Rytoj, gegužės 23 d., 9:00 val. kviečiame Jus į Kauno viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo rangos darbų sutarties tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Fegda“ pasirašymą, kuris vyks Vilniuje, Mindaugo g. 12, 500-oje salėje, (V aukštas).

Kauno VLC intermodalinis terminalas bus statomas Palemono kelyne, šalia pagrindinės Lietuvos magistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Aplink šią vietą kuriasi logistikos įmonės bei yra įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona.

Planuojama rangos darbų trukmė – 14 mėn., vertė – 81 mln. Lt be PVM.

Maloniai kviečiame dalyvauti ir lauksime atvykstant!

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Renginio tipas: Spaudos konferencija

Renginio data: 2013-05-23, ketvirtadienis

Renginio pradžia: 12:00

Renginio vieta: BNS konferencijų salėjeSpaudos konferencija: Kas stabdo ir skatina šalies vežėjų verslą?

Konferencijos data: 2013-05-23, ketvirtadienis

Konferencijos pradžia: 12:00

Konferencijos vieta: BNS konferencijų salė

Viena anksčiausiai po sunkmečio atsigavusių ūkio šakų – kelių transportas – dar 2011 metais viršijo prieškrizinį pajamų lygį. Šalia stabilaus ir tvaraus augimo, atsiveriančių naujų galimybių darbui kitose šalyse kartu su NATO, vežėjams kyla ir rimtų iššūkių: auganti tarptautinė konkurencija, siūlomi degalų įvežimo ribojimai Lietuvoje, augančios darbo sąnaudos.

Apie šią problematiką kalbės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, asociacijos generalinis sekretorius Ričardas Malkus ir analitikas, UAB „Creditreform Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.

Konferencijoje bus pateikta išsami sektoriaus rodiklių apžvalga, aptartos naftos prekybininkų iniciatyvos riboti degalus vežėjams ir galimi praradimai transporto bei logistikos sektoriui, kuris sukuria apie 13 proc. šalies BVP.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

UAB "BNS"

Šiandien Mockavos geležinkelio stotyje iškilmingai pažymėtas naujas europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ etapas – pradedama ruožo nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Mockavos rekonstrukcija. Darbų pradžios ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

„Kiek daugiau nei prieš pusantrų metų buvo baigti Mockavos–Šeštokų ruožo sugretinto kelio tiesimo darbai, šiandien galime pasidžiaugti pradedamais europinės vėžės rekonstrukcijos darbais nuo Mockavos iki Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos. Šie darbai ypatingai svarbūs tuo, kad europinė vėžė – tai Lietuvos jungtis su Europos geležinkelių sistema, kuri sudarys galimybes pasiūlyti naujų efektyvių logistikos sprendimų, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjungos šalimis organizuoti keleivių ir krovinių vežimą įvairiarūšiu transportu“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Ministras pabrėžė, kad kuriant logistinę grandinę jau priimti konkretūs sprendimai dėl Kauno viešojo logistikos centro, privataus intermodalinio terminalo Mockavoje, Lietuvos geležinkelių logistikos centro Šeštokuose.

Naujajame darbų etape iš viso numatoma rekonstruoti apie 13 km ilgio esamą europinės vėžės (1435 mm pločio) geležinkelio ruožą, prasidedantį už Mockavos geležinkelio stoties ir pasibaigiantį Lenkijoje ties pirmąja bėgių sandūra, taip pat apie 11 km Mockavos geležinkelio stoties kelių. Be to, minėtame ruože bus rekonstruotos pervažos ir kelio statiniai, įrengtas aptvėrimas ir garsą slopinančios sienutės.

Minėtus rekonstrukcijos darbus iki 2014 m. pabaigos atliks konkursą laimėjusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ antrinė įmonė UAB „Geležinkelio tiesimo centras“. Bendra darbų vertė – 85,3 mln. litų, iš jų daugiau kaip 23 mln. litų sudaro TEN-T programos parama.

„Rail Baltica“ ruožo nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno bendra vertė – beveik 1,5 mlrd. litų. Šios atkarpos tiesimo darbus numatoma baigti iki 2015 m. gruodžio mėn.

Susisiekimo ministro teigimu, „Rail Baltica“ sėkmė priklausys ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo kaimyninių valstybių. Ypatingai svarbus vaidmuo tenka Lenkijai, per kurios teritoriją bus tiesiama Šiaurės–Pietų geležinkelio atkarpa, sujungsianti Baltijos šalis su Vokietija ir likusiomis Vakarų Europos valstybėmis. „Esu tikras, kad atlikti realūs žingsniai, įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje, taps paskata mūsų kolegoms paspartinti darbus kaimyninėse šalyse“, – sakė ministras R. Sinkevičius.

„Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, kuris sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Lietuvoje projektas „Rail Baltica“ 2011 m. buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2013 m. gegužės 20 d. Uosto direkcijoje buvo įformintas objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas“ užbaigimas.

Metus trukę gilinimo ir platinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanale darbai kainavo 127,297 mln. Lt, įskaitant PVM, iš jų – 81,467 mln. Lt ES paramos lėšos.
Darbų rangovas – „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“.
Rangovas iš viso iškasė 4,432 mln. kub. m grunto.

Uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo projektas ypač svarbus Klaipėdos uostui. Atlikus šiuos gilinimo darbus uosto plotis padidėjo iki 150 m, o gylis atitinkamai iki 14,5 m.

Po šių gilinimo darbų padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas, taip pat paties uosto konkurencingumas ir pralaidumas kaimyninių uostų atžvilgiu. Esant tokiems uosto laivybos kanalo parametrams, Klaipėdos uoste sudarytos sąlygos priimti didesnio ilgio ir pločio postpanamax laivus, kurių ilgis siekia 300–310 m, o plotis – 40 m.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Nuo birželio 16 dienos iš Kauno oro uosto į Maskvos Domodedovo oro uostą ir atgal skrydžius pradeda Rusijos aviakompanija „Rusline“. 50-ties vietų lėktuvas „Bombardier CRJ 200“ kils du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais.  Kauno oro uosto keleiviai Maskvą turės galimybę pasiekti vos per 1 valandą 40 minučių.

„Reisas iš Kauno į Maskvą dar labiau išplečia mūsų skrydžių žemėlapį ir papildo jį 21-a kryptimi. Keleiviams iš Rusijos šis reisas suteiks galimybę per Kauno oro uostą dar patogiau ir pigiau pasiekti daugelį vakarų Europos miestų“, – sakė laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas Jūratė Baltrušaitytė.

Iš Kauno oro uosto trečiadieniais ir šeštadieniais lėktuvai kils 12:40 val., o Maskvoje leisis 15:20 val. vietos laiku. Atgal į Kauną skrydžiai bus vykdomi tomis pačiomis dienomis – trečiadieniais ir šeštadieniais. Iš Maskvos lėktuvas kils 11:00 val., o Kaune leisis 11:40 val. vietos laiku.

Pirmasis reisas numatytas birželio 16 dieną. Skrydžiai bus vykdomi iki spalio 23 dienos. Kaina į abi puses su mokesčiais – nuo 310 litų. Bilietai šia kryptimi jau parduodami aviakompanijos tinklapyje www.rusline.aero bei bilietų rezervavimo sistemose „Amadeus“ ir „Sirena 2000“.

Kauno oro uosto vasaros sezono maršrutų tvarkaraštyje taip pat numatyti skrydžiai į Kiprą, Maltą, Palmą de Maljorką, Alikantę, Kaljarį, Trapanį, Kosą, Rodą, Dubliną, Londoną (Stanstedą, Getviką, Lutoną), Birmingemą, Bristolį, Edinburgą, Oslą,  Stokholmą, Tamperę, Frankfurtą, Rygą.

UAB "Publicum"

AB „Lietuvos geležinkeliai“ pradeda eksploatuoti naują traukinį, kuris nuo šių metų gegužės 26 d. du kartus per dieną kursuos maršrutu Vilnius-Minskas-Vilnius. Naujas šiuolaikinis modernus dyzelinis traukinys pagamintas Lenkijos įmonėje „PESA Bydgoszcz“.

Kartu keičiama į Baltarusijos sostinę vykstančių keleivių ir bagažo patikros tvarka – ji bus atliekama Vilniaus geležinkelio stotyje įrengtame terminale. Pasikeitus patikros tvarkai kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Baltarusijos sostinių sutrumpės pusvalandžiu, iki pustrečios valandos.

Naujoji tvarka bus patogesnė keleiviams: iki šiol keleiviai ir jų bagažas buvo tikrinami Kenos geležinkelio sotyje, dėl ko traukinys buvo užlaikomas maždaug pusvalandžiui, o neretai ir ilgiau.

Naujoji tvarka taip pat leis efektyviau kovoti su draudžiamų ir ribojamų prekių įvežimu, kontrabanda. Vilniuje bus tikrinamas visas keleivių gabenamas bagažas.

Traukiniais keliaujančių keleivių srautas iš Minsko į Vilnių ir atgal pastaraisiais metais ypač išaugo: 2012 metais tarp dviejų sostinių keliavo 269 tūkst., arba net 65,6 proc. daugiau keleivių nei 2011 m. Jau šių metų pirmąjį ketvirtį tarp Vilniaus ir Minsko keliavo 76 tūkst. keleivių, arba 30 proc. daugiau nei per pirmus tris 2012 m. mėnesius.

Įsigaliojus naujam 2013–2014 m. traukinių eismo grafikui AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukinys nr. 38/37 iš Vilniaus į Minską nuo gegužės 26 d. išvyks kiekvieną dieną 6 val. 55 min. (greitasis) ir 14 val. 58 min. Iš Minsko į Vilnių tas pats traukinys išvyks 10 val. 18 min. ir 18 val. 50 min. (greitasis).

Įsigaliojus naujam 2013–2014 m. traukinių eismo grafikui Baltarusijos geležinkelių kompanijos traukinys nr. 15/16 iš Minsko į Vilnių nuo gegužės 26 d. išvyks kiekvieną dieną 7 val. 40 min. ir 8 val. 45 min. Iš Vilniaus į Minską tas pats traukinys išvyks 18 val. 14 min. ir 20 val. 54 min.

Įlaipinimas į traukinį prasideda prieš 2 val. ir baigiasi likus 10 min. iki traukinio išvykimo. Bilietų pardavimas baigiamas likus 30 min. iki traukinio išvykimo.

 AB „Lietuvos geležinkeliai“

Renginio tipas: Renginys

Renginio data: 2013-05-21, antradienis

Renginio pradžia: 14:00

Renginio vieta: Mockavos geležinkelio stotis

Š.m. gegužės 21 d., oficialiai bus pradėti europinės vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Mockavos geležinkelio stoties esamos europinės vėžės rekonstrukcijos darbai.

Šia proga „Rail Baltica“ projekto vykdytoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuoja renginį „Sujunkime Europą“, kurio metu bus pademonstruota moderni europinio standarto geležinkelio bėgių klojimo technika, kiti įrenginiai.

Spaudos fotografai ir televizijų operatoriai turės puikią galimybę atnaujinti nuotraukų ir dengimų archyvą, įamžinti istorinius kadrus bei dirbančius įrenginius.

Renginio metu numatyta trumpa spaudos konferencija.

Renginys vyks š.m. gegužės 21 d. Mockavos geležinkelio stotyje nuo 14.00 val. Renginio trukmė – 2 val.

Planuojančių vykti į renginį kolegų žurnalistų dėmesiui!

Jūsų patogumui bus užsakytas 16 vietų mokroautobusas, kuris iš Vilniaus (Nacionalinio operos ir baleto automobilių aikštelės) išvyks gegužės 21 d., antradienį, 10.00 val. Planuojamas maršrutas: Vilnius-Kaunas-Marijampolė-Mockavos gel. stotis. Į Vilnių tuo pačiu maršrutu planuojama grįžti ~18 val.

"Publicum Group"

Baltijos media centras informuoja. Gegužės 17 d., viešbučio „Crown Plaza“ konferencijų centre įvyko pirmoji vieša diskusija, kurios metu buvo aptartos pagrindinės Lietuvos transporto ir logistikos klasterių gairės, jų perspektyvos, nauda šalies ekonomikai bei Lietuvos įmonių galimybės dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose transporto ir logistikos klasterių projektuose.

Apskritojo stalo diskusijų iniciatorius – viešoji įstaiga Transporto reformų paramos fondas (toliau FONDAS) teigia, kad išanalizavus esamą tarptautinę praktiką daroma išvada, jog Lietuvos transporto ir logistikos sektorius turi didelį klasterizacijos potencialą, nes Lietuvos įmonių ir institucijų inicijuoti tarptautiniai transporto projektai yra įtraukti į EK prioritetinių projektų sąrašą bei Europos transporto tinklą TEN-T. FONDAS pažymi, kad Lietuvoje veikia puikiai išplėtota infrastruktūra, mokslo ir studijų institucijos turi gerai parengtus ir tarptautiniu lygiu pripažintus specialistus, Lietuvos transporto sektorius sukuria reikšmingą dalį Lietuvos BVP.

Apskritojo stalo diskusijų metu buvo pristatyta įmonės VšĮ „Lietuvos transporto ir logistikos klasteris“ steigimo pradžia bei aptartos kitos aktualios transporto ir logistikos sektoriaus temos. Taip pat pasirašytas oficialus kreipimasis į Lietuvos Respublikos institucijas, jam pritarta vienbalsiai.

Apskritojo stalo diskusijose dalyvavo Lietuvos Respublikos ministro pirmininko tarnybos, kanceliarijos, Susisiekimo ir Ūkio ministerijų atstovai. Taip pat dalyvavo Lietuvos logistikos asociacijos, Lietuvos ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“, VGTU Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro, pajėgiausių valstybės įmonių ir bendrovių vadovai.

Daugiau informacijos suteiks konferencijos moderatorius VšĮ Transporto reformų paramos fondas valdybos pirmininkas Valdas Gilys.
Kontaktai: tel. +370 698 00080, el. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Baltijos media centras visuomenės informavimo tarnyba

Tarptautiniam Vilniaus oro uostui (TVOU) nuo gegužės 7 d. pradėjęs vadovauti 34 metų Gediminas Almantas, turi aiškią viziją, kaip plėtoti didžiausio šalies oro uosto veiklą.

„Mano filosofija, atėjus dirbti Vilniaus oro uosto vadovu – tęsti jau pradėtus darbus ir toliau stengtis, kad jis būtų dar labiau efektyvus, gražus, jaukus, patogus kiekvienam keliaujančiam, kuriame tilptų visos norinčios skraidyti aviakompanijos ir kitos čia dirbančios įmonės“, – sako naujasis oro uosto vadovas.

G. Almanto teigimu, oro uosto paslaugos keleiviams prasideda nuo keleivio kelionės į oro uostą ir baigiasi jo išvykimu iš jo – tai kompleksinis procesas, susidedantis iš paslaugų grandinės. Pavyzdžiui, keleivių saugumo patikra yra viena iš  paslaugų keleiviui, tačiau ir čia jis turi jaustis patogiai, saugiai bei būti patenkintas gaudamas šią paslaugą.

„Oro uostas nėra tik priimanti ir išleidžianti lėktuvus izoliuota teritorija. Jo  veikla turi labai svarbios reikšmės plačiam interesų turėtojų ratui – aviakompanijoms, antžeminio aptarnavimo bendrovėms, krovinių vežėjams, savivaldybėms, verslininkams, tiesiogiai su turizmu susijusioms pramonės šakoms, pvz. viešbučiams, restoranams ir barams – visi jie suinteresuoti, kad oro uostas dirbtų sėkmingai, o tuo pačiu ir įpareigoja aktyviai bei intensyviai prisidėti prie oro uosto plėtojimo ir jo sėkmingos veiklos. Visi kartu dirbame vardan vieno bendro tikslo, kurį pasieksime tik sutelkę savo pastangas ir vienas kitam padėdami, o ne konkuruodami ar trukdydami“, – sako G. Almantas.

Anot TVOU vadovo, anksčiau ir Lietuvos oro uostai konkuravo tarpusavyje. Dabartinio TVOU vadovo vizija – konkurenciją pakeisti į kooperaciją.

„Visi šalies oro uostai turi dirbti išvien. Tik optimizavę vidinius oro uostų verslo procesus, efektyviau panaudoję išteklius ir infrastruktūrą, sukursime geresnės kokybės paslaugas keleiviams bei palankesnę darbo aplinką aviakompanijoms“, – sako G. Almantas ir tikisi, kad šią jo viziją pavyks įgyvendinti per 2–3 metus.

Prieš pradėdamas dirbti Vilniaus oro uoste, G. Almantas Kopenhagos verslo mokykloje (CBS) rašė disertaciją tarptautinių verslo derybų etikos ir moralės tema, dėstė klimato kaitos teisę ir verslo strategiją, vedė tarptautinių derybų seminarus bei mokymus tarptautinių įmonių vadovams ir studentams, buvo derybų bei vadovavimo strategijos mokymo programos (EMBA) vadovas.
2012 m. dirbo mokslinį darbą verslo etikos, tarpkultūrinės komunikacijos ir įmonių socialinės atsakomybės srityje Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kopenhagos oro uoste buvo atsakingas už įmonės socialinės atsakomybės politikos formavimą ir įgyvendinimą, dirbo su Kopenhagos oro uosto valdomų oro uostų Didžiojoje Britanijoje, Meksikoje, JAV ir Filipinuose plėtojimo bei operavimo projektais.
Prieš tai 8 metus buvo Šveicarijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų valdybos narys ir prezidentas, vertėsi advokato praktika aviacinės teisės srityje Lietuvoje, dirbo advokatų kontoroje bei finansų institucijose Šveicarijoje ir Lichtenšteine.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU)

Į Vilnių su vienos dienos vizitu atvyko Čekijos premjero Petro Nečaso vadovaujama delegacija ir grupė verslo atstovų.

Šiandien įvykusiame Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus ir Čekijos Ministro Pirmininko Petro Nečaso susitikime buvo aptarta dvišalių santykių raida, ekonominis bendradarbiavimas, energetikos klausimai, pristatyti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje prioritetai.

Lietuvos Vyriausybės vadovas palankiai įvertino besiklostančius tarpvalstybinius santykius, atkreipdamas dėmesį, kad šalių pozicijos sutampa daugeliu klausimų. „Tikiuosi, kad vizito proga rengiamas verslo forumas padės atrasti naujų erdvių iniciatyvoms ir bendriems projektams, suteiks postūmį ekonominiam bendradarbiavimui, – sakė A. Butkevičius.

Lietuvos Vyriausybės vadovas padėkojo už Čekijos dalyvavimą NATO oro policijos misijoje, Zokniuose saugant Baltijos šalių erdvę, ir palaikymą, Lietuvai kandidatuojant į nenuolatines Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nares ir siekiant narystės Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.

„Čekija ir Lietuva yra patikimos partnerės NATO ir ES. Esame pasirengę pasidalyti pirmininkavusios šalies patirtimi“, – patikino Čekijos Ministras Pirmininkas  P. Nečasas.

Kalbėdamas apie būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES Ministras Pirmininkas A. Butkevičius pažymėjo, kad pasiruošimo darbai pasiekė galutinį etapą. „Mūsų darbotvarkės prioritetai – stiprinti ir atkurti pasitikėjimą ES ekonomika, konkurencingumo skatinimas ir darbo vietų kūrimas, glaudesni ryšiai su Rytų  partneriais ir atviras  kelias tolesniam plėtros procesui. Europa yra stipri ir gyvybinga, todėl esame tikri, kad kartu įveiksime sunkmečio sukurtas problemas. Pirmininkaujanti Lietuva yra pasiryžusi prie to svariai prisidėti“.

Premjeras A .Butkevičius taip pat akcentavo, kad pirmininkavimo metu Lietuva skirs dėmesį ES energetikos vidinės rinkos kūrimui. Pritardamas šiai aktualijai P. Nečasas pabrėžė, kad Čekija stipriai remia vieningos ES energetinės erdvės formavimą.

Čekijos Vyriausybės vadovas išreiškė pasitenkinimą pastaraisiais metais suaktyvėjusiais dvišaliais prekybos ir verslo ryšiais – Lietuva yra didžiausias prekybos partneris iš Baltijos valstybių. „Mūsų verslininkai, atvykę į forumą Vilniuje, mato gerų perspektyvų investicijoms, – pažymėjo P. Nečasas.

Lietuvos ir Čekijos premjerai pasveikino Vilniuje  surengtą verslo forumą, kuriame dalyvavo finansų, medicinos, informacinių technologijų, transporto, energetikos ir kitų sričių atstovai iš dvidešimt Čekijos įmonių.

Lietuvos ir Čekijos prekybos apyvarta pernai išaugo 19, 7 proc., Lietuvos eksportas padidėjo 13 proc. Čekija užima 22 vietą Lietuvos eksporto partnerių sąraše. Pernai 8,5 proc. išaugo ir čekų turistų srautas į Lietuvą. Lietuva daugiausia importuoja medikamentus, automobilius ir kitas transporto priemones, geležinkelio lokomotyvų, riedmenų dalis.

Čekija yra 35 pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį. Daugiausiai investuota į didmeninę ir mažmeninę prekybą bei profesinę, mokslinę ir techninę veiklą.

Čekijos Ministro Pirmininko P. Nečaso vizito darbotvarkėje – susitikimas su Seimo Pirmininku V. Gedvilu, parodos „Moravijos kolekcija“ atidarymas Parlamento galerijoje. Svečias taip pat susitiks su Europos humanitarinio universiteto studentais, o  Vilniaus geležinkelio stotyje  jam bus pristatyta, kaip keleivių pervežimui panaudojami Čekijoje pirkti dviaukščiai traukiniai, kurių iš viso planuojama nupirkti dešimt.

Čekijos premjeras Antakalnio memoriale padės gėlių ir pagerbs kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę atminimą.

Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija

Pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ finansiniai rezultatai buvo 33 mln. litų (6,7 mln. latų) geresni nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiemet jie augo 41 procentu.

„Per 2012 m. savo konsoliduotus finansinius rezultatus pagerinome 325,6 mln. litų (66 mln. latų), o pastarąjį ketvirtį vėl viršijome sau nustatytus tikslus“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius oro bendrovės pelningumas padidėjo 10 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bendrovė generavo 219,5 mln. litų (44,5 mln. latų) pajamų. Šiuo laikotarpiu pajamos iš vienos sėdimos vietos nuskridus vieną kilometrą (RASK) buvo 8 procentais didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Šių metų sausio-kovo mėnesiais „airBaltic“ atliko beveik 9,7 tūkst. skrydžių – 13 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien kovą buvo atlikti daugiau nei 3,4 tūkst. skrydžių.

Pirmąjį ketvirtį bendrovė skraidino beveik 535 tūkst. keleivių. Vien kovą šis skaičius viršijo 200 tūkstančių. Lėktuvų salonų užpildymo santykis per ketvirtį siekė 63 proc., o kovą – 69 procentus.

Oro bendrovės „airBaltic“ 15 minučių skrydžių punktualumo rodiklis praėjusį mėnesį sudarė 83,9 proc. per pirmąjį ketvirtį.  Tai reiškia, jog per šį laikotarpį 83 lėktuvai iš 100 pakildavo laiku arba vėluodami ne daugiau nei 15 minučių.

Šių metų vasarą, be jau įprastų maršrutų, „airBaltic“ keleivius skraidins šešiomis naujomis kryptimis. Su oro bendrove keleiviai galės pasiekti Prahos (Čekija), Hevizo-Balatono (Vengija), Olbijos (Sardinija, Italija), Larnakos (Kipras), Maltos ir Rijekos (Kroatija) oro uostus. Iš viso „airBaltic“ skraido 60 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse.

„Air Baltic Corporation“

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) 2012 metais sėkmingai vykdė savo veiklą ir prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos, o ypač - eksporto augimo. LEZ  įmonių  apyvarta pasiekė 3,04 milijardo litų, eksportas viršijo 2,43 milijardo litų, tai sudaro apie 5 procentus viso Lietuvos eksporto.

2012 metais zonoje veikė 17 įmonių, dar 6  vykdė statybos ar projektavimo darbus. Zonos įmonėse dirbo beveik 1,5 tūkstančio darbuotojų. Lietuvos įmonės, gaunančios užsakymus iš LEZ įmonių, papildomai sukūrė apie 800 naujų darbo vietų.

Klaipėdos LEZ įmonės 2012 metais investavo 113 mln. litų, iš Lietuvos įmonių pirko prekių ir paslaugų už 784 mln. litų. Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios (2002 m.) į zoną pritraukta 1,7  milijardo litų investicijų, pagaminta produkcijos už 16 milijardų litų, eksportuota produkcijos už 12,5  milijardo litų, valstybei sumokėta beveik 400 milijonų litų mokesčių.

Praėjusiais metais LEZ įmonės valstybei sumokėjo 38,8 milijonus litų mokesčių  - dešimčia milijonų daugiau negu 2011 metais. Iš valstybės LEZ įmonėms pernai suteikta mokestinių lengvatų už 7,9 milijono litų.

Praėjusiais metais padidėjo investuotojų susidomėjimas LEZ galimybėmis – sulaukta virš 70 potencialių klientų iš JAV, Norvegijos, Vokietijos, Kinijos, Švedijos, Rusijos, Suomijos, Danijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, taip pat iš Lietuvos.

2012 metais LEZ įmonė UAB „Haidelberg Cement Klaipėda“ pradėjo gamybą, UAB „Fortum Klaipėda“ baigė termofikacinės jėgainės statybos darbus, UAB „Vesvela“ pradėjo statyti žuvies perdirbimo gamyklą.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė

Tarptautinę muziejų dieną, kuri bus pažymima jau šį šeštadienį, Lietuvos jūrų muziejus pasitinka gamtosauginių ir istorinių renginių gausa, aprėpiančia tiek pačių mažiausiųjų auditoriją, tiek patrauklią rimtiems vyrams. Renginių maratonas prasidės ketvirtadienį Tarptautine Baltijos jūros kiaulės diena, penktadienį ruoniuko Vardynų šventės proga skelbiamas nemokamas muziejaus lankymas, šeštadienį rengiama konferencija „Kuršių marių tradicinė laivyba: istorija ir šiandiena“. Tos pačios dienos vakare Nerijos fortą, kuriame įsikūręs Jūrų muziejus, užims ... piratai. Taip prasidės Muziejų nakties renginys „Baltijos jūros piratai“. Visas tris dienas lankytojams bus pristatoma ir šio sezono naujovė – elektroninis gidas, kuris buvo parengtas muziejui dalyvaujant tarptautiniame projekte BalticMuseums 2.0 Plus .

Vaikų namų auklėtiniai susipažins su Baltijos jūros kiaule
Ketvirtadienį, gegužės 16-ąją, su paslaptingu ir įdomiu Baltijos jūros gyvūnu – jūros kiaule bus supažindinti Klaipėdos vaikų globos namų auklėtiniai. Po edukacinės dalies jie kurs meninę instaliaciją „Išsaugokime Baltijos jūros kiaules“.  

Baltijos jūros kiaulės diena buvo pradėta minėti Lietuvos jūrų muziejui įsitraukus į ASCOBANS (Agreement on the Conservation of Small Cetaceans of the Baltic and North Seas) organizaciją, kurios tikslas – išsaugoti mažuosius banginius Baltijos ir Šiaurės jūrose. ASCOBANS susitarimas pasirašytas 1991 metais.

Kiekvienais metais muziejus ieško būdų, kaip patraukti visuomenės dėmesį ir išradingai pateikti informaciją apie šį, Lietuvoje dar mažai žinomą, gyvūną. Buvo surengtas seminaras ir ... jūros kiaulyčių nuotraukų paroda, taip per panašių pavadinimų žaismą akcentuojant šių gyvūnų skirtumus. Prieš dvejus metus akcijos „Apkabink jūros kiaulę“ metu 1700 žmonių gyva grandinėle pavaizdavo pajūryje Baltijos jūros kiaulės figūrą.

Vardynų šventės proga – nemokamas muziejaus lankymas
Penktadienis, gegužės 17-oji, –Vardynų šventė – smagiausia metų diena muziejuje. Vardą Baltijos pilkajam ruoniukui rinko visos Lietuvos vaikai.

Ši diena prasidės iškilmingai – patrankos šūviu ir Kopgalio vėliavos pakėlimu. Visą dieną su lankytojais bendraus gyvūnų prižiūrėtojai, pristatydami edukacinių šėrimų metu savo augintinius, ruoniuką sveikins „YAMAHA“ muzikos studijos jauniausieji, bus atidaryta įspūdinga Pasaulinio vandenyno muziejaus (Kaliningradas) paroda „Geriausios laukinės gamtos fotografijos „Auksinis vėžlys – 5“, kuriama auksinio ruoniuko istaliacija. 

Ruoniuko vardynų šventė prasidės 13.00 valandą muziejaus amfiteatre. Joje be ruoniuko draugų – Kalifornijos jūrų liūtų – pasirodys šokių ir muzikos studijos "Švyturiukai", "Credo", "Muzika kartu" „YAMAHA“.

Šeštadienis skirtas laivams ir piratams
Šeštadienį, gegužės 18-ąją, 10.30 val. prasidės kartu su Klaipėdos  rajono turizmo informacijos centru rengiama konferencija „Kuršių marių tradicinė laivyba: istorija ir šiandiena“ , kurioje bus pristatytos istorinės Lietuvos burvaltės ir pasidalinta gerąja patirtimi statant bei pritaikant jų replikas kultūriniam turizmui. Pranešimus skaitys Jūrų muziejaus ir Kaliningrado Pasaulinio okeano muziejaus istorikai, įžvalgomis dalinsis laivų statytojai-praktikai, bus diskutuojama apie Lietuvos, kaip jūrų valstybės, potencialą, pristatyta laivadirbio Jono Gižo etnografinės sodyba.

Na, o vakare Nerijos forte siautės piratai. Norintys prie jų prisijungti, kviečiami 18.00 val.– nemokamu piratišku „Smiltynės perkėlos“ pėsčiųjų keltu atplaukti į muziejų. Piratiškas aksesuaras – privalomas.
Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, pagrindinė piratiškos nakties „Baltijos jūros piratai“ tema – pažintis su vikingu laivu drakaru. Jo repliką lankytojai galės ir pamatyti Laivybos ekspozicijoje, o įsiminti raiškias ir išskirtines šio laivo formas padės bendro drakaro paveikslo kūrimas. Jaunų ir vyresnių piratų laukia galimybė pamiklinti pirštus ir smegenis daugelyje edukacinių dirbtuvių: lankytojai bus supažindinti su piratiška jūrinių vėliavų abėcėle, lankstys origami laivus, išmoks piratiškų dainų ir šokių. Bus renkamas piratiškiausias renginio dalyvis ir, be abejo, ieškoma forte paslėpto lobio. Vakaro metu skambės piratiški būgnai, o nepasiklysti Nerijos forte padės modernus elektroninis gidas.

Jūrinis transportas, tituluojamas seniausia transporto rūšimi, išlieka ir viena patraukliausių transporto rūšių. Reikia tikėtis, kad tokiu ir liks, bent jau kol du trečdaliai žemės yra dengiami vandens. Tai – vienintelė transporto rūšis pajėgi išspręsti stambių krovinių pervežimą ir krovinių, pasiekiamų tik jūros keliu pristatymo klausimus. Ši transporto rūšis vertinama ir kaip ekologiškas krovinių transportavimo būdas.
 
Ši transporto rūšis, sulaukia ir nuolatinio ekspeditorių dėmesio dėl itin svarbios savybės – nuolat kintančios kainos. Kaip ir visų kitų globalių verslų, jūrinio pervežimo kaina yra diktuojama stambiųjų jūrinių linijų, tačiau kas verčia didžiąsias kompanijas nuolat keisti kainų politiką?
 
Pagrindinės kainų svyravimo priežastys yra BAF ir CAF mokesčiai, sietini su naftos kainos ir Amerikos dolerio kurso svyravimais, jūrinių uostų mokesčiai, bei, priklausomai nuo ekonominių faktorių, kompanijų skelbiami GRI (General Rate Increase). Jūrinių uostų mokesčiai keičiasi gana retai, kuro kainos įtaka minimali, bet krovinių kiekis – dydis nusakomas. Nusakomas, nes čia, kaip visame vartojime yra tam tikras sezoniškumas – pagrindiniai krovinių srautų augimai fiksuojami prieššventiniu laikotarpiu laikotarpiu, kuomet itin aktyvėja prekyba. Sezoniškumas paprastai prasideda dar prieš pagrindines šventes – mūsų Kalėdoms pradedama ruoštis jau rugpjūčio – spalio mėnesiais, nes išplaukęs konteineris lapkričio pabaigoje, paprastai gavėjo prieš šventes nepasieks, tačiau iš esmės šios transporto rūšies sezoniškumas niveliuojasi.
 
2012 m. dauguma jūrinių kompanijų deklaravo siekius susigrąžinti per krizės metus prarastas investicijas, bei ketinančios kelti pervežimų kainas, taip beje ir nutiko – 2012 m. pirmo pusmečio didžiųjų linijų kainų vidurkis buvo ketvirčiu (25 proc.) didesnis nei 2012 m. antro pusmečio ir maždaug 27 proc. didesnis nei 2011 m. antro pusmečio kainų vidurkis.
 
Įmonės “ABIPA logistics” atlikto tyrimo duomenimis, įvertinus 2011 ir 2012 m. kainų vidurkio statistiką, galima prognozuoti kainų kritimą 2013 m. Šiuo metu konstatuojama, kad 2013 m. sausio – kovo mėnesių kaina nors yra didesnė nei 2011 m. atitinkamą laikotarpį, tačiau tuo pačiu yra beveik 12 proc. mažesnė nei atitinkamu 2012 m. laikotarpiu.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Kazlų Rūda – Kaunas esamos vėžės rekonstrukcijos ir naujos europinio standarto vėžės tiesimo rangos darbų pirkimo konkurse gauti 6 dalyvių pasiūlymai.

Juos pateikė UAB „Hidrostatyba“, UAB „Eurovia“, AB „Panevėžio keliai“, UAB „Alkesta“, UAB Geležinkelio tiesimo centras ir UAB „Fegda“.

Ruožui Kazlų Rūda – Mauručiai mažiausią kainą - 197,6 mln. litų pasiūlė UAB „Eurovia“. Ruožui Mauručiai – Jiesia mažiausią kainą – 131,9 mln. litų pasiūlė AB „Panevėžio keliai“. Ruožui Jiesia – Kaunas mažiausią kainą – 208,4 mln. litų pasiūlė UAB „Hidrostatyba“. Visos kainos nurodytos su PVM.

Konkursiniai pasiūlymai bus įvertinti pagal du ekonominio naudingumo kriterijus – rangos darbų atlikimo terminą bei kainą.

„Džiugu, kad pakartotinis konkursas, davė apčiuopiamos naudos, tiekėjai įvertinę realią situaciją rinkoje ir perskaičiavę savo sąmatas pasiūlė kainas, kurios yra apie 78 mln. litų mažesnės, lyginant su anksčiau buvusiu ir dėl per didelės kainos nutrauktu konkursu. Be to, konkurso kartojimas pritraukė daugiau įmonių, manome, kad padidėjusi konkurencija taip pat įtakojo pasiūlytas, gerokai mažesnes kainas.“ –teigė „Rail Baltica“ projekto direkcijos direktorius A.Z. Kaminskas.

„Rail Baltica“