Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, šiandien dalyvaudamas Vilniaus intermodalinio terminalo statybų pradžios ceremonijoje, pabrėžė terminalo svarbą Lietuvos ekonomikos bei šalies transporto ir logistikos sektoriaus plėtrai. 

„Esu įsitikinęs, kad kitąmet duris atversiantis modernus terminalas teiks didelę naudą visai Lietuvos transporto ir logistikos sistemai. Neabejoju, kad tai leis smarkiai padidinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, taip pat skatins Vilniaus regiono ekonomiką“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Intermodalinis konteinerių terminalas numatytas steigiamame Vilniaus viešajame logistikos centre (VLC), kuris pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Projektą įgyvendina bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

Terminalas taps centriniu Vilniaus VLC objektu, o čia įsikūrusioms įmonėms suteiks prieigą prie kelių ir geležinkelių, leis greitai ir efektyviai perkrauti krovinius tarp skirtingų transporto priemonių.

Jis bus sujungtas su viena iš didžiausių geležinkelio stočių Lietuvoje ir visame IX transporto koridoriuje – Vaidotų geležinkelio stotimi, per kurią nuolat vežami kroviniai į Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną ir Kiniją Šalia terminalo nutiestas Vilniaus pietinis aplinkkelis terminalą sujungs su Vilniaus–Kauno automagistrale ir atvers plačias krovinių vežimo galimybes į Klaipėdos uostą, Lenkiją, Vokietiją ir kitas Europos valstybes. 

Šalia intermodalinio konteinerių terminalo vystomas Vilniaus logistikos parkas. Perspektyvinė šio parko teritorija – 460 ha. Logistikos parke bus nutiesti keliai, įrengtos komunikacijos ir sudarytos palankios sąlygos įsikurti ir veikti įmonėms, užsiimančioms transporto ir logistikos veikla. Šiame parke taip pat įsikurs reikiamos valstybinės institucijos (muitinė, maisto ir veterinarijos inspekcija ir kt.).

Terminalą planuojama pastatyti per 17 mėnesių, objekto vertė – 126,792 mln. Lt.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

Antradienis, rugpjūčio 27 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su finansų ministru Rimantu Šadžiumi aptarė ekonominę ir finansinę šalies padėtį, kitų metų valstybės biudžeto formavimą, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą bei Konstitucinio Teismo nutarimų dėl darbo užmokesčio mažinimo neproporcingumo ir pensijų kompensavimo įgyvendinimą.

Pasak Prezidentės, šiuo metu šalies ekonomika yra viena sparčiausiai augančių Europoje, tai palaipsniui turi pradėti justi visi žmonės.

Šalies vadovė pabrėžia, kad valstybė iki šiol skolinga pensininkams. Atstačius sunkmečiu sumažintas pensijas, turi būti parengtas ir jų kompensavimo mechanizmas, o žmonės aiškiai informuoti, kada atgaus savo pinigus.

Taip pat Prezidentė akcentuoja, kad turi būti vykdomas ir Konstitucinio Teismo nutarimas dėl atlyginimų mažinimo neproporcingumo. Prezidentės teigimu, Finansų ministerija Vyriausybei siūlo ne patį optimaliausią sprendimą Konstitucinio Teismo nutarimui įgyvendinti.

„Pasiūlymas atstatyti sumažintus atlyginimų koeficientus tik siaurai ir ne pačius mažiausius atlyginimus gaunančiai grupei - statutiniams pareigūnams ir teisėjams, dar labiau didina disproporcijas ir pažeidžia socialinio teisingumo principus. Per sunkmetį atlyginimai neproporcingai buvo sumažinti ir mokytojams, kultūros ir meno darbuotojams, mokslininkams, dėstytojams, socialiniams darbuotojams, todėl reikia spręsti visų biudžetinių įstaigų atlyginimų klausimą neišskiriant nė vienos grupės", - sako Prezidentė.

Šalies vadovė su finansų ministru taip pat aptarė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Prezidentės teigimu, šis įstatymas padėtų apsaugoti šalį nuo nepamatuoto politikų išlaidavimo ir padėtų vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Prie Europos fiskalinės drausmės sutarties Lietuva prisijungė pernai kovą, tačiau sutarties nuostatos iki šiol neperkeltos į nacionalinę teisę. Pasak Prezidentės, formuojant kitų metų biudžetą būtina atsižvelgti į Fiskalinės drausmės sutarties principus, Mastrichto kriterijus, taip pat išorines grėsmes ir dėl to galinčius kilti finansinius sunkumus.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo rugsėjo 20 d., prie jau vykdomų trijų tiesioginių reguliarių maršrutų, pridės skrydžius iš Vilniaus į Prahą, o nuo rugsėjo 21 d. – į Miuncheną. Abiem naujaisiais maršrutais bus skraidinama kompanijos „Air Lituanica“ antruoju orlaiviu „Embraer 175“. 86 vietų orlaivis nuomojamas iš gamintojo „Embraer“ dukterinės kompanijos „ECC Leasing“.

Iki šiol visus skrydžius bendrovė vykdė bendradarbiaudama su Estijos aviakompanija „Estonian Air“ su iš jų nuomojamu orlaiviu „Embraer 170“. Naujieji aviakompanijos maršrutai bus vykdomi su „Air Lituanica“ skrydžių numeriais ir su įmonės IATA kodu „LT“.

Į Miuncheno oro uostą bus skraidinama tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 50 min., o iš Miuncheno į Vilnių – 12 val. 10 min. Kelionės trukmė į vieną pusę – 2 val. Miunchenas yra antroji kompanijos „Air Lituanica“ kryptis į Vokietiją – nuo rugpjūčio 5 d. vykdomi skrydžiai į Berlyną.

Skrydžiai į Prahos Vaclovo Havelo oro uostą bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 45 min., ir kelionė truks 1 val. 40 min. Iš Prahos į Vilnių kils 11 val. 50 min. Kelionės trukmė – 1 val. 35 min.

Nuo šiandien oro linijų bendrovės interneto svetainėje www.airlituanica.com jau galima įsigyti bilietus į Prahą ir Miuncheną. Bilieto kaina iš Vilniaus į Prahą ir Miuncheną – nuo 149 Lt.

Šiuo metu „Air Lituanica“ taip pat vykdo skrydžius į Briuselį, Amsterdamą ir Berlyną. Iki 2015 m. „Air Lituanica“ skrydžių žemėlapį sudarys 13-16 maršrutų. Per metus planuojama pervežti po 500-600 tūkst. keleivių.

RsV "Ad verum"

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien, rugpjūčio 26 d., susitikęs su Kazachstano Respublikos nacionalinės geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ prezidentu Askaru Maminu, aptarė aktualius abiems šalims transporto sektoriaus klausimus ir tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. 

„Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimas transporto srityje yra itin svarbus suartinant Europą ir Aziją. Esame pasiruošę skirti ypatingą dėmesį konstruktyviam dialogui ir efektyviai bendrai veiklai, juolab kad transporto infrastruktūros plėtra yra vienas iš mūsų Vyriausybės prioritetų. Į ateitį žvelgiame optimistiškai – transporto potencialas turi puikias galimybes“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Krovinių pervežimų apimtys geležinkeliais tarp Lietuvos ir Kazachstano laipsniškai didėjo iki 2012 m. Tam didelės įtakos turėjo konteinerinio traukinio „Saulė“ projekto vystymas. Susitikimo metu ypatingas dėmesys buvo skirtas tolesnei šio projekto plėtrai, kuriant konkurencingas ir patrauklias sąlygas.

Lietuvos politikai, valstybės institucijos ir privačios įmonės dirba išvien vystydami logistikos ir transporto sistemą. Atsižvelgdamas į sėkmingus darbo rezultatus Susisiekimo ministras R. Sinkevičius Kazachstano kolegas informavo apie kuriamą logistikos centrų infrastuktūrą Lietuvoje ir pakvietė  investuoti į viešuosius logistikos parkus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Ministras taip pat pasiūlė steigti bendrą Lietuvos ir Kazachstano įmonę konteineriniams traukiniams į Kazachstaną ir Kiniją valdyti.

„Mūsų tikslas – plėsti abiejų šalių bendradarbiavimą ypač transporto srityje. Manau, kad dirbsime viena kryptimi. Esu pasiruošęs ir atviras glaudžiam bendradarbiavimui“, – teigė geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ prezidentas A. Maminas. 

Pernai Lietuva ir Kazachstanas pažymėjo diplomatinių santykių 20 metų sukaktį.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje nepertraukiamai tęsiasi prasidėjusi tarptautinė išminavimo jūroje operacija „Atvira dvasia 2013“.

Rugpjūčio 19-26d. šioje išminavimo operacijoje dalyvaujantys laivai išžvalgė 45 jūrinių mylių (83.3 kvadratinių kilometrų) plotą ir aptiko 10 jūrinių minų (iš jų 2 mokomosios), keletą minų inkarų ir 1 raketą.  Iš šio skaičiaus 5 aptiktos kovinės  jūrinės minos jau yra sunaikintos, planuojama, kad kitos bus sunaikintos iki išminavimo operacijos pabaigos.  Taip pat buvo aptiktos ir pažymėtos 2 nuskendusių laivų liekanos.
Operacijoje dalyvaujantys Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų priešmininiai laivai M53 „Skalvis“ ir M54 „Kuršis“ šioje operacijoje dirba efektyviai ir rodo puikius rezultatus. Laivas M53 „Skalvis“ šios išminavimo operacijos metu jūros dugne aptiko 1, o laivas M54 „Kuršis“ - 3 jūrines minas.

Aktyvus išminavimo operacijos veiksmai jūroje tęsis iki rugpjūčio 28d. Apie galutinius išminavimo operacijos „Atvira dvasia 2013“ rezultatus bus praneštą rugpjūčio 29d.

Tarptautinė minų paieškos ir nukenksminimo operacija „ATVIRA DVASIA 2013“

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien, rugpjūčio 26 d., susitikęs su Kazachstano Respublikos nacionalinės geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ prezidentu Askaru Maminu, aptarė aktualius abiems šalims transporto sektoriaus klausimus ir tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas.  

„Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimas transporto srityje yra itin svarbus suartinant Europą ir Aziją. Esame pasiruošę skirti ypatingą dėmesį konstruktyviam dialogui ir efektyviai bendrai veiklai, juolab kad transporto infrastruktūros plėtra yra vienas iš mūsų Vyriausybės prioritetų. Į ateitį žvelgiame optimistiškai – transporto potencialas turi puikias galimybes“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Krovinių pervežimų apimtys geležinkeliais tarp Lietuvos ir Kazachstano laipsniškai didėjo iki 2012 m. Tam didelės įtakos turėjo konteinerinio traukinio „Saulė“ projekto vystymas. Susitikimo metu ypatingas dėmesys buvo skirtas tolesnei šio projekto plėtrai, kuriant konkurencingas ir patrauklias sąlygas.

Lietuvos politikai, valstybės institucijos ir privačios įmonės dirba išvien vystydami logistikos ir transporto sistemą. Atsižvelgdamas į sėkmingus darbo rezultatus Susisiekimo ministras R. Sinkevičius Kazachstano kolegas informavo apie kuriamą logistikos centrų infrastuktūrą Lietuvoje ir pakvietė  investuoti į viešuosius logistikos parkus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Ministras taip pat pasiūlė steigti bendrą Lietuvos ir Kazachstano įmonę konteineriniams traukiniams į Kazachstaną ir Kiniją valdyti.

„Mūsų tikslas – plėsti abiejų šalių bendradarbiavimą ypač transporto srityje. Manau, kad dirbsime viena kryptimi. Esu pasiruošęs ir atviras glaudžiam bendradarbiavimui“, – teigė geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ prezidentas A. Maminas.  

Pernai Lietuva ir Kazachstanas pažymėjo diplomatinių santykių 20 metų sukaktį.

LR Susisiekimo ministerija

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasveikino tarptautinės Baltijos
šalių kelininkų konferencijos dalyvius. Pasak premjero, Vilniuje rengiama
konferencija ­– tai puiki proga pasidalinti patirtimi, įgyvendinant profesinį
kelininko siekį  – greičiau, patogiau ir saugiau.

Pasak Vyriausybės vadovo, Lietuva turi senas kelių tiesimo tradicijas, todėl
pagrįstai gali didžiuotis gerai išvystytu tinklu, visomis kryptimis užtikrinančiu
greitą transporto pralaidumą šešiomis europinės reikšmės magistralėmis.

„Labai svarbu, kad 2013 m. konferencijai pasirinktas šūkis – „Keliai visuomenei“.
Jūsų dėmesys pirmiausia turi būti sutelktas į eismo dalyvių saugumą, į žmonių,
vairuojančių ar gabenančių krovinius patogumą“, – sakė Ministras Pirmininkas,
sveikindamas Lietuvos kelininkus, į šią konferenciją susirinkusius kartu su
kolegomis iš kitų šalių.

BNS

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2013 m. ketvirtį sudarė 2 253 Lt ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 4,6 proc.: valstybės sektoriuje – 3,7 proc., privačiajame – 5,4 proc.

Būtų neteisinga dėkoti už vidutinio atlyginimo augimą tik Vyriausybei, šiemet pakėlusiai minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 850 iki 1000 litų. Geriausiu atveju šiuo sprendimu sugebėtume paaiškinti maždaug trečdalį darbo užmokesčio padidėjimo. Kita vertus, MMA pakėlimo momentas parinktas gana sėkmingai, kuomet darbo rinkos vėjai ėmė sutartinai pūsti į vieną – algų augimo – pusę. Kitaip iki 1000 Lt pakelta MMA kartelė būtų išprovokavusi darbo vietų karpymą arba verslininkų pastangas ne peršokti, o žūtbūt pralįsti po ja. Dabar gi apie masinius darbuotojų atleidimus dėl MMA girdėti neteko, tuo tarpu apie apėjimo gudrybes – deja, taip, ir nemažai.   

Makroekonominiu požiūriu, spartesnį darbo užmokesčio augimą galima traktuoti dvejopai. Pirma, pagal klasikinės Phillipso kreivės teoriją egzistuoja tiesioginė vidutinio darbo užmokesčio priklausomybė nuo nedarbo lygio. Kuo nedarbo lygis yra aukštesnis, tuo lėčiau didėja atlyginimai, o pasiekus tam  tikrą kritinę ribą – net mažėja. Pastaruoju metu užimtumo tendencijos yra palankios drąsesniems darbo užmokesčio reikalavimams kelti. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2013 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 13,1 proc., tuo tarpu antrąjį ketvirtį – jau tik 11,7 proc. Be to, nors formaliai nedarbo lygis tebėra dviženklis, jau dabar jaučiamas daugelio profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų trūkumas, kurio neįmanoma užlopyti nekeliant algų. Šis „butelio kaklelio“ efektas ateityje pasireikš dar smarkiau ir egzistuos tol, kol pabrangusi darbo jėga privers įmones koreguoti savo gamybos planus arba skatins pereiti prie mažiau darbui imlių technologijų.

Antra, verslo ciklo požiūriu spartus darbo užmokesčio kilimas yra savotiškas darbdavių „skolos“ atidavimas samdomiems darbuotojams už tai, kad pastaruosius keletą metų vidutinis darbo užmokestis augo kur kas lėčiau nei nominalusis BVP. Žinoma, čia kalbama ne apie moralinius sentimentus, o apie darbo rinkos kaitą verslo ciklo metu. Pradinėje ekonomikos atsigavimo stadijoje įmonių sukurta nauja vertė bėga ristele, tuo tarpu atlyginimai šliaužia. Nenuostabu, kad to pasėkoje darbo užmokesčio lyginamasis svoris pridėtinėje vertėje sumažėja.

Tik ekonomikos kilimui įsibėgėjus, darbo užmokesčio plėtra nebeatsilieka nuo įmonės pajamų augimo tempų, o vėlyvoje pakilimo stadijoje – net juos pranoksta. Jeigu taip neatsitiktų, keičiantis verslo ciklams darbo užmokesčio dalis nominaliajame BVP smuktų iki nykstančio dydžio, tuo tarpu ilgesnio laikotarpio stebėjimai rodo, kad šitaip nėra (kad ir kaip tam prieštarautų darbo jėgos išnaudojimo teorijų šalininkai).    

Šiandieninę darbuotojų padėtį gerina ir ta aplinkybė, kad nuo praėjusių metų rudens infliacija Lietuvoje apčiuopiamai mažėjo ir sudarė prielaidas kilti ne tik nominaliam, bet ir realiam darbo užmokesčiui. Antrąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2012 m. ketvirčiu, realusis darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 3 proc.: valstybės sektoriuje – 2,2 proc., privačiajame – 3,8 proc. Tai neregėtas šalyje reiškinys nuo ekonomikos perkaitimo laikų 2005-2008 m., leidžiantis tikėtis tolesnio vidaus vartojimo atsigavimo ir optimistiškų gyventojų lūkesčių. Stiprėjant vidaus rinkai būtų sukuriama naujų darbo vietų į ją orientuotuose verslo sektoriuose, toliau didėtų užimtumas ir vidutinis darbo užmokestis. Toks teigiama to žodžio prasme „užburtas ratas“ Lietuvos ekonomikai tikrai nepatrukdytų.    

Hill+Knowlton Strategies

Š. m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JKGC) organizavo trišales teršimo incidentų likvidavimo jūroje pratybas „SPILL-2013“. Pratybos vyko Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Jose dalyvavo trijų šalių (Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos) 4 gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivai bei Lietuvos Karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvas.
Pratybose dalyvavo Lietuvos KJP paieškos, gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas „Šakiai“, Lenkijos  paieškos, gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas ,,Kapitan Poinc”, Rusijos taršos likvidavimo bei gelbėjimo laivai – „Balhan“ ir „Genadij Kozuhov“. 

Pagal pratybų scenarijus iš tanklaivio dėl korpuso nesandarumo į jūrą išsiliejo didelis kiekis žaliavinės naftos. Gavus pranešimą apie incidentą JGKC pradėjo organizuoti taršos likvidavimo operaciją. Kadangi pagal išsiliejusios naftos kiekį, ekologinės nelaimės likvidavimui savų pajėgumų neužtenko, Lietuvos JGKC į pagalbą pasitelkė kaimyninių valstybių pajėgumus, kurios į nelaimės rajoną atsiuntė savo gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivus. Taršos stebėjimui iš oro buvo pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų  lėktuvas L-410.

Šių pratybų tikslas buvo tobulinti sąveiką tarp pratybose dalyvaujančių šalių Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrų. Taip pat suteikti galimybę pratybose dalyvaujančių Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrų, susijusių įstaigų, bei laivų ir orlaivių vadams praktiškai vykdyti taršos likvidavimo jūroje operacijų vykdymą bei patikrinti ir tobulinti pavaldaus personalo ir įgulų pasiruošimą praktiškai išbandyti turimas žinias bei techniką, vykdant jūroje įvykusių incidentų pasekmių šalinimą, esant taršos likvidavimo operacijų poreikiui.

Pagal 2009 m. spalį pasirašytą trišalį Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos susitarimą, tarptautinės teršimo incidentų likvidavimo pratybos Baltijos jūroje organizuojamos kas dveji metai vis kitoje šalyje, siekiant patikrinti ir tobulinti šalių pasiruošimą veikti bendrai ir koordinuotai vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas jūroje.

Šalys besiribojančios su Baltijos jūra, pagal HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos) konvenciją yra suskirstytos į  regionus bendrų paieškos ir gelbėjimo, bei taršos likvidavimo darbų koordinavimui ir vykdymui. Lenkija, Lietuva ir Rusijos federacijos Kaliningrado sritis sudaro vieną iš minėtų sub-regionų, dėl to kasmet pakaitomis vykdo trišales paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo jūroje pratybas.

KJP štabas

Kitą savaitę Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, prasidėsiančioje tarptautinėje Baltijos šalių kelininkų parodoje bendrovės supažindins ir su naujausiais intelektiniais sprendimais kelių eismo stebėjimui ir kontrolei, transporto valdymui, kelių ir gatvių apšvietimui, kelio ženklams.

Parodoje net bus sumontuotas radaras, fiksuojantis kelių eismo taisyklių pažeidėjus, vyks tiesioginės demonstracijos iš Vilniaus gatvės, kurių metu bus galima matyti užfiksuotus viešojo transporto juosta važiuojančius automobilius bei jų valstybinius numerius. Bus galima tiesiogiai stebėti sankryžų Kaune ir Jelgavoje (Latvija) eismą ir jo reguliavimą nuotoliniu būdu, susipažinti su naujos kartos šviesoforais, išmaniosiomis ir energiją taupančiomis kelių apšvietimo valdymo sistemomis bei daugybe kitų modernių sprendimų eismo valdymui ir saugumo gerinimui.

Kaip teigia parodos projekto vadovė Lilijana Dirsienė, tarp beveik 100 parodos dalyvių naujausius IT sprendimus kelių eismo valdymui ir kontrolei demonstruos daugiau kaip 10 bendrovių. „Bendrovių siūlomi sprendimai tikrai padėtų efektyviai spręsti, operatyviai reaguoti į įvairias kelių eismo problemas, besikeičiančias sąlygas. Pavyzdžiui, argi ne patogu būtų mūsų gatvėse ir keliuose įrengti bendrovės FIMA siūlomus kintamus kelio ženklus, kurie valdomi ir keičiami nuotoliniu būdu? Keičiasi situacija, nuotoliniu būdu tokiame ženkle galima pakeisti ir informaciją, tarkim, leistiną greitį. Tokių modernių sprendimų, atveriančių kur kas daugiau galimybių, parodoje bus ne vienas ir specialistai bei verslo atstovai jais labai domisi, – įsitikinusi L. Dirsienė.

Bendrovė FIMA parodoje pademonstruos ne vieną naujovę, tarp jų – ir kartu su partneriais sukurtą Lietuvos kelių eismo sąlygų informacinę sistemą, kuri leidžia matyti realią situaciją Lietuvos keliuose: oro sąlygas, kelių dangos būklę, eismo intensyvumą, vaizdo kameras, eismo apribojimus ir perspėjimus.

Parodoje bus galima susipažinti ir su automatizuota kelių vinječių, t.y su kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų pažeidimų registravimo sistema, kurią pademonstruos bendrovė „Viltechna“. Pasak bendrovės projektų vadovo Vlado Steponkaus, sistema tikrai efektyvi: įdiegus šią sistemą, vairuotojai nerizikuoja važiuoti nesumokėję mokesčio, o vinječių neturintys ar jas netinkamai naudojantys užregistruojami ir baudžiami įstatymų numatyta tvarka.

Parodoje bus galima išvysti ir robotą eBee – nepilotuojamą lėktuvą, su kuriuo galima daryti ortografijas, sudaryti reljefo modelį, dokumentuoti kelių statybos ir remonto darbų eigą ir pan. Šį bendrovės „Hnit-Baltic“ parodoje pristatomą lėktuvėlį gali saugiai valdyti bet kuris apmokytas inžinierius.

Rugpjūčio 26-28 dienomis LITEXPO vyksiančioje kelininkų parodoje dalyvaus 94 kompanijos iš 14 šalių: Austrijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos. Savo stenduose jie demonstruos ne tik IT sprendimus, bet ir įvairiąa kelių statybos ir priežiūros techniką, įrangą, naujausias technologijas, medžiagas, kelių dangas, pristatys kelių ir tiltų projektavimo paslaugas, kelių laboratorijas ir jų įrangą, nuorodas, akustines kelių pertvaras  ir daugybę kitų dalykų, skirtų šiuolaikiškai, gamtą ir žmogų tausojančiai, kelių infrastruktūrai kurti.

Po trijų Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo – tai jau septintoji tokia paroda, vykstanti kartu su 28-ąjį kartą organizuojama tarptautine Baltijos šalių kelininkų konferencija.

LITEXPO

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ sėkmingai atliko demonstracinius skrydžius naujais aplinkai labiau draugiškais maršrutais. Šie skrydžiai yra projekto AMBER dalis.  Jo metu modernizuojamos atvykimo turbopropeleriniu lėktuvu „Bombardier Q400 NextGen“ į Rygos oro uostą trajektorijos bei procedūros ir siekiama padidinti skrydžių našumą. 

„airBaltic“ skrydžių valdymo viceprezidentas ir AMBER projekto vadovas kapitonas Paulis Calitis sako, jog šios trajektorijos bendrovei padės pirmai Europoje pristatyti „žaliuosius“ skrydžius turbopropeleriniams lėktuvams. „Pirmasis skrydis įgyvendinant AMBER projektą yra svarbus įvykis Latvijos ir Europos aviacijai. Per kelis ateinančius mėnesius „airBaltic“ pradės kasdien skraidyti naujomis trajektorijomis, taip tausojadama aplinką. Būsime pirmoji oro bendrovė, kuri turbopropeleriniais lėktuvais išmėgins palydoviniu ryšiu kontroliuojamų procedūrų efektyvumą ir įtaką gamtai“, – sako kapitonas P. Calitis.

Šis skrydis pirmasis Latvijos istorijoje, kai skrydžio procedūros buvo kontroliuojamos palydoviniu ryšiu. Specialiai apmokyta įgula atliko procedūras skrendant visomis penkiomis AMBER projekte numatytomis trajektorijomis. Po skrydžio jos nariai pranešė, kad skrydis vyko pagal numatytą planą, o naujosios trajektorijos yra malonios skristi.

Pagrindinis AMBER projekto tikslas yra įdiegti naujas atvykimo į Tarptautinį Rygos oro uostą procedūras, sumažinti anglies dvideginio emisijas ir triukšmo oro uoste ir jo apylinkėse lygį, ypač kurortinėje Jūrmalos teritorijoje. Nauja skrydžių trajektorija bus iki 30 jūrmylių trumpesnė nei iki šiol ir leis anglies dvideginio emisijas sumažinti iki 300 kilogramų kiekvieno „Q400 NextGen“ lėktuvo skrydžio metu.

„Naujosios procedūros, kurios įsigalios „Bombardier Q400 NextGen“ turbopropeleriniams lėktuvams, ilgainiui taps prieinamos visiems į Rygą skrendantiems lėktuvams, kurie turės reikalingą įrangą. Procedūros bus pritaikomos ir 2015 m. pradėsiančiuose skraidyti „Bombardier“ CS-serijos reaktyviniams lėktuvams. Šie lėktuvai ir taip labai efektyviai naudoja kurą, o šios procedūros jiems suteiks dar daugiau privalumų skrendant iš Rygos“, – teigia kapitonas P. Calitis.

2013-ųjų pirmąjį pusmetį buvo vykdomi AMBER projekto pirminio projektavimo ir bandymų simuliatoriumi darbai. Naujų procedūrų pilotai ir skrydžių vadovai bus mokomi realistiškuose simuliatoriuose. Iki metų pabaigos bus atlikti 100 bandomųjų skrydžių AMBER trajektorijomis. Skrydžių metu bus matuojamas išmetamo anglies dvideginio kiekis, kuris taps atskaitos tašku žaliesiems skrydžiams turbopropeleriniais lėktuvais vertinti.

AMBER projektą įgyvendina „airBaltic“ kartu su „Airbus ProSky“ ir Latvijos oro navigacijos paslaugų teikėju „Latvijas Gaisa Satiksme“. Projektą iš dalies finansuoja „Single European Sky“ oro eismo valdymo tyrimų programa SESAR. Šiuo projektu SESAR galės įrodyti, kad visa komercinės aviacijos bendruomenė, įskaitant regionines oro bendroves, gali keistis ir mažinti poveikį aplinkai.

Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus oro uosto.

Aiškinamąjį projekto AMBER video įrašą galima rasti čia:
http://www.youtube.com/watch?v=_t0MEAebxeY

Tarptautinis Rygos oro uostas

Jau ne kartą yra pasitvirtinusi taisyklė, kad transporto sektorius yra tarsi lakmuso lapelis, kuris gali prognozuoti ateities ekonomikos perspektyvas. Šį kartą gaunamos ne itin geros žinios iš Rusijos transporto sektoriaus, kuris liudija apie stojančią šalies ekonomiką.
 
Rusijos sunkvežimių gamintojo „Kamaz“ atstovas spaudai Olegas Afanasevas pristatė savo įžvalgas susijusias su transporto sektoriumi ir vilkikų pardavimais Rusijoje.
 
Jis pritaria nuomonei, kad transporto priemonių pirkimo krizė pasiekė ir Rusiją. Jo duomenimis Rusijos sunkiojo transporto rinka (bendroji masė 14 – 40 t.) per pirmuosius 7 metų mėnesius susitraukė maždaug trečdaliu. Kaip pagrindines priežastis, lėmusias tokius rezultatus O. Afanasevas įvardija Rusijos įstojimą į Pasaulinę prekybos organizaciją bei bendrą Rusijos ekonomikos lėtėjimą.
 
Baiminamasi, kad dar labiau smuks ne tik sunkvežimių pardavimai, bet ir gali gerokai pablogėti Rusijos ekonominė situacija, kuri turės neigiamos įtakos ir aktyviai su ja prekiaujančioms šalims, taip pat ir Lietuvai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjusią savaitę Vilniuje posėdžiavo bendra Lietuvos ir Baltarusijos komisija, kuri aptarė tarptautinių krovinių gabenimą tarp šių dviejų valstybių ir sutarė dėl ateities leidimų kiekio, bei aptarė kitus rūpimus klausimus.
 
Susitikimo metu abi pusės apsikeitė statistine informacija apie transporto srautų judėjimą tarp šalių ir patvirtino, kad krovinių vežama vis daugiau.
 
Atsižvelgę į krovinių srautus, buvo nustatyta išankstinė dvišalių leidimų kvota abiems šalims 2014 m., kuri atitiks 2013 m. lygį ir mažinama nebus. Galutinė kitų metų leidimų kvota bus nustatyta kito šios bendros komisijos susitikimo metu.
 
Abi pusės sutiko, kad esant reikalui, jei viena iš pusių kreipsis dėl papildomų leidimų kiekio, šis galės būti padidintas.
 
Abiejų šalių delegacijos susitarė ir dėl pervežimo dokumentų traktavimo. Trečiųjų šalių leidimai leidžia atlikti dvišalius ar tranzitinius pervežimus. Dvišaliai leidimai leidžia atlikti pervežimus iš trečiųjų šalių tik tuo atveju, jei transporto priemonė krovinį vežą per savo registracijas šalį.
 
Nuspręsta, kad 2013 m. dvišaliai leidimai galios iki 2014 m. sausio 31.
 
Abi šalys taip pat diskutavo apie atsirandančius kelių mokesčius. Lietuvos vežėjai jau dabar turi mokėti už naudojimąsi Baltarusijos greitkeliais, kuriuose įrengta „BelToll“ sistema. Baltarusiai buvo informuoti, kad nuo kitų metų sausio pirmos dienos jiems taip pat teks mokėti už Lietuvos kelius sunumeruotus nuo A1 iki A18. Šiam tikslui reikės įsigyti vinjetes.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

AB „Lietuvos geležinkeliai“, nuo šių metų gegužės 26 d. maršrute Vilnius–Minskas–Vilnius pradėjusi eksploatuoti naujus dyzelinius traukinius, per pastaruosius du mėnesius tarp dviejų valstybių sostinių jau pervežė daugiau kaip 23 tūkst. keleivių. Šis tarptautinis maršrutas bendrovei buvo pelningas – per du mėnesius gauta apie 360 tūkst. litų pelno.

Maršrutu Vilnius–Minskas–Vilnius du kartus per dieną kursuoja nauji šiuolaikiški dyzeliniai traukiniai PESA 630M, pagaminti Lenkijoje.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjus vežti maršrutu Vilnius–Minskas–Vilnius, buvo pakeista keleivių ir jų bagažo patikros tvarka – ji atliekama Vilniaus geležinkelio stotyje įrengtame terminale. Pasikeitus patikros tvarkai kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Baltarusijos sostinių sutrumpėjo pusvalandžiu, iki pustrečios valandos. Į Vilnių atvykusių keleivių patikra, priklausomai nuo jų skaičiaus, šiuo metu vidutiniškai trunka apie 45 min.

Siekdama pagreitinti keleivių aptarnavimą terminale, AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu rengia terminalo rekonstrukcijos projektą, kad vienu metu jame galėtų dirbti ne keturi, o aštuoni Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojai.

Bendrovė taip pat įrengė stoginę nuo lietaus bei tualetus atvykusiems ir traukinio laukiantiems keleiviams. Vasaros pabaigoje perone pradės veikti „DUTY FREE“ parduotuvė, į kurios įrengimą kompanija „Globus Trade LT“ investavo beveik 700 tūkst. litų. Parduotuvėje bus sukurta 16 darbo vietų.

Keleivių srautas tarp Vilniaus ir Minsko pastaraisiais metais ypač išaugo: per septynis šių metų mėnesius tarp dviejų sostinių abiejų šalių traukiniais keliavo 191 tūkst. keleivių, arba apie 37 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2012-aisiais.

Traukinys Vilnius-Minskas-Vilnius šiuo metu yra patogiausia ir greičiausia susisiekimo priemonė tiek vykstantiems abejomis kryptimis turizmo, tiek ir darbo tikslais. Lietuvos turizmo departamento duomenimis, per kelionę vidutinis baltarusių turistas Lietuvos teritorijoje palieka maždaug 450 dolerių. Skaičiuojama, kad traukiniais atvykę svečiai iš Minsko mūsų šalyje šiemet jau išleido apie 76 mln. litų.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ toliau siūlo keleiviams patogesnius jungiamuosius skrydžius. Nuo rugsėjo 15 d. į Amsterdamą bendrovė skraidins ne vieną, bet du kartus per dieną. Dabar skrydžiai bus vykdomi ir ryte, ir vakare. 

Vakariniu laiku iš Vilniaus išvykstama 18.10 val., iš Amsterdamo – 20.30 val. Skrydžio trukmė apie 2 val. 20 min. Pirmieji – rytiniai – „Air Lituanica“ skrydžiai į Šipolio oro uostą buvo pradėti liepos 8 d. Iš Vilniaus orlaivis kasdien kyla 6.25 val.

„Dažnesni skrydžiai į Amsterdamą užtikrins patogesnes keliones tiek darbo, tiek turizmo tikslais skrendantiems keleiviams, – sako „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus. – Geresnės jungiamųjų skrydžių galimybės taupys keleivių laiką ir kelionės kaštus“.

Amsterdamo Šipolio oro uostas yra vienas populiariausių renkantis jungiamuosius skrydžius iš Europos į Aziją bei Ameriką. Todėl „Air Lituanica“ tikslas yra sudaryti savo keleiviams sąlygas, kad laukimo laikas tarp skrydžių būtų kuo trumpesnis, o prireikus laukti ilgiau, pasiūlyti, kaip tą laiką praleisti kuo efektyviau.

Šipolio oro uoste, greta įprastų parduotuvių, kavinių bei verslo klubų įrengtas ir „Olandijos bulvaras“, primenantis tikras Amsterdamo gatves, tad su miestu galima susipažinti nė neišėjus į jį. Taip pat čia yra pirmoji pasaulyje oro uoste esanti viešoji biblioteka bei garsusis Rijksmuseum – nacionalinis olandų tapybos muziejus. 

Specialiai jungiamųjų skrydžių keleiviams, turintiems daug laiko iki kito skrydžio, kelionių agentūros siūlo ekskursijas po Amsterdamą – valandinį kruizą sostinės kanalais ir 2,5 val. trukmės ekskursiją po miestą.

Keleiviai, tarp skrydžių norintys ne aktyvios veiklos, bet pailsėti, gali nemokamai naršyti internete ar atsipūsti poilsio kambarių zonoje. Norintiems išskirtinių paslaugų siūlomas masažas SPA centre arba tiesiog atsigaivinti duše viename iš oro uoste esančių viešbučių – „Yotel“ arba „Hotel Mercure Shiphol Terminal“.

Šipolio oro uoste didelis dėmesys skiriamas ir mažiesiems keliautojams. Čia įrengta „Baby care lounge" zona, kurioje yra kambarėliai su kūdikių lovelėmis ir patogiais baldais pailsėti vaikų tėvams. Mažyliai gali linksmintis ir specialioje žaidimų aikštelėje „Vaikų miškas“.

„Air Lituanica“