Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad pakeleivio pavėžėjimas į kurortą, kaimynų kelionė į darbą ar draugų nuvykimas žvejoti pasidalijant keliones išlaidas – neapmokestinama ir nebaudžiama veikla. Registruoti individualią veiklą būtina tik tada, kai gyventojas užsiima keleivių vežimo verslu (pvz., taksi, kelionės į užsienį, tarpmiestiniai pervežimai).

„Mokesčių inspekcija primena, kad individualią veiklą reikia registruoti ir mokėti mokesčius tada, kai ši veikla yra savarankiška, gyventojas siekia gauti pajamų ir veikla vykdoma nuolat (reguliariai/tęstinį laikotarpį). Jei gyventojas tik paveža „tranzuotoją“, vykdamas į darbą ar kitais reikalais savo automobiliu pakeliui pasiima ir keletą keleivių, kurie bendrai susimoka už kurą, tuomet nelaikoma, kad gyventojas gavo pajamų, nuo kurių reikia mokėti mokesčius“, - pažymi VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, paneigdamas gandus apie gręsiančias baudas vežantiems pakeleivius. VMI paaiškina, kad socialinių tinklų grupėse pakeleivių ieškantys keliautojai, ar iš taško A į tašką B vykstančiame automobilyje vietą randantys gyventojai jokiems teisės aktams nenusižengia. Tačiau jei tokia gyventojo veikla yra nuolatinė ir ją vykdant siekiama gauti reguliarių pajamų, tik tuomet tai laikoma „bizniu“, ir pajam  os turi būti apmokestintos. Tokiu atveju gyventojas mokesčių inspekcijoje registruoja komercinę veiklą pasirinkdamas veiklos vykdymo formą (ar įregistruoja veiklą pagal pažymą, ar steigia įmonę). Iš veiklos gautas pajamas privalu deklaruoti ir nuo gautų pajamų sumokėti priklausančius mokesčius. Nuo 2012 m. pabaigos vežėjams, vežantiems užsakomaisiais reisais mikroautobusu iki 9 vietų, įskaitant vairuotoją, leidimo (licencijos) vežti keleivius nereikia.VMI primena, kad visą reikiamą informaciją mokesčių klausimais gyventojai ir bendrovės gali gauti paskambinę trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882, apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt bei pasinaudodami konsultacinėje mokesčių informacijos duomenų bazėje (KMDB) sukaupta medžiaga. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.

BNS

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Vasara į Lietuvos jūrų muziejų atnešė modernių naujovių – jau šią savaitę lankytojams muziejų pažinti padeda asmeninis vedlys  – elektroninis gidas. Visą liepą ši paslauga bus teikiama nemokamai, vėliau ketinama taikyti simbolinį 5 litų mokestį.

Elektroninis gidas „iPod“ grotuve kalba ir veikia šešiomis kalbomis: lietuvių, anglų, vokiečių, latvių, rusų bei latvių. Informacija pateikiama ir garsu, ir galimybe ją perskaityti liečiamajame elektroninio gido ekrane. Įdomu tai, kad virtualioje prietaiso erdvėje galima pamatyti ar išgirsti daugiau nei ekspozicijoje:  pateikiamos nuotraukos, filmuota medžiaga, o garsų galerijoje skamba jūrų liūtų, ruonių ar net Baltijos jūros kiaulių balsai.

Šio gido naudotojai gali rinktis dviejų tipų ekskursijas: pažintinę (2 val.) ir trumpąją (50 min.) arba tiesiog keliauti po muziejų savo nuožiūra, sustojant prie eksponatų, pažymėtų el. gido ženklu. Vienu metu keliauti po muziejų su asmeniniu gidu galės net šimtas lankytojų – tiek modernių prietaisų tarnauja asmeniniais vedliais.

Tokią šiuolaikišką paslaugą muziejuje įdiegti padėjo dalyvavimas tarptautiniame projekte BalticMuseums 2.0 Plus. Jame jau keleri metai dirbama kartu su Kaliningrado Pasaulio vandenyno muziejumi, NJŽTI Gdynės akvariumu, Štralzundo okeanariumu bei Ščecino ir Štralzundo taikomųjų mokslų universitetais. Projekto dėka jau yra sukurta elktroninė bilietų pirkimo sistema bei bendras tinklalapis įvairiomis kalbomis. Elektroniniai gidai įdiegti visuose projekte dalyvaujančiuose muziejuose.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, taip moderniai lankytojus Lietuvoje kol kas aptarnavo tik du muziejai.

– Jūrų muziejus – trečiasis mūsų šalyje, siūlantis tokią patrauklią paslaugą lankytojams, – sakė Olga Žalienė.

Žurnalistai pakeliauti su asmeniniu vedliu po Jūrų muziejų kviečiami penktadienį, liepos 5d., 10 val.

Jūrų muziejus

AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinė įmonė UAB „Vakarų laivų remontas“ stiprina savo pozicijas Europos žemsiurbių ir žemkasių laivų remonto rinkoje. Liepos mėnesį įmonėje buvo užbaigti remonto darbai ypatingai svarbiam laivui Niccolo Machiavelli. „Šiam užsakymui gauti buvo atliktas didelis įdirbis. Tai yra ypatingai svarbus pirmasis Belgijos įmonės, atliekančios įvairaus tipo gilinimo darbus, užsakymas, kuris turės įtakos tolimesniam bendradarbiavimui“, - teigė UAB „Vakarų laivų remontas“ direktorius A.Babachinas. Laivas suremontuotas lygiai per sutartą terminą t.y. 28 paras, jame modernizuoti laivo statybos metu palikti gamybiniai defektai.

Garsaus 15 a. Italijos politinio veikėjo, istoriko, filosofo ir rašytojo vardu pavadinta žemsiurbė yra 138,5 metrų ilgio ir 26 metrų pločio, o vidutinis jos greitis 13 mazgų. Laivas, unikalios konstrukcijos dėka, atlieka gilinimo darbus, vienu metu pjaudamas, gręždamas ir siurbdamas smėlį, kietą molį, akmenis ir kitas jūros dugno nuosėdas. Iškasta medžiaga yra iškraunama naujai statomuose objektuose (uostuose, krantinėse) arba pakraunama į baržas.

Laivo sistemoms aprūpinti naudojama ypatingai didelė galia, siekianti net 21 MW, tiek užtektų 25 000 gyventojų turinčiam miesteliui aprūpinti elektra. Pagrindinės energijos sąnaudos naudojamas trims milžiniškiems siurbliams, kurių kiekvienam reikia 5MW, aprūpinti. Tokio tipo specifinių laivų, šiuo metu pasaulyje yra vos keletas, todėl ir jo modernizavimas buvo unikalus.

Pasak projekto vadovo Irmanto Normanto, šiam projektui buvo itin atidžiai pasiruošta dar laivui net neįėjus į Klaipėdos uostą. „Buvo sudarytas pasiruošimo grafikas, darbų planas, kuris buvo išpildytas 99 procentų tikslumu“, - teigė I.Normantas.

Grunto pjovimo ir siurbimo darbus atliekančioje žemsiurbėje buvo atlikta hidraulinės sistemos modifikacija bei pjovimo-gręžimo sistemos modifikacija. Unikaliame laive buvo pakeisti elektros variklių, kurių galia yra po 3,5 MW, varomųjų sraigtų ir pjovimo-gręžimo įrangos variklių guoliai, modernizuota švartavimo įranga, suremontuotos atraminės kojos, atlikta papildomų hidraulinių įrengimų instaliacija bei suremontuota įgulos valgykla.

„Po visų įvykdytų darbų, galime drąsiai teigti, kad esame pasiruošę tokio tipo laivų modernizacijoms“, - teigia projekto vadovas. Šiuo metu laivas ruošiasi išvykimui į Barenco jūrą, kur vykdys naujo Rusijos uosto statybos darbus.

AB „Vakarų laivų gamykla”

Palangos Birutės parke jau aštuntą vasarą įgyvendinamas projektas „Birutės parko atspindžiai“, lankytojus netikėtai nusikeliantis į 19 a. pabaigą bei suteikiantis galimybę pasigrožėti vienoje iš gražiausių Palangos vietų laisvalaikį leidžiančiais grafų Tiškevičių šeimos nariais bei atostogaujančiais jų svečiais.
Kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 19.30 val. Birutės parke galima sutikti vienuolika grafų laikus primenančių personažų: tikruosius dvaro šeimininkus grafus su mažyle dukrele, kurią, Birutės parke leidžiančią pirmąją savo vasarą, prižiūri ir kelios guvernantės. Taip pat parko grožiu mėgaujasi ir mažosios grafaitės seneliai – vyresnieji grafai, dvi viešnios iš Kretingos dvaro. Po parką dviračiu važinėjasi ir grafų svečias iš užjūrio, o mažajame parteryje darbuojasi sodininkas.

Parkui romantikos suteikia ir gėlėmis padabinta valtele tvenkinyje tyliai besiirstantys grafų svečiai – jauna porelė. Pakiliai nuteikia ir iš parko salos sklindantys smuiko garsai – čia bei mažajame parteryje griežia dvaro smuikininkas.

Grafų laikus primenančius personažus galima sutikti ir vaikščiojančius centriniais parko takais. Tiesa, į smalsuolių klausimus jie neatsakinėja – taip siekiama išlaikyti paslaptingumą, solidumą bei senovinę dvasią. Į visus smalsių praeivių užduodamus klausimus „Birutės parko atspindžių“ herojai atsakyti gali vienintele fraze: „Šiuo metu Palanga yra nuostabi, ar ne taip?“.

Vakare, kai 18.30 val. Palangos orkestras pakviečia į tradicinį „Dūdų vasaros“ koncertą rotondoje, personažus kartais bus galima išvysti ir čia.

Pasak „Birutės parko atspindžių“ sumanytojos ir įgyvendintojos, Palangos kultūros centro renginių režisierės Aušros Latonienės, su šiuo projektu poilsiautojams norima tyliai, neprikišamai priminti kurorto istoriją. „Galbūt parko lankytojai, pasigrožėję parke netikėtai sutiktais grafais Tiškevičiais ar jų svečiais, panorės užsukti į Gintaro muziejų, susipažinti su kurorto ar grafų Tiškevičių gyvenimo istorija, pamatyti grafų portretą“, - sakė A. Latonienė. Nebyliai vaikštantys, poilsiaujantys personažai parko lankytojams taip pat primena, kad Birutės parkas yra rami, romantiška pasivaikščiojimo vieta, kurioje ramiai leidžiamas laisvalaikis, perskaitoma daug knygų (viena iš grafaičių parke dažnai pasirodys su knyga rankose – anglų kalba skaitys Šekspyrą).

„Puošdami personažus, siekiame išlaikyti autentiškumą. Kostiumai nužiūrėti iš senųjų grafų Tiškevičių giminės nuotraukų albumų ar siūti atsižvelgiant į to laikmečio aprangos tendencijas, kostiumų istorijos vadovėlius. Siekiame, kad mūsų personažų pasivaikščiojimas po parką sukurtų ne teatro, o tikrovės įspūdį“, – kalbėjo A. Latonienė.

Personažus įkūnija profesionalūs aktoriai – tie patys, kurie, puikiai susipažinę su grafų Tiškevičių gyvenimo istorija, jau septynerius metus vaikščiodami po parką stebindavo bei džiugindavo praeivius. „Gatvės teatras yra sudėtingas tuo, kad žiūrovas yra labai arti aktoriaus, ir šis nežino galimos praeivio reakcijos. Mūsų aktoriai moka tinkamai reaguoti į įvairias situacijas, išmušti iš vėžių juos nebūtų lengva“, – kalbėjo Palangos kultūros centro renginių režisierė.

Palangos miesto savivaldybė

Nuo liepos 8 d. vykdant ES lėšomis finansuojamą projektą „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės-Valčiūnai antrojo kelio statyba“ bus laikinai uždarytas krovininių traukinių eismas per rekonstruojamą geležinkelio atkarpą Kyviškės–Valčiūnai. Krovininių traukinių eismas bus nukreiptas per Vilniaus geležinkelio stotį.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su rangovu AB „Kauno tiltai“ siekia kuo skubiau atlikti visus būtinus darbus. Pasitelktos didelės pajėgos tuo pačiu metu dirbs šešiose tarpstočio atkarpose ir Valčiūnų bei Vaidotų stotyse. AB „Lietuvos geležinkeliai“ deda maksimalias pastangas, kad projektas būtų užbaigtas sutartyje nustatytais terminais 2014 metais.

Projekto „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės-Valčiūnai antrojo kelio statyba“ įgyvendinimo metu yra rekonstruojamas po II-ojo pasaulinio karo ypatingam krovinių pervežimui pastatytas 24,5 km ilgio geležinkelio kelias, aplenkiantis Vilniaus miestą. Ateityje, užbaigus projektą, krovininiai traukiniai bus nukreipti rekonstruotu dvikeliu aplinkkelio ruožu ir aplenks Vilniaus miesto centrą. Taip pat numatyta įdiegti aplinkosaugines priemones, kurios sumažins traukinių keliamą triukšmą ir vibraciją. Patogesniam gyventojų susisiekimui bus rekonstruota 12 pervažų, įrengtos pėsčiųjų perėjos per geležinkelį.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Nuo liepos 1 dienos pasikeitė taksi paslaugų tvarka prie Vilniaus oro uosto. Keisdamas šią tvarką, Vilniaus oro uostas (TVOU) visų pirmą siekia, kad sumažėtų šių paslaugų įkainiai ir pagerėtų kokybė. Taip pat oro uostas įveda griežtesnius reikalavimus taksi vežėjams.

„Įvesdami naują taksi paslaugų tvarką ir taisykles oro uoste, siekiame, kad atvykę keleiviai nebūtų apgaudinėjami ir jiems nebūtų taikomi nepagrįstai aukšti tarifai. Gaudavome vilniečių ir sostinės svečių skundų, kad oro uoste dirbantys taksi vežėjai, lyginant su mieste dirbančiais, taikydavo kelis kartus aukštesnius tarifus. Dabar nustatėme taksi tarifų „lubas“ už nuvažiuoto kelio kilometrą dieną (3,5 Lt), taip pat nustatytos „lubos“ ir įsėdimo mokesčiui (5 Lt), numatyti maksimalūs galimi įkainiai populiariausiems maršrutams mieste“, – apie naują taksi tvarką prie oro uosto pasakoja TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Pasak G. Almanto, naujoji tvarka yra įprasta, kokia yra taikoma daugelyje pasaulio oro uostų – atvykęs keleivis, išėjęs iš terminalo, ras „gyvoje“ eilėje stovinčius taksi automobilius, kurie atitiks oro uosto keliamus kokybės reikalavimus: automobiliai ne senesni nei 8 metų amžiaus, švarūs ir tvarkingi jų salonai, paslaugūs ir kultūringi vairuotojai, kiekvienos kelionės pabaigoje įteiktas atspausdintas kvitas, suteikta galimybė atsiskaityti mokėjimų kortelėmis.

„Spausdintas kvitas, kuriame matysis laikas, tarifų dydžiai, nuvažiuotas atstumas, taksi automobilio numeris ir kt. duomenys, yra skaidrumo, kontrolės ir kokybės valdymo įrankis. Tai yra pagrindiniai siekiai įgyvendinant naują taksi tvarką. Jei keleivis visgi iš taksi linijos bus nuvežtas brangiau nei numatyti tarifai, išsaugojęs kvitą, jis galės kreiptis į oro uostą ir jam bus kompensuoti nuostoliai. Nustačius faktą, kad vežant keleivį iš TVOU taksi linijos buvo pritaikyti didesni tarifai, taksi vežėjui bus paskirta bauda ir apribotas konkretaus taksi automobilio patekimas į taksi liniją“, – sako oro uosto vadovas.

Pagal naująją tvarką oro uoste gali dirbti visos pageidaujančios taksi įmonės ir fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą, kurie atitiks TVOU keliamus kokybės ir paslaugų reikalavimus. Įmonių ar fizinių asmenų skaičius nėra ribojamas. Taksi linija, kurioje stovi su TVOU sutartis sudarę taksi vežėjai, įrengta prie atvykimo terminalo ir pažymėta ženklu „P rezervuota“, todėl joje teisę stovėti turi tik leidimus turintys taksi automobiliai.

Iki šiol prie keleivių terminalo turėjo teisę stovėti įmonės „Pigus taksi“, „Kortesa“, VIP TAK ir „M&N Logistic“ taksi automobiliai. Nuo 2013 liepos 1 d. sutartys su šiomis įmonėmis nutrauktos ir jau sudarytos naujos kol kas su dviem vežėjais: UAB „Passenger Ground Services“ ir VŠĮ „Vilnius veža“.

TVOU (Tarptautinis Vilniaus oro uostas)

Šių metų liepos 1 d. Estijos Talino Harju apygardos teismas, iš esmės išnagrinėjęs bankrutuojančios "BLRT Laevaehitus OU“, priklausančios didžiausiam Estijos koncernui "BLRT Grupp", bankroto administratoriaus bylą, panaikino Talino Harju apylinkės (žemesnės instancijos teismo) sprendimą, kuriuo žemesnės instancijos teismas buvo patenkinęs ieškinį. Aukštesnės instancijos teismas priėmė sprendimą visiškai atmesti reikalavimus UAB “Vakarų Baltijos laivų statykla” atžvilgiu. Ieškinyje bankroto administratorius reikalavo, kad UAB "Vakarų Baltijos laivų statykla“ grąžintų dalį laivo statybos sutarties kainos, kadangi paskutinis mokėjimas pagal laivo statybos sutartį buvo tariamai neteisėtas. Teismas įvertino šiuos reikalavimus kaip visiškai nepagrįstus, o minėtą mokėjimą pripažino teisėtu.

„Tai puiki žinia UAB "Vakarų Baltijos laivų statyklai“ ir visai AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei. UAB "Vakarų Baltijos laivų statykla“ yra sąžininga ir skaidri įmonė, todėl būtent tokio sprendimo ir laukėme. Manome, kad teismo sprendimas teisėtas ir teisingas. Džiaugiamės, kad teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes bei atsižvelgė į nesąžiningus bankrutuojančios įmonės veiksmus“, - situaciją pakomentavo AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

AB „Vakarų laivų gamykla”

Šiais metais Lietuvos laivų statytojams (LLSRA - Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijai) teko garbė organizuoti kasmetinę Europos laivų ir jūrinės įrangos asociacijos SEA EUROPE generalinę asamblėją, kuri vyko birželio 27–29 d. Vilniuje. Tai svarbus įvykis simboliškai sutapęs su Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungai pradžia.

„LLSRA teko didžiulė garbė ir atsakomybė organizuoti šį renginį, kuriame dalyvavo patys didžiausi Europos laivų statybos, laivų remonto bei įrengimų gamintojų bei nacionalinių asociacijų vadovai. Tuo pačiu, tai ir Lietuvos kaip jūrinės industrijos valstybės pripažinimas“, - renginio svarbą pakomentavo LLSRA prezidentas Arnoldas Šileika.

Nacionalinės laivų statytojų ir jūrinės įrangos asociacijos iš visos Europos ir svarbiausios jūrinio verslo įmonės, kurios kartu beveik 100 % atstovauja Europos laivų statybos vertės grandinę, apžvelgė klausimus susijusius su visos Europos laivybos pramonės politika ir konkurencingumu tiek Europos, tiek tarptautiniu mastu.  

Buvo aptarti su ilgalaikiu naujų laivų finansavimu susiję sunkumai, naujų aplinkos apsaugos įstatymų įgyvendinimo bei abipusio klasifikacijos sertifikatų pripažinimo klausimai. Taip pat susirinkime buvo aptarta strateginė SEA EUROPE kampanija „LeaderSHIP 2020“ bei dabartinė pramonės padėtis ir būsimos tendencijos.

„Su tvirtu valstybių narių pritarimu ir Europos komisijos ženkliu impulsu, ši iniciatyva buvo sukurta tam, kad politiškai galėtų remti jūrinį sektorių šiais sunkiais laikais. Yra daugybė svarbių politinių klausimų, kuriuos gali spręsti LeaderSHIP ir suteikti šiai industrijai bei SEA EUROPE orientaciją ateinantiems metams siekiant padidinti Europos jūrinių technologijų pramonės konkurencingumą“, - teigia SEA EUROPE valdybos pirmininkas p.Lars Gørvell-Dahll.

SEA EUROPE narių manymu, Europos institucijos turėjo užimti tvirtesnę poziciją Jūrų aplinkos apsaugos komitete, kur buvo paskelbta, kad sieros emisijos standartų įgyvendinimas ir balasto vandens reikalavimai bus atidedami.

Sieros emisijos ir kitų ekologiją reglamentuojančių standartų įsigaliojimo atidėjimas sukels bereikalingų abejonių dėl pačios jūrų kontrolės sistemos. Laivų statytojai, variklių ir kitų įrenginių gamintojai jau daug investavo į mokslinių tyrimų ir plėtros technologiją bei procesus, skirtus šiam tikslui pasiekti. O toks atidėjimas pakenktų verslui, sudarytų sunkumų pramonės šakoms, kurios tapo „pirmaisiais iniciatoriais“, taip pat ir aplinkai, trukdant Europos jūrinių technologijų gamintojų tikslams gaminti aplinką tausojančius laivus bei plėtoti ekologiškesnes technologijas.

Globalių iššūkių akivaizdoje, SEA EUROPE taip pat diskutavo apie stambių projektų ilgalaikį finansavimą. Paprastai šiam sektoriui būdingi stambaus masto projektai ne tik dėl savo apimties, bet ir dėl investavimui reikalingo finansavimo. Valdybos pirmininkas reziumavo, kad laivų statybos pramonei yra labai svarbu numatyti finansavimo galimybes, siekiant skirti lėšų šioms ilgalaikėms investicijoms, nes viskas priklauso nuo efektyvaus bei atsakingo finansinės sistemos veikimo. Todėl SEA EUROPE yra pasiruošusi padėti Europos Komisijai įveikti ilgalaikio finansavimo kliūtis siekiant gerinti rinkų likvidumą ir funkcionavimą bei skatinti pramoninį konkurencingumą.

SEA EUROPE taip pat teiks pirmenybę tyrimų skatinimui, plėtrai ir naujovėms siekiant padidinti bendrą sektoriaus konkurencingumą. 2020 m. planuojama Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė. Ją koordinuoja SEA EUROPE Vandens transporto technologijų platformos vardu, didelį dėmesį skiriant eko-efektyvumui ir saugumui.

Europos jūrinių technologijų pramonės stiprioji vieta yra ta, kad ji gali priimti sprendimus integruotai, įtraukiant visą jūrų klasterį. Nustatant ambicingus tikslus ir gaunant stiprią paramą iš pramonės, Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė laikoma efektyvia priemone, kuria skatinama gilesnė sistemos integracija, siekiant atitikti griežtus šiandieninius technologinius reikalavimus. 

Europos laivų statyboje pereinant nuo standartinių krovinių laivų prie specializuotų laivų ir atkreipiant dėmesį į ekologines problemas, taip pat buvo pabrėžiama, kad būtina sukurti pagalbinį mechanizmą pagal dabartinę Laivų statybos praktiką valstybės paramai gauti.

Taip pat SEA EUROPE kasmetinėje generalinėje asamblėjoje buvo pasiūlyta, nuo 2013 m. spalio asociacijos pirmininko pareigas eiti p. Govert Hamers (Nyderlandai). Ponas Lars Gørvell-Dahll (Norvegija) atsistatydins praėjus pusei kadencijos, kuri trunka dvejus metus ir užims Norvegijos pramonės federacijos jūrinio skyriaus generalinio direktoriaus pareigas.    

SEA EUROPE

Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas Europos Sąjungos (ES) Regionų komiteto konferencijoje „Europos skaitmeninė darbotvarkė: vaidmuo regionams ir miestams“ šiandien, liepos 2 d., Briuselyje pristatė Lietuvos, pradėjusios savo pirmininkavimą ES Tarybai, požiūrį į Europos skaitmeninės darbotvarkės svarbą. 

Europos skaitmeninė darbotvarkė – pirmoji iš septynių pagrindinių iniciatyvų, įgyvendinamų pagal pažangos, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“. Konferencijos tikslas – aptarti tolimesnės veiklos gaires, įgyvendinant Europos skaitmeninę darbotvarkę, kuria bus siekiama toliau skatinti ekonomikos augimą ir padėti Europos piliečiams bei įmonėms iš skaitmeninių technologijų gauti kuo didesnę naudą.

„Akivaizdu, kad būtent skaitmeninė ekonomika, turinti didelį neišnaudotą potencialą ir savo prigimtimi būdama nevaržoma valstybių sienų, ateityje reikšmingai prisidės prie ekonominių ir socialinių skirtumų tarp valstybių ir regionų mažinimo, – teigė susisiekimo viceministras A. Šliupas. – Esu įsitikinęs, kad ženklų proveržį Europos Sąjungos ekonomikos plėtrai duos vieningos skaitmeninės rinkos sukūrimas, todėl Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai metu tam skirsime ypatingą dėmesį.“

Viceministras įžvelgė, kad šiandien skaitmeninė rinka tebėra susiskaldžiusi, valstybių pažanga šioje srityje labai skirtinga, tarp šalių vis dar išlieka dideli teisiniai ir mokestiniai skirtumai, taip pat stabdantys vieningos skaitmeninės rinkos plėtrą. Šių kliūčių panaikinimas yra labai didelis iššūkis.

Pasak jo, Lietuva sėkmingai įgyvendina nacionalinę skaitmeninę darbotvarkę, kurios prioritetai yra skaitmeninių kompetencijų didinimas, elektroninio turinio ir infrastruktūros plėtra. Kalbėdamas apie esamą infrastruktūrą, viceministras pažymėjo, kad Lietuva turi vieną labiausiai išplėtotų viešųjų interneto prieigos tinklų Europoje – plačiajuosčio ryšio tinklas dengia 97 proc. šalies teritorijos, yra tarp lyderių pagal naujos kartos interneto prieigos tinklų diegimą, pirmauja pagal interneto spartą, o spartaus plačiajuosčio ryšio linijų tiesimo kaimiškuose regionuose projektą RAIN-2 Europos Komisija pripažino gerosios praktikos pavyzdžiu.

Lietuvoje sukurtas geras technologinis pagrindas, tačiau dar yra kur tobulėti: atsižvelgiant į naujuosius Europos skaitmeninės darbotvarkės peržiūros prioritetus, nacionalinė skaitmeninė darbotvarkė koreguojama ir imamasi veiksmų naujoms iniciatyvoms, tokioms, kaip nacionalinės koalicijos skaitmeniniams įgūdžiams ir užimtumui skatinti steigimas. 

Šių metų lapkričio 6–8 d. Vilniuje vyks didelio masto konferencija „ICT 2013“  (http://ec.europa.eu/ictevent), kurioje bus tęsiami debatai dėl informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus iššūkių.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2013 m. birželio 29 d. iš Klaipėdos uosto 68,3 tūkst. tonų geležies rūdos krovinį išgabeno laivas „Marina“. 224,95 m ilgio laivas buvo pakrautas prie AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ KLASCO naudojamų krantinių Nr. 8 ir Nr. 9. Šio laivo priėmimas Klaipėdos uoste – puikus ypač efektyvaus valstybės investicijų panaudojimo pavyzdys.

Maksimali šio laivo grimzlė 13,84 m. Atsižvelgus į esamas hidrologines, meteorologines ir navigacines sąlygas laivas „Marina“ buvo pakrautas iki 13,35 m grimzlės.

Kad laivas būtų pakrautas iki tokios grimzlės, Uosto direkcijos užsakymu prie šį pavasarį rekonstruotų krantinių Nr. 8 ir Nr. 9 buvo atliekami gilinimo darbai. Šie darbai užbaigti 2013 m. birželio 21 dieną.

Už 24 037 622,83 Lt (įskaitant PVM) krantines Nr. 8 ir Nr. 9 rekonstravo Uosto direkcijos rangovas „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“. Rekonstruotų krantinių Nr. 8 ir Nr. 9 bendras ilgis yra 255 m (krantinės Nr. 8 rekonstruotos dalies ilgis – 90 m, krantinės Nr. 9 – 165 m).

„Šis pavyzdys labai aiškiai įrodo, kad svarbaus objekto atidavimas naudoti laiku garantuoja efektyvią uosto veiklą, stiprina uosto konkurencingumą, užtikrina krovinių srautų didėjimą. Net ir be dvišalių sutarčių, dėl abipusių įsipareigojimų matome puikų bendradarbiavimo pavyzdį tarp Uosto direkcijos ir krovos kompanijos. Be abejo, labai svarbus faktorius yra tai, kad valstybės įdėtos investicijos atsiperka ir šiuo atveju atsipirkimas pradėtas labai greitai“, – teigė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

„Vertinu tai, kad klientams duotą pažadą dėl „Postpanamax“ laivų krovos iki maksimalios talpos prie naujos krantinės ir laivo užsakymo termino padėjo tesėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei Lietuvos geležinkeliai. Didžiulę padėką jiems reiškiu viso kolektyvo vardu. Galimybė į laivus sutalpinti didesnį krovinių kiekį sudaro sąlygas mūsų kompanijai didinti apyvartą ir gauti daugiau pajamų. Taip sukuriame daugiau darbo visai transporto grandinei ir Lietuvos valstybei. – pasidžiaugė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža. – Tikiuosi, kad greitu laiku galėsime krauti „Postpanamax“ laivus, kurių grimzlė siekia 13,9 metro“.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Valstybinė kelių transporto inspekcija informavo, kad 2013 m. liepos 1 d. (pirmadienį) nuo 8:00 iki 13:00 val. dėl tarnybinių stočių priežiūros darbų neveiks Inspekcijos teikiamos elektroninės paslaugos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pirmąjį ketvirtį visų rūšių transportu krovinių vežta 8,7 procento daugiau nei 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu (atitinkamai 26,1 mln. t ir 24 mln. t).
 
Pirmąjį 2013 m. ketvirtį keleivių vežta 0,5 procento daugiau nei 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu (2013 m. I ketv. – 101,7 mln., 2012 m. I ketv. – 101,2 mln.).
 
2013 m. gegužės mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių perkrauta 4,8 procento daugiau, o oro uostuose – 9,1 procento mažiau nei 2012 m. gegužės mėn.
 
Geležinkelių transportu 2013 m. gegužės mėn. krovinių vežta 0,9 procento daugiau, Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 0,4 procento daugiau nei 2012 m. gegužės mėn.

2013 m. gegužės mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, į šalies oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 11,3 procento daugiau keleivių. Lietuvos oro bendrovių lėktuvais keleivių vežta 38,9 procento mažiau.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Trečiadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius po susitikimo su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Muitinės departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Kiaulių augintojų asociacijos vadovais ir atstovais nurodė skubiai sušaukti Ekstremalių situacijų komisijos posėdį dėl iš Baltarusijos kylančios afrikinio kiaulių maro grėsmės ir prevencijos priemonių.
 
Baltarusijoje Gardino srityje nustatytas ir sunaikintas afrikinio kiaulių maro židinys. Siekiant apsisaugoti nuo plintančios ligos, kuria užsikrečia kiaulės ir šernai, sugriežtinta pasienio kontrolė.
 
„Bus sušaukta Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis ir priimti teisės aktai, kurie leis skirti lėšas apsisaugoti nuo šio viruso. Penkiuose pasienio su Baltarusija punktuose būtina įsigyti dezinfekcijos priemones įvažiuojantiems automobiliams dezinfekuoti. Taip pat sugriežtinta įvežamų iš Baltarusijos gyvulinės kilmės maisto produktų, pvz. dešrų ir pašarų kontrolė“, – teigia Ministras Pirmininkas.
 
Afrikinis kiaulių maras – tai liga, kurią platina ne tik užsikrėtę šernai ir kiaulės, bet ir erkės. Gydymo nuo šios ligos nėra, sergančios kiaulės ir šernai turi būti naikinami.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Važiavimas per Baltarusiją brangs tik nuo rugpjūčio 1 dienos. Apmokėjimo už važiavimą pagrindiniais keliais sistemos „BelToll paleidimas atidėtas mėnesiui. Vežėjams tai džiugi žinia, mat ne visi spėjo įsigyti reikalingus prietaisus ir užsiregistruoti. Be to, prognozuota, kad susidarys didelės eilės pasienyje.
 
Baltarusijos Susisekimo ministras Anatolijus Sivakas vakar pranešė, kad atsiskaityti už Baltarusijos kelius per elektroninę sistemą „BelToll“ bus galima nuo rugpjūčio 1 dienos.
 
A. Sivakas taip pat informavo, kad už tam tikrą užstatą vairuotojai turės įsigyti elektroninį bortinį prietaisą ir sumontuoti jį savo automobilyje. „Važiuodami šalies keliais vairuotojai gaus informaciją apie ridą ir mokėjimo už kelius sumą. Mes savo ruožtu pamatysime, ar personalas ir įranga gerai veikia ir tokiu būdu pratestuosim „BelToll“ “, – sakė ministras.
 
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo liepos 1 d. vairuotojai nebus baudžiami už važiavimą mokamais keliais be „BelToll“ prietaiso. „Tačiau siekiant išvengti transporto eilių rugpjūčio 1 d., mes raginsim juos įsigyti reikiamus prietaisus“, – teigė ministras. Be to, jis informavo, kad artimiausiomis dienomis bus nuspęsta, ar galima bus įnešti užstatą už prietaisą negrynaisiais pinigais.
 
Praeitos savaitės pradžioje jau buvo prabilta apie sistemos įvedimo atidėjimą, tačiau tik trečiadienį tai patvirtinta oficialiai.
 
„Transportininkai „atsibudo“ likus maždaug pusantros savaitės iki sistemos įvedimo. Dabar vyksta šturmas ir ,matyt, patys baltarusiai nespės visko sutvarkyti iki galo. Jau net sklido kalbos, kad bus bandoma nukelti sistemos įvedimą“, – dar vakar ryte teigė kuro kortelių kompanijos „E100“ vadybininkas Arnoldas Rūškys.
 
Jis pataria vežėjams registruotis per kuro kortelių kompanijas. „Tokiu atveju didžioji darbo dalis nudirbama kortelių kompanijų pagalba, o vairuotojui atsiimančiam prietaisą reikės tik pateikti reikiamus dokumentus – techninį pasą, asmens dokumentą ir įmonės įgaliojimą. Šie dokumentai patikrinami ir išduodamas aparatas“, – sako jis.
 
Vežėjus džiugina mokamų kelių sistemos „BelToll“ įvedimo atidėjimas, nes ne visi tikėjo, kad ji gali gerai funkcionuoti.
 
UAB „Šturvalas“ vadovas Povilas Varasimačius sako, kad jo įmonė „BelToll” sistemos prietaisų užsakyti iš anksto nebandė. Informacijos pradėjo ieškoti tik likus mažiau nei savaitei iki planuoto sistemos įvedimo.
 
Anot vežėjų, viskas vyko pernelyg greitai. Lenkijoje ir Vokietijoje panašios kelių reformos vyko palaipsniui, ne tokiais sparčiais tempais kaip Baltarusijoje.
 
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvai nuo liepos perimant pirmininkavimą ES Tarybai, Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) baigta statyti nauja Labai svarbių asmenų (LSA) salė. Pastačius dar vieną LSA salę, oro uoste padidės svarbių asmenų aptarnavimo pralaidumas ir kokybė.

Rekonstravus buvusios Patrulinės tarnybos pastatą, naujoji LSA salė iškilo vos per 4 mėnesius. Maždaug 400 m2 ploto pastate įrengta Aviacijos saugumo patikros zona, muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei bagažo saugojimo patalpos, svečiams įrengtos 3 salės, tinkamos darbui ir susitikimams, taip pat įrengtas baras, virtuvė.

„Vilniaus oro uosto komanda kartu su partneriais įdėjo labai daug pastangų, kad ši nauja LSA salė būtų pastatyta ir įrengta iki Lietuvai svarbios datos – liepos 1-osios, kuomet sulauksime tikrai nemažai atvykstančių svarbių svečių. Dirbant abejoms oro uosto LSA salėms, galėsime aptarnauti gerokai didesnį atvykstančių ar išvykstančių svarbių svečių srautą“, - sako TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Naujojoje LSA salėje vienu metu bus galima aptarnauti daugiau nei 50 svečių, „senojoje“ – iki 50.

Pasak oro uosto vadovo, šios naujos salės privalumas, kad joje vienu metu galima aptarnauti ir Šengeno, ir ne Šengeno šalių keleivius. Naujojoje LSA salėje svečiai bus pradėti aptarnauti nuo liepos 3 d.

Oro uosto LSA salės statybos projektas didžiąja dalimi buvo finansuojamas iš valstybės biudžeto ir kainavo 3,016 mln. litų. Šių statybų rangovas - AB „Panevėžio statybos trestas“, salės projektą parengė ir interjerą sukūrė UAB „Archidelta“.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU)