Į Vilnių su vienos dienos vizitu atvyko Čekijos premjero Petro Nečaso vadovaujama delegacija ir grupė verslo atstovų.

Šiandien įvykusiame Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus ir Čekijos Ministro Pirmininko Petro Nečaso susitikime buvo aptarta dvišalių santykių raida, ekonominis bendradarbiavimas, energetikos klausimai, pristatyti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje prioritetai.

Lietuvos Vyriausybės vadovas palankiai įvertino besiklostančius tarpvalstybinius santykius, atkreipdamas dėmesį, kad šalių pozicijos sutampa daugeliu klausimų. „Tikiuosi, kad vizito proga rengiamas verslo forumas padės atrasti naujų erdvių iniciatyvoms ir bendriems projektams, suteiks postūmį ekonominiam bendradarbiavimui, – sakė A. Butkevičius.

Lietuvos Vyriausybės vadovas padėkojo už Čekijos dalyvavimą NATO oro policijos misijoje, Zokniuose saugant Baltijos šalių erdvę, ir palaikymą, Lietuvai kandidatuojant į nenuolatines Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nares ir siekiant narystės Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.

„Čekija ir Lietuva yra patikimos partnerės NATO ir ES. Esame pasirengę pasidalyti pirmininkavusios šalies patirtimi“, – patikino Čekijos Ministras Pirmininkas  P. Nečasas.

Kalbėdamas apie būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES Ministras Pirmininkas A. Butkevičius pažymėjo, kad pasiruošimo darbai pasiekė galutinį etapą. „Mūsų darbotvarkės prioritetai – stiprinti ir atkurti pasitikėjimą ES ekonomika, konkurencingumo skatinimas ir darbo vietų kūrimas, glaudesni ryšiai su Rytų  partneriais ir atviras  kelias tolesniam plėtros procesui. Europa yra stipri ir gyvybinga, todėl esame tikri, kad kartu įveiksime sunkmečio sukurtas problemas. Pirmininkaujanti Lietuva yra pasiryžusi prie to svariai prisidėti“.

Premjeras A .Butkevičius taip pat akcentavo, kad pirmininkavimo metu Lietuva skirs dėmesį ES energetikos vidinės rinkos kūrimui. Pritardamas šiai aktualijai P. Nečasas pabrėžė, kad Čekija stipriai remia vieningos ES energetinės erdvės formavimą.

Čekijos Vyriausybės vadovas išreiškė pasitenkinimą pastaraisiais metais suaktyvėjusiais dvišaliais prekybos ir verslo ryšiais – Lietuva yra didžiausias prekybos partneris iš Baltijos valstybių. „Mūsų verslininkai, atvykę į forumą Vilniuje, mato gerų perspektyvų investicijoms, – pažymėjo P. Nečasas.

Lietuvos ir Čekijos premjerai pasveikino Vilniuje  surengtą verslo forumą, kuriame dalyvavo finansų, medicinos, informacinių technologijų, transporto, energetikos ir kitų sričių atstovai iš dvidešimt Čekijos įmonių.

Lietuvos ir Čekijos prekybos apyvarta pernai išaugo 19, 7 proc., Lietuvos eksportas padidėjo 13 proc. Čekija užima 22 vietą Lietuvos eksporto partnerių sąraše. Pernai 8,5 proc. išaugo ir čekų turistų srautas į Lietuvą. Lietuva daugiausia importuoja medikamentus, automobilius ir kitas transporto priemones, geležinkelio lokomotyvų, riedmenų dalis.

Čekija yra 35 pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį. Daugiausiai investuota į didmeninę ir mažmeninę prekybą bei profesinę, mokslinę ir techninę veiklą.

Čekijos Ministro Pirmininko P. Nečaso vizito darbotvarkėje – susitikimas su Seimo Pirmininku V. Gedvilu, parodos „Moravijos kolekcija“ atidarymas Parlamento galerijoje. Svečias taip pat susitiks su Europos humanitarinio universiteto studentais, o  Vilniaus geležinkelio stotyje  jam bus pristatyta, kaip keleivių pervežimui panaudojami Čekijoje pirkti dviaukščiai traukiniai, kurių iš viso planuojama nupirkti dešimt.

Čekijos premjeras Antakalnio memoriale padės gėlių ir pagerbs kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę atminimą.

Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija

Pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ finansiniai rezultatai buvo 33 mln. litų (6,7 mln. latų) geresni nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiemet jie augo 41 procentu.

„Per 2012 m. savo konsoliduotus finansinius rezultatus pagerinome 325,6 mln. litų (66 mln. latų), o pastarąjį ketvirtį vėl viršijome sau nustatytus tikslus“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius oro bendrovės pelningumas padidėjo 10 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bendrovė generavo 219,5 mln. litų (44,5 mln. latų) pajamų. Šiuo laikotarpiu pajamos iš vienos sėdimos vietos nuskridus vieną kilometrą (RASK) buvo 8 procentais didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Šių metų sausio-kovo mėnesiais „airBaltic“ atliko beveik 9,7 tūkst. skrydžių – 13 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien kovą buvo atlikti daugiau nei 3,4 tūkst. skrydžių.

Pirmąjį ketvirtį bendrovė skraidino beveik 535 tūkst. keleivių. Vien kovą šis skaičius viršijo 200 tūkstančių. Lėktuvų salonų užpildymo santykis per ketvirtį siekė 63 proc., o kovą – 69 procentus.

Oro bendrovės „airBaltic“ 15 minučių skrydžių punktualumo rodiklis praėjusį mėnesį sudarė 83,9 proc. per pirmąjį ketvirtį.  Tai reiškia, jog per šį laikotarpį 83 lėktuvai iš 100 pakildavo laiku arba vėluodami ne daugiau nei 15 minučių.

Šių metų vasarą, be jau įprastų maršrutų, „airBaltic“ keleivius skraidins šešiomis naujomis kryptimis. Su oro bendrove keleiviai galės pasiekti Prahos (Čekija), Hevizo-Balatono (Vengija), Olbijos (Sardinija, Italija), Larnakos (Kipras), Maltos ir Rijekos (Kroatija) oro uostus. Iš viso „airBaltic“ skraido 60 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse.

„Air Baltic Corporation“

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) 2012 metais sėkmingai vykdė savo veiklą ir prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos, o ypač - eksporto augimo. LEZ  įmonių  apyvarta pasiekė 3,04 milijardo litų, eksportas viršijo 2,43 milijardo litų, tai sudaro apie 5 procentus viso Lietuvos eksporto.

2012 metais zonoje veikė 17 įmonių, dar 6  vykdė statybos ar projektavimo darbus. Zonos įmonėse dirbo beveik 1,5 tūkstančio darbuotojų. Lietuvos įmonės, gaunančios užsakymus iš LEZ įmonių, papildomai sukūrė apie 800 naujų darbo vietų.

Klaipėdos LEZ įmonės 2012 metais investavo 113 mln. litų, iš Lietuvos įmonių pirko prekių ir paslaugų už 784 mln. litų. Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios (2002 m.) į zoną pritraukta 1,7  milijardo litų investicijų, pagaminta produkcijos už 16 milijardų litų, eksportuota produkcijos už 12,5  milijardo litų, valstybei sumokėta beveik 400 milijonų litų mokesčių.

Praėjusiais metais LEZ įmonės valstybei sumokėjo 38,8 milijonus litų mokesčių  - dešimčia milijonų daugiau negu 2011 metais. Iš valstybės LEZ įmonėms pernai suteikta mokestinių lengvatų už 7,9 milijono litų.

Praėjusiais metais padidėjo investuotojų susidomėjimas LEZ galimybėmis – sulaukta virš 70 potencialių klientų iš JAV, Norvegijos, Vokietijos, Kinijos, Švedijos, Rusijos, Suomijos, Danijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, taip pat iš Lietuvos.

2012 metais LEZ įmonė UAB „Haidelberg Cement Klaipėda“ pradėjo gamybą, UAB „Fortum Klaipėda“ baigė termofikacinės jėgainės statybos darbus, UAB „Vesvela“ pradėjo statyti žuvies perdirbimo gamyklą.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė

Tarptautinę muziejų dieną, kuri bus pažymima jau šį šeštadienį, Lietuvos jūrų muziejus pasitinka gamtosauginių ir istorinių renginių gausa, aprėpiančia tiek pačių mažiausiųjų auditoriją, tiek patrauklią rimtiems vyrams. Renginių maratonas prasidės ketvirtadienį Tarptautine Baltijos jūros kiaulės diena, penktadienį ruoniuko Vardynų šventės proga skelbiamas nemokamas muziejaus lankymas, šeštadienį rengiama konferencija „Kuršių marių tradicinė laivyba: istorija ir šiandiena“. Tos pačios dienos vakare Nerijos fortą, kuriame įsikūręs Jūrų muziejus, užims ... piratai. Taip prasidės Muziejų nakties renginys „Baltijos jūros piratai“. Visas tris dienas lankytojams bus pristatoma ir šio sezono naujovė – elektroninis gidas, kuris buvo parengtas muziejui dalyvaujant tarptautiniame projekte BalticMuseums 2.0 Plus .

Vaikų namų auklėtiniai susipažins su Baltijos jūros kiaule
Ketvirtadienį, gegužės 16-ąją, su paslaptingu ir įdomiu Baltijos jūros gyvūnu – jūros kiaule bus supažindinti Klaipėdos vaikų globos namų auklėtiniai. Po edukacinės dalies jie kurs meninę instaliaciją „Išsaugokime Baltijos jūros kiaules“.  

Baltijos jūros kiaulės diena buvo pradėta minėti Lietuvos jūrų muziejui įsitraukus į ASCOBANS (Agreement on the Conservation of Small Cetaceans of the Baltic and North Seas) organizaciją, kurios tikslas – išsaugoti mažuosius banginius Baltijos ir Šiaurės jūrose. ASCOBANS susitarimas pasirašytas 1991 metais.

Kiekvienais metais muziejus ieško būdų, kaip patraukti visuomenės dėmesį ir išradingai pateikti informaciją apie šį, Lietuvoje dar mažai žinomą, gyvūną. Buvo surengtas seminaras ir ... jūros kiaulyčių nuotraukų paroda, taip per panašių pavadinimų žaismą akcentuojant šių gyvūnų skirtumus. Prieš dvejus metus akcijos „Apkabink jūros kiaulę“ metu 1700 žmonių gyva grandinėle pavaizdavo pajūryje Baltijos jūros kiaulės figūrą.

Vardynų šventės proga – nemokamas muziejaus lankymas
Penktadienis, gegužės 17-oji, –Vardynų šventė – smagiausia metų diena muziejuje. Vardą Baltijos pilkajam ruoniukui rinko visos Lietuvos vaikai.

Ši diena prasidės iškilmingai – patrankos šūviu ir Kopgalio vėliavos pakėlimu. Visą dieną su lankytojais bendraus gyvūnų prižiūrėtojai, pristatydami edukacinių šėrimų metu savo augintinius, ruoniuką sveikins „YAMAHA“ muzikos studijos jauniausieji, bus atidaryta įspūdinga Pasaulinio vandenyno muziejaus (Kaliningradas) paroda „Geriausios laukinės gamtos fotografijos „Auksinis vėžlys – 5“, kuriama auksinio ruoniuko istaliacija. 

