Daugiau kaip pusė (51 proc.) didžiųjų pasaulio bendrovių vadovų prognozuoja, kad per artimiausius 3 – 5 metus gamtinių išteklių trūkumas turės poveikį pagrindiniams jų verslo tikslams. 76 proc. apklaustųjų teigė, kad didžiausią susirūpinimą ir riziką kelia vandens trūkumas, 47 proc. – naftos, trečioje vietoje – metalų. Tokį verslo lyderių požiūrį atskleidė tarptautinės audito ir verslo konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ kartu su žiniasklaidos bei tyrimų bendrove „GreenBiz Group“ atliktas tyrimas.

Atsižvelgdamos į gamtinių išteklių trūkumo riziką, įmonės darniai verslo plėtrai ir racionaliam išteklių naudojimui skiria vis didesnį dėmesį. Kad darni veikla ir išteklių tausojimas užima vis svarbesnę verslo strategijos dalį ir jai yra skiriami biudžetai, atsakė 50 proc. respondentų. Bemaž du trečdaliai, 62 proc., apklaustų vadovų teigė, kad jų bendrovės viešai skelbia apie savo tikslus socialinėje ir aplinkos apsaugos srityje bei pažangą jų siekiant. Taip pat net 92 proc. tvirtino, kad jų investicijos į darnią plėtrą per artimiausius trejus metus didės arba liks tokios pačios.

Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai darnios plėtros iniciatyvų propaguotojai įmonėse yra bendrovių vadovai, taip teigė 20 proc. apklausos dalyvių. Kiti iniciatoriai – tiekimo grandinėje dalyvaujantys verslo klientai (19 proc.), bendrovės darbuotojai (14 proc.) ir klientai (8 procentai).

„Tyrimo rezultatai parodė, kad įmonių darni plėtra ir socialinė atsakomybė tampa viena iš strateginių verslo sričių, kuri aktyviai plėtojamą ir į ją investuojama. Taip yra, nes įmonių vadovai vis dažniau tampa šios srities iniciatoriais ir šalininkais. Tačiau svarbiausiu iššūkiu pasaulio, taip pat ir Lietuvos verslui lieka darnios plėtros ir socialinės atsakomybės iniciatyvų poveikio vertinimas ‒ reta bendrovė matuoja tokių iniciatyvų poveikį verslo rezultatams, ar vertina, kokios grėsmės kiltų šios veiklos atsisakius. Nors būtų tą daryti yra ir tai daryti būtina, norint užtikrinti darnios veiklos iniciatyvų ilgaamžiškumą ir efektyvumą“, ‒ sakė Liudas Jurkonis, „Ernst & Young Baltic” darbo grupės vadovas.

Anot jo, siekdamos visapusiškai pasinaudoti darnios ir atsakingos veiklos teikiamomis galimybėmis, įmonės turėtų ne tik rūpintis investicijomis ir tokios veiklos poveikio verslui matavimu, bet ir apie tai pranešti visuomenei, akcininkams, investuotojams. „Detali informacija apie įmonės investicijas į darnios veiklos plėtojimą bei jos grąžą galėtų būti veiksminga priemonė siekiant verslo tikslų. Deja, iš tyrimo matyti, kad išsamus informavimas apie darnią ir atsakingą veiklą dar nėra plačiai paplitęs“, ‒ teigė L. Jurkonis.

Pasaulio verslo lyderiai pripažįsta, kad dažnėjančios investuotojų ir akcininkų užklausos dėl bendrovių vykdomos atsakingos veiklos taip pat skatina plėtoti šią sritį. Pusė respondentų nurodė, kad tokių užklausų per praėjusius metus padaugėjo. Anot jų, 69 proc. pasiteiravimų yra susijusiję su energijos taupymu bendrovėje, kitos populiarios užklausų temos – anglies dvideginio emisijų mažinimas (64 proc.), darnios plėtros ataskaitų skelbimas (51 proc.), užklausos dėl darbo sąlygų ir žmogaus teisių yra ketvirtoje vietoje pagal dažnumą (44 procentai).

Tyrime dalyvavo 282 didžiųjų pasaulio bendrovių vadovaujančios grandies darbuotojai. Jie atstovavo bendroves, veikiančias 24 verslo sektoriuose.

„Ernst & Young”

Rytoj, gegužės 30 d., Susisiekimo ministerijos kolegija svarstys klausimą „Dėl Lietuvos tarptautinių oro uostų veiklos tobulinimo“. Po kolegijos posėdžio, 11.30 val., ministerijos 219 salėje šiuo klausimu rengiama susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus trumpoji spaudos konferencija.

KVIEČIAME ŽURNALISTUS!

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2013 m. gegužės 31 d. (penktadienį) 10.00–13.30 val. viešbutyje „Old Port Hotel“ (Klaipėda) Uosto direkcija kartu su Lietuvos jūrų muziejumi organizuoja Klaipėdos uosto istorijos forumą „Lietuviškajam Klaipėdos uostui – 90 metų“. KVIEČIAME DALYVAUTI.

2013-ieji Klaipėdos uostui ypatingi metai, nes pažymimas 90-metis, kai jį perėmė Lietuva. Šia reikšminga proga Uosto direkcija ir Lietuvos jūrų muziejus rengia istorijos forumą „Lietuviškam Klaipėdos uostui – 90“.

Forume dalyvaus LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, renginio dalyvius sveikins Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Istorinio renginio dalyviams bus pristatyti Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvai dokumentai, aplinkybės ir veikėjai, nežinomi dokumentai iš Latvijos valstybės istorijos archyvo. Bus apžvelgiama Klaipėdos uosto raida infrastruktūros plėtros, ekonominiu ir politiniu aspektu, Klaipėdos uosto reikšmė ir perspektyvos.

Klaipėdos uostas augo kartu su šalies nepriklausomybe, išgyveno įdomius ir permainingus laikotarpius – nuo pirmųjų užsienio rinkų atsivėrimo, santūrių investicijų, krovos svyravimų 1990–1999 m., staigaus rodiklių šuolio 2000–2008 m., ekonominio sąstingio padiktuotos pauzės 2009 m. bei naujos augimo bangos 2010–2011 m. O, žvelgiant į ateitį, 2012–2014 m. laikotarpiu numatytos didžiulės 514 mln. Lt investicijos į uosto infrastruktūros tobulinimą, naujų projektų įgyvendinimą, tai atvers naują uosto istorijos puslapį.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Nuo ateinančio pirmadienio visi vežėjai, važiuojantys per Baltarusiją, turėtų nesnausti ir įsigyti prietaisus, kuriais nuotoliniu būdu bus galima sumokėti už važiavimą mokamais Baltarusijos keliais.
 
Baltarusiai teigia, kad šiuo metu jie turi įsigiję keletą šimtų tūkst. šių prietaisų. Jie nebus pardavinėjami, o norintys jais naudotis turės palikti užstatą. Gražinus funkcionuojantį prietaisą, užstatas bus atiduotas.
 
Šią savaitę bus nustatytas užstato dydis, o nuo pirmadienio visuose aptarnavimo centruose bus galima įsigyti minėtus prietaisus. Šie išdavimo centrai bus visose apskričių centruose, degalinėse esančiose prie autostradų arba arti sienos kirtimo punktų. Jie bus aiškiai pažymėti išoriškai, be to, bus kelio ženklai, kurie nukreips į šiuos aptarnavimo punktus.
 
Apmokėjimą už naudojimąsi keliais bus galima atlikti grynaisiais arba kuro kortelių operatorių kortelėmis.
 
Transporto priežiūros institucijos praneša, kad jau yra paruošta 16 specialių automobilių, kurie prižiūrės kelių mokesčio apmokėjimą. Automobiliuose įdiegta visa reikalinga įranga ir jie nuotoliniu būdu galės patikrinti ar transporto priemonėje veikia apmokėjimui skirtas prietaisas ir ar nuskaičiuota reikiama suma už naudojimąsi keliais.
 
Pasienyje taip pat bus tikrinama ar transporto priemonės susimokėjo už naudojimąsi keliais.
 
Už nesumokėtus mokesčius bus taikomos griežtos sankcijos. Minimali bauda sieks sumą, kuri bus lygi visai mokamų kelių atkarpai, nepriklausomai nuo to, kokį atstumą važiuos nusižengęs vairuotojas. Didesnės baudos gali siekti ir 1 000 eurų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Vilniuje viešinčiam Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministrui Juhanui Partsui (Juhan Parts) pristatė Lietuvos pasiūlymus dėl europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ spartesnio įgyvendinimo.

Ministrai aptarė vadinamąjį „Rail Baltica 2“ projektą, kuriame numatoma siaurosios europinės vėžės geležinkelio liniją nutiesti per Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijas iki pat jungties su Helsinkiu.

Susisiekimo ministras R. Sinkevičius pasiūlė atsisakyti šiuo metu svarstomos idėjos kurti bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonę, skirtą projektui „Rail Baltica 2“ įgyvendinti, ir vietoj jos pasirinkti šiuo metu Europoje naudojamą geležinkelių valdymo modelį bei įkurti Europos ekonominių interesų grupę projekto įgyvendinimo klausimams spręsti.

Ministro R. Sinkevičiaus teigimu, toks veiklos modelis leistų pasiekti tuos pačius projekto tikslus, bet padėtų sutaupyti daug laiko ir lėšų, kurių pareikalautų bendros įmonės steigimas. Be to, Europos ekonominių interesų grupėje būtų kviečiamos kartu dirbti ir Lenkija bei Suomija, kurios bendros įmonės kūrime neketina dalyvauti.

Lietuvos ir Estijos ministrai sutarė minėtą Lietuvos siūlymą jau artimiausiu metu pateikti svarstyti projekto „Rail Baltica“ darbo grupei, vienijančiai Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos atstovus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2013 m. gegužės 30–birželio 1 d. ŠVYTURIO arenoje (Klaipėda) vyks tarptautinė Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų paroda, forumas ir kontaktų mugė. Klaipėdos uostas parodoje bus reprezentuojamas atskirame Uosto direkcijos stende, kurio plotas 18 kv. m. Kitos uosto įmonės dalyvaus atskirais stendais. Parodos metu vyks tarptautinis transporto ir logistikos forumas, kuriame pranešimą „Klaipėdos uosto kaip tranzito mazgo perspektyvos aštrėjančioje Baltijos uostų konkurencinėje kovoje“ skaitys Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai šią tarptautinė parodą Klaipėdoje rengia jau antrą kartą. Parodos tikslas – vienu metu pristatyti regiono verslo galimybes, šiuo renginiu sudominti Lietuvos ir užsienio įmones – tiek dalyvius, tiek lankytojus.

Šiais metais parodoje dalyvaus ir naujausius savo gaminius bei paslaugas pristatys 130 įmonių. Parodoje bus galima susipažinti su maisto, medienos pramonės įmonėmis bei jų gaminama produkcija, aplankyti uosto, logistikos įmonių, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos bendrovių bei turizmo agentūrų stendus. Apsilankymas parodoje – nemokamas.
2013 m. gegužės 30 d. rengiamame tarptautiniame transporto ir logistikos forume bus aptartos šios verslo srities problemos ir vystymosi perspektyvos. Forume bus pristatyti strateginiai transporto ir logistikos projektai, pranešimą „Klaipėdos uosto kaip tranzito mazgo perspektyvos aštrėjančioje Baltijos uostų konkurencinėje kovoje“ skaitys Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

2013 m. kovo mėnesį buvo surengta prevencinė transporto įmonių, teikiančių krovinių pervežimo tolimaisiais reisais paslaugas, tikrinimų akcija. Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį į pagrindines jos metu išryškėjusias problemas.

Vertinant darbuotojų saugos ir sveikatos ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi Lietuvos įmonėse, pastebima tendencija, jog tolimųjų reisų įmonės išlieka padidintos rizikos sektorius, kuriame darbuotojų teisės pažeidžiamos dažnai.

Pažymėtina, kad iš 2012 m. VDI gautų bei išnagrinėtų 6161 piliečių skundų dėl darbo teisės bei darbų saugos pažeidimų 316 buvo iš transporto įmonių darbuotojų (lyginant su kitais sektoriais- iš statybinių įmonių – 1070, žemės ūkio – 273, miškininkystės ir medienos ruošos – 112, iš medienos apdirbimo įmonių – 103, baldų gamybos – 55 skundai ir pranešimai). Daugiausiai – 176 prašymai ir skundai buvo gauti dėl darbo užmokesčio, iš jų 87 dėl galutinio atsiskaitymo ir pavėluoto darbo užmokesčio mokėjimo; 55 – dėl darbo apmokėjimo organizavimo, darbo užmokesčio mokėjimo terminų, vietos ir tvarkos.

Per 2012 metus transporto įmonėse įvyko 15 mirtinų ir 34 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Tai sudaro po ketvirtadalį visų šalyje įvykusių sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Atkreiptinas dėmesys, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficientas (mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius, tenkantis 100 000 darbuotojų) 3,4 karto viršija šalies vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad transporto sektorius išlieka viena iš rizikingiausių ekonominės veiklos sričių, 2013 m. kovo mėn. buvo surengta transporto įmonių, teikiančių krovinių pervežimo tolimaisiais reisais paslaugas, tikrinimų akcija.

Tiriami klausimai

Patikrinimų metu pagal iš anksto parengtą kontrolinį klausimyną buvo patikrinta 318 transporto įmonių visose Lietuvos apskrityse. Darbo inspektoriai akcijos metu tikrino keturias darbo santykių laikymosi sritis: darbo sutarčių sudarymo su vairuotojais tvarką, darbo laiko ypatumų tinkamą taikymą, poilsio laiką bei garantijas dėl darbo užmokesčio ir tarnybinių komandiruočių apmokėjimo:

1. Analizuojant darbo sutarčių sudarymo tvarką transporto įmonėse pastebėtina, kad didžiojoje dalyje įmonių darbo sutartys sudaromos tinkamai, įregistruojamos darbo sutarčių registravimo žurnale, tačiau 24 tikrintose įmonėse (7,5% visų tikrintų įmonių) nustatyta, jog darbo sutarčių egzemplioriai nebuvo įteikti darbuotojui;

2. Tikrinant darbo ir poilsio laiko ypatumus, taikytinus tolimųjų reisų vairuotojams, nustatyta, kad 49 (15,4%) įmonėse darbuotojų savaitės darbo laiko vidurkis viršija 48 valandas, 53 (16,7%) įmonėse nustatyta, jog be pertraukos vairuotojai vairavo transporto priemonę ilgiau nei 6 valandas. 93 (29,2%) įmonėse vairuotojų darbo laikas nebuvo apskaitomas naudojant tachografus ir identifikavimo korteles, naudojamas darbo ir poilsio laiko apskaitai skaitmeniniuose tachografuose ir 189 (59,4%) įmonėse buvo netinkamai pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, t.y., vairuotojų dirbtas laikas pagal skaitmeninių tachografų duomenis neatitinka darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotų duomenų, nežymimas naktinis darbas, darbas švenčių dienomis.

3. Tikrinant poilsio laiko nuostatų taikymą vairuotojams daugiausiai pažeidimų nustatyta dėl papildomų kasmetinių atostogų suteikimo- 36 (11,3%) įmonėse vairuotojams nebuvo suteikiamos papildomos atostogos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje, už ypatingą darbų pobūdį, t.y., darbą, atliekamą kelionėje. 20 (6,3%) įmonių nustatyti pažeidimai dėl kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos.

4. Tikrinant vairuotojų darbo užmokesčio mokėjimo bei tarnybinių komandiruočių įforminimo tvarką daugiausiai pažeidimų nustatyta dėl naktinio darbo apmokėjimo- 143 (45%) įmonėse vairuotojams už darbą naktį nebuvo mokama Darbo kodekso 193 str. nustatyta tvarka, 85 (26,7%) įmonėse nebuvo mokamas ne mažesnis nei dvigubas darbo užmokestis už darbą švenčių dienomis (Darbo kodekso 194 str.).

Dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos nustatyta, kad 30 (9,4%) įmonių darbo užmokestis vairuotojams buvo mokamas ne už darbo laiką, bet už nuvažiuotų kilometrų skaičių.

Tikrinant tarnybinių komandiruočių apmokėjimą, nustatyta, kad 119 (37,4%) įmonių nebuvo tinkamai kompensuojamos su tarnybine komandiruote susijusios išlaidos, t.y., nebuvo išmokama ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios. 48 (15%) įmonėse nustatyta, jog darbuotojams nors ir išmokėti dienpinigiai, tačiau jais buvo dengiamos kitos su komandiruote susijusios išlaidos- kuro išlaidos, kelių mokesčiai ir pan.

Administraciniai teisės pažeidimai

Patikrinimų metu buvo surašyti 102 administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirta 29600 Lt baudų. Daugiausiai protokolų- 78 – surašyti dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų: dažniausiai pasikartojantys pažeidimai- vairuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, taip pat neapskaitomas vairuotojų naktinis, viršvalandinis darbas bei darbas švenčių dienomis. 10 administracinių teisės pažeidimų protokolų surašyta dėl darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų, 5- dėl tachografų duomenų nesaugojimo ir (ar) vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimai (nuo 5 iki 10 procentų kelių transporto priemonių), 3- dėl tachografų duomenų nesaugojimo ir (ar) vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimai (nuo 10 iki 20 procentų kelių transporto priemonių), 2- dėl tachografų duomenų nesaugojimo ir (ar) vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimai (daugiau kaip 20 procentų kelių transporto priemonių), 4- dėl darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimų.


Išvados ir pasiūlymai

1. Tolimųjų reisų transportas išlieka vienas rizikingiausių ir pavojingiausių sektorių, kurio kontrolė ir toliau liks prioritetinė VDI veiklos sritis;

2. Pagrindinė problema transporto įmonėse- darbo ir poilsio laiko apskaita, tinkamas darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas, darbo užmokesčio ir tarnybinių komandiruočių apmokėjimas (dienpinigių nemokėjimas prieš tarnybinę komandiruotė, netinkamas apmokėjimas už darbą naktį, švenčių dienomis);

3. Didžiausia dalis VDI gaunamų vairuotojų skundų- dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos ir galutinio atsiskaitymo. Pagal gaunamų skundų ir pranešimų skaičių, transporto sektorius yra antroje vietoje po statybos;

4. Vertinant mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, transporto sektorius yra vienas pavojingiausių, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficientas šiame sektoriuje 3,4 karto viršija šalies vidurkį

5. Vykdant visuomenės švietimo funkciją, reikėtų atkreipti įmonių vadovų, darbuotojų atstovų dėmesį į būtinybę stiprinti vidinę kontrolę transporto įmonėse, įmonių lokaliniais teisės aktais nustatyti tarnybinių komandiruočių įforminimo ir apmokėjimo tvarką, nustatyti darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo, kasmetinių atostogų suteikimo tvarką, kontroliuoti darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Europos komisija nusprendė kol kas nepanaikinti kabotažo apribojimų. Buvo tikimasi, kad tai įvyks jau kitais metais, tačiau vis tik nuspręsta, kad kol kas tokie sprendimai per daug sudėtingi ir pavojingi transporto verslui.

Atsakingi asmenys teigia, kad kabotažo taisyklės gali būti sušvelnintos arba panaikintos per ilgesnį terminą, bet tai turi būti daroma tinkamai ir konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis.

Europos Komisija leido suprasti, kad svarbūs sprendimai šiuo klausimu greičiausiai bus priimti kitoje kadencijoje.

Artimiausiu metu žadama peržvelgti bendrąsias taisykles ir pakeisti punktus, kurie leistų pagerinti transporto efektyvumą bei socialinius aspektus, bet drastiškų permainų nebus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Sankt Peterburgo Petrovsko apylinkės deputatas Dimitrijus Ilkovskis siūlo pavojingiausiuose kelio ruožuose vietoj dviejų skiriamųjų ištisinių juostų naudoti tris. Už trijų juostų kirtimą deputatas siūlo vairuotojo pažymėjimą atimti visiems laikams.

Pagal Dimitrijaus Ilkovskio projektą, prie ribos, kur atsiranda trečioji linija, turėtų būti pastatytas įspėjamasis ženklas „Vairuotojų pažymėjimas bus atimtas visiems laikams“ ir videokameros, fiksuojančios pažeidėjus. Kaip pavyzdį deputatas nurodo Australiją, JAV bei kitas šalis kur jau veikia tokia priemonė kovai su pažeidėjais.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, šiemet per keturis su puse metų mėnesius pavogtų apdraustų automobilių sumažėjo perpus, vagis ir toliau labiausiai domina atskiros greitai realizuojamos automobilių detalės ar įranga, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad automobiliai apvagiami taip, kad tampa ekonomiškai nenaudinga juos remontuoti.

„Šiemet mūsų kasko draudimo klientai pranešė apie 24 pavogtus automobilių, nuostolių suma – beveik  pusė milijono litų, vidutinis nuostolis siekia 20 tūkstančių litų. Daugiau nei 40% visų pavogtų automobilių -  VW markės įvairūs modeliai. Palyginus su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu pastebime, kad vidutinis nuostolis išlieka panašus, tačiau pavogtų automobilių sumažėjo perpus“, - komentuoja „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Per mėnesį šiemet pavagiamos vidutiniškai 5 kasko draudimu draustos mašinos, tuo tarpu pernai „Lietuvos draudimas“ fiksavo po vidutiniškai 10-12 pavogtų mašinų per mėnesį. Jei vagims patraukliausi įvairūs VW modeliai, tai detalės dažniausiai vagiamos nuo BMW (38 proc. visų apvogtų automobilių), VW (20 proc.), Mercedes Benz (10 proc.) automobilių.

Draudikų duomenimis, tris kartus daugiau nuostolių, vertinant pinigine išraiška, nuo metų pradžios patyrė tų automobilių savininkai, nuo kurių buvo „nurinktos“ įvairios detalės, pagrobta įvairi elektronikos įranga, navigacijos prietaisai ir ekranai, veidrodėliai ir kitos lengvai realizuojamos detalės.

„Šiemet dėl įvairių pavogtų detalių jau atlyginome 1,6 mln. litų nuostolių. Tai 23 % daugiau, vertinant pinigais, nei per tą patį laikotarpį pernai metais. Įvykių skaičius augo 15%, tai reiškia, kad vienos vagystės metu pavagiama vis daugiau detalių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai automobilius remontuoti tampa ekonomiškai nebenaudinga – tiek daug dalių būna pavogta“, - sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Vagiamiausių detalių sąraše – apdailos juostelės, veidrodėliai, navigacijos įranga ir ekranai, parkavimo sistemos, žibintai, salone sumontuoti televizoriai ar garso sistemos. Vidutinis nuostolis siekia 3000 litų, pernai vidutinis nuostolis buvo 2700 litų. Tokiais atvejais nukentėjusiųjų automobilių pavagiama po vieną ar keletą detalių. Tačiau, draudikų duomenimis, beveik dešimtadalis šiemet apvogtų automobilių patyrė po keliasdešimt tūkstančių litų siekiančius nuostolius. Didžiausios tokios žalos fiksuotos Kaune: vienam automobiliui pavogtas bamperis, durelės, du ratai, kapotas, žibintai, kitam – žibintai ir bamperis bei vidaus įranga.

Draudikai primena, kad vagis labiausiai masina nuošaliose aikštelėse ar gatvėse, neapšviestose vietose ar kiemuose paliekami automobiliai, o mažesnė tikimybė būtų vagių taikiniu, jei automobilis saugomas matomoje, apšviestoje vietoje, veikia signalizacija.

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, savo paslaugas teikianti daugiau nei pusei milijono privačių ir verslo klientų ir per metus atlyginanti klientams žalų už beveik 200 mln. litų. Klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 1100 „Lietuvos draudimo darbuotojų. „Lietuvos draudimas“ pripažintas „Geriausiu darbdaviu‘2012“ ir išrinktas į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA, kuri savo filialus turi 33 šalyse ir aptarnauja daugiau kaip 20 mln. klientų iš 150 pasaulio šalių. Įkurtas prieš 300 metų, RSA yra  didžiausią patirtį turintis draudimo aljansas ir vienas iš pripažintų pasaulio draudimo rinkos vizionierių.

Integrity PR

2013 m. gegužės 27 d. Klaipėdos uoste lankėsi Vokietijos Bundestago (Parlamento) susisiekimo, statybų ir miestų plėtros komiteto nariai.

Delegaciją Uosto direkcijoje priėmė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Vokietijos Bundestago (Parlamento) susisiekimo, statybų ir miestų plėtros komiteto nariai domėjosi Klaipėdos uosto aktualijomis, konkurencingumu, aplinkosaugos reikalavimais, linijų plėtros klausimais.

Šiame susitikime taip pat dalyvavo Zasnico uosto ir AB DFDS SEAWAYS atstovai bei UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ vadovai.

Po susitikimo Uosto direkcijoje išvykos laivu metu svečiams uostą pristatė rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos

Asociacijos „Linava“ jubiliejiniame XXV kongrese pažymėta TIR sistemos Lietuvoje 20-ies metų sukaktis. Kreipdamasis į Lietuvos vežėjus, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pabrėžė, kad šalies vežėjų rinka atsigauna, auga tranzito srautai, sparčiau plėtojamos logistikos paslaugos.
 

„Transportas turi didelę tiesioginę įtaką valstybės ekonomikai, nes sukuria daugiau kaip 11 proc. bendrojo vidaus produkto ir lenkia bemaž visus sektorius pagal per vieną darbo valandą sukuriamą pridėtinę vertę. Eksporto struktūroje transporto paslaugoms tenka daugiau kaip 10 proc. viso eksporto. Taigi, transporto verslo indėlis į šalies ekonomiką yra bent dvigubai didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje“, – sakė R. Sinkevičius.
 
Remiantis Lietuvos banko skelbiama mokėjimų balanso statistika, vien iš kelių transporto 2012 m. gauta apie 4 mlrd. Lt transporto paslaugų eksporto pajamų, o pelnas, be tokių paslaugų importo, siekė net 2,6 mlrd. Lt. Beje, teigiamą užsienio valstybių rezidentams suteiktų transporto paslaugų balansą turi tiek krovinių, tiek ir keleivių vežėjai.
 
Susisiekimo ministras pabrėžė, kad investicijos į transporto sektorių – kelius, geležinkelius, pasienio infrastruktūrą, intelektines transporto sistemas, aviaciją ar eismo saugą duoda akivaizdžios naudos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Gegužės 23 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir viešąjį konkursą laimėjusios UAB „Fegda“ generalinis direktorius Žydrius Baublys pasirašė Kauno viešojo logistikos centro (toliau – Kauno VLC) intermodalinio terminalo rangos darbų sutartį. Darbus UAB „Fegda“ įsipareigojo atlikti per 14 mėnesių, jų vertė apie 81 mln. Lt. Projektas yra dalinai finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis.

Renginio metu sveikinimo kalbas sakė Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, sutartį pasirašiusių bendrovių vadovai, kiti svečiai. Kalbėjusieji pabrėžė ekonominę projekto naudą tiek Lietuvai, kaip tranzito valstybei konkurencingumo atžvilgiu, tiek Kauno miestui ir regionui dėl būsimų darbo vietų ir surenkamų papildomų mokesčių.

„Tai bus trečia pagal dydį investicija Kauno mieste po „Žalgirio“ arenos ir mokslo parko „Santaka“, - tvirtino Kauno miesto meras A. Kupčinskas. – Tikimės, kad šis projektas duos postūmį kitiems dideliems projektams, kurie bus susiję su Kauno LEZ ar oro uostu“.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, logistikos centrų steigimas yra ypatingai svarbus šalies ekonomikos plėtrai ir transporto sektoriaus vystymuisi. „Statomi viešieji logistikos centrai, „Rail Baltica“ bei kiti infrastruktūros modernizavimo projektai leis įgyti konkurencinį pranašumą tarp kaimyninių valstybių“, - sakė S. Dailydka.

Kauno VLC intermodalinis terminalas bus statomas Palemono kelyne, šalia pagrindinės Lietuvos magistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Aplink šią vietą kuriasi logistikos įmonės bei yra įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona.

Pagal pasirašomą sutartį numatyta pastatyti ne tik patį terminalą su atitinkamomis saugojimo aikštelėmis, 1520 mm ir 1435 mm pločio geležinkelio krovos ir privažiuojamaisiais keliais, konteineriniu kranu, muitinės ir administracinėmis patalpomis, bet ir rekonstruoti esamą kelią nuo automagistralės iki pat būsimo terminalo. Dėl šios priežasties įgyvendinant projektą partnerių teisėmis dalyvauja ir Kauno miesto savivaldybė bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Planuojama, kad pastatytas terminalas tarnaus ne tik VLC poreikiams, bet ir kaip galutinis pirmu etapu planuojamos nutiesti europinės (1435 mm pločio) geležinkelio vėžės taškas. Konteineriuose iš Pietų ir Vakarų Europos atvykstantys ir terminale perkrauti kroviniai galės toliau judėti Šiaurės ir Rytų link. Tam tikslui bus įrengti keturi geležinkelio krovos keliai (po du skirtingų pločių vėžių), vienas 40 t. keliamosios galios ožinis konteinerinis kranas bei sandėliavimo aikštelė, talpinsianti iki 1000 sąlyginių konteinerių (TEU).

Kauno VLC projektas yra pripažintas kaip valstybei svarbus ekonominis projektas, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ LR Vyriausybės yra įpareigota būti jo įgyvendintoja. Tikimasi, kad įgyvendinta Kauno VLC koncepcija atneš didžiulę naudą ne tik transporto ir logistikos įmonėms, bet ir šio miesto bei rajono savivaldybių gyventojams: bus pritraukiamos investicijos, plečiama miesto infrastruktūra, į biudžetą surenkami papildomi mokesčiai.

Įgyvendinant šį projektą Lietuvos transporto sistema dar labiau prisidės prie pagrindinių Europos Sąjungos strateginių transporto sistemos tikslų, įtvirtintų Europos Komisijos „Baltojoje Knygoje“, įgyvendinimo: kad iki 2040 m. 50 proc. krovinių, kuriuos reikia pristatyti daugiau nei 300 km. atstumu, būtų gabenami geležinkelių arba vidaus vandenų transportu.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Vežėjai priešinasi Seime pasklidusiems ketinimams riboti vilkikų bakuose įvežamų degalų kiekį. Tokį būdą kontrabandai mažinti siūlo degalų pardavėjai. Politikai žada, prieš priimdami sprendimus, įvertinti galimus padarinius visam verslui.
 
Riboti vilkikų bakuose įvežamų degalų kiekį dviejuose Seimo komitetuose pasiūlė Naftos prekybos įmonių asociacija. Priemonės veiksmingumą esą įrodė kaimynai – sumažinus leidžiamą į Lenkiją įvežti degalų kiekį, nemaža dalis jų vežėjų pasuko per Lietuvą. Tačiau bėda – čia jie dažnai ir parduoda beveik perpus pigesnį nei Lietuvos degalinėse dyzelinį kurą. Ir taip daro ne vien lenkai, informuoja LRT televizijos naujienų tarnyba.
 
„Jeigu per parą į Lietuvą įvažiuoja 1500 sunkiųjų automobilių. Vienas automobilis minimaliai bake gali turėti apie 600 litrų, tai padauginus per parą įvažiuojančių automobilių skaičių iš tiek dienų, kiek yra metuose, tai šalį įvažiuoja degalai, kurių vertė, skaičiuojant tiktai akcizą, yra apie 300 milijonų litų“, – teigia Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.
 
Asociacijos skaičiavimu, nelegaliai įvežti degalai sudaro beveik trečdalį Lietuvos rinkos. O rimtesnių siūlymų, kaip mažinti kontrabandą, nesigirdi. Tačiau degalų pardavėjų siūlymai labai nepatinka vežėjams, nes degalai jiems – ne prekė, o darbo priemonė.
 
„Tai gali sujaukti, visų pirma, situaciją tarptautinėje rinkoje, pasiskirstant srautams. Kitas dalykas, manau, kad tai sukels sąmyšį ir padidins eiles pasienyje. Nereikia verslui, kuris neša Lietuvai pinigus iš Rytų rinkų, kišti pagalius į ratus“, – sako „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
 
Anot „Linavos“ vadovo, Lenkija jau rengiasi atsisakyti ribojimų, nes kontrolei pasienyje reikia papildomų žmonių, įrangos, be to, ilgėjant patikrinimui, ilgėja ir eilės. Degalų pardavėjai tikina atvirkščiai – esą eilės pasienyje mažėtų, nes sumažėtų Rusijos, Baltarusijos ar net Rumunijos vežėjų, dabar dažnai vykstančių per Lietuvą net be krovinių, tik su parduoti skirtais degalais. Politikai sprendimus žada tik viską gerai įvertinę.
 
„Dabar sudarėme tokią darbo grupę ir kartu iš mūsų komiteto ir iš verslininkų, vežėjų naftos produktų prekiautojų ir pasižiūrėsime , kokių priemonių reikės imtis. Aišku nepakenkiant verslui, kad nenukreiptų srautų per kaimynines valstybes, nes tada nieko neišloštume“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.
 
Parlamentaras neprognozuoja, kada ir kokie gali būti priimti sprendimai, nes degalų ribojimui, kaip galimai tranzito ir vežėjų verslo kliūčiai, nepritaria ir Susisiekimo ministerija.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2013 m. sausio–balandžio mėn.

Per 2013 m. sausio–balandžio Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 15,3 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos pokytis sudarė +10,1 proc., palyginus su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Klaipėdos uoste nagrinėjamu laikotarpiu krauta 12,1 mln. t, pokytis sudarė +8,1 proc. arba +0,9 mln. t, o Būtingės terminale – 3,2 mln. t krovinių, pokytis +18,1 proc. arba +0,5 mln. t.

Didžiausias krovinių augimas pagal apimtį per 2013 m. sausio–balandžio mėn, palyginus su 2012 m. sausio–balandžio mėn., Klaipėdos uoste pasiektas dėl išaugusios biriųjų ir suverstinių krovinių krovos (padidėjimas siekia 21,3 proc., palyginus su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu), iš kurių gausiai buvo kraunami žemės ūkio produktai (+681,5 tūkst. t), cukraus žaliavos (birios) (+148,3 tūkst. t), natūralios ir cheminės trąšos (+132,1 tūkst. t) bei pirminės ir apdorotos naudingosios iškasenos, statybinės medžiagos (+122,7 tūkst. t).

Analizuojant pagal kitas krovinių grupes, skystųjų krovinių prieaugis sudarė 11,1 proc., kurių Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perpilta 7 140,9 tūkst. t. Šioje krovinių grupėje ženklus augimas stebimas visuose krovinių rūšyse: žalia nafta (+18,1 proc. arba +490,1 tūkst. t), natūralios ir cheminės trąšos (skystos) (+29,3 proc. arba +134,4 tūkst. t) naftos produktai (+3,2 proc. arba +100,0 tūkst. t), cukraus žaliava (melasa) (+11,3 proc. arba +4,4 tūkst. t). Generalinių krovinių krovos sumažėjimas apie 4,2 proc. pastebimas Klaipėdos uoste nuo metų pradžios. Iš viso jų krauta 3 410,9 tūkst. t (22,3 proc. bendros Klaipėdos uosto krovos). Generalinių krovinių grupėje augo šaldytų krovinių krova (krauta 89,0 tūkst. t, pokytis +7,2 proc. arba +6,0 tūkst. t) ir ro-ro skaičiuojant jų krovą vienetais (perkrauta  81 163 vnt., pokytis +0,5 proc. arba +377 vnt.), o sumažėjimas užfiksuotas likusiuose šiai krovinių grupei priklausančių kroviniuose: -0,3 proc. ro-ro skaičiuojant pagal tonažą (iš viso perkrauta 1 526,2 tūkst. t, pokytis -0,3 proc. arba -4,4 tūkst. t), -31,0 proc. natūralios ir cheminės trąšos (pakuotos), -11,7 proc. mediena ir miškininkystės produktai, -31,8 proc. geležies ir plieno gaminiai, metalo konstrukcijos, -1,4 proc. konteinerizuoti kroviniai (pagal tonažą), palyginus su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Konteinerizuotų krovinių krova, skaičiuojant TEU, augo ir sudarė 129 839 TEU per 2013 m. sausio–balandžio mėn. (+7,4 proc. arba +8 988 TEU).

Per 2013 m. sausio–balandžio mėn. užregistruoti 2 114 laivų įplaukimų į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 32 laivai (+18,5 proc. arba 5 laivais daugiau, palyginus su 2012 m. sausio–balandžio mėn.). Į Klaipėdos uostą iš viso įplaukė 2 082 laivai (4,9 proc. mažiau, palyginus su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu), iš kurių:
- 1 466 tarptautiniai laivai (133 laivais arba 8,3 proc. mažiau, palyginus su 2012 m. sausio–balandžio mėn.),
- 616 vietinis mažasis laivas (25 laivais arba 4,2 proc. daugiau, palyginus su 2012 m. sausio–balandžio mėn.).

Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 75 500, t. y. 7,2 proc. arba 5 816 keleiviais mažiau negu per 2012 m. atitinkamą laikotarpį.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas