ABIPA duomenimis, nuo kovo mėnėsio pradėjusios kristi jūrinio pervežimo kainos šiuo metu beveik pasiekė maksimalias žemumas, tačiau matomai tokiomis ir pasilikti joms bus ganėtinai sudėtinga: jūrinės linijos Maersk, CMA ir EMC jau išplatino pranešimus, apie planuojamą kainų augimą nuo liepos mėnėsio pradžios.

„Realių kainos mažėjimo priežasčių reiktų ieškoti sumenkusiame vartojime – Europoje nuolat vyksta streikai, aukštas nedarbo lygis ir bendrojo vidaus produkto (BVP) gyventojui mažėjimo tendencijos, neatsveria augančios paklausos Rusijoje“ – susidariusią rinkos situaciją komentuoja Jūrinių ir Oro krovinių pervežimo skyriaus vadovas Sergej Mamajev.

Europos komisija taip pat fiksuoja BVP kritimą 0,1 proc. ES ir 0,4 proc. euro zonoje. Negatyvios nuotaikos eurozonoje paveikia ir jūrinio transportavimo rinką. Didžiosios jūrinės kompanijos yra linkusios keisti kainų politiką – Maersk planuoja nuo liepos mėnėsio dėl patiriamų nuostolių koreguoti įkainius, bei ir tai sieja su Tripple E laivu – pradedamas naudoti didžiausias pasaulyje transportinis laivas mažins konteinerių vieneto gabenimo – transportavimo savikainą. Tačiau ABIPA specialistai pabrėžia – antrąjį metų pusmetį  visuomet rinka atgyja, nes visas pasaulis pradeda ruoštis kalėdinei prekybai.

„Jūrinių pervežimų rinkoje susiklosčiusi tendencija, antrą metų pusmetį fiksuojamas krovinių augimas, nes realiai nuo rugpjūčio mėnesio prasideda pasirengimas kalėdiniam periodui“ – sako S. Mamajev.

JSC «Abipa Logistics»

Europos Komisijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Vilkul neseniai pareiškė, kad reikia sukurti priemones, kurios užtikrintų Ukrainos kelių paviršių priežiūros sistemą. Tam tikslui pasiekti, Ukrainoje pradėta diegti nauja automatinės transporto priemonių kontrolės sistema.
 
A. Vilkul  teigimu, pirmiausiai Ukrainoje reikia įgyvendinti  Europoje veikiančią krovininių automobilių svorio kontrolės sistemą, pagal kurią būtų privaloma rinkliava už sunkvežimius, kurių ašies apkrova būtų 11,5 tonos. Surinktos lėšos būtų naudojamos Ukrainos kelių priežiūrai. Anot jo, taip pat būtina didinti baudas, sunkiasvoriams automobiliams, kurių masė viršija reikalavimus.
 
Ukrainoje jau pradėta įrenginėti nauja kontrolės sistema. Automatinė duomenų fiksavimo sistema komplektuojama su kvarco jutiklių svarstyklėmis ir skaitmeniniais fotoaparatais, leis nustatyti važiuojančio automobilio greitį, transporto priemonės duomenis, jos masę, kelionės datą ir laiką.
 
Sistemos davikliai (sensoriai) klojami kelio paviršiuje yra sujungti kabeliu prie centrinio bloko, į kurį siunčiama  visa informacija. Per ateinančius metus Urkainoje planuojama įsteigti 60 automatinės kontrolės taškų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvos geležinkeliais pervežta daugiau nei 1,9 mln. keleivių arba 4,5 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
„Vykdoma keleivių lojalumo programa, taikomos nuolaidos bei organizuojamos akcijos džiugina rezultatais – žmonės vis dažniau keliauja traukiniais. Stengsimės dar labiau tobulinti teikiamas paslaugas bei tikimės, kad keleivių srautai ir toliau augs“, – sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dalijus Žebrauskas.

Gegužės mėnesį Lietuvos geležinkeliais keliavo daugiau nei 422 tūkst. keleivių, arba 4,7 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m.

Gegužę maršrutu Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas–Naujoji Vilnia keliavo daugiau nei 109 tūkst. keleivių, arba 6,1 proc. daugiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais. Keliavusiųjų maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius skaičius išliko stabilus, palyginamuoju laikotarpiu augimas nesiekė 1 proc. – vežta beveik 41 tūkst. keleivių.

5,5 proc. išaugo keliavusiųjų maršrutu Naujoji Vilnia–Vilnius–Trakai–Naujoji Vilnia skaičius – vežta beveik 30 tūkst. keleivių. Maršrutu Vilnius–Ignalina–Turmantas–Vilnius palyginamuoju laikotarpiu pervežti 37 tūkst. keleivių, arba net 6,8 proc. daugiau. Daugiau nei 50 proc. išaugo keliavusiųjų maršrutu Vilnius–Oro uostas–Vilnius skaičius – vežta beveik 10 tūkst. keleivių.

Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius. Gegužę tarp dviejų sostinių keliavo daugiau nei 26 tūkst. keleivių, arba 19 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Strateginė Baltijos jūros uostų padėtis bei atrasti saviti jūrinių uostų krovinių ekspedijavimo sprendimai, leidžia sąlyginai mažame pakrantės ruože išlaikyti klientų dėmesį. Mūsų įmonės specializacija ir pagrindinis tikslas, klientui padėti išsirinkti jam tinkamiausią tiekimo grandinę kuri apima ir maršruto bei jūrinio uosto parinkimą. Nuo 2007 m. pradėję gabenti jūrinius krovinius į Rusiją ir kitas NVS šalis, pradėję bendradarbiauti su Baltijos jūros regiono jūriniais uostais, išmanome jūrinių krovinių gabenimo rinką.

Vienu iš aktualiausių momentų jūrinių krovinių gabenimo versle – laikas, suteikiamas nemokamai naudotis konteineriu, laivui atvykus į paskirties uostą bei jį saugoti uosto teritorijoje. Ilgesnis nemokamas saugojimas uoste yra naudingas klientams, kurie už produkciją atsiskaito konteineriui atvykus į paskirties uostą, kadangi sumokėjus už prekes prieš pat atvykimą, siuntėjas galės atlikti krovinio perleidimo gavėjui patvirtinimo procedūras laiku ir išvengti papildomų kaštų. Ilgesnis nemokamas laikas skirtas naudojimuisi konteineriu taip pat yra itin svarbus, kai krovinys pristatomas toli nuo jūros uosto esančiam klientui, todėl dauguma jūrų uostų terminalų, bei juose dirbančių jūrinių linijų turi savo sprendimus tenkinančius šiuos klientų poreikius. 

Ekspeditoriui ir jo klientui transportavimas per Rusijos jūrinius uostus kuo toliau tuo labiau tampa kantrybės išbandymu. Pirmiausia  - Rusijos Federacijos teisiniai reikalavimai muitinimo procedūras atlikti iš karto jūriniame uoste. Ateityje planuojama, kad visi kroviniai bus išmuitinami pasienio postuose, todėl jau šiuo metu yra taikomi apribojimai tranzitu vežti prekes į kitus muitinės postus ir muitinti jas ten, nebent tam būtų svari priežastis. Vidaus tranzito procedūra  vežant krovinius iš vieno muitinės posto į kitą gali būti atlikta tik vežant prekes vežėjui, turinčiam muitinės pervežėjo  statusą, o tai pabrangina pristatymą nuo 1,5 karto.

Neplanuoti ir planuoti patikrinimai.  Vežant prekes iš užsienio, muitinės sistema, deklaruojant prekes, atsitiktiniu būdu išrenka keletą prekių savininkų, kurių prekės turi būti patikrinamos. Gabenant prekes pirmą kartą, jos bus tikrinamos privalomąja tvarka. Taip pat kartais yra vykdomos „akcijos“, kai tam tikros rūšies prekės yra tikrinamos dažniau nei įprastai. Patikrinimų metu itin skrupulingai tikrinamas krovinio svoris, bei jo atitikimas deklaruojamam dokumentuose, priešingu atveju gali būti laikoma, kad bandoma įvežti daugiau krovinio, o tai reiškia baudas ir būsimų krovinių patikrinimus.

Apkrova. Rusijos uostai yra užkrauti labiau nei kiti uostai regione, todėl prekių patikrinimas paprastai trunka nuo 2 iki 4 dienų. Jeigu aptinkami neatitikimai dokumentuose, jų taisymas gali užtrukti iki kelių savaičių (priklausomai nuo jų mąsto).  Negelbėja ir nemokamas 5 d. prekių saugojimas.

Atsižvelgiant į šias papildomų kaštų ir laiko sąnaudų reikalaujančias sąlygas ekspeditoriai paprastai klientams siūlo gretimus Sankt Peterburgui Talino (Estija), Kotkos (Suomija), Rygos (Latvija), Klaipėdos (Lietuva) jūrinius uostus. Baltijos uostuose galima pasverti krovinį prieš įvežant į NVS šalis, tad visuomet aišku, kad svoris atitinka deklaruojamą dokumentuose. Produkciją, kuri paprastai yra ilgą laiką sandėliuojama prieš ją realizuojant, galima sandėliuoti kaimyninėse valstybėse, kadangi tai yra arti pasienio (pristatymas mažos partijos gali trukti nuo 3 iki 7 dienų priklausomai nuo krovinio skubumo ir jo dydžio). Sandėliavimas kaimyninėse šalyse yra apie du kartus pigesnis, tuo pačiu metu įmonės gali pagerinti savo piniginius srautus, nes joms nereikia mokėti mokesčių už prekes valstybei kol prekė nėra reikalinga galutiniam vartotojui.

JSC «Abipa Logistics»

M.I.F.F.A. asociacijos konferencijoje pristatytos jūrinių pervežimų rinkos naujienos

Kasmetiniame tarptautinio ekspeditorių tinklo M.I.F.F.A. susitikime, Barselonos uosto Strategijos vadovas Jordi Torrent ir Maersk linijos atstovas Jose Maria Piccazo pristatė jūrinio transporto naujienas. Jų manymu 2013 m. jūrinio transporto rinka bus pažymėta strateginių pokyčių ženklu.

„Maersk linijai atstovaujantis  J. M. Piccazo konferencijoje pristatė koncerno poziciją jūrinių krovinių transportavimo rinkos atžvilgiu. Jo teigimu, jūrinių pervežimų rinka  yra ligota, mažėjanti krovinių pasiūla neatsveria paskutiniais metais išaugusios laivų pasiūlos. Ignoruojančios šiuos faktus linijos gali tikėtis pelnų smukimo ir nuostolių metų gale“ – sakė pasaulinio tinklo plėtros projektų vadovas Tomas Brasiūnas.

Kaip jau anksčiau pranešė ABIPA atliktoje jūrinių pervežimų kainų analizėje, fiksuojama  šių metų tendencija – kainų kritimas, kuri dar labiau skatina ekspeditorius konkuruojant mažinti pervežimų kainas, taip siekiant pritraukti kuo didesnius krovinių srautus.

Jūrinių pervežimų rinkos subalansavimas reikštų pasiūlos, tai yra transportinių jūrinių laivų kiekio mažinimą. Tai galima pasiekti keliais būdais – didinant laivo tonažą ir atitinkamai surenkant didesnį krovinių kiekį, arba konsoliduojant krovinius, kaip pavyzdžiui kelių kompanijų kooperavimasis į bendras verslo grupes.

„Maersk linijos pozicija – mažinti turimų laivų kiekį ir didinti krovinių per laivą skaičių, atsispindi netrukus pradėsiančiu eksploatuoti Triple –E. Šis laivas laikomas didžiausiu jūriniu kroviniuniu laivu“ – sakė T. Brasiūnas.

JSC «Abipa Logistics»

Rygoje pasibaigusiame „Rail Baltica“ specialios darbo grupės posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos atstovas, aptartas Lietuvos susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus siūlymas greičiau ir efektyviau įgyvendinti projektą.

Lietuva projekte dalyvaujančioms šalims – Lenkijai, Latvijai, Estijai ir Suomijai – pasiūlė įsteigti penkių šalių Europos ekonominių interesų grupę (EEIG), atsakingą už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą: už parengiamųjų darbų koordinavimą ir administravimą, paraiškos parengimą ES finansavimui gauti, įgyvendinimo planų rengimą, krovinių ir keleivių srautų pritraukimą.
Pasak Lietuvos atstovų, iki šiol svarstomas bendros įmonės steigimo modelis neatitinka keliamų lūkesčių, todėl siūloma sukurti EEIG. Tokiu principu veikiantys modeliai pastaruoju metu Europos Sąjungos (ES) šalyse dažnai ir efektyviai naudojami tarptautiniams geležinkelių koridoriams valdyti.

„Pasirinkus šią teisinę formą bus galima labiau paspartinti projekto įgyvendinimą ir sutaupyti nemažai „Rail Baltica“ dalyvaujančių valstybių lėšų. Taip pat galėsime laiku pateikti paraišką ES paramai gauti“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius ir pridūrė, kad tarp valstybių sutartus projekto parengiamuosius darbus Lietuva šiuo metu atlieka netgi aplenkdama LR Vyriausybės patvirtintą grafiką.

Išklausiusios pateiktus argumentus projekte „Rail Baltica“ dalyvaujančios šalys iš esmės pasveikino Lietuvos iniciatyvą, akcentuodamos idėjos teikiamą naudą. Dėl Lietuvos siūlomo „Rail Baltica“ efektyvaus įgyvendinimo modelio šalys turėtų apsispręsti artimiausiu metu.

„Rail Baltica“ – europinio standarto geležinkelio linija, kurios projektuojamas greitis – 240 km/h, sujungs Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Aukšti Lenkijos ir Baltarusijos muitinių pareigūnai surengė susitikimą, kuriame nusprendė, kad jų pareigūnai dalinsis informacija apie sudėtingas situaciją jų reguliuojamuose pasienio kontrolės postuose.
 
Abiejų šalių ekspertai nutarė, kad pasienyje susidarius sudėtingoms situacijoms, kurios sutrikdytų sienos kirtimo ritmą, pareigūnai informuos kaimyninės šalies postų pareigūnus. Toks sprendimas priimtas siekiant sumažinti sienos kirtimo laiką. Greitu metu bus pasirašytas sprendimą patvirtinantis dokumentas.
 
Susitikime ekspertai aptarė padėtį „Domačevo-Slovatyči“ pasienio kontrolės punktuose ir galimybes per juos važiuoti sunkiojo krovininio transporto priemonėms ir keleiviniams autobusams. Šiuo metu šiuos pasienio kontrolės punktus gali kirsti tik lengvieji automobiliai, keleiviniai mikroautobusai, kurių masė neviršija 3,5 t.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Birželio 11 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Panevėžio keliai“ pasirašė rangos darbų sutartį, pagal kurią rangovas 24 km atkarpoje nuties ES standartus atitinkančią 1435 mm pločio europinę vėžę ir rekonstruos esamą 1520 mm pločio geležinkelio liniją.

Šiuos darbus AB „Panevėžio keliai“ įsipareigojo atlikti už 165,7 mln. litų  be PVM. Darbų atlikimo trukmė – 18 mėnesių.

Skelbtame viešajame konkurse taip pat dalyvavo UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, AB „Kauno tiltai“, Leonard Weis RTE AS ir UAB „Šiaulių plentas“.

Konkursiniai pasiūlymai įvertinti pagal du kriterijus – rangos darbų atlikimo terminą bei kainą.

AB „Panevėžio keliai“ projekto vykdymo metu rekonstruos esamą 1520 mm pločio vėžės geležinkelio ruožą Marijampolė – Kazlų Rūda kartu įrengiant papildomą 1435 mm vėžės pločio geležinkelio kelią. Rekonstruos ir modernizuos Vinčų ir Kazlų Rūdos geležinkelio stotis, 17 pralaidų ir 2 tiltus, įrengs 2,33 kilometro garsą slopinančių sienelių. Pritaikys esamos signalizacijos ir ryšių sistemą, riedmenų automatinės kontrolės priemonių tinklą, elektros tiekimo sistemą, automatikos sistemą ir kitas sistemas rekonstruojamai 1520 mm pločio vėžės linijai. Atliks kitus būtinus darbus, numatytus techniniame projekte siekiant užtikrinti sklandų eismą tiek rekonstruojama, tiek ir naujai įrengiama geležinkelio linijomis.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Liuksemburge vykusios Europos Sąjungos (ES) Transporto, Telekomunikacijų ir Energetikos tarybos transporto klausimams skirtame posėdyje Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus transporto srityje.
Pasak ministro, Lietuva prioritetą teiks infrastruktūros tinklų plėtros, transporto priemonių saugumo ir saugos, sąžiningos konkurencijos, naujų technologijų plėtros klausimams, taip siekdama užtikrinti ES ekonomikos augimą ir efektyvų Bendrosios rinkos veikimą.
„Vienas svarbesnių uždavinių – pasiekti ES šalių narių susitarimą dėl alternatyvių degalų infrastruktūros diegimo direktyvos, kuri leistų sumažinti priklausomybę nuo naftos ir didinti Europos ekonomikos konkurencingumą“, – sakė R. Sinkevičius.

Liuksemburge ES valstybių narės ir Izraelis, atstovaujami transporto ministrų, pasirašė susitarimą aviacijos srityje, kuris suteiks galimybę ES vežėjams nevaržomai (be atskirų leidimų) skristi į Izraelį ir Izraelio vežėjams –  į bet kurią ES valstybę narę.

Pasak iš Lietuvos pusės susitarimą pasirašiusio susisiekimo ministro R. Stankevičiaus, tikimasi, kad šis susitarimas labai paskatins konkurenciją, iš to laimės keleiviai, nes turės didesnį oro vežėjo skrydžių tarp ES valstybių narių ir Izraelio pasirinkimą. Šį susitarimą dar turi ratifikuoti visų 27 ES valstybių narių ir Izraelio parlamentai.

Aviacijos srityje ministrai sutarė dėl Tarybos bendrojo požiūrio dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius Reglamento projekto, laivybos klausimais pasiekė Tarybos bendrąjį požiūrį dėl jūrinės įrangos direktyvos projekto.

Sausumos klausimų srityje pasiektas Tarybos bendrasis požiūris dėl Geležinkelių techninės sąveikos Direktyvos projekto, kuris yra 4-ojo Geležinkelių paketo dalis, ir bendrasis požiūris dėl dviejų tinkamumo važinėti keliais paketo teisės aktų – bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose Direktyvos projekto ir transporto priemonių registracijos dokumentų Direktyvos projekto.

„Labai svarbu, kad Taryboje pasiektas sutarimas dėl dviejų tinkamumo važinėti keliais ES teisės aktų, tai sudaro gerą pagrindą Lietuvai toliau tęsti darbą šioje srityje ir derėtis su Europos Parlamentu, siekiant galutinio sutarimo dėl šių teisės aktų“, – teigė ministras R. Sinkevičius.

Tarybos metu buvo pateikta informacija apie prekybą emisijomis aviacijoje, Europos Komisija pristatė oro keleivių teisių pasiūlymą, informavo apie uostų politikos peržiūros, keleivinių laivų saugumo ir kainų skaidrumo aviacijoje klausimus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2013 m. birželio 6 d. įvyko XXI-asis Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos “LINEKA” kongresas, kurio metu iškilmingai paminėtas asociacijos veiklos dvidešimtmetis.
 
Ekspeditorius ir logistus sveikino Susisiekimo vice ministras Vladislav Kongratovič, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius, viceprezidentas Gediminas Rainys, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA prezidentas Algimantas Kondrusevičius, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko pavaduotojas Eugenijus Ruškus, AB “Lietuvos geležinkeliai” generalinis direktorius Stasys Dailydka, Šiaulių miesto mero pavaduotojas Juras Andriukaitis, atstovai iš Vilniaus prekybos pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos Respublikos muitinės, kiti LINEKA partneriai ir svečiai.
 
Iškilmingame minėjime garbės prezidento vardas suteiktas pirmąjam Asociacijos LINEKA prezidentui prof. habil. dr. Adolfui Baubliui.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 440 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1434 „Dėl Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, Inspekcija prašo keleivius ir krovinius vežančias įmones, kurių vežėjo buveinės ir vežėjo valdymo centro adresai yra skirtingi, pateikti vežėjo valdymo centro adresą Inspekcijai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

„Rail Baltica“ bėgis po bėgio ir sutartis po sutarties tampa realybe – rytoj bus pasirašytos vienos paskutiniųjų, daugiamilijoninės sutartys!

Rytoj, birželio 11 d., 15:00 val. kviečiame Jus į net trijų „Rail Baltica“ projekto sutarčių pasirašymą, kuris vyks Vilniuje, Mindaugo g. 12, 500-oje salėje (V aukštas).

Pirmoji sutartis bus pasirašoma su AB „Panavėžio keliai“ dėl europinės geležinkelio vėžės tiesimo tarp Marijampolės ir Kazlų Rūdos. Rangovas 24 km atkarpoje nuties ES standartus atitinkančią 1435 mm pločio europinę vėžę ir rekonstruos esamą 1520 mm pločio geležinkelio liniją. Šiuos darbus AB „Panevėžio keliai“ įsipareigojo atlikti už 166,7 mln. litų be PVM. Darbų atlikimo trukmė – 18 mėn.

Antroji sutartis bus pasirašoma su UAB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ konsorciumu. Rangovas turės atlikti Marijampolės geležinkelio stoties ir tarpstočio Marijampolė–Šeštokai rekonstrukciją. Sutarties vertė – beveik 75 mln. litų be PVM. Darbų atlikimo trukmė – 25 mėn.

Trečioji sutartis taip pat bus pasirašoma su UAB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ konsorciumu. Rangovas 33 km. atkarpoje tarp Šeštokų iki Marijampolės geležinkelio stočių nuties ES standartus atitinkančią 1435 mm pločio europinę vėžę ir rekonstruos esamą 1520 mm pločio geležinkelio liniją. Šiuos darbus konsorciumas įsipareigojo atlikti už beveik 216,8 mln. litų be PVM. Darbų atlikimo trukmė – 18 mėn.

Maloniai kviečiame dalyvauti ir lauksime atvykstant!

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Laivybos ir logistikos bendrovė DFDS iš Grimaldi Holding išsinuomojo keltą CORAGGIO, kuris nuo kitų metų pirmojo ketvirčio įsijungs į DFDS Baltijos jūros laivyną ir padidins maršruto Klaipėda – Karlshamnas (Švedija) pajėgumus.

CORRAGIO, kurį DFDS išsinuomojo penkiems metams su galimybe pratęsti kontraktą ilgesniam laikui, yra to paties tipo kaip VICTORIA SEAWAYS ir REGINA SEAWAYS. Šie modernūs ir našūs keltai šiuo metu dirba maršrute Klaipėda – Kylis (Vokietija). 

Nuo 2014 m pirmojo ketvirčio naujasis keltas pavaduos kitus Baltijos jūroje plaukiojančius laivus jų remonto laikotarpiu. Vėliau jis pakeis keltą LIVERPOOL SEAWAYS, kuris kursuoja maršrutu Klaipėda – Karlshamnas.  LIVERPOOL SEAWAYS bus perkeltas į kitą maršrutą.

CORAGGIO gali gabenti 2490 linijinių metrų krovinio ir 600 keleivių, tai yra 400 linijinių metrų ir beveik 300 keleivių daugiau nei LIVERPOOL SEAWAYS. „Tai gerokai sustiprins mūsų paslaugas transporto koridoriuje tarp Baltijos valstybių ir Skandinavijos. Todėl aš labai džiaugiuosi, kad galime patenkinti krovinius gabenančių klientų poreikius didesniems pajėgumams Klaipėda - Karlshamnas maršrute, o keleiviams pasiūlyti aukštesnius aptarnavimo standartus, kuriuos leidžia suteikti  keltas CORAGGIO“, – sakė Baltijos jūros verslo vieneto vadovas, DFDS viceprezidentas Anders Refsgaard.

„CORAGGIO maršrutą Klaipėda – Karlshamnas aptarnaus kartu su keltu OPTIMA SEAWAYS. Iš Klaipėdos ir  Karlshamno uostų abu šie keltai išvyks kiekvieną dieną“, – sakė šio maršruto direktorius Tomas Mačiulskis.

Keltas CORAGGIO pastatytas 2007 m. ir yra pirmasis iš aštuonių to paties tipo laivų, pastatytų italų laivų statykloje Nuovi Cantieri Apuania bendrovės „Grimaldi Group“ užsakymu. Planuojama, kad CORAGGIO plaukios su Lietuvos vėliava.

DFDS Seaways Lietuvoje

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius vakar, birželio 6 dieną, Liuksemburge vykusios Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) tarybos telekomunikacijų klausimams skirtoje dalyje pristatė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai telekomunikacijų srities prioritetus.

„Svarbus pirmininkavimo tikslas – sukurti pagrindą saugiems, patikimiems ir lengvai atliekamiems sandoriams internetu, kurie yra svarbi vieningos skaitmeninės rinkos dalis“, – sakė R. Sinkevičius.
Pasak ministro, pirmininkavimo metu Lietuva taip pat sieks greito Tarybos ir Europos Parlamento susitarimo dėl transeuropinių telekomunikacijų tinklų gairių Reglamento, kuris sukurs finansavimo mechanizmą, skatinantį investicijas į informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorių.

Taryboje vyko ministrų politiniai debatai dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės strategijos ir telekomunikacijų bei Informacinių ir ryšių technologijų sektorių vaidmens įgyvendinant šią strategiją.
„Europos Sąjungos mastu būtina skirti reikiamą dėmesį elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų plėtrai, siekiant, kad numatytais terminais būtų įgyvendintos Europos skaitmeninės darbotvarkės nuostatos dėl plačiajuosčio ryšio skverbties ir spartos”, – teigė R. Sinkevičius.

Tikimasi, kad šie politiniai debatai bus svarus indėlis į šių metų spalio mėnesį vyksiančią Europos Vadovų Tarybą, kuri bus skirta aptarti skaitmeninės darbotvarkės reikšmę ES paslaugų rinkai, smulkioms bei vidutinėms įmonėms, taip pat sąsajas su ES inovacijų politika. Ministras taip pat pabrėžė, kad kalbant apie radijo spektro potencialą, Lietuvoje yra 3 mln. gyventojų, o mobiliojo ryšio skevrbtis sudaro apie 5 mln. aktyvių vartotojų ir 1 mln. interneto vartotojų.

Tarybos posėdyje pirmininkaujanti Airija pristatė pažangos ataskaitą dėl Direktyvos projekto dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti. Aptardami šį klausimą ministrai diskutavo apie tinklų ir informacijos saugumo užtikrinimo svarbą Europos Sąjungoje. Pirmininkaujanti Airija taip pat pristatė pažangos ataskaitas dėl teisės aktų projektų skirtų elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje Reglamentui, transeuropinių telekomunikacijų tinklų gairių Reglamentui, priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti Reglamentui bei viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo Direktyvai.

R. Sinkevičius pakvietė ES valstybių narių ministrus į šių metų lapkričio mėnesį Vilniuje vyksiančią informacinių technologijų konferenciją ICT 2013, kurioje bus diskutuojama Europos informacinių ir ryšių technologijų politikos klausimais. Kitas TTE Tarybos posėdis, skirtas telekomunikacijų klausimams, įvyks Lietuvos pirmininkavimo metu šių metų gruodžio 6 d. Briuselyje.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Kompanija „Air Lituanica“ su komerciniu skrydžių vykdymo partneriu „Estonian Air“ pradeda bilietų prekybą į tiesioginius ir jungiamuosius skrydžius. Naudodamasi sutartimi su Estijos oro linijų bendrove, „Air Lituanica“ galės pasiūlyti skrydžius į daugiau nei 100 miestų. 

„Air Lituanica“ keleiviams siūlys trijų tipų bilietus: „Eco Travel“ bilietai skirti norintiems sutaupyti, „Flexi Travel“ skirti tiems, kuriems reikalingas lankstumas – šiuos bilietus įsigiję keleiviai galės keisti skrydžio laiką pasikeitus kelionės planams. „Club“ tipo bilietai siūlomi ieškantiems  komforto – „Air Lituanica“ suteiks galimybę laukti skrydžio verslo klasės laukiamuosiuose, greitos saugumo patikros paslaugą, o pasikeitus kelionės planams, bilietus bus galima grąžinti.

„Komercinio bendradarbiavimo su „Estonian Air“ dėka pradedame bilietų prekybą per „Estonian Air“ bilietų platinimo kanalus, – sako „Air Lituanica“ direktorius Erikas Zubrus. – Bilietai jau yra bilietų pardavimo sistemose, tad vienose kelionių agentūrose šiandien, kitose – ryt-poryt jau bus galima jų įsigyti, o po keletos dienų bilietus bus galima įsigyti ir tiesiogiai, per „Air Lituanica“ interneto svetainę.“

Pirmieji trys „Air Lituanica“ maršrutai bus vykdomi „Embraer 170” orlaiviu, kurį kompanija nuomos iš „Estonian Air“. Jungiamuosius skrydžius vykdys „Estonian Air“ arba jų partneriai, tad iš viso „Air Lituanica“ galės pasiūlyti skrydžius į daugiau nei 100 miestų. 

Nuo birželio 30 dienos „Air Lituanica“ skraidins iš Vilniaus į Briuselį. Skrydžiai bus vykdomi kiekvieną dieną – išvykimas iš Vilniaus 18 val. 30 min., išvykimas iš Briuselio – 20 val. 35 min. Kelionė į vieną pusę truks 2 val. 20 min.

Nuo liepos 8 dienos „Air Lituanica“ organizuos kasdienius skrydžius į Amsterdamą. Lėktuvas kils iš Vilniaus kiekvieną rytą 6 val. 25 min., iš Amsterdamo į Vilnių – 10 val. Kelionės trukmė – 2 val. 15 min.

Nuo rugpjūčio 5 dienos „Air Lituanica“ pradės skrydžius iš Vilniaus į Berlyną. Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais „Air Lituanica“ lėktuvas iš Vilniaus kils 13 val. 55 min., iš Berlyno – 15 val. 10 min. Skrydis truks 1,5 val.

„Air Lituanica“