Klaipėdos jūrų uostas, svarbiausi Lietuvos geležinkelių ir intermodalinio transporto projektai bei telekomunikacijų sektoriaus pasiekimai – visa tai apima liepos 23–25 d. Lietuvoje vyksiančio Europos Sąjungos valstybių transporto ir telekomunikacijų atašė bei Europos Komisijos (EK) atstovų vizito programa.

Į neformalų susitikimą atvykstantys 65 transporto ir telekomunikacijų atašė aplankys sostinę ir uostamiestį. Svečiams bus pristatytas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir surengta apžvalginė ekskursija po uosto akvatoriją, o Vilniuje – supažindinta su Lietuvos geležinkelių, intermodalinių ir telekomunikacijų sektoriais.

„Pirmininkaudami ES Tarybai turime progą pristatyti kitų ES valstybių kolegoms savo pasiekimus ir užmegzti glaudesnius ryšius, padėsiančius siekti pažangos sprendžiant visai Europos Sąjungai svarbius šių sektorių klausimus. Be to, šis susitikimas padės transporto ir telekomunikacijų srityje dirbantiems atašė geriau pažinti Lietuvą, kaip telekomunikacijų srityje pirmaujančią valstybę ir kaip šalį, kurioje transporto sektorius sukuria daugiau kaip 12 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Transporto ir telekomunikacijų atašė Lietuvoje laukiama iš visų ES valstybių. Kai kurios šalys – Italija, Vengrija, Kipras, Lenkija ir Prancūzija – deleguoja net po tris atstovus.

Dirbdami savo šalių nuolatinėse atstovybėse Briuselyje, atašė dalyvauja ES Tarybos darbo grupių veikloje, dirba Nuolatinių atstovų komitete ir kituose ES Tarybos posėdžiuose, konsultuojasi su atitinkamais ES Tarybos ir Europos Komisijos generaliniais direktoratais, Europos Parlamento komitetais.

Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES įprastai dirba 3 transporto ir telekomunikacijų atašė. Šiuo metu, šaliai pirmininkaujant ES Tarybai, šių sektorių atašė paskirti 7 Susisiekimo ministerijos specialistai.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Jūrų muziejuje – pats karštymetis: priimant per dieną 2-3 tūkstančius lankytojų, tuo pat metu intensyviai ruošiami specialūs renginiai, skirti Jūros šventei.

– Prie dviejų jau tradicinių renginių – Jūrininkų pagerbimo ceremonijos ir parodos I.Simonaitytės bibliotekoje – ima rastis dar viena tradicija, – sako muziejaus direktorė Olga Žalienė.

 
Jau antrą kartą kartu su VšĮ „Klaipėdos publika“ dovanojame miestui išskirtinį renginį  ir reginį – istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“, kurį remia Lietuvos kultūros ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Pirmieji Jūros šventės akordai skambės jau trečiadienį, liepos 24 dieną, Klaipėdos apskrities viešojoje  I. Simonaitytės bibliotekoje: čia 16 valandą bus atidaryta retro atvirukų paroda iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio apie poilsiavimo prie Baltijos jūros istoriją „Ten, kur jūros bangos...“.

Pasak parodos kuratoriaus istoriko Romaldo Adomavičiaus, čia eksponuojami seni atvirukai,  vaizduojantys kurortus, poilsį prie Baltijos jūros, jau nesančius poilsio kultūros reiškinius ir fragmentus. Istorikas teigia, kad rengiant parodą norėjosi paskatinti lankytoją paklausti savęs: kaip pasikeitė poilsis ir elgesys prie vandens kurortuose per 100 metų.
Ketvirtadienį, liepos 25 dieną 14 val. jūrinė bendruomenė tradiciškai rinksis Lietuvos jūrų muziejaus prieigose: Jūros šventės pradžia bus papildyta tauriu akcentu – iškilminga ceremonija prie “Albatroso” paminklo, paženklintu lakonišku, tačiau iškalbingu užrašu – „Išplaukusiems ir negrįžusiems“. Paskui ji persikels į muziejų prie paminklo „Lietuvos jūrininkams, jūrą mums atvėrusiems“.  kur jūrininkams bus įteikti „Jūros veteranų“ ženklai. Juos įsteigė Lietuvos Jūrininkų sąjunga ir „Jūros veteranų“ asociacija.

Pernai muziejininkams kilusi mintis Jūros šventės metu pristatyti gyvai Danės upėje istorinius Baltijos regiono laivus sulaukė nepaprastai didelio susidomėjimo ir tapo vienu svarbiausiu  šventės akcentu. Tąkart Danės upe plaukė veik dvi dešimtys tradicinių žvejų laivų iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos.
Ir šiemet liepos 27 dieną 17 valandą Danės upė trauks akį senaisiais laivais. „Dangės flotilė“, gyvai komentuojama Zitos Klemickaitės plauks nuo Pilies tilto iki Danės žiočių.

Šiais metais flotilėje – 15 laivų iš Lietuvos ir Rusijos. Lietuviškajai tradicijai atstovauja trys kurėnai  – “SüD 1”, “Kuršis”, “STURM 1“, 3 venterinės valtys, luotas iš Žemaitijos nacionalinio parko. Taip pat pristatomi skirtingi istorinių laivų tipai:  kuteris „Galento“ (1936 m. JAV), „Kapitonas Gikas“  – irklinis laivas, skirtas perplukdyti kapitonui iš vieno laivo į kitą, jachta „Rasa“ – 1980 metais perdarytas „Drakono“ klasės laivas,  „Gonda“ (1978 m.) – klasikinis šiaurės „folkboat“ – tautos laivo, kurį pajėgus įsigyti kiekvienas – pavyzdys bei muziejuje atstatyta dorė „Kopgalis“, atspindinti jau sovietmečio žvejų patirtį.

Pasaulinio vandenyno muziejus Kaliningrade pademonstruos ne tik kurėną “Muz 1” (jis buvo pastatytas konsultuojant Lietuvos jūrų muziejui), bet ir egzotiškas kitų tautų žvejybines valtis: čiukčių baidarę bei Astrachanės budarką.

Beje, žiūrovų „Dangės flotilėje“ laukia staigmena – šįkart vieną iš laivų savo dalyvavimu papuoš istorinis personažas – pati karalienė Luizė.
Iki „Dangės flotilės“ plaukimo pradžios Jūros šventės svečiai turės laiko susipažinti su laivais iš arčiau: 13 val. Pilies uostelyje prie Pasukamojo tiltelio vyks iškilmingas flotilės atidarymas ir laivų pristatymas. Po atidarymo iki 16.30 valandos veiks kūrybinės dirbtuvės „Dirbdysiu laivę“, kuriose ir mažiems, ir dideliems bus ką veikti: išmoksime savo vardus užrašyti paslaptinga jūrininkų kalba – vėliavėlėmis, statysime miniatiūrinius barkus, škunas, brigus ir kurėnus, dalyvausime laivelių varžytuvėse, spalvinsime švyturius. O atlikę visas šias užduotys bus pripažinti tikrais Jūros šalies piliečiais ir gaus Jūrininko pasą.

Jūrų muziejus

Kas gali būti blogiau už kelyje nevaldoma sunkiasvorį vilkiką? Nelaimės, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai būna itin skaudžios. Sunkiasvorės mašinos neretai tampa mirtinais spąstais kitiems eismo dalyviams. Bėda ta, kad vilkikų vairuotojai neretai rengiami ne mokant juos sunkaus ir atsakingo darbo, o siekiant išlaikyti egzaminą ir gauti atitinkamą vairavimo kategoriją.
 
Problemos parsideda dar mokantis
 
„Linavos“ mokymo centro direktorius Osvaldas Manikas sako, kad yra nemažai problemų susijusių su profesionalių vairuotojų ruošimu. Anot pašnekovo, viskas prasideda jau nuo pirminio mokymo, kai vairuotojams suteikiama vairavimo kategorija. Šiai dienai pirminio mokymo metu vairuojamos ne tos transporto priemones, kurios realiai naudojamos krovinių pervežime. Nors didžioji dauguma vilkikų Lietuvoje yra su puspriekabėmis, vairavimo mokyklose moko vairuoti vilkiką su priekaba. „Regitroje“ egzaminai laikomi irgi vairuojant vilkikus su priekabomis. „Darbdavys, įdarbinęs vairuotoją, dar turi jį perkvalifikuoti. Vertindami mokymo įstaigas, mes matome kokios yra problemos – tai ir kompetencijos stoka ir nevisai tinkamos transporto priemonės“, – pasakoja jis.
 
„Linavos“ prezidiumo narys Antanas Kačinskas sako, kad mokymo proceso pagerėjimas priklauso nuo vairavimo mokyklų pasiruošimo, tačiau opiausia problema – jaunimo nenoras mokytis. „Dabartinis jaunimas, renkasi lengvesnį kelią, nes žino, kad tarptautinių reisų vairuotojo darbas nėra lengvas, be to labai atsakingas. Vairavimas sudaro tik tam tikrą dalį darbo, visa kitą – vadyba, reikia mokėti kalbas ir taip toliau. Ta „banga“, kai žmonės norėjo išvažiuoti į užsienį ir pamatyti pasaulį jau praėjo. Dabar dažnai ateina mokytis vyresni žmonės, kadangi jie neturi darbo. 50-mečio, kuris niekada nedirbo panašaus darbo jau ir žinių įsisavinimas yra prastas. Kiekvienas darbdavys renkasi perspektyvesnį amžių – nuo 25 iki 45 metų,“ – sako jis.
 
Trūksta motyvacijos
 
„Volvo Trucks“ eismo saugumo ir eismo įvykių Europos keliuose ataskaitoje teigiama, kad 90 proc. visų eismo įvykių, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai, visiškai arba iš dalies įvyksta dėl žmogiškųjų veiksnių, pavyzdžiui, kai vienas ar daugiau eismo įvykyje dalyvaujančių vairuotojų yra išsiblaškę arba neįvertina savo transporto priemonės greičio.
 
Pasak vairavimo instruktorių, norint išvengti nelaimių negalima atsipalaiduoti. Eismo situacijų prognozavimas ir atsakingumas padeda išvengti avarijų. Nepalankios eismo sąlygos, nuovargis, neprognozuojami kitų eismo dalyvių veiksmai sukelia avarines situacijas ir tragiškas nelaimes.
 
Vairavimo mokyklos “ARV-Auto” mokymo vadovas Valdas Šlepikas sako, kad dažnai mokiniams trūksta motyvacijos mokytis. „Norėtųsi geresnio požiūrio, tiek iš darbdavių, tiek iš mokinių. Iš mokinių – mokytis, nes daugelis kažkodėl mano, kad mokslai ne visai reikalingi ir gal būt tai net laiko gaišimas“, – sako jis.
 
Pašnekovas sako, kad per vairavimo pamokas stengiamasi išmokyti būsimą vairuotoją valdyti transporto priemonę įvairiausiomis sąlygomis. „Yra tam tikra programa, kuria vadovaujamės per pamokas. Vairavimas prasideda nuo aikštelės, o pasibaigia sudėtingiausiais veiksmais. Aišku reikia gauti ir įskaitą. Praktinio vairavimo valandų, manau, užtenka. Papildomas pamokas, perka gana retai“, – pasakoja V. Šlepikas.
 
Kainuoja brangiai
 
Norintiems tapti profesionaliais vairuotojais, teks gerokai pakratyti kišenes.
 
„Linavos“ mokymo centro direktorius pažymi, kad dar viena problema, trukdanti vairuotojų paruošimui yra dideli mokymo paslaugų kaštai ir nepakankama valstybės finansinė parama. „Norint gauti atitinkamą kategoriją, įskaitant pirminius mokimus ir profesinį mokymą reikia sumokėti nuo 6 iki 8 tūkstančių litų. Tai yra dideli kaštai jaunam žmogui. Dažniausiai jis negali sau to leisti,“ – sako jis.
 
Jam pritaria V. Šlepikas: „Žmogus, norintis įgyti atitinkamas vairavimo kategorijas ir profesinę kvalifikaciją dažnai susiduria su finansinėmis problemomis. Norint tapti profesionaliu vairuotoju reikia sumokėti nemažą sumą. Na ir aišku trukdo požiūris ir mąstymas, kad gal būt tai nereikalingas pinigų švaistymas. Žinios jiems yra antroje vietoje“.
 
Mokimus finansuoja ir valstybė
 
Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, per 2013 m. I pusm. per 800 bedarbių buvo nusiųsta mokytis pagal C, CE kategorijų transporto priemonių vairuotojų mokymo programą. LDB finansavo visas profesinio mokymo išlaidas, įskaitant mokymo paslaugas, stipendiją, apgyvendinimo arba kelionės išlaidas. Taip pat asmenims, įgijusiems vairuotojų pažymėjimus, tam kad jie galėtų dirbti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojais, buvo finansuojamas mokymas įgyti transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos pažymėjimą.
 
Apie 97 proc. žmonių, kurie įgijo vairuotojo kategoriją ir kvalifikacijos pažymėjimą, sėkmingai įsidarbina. Dažniausiai jie siunčiami mokytis pagal Trišales profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis (darbo birža-bedarbis-darbdavys), kuriose darbdavys įpareigotas baigusį mokymą žmogų įdarbinti 12 mėnesių, žmogus – dirbti pas darbdavį ne trumpiau kaip 6 mėn., darbo birža finansuoja mokymo išlaidas.
 
Šiuo metu teritorinės darbo biržos vykdo ESF finansuojamą projektą „Integravimo į darbo rinką skatinimas“, taip pat profesinis mokymas gali būti finansuojamas iš nacionalinių lėšų, t.y. užimtumo fondo.
 
95 kodas
 
Nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. tolimųjų reisų vairuotojų vairavimo pažymėjimuose turės atsirasti EU 95 kodas. O. Manikas sako, kad paruošimas pagal minėta kodą ne visada yra kokybiškas. „Viskas būtų gerai, jeigu valstybinės institucijos šiek tiek rimčiau prižiūrėtų mokymo įstaigas ir būtų rimtesnis požiūris į mokymo strategiją. Dabar mokymo priežiūra vykdoma iki to momento, kai įmonė gauna licenciją vykdyti vairuotojų profesinį mokymą. Neretai girdžiu ne gerų atsiliepimų iš įmonių apie tai, kad vairuotojų pasiruošimas vyksta visiškai nekvalifikuotai. Mes ir patys juntame tai. Pas mus atvyksta vairuotojai, kurie jau išklausė tuos kursus,“ – pasakoja jis.
 
Jam pritaria ir vairavimo mokyklos “ARV-Auto” mokymo vadovas: „Kuo daugiau bus įmonių, vykdančių vairuotojų profesinį mokymą, tuo bus sudėtingesnė šių įmonių kontrolė. Kai kuriems atsiras pagunda vykdyti tik formalumus. Manau, kad reikia ne tik pinigus imti ir išrašinėti pažymėjimus, bet ir mokyti vairuotojus. Naujų dalykų tikrai pasakome, o po baigtų kursų ne retas padėkoja. Kažką naujo vis tiek sužino ir nesvarbu, kad žmogus vairuoja jau ne vienerius metus“.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Smarkiai sumažėjus krovinių srautams kaimyninėse valstybėse AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinius gabeno stabiliai. Per pirmus šešis šių metų mėnesius bendrovė pervežė 23,4 mln. tonų krovinių arba 0,4 proc. mažiau nei tą patį laikotarpį 2012-aisiais. Vietiniai pervežimai palyginamuoju laikotarpiu išaugo 24,4 proc., tarptautinių sumažėjo 8,5 proc.

Birželį pervežta 3,7 mln. tonų krovinių arba 7,6 proc. mažiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais. Vietinių krovinių pervežta 7,3 proc. daugiau, tarptautinių – 13,4 proc. mažiau.

Pirmasis pusmetis nebuvo lengvas kaimyninėms šalims – Baltarusijos geležinkelių administracijos pervežimai lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu krito 14 proc., Estijos – daugiau nei 9 proc., Latvijos – beveik 13 proc., o Rusijos – 3 proc.

„Mažėjančios apimtys mus labai neramina ir mes peržiūrime savo planus, koreguojame išlaidas bei investicijas, – teigia AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Komercijos departamento direktorius Tomas Keršis. – Be šių tradicinių priemonių mes taip pat aktyviai bendraujam su savo klientais, krovinių siuntėjais, siekiam išgirsti ir suprasti jų problemas bei priimti reikalingus sprendimus, kurie padėtų stabilizuoti krovinių srautus“.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Praėjo daugiau nei pusmetis nuo lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) keleivių ir bagažo vežimo paslaugoms įsigaliojimo. UAB „Kautra“ – viena iš viešojo transporto įmonių, kuri tarpmiestinių bilietų kainas sumažino tiek, kiek mažėjo PVM.

Mažesnėmis kainomis gali džiaugtis keleiviai keliaujantys visais tarpmiestiniais „Kautros“ autobusais. Pavyzdžiui, kelionės kaina iš Vilniaus į Kauną „Kautros“ autobusu atpigo 2 litais, o iš Kauno į Klaipėdą sumažėjo net 5 litais. Kauno autobusų stotyje kalbinti keleiviai patikino, kad autobusų bilietų kainų mažėjimas džiugi naujiena. „Tikrai smagu, kad galiu keliauti pigiau“, - sakė kalbinta autobuso keleivė.

UAB „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko nuomone, PVM lengvata skirta keleiviams, todėl bilietų kainų sumažinimas buvo teisingas žingsnis keleivių atžvilgiu. „PVM sumažinimas nėra valstybės teikiama nuolaida verslui, ji skirta vartotojams. Kiek sumažėjo PVM, tokia suma sumažinome ir tarpmiestinių bilietų kainas“, - teigė L. Skardžiukas.

Viltys, kad sumažinus PVM padidės ir viešojo transporto paslaugomis besinaudojančių žmonių skaičius pasiteisino. Įmonės pusmečio veiklos rezultatai rodo, kad keleivių skaičius bei gaunamos pajamos iš keleivių vežimo paslaugų didėja. „Jaučiamas keleivių skaičiaus augimas patvirtina, kad einame teisingu keliu. Bilietų kainų sumažinimas ir pastangos gerinti keleiviams teikiamos paslaugos kokybę atnaujinant
transporto priemones, vežant keleivių dviračius nemokamai bei įdiegiant WiFi įrangą autobusuose duoda lauktus rezultatus“, - sakė L. Skardžiukas.

Primename, jog PVM keleivių ir bagažo vežimo paslaugoms mažėjo nuo 21 proc. iki 9 proc. ir įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos.

KLAIPĖDOS UOSTO, BŪTINGĖS TERMINALO IR KITŲ BALTIJOS JŪROS RYTINĖS PAKRANTĖS UOSTŲ KROVOS APŽVALGA

2013 m. sausio–birželio mėn.

Per 2013 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 21,7 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos pokytis sudarė +6,8 proc., palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Klaipėdos uoste nagrinėjamu laikotarpiu krauta 17,2 mln. t, pokytis sudarė +2,3 proc. arba +390,2 tūkst. t, o Būtingės terminale – 4,3 mln. t krovinių, pokytis +29,0 proc. arba +988,5 tūkst. t.

Didžiausias krovinių augimas pagal kiekį per 2013 m. sausio–birželio mėn., palyginus su 2012 m. sausio–birželio mėn., Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale pasiektas dėl didesnės skystųjų krovinių krovos (padidėjimas siekia 13,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu), didžiausias augimas užfiksuotas žalios naftos produktų (+29,0 proc. arba + 988,6 tūkst. t), natūralių ir cheminių trąšų produktų (+19,4 proc. arba +122,7 tūkst. t), naftos produktų (+1,0 proc. arba +42,9 tūkst. t) krovos apyvartoje.

Analizuojant pagal kitas krovinių grupes, biriųjų ir suverstinių krovinių prieaugis sudarė 6,4 proc., kurių Klaipėdos uoste krauta 6 868,2 tūkst. t. Gausiai buvo kraunami žemės ūkio produktai (+102,2 proc. arba +647,7 tūkst. t), cukraus žaliava (+12,3 proc. arba +26,5 tūkst. t) bei pirminės ir apdorotos naudingosios iškasenos, statybinės medžiagos (+17,5 proc. arba +142,7 tūkst. t). Generalinių krovinių krovos sumažėjimas (apie 3,3 proc.) stebimas Klaipėdos uoste nuo metų pradžios. Iš viso tokių krovinių krauta 5 238,2 tūkst. t. Generalinių krovinių grupėje sumažėjimas užfiksuotas šiose srityse: mediena ir miškininkystės produktai (-11,8 proc. arba -34,0 tūkst. t), geležies ir plieno gaminiai, metalo konstrukcijos (-50,6 proc. arba -91,8 tūkst. t), natūralios ir cheminės trąšos (-21,5 proc. arba -52,4 tūkst. t).

Konteinerizuotų krovinių krova, skaičiuojant TEU, augo ir sudarė 196 722 TEU per 2013 m. sausio–birželio mėn. (+7,4 proc. arba +10 480 TEU).

Per 2013 m. sausio–birželio mėn. užregistruoti 3 341 laivo įplaukimas į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 44 laivai (+29,4 proc. arba 10 laivų daugiau, palyginus su 2012 m. sausio–birželio mėn.). Į Klaipėdos uostą iš viso įplaukė 3 297 laivai (-2,4 proc. arba -81 laivu mažiau, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu).

Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 157 395, t. y. +4,4 proc. arba 6 638 keleiviais daugiau negu per 2012 m. atitinkamą laikotarpį.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

KLAIPĖDOS VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS

XVI TARPTAUTINIS OPEROS IR SIMFONINĖS MUZIKOS FESTIVALIS
„Muzikinis rugpjūtis pajūryje“
  Klaipėda, Palanga, Juodkrantė, Nida, Kretinga, Bitėnai

PROGRAMA

LIEPA

27 d., šeštadienis, 10.00–15.00 val.
Prie paminklo „Arka“, Klaipėda
„Ore“
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės atviros kūrybinės dirbtuvės, W. Shakespeare’o dramos „Romeo ir Džiuljeta“ fechtavimosi repeticija,  G. Donizetti komiškos operos „Meilės eliksyras“ repeticijos
Įėjimas nemokamas

27 d., šeštadienis, 15.00 val.
„Meridiano“ aikštė
„Miuziklų MIXtūra“
Koncertas
Įėjimas nemokamas

RUGPJŪTIS

2 d., penktadienis, 19.00 val.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Danės g. 19, Klaipėda
PREMJERA
Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“
2 veiksmų komiška opera
Dirigentas Dainius Pavilionis, režisierė – Daina Adamkevičiūtė
18.20 val. žolininkė Adelė Karaliūnaitė premjeros svečius vaišins „Meilės eliksyru“
Bilieto kaina 27 Lt (iki 07-17), 37 Lt

3 d., šeštadienis, 19.00 val.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Danės g. 19, Klaipėda
PREMJERA
Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“
2 veiksmų komiška opera
Dirigentas Dainius Pavilionis, režisierė Daina Adamkevičiūtė
Bilieto kaina 27 (iki 07-17), 37 Lt

9 d., penktadienis, 19.30 val.
Viešbutis „Vanagupė“, Vanagupės g. 31, Palanga
Rimantas Giedraitis „Sudie, Maiklai“
Simfoninė siuita orkestrui ir chorui M. Jacksono dainų motyvais 
Dirigentas Dainius Pavilionis
Bilieto kaina 25 Lt

10 d., šeštadienis, 18.00 val.
M. Jankaus muziejaus parkas, Bitėnai, Pagėgių sav.
„Operissimo“
Operos ir simfoninės muzikos koncertas
Dirigentas Dainius Pavilionis
Įėjimas nemokamas

14 d., trečiadienis, 20.00 val.
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Taikos g. 4, Neringa, Nida
„Operissimo“
Operos ir simfoninės muzikos koncertas
Dirigentas Dainius Pavilionis
Bilieto kaina 25 Lt

16 d., penktadienis, 19.00 val.
Laikrodžių muziejaus kiemelis, Liepų g. 12, Klaipėda
OPEROS NAKTIS
Giuseppe Verdi „Traviata“
3 veiksmų opera
Dirigentas Modestas Barkauskas, režisierius Eligijus Domarkas
Bilieto kaina 25 Lt
Po spektaklio žiūrovai kviečiami prisijungti prie gluosnio sodinimo akcijos Klaipėdos universiteto Botanikos sode (Kretingos g. 92, Klaipėda)

17 d., šeštadienis, 19.00 val.
Prano Domšaičio galerija, Liepų g. 33, Klaipėda
„Viduržemio stygų istorijos“
Akustinės gitaros virtuozo Christos TZIFAKIS (Graikija) koncertas
Bilieto kaina 22 Lt

18 d., sekmadienis, 18.00 val.
Kretingos muziejaus Žiemos sodas, Vilniaus g. 20, Kretinga
„Viduržemio stygų istorijos“
Akustinės gitaros virtuozo Christos TZIFAKIS (Graikija) koncertas 
Bilieto kaina 15 Lt

21d., trečiadienis, 18.00 val.
Girulių biblioteka - bendruomenės namai, Šlaito g. 10a, Giruliai
„Popietė ant žolės“
Pučiamųjų kvinteto „Debesuota su pragiedruliais“ koncertas
Įėjimas nemokamas

21 d., trečiadienis, 19.00 val.
Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia, Savanorių g. 4, Klaipėda
„Vilties balzamas“
Sakralinės muzikos koncertas
Dirigentas Vladimiras Konstantinovas
Įėjimas nemokamas. Jo metu bus renkamos aukos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui

22 d., ketvirtadienis, 19.00 val.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia, L. Rėzos g. 56, Juodkrantė
„Vilties balzamas“
Sakralinės muzikos koncertas
Dirigentas Vladimiras Konstantinovas
Įėjimas nemokamas

25 d., sekmadienis, 19.00 val.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Danės g. 19, Klaipėda
„Sapnai apie Brovėjų“
2 dalių teatralizuotas koncertas
Koncerto viešnia – Margarita Aleksandrovič (Baltarusija)
Dirigentas Tomas Ambrozaitis
Bilieto 27 Lt

 
Teatras turi teisę keisti repertuarą
Išsamesnė informacija www.klaipedosmuzikinis.lt, tel.: (8 46) 397 404 / 412 / 413
Bilietus platina BILIETAI.LT

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras

Sukurti pagrindą saugiems, patikimiems ir lengvai atliekamiems sandoriams internetu bei užtikrinti tarpvalstybinės telekomunikacijų infrastruktūros plėtrą – tokių prioritetinių tikslų Lietuva sieks pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai informacinės visuomenės ir telekomunikacijų srityje. Šiuos šalies prioritetus susiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pristatė Vilniuje viešintiems Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) pirmininkei Amalijai Sartori (Amalia Sartori) ir nariams.

Su ITRE komitetu Lietuva bendradarbiaus svarstant Europos Komisijos (EK) pasiūlymą dėl Elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje reglamento.

„Tai prioritetinis dokumentas, kuris suteiks galimybių kurti Europos bendrąją skaitmeninę rinką, nes  padės didinti pasitikėjimą tarptautiniais skaitmeniniais sandoriais ir palengvins piliečių, verslo atstovų ir valstybinių institucijų bendravimą elektroninėmis priemonėmis“, – sakė ministras R. Sinkevičius.

Ministro teigimu, ES mastu siekiama sukurti pagrindą saugiems, patikimiems ir lengvai atliekamiems sandoriams internetu. Tai paskatintų elektroninio verslo ir paslaugų rinkos plėtrą.

EK pasiūlymo tikslas – apibrėžti elektroninių spaudų, elektroninių laiko žymų, elektroninių dokumentų, elektroninių pristatymo paslaugų ir svetainių tapatumo nustatymo teisinę sistemą. Tai leistų pašalinti ES šalyse esamas elektroninės atpažinties priemonių tarpvalstybinio naudojimo kliūtis ir suteiktų galimybę saugiai ir sklandžiai vykdyti elektronines įmonių, gyventojų ir valdžios institucijų tarpusavio operacijas, taip padidinant viešųjų ir privačių virtualiųjų paslaugų, elektroninio verslo ir elektroninės prekybos veiksmingumą visoje ES.

ITRE komiteto vadovė A. Sartori patikino ministrą, kad artimiausiais mėnesiais komitetas glaudžiai bendradarbiaus su Lietuva ir padės siekti pažangos šioje srityje.

Kita svarbi Lietuvos užduotis pirmininkavimo ES Tarybai metu – skatinti transeuropinių telekomunikacijų tinklų TEN TELE plėtrą, siekiant Europos Parlamento ir Tarybos pritarimo TEN TELE gairėms. Pasak ministro, tai yra pagrindinė Europos skaitmeninės darbotvarkės sudedamoji dalis, kuri prisidės prie dinamiškos, vieningos Europos skaitmeninės rinkos kūrimo.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba važiuojantiems į Ukrainą vežėjams nerekomenduoja rinktis pasienio kontrolės posto „Zosin-Ustilug”.
 
Šiame pasienio kontrolės punkte vyksta rekonstrukcijos darbai, kuriuos planuojama baigti pirmąjį 2014 m. ketvirtį.
 
Rekonstrukcija vykdoma pagal pasienio punktų su Ukraina modernizavimo programą. Planuojama, kad modernizavus šį pasienio kontrolės punktą, padidės krovininių ir lengvųjų transporto priemonių pralaidumas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Oro transporto keleivių teisių užtikrinimas ir Bendro Europos dangaus sukūrimo spartinimas – vieni iš svarbiausių tikslų aviacijos srityje, kurių Lietuva siekia pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Šiuos klausimus susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien aptarė su Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) generaliniu direktoriumi Tony Tyler.

Ministras R. Sinkevičius pabrėžė, kad civilinės aviacijos srityje šį pusmetį Lietuva daugiausia dėmesio skirs Keleivių teisių reglamentavimui peržiūrėti ir tobulinti ES lygmeniu. Norima pasiekti bendro ES valstybių požiūrio šiuo klausimu ir užtikrinti, kad keleivių teisės būtų reglamentuotos išsamiau ir aiškiau.

„Lietuva siekia, kad oro transporto keleiviai turėtų daugiau teisių gauti informaciją, pagalbą keliaujant ir tinkamas kompensacijas už skrydžių vėlavimą, atšaukimą ir atsisakymą vežti. Norime, kad būtų geriau užtikrintos keleivių teisės, susijusios su netinkamu bagažo tvarkymu. Taip pat sieksime labiau atsižvelgti į oro vežėjų finansinius pajėgumus ir apriboti daugiausia išlaidų reikalaujančius reglamentų aspektus“, – sakė ministras R. Sinkevičius.

Kalbėdamas apie Bendro Europos dangaus įgyvendinimo spartinimą, susisiekimo ministras akcentavo, kad Europos Sąjunga privalo imtis aktyvių priemonių, siekdama efektyviau išnaudoti oro erdvę.

Pirmininkavimo ES Tarybai metu Lietuva sieks tobulinti Europos oro eismo vadybos sistemą, spręsti jos fragmentiškumo problemą. Europos Sąjungoje šią sistemą sudaro 27 nacionalinės administracijos, prižiūrinčios daugiau kaip 100 oro navigacijos paslaugų teikėjų ir besivadovaujančios skirtingomis sistemomis ir taisyklėmis. Šiuo atžvilgiu Europa smarkiai atsilieka nuo JAV, turinčių panašaus dydžio oro erdvę. IATA vadovo T. Tyler teigimu, dėl oro erdvės fragmentacijos ES kasmet patiria apie 5 mlrd. eurų nuostolį. Išsprendus šią problemą padidėtų Europos oro transporto sistemos konkurencingumas.

Civilinės aviacijos sektorius turi didelę reikšmę ES ekonomikai. Europos Sąjungoje šiame sektoriuje dirba apie 7,8 mln. darbuotojų, o jo indėlis į ES bendrąjį vidaus produktą siekia 475 mlrd. eurų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Praeitą savaitę, Rusijos Federalines Muitinės Tarnybos (FMT) internetinėje svetainėje, buvo paskelbta informacija apie FMT vadovo Andrejaus Belijaninovo sprendimą. Buvo paskelbta, kad „ … siekiant užtikrinti Muitų Sąjungos muitinės įstatymų laikymąsi ir savalaikį muitinės mokesčių mokėjimą į Federalinį biudžetą, nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d., prekių, kurioms taikoma muitinės procedūra, pervežimą su TIR knygele, nuspręsta vykdyti su sąlyga, kad bus laikomasi muitinės tranzito vykdymo, taikant priemones, nurodytas Muitų Sąjungos Muitinės kodekso 217 str. 1 p.
 
Tai gali reikšti, kad kiekvienam pervežimui per Rusijos teritoriją, taikant TIR knygeles, bus papildomai taikomi ir nacionalinės garantijos reikalavimai. Panašu, kad ir patys vežėjai dar nežino, kaip vyktų pervežimai įsigaliojus tokiam pasikeitimui.
 
FMT vadovo Andrejaus Belijaninovo pareiškime sakoma, kad iki šiol Rusijos vežėjų sąjungos ASMAP įsipareigojimai mokėti muitus ir mokesčius nesureguliuoti. Už šiuos metus skaičiuojama 10,1 mln. rublių skola. Šis A. Belijaninovo sprendimas buvo priimtas iš anksto neinformavus kitų TIR sistemos dalyvių. Taip pat nebuvo surengta jokių diskusijų ar pasitarimų.
 
Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) atstovų teigimu, priimtas sprendimas neatitinka TIR konvencijos nuostatų, o ypač 4,11,42 ir 48 straipsnių, taip pat ir kitų teisės aktų.
 
Kol kas laukiama informacijos. Apie tolimesnę situaciją bus informuoti visi TIR knygelių naudotojai.
 
TIR garantijų sistema funkcionuoja paprastai: kiekvienas nacionalinis susivienijimas, atstovaujantis savo šalies vežėjams ir pripažintas šios šalies muitinės, garantuoja sumokėti visus muitus ir mokesčius, jei bus nustatytas koks nors pažeidimas, vykdant tos šalies teritorijoje TIR procedūrą. Toks nacionalinis susivienijimas garantuoja sumokėti visus savo ir kitų šalių vežėjų, gabenančių prekes su TIR knygele, išduota jo paties arba analogiškų kitų valstybių susivienijimų, muitus ir mokesčius. Tai reiškia, kad kiekviena šalis naudojasi garantija, teikiama jos teritorijoje visų transporto operacijų su TIR knygele atžvilgiu. Galima teigti, kad muitinės įstaigos dirba su nacionaliniu partneriu, į kurį gali kreiptis esant kokiems nors pažeidimams.
 
„Linavos“ viceprezidentas ir Krovininio transporto tarybos pirmininkas Mečislavas Atroškevičius sako kad , Federalines Muitinės Tarnybos vadovas nėra kompetentingas daryti tokių pareiškimų ir naikinti tarptautinių susitarimų. „Yra TIR konvencija, kurios narė yra ir Rusija. Galima sakyti, kad tokiu sprendimu Rusija pareikštų, kad TIR sistema jos teritorijoje nebeveikia. Darydamas tokį pareiškimą, muitinės vadovas viršijo savo kompetenciją. Jis neturi teisės keisti TIR sistemos ir reikalauti kažkokių papildomų garantijų. Įsivaizduokite, kad važiuoja tūkstančiai mašinų ir visoms joms reikia garantijos. Aš neįsivaizduoju, kaip tas dalykas galėtų veikti. Tai tikrai yra nesąmonė, vežėjai tai vadina absurdu, su tuo sutinka ir rusų vežėjai. Šiuo atveju sustotų krovinių tiekimas į Rusiją“, – sako jis.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Per šešis šių metų mėnesius Lietuvos geležinkeliais pervežta beveik 2,4 mln. keleivių arba 4,5 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Birželio mėnesį Lietuvos geležinkeliais keliavo daugiau nei 435 tūkst. keleivių, arba 4,2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m. Vietinio susisiekimo traukiniais birželį pervežta 340 tūkst. keleivių, arba 4,9 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

Birželį keliavusiųjų maršrutais Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas–Naujoji Vilnia ir Vilnius–Klaipėda–Vilnius skaičius išliko stabilus – vežta atitinkamai apie 94 tūkst. ir 50 tūkst. keleivių (pernai – apie 93 tūkst. ir 50 tūkst.). Smarkiai išaugo keliavusiųjų Naujoji Vilnia–Vilnius–Trakai–Naujoji Vilnia skaičius – birželį vežta per 35 tūkst. keleivių arba beveik 29 proc. daugiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais.

9,5 proc. išaugo keliavusiųjų maršrutu Vilnius–Ignalina–Turmantas–Vilnius, pervežta apie 43 tūkst. keleivių. Birželį beveik 35 proc. išaugo keliavusiųjų maršrutu Vilnius–Oro uostas–Vilnius skaičius – vežta apie 10 tūkst. keleivių.

Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius. Birželį tarp dviejų sostinių keliavo per 29 tūkst. keleivių, arba maždaug 48 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ primena, kad vasaros sezono metu traukinio Naujoji Vilnia–Vilnius–Trakai–Naujoji Vilnia keleiviai savaitgaliais yra vežami iki pat Akmenos ežero kranto. Trakų geležinkelio stotyje visais vasaros šeštadieniais ir sekmadieniais keleivių lauks specialus autobusas, kuris veš poilsiautojus per miesto centrą į paplūdimį bei atgal.
Autobuso bilietas Vilniaus geležinkelio stotyje kainuos 1 litą į vieną pusę. Bilietą bus galima įsigyti ir autobuse – tuomet jis kainuos 1,20 Lt į vieną pusę. Autobuso tvarkaraštis suderintas su traukinių tvarkaraščiais: traukinys iš Vilniaus į Trakus išvyksta 10 val. 31 min., autobusas iš geležinkelio stoties – 11 val. 16 min., autobusas iš paplūdimio – 18 val. 55 min., traukinys iš Trakų – 19 val. 27 min.
Pasinaudoję nauja paslauga traukinio keleiviai šią vasarą paplūdimį Trakuose pasieks per valandą – greičiau, patogiau ir saugiau nei spūstyse užstrigę automobilių vairuotojai.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Viešoje erdvėje vežėjai skundžiasi augančiomis išlaidomis draudimui, o draudikai pastebi, kad transporto priemonių draudimas yra rizikingas ir didėja žalų išmokos. Be to prognozuojama, kad įmokos gali dar labiau didėti. Panagrinėkime vežėjų, draudimo bendrovių ir nepriklausomų ekspertų nuomones šia tema.
 
UAB „Creditreform Lietuva“ duomenimis, draudimo rinkos augimas krizės metu buvo praktiškai dėl komercinio transporto draudimo augimo (komercinio transporto draudimas apima ne tik vežėjus –transporto priemonių (TP) turi beveik visos įmonės – aut. pastaba). Per 2009 – 2012 metus viso (privataus ir komercinio) TP draudimo skirtumas tarp įmokų ir išmokų išaugo 134 mln. Lt suma, iš to skaičiaus 105 mln. Lt (net 78%) teko komercinio transporto draudimui.
 
Stebina išmokų sumos
 
UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa sako, kad 2012 metais komercinių transporto priemonių draudimas sudarė 33% visų ne gyvybės draudimo įmokų. Ženklią dalį tų įmokų sudarė vežėjų transporto draudimas. „Transporto draudimo rinka turėtų augti šiais metais. Sausumos transportas išlieka viena iš nedaugelio investuojančių ūkio šakų. Transporto įmonių savininkai įsigydami vilkikus ir puspriekabes priima sunkius investicinius sprendimus“, – sako jis.
 
Lietuvos transporto įmonių savininkai stebisi augančiomis įmokomis, be to daugėja skundų dėl nenoro mokėti draudiminių išmokų. UAB „Berita“ vadovas Algis Žvirblys sako, kad vežėjai jam primena neorganizuotą jėgą, kuri negina savo teisių. „Mes kalbame apie draudimo taisykles, kurios nesikeitė per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Tokios taisyklės leidžia draudimo bendrovėms lengviau nemokėti išmokų. Per 20 metų, nieko nereglamentuota, nesureguliuota“, – kalba jis.
 
Įmonės „Rimansta“ vadovą Algimantą Grabliauską stebina didelės draudimo bendrovių išmokų sumos. Jis pasakoja, kad po eismo įvykio Lenkijoje, jo vairuotojui už avarijos likvidavimo darbus padavė 22 tūkst. zlotų sąskaitą. „Automobilis stovėjo ant važiuojamosios dalies, tai jį nutempė. Kai pažvelgiau į kainininką, pamačiau, kad kardaninio veleno nuėmimas kainavo 2,5 tūkst. zlotų. Pradėjau derėtis, o man pasakė, kad vis tiek ne aš už tai mokėsiu, o draudimo kompanija. Turiu ir daugiau panašių pavyzdžių. Aš nesuprantu iš kur tokios sumos? Vyko teismas, draudimo bendrovė priskaičiavo 113 tūkst. Lt nuostolių. Nors nuostolio suma buvo 113 tūkst. Lt, tereikėjo vienos paros, kad vilkikas po avarijos grįžtų į Lietuvą. Už tūkstantį litų pakeičiau žibintą vilkikui… Draudikai žaidžia tais skaičiais, o vežėjams dėl to kyla įmokos“, – dėsto jis.
 
Kodėl auga įmokos?
 
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas pastebi, kad paskutiniais metais auga žalos užsienyje. Didėja krovininio transporto įvykių užsienyje dažnis – 2011 m. įvykių daugėjo 27,8%, 2012 m. – 30,3%.“ Manome, kad žalos užsienyje augs apie 15%, taigi kainos gali būti peržiūrimos remiantis mūsų portfelio TPVCA rezultatais“, – pažymi pašnekovas .
 
R. Trumpa sako, kad atsigaunant transporto sektoriui, ėmė augti ir draudimo rinka. Komercinio transporto draudimo įmokos 2012 m., lyginant su 2009 m. išaugo 35% ir pasiekė 324 mln. Lt (155 mln. Lt privalomojo TP civilinio draudimo ir 170 mln. Lt – KASKO draudimo). Draudimo išmokų už komercinio transporto žalas suma 2008 – 2012 metais kasmet mažėjo – per šiuos metus išmokų suma sumažėjo nuo 283 iki 209 mln. Lt. Per 2009- 2012 skirtumas tarp draudimo įmokų ir išmokų draudžiant komercines TP padidėjo 11,5 karto: privalomasis civilinės atsakomybės draudimas iš nuostolingo tapo pelningu, o KASKO draudimo „bendrasis pelnas“ augo 1,77 karto. Tačiau šis rezultatas kol kas 11 proc. prastesnis nei 2011 metais.
 
Anot „Lietuvos draudimo“ Verslo draudimo rizikos vadovo Arūno Raziūno, kalbant apie pastarųjų (2011 – 2012 ) metų rinkos augimą, svarbu prisiminti, kad 2009 – 2010 metais buvo išgyventas didžiulis rinkos nuosmukis, kurio metu KASKO draudimo įmokos krito daugiau kaip dvigubai. Tačiau apdraustų transporto priemonių ir su jomis susijusių žalų lygis sumažėjo nežymiai, todėl ši draudimo rūšis tapo draudikams nuostolinga. Draudikai sumažino veiklos sąnaudas, dalį nuostolių kompensavo kitos draudimo rūšys, kita dalis nuostolingo portfelio padengiama iš įmokų. „Beje, draudimo įmokos už 2012 metus šioje rūšyje vis dar buvo trečdaliu mažesnės nei prieš krizę”,– pabrėžia jis.
 
Anot „If“ Rinkodaros departamento vadovės Orijanos Mašalės 2009 metai pasižymėjo ypač staigiu transporto draudimo rinkos susitraukimu: tais metais, lyginant su 2008 metais, draudimo įmokų sumažėjo beveik 50 proc., kai tuo tarpu draudimo kompensacijų išmokėta tik 20 proc. mažiau. Vadinasi, ne visi draudikai tinkamai įvertino prisiimamas rizikas ir patyrė didžiulius nuostolius iš šios draudimo rūšies. Be to, draudimo įmokoms įtakos turi ir transporto sektoriaus atsigavimas. Suintensyvėję transporto srautai lemia ir dažniau nutinkančius eismo įvykius, o tai turi įtakos draudimo rizikoms.
 
Prognozės
 
Anot A. Raziūno kainos priklauso nuo individualaus drausmingumo, todėl drausmingai važinėjančios įmonės tikrai nepatirs didesnių draudimo kaštų. „Tačiau vertinant tai, kad transporto draudimas išlieka nuostolingiausia rūšimi draudikams, kyla remonto bei detalių kainos, tai neatmetame prielaidos, kad bendras kainų lygis gali koreguotis didėjimo linkme. Tam tikriems segmentams, turintiems ilgesnę draudimo mūsų bendrovėje istoriją arba geresnį drausmingumo lygį, kainos stabilizavosi, o kitiems – vidutiniškai augo. Be to, klientų būrys nuolat kinta ir nėra pastovus, nes klientai blaškosi tarp draudikų ieškodami žemesnės kainos, todėl objektyviai įvertinti kainų pokyčius nėra galimybės, mat kiekvienais metais susiformuoja skirtingas klientų paveikslas. Vertinant bendrai, įmokos padidėjo, nes šios abi rūšys draudikams išlieka nuostolingos”, – sako jis.
O. Mašalė papildo, kad tolesnis bendras įmokų pokytis priklausys nuo ekonomikos vystymosi tendencijų – eksporto plėtros, infliacijos lygio ir kt. Tačiau kiekvienos įmonės rizika ir toliau bus vertinama individualiai ir draudimo įmokos priklausys nuo daugybės minėtų faktorių.
 
Pokyčiai draudimo žalų statistikoje
 
Anot A. Raziūno, tendencijos išlieka nepakitusios jau ne vienerius metus iš eilės: kasmet registruojama tam tikra dalis smulkių ir vidutinių žalų, bei keliasdešimt itin didelio masto, taip vadinamų totalinių įvykių, kurių dažnis priklauso nuo vežėjų ekonominio aktyvumo. Rinkodaros departamento vadovė O. Mašalė priduria, kad esminis pokytis – pasikeitusi Vokietijos teisinė bazė, dėl kurios draudikai privalėjo pradėti kitaip registruoti vilkikų priekabų žalas. Tai lėmė, kad draudikai turėjo padidinti finansinius rezervus ankstesniais metais įvykusioms priekabų žaloms. 2012 m. buvo mažiau įvykių dėl švelnesnių žiemos orų, tačiau 2013 m. įvykių dažnis išaugo, užregistruota daugiau itin didelių žalų.
 
Nuo kuo priklauso kainos?
 
Apskaičiuojant draudimo įmoką atsižvelgiama į daugelį faktorių – pradedant automobilių parko priežiūra ir baigiant geografija šalių, kuriose vežėjas vykdo veiklą. Įmoka priklauso ir nuo transporto priemonių amžiaus ir vertės.
Anot draudimo bendrovių atstovų, kainų lygiui labai svarbu tai, kaip įmonės užtikrina ir vykdo transporto priemonių parko valdymo ir kontrolės kokybę. Pasak A. Raziūno, labai svarbi yra rizikos prevencija: tinkamas vairuotojo instruktažas, vairuotojo patirtis, tvarkinga darbo laiko kontrolė, maršrutų pasirinkimas, techniškai tvarkingas TP parkas ir, ypač, savalaikė jo priežiūra. „Aišku, esminis faktorius yra kliento žalų istorija – drausmingas klientas visada mokės mažiau“,– sako pašnekovas .
Anot O. Mašalės, draudimo įmoka nustatoma atsižvelgiant į draudėjo žalų istoriją, transporto priemonių amžių, naudojimo teritorijas, draudėjo patirtį. Didelę įtaką draudimo įmokai turi tai, ar draudėjas įgyvendina įvairias prevencines programas galimiems įvykiams išvengti. Natūralu, kad draudimo įmoka būna mažesnė toms įmonėms, kurios rūpinasi savo saugumu.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Danijos integruotos laivybos ir logistikos kompanija „DFDS Group“ įsigijo 100 proc. įmonės „Karshamn Express“ akcijų iš buvusios savininkės „Svedish-Baltic Logistics“.

Kompanija „Karshamn Express“ teikia inetgruotas logistikos, transportavimo, ekspedijavimo ir sandėliavimo, paslaugas tarp Baltijos šalių, Rusijos, aplinkinių bei Skandinavijos šalių. Didžiausi „Karshamn Express“ biurai įsikūrę Karlshamne ir Liepojoje, kiti – Ventspilyje, Klaipėdoje ir Kaliningrade. Kompanijoje dirba daugiau nei 100 darbuotojų.

Idealus strateginis partneris
„DFDS“ plečia savo paslaugų geografiją, todėl „Karshamn Express“ transportavimo paslaugų tinklas tarp Baltijos, Rusijos, aplinkinių šalių ir Skandinavijos, puikiai papildys „DFDS“ paslaugų tinklą Europos kontinente, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Šiaurės šalyse.

Kompanija „Karlshamn Express“ yra viena iš pagrindinių „DFDS“ laivybos maršrutų tarp Baltijos šalių ir Švedijos klienčių.

„Karlshamn Express“ yra puikiai valdoma kompanija, ir mes labai džiaugiamės, kad įmonės vykdantysis direktorius PG Persson, buvęs vienas iš kompanijos savininkų, sutiko ir toliau vadovauti įmonei, o įmonės bendrasavininkis Oleg Bambulyak – eiti vykdančiojo direktoriaus pareigas Latvijoje įsikūrusiame kompanijos padalinyje. Dirbdami kartu su įmonės vadovybe ir darbuotojais, mes galėsime išnaudoti „DFDS“ ir „Karlshamn Express“ privalumus, plėsti klientams teikiamas paslaugas. Mes siūlysime logistikos sprendimus gabenti krovinius keliais, geležinkeliais ir jūra tarp Baltijos, Rusijos, aplinkinių ir Skandinavijos šalių, sujungsime šias rinkas su likusios Europos valstybėmis“, – sakė vykdantysis viceprezidentas ir „DFDS Group“ logistikos padalinio vadovas Eddie Green.

Visiems „Karlshamn Express“ darbuotojams bus pasiūlyta likti dirbti kompanijoje.  „Karlshamn Express“ pavadinimas keisis į „DFDS Logistics“.

„DFDS“ yra didžiulė organizacija, jos resursai sustiprins ir praplės „Karlshamn Express“ galimybes verslo rinkose, kuriose jau esame įsitvirtinę”, – sakė „Karshamn Express“ vykdantysis direktorius Liepojoje Oleg Bambulyak.

„Karlshamn Express“ įsigijimas turi būti patvirtintas Rusijos Konkurencijos priežiūros įstaigos.

„Su nekantrumu laukiame bendradarbiavimo su mūsų naujaisiais kolegomis pradžios, kuri  leis stiprinti klientams teikiamas paslaugas ir atvers naujas rinkas“, – sakė Eddie Green.

„DFDS“ ir „DFDS Logistics“:

Posėdyje Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlomiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo pakeitimams, kurie leis dalį šios Programos lėšų skirti Policijos departamentui.

„Nauja tvarka – tai dar vienas žingsnis eismo saugumui gerinti. Policijos departamentas galės naudoti lėšas Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti ir gaunamai informacijai apdoroti, taip pat pinigai iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą galės būti naudojami ir  kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Policijos departamentui bus skirtos į Programos finansavimo sąskaitą pervestos lėšos, gautos iš sumokėtų ar išieškotų baudų už valstybinės reikšmės keliuose nustatyto greičio viršijimą ir nepanaudotos transporto priemonių greičio matavimams Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga atlikti bei matavimų duomenims teikti.

Susisiekimo ministerijos teikimu Vyriausybė nutarė, kad Policijos departamentui bus skirta nepanaudotų Programos lėšų dalis nuo nutarimo įsigaliojimo iki šių metų gruodžio 31 dienos. 

Nuo 2014 m. sausio 1 d. šios lėšos bus po lygiai paskirstomos Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomoms saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti bei Policijos departamentui gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti.
 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija