Šių metų liepos 1 d. Estijos Talino Harju apygardos teismas, iš esmės išnagrinėjęs bankrutuojančios "BLRT Laevaehitus OU“, priklausančios didžiausiam Estijos koncernui "BLRT Grupp", bankroto administratoriaus bylą, panaikino Talino Harju apylinkės (žemesnės instancijos teismo) sprendimą, kuriuo žemesnės instancijos teismas buvo patenkinęs ieškinį. Aukštesnės instancijos teismas priėmė sprendimą visiškai atmesti reikalavimus UAB “Vakarų Baltijos laivų statykla” atžvilgiu. Ieškinyje bankroto administratorius reikalavo, kad UAB "Vakarų Baltijos laivų statykla“ grąžintų dalį laivo statybos sutarties kainos, kadangi paskutinis mokėjimas pagal laivo statybos sutartį buvo tariamai neteisėtas. Teismas įvertino šiuos reikalavimus kaip visiškai nepagrįstus, o minėtą mokėjimą pripažino teisėtu.

„Tai puiki žinia UAB "Vakarų Baltijos laivų statyklai“ ir visai AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei. UAB "Vakarų Baltijos laivų statykla“ yra sąžininga ir skaidri įmonė, todėl būtent tokio sprendimo ir laukėme. Manome, kad teismo sprendimas teisėtas ir teisingas. Džiaugiamės, kad teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes bei atsižvelgė į nesąžiningus bankrutuojančios įmonės veiksmus“, - situaciją pakomentavo AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

AB „Vakarų laivų gamykla”

Šiais metais Lietuvos laivų statytojams (LLSRA - Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijai) teko garbė organizuoti kasmetinę Europos laivų ir jūrinės įrangos asociacijos SEA EUROPE generalinę asamblėją, kuri vyko birželio 27–29 d. Vilniuje. Tai svarbus įvykis simboliškai sutapęs su Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungai pradžia.

„LLSRA teko didžiulė garbė ir atsakomybė organizuoti šį renginį, kuriame dalyvavo patys didžiausi Europos laivų statybos, laivų remonto bei įrengimų gamintojų bei nacionalinių asociacijų vadovai. Tuo pačiu, tai ir Lietuvos kaip jūrinės industrijos valstybės pripažinimas“, - renginio svarbą pakomentavo LLSRA prezidentas Arnoldas Šileika.

Nacionalinės laivų statytojų ir jūrinės įrangos asociacijos iš visos Europos ir svarbiausios jūrinio verslo įmonės, kurios kartu beveik 100 % atstovauja Europos laivų statybos vertės grandinę, apžvelgė klausimus susijusius su visos Europos laivybos pramonės politika ir konkurencingumu tiek Europos, tiek tarptautiniu mastu.  

Buvo aptarti su ilgalaikiu naujų laivų finansavimu susiję sunkumai, naujų aplinkos apsaugos įstatymų įgyvendinimo bei abipusio klasifikacijos sertifikatų pripažinimo klausimai. Taip pat susirinkime buvo aptarta strateginė SEA EUROPE kampanija „LeaderSHIP 2020“ bei dabartinė pramonės padėtis ir būsimos tendencijos.

„Su tvirtu valstybių narių pritarimu ir Europos komisijos ženkliu impulsu, ši iniciatyva buvo sukurta tam, kad politiškai galėtų remti jūrinį sektorių šiais sunkiais laikais. Yra daugybė svarbių politinių klausimų, kuriuos gali spręsti LeaderSHIP ir suteikti šiai industrijai bei SEA EUROPE orientaciją ateinantiems metams siekiant padidinti Europos jūrinių technologijų pramonės konkurencingumą“, - teigia SEA EUROPE valdybos pirmininkas p.Lars Gørvell-Dahll.

SEA EUROPE narių manymu, Europos institucijos turėjo užimti tvirtesnę poziciją Jūrų aplinkos apsaugos komitete, kur buvo paskelbta, kad sieros emisijos standartų įgyvendinimas ir balasto vandens reikalavimai bus atidedami.

Sieros emisijos ir kitų ekologiją reglamentuojančių standartų įsigaliojimo atidėjimas sukels bereikalingų abejonių dėl pačios jūrų kontrolės sistemos. Laivų statytojai, variklių ir kitų įrenginių gamintojai jau daug investavo į mokslinių tyrimų ir plėtros technologiją bei procesus, skirtus šiam tikslui pasiekti. O toks atidėjimas pakenktų verslui, sudarytų sunkumų pramonės šakoms, kurios tapo „pirmaisiais iniciatoriais“, taip pat ir aplinkai, trukdant Europos jūrinių technologijų gamintojų tikslams gaminti aplinką tausojančius laivus bei plėtoti ekologiškesnes technologijas.

Globalių iššūkių akivaizdoje, SEA EUROPE taip pat diskutavo apie stambių projektų ilgalaikį finansavimą. Paprastai šiam sektoriui būdingi stambaus masto projektai ne tik dėl savo apimties, bet ir dėl investavimui reikalingo finansavimo. Valdybos pirmininkas reziumavo, kad laivų statybos pramonei yra labai svarbu numatyti finansavimo galimybes, siekiant skirti lėšų šioms ilgalaikėms investicijoms, nes viskas priklauso nuo efektyvaus bei atsakingo finansinės sistemos veikimo. Todėl SEA EUROPE yra pasiruošusi padėti Europos Komisijai įveikti ilgalaikio finansavimo kliūtis siekiant gerinti rinkų likvidumą ir funkcionavimą bei skatinti pramoninį konkurencingumą.

SEA EUROPE taip pat teiks pirmenybę tyrimų skatinimui, plėtrai ir naujovėms siekiant padidinti bendrą sektoriaus konkurencingumą. 2020 m. planuojama Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė. Ją koordinuoja SEA EUROPE Vandens transporto technologijų platformos vardu, didelį dėmesį skiriant eko-efektyvumui ir saugumui.

Europos jūrinių technologijų pramonės stiprioji vieta yra ta, kad ji gali priimti sprendimus integruotai, įtraukiant visą jūrų klasterį. Nustatant ambicingus tikslus ir gaunant stiprią paramą iš pramonės, Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė laikoma efektyvia priemone, kuria skatinama gilesnė sistemos integracija, siekiant atitikti griežtus šiandieninius technologinius reikalavimus. 

Europos laivų statyboje pereinant nuo standartinių krovinių laivų prie specializuotų laivų ir atkreipiant dėmesį į ekologines problemas, taip pat buvo pabrėžiama, kad būtina sukurti pagalbinį mechanizmą pagal dabartinę Laivų statybos praktiką valstybės paramai gauti.

Taip pat SEA EUROPE kasmetinėje generalinėje asamblėjoje buvo pasiūlyta, nuo 2013 m. spalio asociacijos pirmininko pareigas eiti p. Govert Hamers (Nyderlandai). Ponas Lars Gørvell-Dahll (Norvegija) atsistatydins praėjus pusei kadencijos, kuri trunka dvejus metus ir užims Norvegijos pramonės federacijos jūrinio skyriaus generalinio direktoriaus pareigas.    

SEA EUROPE

Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas Europos Sąjungos (ES) Regionų komiteto konferencijoje „Europos skaitmeninė darbotvarkė: vaidmuo regionams ir miestams“ šiandien, liepos 2 d., Briuselyje pristatė Lietuvos, pradėjusios savo pirmininkavimą ES Tarybai, požiūrį į Europos skaitmeninės darbotvarkės svarbą. 

Europos skaitmeninė darbotvarkė – pirmoji iš septynių pagrindinių iniciatyvų, įgyvendinamų pagal pažangos, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“. Konferencijos tikslas – aptarti tolimesnės veiklos gaires, įgyvendinant Europos skaitmeninę darbotvarkę, kuria bus siekiama toliau skatinti ekonomikos augimą ir padėti Europos piliečiams bei įmonėms iš skaitmeninių technologijų gauti kuo didesnę naudą.

„Akivaizdu, kad būtent skaitmeninė ekonomika, turinti didelį neišnaudotą potencialą ir savo prigimtimi būdama nevaržoma valstybių sienų, ateityje reikšmingai prisidės prie ekonominių ir socialinių skirtumų tarp valstybių ir regionų mažinimo, – teigė susisiekimo viceministras A. Šliupas. – Esu įsitikinęs, kad ženklų proveržį Europos Sąjungos ekonomikos plėtrai duos vieningos skaitmeninės rinkos sukūrimas, todėl Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai metu tam skirsime ypatingą dėmesį.“

Viceministras įžvelgė, kad šiandien skaitmeninė rinka tebėra susiskaldžiusi, valstybių pažanga šioje srityje labai skirtinga, tarp šalių vis dar išlieka dideli teisiniai ir mokestiniai skirtumai, taip pat stabdantys vieningos skaitmeninės rinkos plėtrą. Šių kliūčių panaikinimas yra labai didelis iššūkis.

Pasak jo, Lietuva sėkmingai įgyvendina nacionalinę skaitmeninę darbotvarkę, kurios prioritetai yra skaitmeninių kompetencijų didinimas, elektroninio turinio ir infrastruktūros plėtra. Kalbėdamas apie esamą infrastruktūrą, viceministras pažymėjo, kad Lietuva turi vieną labiausiai išplėtotų viešųjų interneto prieigos tinklų Europoje – plačiajuosčio ryšio tinklas dengia 97 proc. šalies teritorijos, yra tarp lyderių pagal naujos kartos interneto prieigos tinklų diegimą, pirmauja pagal interneto spartą, o spartaus plačiajuosčio ryšio linijų tiesimo kaimiškuose regionuose projektą RAIN-2 Europos Komisija pripažino gerosios praktikos pavyzdžiu.

Lietuvoje sukurtas geras technologinis pagrindas, tačiau dar yra kur tobulėti: atsižvelgiant į naujuosius Europos skaitmeninės darbotvarkės peržiūros prioritetus, nacionalinė skaitmeninė darbotvarkė koreguojama ir imamasi veiksmų naujoms iniciatyvoms, tokioms, kaip nacionalinės koalicijos skaitmeniniams įgūdžiams ir užimtumui skatinti steigimas. 

Šių metų lapkričio 6–8 d. Vilniuje vyks didelio masto konferencija „ICT 2013“  (http://ec.europa.eu/ictevent), kurioje bus tęsiami debatai dėl informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus iššūkių.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2013 m. birželio 29 d. iš Klaipėdos uosto 68,3 tūkst. tonų geležies rūdos krovinį išgabeno laivas „Marina“. 224,95 m ilgio laivas buvo pakrautas prie AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ KLASCO naudojamų krantinių Nr. 8 ir Nr. 9. Šio laivo priėmimas Klaipėdos uoste – puikus ypač efektyvaus valstybės investicijų panaudojimo pavyzdys.

Maksimali šio laivo grimzlė 13,84 m. Atsižvelgus į esamas hidrologines, meteorologines ir navigacines sąlygas laivas „Marina“ buvo pakrautas iki 13,35 m grimzlės.

Kad laivas būtų pakrautas iki tokios grimzlės, Uosto direkcijos užsakymu prie šį pavasarį rekonstruotų krantinių Nr. 8 ir Nr. 9 buvo atliekami gilinimo darbai. Šie darbai užbaigti 2013 m. birželio 21 dieną.

Už 24 037 622,83 Lt (įskaitant PVM) krantines Nr. 8 ir Nr. 9 rekonstravo Uosto direkcijos rangovas „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“. Rekonstruotų krantinių Nr. 8 ir Nr. 9 bendras ilgis yra 255 m (krantinės Nr. 8 rekonstruotos dalies ilgis – 90 m, krantinės Nr. 9 – 165 m).

„Šis pavyzdys labai aiškiai įrodo, kad svarbaus objekto atidavimas naudoti laiku garantuoja efektyvią uosto veiklą, stiprina uosto konkurencingumą, užtikrina krovinių srautų didėjimą. Net ir be dvišalių sutarčių, dėl abipusių įsipareigojimų matome puikų bendradarbiavimo pavyzdį tarp Uosto direkcijos ir krovos kompanijos. Be abejo, labai svarbus faktorius yra tai, kad valstybės įdėtos investicijos atsiperka ir šiuo atveju atsipirkimas pradėtas labai greitai“, – teigė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

„Vertinu tai, kad klientams duotą pažadą dėl „Postpanamax“ laivų krovos iki maksimalios talpos prie naujos krantinės ir laivo užsakymo termino padėjo tesėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei Lietuvos geležinkeliai. Didžiulę padėką jiems reiškiu viso kolektyvo vardu. Galimybė į laivus sutalpinti didesnį krovinių kiekį sudaro sąlygas mūsų kompanijai didinti apyvartą ir gauti daugiau pajamų. Taip sukuriame daugiau darbo visai transporto grandinei ir Lietuvos valstybei. – pasidžiaugė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža. – Tikiuosi, kad greitu laiku galėsime krauti „Postpanamax“ laivus, kurių grimzlė siekia 13,9 metro“.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Valstybinė kelių transporto inspekcija informavo, kad 2013 m. liepos 1 d. (pirmadienį) nuo 8:00 iki 13:00 val. dėl tarnybinių stočių priežiūros darbų neveiks Inspekcijos teikiamos elektroninės paslaugos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pirmąjį ketvirtį visų rūšių transportu krovinių vežta 8,7 procento daugiau nei 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu (atitinkamai 26,1 mln. t ir 24 mln. t).
 
Pirmąjį 2013 m. ketvirtį keleivių vežta 0,5 procento daugiau nei 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu (2013 m. I ketv. – 101,7 mln., 2012 m. I ketv. – 101,2 mln.).
 
2013 m. gegužės mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių perkrauta 4,8 procento daugiau, o oro uostuose – 9,1 procento mažiau nei 2012 m. gegužės mėn.
 
Geležinkelių transportu 2013 m. gegužės mėn. krovinių vežta 0,9 procento daugiau, Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 0,4 procento daugiau nei 2012 m. gegužės mėn.

2013 m. gegužės mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, į šalies oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 11,3 procento daugiau keleivių. Lietuvos oro bendrovių lėktuvais keleivių vežta 38,9 procento mažiau.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Trečiadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius po susitikimo su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Muitinės departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Kiaulių augintojų asociacijos vadovais ir atstovais nurodė skubiai sušaukti Ekstremalių situacijų komisijos posėdį dėl iš Baltarusijos kylančios afrikinio kiaulių maro grėsmės ir prevencijos priemonių.
 
Baltarusijoje Gardino srityje nustatytas ir sunaikintas afrikinio kiaulių maro židinys. Siekiant apsisaugoti nuo plintančios ligos, kuria užsikrečia kiaulės ir šernai, sugriežtinta pasienio kontrolė.
 
„Bus sušaukta Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis ir priimti teisės aktai, kurie leis skirti lėšas apsisaugoti nuo šio viruso. Penkiuose pasienio su Baltarusija punktuose būtina įsigyti dezinfekcijos priemones įvažiuojantiems automobiliams dezinfekuoti. Taip pat sugriežtinta įvežamų iš Baltarusijos gyvulinės kilmės maisto produktų, pvz. dešrų ir pašarų kontrolė“, – teigia Ministras Pirmininkas.
 
Afrikinis kiaulių maras – tai liga, kurią platina ne tik užsikrėtę šernai ir kiaulės, bet ir erkės. Gydymo nuo šios ligos nėra, sergančios kiaulės ir šernai turi būti naikinami.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Važiavimas per Baltarusiją brangs tik nuo rugpjūčio 1 dienos. Apmokėjimo už važiavimą pagrindiniais keliais sistemos „BelToll paleidimas atidėtas mėnesiui. Vežėjams tai džiugi žinia, mat ne visi spėjo įsigyti reikalingus prietaisus ir užsiregistruoti. Be to, prognozuota, kad susidarys didelės eilės pasienyje.
 
Baltarusijos Susisekimo ministras Anatolijus Sivakas vakar pranešė, kad atsiskaityti už Baltarusijos kelius per elektroninę sistemą „BelToll“ bus galima nuo rugpjūčio 1 dienos.
 
A. Sivakas taip pat informavo, kad už tam tikrą užstatą vairuotojai turės įsigyti elektroninį bortinį prietaisą ir sumontuoti jį savo automobilyje. „Važiuodami šalies keliais vairuotojai gaus informaciją apie ridą ir mokėjimo už kelius sumą. Mes savo ruožtu pamatysime, ar personalas ir įranga gerai veikia ir tokiu būdu pratestuosim „BelToll“ “, – sakė ministras.
 
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo liepos 1 d. vairuotojai nebus baudžiami už važiavimą mokamais keliais be „BelToll“ prietaiso. „Tačiau siekiant išvengti transporto eilių rugpjūčio 1 d., mes raginsim juos įsigyti reikiamus prietaisus“, – teigė ministras. Be to, jis informavo, kad artimiausiomis dienomis bus nuspęsta, ar galima bus įnešti užstatą už prietaisą negrynaisiais pinigais.
 
Praeitos savaitės pradžioje jau buvo prabilta apie sistemos įvedimo atidėjimą, tačiau tik trečiadienį tai patvirtinta oficialiai.
 
„Transportininkai „atsibudo“ likus maždaug pusantros savaitės iki sistemos įvedimo. Dabar vyksta šturmas ir ,matyt, patys baltarusiai nespės visko sutvarkyti iki galo. Jau net sklido kalbos, kad bus bandoma nukelti sistemos įvedimą“, – dar vakar ryte teigė kuro kortelių kompanijos „E100“ vadybininkas Arnoldas Rūškys.
 
Jis pataria vežėjams registruotis per kuro kortelių kompanijas. „Tokiu atveju didžioji darbo dalis nudirbama kortelių kompanijų pagalba, o vairuotojui atsiimančiam prietaisą reikės tik pateikti reikiamus dokumentus – techninį pasą, asmens dokumentą ir įmonės įgaliojimą. Šie dokumentai patikrinami ir išduodamas aparatas“, – sako jis.
 
Vežėjus džiugina mokamų kelių sistemos „BelToll“ įvedimo atidėjimas, nes ne visi tikėjo, kad ji gali gerai funkcionuoti.
 
UAB „Šturvalas“ vadovas Povilas Varasimačius sako, kad jo įmonė „BelToll” sistemos prietaisų užsakyti iš anksto nebandė. Informacijos pradėjo ieškoti tik likus mažiau nei savaitei iki planuoto sistemos įvedimo.
 
Anot vežėjų, viskas vyko pernelyg greitai. Lenkijoje ir Vokietijoje panašios kelių reformos vyko palaipsniui, ne tokiais sparčiais tempais kaip Baltarusijoje.
 
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvai nuo liepos perimant pirmininkavimą ES Tarybai, Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) baigta statyti nauja Labai svarbių asmenų (LSA) salė. Pastačius dar vieną LSA salę, oro uoste padidės svarbių asmenų aptarnavimo pralaidumas ir kokybė.

Rekonstravus buvusios Patrulinės tarnybos pastatą, naujoji LSA salė iškilo vos per 4 mėnesius. Maždaug 400 m2 ploto pastate įrengta Aviacijos saugumo patikros zona, muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei bagažo saugojimo patalpos, svečiams įrengtos 3 salės, tinkamos darbui ir susitikimams, taip pat įrengtas baras, virtuvė.

„Vilniaus oro uosto komanda kartu su partneriais įdėjo labai daug pastangų, kad ši nauja LSA salė būtų pastatyta ir įrengta iki Lietuvai svarbios datos – liepos 1-osios, kuomet sulauksime tikrai nemažai atvykstančių svarbių svečių. Dirbant abejoms oro uosto LSA salėms, galėsime aptarnauti gerokai didesnį atvykstančių ar išvykstančių svarbių svečių srautą“, - sako TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Naujojoje LSA salėje vienu metu bus galima aptarnauti daugiau nei 50 svečių, „senojoje“ – iki 50.

Pasak oro uosto vadovo, šios naujos salės privalumas, kad joje vienu metu galima aptarnauti ir Šengeno, ir ne Šengeno šalių keleivius. Naujojoje LSA salėje svečiai bus pradėti aptarnauti nuo liepos 3 d.

Oro uosto LSA salės statybos projektas didžiąja dalimi buvo finansuojamas iš valstybės biudžeto ir kainavo 3,016 mln. litų. Šių statybų rangovas - AB „Panevėžio statybos trestas“, salės projektą parengė ir interjerą sukūrė UAB „Archidelta“.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU)

Išsamiau: www.veloblic.lt

AB „Lietuvos geležinkeliai“ su Šiaurės investicijų banku (NIB) pasirašė 114 milijonų eurų (apie 393 mln. litų) ilgalaikės paskolos sutartį. Lėšos skiriamos šalies geležinkelių infrastruktūrai modernizuoti – jomis bus finansuojama AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomų ir į Valstybės investicijų 2007–2013 m. programą įtrauktų projektų bei Sanglaudos fondo ir TEN–T programos lėšomis finansuojamo „Rail Baltica“ projekto nacionalinė dalis.

Finansuojama investicijų programa apima tokias bendrovės įgyvendinamas Europos Sąjungos Ekonomikos augimo veiksmų programos priemones kaip transeuropinės ir valstybinės reikšmės geležinkelių modernizavimas bei plėtra, viešųjų logistikos centrų steigimas, krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

„Rail Baltica” – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytojas Lietuvos teritorijoje. Europos Parlamentas ir Europos Taryba projektą patvirtino kaip prioritetinį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė – valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o Seimas – ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Vienas iš šio globalaus projekto etapų yra europinės vėžės (1435 mm) geležinkelio statyba bei esamo 1520 mm vėžės pločio geležinkelio modernizavimas Lietuvos teritorijoje. Numatyta pastatyti europinės vėžės geležinkelio liniją valstybės siena su Lenkija – Kaunas bei modernizuoti esamą vėžės geležinkelio liniją Kaunas – Šiauliai – valstybės siena su Latvija. „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno yra tarptautinio krovinių vežimo koridoriaus Brėmenhafenas/Roterdamas/Antverpenas–Achenas/Berlynas–Varšuva–Terespolis/Kaunas dalis.

AB Lietuvos geležinkeliai

Baltijos šalių finansų vadovai (angl. Chief Financial Officer – CFO) yra didesni optimistai už Vidurio Europos regiono kolegas BVP augimo bei nedarbo mažėjimo savo šalyse klausimais. Kita vertus, Lietuvos CFO vis dar nėra užtikrinti ekonomikos ateitimi ir apie investavimą bei skolinimąsi kalba atsargiai.  

Tai viena iš esminių išvadų Deloitte Vidurio Europos CFO apklausos ataskaitoje, kuri  atspindi 668 pirmaujančių įmonių CFO nuomonę bei pateikia įžvalgas esminiais finansų sektoriaus klausimais. Lietuva šiame tyrime dalyvavo pirmą kartą.

Ataskaitoje pateikiamos nuomonės apie pagrindines šalies problemas, o taip pat pristatoma 13 šalių respondentų nuomonių lyginamoji studija bei išsami regiono verslo apžvalga.

Didėjantis optimizmas

Remiantis apklausos rezultatais,  Lietuvos, Estijos ir Latvijos CFO yra didesni optimistai už regiono kolegas BVP augimo bei nedarbo mažėjimo savo šalyse klausimais. Jų nuomonė sutampa ir su paskelbtomis Tarptautinio valiutos fondo, Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir daugelio kitų analitikų prognozėmis, kurios 2013 metais žada 2-3,2 proc. ekonominį augimą ir nedarbo lygio mažėjimą. 90 proc. apklaustųjų prognozuoja ekonominį augimą ir tik estai (93 proc.) yra kiek optimistiškiau nusiteikę. Panašaus ekonomikos augimo taip pat tikisi latviai (89 proc.), lenkai – ketvirti (51 proc.).

Didžioji dauguma (84 proc.) Lietuvos CFO sutinka, kad BVP greičiausiai didės nedaug, iki 1,5-3 proc. Numatomas ekonomikos augimas turės įtakos darbo lygio augimui. Nors Lietuvoje nedarbo lygis išlieka aukštas, tačiau 58 proc. apklaustųjų tikisi, kad jis šiek tiek sumažės per artimiausius 12 mėnesių, įtakojamas gerėjančio ekonominio klimato. 32 proc. mano, kad nedarbo lygis nesikeis. Latviai (62 proc.) ir estai (43 proc.) taip pat tikisi nedidelio bedarbystės lygio mažėjimo, o jų kolegos iš kitų šalių aiškiai atsilieka: Čekijos Respublika (21 proc.) ir Serbija (13 proc.).

Lietuvos CFO nuomonės apie emigracijos pasekmes, kaip grėsmę šalies ekonomikai, skiriasi. 19 proc. linkę manyti, kad emigracija turės dramatišką poveikį, daugiau nei pusė (52 proc.) sutinka, kad tai įtakos padėtį. 29 proc. nemano, kad tai reikšminga.

Lietuvos finansų vadovai pasirodė esą gana optimistiškai nusiteikę dėl finansinių perspektyvų: net 52 proc. jas vertina kaip pakankamai teigiamas. Tačiau nė vienas respondentas jų neįvardijo kaip ypač optimistinių.

CFO mano, kad jų įmonės susidurs su vidutiniu išorinio finansinio ir ekonomikos neužtikrintumo lygiu ir tik 16 proc. mano, kad jis bus normalus. Šis rodiklis ženkliai skiriasi nuo Estijos prognozių: 57 proc. estų CFO mano, kad neužtikrintumas bus vidutiniškas.

Pajamų didinimas iš esamų rinkų ir naujų rinkų plėtra yra svarbiausi Lietuvos CFO prioritetai.  Nors kaštų mažinimo galimybės po dramatiško jų apkarpymo krizės metu jau pakankamai ribotos, tiesioginių (54 proc.) ir netiesioginių (74 proc.) kaštų mažinimas išlieka svarbiu prioritetu. Naujos investicijos, kaip ir likvidumo valdymas, yra svarbus 52 proc. respondentų, nors tik 3 proc. likvidumą įvardijo kaip labai svarbų.

Dauguma sutinka, kad Lietuvai tapus euro zonos nare, tai žymiai įtakos jų verslą: 68 proc. CFO mano, kad euro įvedimas turės teigiamą poveikį jų įmonėms.

Atsargi augimo strategija

65 proc. Lietuvos CFO išreiškia atsargų požiūrį į esamą padėtį rinkose ir mano, kad jų bendrovių skolos lygis per ateinančius 12 mėn. išliks nepakitęs. 26 proc. mano, kad skola didės, o 10 proc. tikisi, kad ji sumažės. Taip pat pozityviai finansų vadovai nusiteikę ir dėl naujų kreditų galimybių: net 70 proc. teigia, kad kreditai gaunami nesunkiai. Net 95 proc. Estijos CFO mano, kad kreditai yra gaunami lengvai, tuo tarpu net 87 proc. slovėnų galvoja priešingai.

Didžioji dauguma Lietuvos CFO (68 proc.) mano, kad finansavimo kaštai augs, tuo tarpu net 33 proc. apklaustų Lenkijos respondentų tikisi, kad skolinimosi kaina kris.

Ateinančių 12 mėnesių laikotarpiu lygiai pusė Lietuvos CFO verslo restruktūrizavimą laiko auštu veiklos prioritetu, 10 proc. –  ypač aukštu prioritetu.

Pastaruosius kelis metus įvyko gan nedaug įmonių susijungimų ir įsigijimų, tačiau 61 proc. CFO tikisi, kad jis turėtų pradėti augti. Kalbant apie sritis, kuriose bendrovės artimiausiais metais planuoja investicijas, trečdalis CFO prioritetu įvardijo pajėgumų didinimą, tarptautinę plėtrą (23 proc.), naujas paslaugas ar produktus (17 proc.), informacines technologijas (13 proc.), ir tik 3 proc. respondentų nurodė, kad investuos į energijos kaštų mažinimą.

Pasak 60 proc. Lietuvos CFO, finansų srityje artimiausius metus bus jaučiamas specialistų trūkumas. Dauguma jų nurodė, kad labiausiai trūks aukštesnio ir aukščiausio lygio specialistų. Šia problema susirūpinę ir latviai (42 proc.) bei serbai (39 proc.).

BNS

Lietuva sveikina Europos Komisijos iniciatyvą skatinti alternatyvių degalų naudojimą transportui ir yra pasirengusi bendradarbiauti su kitomis ES valstybėmis, siekiant pažangos šioje srityje. Tokią šalies nuomonę šiandien Briuselyje vykstančioje konferencijoje „Tvari energija alternatyvių degalų transportui“ išsakė Lietuvos susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.

„Artėjantis Lietuvos Respublikos pirmininkavimas ES Taryboje yra didelis iššūkis ir kartu puiki galimybė mūsų mažai šaliai žengti naują žingsnį Europos Sąjungos transporto politikoje. Antrąjį šių metų pusmetį daugiausia dėmesio skirsime veiksmams, kuriais galėtume sustiprinti pasitikėjimą Europos ekonomika, paskatinti darbo vietų kūrimą ir padidinti saugumą. Esu įsitikinęs, kad Europos Komisijos iniciatyva skatinti alternatyvių degalų naudojimą transporto srityje turi dideles galimybes prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo bei kurti patikimą, augančią ir atvirą Europą“, – savo pranešime sakė susisiekimo viceministras A. Šliupas.

Viceministras pabrėžė, kad Europos transporto sektorius yra vienas iš pagrindinių ekonomikos variklių, tačiau jau ilgą laiką jis yra priklausomas nuo naftos, jos kainų augimo ir išteklių trūkumo. Be to, Azijoje ir Amerikos žemynuose jau pradėtos plataus masto programos, kuriomis skatinama transporto srityje naudoti alternatyvius degalus.

Sukurtas efektyvus alternatyvių degalų infrastruktūros tinklas leistų ne tik paskatinti alternatyvių degalų naudojimą automobilių ir laivų rinkoje. Jis taip pat paskatintų ekonomikos augimą, atvertų naujas rinkos galimybes Europos pramonei ir padidintų ES konkurencingumą pasauliniame kontekste. Tai naujas, dar tik pradedamas plėtoti sektorius, todėl svarbu įvertinti jo potencialą ir galimą įtaką ekonomikai.

Šiuo metu mobilumas Europoje labai priklauso nuo importuojamos naftos. Transporto sektorius yra didžiausias naftos vartotojas ir beveik visiškai nuo jos priklausomas. Be to, didžiąją naftos dalį tenka importuoti, o tai 2011 m. kasdien kainuodavo iki 1 mlrd. eurų ir sudarė didelę ES prekybos deficito dalį (apie 2,5 % BVP). Kadangi daugiausia naftos į ES tiekiama iš politiškai nestabilių pasaulio regionų, Europos transporto sektoriui nuolat tenka patirti naftos kainų šuolius.

„Svarbu, kad Europos Sąjungos valstybės pritaria alternatyvių degalų naudojimo iniciatyvai ir Europos ateities transporto vizijai. Mūsų siekis – Lietuvos pirmininkavimo ES Taryboje metu užtikrinti kuo greitesnę šios iniciatyvos pažangą bei įnešti savo indėlį skatinant naują ir svarbų Europos ekonomikos sektorių“, – teigė A. Šliupas.

Europos Komisijos surengtoje konferencijoje Briuselyje šiandien aptariamos tvarios energijos naudojimo transporto srityje skatinimo ir alternatyvių degalų rinkos plėtros galimybės, atsižvelgiant į naujausius politinius sprendimus ir techninę pažangą. Konferencija surengta Europos Sąjungai birželio 24–28 dienomis minint Tvarios energijos savaitę.

LR Susisiekimo ministerija

Šiandien, birželio 21 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašys tris sutartis su viešųjų konkursų nugalėtojais, kurie nuties ES standartus atitinkančią 1435 mm pločio europinę vėžę ir rekonstruos esamą 1520 mm pločio geležinkelio liniją.

Sutartis dėl 1-osios pirkimo objekto dalies, ruožas Kazlų Rūda-Mauručiai, bus pasirašyta su bendrai jungtinei veiklai susijungusiomis „Eurovia“ CS ir AB „Eurovia Lietuva“, pasiūlymo kaina – 163,3 mln. litų be PVM. Darbų metu rangovas rekonstruos 17 iešmų, 7 pralaidas ir 1 tiltą, rekonstruos 8,4 km esamo 1520 mm pločio geležinkelio ir nuties naują, 18,5 kilometrų ilgio, 1435 mm pločio europinę vėžę. Darbų atlikimo terminas – 17 mėn.

Sutartis dėl 2-osios pirkimo objekto dalies, ruožas Mauručiai-Jiesia, bus pasirašyta su AB „Panevėžio keliai“, pasiūlymo kaina – 109 mln. litų be PVM. Darbų metu rangovas rekonstruos 4 iešmus, 8 pralaidas ir 4 tiltus, rekonstruos 7,6 km esamo 1520 mm pločio geležinkelio ir nuties naują, 10,6 kilometrų ilgio, 1435 mm pločio europinę vėžę. Darbų atlikimo terminas – 19 mėn.

Sutartis dėl 3-osios pirkimo objekto dalies, ruožas Jiesia-Kaunas, bus pasirašyta su bendrai jungtinei veiklai susijungusiomis UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“, pasiūlymo kaina – 172,2 mln. litų be PVM. Darbų metu rangovas rekonstruos 18 iešmų, 12 pralaidų ir 3 tiltus, įrengs vieną požeminę pėsčiųjų perėją, rekonstruos 14,2 km esamo 1520 mm pločio geležinkelio ir nuties naują, 8,6 kilometrų ilgio, 1435 mm pločio europinę vėžę. Darbų atlikimo terminas – 20,5 mėn.

Taip pat bus apsirašyta sutartis su bendrai jungtinei veiklai susijungusios „Eisenbahn-und Bauplanungs-Gesellschaft mbH Erfurt“ ir UAB „Telekonta“ dėl ruožo Kazlų Rūda-Kaunas techninės priežiūros. Sutarties vertė - 1,7 mln be PVM.

„Rail Baltica” – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytojas Lietuvos teritorijoje.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Baigta „Draugystės“ geležinkelio stoties rekonstrukcija Klaipėdoje. Šiandien, birželio 21 d., 13.30 val. „Draugystės“ geležinkelio stotyje vyks rangos darbų pabaigos renginys.

Rangos darbus vykdė UAB „Hidrostatyba“, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikusi su UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Šiaulių ranga“, UAB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“. Atliktų darbų vertė – 101 mln. litų be PVM, iš jų Europos Sąjungos parama sudarė 85 proc., likę 15 proc. – AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšos.

Rekonstruojant „Draugystės“ geležinkelio stotį buvo pastatyta ir rekonstruota beveik 29 km geležinkelio stoties kelių. 20 kelių buvo pailginti iki 1 050 arba 850 metrų ilgio, trys keliai įrengti naujai. Vykdant rangos darbus buvo nugriauta dalis gamybinio – administracinio  pastato ir visas priešgaisrinio depo pastatas, kadangi jie trukdė pailginti tris kaupiamojo – išleidžiamojo kelyno kelius. Taip pat buvo rekonstruoti optikos, signalizacijos, garsinio ryšio, elektros tiekimo, apšvietimo tinklai bei įrenginiai, rekonstruoti lietaus nuotekų, drenažų tinklai bei vandens valymo įrenginiai, sutvarkyta ir aptverta teritorija.

„Kiekviena investicija į infrastruktūros atnaujinimą ar plėtrą ne tik didina konkrečios įmonės vertę, jos pajėgumus, bet ir prisideda prie šalies ekonomikos augimo. Šiuo atveju – tai dar ir vienas iš kompleksinio požiūrio į šalies transporto ūkio plėtojimą pavyzdžių, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Maža to, stoties rekonstrukcija ne tik leis „Lietuvos geležinkeliams“ padidinti našumą, bet ir bus efektyviau tvarkomi traukinių srautai, todėl gerės bendra aplinkosauginė situacija, bus užtikrinamas darnesnis transporto ir uostamiesčio santykis“.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, iki rekonstrukcijos aptarnavusi apie 7 mln. t krovinių per metus „Draugystės“ stotis jau buvo pasiekusi techninių galimybių ribą.

„Įgyvendinus šį projektą „Draugystės“ geležinkelio stoties krovinių aptarnavimo pajėgumas išaugo daugiau negu dvigubai – iki 15 mln. t. krovinių per metus, – teigė S. Dailydka. – Tai atvers papildomų galimybių gabenant krovinius, sumažės eismo įvykių, o prekiniai traukiniai galės būti nukreipti per Pagėgius, taip sumažinant jų eismą per Klaipėdos miestą“.

„Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę vadovauti, įgyvendinant tokį techniškai sudėtingą ir didelės apimties projektą, dirbant veikiančio geležinkelio stotyje, – sakė UAB „Hidrostatyba“ generalinis direktorius Pranas Šidiškis. - Nuoširdžiai didžiuojuosi visa „Hidrostatyba“ komanda ir mūsų partneriais – „GTC“, „Šiaulių ranga“, „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“. Visų šio projekto dalyvių profesionalumas, pozityvi reakcija į projekto valdymo dinamiką leido laiku ir kokybiškai įvykdyti kontraktinius įsipareigojimus užsakovui. Naudodamasis proga, taip pat noriu padėkoti ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei už produktyvų bendradarbiavimą projekto vykdymo metu“.

„Draugystės“ geležinkelio stotis yra Klaipėdos geležinkelio mazgo pietinės dalies geležinkelio stotis. 2008 m. parengus galimybių studiją buvo pastebėta, kad krovininiam transportui nebeužteko esamų kelių ir infrastruktūros pajėgumų, todėl buvo būtina reikalingus „Draugystės“ stoties kelius prailginti iki 1 050 m naudingo ilgio, įrengti naujus kelius, atlikti senų nusidėvėjusių kelių rekonstrukciją.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdydama 2007 metais Susisiekimo ministerijos patvirtintą Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros 2008 metams ir laikotarpiui iki 2015 metų programą iki 2013-ųjų įgyvendino 9 projektus ir kartu su tęsiamais projektais investavo 239,6 mln. Lt be PVM. Toliau tęsdama šią programą bendrovė numato įgyvendinti 8 ir pradėti 2 naujus investicinius projektus ir iki 2015 m. pabaigos investuoti 173,4 mln. Lt be PVM, o vien 2013 m. investuoti 40,6 mln. Lt be PVM.

AB „Lietuvos geležinkeliai“