Ruoniuko vardynų šventė prasidės 13.00 valandą muziejaus amfiteatre. Joje be ruoniuko draugų – Kalifornijos jūrų liūtų – pasirodys šokių ir muzikos studijos "Švyturiukai", "Credo", "Muzika kartu" „YAMAHA“.

Šeštadienis skirtas laivams ir piratams
Šeštadienį, gegužės 18-ąją, 10.30 val. prasidės kartu su Klaipėdos  rajono turizmo informacijos centru rengiama konferencija „Kuršių marių tradicinė laivyba: istorija ir šiandiena“ , kurioje bus pristatytos istorinės Lietuvos burvaltės ir pasidalinta gerąja patirtimi statant bei pritaikant jų replikas kultūriniam turizmui. Pranešimus skaitys Jūrų muziejaus ir Kaliningrado Pasaulinio okeano muziejaus istorikai, įžvalgomis dalinsis laivų statytojai-praktikai, bus diskutuojama apie Lietuvos, kaip jūrų valstybės, potencialą, pristatyta laivadirbio Jono Gižo etnografinės sodyba.

Na, o vakare Nerijos forte siautės piratai. Norintys prie jų prisijungti, kviečiami 18.00 val.– nemokamu piratišku „Smiltynės perkėlos“ pėsčiųjų keltu atplaukti į muziejų. Piratiškas aksesuaras – privalomas.
Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, pagrindinė piratiškos nakties „Baltijos jūros piratai“ tema – pažintis su vikingu laivu drakaru. Jo repliką lankytojai galės ir pamatyti Laivybos ekspozicijoje, o įsiminti raiškias ir išskirtines šio laivo formas padės bendro drakaro paveikslo kūrimas. Jaunų ir vyresnių piratų laukia galimybė pamiklinti pirštus ir smegenis daugelyje edukacinių dirbtuvių: lankytojai bus supažindinti su piratiška jūrinių vėliavų abėcėle, lankstys origami laivus, išmoks piratiškų dainų ir šokių. Bus renkamas piratiškiausias renginio dalyvis ir, be abejo, ieškoma forte paslėpto lobio. Vakaro metu skambės piratiški būgnai, o nepasiklysti Nerijos forte padės modernus elektroninis gidas.

Jūrinis transportas, tituluojamas seniausia transporto rūšimi, išlieka ir viena patraukliausių transporto rūšių. Reikia tikėtis, kad tokiu ir liks, bent jau kol du trečdaliai žemės yra dengiami vandens. Tai – vienintelė transporto rūšis pajėgi išspręsti stambių krovinių pervežimą ir krovinių, pasiekiamų tik jūros keliu pristatymo klausimus. Ši transporto rūšis vertinama ir kaip ekologiškas krovinių transportavimo būdas.
 
Ši transporto rūšis, sulaukia ir nuolatinio ekspeditorių dėmesio dėl itin svarbios savybės – nuolat kintančios kainos. Kaip ir visų kitų globalių verslų, jūrinio pervežimo kaina yra diktuojama stambiųjų jūrinių linijų, tačiau kas verčia didžiąsias kompanijas nuolat keisti kainų politiką?
 
Pagrindinės kainų svyravimo priežastys yra BAF ir CAF mokesčiai, sietini su naftos kainos ir Amerikos dolerio kurso svyravimais, jūrinių uostų mokesčiai, bei, priklausomai nuo ekonominių faktorių, kompanijų skelbiami GRI (General Rate Increase). Jūrinių uostų mokesčiai keičiasi gana retai, kuro kainos įtaka minimali, bet krovinių kiekis – dydis nusakomas. Nusakomas, nes čia, kaip visame vartojime yra tam tikras sezoniškumas – pagrindiniai krovinių srautų augimai fiksuojami prieššventiniu laikotarpiu laikotarpiu, kuomet itin aktyvėja prekyba. Sezoniškumas paprastai prasideda dar prieš pagrindines šventes – mūsų Kalėdoms pradedama ruoštis jau rugpjūčio – spalio mėnesiais, nes išplaukęs konteineris lapkričio pabaigoje, paprastai gavėjo prieš šventes nepasieks, tačiau iš esmės šios transporto rūšies sezoniškumas niveliuojasi.
 
2012 m. dauguma jūrinių kompanijų deklaravo siekius susigrąžinti per krizės metus prarastas investicijas, bei ketinančios kelti pervežimų kainas, taip beje ir nutiko – 2012 m. pirmo pusmečio didžiųjų linijų kainų vidurkis buvo ketvirčiu (25 proc.) didesnis nei 2012 m. antro pusmečio ir maždaug 27 proc. didesnis nei 2011 m. antro pusmečio kainų vidurkis.
 
Įmonės “ABIPA logistics” atlikto tyrimo duomenimis, įvertinus 2011 ir 2012 m. kainų vidurkio statistiką, galima prognozuoti kainų kritimą 2013 m. Šiuo metu konstatuojama, kad 2013 m. sausio – kovo mėnesių kaina nors yra didesnė nei 2011 m. atitinkamą laikotarpį, tačiau tuo pačiu yra beveik 12 proc. mažesnė nei atitinkamu 2012 m. laikotarpiu.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Kazlų Rūda – Kaunas esamos vėžės rekonstrukcijos ir naujos europinio standarto vėžės tiesimo rangos darbų pirkimo konkurse gauti 6 dalyvių pasiūlymai.

Juos pateikė UAB „Hidrostatyba“, UAB „Eurovia“, AB „Panevėžio keliai“, UAB „Alkesta“, UAB Geležinkelio tiesimo centras ir UAB „Fegda“.

Ruožui Kazlų Rūda – Mauručiai mažiausią kainą - 197,6 mln. litų pasiūlė UAB „Eurovia“. Ruožui Mauručiai – Jiesia mažiausią kainą – 131,9 mln. litų pasiūlė AB „Panevėžio keliai“. Ruožui Jiesia – Kaunas mažiausią kainą – 208,4 mln. litų pasiūlė UAB „Hidrostatyba“. Visos kainos nurodytos su PVM.

Konkursiniai pasiūlymai bus įvertinti pagal du ekonominio naudingumo kriterijus – rangos darbų atlikimo terminą bei kainą.

„Džiugu, kad pakartotinis konkursas, davė apčiuopiamos naudos, tiekėjai įvertinę realią situaciją rinkoje ir perskaičiavę savo sąmatas pasiūlė kainas, kurios yra apie 78 mln. litų mažesnės, lyginant su anksčiau buvusiu ir dėl per didelės kainos nutrauktu konkursu. Be to, konkurso kartojimas pritraukė daugiau įmonių, manome, kad padidėjusi konkurencija taip pat įtakojo pasiūlytas, gerokai mažesnes kainas.“ –teigė „Rail Baltica“ projekto direkcijos direktorius A.Z. Kaminskas.

„Rail Baltica“

Įpusėjus gegužei ir vis labiau artėjant vasarai, galime pasidžiaugti, kad transporto sektoriuje pakankamai ramu. Skausmingų žinių transporto atstovams praėjusią savaitę išgirsti neteko.
 
Keliai
 
Artėjant vasarai kalbama apie naujų mokamų kelių ruožų atsiradimus ir sunkvežimių eismo apribojimus. Vasaros metu Vokietijoje kelyje A1 įvedamas sunkesnio nei 7,5 t. ir krovininio transporto su priekabomis eismo apribojimas.
 
Taip pat sezoniniai eismo apribojimai nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. įvedami ir Rusijoje, keliuose M9 ir M10 („Baltija“ ir „Rusija“) . Nuo 10 iki 22 val. bus draudžiamas sunkvežimių eismas jei dienos temperatūra sieks 32 laipsnius pagal Celsijų.
 
Lenkijoje nuo liepos 1 d.papildomai atsiras 360 km. mokamų kelių. Dauguma jų bus aplinkkeliai. Susipažinti su naujomis mokamų kelių atkarpomis galite čia.
 
Lietuva
 
Atsiranda vilčių, kad Lietuvos keliai taps vis geresni. Vilniuje provėžas pradėta tvarkyti taikant naujas technologijas. Sutvarkyti provėžas naujuoju būdu yra dvigubai pigiau. Analogiška technologija ypač paplitusi Suomijoje, tačiau naudojama ir Estijoje bei kitose Skandinavijos šalyse, kuriose klimato sąlygos panašios į Lietuvos. Įvertinti naująją technologiją jau galima važiuojant Saltoniškių kalnu Vilniuje.
 
Taip pat primename, kad mėnesio pabaigoje vyks “Linavos” kongresas. Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija “Lianava” kviečia visus savo narius dalyvauti gegužės 24 d. vyksiančiame renginyje.
 
Kitos naujienos
 
Pradėjus kalbėti apie tai, kad visoje Europos sąjungoje gali būti leista naudoti ilgesnes ir galbūt sunkesnes transporto priemones, Europos komisija toliau spaudžiama priimti reikiamus teisės aktus, kad tai įvyktų kuo greičiau. Praėjusią savaitę tą darė ne tik IRU atstovai, bet ir aerodinaminių elementų gamintojai, kurie teigia, kad kuro sąnaudos mažėtų akivaizdžiai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rytoj, gegužės 14 d., 10:00 val. kviečiame Jus į Vilniaus viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo rangos darbų sutarties tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Fegda“ pasirašymą, kuris vyks Vilniuje, Mindaugo g. 12, 500-oje salėje, (V aukštas).

Statomas intermodalinis terminalas taps pirmuoju Vilniaus viešojo logistikos centro objektu, apie kurį kursis privačios įmonės, užsiimančios transporto, logistikos bei susijusiomis veiklomis. Intermodalinis terminalas suteiks Vilniaus viešajame logistikos centre įsikūrusioms įmonėms prieigą prie kelių ir geležinkelių transporto rūšių, t.y. leis greitai ir efektyviai perkrauti krovinius tarp skirtingų transporto priemonių.

Planuojama rangos darbų trukmė – 17 mėn., vertė – 104,8 mln. Lt be PVM.

Maloniai kviečiame dalyvauti ir lauksime atvykstant!

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Per keturis šių metų mėnesius Lietuvos geležinkeliais pervežta daugiau nei 1,5 mln. keleivių arba 4,5 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Išankstiniais duomenimis balandį Lietuvos geležinkeliais keliavo daugiau nei 386 tūkst. keleivių, arba 2,8 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m.

Kovą maršrutu N.Vilnia–Vilnius–Kaunas–N.Vilnia keliavo daugiau nei 107 tūkst. keleivių, arba 7,2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais. Maršrutu Vilnius-Ignalina-Turmantas-Vilnius palyginamuoju laikotarpiu pervežta beveik 35 tūkst. keleivių, arba net 8,9 proc. daugiau.

Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius. Balandį tarp dviejų sostinių keliavo beveik 25 tūkst. keleivių, arba 18 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.
Nuo gegužės 26 d. maršrutu Vilnius-Minskas-Vilnius du kartus per dieną kursuos naujas AB „Lietuvos geležinkeliai“ dyzelinis traukinys, turintis 140 sėdimų vietų.

Kartu keičiama į Baltarusijos sostinę vykstančių keleivių ir bagažo patikros tvarka – ji bus atliekama Vilniaus geležinkelio stotyje įrengtame terminale. Pasikeitus patikros tvarkai kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Baltarusijos sostinių sutrumpės pusvalandžiu, iki pustrečios valandos.

Visą gegužės mėnesį, pirmadieniais – ketvirtadieniais, AB „Lietuvos geležinkeliai“ kviečia keleivius, turinčius lojalumo korteles, maršrutu Kaunas–Marijampolė–Kaunas keliauti su 10 proc. nuolaida. 

Jau birželio 1 d. prasidės akcija „Ei, jaunime, nežiopsok – traukiniais pigiau važiuok!“, kurios metu visiems asmenims nuo 10 iki 26 metų su lojalumo kortele visos kelionės vietinio susisiekimo traukiniais kainuos 30 proc. pigiau. 

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Birželio 3 -oji – svarbi ir įsimintina diena Latvijos elektros energijos rinkai, nes šią dieną kaimynai įstos į „Nord Pool Spot” šiaurės šalių elektros prekybos biržą. Tačiau kokios tai įtakos turės Lietuvai?

Padidins elektros pralaidumą

Vasaros pradžia yra svarbi ne tik mūsų kaimynams Latviams, kurie taps pilnateisiais „Nord Pool Spot“ elektros biržos dalyviais, bet ir Lietuvos elektros rinkai.

Pasak UAB „Energijos kodas” pardavimų vadovės Justės Žegužauskaitės, Latvijos prisijungimas prie šiaurės šalių elektros prekybos biržos gali turėti įtakos ir Lietuvos elektros energijos kainoms.

 „Mūsų elektros rinkos viena iš pagrindinių problemų yra mažas elektros pralaidumas su Estija, elektros jungčių nebuvimas su Švedija ir Lenkija. Tačiau Latvijai prisijungus prie šiaurės šalių elektros biržos šios problemos turėtų sumažėti, nes Baltijos šalys turės vieningą elektros rinką,“ – sako J. Žegužauskaitė.

Dabar Lietuvos perkamos ir parduodamos elektros energijos kaina biržoje yra gana stabili. Tai nulemia Lietuvos atskirtis nuo kitų rinkų, o šalies elektros energijos importas sudaro apie 65 proc. ir dažniausiai ji perkama jau iš anksto metams sutarta kaina.

J. Žegužauskaitė prognozuoja, kad šis Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkų susijungimas ir suvienodinimas gali leisti tikėtis ir konkurencingesnių kainų, kurios vyrauja Estijoje. Tačiau tik atsiradus jungčiai su Švedija galėtume tikėtis panašių kainų į Skandinavijos šalių.

Birža veikia piltuvėlio principu

„Esant geram elektros pralaidumui, „Nord Pool Spot“ elektros prekybos birža pradeda veikti piltuvėlio principu. Pavyzdžiui, pigesnės Norvegijos elektros energijos perteklius nutekės į Suomiją ar Švediją, o šių šalių biržos dalyviai galės ją pirkti. Toliau pigesnė energija keliaus į Estiją ir taip toliau,“ – biržos ypatumus dėsto UAB „Energijos kodas“ elektros energijos specialistė.

 „Kita vertus, nors Skandinavijoje vidutinė metinė elektros energijos kaina lyginant su kitom Europos šalimis yra mažesnė, tačiau būna ir tokių laikotarpių, kai ji išauga. Skandinavijoje daug elektros energijos pagaminama hidro elektrinėse, todėl labai daug lemia oro sąlygos. Dėl prastų, šaltų orų gali sutrikti elektrinių darbas ir atsirasti elektros stygius, žinoma, dėl to jos kaina pradeda augti,“– priežastis vardina ekspertė.

Pasak ekspertės, Latvijai prisijungus prie „Nord Pool Spot“, atsiras nauja Latvijos kainų zona, o įmonės galės pirkti elektros energiją tik iš tos zonos, kurioje yra registruotos. Pasikeitusi situacija leis išvengti galimų spekuliacijų tarp skirtingų kainų zonų.

Taip pat J. Žegužauskaitė akcentuoja, kad elektros kaina biržoje nėra galutinė kaina vartotojui. Kol ji pasiekia elektros vartotoją papildomai prie jos prisideda perdavimo, skirstymo ir kitų paslaugų sąnaudos, taip pat pridėtinės vertės mokestis (PVM).

„Nord Pool Spot“ šiaurės šalių biržoje dalyvauja daugiau nei 370 kompanijų iš 20 šalių. 2012 metais biržoje buvo parduoda 432 TWh. Lietuva veiklą „Nord Pool Spot“ elektros biržos prekybos zonoje pradėjo 2012 m birželio 18 dieną.

Visetas

Per Lietuvos teritoriją į Kaliningrado sritį ir Baltarusiją keliauja kroviniai, skirti atominėms ir šiluminėms elektrinėms. Į Baltarusiją keliauja tokie kroviniai kaip elektros generatorius, „skydas su rėmu“, į Kaliningradą – aktyviosios zonos lydymosi lokalizacijos įrenginys.
 
Neoficialiais duomenimis, Lietuvos institucijos tokių krovinių vežimą per Lietuvos teritoriją vertina kaip grėsmę nacionaliniam ir energetiniam saugumui, tačiau kaip visuomet koją pakiša institucinis nesusikalbėjimas.
 
Valstybinė kelių transporto inspekcija ir Muitinės departamentas informacija apie šiuos krovinius dalijasi gana stichiškai. Maža to, Lietuvos teisės aktai krovinių vežėjų reikalauja pateikti duomenis apie krovinių ir juos gabenančių priemonių gabaritus bei masę, bet ne apie turinį.
 
Veža krovinius į Kaliningradą ir Baltarusiją
 
Lietuvos institucijos užfiksavo bent penkis atvejus, kai negabartiniai ir sunkiasvoriai kroviniai, skirti atominėms ar šiluminėms elektrinėms, per Lietuvos teritoriją buvo vežami į Kaliningrado sritį arba Baltarusiją.
 
2012 m. gegužės mėnesį į Baltarusiją buvo gabenamas Indijoje pagamintas elektros generatorius, kurio nurodomas galingumas nuo 100 iki 130 megavatų, vertė – daugiau nei 55 mln. dolerių (145 mln. litų).
 
Leidimą generatoriaus pervežimui išdavė Valstybinė kelių transporto inspekcija. Krovinys keliavo į Gardiną, šiame mieste yra šiluminė elektrinė, kurioje pernai rugsėjį buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, nes jonizuojančios spinduliuotės dozės galia 50 kartų viršijo normą. Manoma, kad radiacijos lygio padidėjimą sukėlė iš Indijos atgabentos metalo konstrukcijos, kurios galimai keliavo per Lietuvą.
 
Pernai rugpjūtį įmonė „Jurtransa“ kreipėsi dėl leidimų 32-iems sunkiems ir negabaritiniams kroviniams iš Klaipėdos į Baltarusiją per Papelekio pasienio kontrolės punktą. Šie kroviniai buvo skirti Baltarusijos šiluminėms elektrinėms Vitebske ir Breste.
 
2012-ųjų metų rugsėjį per Lietuvą buvo gabenamas Kinijoje gamintas „skydas su rėmu“, skirtas Vitebsko šiluminei elektrinei. Krovinio svoris 18,3 tonos, vertė – 106 tūkst. dolerių (279 tūkst. litų), gabeno Latvijos įmonė SIA „Mistral Trans“.
 
Praėjusių metų pabaigoje per Lietuvą iš Volgodonsko į Kaliningardo atominės elektrinės aikštelę keliavo lydymosi lokalizacijos įrenginys.
 
Šių metų balandį į Ūkio ministeriją, prašydama leidimo pervežti dvigubos paskirties krovinį, kreipėsi Rusijos kapitalo įmonė „Hoptrans Logistics“. Beje, „Hoptrans“ grupės įmonėje „Hoptrans Projects“ dirba ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus.
 
Bendrovė „Hoptrans Logistics“ per Lietuvą į Baltarusijos Astravo regioną nori pervežti aktyviosios zonos lydymosi lokalizacijos įrenginį, kitaip tariant, metalo konstrukcijas atominei elektrinei.
 
Reikalauja nurodyti masę, bet ne krovinio turinį
 
Leidimus važiuoti Lietuvos valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėms ir sunkiasvorėms transporto priemonėms, vadinasi, ir vežti tokius krovinius, išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Leidimo išdavimas derinamas su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
 
Pasak Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjo Rolando Mazaliausko, kreipiantis dėl leidimo vežti tokį krovinį reikia nurodyti informaciją apie transporto priemonės savininką ar valdytoją, aprašyti detalų važiavimo maršrutą, važiavimo datą, transporto priemonės markę, modelį, valstybinį numerį, gamintojo nurodomą didžiausią leistiną transporto priemonės masę, gabaritus, masę su kroviniu, krovinio pavadinimą, krovinio masę ir matmenis.
 
Mutinėje vėliau tikinama, ar neviršyti maksimalūs leidžiami didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių matmenys, ašių apkrovos ir bendroji masė.
 
URM prašo informuoti
 
Apie įvairius krovinius, kurie gali būti skirti atominės ar šiluminėms elektrinėms, Lietuvos institucijos paprastai informuoja ir Užsienio reikalų ministeriją, tačiau informavimas, atrodo, vyksta stichiškai.
 
Vienais atvejais ministeriją informuoja Muitinės departamentas, pranešdamas apie vežamą krovinį, kitais – Valstybinė kelių transporto inspekcija informuoja apie dar tik gautą prašymą, dar kitais – teritorinė muitinė informuoja ministeriją apie jau kraunamą krovinį.
 
Be to, muitinė negali skanuoti negabaritinių krovinių rentgenu, mat neturi mobilios įrangos, o negabartiniai kroviniai netelpa į angarą. URM paprastai apie panašius krovinius informuojama pavėluotai, apie vežamą krovinį esą nėra reikalaujama detalios informacijos.
 
Pavyzdžiui, pagal pervežimo įmonių pateikiamą informaciją kartais nepavyksta nustatyti krovinio turinio, nes įmonės pateikia duomenis apie krovinio svorį ir gabaritus, bet ne apie turinį. Tokiais atvejais, Lietuvos institucijos negali įvertinti krovinio dvigubos paskirties galimybės.
 
Tikrinami ne rentgenu, bet tikrinami…
 
Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė sako, kad muitinė vienodas tvarkas taiko tiek didžiagabaričiams ir sunkiasvoriams, tiek kitiems kroviniams. „Muitinės procedūros forminamos nustatyta tvarka: jeigu reikia, pateikiamos licenzijos, garantijos ir yra forminamos tos pačios muitinės procedūros“, – sakė muitinės atstovė.
 
Klausiama apie didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių tikrinimą rentgeno aparatu, G. Vitkauskaitė, sutiko, kad tai sudėtinga, tačiau, jos teigimu, kroviniai tikrinami kitais būdais.
 
„Jie tikrai tikrinami, nors ne rentgenu, žinoma. Tačiau, kaip tie kroviniai yra vežami per Lietuvos teritoriją, nėra muitinės kompetencijos klausimas, tai kontroliuoja Susisiekimo ministerija“, – teigė G. Vitkauskaitė.
 
Nepasiekė stadijos, kad gabentų krovinius reaktorių statybai
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, kad atominių jėgainių statyba Kaliningrade ir Baltarusijoje nepasiekė tokios stadijos, kad būtų gabenami kroviniai jų reaktorių statybai, tačiau esą tam tikri kroviniai per Lietuvos teritoriją keliauja.
 
„Turiu pasakyti, kad nei viena, nei kita atominė elektrinė nepasiekė tos stadijos, kuomet turėtų būti gabenami labai didelės apimties, dydžio kroviniai, kurie reikalingi reaktoriui ir panašiai. Kol kas tokia stadija nepasiekta. Be abejo, kroviniai, reikalingi šitoms statyboms, eina ir per Lietuvos teritoriją. Tačiau šalys, turinčios tarpusavyje ekonominius ryšius, neturi teisės ir galimybės riboti laisvo krovinių judėjimo, išskyrus karinius krovinius – ten kitos taisyklės“, – teigė A. Anušauskas.
 
Paklaustas, kas bus, kai atominių jėgainių statyba pasieks tą lygmenį, jog joms reikės gabenti krovinius reaktorių statybai, A. Anušauskas sako, jog Lietuva turėtų neleisti gabenti panašių krovinių per savo teritoriją, kol pagal tarptautinius standartus nebus atlikti poveikio aplinkai vertinimai.
 
„Jeigu kalbama apie nacionalinį saugumą, pavojus jam, ir Lietuvos pozicijos pareiškimą (mes žinome, kad elektrinės statomos, bet Lietuva nėra davusi sutikimo, o poveikio aplinkai vertinimai pagal tarptautinius standartus neatlikti), tai mes turime į tai atsižvelgti ir atitinkamai reaguoti. Mano galva, kol neatliktos minėtos procedūros, tokie kroviniai negali būti gabenami per Lietuvos teritoriją“, – sakė A. Anušauskas.
 
Jo teigimu, itin stambių krovinių gabenimui paprastai reikalingos investicijos. Pavyzdžiui, buvo planuota, kad jeigu bus statoma Visagino atominė elektrinė (VAE), tai nuo Klaipėdos per Šiaulius ir Panevėžį turėtų driektis papildomai sutvarkytas kelias.
 
„Jeigu krovinių dydžiai reikalauja iš Lietuvos kažkokių ypatingų pastangų ar investicijų, galimas koks nors kelio dangos pažeidimas, tai čia nėra toks paprastas klausimas – kad vienu plunksnos brūkštelėjimu būtų galima išspręsti“, – sakė politikas.
 
Norint gabenti itin stambius krovinius „Baltijskajos“ elektrinei, anot A. Anušausko, geriausia būtų gilinti Nemuno vagą iki Sovetsko, tačiau tokie darbai reikalauja abipusio Lietuvos ir Rusijos susitarimo. „Tačiau Lietuva turi labai pagrįstų priekaištų dėl šios elektrinės poveikio aplinkai“, – teigė parlamentaras.
 
Vis dėlto A. Anušauskas sako abejojantis dėl krovinių gabenimo per Lietuvos teritoriją tikslingumo Baltarusijos statomai elektrinei, mat ši valstybė ir Rusija turi gerą susisiekimo tinklą.
 
J. Gylys: jei gabens ne per Lietuvą, gabens per kitur
 
Kauno technologijos universiteto dėstytojas Jonas Gylys DELFI teigė nelaikantis tokių krovinių pervežimo per Lietuvos teritoriją grėsme nacionaliniam ar energetiniam saugumui.
 
„O kuo čia Lietuva dėta, jeigu įmonės gabena kokį nors krovinį? Jeigu jie gabens ne per Lietuvą, tai per kitą valstybę, o tada už tą gabenimą Lietuva nieko negaus, bet vis tiek krovinys ten atsidurs, nes savo teritorijoje valstybė gali daryti, ką tik nori. O trukdyti kažkam, tai nežinau“, – svarstė J. Gylys.
 
KTU dėstytojas teigia, kad svarbiausia užtikrinti tinkamą krovinių pervežimo kontrolę: kad Lietuvos institucijos būtų informuotos, ar krovinys pavojingas, ar ne.
 
„Jeigu mūsų tikslas, kad nebūtų statomos „Baltijskajos“ arba Astravo atominės elektrinės, tai tikrai ne dabar reikia šitą daryti – reikėjo nemiegoti ir pradėti viską prieš Ignalinos uždarymą, galvoti apie naujo objekto statybą, o ne daug šnekėti ir trypčioti vietoje“, – sakė J. Gylys.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Š.m. gegužės 8-9 d. Lietuvoje lankysis Jungtinės Karalystės didžiųjų bankų bei bankininkų asociacijos atstovai. Vizito tikslas – užmegzti ryšius su Lietuvos finansų institucijomis artėjant Lietuvos Pirmininkavimui ES bei susipažinti su Lietuvos finansų sektoriumi.

Britų bankininkinkų asociacijos astovai Lietuvoje susitiks su  Lietuvos vyriausybės, Lietuvos banko,  Finansų ministerijos atstovais.

Delegaciją sudarys Britų bankininkų asociacijos ir  bankų JP Morgan Chase, Royal Bank of Scotland, Citigroup, Nationwide, Barclays, Morgan Stanley, Bank of America vadovai.

Britų bankininkų asociacija yra Jungtinės Karalystės bankininkystės ir finansinių paslaugų sektorių verslo asociacija, atstovaujanti 200 bankų, kurių būstinės įsteigtos 60-yje pasaulio šalių, o veikla vykdoma 180-yje pasaulio šalių. Šie bankai sudaro didžiausią pasaulio tarptautinių bankų centrą.

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės ambasada

SEB bankas naujo Klaipėdos uosto keleivių ir krovinių jūrinio terminalo statybai skyrė 41,25 mln. litų paskolą. Finansavimas suteiktas koncerno „Achemos grupė“ ir Klaipėdos jūrų krovinių bendrovės „Bega“ kontroliuojamai įmonei „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“. Paskolos lėšos bus panaudotos modernaus terminalo pastatams ir reikiamiems įrenginiams statyti bei įrengti. Tai bus antras tokio tipo terminalas Klaipėdos uoste, tačiau šis išsiskirs ir keleiviams, ir kroviniams gabenti specialiai pritaikyta modernia infrastruktūra.

Planuojama, kad kasmet per šį terminalą bus pervežama apie 0,5 mln. automobilių ir iki 1 mln. keleivių, o metinis krovinių krovos pajėgumas sieks iki 5 mln. tonų.

„Klaipėdos uostas turi didelį  potencialą krovinių gabenimo srityje, kadangi šalies logistikos bendrovės didina savo veiklos mastą, o dabartiniai uosto pajėgumai yra riboti. Be to, Klaipėda iki šiol neturi keleiviams aptarnauti skirto terminalo. Statomas naujas terminalas padės patenkinti išaugusius Lietuvos vežėjų poreikius ir sureguliuoti krovinių srautus, taip pat skatins turizmą: jame galės švartuotis didieji keleiviniai laivai, todėl augs turizmo srautai iš Vokietijos, Skandinavijos šalių, daugės kelionių krypčių šalies gyventojams“, – sako Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Planuojama, kad pirmieji laivai terminale galės švartuotis jau 2013 metų pabaigoje. Naujasis terminalas vienu metu galės priimti iki trijų krovininių (ro–ro tipo) ar krovininių keleivinių (ro–pax tipo) keltų.

„Tai labai svarbus projektas visam Klaipėdos uostui. Šį projektą įgyvendiname kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos savivaldybe ir kitomis valstybinėmis institucijomis. Pastatę terminalą planuojame naujas logistines galimybes – krovinius gabenti į Europos šalis ir iš jų bei naujus ir didesnius keleivių srautus per mūsų jūrų uostą“, – sako Benediktas Petrauskas, bendrovės „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ generalinis direktorius. Pasak jo, nauju terminalu galės naudotis visos Baltijos ir Šiaurės jūrų regiono laivininkystės bendrovės.

Bendrovė „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ projektui įgyvendinti iš viso skiria beveik 70 mln. litų, iš jų 41,25 mln. litų – SEB banko paskola. Valstybinės institucijos, įskaitant ir Europos Sąjungos fondų lėšas, skirs daugiau kaip 160 mln. litų krantinės ir pirso statyboms.

AB SEB bankas

Baltarusijoje oficialiai paskelbtas kelių sąrašas kuriuose bus imamas mokestis už važiavimą jais.
 
Apmokestinti bus šie keliai ar jų ruožai:
 
M1 Brestas – Minskas – Rusijos pasienis;
M2 Minskas – Minsko oro uostas;
M3 Minskas – Vitebskas;
M4 Minskas – Mogiliovas;
M5/E271 Minskas – Gomelis;
M6/E28 Minskas – Gardinas – Lenkijos siena.
 
Iš viso bus apmokestinta 860 km. kelių. Mokesčio tarifas svyruos nuo 4 iki 12 euro centų už km. ir priklausys nuo transporto priemonės masės ir ašių skaičiaus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su atsakingų institucijų atstovais aptarė kovos su šešėliu rezultatus ir tendencijas.

Valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų komisijos posėdyje dalyvavęs premjeras teigiamai įvertino faktą, kad pirmąjį šių metų ketvirtį iš nelegalios apyvartos institucijoms pavyko išimti dvigubai daugiau tabako gaminių negu per 2012 m. I ketvirtį. „Tačiau nemažėja alkoholinių gėrimų ir naftos produktų nelegali apyvarta. Norint didesnio efekto, būtina užtikrinti geresnį tarpinstitucinį
bendradarbiavimą, ypač regionų lygmeniu“, – sakė Vyriausybės vadovas ir pažymėjo, kad kitas komisijos posėdis bus skirtas aptarti tarnybų veiklos rezultatus regionuose.

Premjero teigimu, daug dėmesio turi būti skirta mokestiniams nusikaltimams ir pažeidimams, kurie yra išoriškai mažiau pastebimi, tačiau jais daroma žala biudžetui yra dar didesnė. „Tokių nusikaltimų tyrimas būna itin sudėtingas – numatytas nemažas skaičius kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo persekiojimo priemonių, kurios realizuojamos bendradarbiaujant teisėsaugos institucijoms, muitinei, VMI ir prokuratūrai. Jau šiemet šalyje padidėjo atskleistų ekonominio finansinio ir mokestinio pobūdžio nusikalstamų veikų skaičius, išaugo areštuoto turto, kuriuo bus užtikrintas žalos atlyginimas, vertė“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas.

Premjero A. Butkevičiaus nuomone, viena didžiausių problemų kovojant su mokestiniais nusikaltimais – atsiskaitymo grynaisiais pinigais teisės aktų spragos. Todėl Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui pavesta pateikti siūlymus dėl grynųjų pinigų apyvartos mažinimo priemonių, atsižvelgiant į sąžiningo ir skaidraus verslo lūkesčius.

Komisijai pavesta peržiūrėti Baudžiamojo kodekso ir Administracinio teisės pažeidimų kodekso nuostatas dėl atsakomybės už kontrabandą taikymo. Taip pat bus siekiama sustiprinti analitinį kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo ir ekonominės analizės potencialą.

Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija