Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo rugsėjo 20 d., prie jau vykdomų trijų tiesioginių reguliarių maršrutų, pridės skrydžius iš Vilniaus į Prahą, o nuo rugsėjo 21 d. – į Miuncheną. Abiem naujaisiais maršrutais bus skraidinama kompanijos „Air Lituanica“ antruoju orlaiviu „Embraer 175“. 86 vietų orlaivis nuomojamas iš gamintojo „Embraer“ dukterinės kompanijos „ECC Leasing“.

Iki šiol visus skrydžius bendrovė vykdė bendradarbiaudama su Estijos aviakompanija „Estonian Air“ su iš jų nuomojamu orlaiviu „Embraer 170“. Naujieji aviakompanijos maršrutai bus vykdomi su „Air Lituanica“ skrydžių numeriais ir su įmonės IATA kodu „LT“.
 

Į Miuncheno oro uostą bus skraidinama tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 50 min., o iš Miuncheno į Vilnių – 12 val. 10 min. Kelionės trukmė į vieną pusę – 2 val. Miunchenas yra antroji kompanijos „Air Lituanica“ kryptis į Vokietiją – nuo rugpjūčio 5 d. vykdomi skrydžiai į Berlyną. 

Skrydžiai į Prahos Vaclovo Havelo oro uostą bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 45 min., ir kelionė truks 1 val. 40 min. Iš Prahos į Vilnių kils 11 val. 50 min. Kelionės trukmė – 1 val. 35 min.
 

Nuo šiandien oro linijų bendrovės interneto svetainėje www.airlituanica.com jau galima įsigyti bilietus į Prahą ir Miuncheną. Bilieto kaina iš Vilniaus į Prahą ir Miuncheną – nuo 149 Lt.

Šiuo metu „Air Lituanica“ taip pat vykdo skrydžius į Briuselį, Amsterdamą ir Berlyną. Iki 2015 m. „Air Lituanica“ skrydžių žemėlapį sudarys 13-16 maršrutų. Per metus planuojama pervežti po 500-600 tūkst. keleivių.

„Air Lituanica“

Praėjusią savaitę AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinė įmonė „Vakarų Krova“, remiantis sutartiniais įsipareigojimais, į laivą HAGLAND BONA pakrovė rūšiuotų komunalinių atliekų deginimo – pelenų – krovinį, kuris vėliau buvo išgabentas iš Klaipėdos uosto į Norvegiją. Tokio tipo, pavojingumo klasei priskiriamas krovinys – pirmą kartą istorijoje buvo kraunamas Klaipėdos uoste.

Minėtas laivas 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo pakrautas prie UAB „Vakarų krova“ naudojamos krantinės Nr. 140. Iš viso į laivą buvo pakrauta 1999,44 t krovinio.
Pelenai iš naujosios kogeneracinės elektrinės „Fortum Klaipėda“ į įmonę „Vakarų krova“ pristatomi specializuotomis autocisternomis ir supilami į hermetišką talpyklą, įrengtą įmonės teritorijoje. Vėliau spec. įranga dozuojami į didmaišius, sandėliuojami ir kraunami į laivus išgabenimui. Numatomos metinės pelenų krovos apimtys sudarys 7354 tonų.

Laivo HAGLAND BONA parametrai:

Ilgis – 87,8 m.;
Plotis – 12,8 m.;
Max grimzlė – 5,5 m.;
Deadweight – 3536.

AB „Vakarų laivų gamykla”

Kuomet buvo išrastas dyzelinis variklis, jis ne iš karto, tačiau vis tik užkariavo pasaulį. Šiaip ar taip nieko amžino nėra. Įvertinkime ir kitas kuro rūšis, kurios jau išrastos ir siekia perimti dyzelino pozicijas ateityje.
 
Dauguma automobilių gamintojų kuria alternatyvias technologijas. Vieni orientuojasi į hibridus, kiti dujas, treti vandenilį ir tai dar ne viskas. Yra ir kitų sprendimų, kurie ateityje gali tapti įprasti, kaip šiuo metu įprasti yra dyzelinu varomi automobiliai.
 
Pavasarį Olandijos mieste Einhovene Profesorius Franzas Mozeris, padedantis kurti variklius „DAF“ vilkikams, per šios kompanijos naujos variklių gamos pristatymą, nedviprasmiškai užsiminė, kad kol kas jokios alternatyvos sunkvežimiuose naudojamam dyzeliniu nėra. Jis sutiko, kad lengvuosiuose automobiliuose galima montuoti kitokio tipo degalus naudojančius variklius, tačiau tik ne sunkvežimiuose. Dyzelino efektyvumas šiuo metu yra žymiai geresnis už kitų degalų efektyvumą. Tiesa, Profesorius akcentavo, kad tokia jo prognozė yra paremta šiandieninėmis technologijomis ir galimybėmis. Ateityje, mokslui žengiant į priekį, jis ir pats tikisi kitokių sprendimų.
 
Dujos
 
Daugumai gamintojų nereikia aiškinti apie tai, kad ateityje gali pritrūkti dyzelino. Jie jau dabar svarsto įvairias alternatyvas. Viena iš jų – dujos.
 
Iškastinis kuras degdamas išskiria labai daug anglies junginių, tad natūralu, kad kol nebus surastas kitas kuro šaltinis, stipriai į priekį pasistūmėti ekologijos srityje gali ir nebepavykti. O būtent ekologija šiuo metu yra itin svarbus faktorius. Nemažai sunkvežimių gamintojų atsigręžia į dujas.
 
Dyzeliniai varikliai gali dirbti varomi dujomis. Tai nereikalauja ir itin didelių pakeitimų. Tokios transporto priemonės yra ekologiškesnės, o finansinė kuro sąnaudų išraiška mažesnė. Šiuo metu didžiausi iššūkiai susiję su infrastruktūra. Nėra tinkamų saugojimų sąlygų, mažai degalinių, galinčių pasiūlyti šį kurą sunkvežimiams.
 
Hibridai
 
Transporto priemonės, kuriose yra kombinuojami du varikliai jau gana senai rieda mūsų keliais, tačiau kol kas jų neužkariauja. Dažniausiai tokios transporto priemonės turi benzininį arba dyzelinį variklį su elektrine pavara. Pastaraisiais metais itin greitai tobulėjančios baterijų technologijos teikia vilčių, kad šios transporto priemonės netrukus gali dar labiau sustiprinti savo pozicijas.
 
Komerciniame automobilių sektoriuje tokių transporto priemonių problema yra bendra jų masė. Nors pastaruoju metu ji vis didėja. „Iveco“ siūlo 12 t. „Eurocargo“ modelį, o „Renault“ nusitaikė į 26 t. „Premium“ modelį.
 
„DAF“ atstovai, taip pat kuriantys tokias transporto priemones, teigia, kad jų gamybos išlaidos yra išties didelės. 12 t. bendrosios masės tokia transporto priemonė kainuoja maždaug dvigubai daugiau nei įprasta dyzelinė. Šiuo metu „DAF“ teikia hibridų nuomos paslaugas. Tokiu būdu tikimasi „atrakinti“ rinką šiems modeliams. Vežėjai išbandę šias transporto priemones, galės įsitikinti jų taupumu ir efektyvumu.
 
Regeneruojančios sistemos
 
Tai sistemos, kurios atkuria jau išnaudotą energiją. Dažniausiai ta energija išsiskiria šilumos pavidalu. Potencialo atkurti energiją turi beveik visi svarbiausi variklio mazgai: kompresoriai, generatoriai, vandens siurbliai ir pan. Stabdant taip pat galima atkurti dalį prarandamos energijos, kuri būtų vėl panaudojama.
 
Išmetamųjų dujų šiluma taip pat yra nepanaudota energija, kurią būtų galima pabandyti atkurti. Tikimasi, kad per artimiausius 30 metų bus sukurtos tikrai efektyvios technologijos, kurios šią energiją sugebės panaudoti dar kartą.
 
Tiesa, tokios sistemos iš esmės nebūtų nauja kuro rūšis, tiesiog būtų dar labiau išnaudojamas jau esamas variklis, kuris dažniausiai būna dyzelinis.
 
Elektra
 
Vien tik elektra varomos transporto priemonės kelią daugiau kol kas neatsakomų klausimų. Norint kurti tokias komercines transporto priemones, pirmiausiai reikia sugalvoti, kaip joms perduoti elektros energiją. Montuoti baterijas pačioje transporto priemonėje yra ekonomiškai nenaudinga. Jos per daug sveria ir užima daug vietos.
 
Kuo lengvesnė transporto priemonė, tuo efektyvesnis elektrinis variklis, o sunkvežimiai lengvumu nepasižymi, tad ir efektyvumas kol kas labai žemas.
 
Nepriklausomi ekspertai, norintiems montuoti elektrinius variklius, siūlo neprasidėti su sunkesnėmis nei 2,6 t. transporto priemonėmis. 7,5 t. masės sunkvežimis norėdamas įveikti ekonomiškai logišką atstumą turėtų gabenti 2,3 kubinio metro tūrio baterijas, kurių bendroji masė apie 4 t.
 
Kuo sunkesnė transporto priemonė, tuo šie skaičiai darosi absurdiškesni. Tarkime, kad 44 t. vilkikas bake turi 990 l. dyzelino, kurio masė 836 kg(vienas kubinis metras dyzelino). Elektriniam varikliui norint gauti tokį patį kiekį energijos reiktų kartu gabentis 26 kubinių metrų ir 52 t. masės baterijas.
 
Iš kitos pusės, prieš penkmetį ir 2,6 t. bendrosios masės elektra varoma transporto priemonė atrodė nelogiška. Laikui bėgant efektyvėja technologijos, tad ir logiškos masės kriterijus kopia aukštyn.
 
Vandenilis
 
Kartais atrodo, kad šis kuras bus kaip Nojaus arka ir išgelbės pasaulį nuo visų problemų. Neįtikėtinai švari energija iš šio kuro jau išgaunama. Tai ir buvo didžiausias iššūkis, priversti šią technologiją veikti. Daugybė kompanijų bendradarbiavo norėdamos pasiekti šį tikslą.
 
Šiuo metu tokiu kuru varomu transporto priemonių yra ir visuomeniniuose keliuose. Ne gana to, dalis tų transporto priemonių yra autobusai. Taigi, ši technologija tinkama sunkiasvorėms transporto priemonėms. Į aplinką išsiskiria tik vandens garai ir šiluma. Kas gali būti švariau? Kur problema?
 
Problemos sprendimas toks kaip ir visų kitų gyvenimiškų problemų – pinigai. Jei lygintume su šiomis transporto priemonėmis, net hibridai atrodo itin pigūs.
 
Ko tikėtis?
 
Kuri iš šių kuro rūšių dominuos ateityje? O gal dyzelino iš sosto nesugebės išversti niekas? Sprendžiant iš to, kad vieni automobilių gamintojai labiau tyrinėja vienas technologijas, o kiti kitas, panašu, kad tikima jomis visomis. Priešingu atveju vargu ar būtų investuojami šimtai milijonu į tai, kuo netikima.
 
Inžinieriai nestovi vietoje, jie dirba ,kuria naujas technologijas. Tikėtina, kad gali būti sukurta visiškai nauja kuro rūšis ar variklio veikimo principas. Nenurašykime ir dyzelino, čia taip pat dar yra ką veikti.
 
Tiesa, jei kažkas sugebės sukurti pigią vandenilio technologiją, tuomet, daugumos ekspertų nuomone, viskas bus aišku. Nobelio premija, garbė ir šlovė garantuota.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, šiandien dalyvaudamas Vilniaus intermodalinio terminalo statybų pradžios ceremonijoje, pabrėžė terminalo svarbą Lietuvos ekonomikos bei šalies transporto ir logistikos sektoriaus plėtrai. 

„Esu įsitikinęs, kad kitąmet duris atversiantis modernus terminalas teiks didelę naudą visai Lietuvos transporto ir logistikos sistemai. Neabejoju, kad tai leis smarkiai padidinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, taip pat skatins Vilniaus regiono ekonomiką“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Intermodalinis konteinerių terminalas numatytas steigiamame Vilniaus viešajame logistikos centre (VLC), kuris pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Projektą įgyvendina bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

Terminalas taps centriniu Vilniaus VLC objektu, o čia įsikūrusioms įmonėms suteiks prieigą prie kelių ir geležinkelių, leis greitai ir efektyviai perkrauti krovinius tarp skirtingų transporto priemonių.

Jis bus sujungtas su viena iš didžiausių geležinkelio stočių Lietuvoje ir visame IX transporto koridoriuje – Vaidotų geležinkelio stotimi, per kurią nuolat vežami kroviniai į Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną ir Kiniją Šalia terminalo nutiestas Vilniaus pietinis aplinkkelis terminalą sujungs su Vilniaus–Kauno automagistrale ir atvers plačias krovinių vežimo galimybes į Klaipėdos uostą, Lenkiją, Vokietiją ir kitas Europos valstybes. 

Šalia intermodalinio konteinerių terminalo vystomas Vilniaus logistikos parkas. Perspektyvinė šio parko teritorija – 460 ha. Logistikos parke bus nutiesti keliai, įrengtos komunikacijos ir sudarytos palankios sąlygos įsikurti ir veikti įmonėms, užsiimančioms transporto ir logistikos veikla. Šiame parke taip pat įsikurs reikiamos valstybinės institucijos (muitinė, maisto ir veterinarijos inspekcija ir kt.).

Terminalą planuojama pastatyti per 17 mėnesių, objekto vertė – 126,792 mln. Lt.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

Antradienis, rugpjūčio 27 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su finansų ministru Rimantu Šadžiumi aptarė ekonominę ir finansinę šalies padėtį, kitų metų valstybės biudžeto formavimą, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą bei Konstitucinio Teismo nutarimų dėl darbo užmokesčio mažinimo neproporcingumo ir pensijų kompensavimo įgyvendinimą.

Pasak Prezidentės, šiuo metu šalies ekonomika yra viena sparčiausiai augančių Europoje, tai palaipsniui turi pradėti justi visi žmonės.

Šalies vadovė pabrėžia, kad valstybė iki šiol skolinga pensininkams. Atstačius sunkmečiu sumažintas pensijas, turi būti parengtas ir jų kompensavimo mechanizmas, o žmonės aiškiai informuoti, kada atgaus savo pinigus.

Taip pat Prezidentė akcentuoja, kad turi būti vykdomas ir Konstitucinio Teismo nutarimas dėl atlyginimų mažinimo neproporcingumo. Prezidentės teigimu, Finansų ministerija Vyriausybei siūlo ne patį optimaliausią sprendimą Konstitucinio Teismo nutarimui įgyvendinti.

„Pasiūlymas atstatyti sumažintus atlyginimų koeficientus tik siaurai ir ne pačius mažiausius atlyginimus gaunančiai grupei - statutiniams pareigūnams ir teisėjams, dar labiau didina disproporcijas ir pažeidžia socialinio teisingumo principus. Per sunkmetį atlyginimai neproporcingai buvo sumažinti ir mokytojams, kultūros ir meno darbuotojams, mokslininkams, dėstytojams, socialiniams darbuotojams, todėl reikia spręsti visų biudžetinių įstaigų atlyginimų klausimą neišskiriant nė vienos grupės", - sako Prezidentė.

Šalies vadovė su finansų ministru taip pat aptarė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Prezidentės teigimu, šis įstatymas padėtų apsaugoti šalį nuo nepamatuoto politikų išlaidavimo ir padėtų vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Prie Europos fiskalinės drausmės sutarties Lietuva prisijungė pernai kovą, tačiau sutarties nuostatos iki šiol neperkeltos į nacionalinę teisę. Pasak Prezidentės, formuojant kitų metų biudžetą būtina atsižvelgti į Fiskalinės drausmės sutarties principus, Mastrichto kriterijus, taip pat išorines grėsmes ir dėl to galinčius kilti finansinius sunkumus.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo rugsėjo 20 d., prie jau vykdomų trijų tiesioginių reguliarių maršrutų, pridės skrydžius iš Vilniaus į Prahą, o nuo rugsėjo 21 d. – į Miuncheną. Abiem naujaisiais maršrutais bus skraidinama kompanijos „Air Lituanica“ antruoju orlaiviu „Embraer 175“. 86 vietų orlaivis nuomojamas iš gamintojo „Embraer“ dukterinės kompanijos „ECC Leasing“.

Iki šiol visus skrydžius bendrovė vykdė bendradarbiaudama su Estijos aviakompanija „Estonian Air“ su iš jų nuomojamu orlaiviu „Embraer 170“. Naujieji aviakompanijos maršrutai bus vykdomi su „Air Lituanica“ skrydžių numeriais ir su įmonės IATA kodu „LT“.

Į Miuncheno oro uostą bus skraidinama tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 50 min., o iš Miuncheno į Vilnių – 12 val. 10 min. Kelionės trukmė į vieną pusę – 2 val. Miunchenas yra antroji kompanijos „Air Lituanica“ kryptis į Vokietiją – nuo rugpjūčio 5 d. vykdomi skrydžiai į Berlyną.

Skrydžiai į Prahos Vaclovo Havelo oro uostą bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 45 min., ir kelionė truks 1 val. 40 min. Iš Prahos į Vilnių kils 11 val. 50 min. Kelionės trukmė – 1 val. 35 min.

Nuo šiandien oro linijų bendrovės interneto svetainėje www.airlituanica.com jau galima įsigyti bilietus į Prahą ir Miuncheną. Bilieto kaina iš Vilniaus į Prahą ir Miuncheną – nuo 149 Lt.

Šiuo metu „Air Lituanica“ taip pat vykdo skrydžius į Briuselį, Amsterdamą ir Berlyną. Iki 2015 m. „Air Lituanica“ skrydžių žemėlapį sudarys 13-16 maršrutų. Per metus planuojama pervežti po 500-600 tūkst. keleivių.

RsV "Ad verum"

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien, rugpjūčio 26 d., susitikęs su Kazachstano Respublikos nacionalinės geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ prezidentu Askaru Maminu, aptarė aktualius abiems šalims transporto sektoriaus klausimus ir tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. 

„Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimas transporto srityje yra itin svarbus suartinant Europą ir Aziją. Esame pasiruošę skirti ypatingą dėmesį konstruktyviam dialogui ir efektyviai bendrai veiklai, juolab kad transporto infrastruktūros plėtra yra vienas iš mūsų Vyriausybės prioritetų. Į ateitį žvelgiame optimistiškai – transporto potencialas turi puikias galimybes“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Krovinių pervežimų apimtys geležinkeliais tarp Lietuvos ir Kazachstano laipsniškai didėjo iki 2012 m. Tam didelės įtakos turėjo konteinerinio traukinio „Saulė“ projekto vystymas. Susitikimo metu ypatingas dėmesys buvo skirtas tolesnei šio projekto plėtrai, kuriant konkurencingas ir patrauklias sąlygas.

Lietuvos politikai, valstybės institucijos ir privačios įmonės dirba išvien vystydami logistikos ir transporto sistemą. Atsižvelgdamas į sėkmingus darbo rezultatus Susisiekimo ministras R. Sinkevičius Kazachstano kolegas informavo apie kuriamą logistikos centrų infrastuktūrą Lietuvoje ir pakvietė  investuoti į viešuosius logistikos parkus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Ministras taip pat pasiūlė steigti bendrą Lietuvos ir Kazachstano įmonę konteineriniams traukiniams į Kazachstaną ir Kiniją valdyti.

„Mūsų tikslas – plėsti abiejų šalių bendradarbiavimą ypač transporto srityje. Manau, kad dirbsime viena kryptimi. Esu pasiruošęs ir atviras glaudžiam bendradarbiavimui“, – teigė geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ prezidentas A. Maminas. 

Pernai Lietuva ir Kazachstanas pažymėjo diplomatinių santykių 20 metų sukaktį.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje nepertraukiamai tęsiasi prasidėjusi tarptautinė išminavimo jūroje operacija „Atvira dvasia 2013“.

Rugpjūčio 19-26d. šioje išminavimo operacijoje dalyvaujantys laivai išžvalgė 45 jūrinių mylių (83.3 kvadratinių kilometrų) plotą ir aptiko 10 jūrinių minų (iš jų 2 mokomosios), keletą minų inkarų ir 1 raketą.  Iš šio skaičiaus 5 aptiktos kovinės  jūrinės minos jau yra sunaikintos, planuojama, kad kitos bus sunaikintos iki išminavimo operacijos pabaigos.  Taip pat buvo aptiktos ir pažymėtos 2 nuskendusių laivų liekanos.
Operacijoje dalyvaujantys Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų priešmininiai laivai M53 „Skalvis“ ir M54 „Kuršis“ šioje operacijoje dirba efektyviai ir rodo puikius rezultatus. Laivas M53 „Skalvis“ šios išminavimo operacijos metu jūros dugne aptiko 1, o laivas M54 „Kuršis“ - 3 jūrines minas.

Aktyvus išminavimo operacijos veiksmai jūroje tęsis iki rugpjūčio 28d. Apie galutinius išminavimo operacijos „Atvira dvasia 2013“ rezultatus bus praneštą rugpjūčio 29d.

Tarptautinė minų paieškos ir nukenksminimo operacija „ATVIRA DVASIA 2013“

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien, rugpjūčio 26 d., susitikęs su Kazachstano Respublikos nacionalinės geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ prezidentu Askaru Maminu, aptarė aktualius abiems šalims transporto sektoriaus klausimus ir tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas.  

„Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimas transporto srityje yra itin svarbus suartinant Europą ir Aziją. Esame pasiruošę skirti ypatingą dėmesį konstruktyviam dialogui ir efektyviai bendrai veiklai, juolab kad transporto infrastruktūros plėtra yra vienas iš mūsų Vyriausybės prioritetų. Į ateitį žvelgiame optimistiškai – transporto potencialas turi puikias galimybes“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Krovinių pervežimų apimtys geležinkeliais tarp Lietuvos ir Kazachstano laipsniškai didėjo iki 2012 m. Tam didelės įtakos turėjo konteinerinio traukinio „Saulė“ projekto vystymas. Susitikimo metu ypatingas dėmesys buvo skirtas tolesnei šio projekto plėtrai, kuriant konkurencingas ir patrauklias sąlygas.

Lietuvos politikai, valstybės institucijos ir privačios įmonės dirba išvien vystydami logistikos ir transporto sistemą. Atsižvelgdamas į sėkmingus darbo rezultatus Susisiekimo ministras R. Sinkevičius Kazachstano kolegas informavo apie kuriamą logistikos centrų infrastuktūrą Lietuvoje ir pakvietė  investuoti į viešuosius logistikos parkus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Ministras taip pat pasiūlė steigti bendrą Lietuvos ir Kazachstano įmonę konteineriniams traukiniams į Kazachstaną ir Kiniją valdyti.

„Mūsų tikslas – plėsti abiejų šalių bendradarbiavimą ypač transporto srityje. Manau, kad dirbsime viena kryptimi. Esu pasiruošęs ir atviras glaudžiam bendradarbiavimui“, – teigė geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ prezidentas A. Maminas.  

Pernai Lietuva ir Kazachstanas pažymėjo diplomatinių santykių 20 metų sukaktį.

LR Susisiekimo ministerija

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasveikino tarptautinės Baltijos
šalių kelininkų konferencijos dalyvius. Pasak premjero, Vilniuje rengiama
konferencija ­– tai puiki proga pasidalinti patirtimi, įgyvendinant profesinį
kelininko siekį  – greičiau, patogiau ir saugiau.

Pasak Vyriausybės vadovo, Lietuva turi senas kelių tiesimo tradicijas, todėl
pagrįstai gali didžiuotis gerai išvystytu tinklu, visomis kryptimis užtikrinančiu
greitą transporto pralaidumą šešiomis europinės reikšmės magistralėmis.

„Labai svarbu, kad 2013 m. konferencijai pasirinktas šūkis – „Keliai visuomenei“.
Jūsų dėmesys pirmiausia turi būti sutelktas į eismo dalyvių saugumą, į žmonių,
vairuojančių ar gabenančių krovinius patogumą“, – sakė Ministras Pirmininkas,
sveikindamas Lietuvos kelininkus, į šią konferenciją susirinkusius kartu su
kolegomis iš kitų šalių.

BNS

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2013 m. ketvirtį sudarė 2 253 Lt ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 4,6 proc.: valstybės sektoriuje – 3,7 proc., privačiajame – 5,4 proc.

Būtų neteisinga dėkoti už vidutinio atlyginimo augimą tik Vyriausybei, šiemet pakėlusiai minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 850 iki 1000 litų. Geriausiu atveju šiuo sprendimu sugebėtume paaiškinti maždaug trečdalį darbo užmokesčio padidėjimo. Kita vertus, MMA pakėlimo momentas parinktas gana sėkmingai, kuomet darbo rinkos vėjai ėmė sutartinai pūsti į vieną – algų augimo – pusę. Kitaip iki 1000 Lt pakelta MMA kartelė būtų išprovokavusi darbo vietų karpymą arba verslininkų pastangas ne peršokti, o žūtbūt pralįsti po ja. Dabar gi apie masinius darbuotojų atleidimus dėl MMA girdėti neteko, tuo tarpu apie apėjimo gudrybes – deja, taip, ir nemažai.   

Makroekonominiu požiūriu, spartesnį darbo užmokesčio augimą galima traktuoti dvejopai. Pirma, pagal klasikinės Phillipso kreivės teoriją egzistuoja tiesioginė vidutinio darbo užmokesčio priklausomybė nuo nedarbo lygio. Kuo nedarbo lygis yra aukštesnis, tuo lėčiau didėja atlyginimai, o pasiekus tam  tikrą kritinę ribą – net mažėja. Pastaruoju metu užimtumo tendencijos yra palankios drąsesniems darbo užmokesčio reikalavimams kelti. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2013 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 13,1 proc., tuo tarpu antrąjį ketvirtį – jau tik 11,7 proc. Be to, nors formaliai nedarbo lygis tebėra dviženklis, jau dabar jaučiamas daugelio profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų trūkumas, kurio neįmanoma užlopyti nekeliant algų. Šis „butelio kaklelio“ efektas ateityje pasireikš dar smarkiau ir egzistuos tol, kol pabrangusi darbo jėga privers įmones koreguoti savo gamybos planus arba skatins pereiti prie mažiau darbui imlių technologijų.

Antra, verslo ciklo požiūriu spartus darbo užmokesčio kilimas yra savotiškas darbdavių „skolos“ atidavimas samdomiems darbuotojams už tai, kad pastaruosius keletą metų vidutinis darbo užmokestis augo kur kas lėčiau nei nominalusis BVP. Žinoma, čia kalbama ne apie moralinius sentimentus, o apie darbo rinkos kaitą verslo ciklo metu. Pradinėje ekonomikos atsigavimo stadijoje įmonių sukurta nauja vertė bėga ristele, tuo tarpu atlyginimai šliaužia. Nenuostabu, kad to pasėkoje darbo užmokesčio lyginamasis svoris pridėtinėje vertėje sumažėja.

Tik ekonomikos kilimui įsibėgėjus, darbo užmokesčio plėtra nebeatsilieka nuo įmonės pajamų augimo tempų, o vėlyvoje pakilimo stadijoje – net juos pranoksta. Jeigu taip neatsitiktų, keičiantis verslo ciklams darbo užmokesčio dalis nominaliajame BVP smuktų iki nykstančio dydžio, tuo tarpu ilgesnio laikotarpio stebėjimai rodo, kad šitaip nėra (kad ir kaip tam prieštarautų darbo jėgos išnaudojimo teorijų šalininkai).    

Šiandieninę darbuotojų padėtį gerina ir ta aplinkybė, kad nuo praėjusių metų rudens infliacija Lietuvoje apčiuopiamai mažėjo ir sudarė prielaidas kilti ne tik nominaliam, bet ir realiam darbo užmokesčiui. Antrąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2012 m. ketvirčiu, realusis darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 3 proc.: valstybės sektoriuje – 2,2 proc., privačiajame – 3,8 proc. Tai neregėtas šalyje reiškinys nuo ekonomikos perkaitimo laikų 2005-2008 m., leidžiantis tikėtis tolesnio vidaus vartojimo atsigavimo ir optimistiškų gyventojų lūkesčių. Stiprėjant vidaus rinkai būtų sukuriama naujų darbo vietų į ją orientuotuose verslo sektoriuose, toliau didėtų užimtumas ir vidutinis darbo užmokestis. Toks teigiama to žodžio prasme „užburtas ratas“ Lietuvos ekonomikai tikrai nepatrukdytų.    

Hill+Knowlton Strategies

Š. m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JKGC) organizavo trišales teršimo incidentų likvidavimo jūroje pratybas „SPILL-2013“. Pratybos vyko Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Jose dalyvavo trijų šalių (Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos) 4 gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivai bei Lietuvos Karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvas.
Pratybose dalyvavo Lietuvos KJP paieškos, gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas „Šakiai“, Lenkijos  paieškos, gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas ,,Kapitan Poinc”, Rusijos taršos likvidavimo bei gelbėjimo laivai – „Balhan“ ir „Genadij Kozuhov“. 

Pagal pratybų scenarijus iš tanklaivio dėl korpuso nesandarumo į jūrą išsiliejo didelis kiekis žaliavinės naftos. Gavus pranešimą apie incidentą JGKC pradėjo organizuoti taršos likvidavimo operaciją. Kadangi pagal išsiliejusios naftos kiekį, ekologinės nelaimės likvidavimui savų pajėgumų neužtenko, Lietuvos JGKC į pagalbą pasitelkė kaimyninių valstybių pajėgumus, kurios į nelaimės rajoną atsiuntė savo gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivus. Taršos stebėjimui iš oro buvo pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų  lėktuvas L-410.

Šių pratybų tikslas buvo tobulinti sąveiką tarp pratybose dalyvaujančių šalių Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrų. Taip pat suteikti galimybę pratybose dalyvaujančių Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrų, susijusių įstaigų, bei laivų ir orlaivių vadams praktiškai vykdyti taršos likvidavimo jūroje operacijų vykdymą bei patikrinti ir tobulinti pavaldaus personalo ir įgulų pasiruošimą praktiškai išbandyti turimas žinias bei techniką, vykdant jūroje įvykusių incidentų pasekmių šalinimą, esant taršos likvidavimo operacijų poreikiui.

Pagal 2009 m. spalį pasirašytą trišalį Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos susitarimą, tarptautinės teršimo incidentų likvidavimo pratybos Baltijos jūroje organizuojamos kas dveji metai vis kitoje šalyje, siekiant patikrinti ir tobulinti šalių pasiruošimą veikti bendrai ir koordinuotai vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas jūroje.

Šalys besiribojančios su Baltijos jūra, pagal HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos) konvenciją yra suskirstytos į  regionus bendrų paieškos ir gelbėjimo, bei taršos likvidavimo darbų koordinavimui ir vykdymui. Lenkija, Lietuva ir Rusijos federacijos Kaliningrado sritis sudaro vieną iš minėtų sub-regionų, dėl to kasmet pakaitomis vykdo trišales paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo jūroje pratybas.

KJP štabas

Kitą savaitę Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, prasidėsiančioje tarptautinėje Baltijos šalių kelininkų parodoje bendrovės supažindins ir su naujausiais intelektiniais sprendimais kelių eismo stebėjimui ir kontrolei, transporto valdymui, kelių ir gatvių apšvietimui, kelio ženklams.

Parodoje net bus sumontuotas radaras, fiksuojantis kelių eismo taisyklių pažeidėjus, vyks tiesioginės demonstracijos iš Vilniaus gatvės, kurių metu bus galima matyti užfiksuotus viešojo transporto juosta važiuojančius automobilius bei jų valstybinius numerius. Bus galima tiesiogiai stebėti sankryžų Kaune ir Jelgavoje (Latvija) eismą ir jo reguliavimą nuotoliniu būdu, susipažinti su naujos kartos šviesoforais, išmaniosiomis ir energiją taupančiomis kelių apšvietimo valdymo sistemomis bei daugybe kitų modernių sprendimų eismo valdymui ir saugumo gerinimui.

Kaip teigia parodos projekto vadovė Lilijana Dirsienė, tarp beveik 100 parodos dalyvių naujausius IT sprendimus kelių eismo valdymui ir kontrolei demonstruos daugiau kaip 10 bendrovių. „Bendrovių siūlomi sprendimai tikrai padėtų efektyviai spręsti, operatyviai reaguoti į įvairias kelių eismo problemas, besikeičiančias sąlygas. Pavyzdžiui, argi ne patogu būtų mūsų gatvėse ir keliuose įrengti bendrovės FIMA siūlomus kintamus kelio ženklus, kurie valdomi ir keičiami nuotoliniu būdu? Keičiasi situacija, nuotoliniu būdu tokiame ženkle galima pakeisti ir informaciją, tarkim, leistiną greitį. Tokių modernių sprendimų, atveriančių kur kas daugiau galimybių, parodoje bus ne vienas ir specialistai bei verslo atstovai jais labai domisi, – įsitikinusi L. Dirsienė.

Bendrovė FIMA parodoje pademonstruos ne vieną naujovę, tarp jų – ir kartu su partneriais sukurtą Lietuvos kelių eismo sąlygų informacinę sistemą, kuri leidžia matyti realią situaciją Lietuvos keliuose: oro sąlygas, kelių dangos būklę, eismo intensyvumą, vaizdo kameras, eismo apribojimus ir perspėjimus.

Parodoje bus galima susipažinti ir su automatizuota kelių vinječių, t.y su kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų pažeidimų registravimo sistema, kurią pademonstruos bendrovė „Viltechna“. Pasak bendrovės projektų vadovo Vlado Steponkaus, sistema tikrai efektyvi: įdiegus šią sistemą, vairuotojai nerizikuoja važiuoti nesumokėję mokesčio, o vinječių neturintys ar jas netinkamai naudojantys užregistruojami ir baudžiami įstatymų numatyta tvarka.

Parodoje bus galima išvysti ir robotą eBee – nepilotuojamą lėktuvą, su kuriuo galima daryti ortografijas, sudaryti reljefo modelį, dokumentuoti kelių statybos ir remonto darbų eigą ir pan. Šį bendrovės „Hnit-Baltic“ parodoje pristatomą lėktuvėlį gali saugiai valdyti bet kuris apmokytas inžinierius.

Rugpjūčio 26-28 dienomis LITEXPO vyksiančioje kelininkų parodoje dalyvaus 94 kompanijos iš 14 šalių: Austrijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos. Savo stenduose jie demonstruos ne tik IT sprendimus, bet ir įvairiąa kelių statybos ir priežiūros techniką, įrangą, naujausias technologijas, medžiagas, kelių dangas, pristatys kelių ir tiltų projektavimo paslaugas, kelių laboratorijas ir jų įrangą, nuorodas, akustines kelių pertvaras  ir daugybę kitų dalykų, skirtų šiuolaikiškai, gamtą ir žmogų tausojančiai, kelių infrastruktūrai kurti.

Po trijų Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo – tai jau septintoji tokia paroda, vykstanti kartu su 28-ąjį kartą organizuojama tarptautine Baltijos šalių kelininkų konferencija.

LITEXPO

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ sėkmingai atliko demonstracinius skrydžius naujais aplinkai labiau draugiškais maršrutais. Šie skrydžiai yra projekto AMBER dalis.  Jo metu modernizuojamos atvykimo turbopropeleriniu lėktuvu „Bombardier Q400 NextGen“ į Rygos oro uostą trajektorijos bei procedūros ir siekiama padidinti skrydžių našumą. 

„airBaltic“ skrydžių valdymo viceprezidentas ir AMBER projekto vadovas kapitonas Paulis Calitis sako, jog šios trajektorijos bendrovei padės pirmai Europoje pristatyti „žaliuosius“ skrydžius turbopropeleriniams lėktuvams. „Pirmasis skrydis įgyvendinant AMBER projektą yra svarbus įvykis Latvijos ir Europos aviacijai. Per kelis ateinančius mėnesius „airBaltic“ pradės kasdien skraidyti naujomis trajektorijomis, taip tausojadama aplinką. Būsime pirmoji oro bendrovė, kuri turbopropeleriniais lėktuvais išmėgins palydoviniu ryšiu kontroliuojamų procedūrų efektyvumą ir įtaką gamtai“, – sako kapitonas P. Calitis.

Šis skrydis pirmasis Latvijos istorijoje, kai skrydžio procedūros buvo kontroliuojamos palydoviniu ryšiu. Specialiai apmokyta įgula atliko procedūras skrendant visomis penkiomis AMBER projekte numatytomis trajektorijomis. Po skrydžio jos nariai pranešė, kad skrydis vyko pagal numatytą planą, o naujosios trajektorijos yra malonios skristi.

Pagrindinis AMBER projekto tikslas yra įdiegti naujas atvykimo į Tarptautinį Rygos oro uostą procedūras, sumažinti anglies dvideginio emisijas ir triukšmo oro uoste ir jo apylinkėse lygį, ypač kurortinėje Jūrmalos teritorijoje. Nauja skrydžių trajektorija bus iki 30 jūrmylių trumpesnė nei iki šiol ir leis anglies dvideginio emisijas sumažinti iki 300 kilogramų kiekvieno „Q400 NextGen“ lėktuvo skrydžio metu.

„Naujosios procedūros, kurios įsigalios „Bombardier Q400 NextGen“ turbopropeleriniams lėktuvams, ilgainiui taps prieinamos visiems į Rygą skrendantiems lėktuvams, kurie turės reikalingą įrangą. Procedūros bus pritaikomos ir 2015 m. pradėsiančiuose skraidyti „Bombardier“ CS-serijos reaktyviniams lėktuvams. Šie lėktuvai ir taip labai efektyviai naudoja kurą, o šios procedūros jiems suteiks dar daugiau privalumų skrendant iš Rygos“, – teigia kapitonas P. Calitis.

2013-ųjų pirmąjį pusmetį buvo vykdomi AMBER projekto pirminio projektavimo ir bandymų simuliatoriumi darbai. Naujų procedūrų pilotai ir skrydžių vadovai bus mokomi realistiškuose simuliatoriuose. Iki metų pabaigos bus atlikti 100 bandomųjų skrydžių AMBER trajektorijomis. Skrydžių metu bus matuojamas išmetamo anglies dvideginio kiekis, kuris taps atskaitos tašku žaliesiems skrydžiams turbopropeleriniais lėktuvais vertinti.

AMBER projektą įgyvendina „airBaltic“ kartu su „Airbus ProSky“ ir Latvijos oro navigacijos paslaugų teikėju „Latvijas Gaisa Satiksme“. Projektą iš dalies finansuoja „Single European Sky“ oro eismo valdymo tyrimų programa SESAR. Šiuo projektu SESAR galės įrodyti, kad visa komercinės aviacijos bendruomenė, įskaitant regionines oro bendroves, gali keistis ir mažinti poveikį aplinkai.

Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus oro uosto.

Aiškinamąjį projekto AMBER video įrašą galima rasti čia:
http://www.youtube.com/watch?v=_t0MEAebxeY

Tarptautinis Rygos oro uostas

Jau ne kartą yra pasitvirtinusi taisyklė, kad transporto sektorius yra tarsi lakmuso lapelis, kuris gali prognozuoti ateities ekonomikos perspektyvas. Šį kartą gaunamos ne itin geros žinios iš Rusijos transporto sektoriaus, kuris liudija apie stojančią šalies ekonomiką.
 
Rusijos sunkvežimių gamintojo „Kamaz“ atstovas spaudai Olegas Afanasevas pristatė savo įžvalgas susijusias su transporto sektoriumi ir vilkikų pardavimais Rusijoje.
 
Jis pritaria nuomonei, kad transporto priemonių pirkimo krizė pasiekė ir Rusiją. Jo duomenimis Rusijos sunkiojo transporto rinka (bendroji masė 14 – 40 t.) per pirmuosius 7 metų mėnesius susitraukė maždaug trečdaliu. Kaip pagrindines priežastis, lėmusias tokius rezultatus O. Afanasevas įvardija Rusijos įstojimą į Pasaulinę prekybos organizaciją bei bendrą Rusijos ekonomikos lėtėjimą.
 
Baiminamasi, kad dar labiau smuks ne tik sunkvežimių pardavimai, bet ir gali gerokai pablogėti Rusijos ekonominė situacija, kuri turės neigiamos įtakos ir aktyviai su ja prekiaujančioms šalims, taip pat ir Lietuvai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas