaši situacija, tuomet verslas turėtų galvoti migraciją į kitas šalis. Tektų pildyti daugybę naujų dokumentų. Valstybinės ir nevalstybinės struktūros neturėtų apie tai kalbėti neapgalvotai“.
 
Anot jo, ypač nekorektiška, kai šiame procese bando dalyvauti verslą jungiančios organizacijos, tokios kaip Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. „Pradžioje rašomi straipsniai apie TIR sistemą ir asociacijos „Linava“ gebėjimus ją valdyti, kuriuose pateikiama netiksli informacija, nepasidomima realia situacija, net mūsų neklausiame kokia ji yra iš tikrųjų. Paskui pasipila skundai muitinei, Konkurencijos Tarybai. Tai yra nekorektiška ir visiškai neatitinka etiško verslo organizacijų bendradarbiavimo principų“, – pavyzdį pateikia „Linavos“ generalinis sekretorius.
 
Kongrese paminės 20 metų darbą TIR sistemoje
 
Grįždamas prie Lietuvos reikalų, Generalinis sekretorius primena, kad artėja ataskaitinis kongresas, kurio metu bus siūloma keisti dalį asociacijos įstatų. „Linava“ pateiks visą informaciją apie ateinančio Kongreso darbotvarkę, bus galima susipažinti su siūlomu biudžeto projektu.
 
Taip pat bus keletas įstatų pakeitimų ir vežėjų pasiūlymų, nuskambėjusių per regioninius suvažiavimus. Kalbama apie etikos ir procedūrų komisijos atsiradimą. „Turėtų būti drausminimo mechanizmas tarp pačių vežėjų. Kartais bandoma piktnaudžiauti visų vežėjų vardu. Taip pat spręsime asociacijos kandidatų ir tikrųjų narių teisių suvienodinimo klausimą. Taip pat bus pasiūlyta tiksliau apibrėžti įstatų punktus, kurie kartais labai trukdo darbui. Įvairius kvorumų skaičiavimus ir reglamentavimus. Visa tai vežėjams bus pateikta netrukus ir jie galės iki kongreso apsispręsti dėl pritarimo ar nepritarimo įstatų pakeitimams“.
 
Pasak jo, labai svarbu, kad visi asociacijos nariai atvyktų gegužės 24 d. į Vilniuje vyksiantį jubiliejinį Kongresą ir išreikštų savo valią balsuodami už įstatų pakeitimus, tam būtinas kvorumas. be to šiame kongrese bus pažymėta graži sukaktis – šiemet asociacija švenčia 20-ies metų darbo TIR sistemoje jubiliejų. Vežėjams žadama išskirtinė šventinė programa ir pramogos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vilnių pasiekė pirmasis AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet įsigytas modernus šiuolaikinis dyzelinis traukinys, pagamintas Lenkijos įmonėje „PESA Bydgoszcz“. Antros klasės keleivinis traukinys 630M turi 140 sėdimų vietų ir gali važiuoti 140 km/val. greičiu.

Šis traukinys gegužės 26 d. pradės vežti keleivius maršrutu Vilnius–Minskas–Vilnius.

Tai pirmasis iš trijų šiemet bendrovės perkamų traukinių, pagamintų Lenkijos gamykloje. Dar vienas turi atvykti gegužės mėnesį, jis taip pat kursuos tarp Lietuvos ir Baltarusijos sostinių. Trečiasis toks traukinys, kurio laukiama metų pabaigoje, bus naudojamas vietinio susisiekimo maršrutuose.

Traukiniais keliaujančių keleivių srautas iš Minsko į Vilnių ir atgal pastaraisiais metais ypač išaugo: 2012 metais tarp dviejų sostinių keliavo 269 tūkst., arba net 65,6 proc. daugiau keleivių nei 2011 m. Jau šių metų pirmąjį ketvirtį tarp Vilniaus ir Minsko keliavo 76 tūkst. keleivių, arba 30 proc. daugiau nei per pirmus tris 2012 m. mėnesius.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2008 metų vykdo intensyvią riedmenų atnaujinimo strategiją ir per pastaruosius 5 metus įsigijo 20 naujų traukinių, pagamintų remiantis naujausiomis technologijomis ir atitinkančių šiuolaikinius keleivių poreikius. Iki 2020 metų, gavus ES paramą, tikimasi įsigyti dar 26 naujus riedmenis ir visiškai atnaujinti dyzelinių ir elektrinių traukinių parką.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Šių metų balandžio 24 d., AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinėje įmonėje UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ įvyko žemsiurbės vardo suteikimo ceremonija. Žemsiurbei suteiktas vardas MACUTI kilęs nuo išorinio švyturio, esančio Beiro uoste (Mozambiko respublika, Afrika), pavadinimo. Būtent prie šio uosto krantų ir dirbs naujoji žemsiurbė.

Sutartis dėl žemsiurbės statybos tarp UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ ir Danijos kompanijos „Johs. Gram-Hanssen A/S“ pasirašyta 2010 m. lapkričio 16 d., o pirmasis laivui skirtas plieno lakštas pradėtas pjauti beveik po metų – 2011 m. rugpjūtį.

Specifiniame laive Vakarų Baltijos laivų statyklos specialistai sumontavo du pagrindinius 1,720 kW galios MAN variklius ir vieną, 1935 kW galios, smėlio pumpavimui skirtą variklį. Žemsiurbės ilgis – 82 m, plotis – 16 m. Laivo dedveitas – 3900 tonų, maksimali grimzlė – 5,50 m. Prie Afrikos krantų dirbsiančios žemsiurbės bunkerio talpa – 2500 m3. Laive sumontuota įranga leis atlikti gilinimo darbus iki 25 m gylio. Laive dirbs 25 žmonių įgula.

Bazinis žemsiurbės projektas buvo parengtas Švedijos kompanijoje „FKAB“, o darbinė techninė dokumentacija paruošta AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinėje įmonėje UAB „Western Baltic Engineering“. Laivo statybos priežiūrą atliko klasifikacinė bendrovė „Bureau Veritas“. Žemsiurbė MACUTI dirbs prie Afrikos krantų, Mozambiko respublikoje esančiame Beiro uoste.

AB „Vakarų laivų gamykla”

Vilnius, 2013 m. balandžio 24 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ pasirašė rangos sutartį, pagal kurią bus atlikti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Mockavos geležinkelio stoties rekonstrukcijos darbai. Sutarties vertė – 85,3 mln. Lt be PVM.

Iš viso rangos darbų pirkimo konkurse dalyvavo 4 tiekėjai: UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“ ir „Leonhard Weiss RTE AS“.

UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ yra antrinė AB „Lietuvos geležinkelių“ įmonė, kuri per daugiau kaip 60 metų veiklos patirtį šalies teritorijoje suremontavo šimtus kilometrų geležinkelių. Ilgametė įmonės patirtis, aukštos kvalifikacijos personalas, modernūs įrenginiai bei mechanizmai suteikia visas galimybes kokybiškai ir greitai atlikti ES standartus atitinkančius darbus bei garantuoti remonto ilgaamžiškumą.

Rangos konkurso nugalėtojas turės rekonstruoti kiek daugiau nei 13 kilometrų esamo geležinkelio ruožo (1435 mm vėžės pločio kelias), prasidedantį už Mockavos geležinkelio stoties ir pasibaigiantį Lenkijoje ties pirmąja bėgių sandūra, taip pat apie 11 km Mockavos geležinkelio stoties kelių. Rangovas minėtame ruože turės rekonstruoti pervažas, kelio statinius, įrengti garsą slopinančias sienutes bei aptverti visą ruožą plieninio rezgimo tinklo tvorele, siekiant apsaugoti migruojančius gyvūnus. Rekonstravus šią atkarpą keleivinių traukinių greitis padidės
iki 120 km/h, o prekinių – iki 80 km per valandą.

Taip pat 2013-04-24 AB „Lietuvos geležinkeliai pasirašė sutartis su UAB „Tiltų ekspertų centras“, dėl minėto ruožo techninės priežiūros paslaugų ir su „Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“, dėl statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų.

“Rail Baltica” – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytojas Lietuvos teritorijoje. Europos sąjungos TEN-T programos ir Lietuvos valstybės lėšomis finansuojamos dvi „Rail Baltica“ projekto dalys mūsų šalies teritorijoje – europinės vėžės rekonstrukcija ir tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės bei esamos geležinkelio linijos rekonstrukcija nuo Šiaulių iki Lietuvos ir Latvijos sienos.

„Rail Baltica“ projekto direkcija

Susisiekimo ministeriją nemaloniai nustebino oro linijų bendrovės „Ryanair“ šios dienos pranešimas apie ketinimą mažinti veiklos apimtis Kauno oro uoste.

Susisiekimo ministerijos tikslas – užtikrinti nuoseklią ir ilgalaikę Lietuvos oro uostu plėtrą, plečiant skrydžių geografiją ir Lietuvos pasiekiamumą. Lietuvos oro uostus būtina valdyti strategiškai ir laikytis oro uostų veiklos segmentavimo – taip galima  efektyviausiai išnaudoti oro uostų infrastruktūrą ir išvengti trumpalaikio efekto sprendimų.

Aviakompanijos „Ryanair“ veiklos plėtros sąlygos Kauno oro uoste yra palankesnės nei Vilniaus oro uoste, kurio infrastruktūros išlaikymo kaštai yra gerokai didesni, tuo pačiu ir rinkliavos, todėl aviakompanijos sprendimas mažinti skrydžių apimtis Kauno oro uoste yra nesuprantamas.

Ministerija pabrėžia, kad yra pasiryžusi geranoriškai toliau tęsti diskusijas tiek su „Ryanair“, tiek ir su kitais vežėjais, siekdama sudaryti kiek įmanoma palankesnes jų veiklos sąlygas Lietuvoje, tačiau nesuteikiant išskirtinių sąlygų, nediskriminuojant aviakompanijų ir nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės bei sąžiningos konkurencijos principų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

LIETUVOS VYRIAUSYBĖ NESUTINKA SU NAUJOS VILNIAUS BAZĖS AUGIMO , 500.000 NAUJŲ KELEIVIŲ IR 500 DARBŲ,PASIŪLYMU

Ryanair, vienintelis ypač pigus Europos vežėjas (ULCC), šiandien (balandžio 23 d.) pranešė, kad sumažins veiklą savo Kauno bazėje 25% nuo 2013 lapkričio 1 d. po to, kai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsisakė reaguoti į Ryanair pasiūlymus dėl Kauno ir naujos Vilniaus bazės augimo.

Ryanair pasiūlė pervežti papildomai 500.000 keleivių per metus per Kauno ir Vilniaus oro uostus, kas būtų parėmę 500* vietinių darbo vietų ir įnešę iki €50mln į Lietuvos ekonomiką. Gaila, vis dėlto Lietuvos vyriausybė atsisakė įsitraukti į diskusijas, ir Ryanair nebeliko jokio  kito pasirinkimo tik sumažinti savo veiklą Kauno bazėje 25%.

Robin Kiely iš Ryanair pasakė:

“Tai yra liūdna diena Lietuvos turizmui ir aviacijai. Ryanair atidarė savo Kauno bazę 2010 metais su vyriausybės matoma pilnu entuziazmo parama, bet, deja, jų susidomėjimas su abiejų Kauno ir Vilniaus plėtra dingo.

Ryanair pasiūlė susisiekimo ministerijai tolimesnį augimą Kaune ir naujoje bazėje Vilniuje, kas būtų pervežę papildomai 500.000 keleivių ir parėmę 500* vietinių darbo vietų, kol tuo tarpu būtų įnešę iki €50mln į vietinę ekonomiką. Deja, mes apgailestaujame, kad ministerija bendradarbiaus su Ryanair ir mums nebeliko jokio kito pasirinkimo kaip tik sumažinti mūsų Kauno veiklą 25% šią žiemą.

Kadangi turizmo vystimas yra toks svarbus, kaip ekonomikos augimo varomoji jėga per visą Europą, į Ryanair plūsta pasiūlymai iš kitų ES oro uostų, ir mes dabar perkelsime šitą transportą į kitas žemesnių kainų vietoves su labiau patikimais partneriais negu Kaunas ir Vilnius.”

* ACI tyrimai patvirtina, kad iki 1.000 vietos darbai yra išlaikomi tarptautiniuose oro uostuose dėl kiekvieno 1mln keleivių  

Ryanair

Balandžio 23-iosios naktį DFDS krovinių ir keleivių kelte „VICTORIA SEAWAYS“ kilusio gaisro metu žmonės nenukentėjo.

Gaisras kelto pagrindiniame denyje pastebėtas 1:52 val. Lietuvos laiku laivui išplaukus iš  Kylio uosto (Vokietija) Klaipėdos uosto link ir  nutolus nuo Nexo Bornholmo salos apie 22 jūrmyles.

Kilus gaisrui kelto priešgaisrinė sistema  aktyvuota nedelsiant, įgulai pavyko greitai sustabdyti ugnies plitimą bei užgesinti gaisrą.

Siekiant apsaugoti kelto keleivius, šie buvo paraginti būriuotis laivo evakuacijos zonoje, kad reikalui esant, iš ten jie greitai ir saugiai būtų perkelti į kitus keltus.

Prėjus valandai po incidento ir įgulai stabilizavus situaciją, keltas tęsė kelionę Klaipėdos link. Nelaimingo atsitikimo priežastis nėra žinoma. Minėtas „VICTORIA SEAWAYS“ keltas į Lietuvos Klaipėdos uostą įplauks šiandien 13:30 val.

Gaisro padaryta žala kroviniams nėra įvertinta, kol laivas nepasiekė Klaipėdos uosto. Gaisras galėjo iš dalies pažeisti tik pagrindiniame automobilių denyje esančius krovinius, nes į kitas laivo zonas ugnis neprasiskverbė.

Keltu vyko 301 keleivis, 37 įgulos nariai. Laivu gabenti 48 automobiliai, 2 autobusai bei 160 sunkiasvorių krovinių: priekabų, konteinerių, sunkvežimių ir kt.

Danų bendrovės DFDS  keltas „VICTORIA SEAWAYS“ – 200 metrų ilgio kombinuotas krovinių ir keleivių keltas pastatytas Italijoje 2009 m. Keltu gali keliauti 600 keleivių. Laivo įgulą sudaro lietuviai, laivas plaukioja su Lietuvos Respublikos vėliava.

UAB “Integrity PR”

2013 m. balandžio 23–26 d. Uosto direkcijos iniciatyva jau 13 kartą jungtiniu Klaipėdos uosto stendu bus dalyvaujama VDNH parodų centre Maskvoje (Rusijos Federacija) vyksiančioje XVIII tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje bei konferencijoje „TransRussia 2013“. Konferencijoje pranešimą skaitys Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
 
18-ąjį kartą rengiama didžiausia kasmetinė Rusijos transporto paroda „TransRussia“ išlieka svarbiausias ir didžiausias visos transporto industrijos metų renginys Rytuose, kadangi čia sudarytos puikios galimybės užmegzti naujus kontaktus su potencialiais krovinių savininkais bei ekspedicinėmis ir transporto įmonėmis, susitikti su esamais klientais, tiesiogiai aptarti ir sužinoti apie šioje srityje vykstančius pokyčius ir tendencijas.
Nuo 1996 m. vykstantis renginys kasmet sulaukia didžiulio transportininkų iš viso pasaulio dėmesio, šiuo metu „TransRussia“ yra tituluojama pagrindiniu transporto ir logistikos metų įvykiu Rusijos, NVS šalių ir Baltijos valstybių rinkose. Skelbiama, kad 2013 m. parodoje dalyvaus 523 eksponentai iš 29 šalių.
 
Šiame renginyje pristatomi visi transporto grandinės elementai: transporto ir logistikos paslaugos, techniniai resursai, galimybės, telematika ir informacinės technologijos.
 
Tradiciškai konferencijoje pranešimus skaito Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos, geležinkelių, didžiausių laivybos kompanijų, krovinių savininkų, ekspedijavimo kompanijų atstovai. Pranešimą konferencijoje „TransRussia 2013“ skaitys Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Pranešimo tema „Baltijos jūros uostų konkurencija dėl tranzitinių krovinių pervežimo“. Parodoje ir konferencijoje taip pat dalyvaus LR susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
 
Jau tryliktą kartą Uosto direkcija inicijuoja ir koordinuoja Klaipėdos uosto galimybių pristatymą parodoje Maskvoje bendru stendu. Jungtinėje 90 kv. m dydžio uosto ekspozicijoje šiemet dalyvaus šios įmonės: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO), UAB KJKK „Bega“, UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, UAB „Vakarų krova“, UAB „Krovinių terminalas“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „BPA“, „Baltijos grupės“ įmonės (UAB „Globetransa“ ir „BG Shipping“), „Limarko“ grupės įmonės (UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Baltkonta“).
 
Klaipėdos uosto kompanijų susidomėjimas Rusijos rinka išlieka dėl šios šalies krovinių srautų potencialo. Stebimas kasmetinis krovinių srauto per Klaipėdą augimas: 2006 m. – 1,7 mln. tonų rusiškų krovinių, o 2007 m. – daugiau nei dukart – 3,6 mln. tonų rusiškų krovinių. 2008 metais dar didesni Rusijos krovinių srautai buvo gabenami per Klaipėdą (3,9 mln. t) dėl Rusijos vidaus geležinkelių tarifų didėjimo ir didžiulio Rusijos uostų užimtumo. 2009 metais dėl globalinio ekonominio nuosmukio Rusijos krovinių srautas šiek tiek sumažėjo – 3,3 mln. t, o 2010 metais rusiškų krovinių apimtis jau pradėjo augti – 3,62 mln. t, o 2011 m. sudarė šiek tiek daugiau – 3,84 mln. t. Klaipėdos uoste praėjusiais metais buvo perkrauta 2,77 mln. t rusiškų krovinių.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

„Wizz Air“, didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, mini 2-jų metų veiklos Vilniuje sukaktį. 2011 m. balandžio 16 d. atidaryta „Wizz Air“ bazė Lietuvoje per dvejus metus stipriai išsiplėtė, ir žada plėstis toliau.

Šiuo metu Vilniaus bazėje yra 2 orlaiviai, 22 vietiniai pilotai ir 40 vietinių įgulos narių, kurie aptarnauja keleivius 14 skrydžių maršrutų į 8 šalis: Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Vokietiją, Daniją, Norvegiją ir Ukrainą. Be šių tiesioginių darbo vietų „Wizz Air“ keleivių srautai sukuria šimtus darbo vietų turizmo bei paslaugų srityje Vilniuje ir jo apylinkėse. Per 2 darbo metus
Lietuvos sostinėje, kaip vietos bazėje, „Wizz Air“ aptarnavo daugiau nei 800 000 keleivių, o Lietuvos specialistų įdarbinimas tapo paskata vietos darbo rinkai.

„Wizz Air“ komunikacijos vadovas Daniel‘is de Carvalho sako: „Džiaugiamės galėdami kartu su Vilniaus komanda švęsti 2-jųmetų veiklos sukaktį, o savo ištikimiems keleiviams dovanojame mūsų įgulos su entuziazmu sukurtą šventinį vaizdo įrašą, sužavėjusį pakilia ir draugiška lietuvių nuotaika“. „Wizz Air“ filmas Lietuvos keleiviams: http://goo.gl/3vtdX

„Wizz Air“ nuolat siūlo naujų pigių skrydžių krypčių iš Lietuvos. „Neseniai paskelbėme apie skrydžius į Norvegijos miestus Alesundą ir Trondheimą. Skrydžiai bus pradėti vykdyti birželio pradžioje. Be to, liepos pradžioje, gavus aviacijos priežiūros institucijų patvirtinimą, bus pradėti skrydžiai tarp Vilniaus ir Kijevo. Turime planų ir toliau sėkmingai plėstis Lietuvoje”,  - sako Daniel‘is de Carvalho.

Bendrovė „Wizz Air“ yra didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje. Jai priklauso 40 „Airbus A320“ orlaivių. Bendrovė skraidina iš 16 bazių ir siūlo 270 maršrutų, jungiančių 94 miestus 33-jose šalyse. Bendrovės „Wizz Air“ komandą sudaro 1600 profesionalų, kurie gali pasiūlyti aukščiausio lygio aptarnavimą. 2013 m. bendrovę „Wizz Air“ pasirinko 13,5 mln. keleivių. Bendrovės „Wizz Air“ pažangiausią mobilią programėlę, skirtą „iPhone“ telefonams, dabar galite rasti bendrovės interneto svetainėje http://wizzair.com/en-GB/mobile.

 „Wizz Air Group“

Benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje nučiuožė į rekordines žemumas. Bet tik degalinėms degalus tiekiančioje naftos perdirbimo gamykloje “Orlen Lietuva”, rašo „Lietuvos rytas”.
 
Mažeikių naftos perdirbimo įmonė dyzeliną pardavinėjo po 3,91 lito už litrą, skaičiuojant vidutinę kainą. Per savaitę šie degalai atpigo 14, o per dvi savaites – 25 centais. „Orlen Lietuva“ per savaitę 95 markės benzinas atpigino 12, o per dvi savaites – ketvirčiu lito.
 
Benzino kainos degalinių švieslentėse užstrigo ties 4,90 Lt, o dyzelino – 4,60 Lt už litrą riba. Praėjusią savaitę benzinas ir dyzelinas degalinėse atpigo 2-3 centais už litrą.
 
Degalų prekeiviai teisinasi – šaltąjį pavasarį susikaupė didelės atsargos, nes vairuotojai važiavo mažiau ir degalų pirko mažiau. Be to, tris savaites smarkiai pigusi nafta vėl ėmė brangti.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Bendrovė „Finasta Asset Management“ kviečia gyventojus išsamiau susipažinti su pensijų sistemos pokyčiais ir pasirašyti II pakopos pensijų kaupimo sutartis Lietuvos pašto finansinių paslaugų tinkle „PayPost“.

Nuo šiol apie II pakopos pensijų sistemos reformą sužinoti daugiau ir pasirašyti „Finastos“ pensijų kaupimo sutartis galima visoje šalyje veikiančiuose Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyriuose „PayPost“, kurių iš viso yra net 110. Tai ypač aktualu mažesnių miestų gyventojams, kur bankinių paslaugų pasirinkimas mažesnis nei didmiesčiuose.

„Rinkoje jaučiama mūsų pensijų fondų paklausa – natūrali, nulemta gerų rezultatų: lyginant pagal vertės pokytį nuo 2004 iki 2013 metų, „Finastos“ pensijų fondų rezultatai trijose iš keturių kategorijų yra geriausi. Todėl mums labai svarbu būti šalia ir pasiūlyti gyventojams galimybę patogiai ir paprastai tapti mūsų klientais ir jau dabar pradėti kaupti papildomai pensijai“, – sakė Andrej Cyba, UAB „Finasta Asset Management“ generalinis direktorius.

„Savo klientams visada stengiamės pasiūlyti reikalingų ir patikimų paslaugų. Džiugu, kad nuo šiol „PayPost“ skyriuose bus galima ne tik išsiųsi ar atsiimti pinigų perlaidą, gauti vartojimo kreditą, bet ir pasirašyti sutartį dėl pensijos kaupimo. Neabejojame, kad ši galimybė suteiks didesnę pasirinkimo laisvę mažesnių miestų gyventojams“, – sakė Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovė Neringa Knyvienė.

„PayPost“ skyriuose pensijų kaupimo sutartis su bendrove „Finasta Asset Management“ gali pasirašyti tiek nauji, pensijai niekada iki šiol nekaupę gyventojai, tiek iš kitų bendrovių į „Finastą“ norintys pereiti klientai. Jau kaupiantys pensiją „Finastoje“ ir apsisprendę nuo 2014 m. pradžios kaupiamą pensiją papildyti savanoriška įmoka „PayPost“ skyriuose taip pat galės pasirašyti sutikimą dėl tokių įmokų mokėjimo.

„PayPost“ skyrių darbuotojai suteiks visą reikiamą informaciją bei patars, kaip pasirinkti geriausiai gyventojo poreikius atitinkantį pensijų fondą. Daugiau informacijos – internetinėje svetainėje www.finasta.com arba „PayPost“ skyriuose.

AB Lietuvos paštas

Lenkijos – Baltarusijos pasienyje susidariusios didesnės nei įprastai vilkikų eilės gali išlikti dar maždaug savaitę.
 
Lenkijos pusė aiškina, kad eilių priežastis – artėjantis ilgasis gegužės savaitgalis. „Iš patirties žinome, kad prieš ilgojo savaitgalio sunkvežimių srautai didėja. Jie visi nori kirsti sieną iki švenčių „, – sakė Lenkijos muitinės atstovas spaudai Maciej Tchernetsky. Pasak jo, tokia situacija Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje gali trukti iki gegužės pradžios.
 
Lenkijos Muitinė rekomenduoja, kad tarptautinių reisų vežėjai stebėtų situaciją Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, ir, jei įmanoma, pakoreguotų maršrutus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir dešimt Vyriausybės narių šiandien išvyksta į Briuselį, kur su pagrindinių Europos Sąjungos (ES) institucijų vadovais aptars bendrus veiksmus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu siekiant kurti patikimą, augančią ir atvirą Europą.

„ES ekonomika atsigauna, todėl glaudus visų ES institucijų ir narių bendradarbiavimas tampa ypač svarbus. Pirmininkaudama Lietuva, kaip sąžininga tarpininkė, sieks, kad būtų laiku įgyvendinami ES priimti susitarimai dėl finansinio stabilumo, ekonomikos stiprinimo ir darbo vietų kūrimo, kartu stiprinama ES kaip pasaulinio atvirumo ir saugumo pavyzdys”, – sakė A. Butkevičius.  

Tradicinio būsimos pirmininkaujančios valstybės vyriausybės vizito į ES sostinę metu Lietuvos Vyriausybės ir Europos Komisijos nariai daug dėmesio skirs ekonominei ir finansinei ES padėčiai, ekonominio augimo priemonėms, Rytų partnerystei ir Baltijos jūros strategijai – tai vieni svarbiausių uždavinių, kuriems Lietuva susitelks pirmininkaudama nuo liepos 1 dienos. Be to, šalies laukia intensyvesnė nei įprasta ES Tarybos darbotvarkė, nes reikės suderinti daugiamečio ES biudžeto 2014–2020 m. teisės aktus.

Per dvišalį susitikimą su EK vadovu Jose Manueliu Barroso Ministras Pirmininkas aptars ne tik artėjantį Lietuvos pirmininkavimą, bet ir kitus svarbius ES klausimus – eurą, energetiką.  Vyriausybės nariai taip pat susitiks su Europos Parlamento pirmininku Martinu Schulzu ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy.

Su A. Butkevičiumi į Briuselį vyksta sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, kultūros ministras Šarūnas Birutis, žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius.

Iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžios liko 69 dienos.

Ministro Pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba