Antrasis šių metų ketvirtis Baltijos šalių oro bendrovei „airBaltic“ buvo pelningas. Oro bendrovė viršijo iškeltus tikslus ir pernykštį 35 mln. litų (10,15 mln. eurų) nuostolį šiuo laikotarpiu pakeitė didesniu nei 4,7 mln. litų (1,37 mln. eurų) grynuoju pelnu.
„airBaltic ReShape“ programos rezultatai yra labai geri. Daugiau nei 4,7 mln. litų uždirbti padėjo efektyvi išlaidų kontrolė, pajėgumų valdymas ir efektyvumo didinimas. Šie veiksmai padėjo gauti daugiau pajamų ir didesnę grąžą, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas. – Lyginant praėjusių ir šių metų pirmuosius pusmečius uždirbome beveik 73 mln. litų (21,12 mln. eurų) didesnį grynąjį pelną. Lenkiame mūsų tikslą 2014 m. tapti pelningai veikiančia bendrove.“
Šiuo laikotarpiu pajamos iš vienos sėdimos vietos nuskridus vieną kilometrą (RASK) buvo 4 procentais didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš viso per ketvirtį „airBaltic“ gavo beveik 310 mln. litų (89,31 mln. eurų) pajamų – 3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, nepaisant sumažėjusio keleivių skaičiaus. Lyginant 2012 ir 2013 m. antruosius ketvirčius, šiemet veiklos sąnaudos sumažėjo 8 proc. iki beveik 270 mln. litų (78,01 mln. eurų).
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus oro uosto. Iki žiemos sezono be jau įprastų maršrutų „airBaltic“ keleivius skraidins šešiomis naujomis kryptimis. Su oro bendrove keleiviai galės pasiekti Prahos (Čekija), Hevizo-Balatono (Vengrija), Olbijos (Sardinija, Italija), Larnakos (Kipras), Maltos ir Rijekos (Kroatija) oro uostus.
Balandis-birželis | 2012 m. antrasis ketvirtis | 2013 m. antrasis ketvirtis | Pokytis | ||
Eurai | Litai | Eurai | Litai | ||
Grynasis pelnas | -10.15 mEUR | -35,04 mln. Lt | 1.37 mEUR | 4,73 mln. Lt | +39.71 mln. Lt |
RASK | 7.24 EUR cent | 24,99 centai | 7.50 EUR cent | 25,9 centai | 4% |
Pelningumas | 96.23 EUR | 332,26 Lt | 101.46 EUR | 350,32 Lt | 18.09 Lt |
Keleivių skaičius | 0.82 million | 0,82 mln. | 0.81 million | 0,81 mln. | -1% |
Pajamos | 86.87 mEUR | 299,94 mln. Lt | 89.31 mEUR | 308,37 mln. Lt | 3% |
Sausi-birželis | 2012 m. pirmasis pusmetis | 2013 m. pirmasis pusmetis | Pokytis | ||
Eurai | Litai | Eurai | Litai | ||
Grynasis pelnas | -33.57 mEUR | -115,91 mln. Lt | -12.45 mEUR | -42,99 mln. Lt | +72.92 mln. Lt |
RASK | 7.07 EUR cent | 24,41 centai | 7.46 EUR cent | 25,76 centai | 5% |
Pelningumas | 94.71 EUR | 327,01 Lt | 101.56 EUR | 350,67 Lt | 23.69 Lt |
Keleivių skaičius | 1.41 million | 1,41 mln. | 1.34 million | 1,34 mln. | -5% |
Pajamos | 149.03 mEUR | 514,57 mln. Lt | 152.67 mEUR | 527,14 mln. Lt | 2% |
„Air Baltic Corporation“
2013-09-05
„The Telegraph“ teigimu, siekdami trečdaliu sumažinti avarijų skaičių senajame žemyne, Europos Komisijai pateiktas siūlymas apriboti maksimalų automobilių greitį. Jis siektų vos 120 km/val.
Didžiosios Britanijos transporto departamento sekretoriaus Patricko McLoughlino teigimu, greitis iki 120 km/val. turėtų būti ribojamas ne tik naujuose, bet ir senuose automobiliuose – juos būtų privalu pristatyti tam tikroms dirbtuvėms, kur būtų sumontuoti greičiau nei 120 km/val. važiuoti neleidžiantys ribotuvai. Jo pasiūlymas Europos Komisijoje bus nagrinėjamas šiais metais.
Priduriama, kad naujuose automobiliuose turėtų būti montuojama kitokia technologija. Tokiose mašinose būtų įrengiamos kameros, stebinčios kelio ženklus ir, esant situacijai, kada greitis viršijamas – aktyvuojanti greičio ribotuvą.
Apie tokį sprendimą pradėta svarstyti tada, kai Europos Komisijos Transporto departamentas pranešė apie planą sumažinti mirusiųjų Europos keliuose skaičių bent trečdaliu. Kasmet šio regiono keliuose žūsta apie 30 tūkst. žmonių.
Visgi, tikimybė, kad sprendimas montuoti greičio ribotuvus bus priimtas – nedidelė. Mat, tai suvaržytų vairuotojų laisvę keliuose. Negana to, statistika keliuose yra skirtinga – vienose valstybėse avaringumas yra didesnis, kitose – mažesnis, todėl taikyti tokį desperatišką sprendimą visoms valstybėms būtų neprotinga.
Kaip Europos Komisija reaguos į tokį Didžiosios Britanijos pasiūlymą, paaiškės šį rudenį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
„Lietuvos keliuose eismo dalyviams bus saugiau, jei kiekvienas vairuotojas suvoks, kad mandagumas prie vairo nieko nekainuoja ir lengvina vairavimą“, – pasirašęs bendradarbiavimo susitarimą su bendrove „Lietuvos draudimas“ socialinei kampanijai „Nulis pykčio“ vykdyti teigė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Šios kampanijos tikslas – mažinti vairuotojų patiriamą pyktį ir dėl jo kylančią įtampą kelyje.
„Susisiekimo ministerija kelia vis aukštesnius siekius eismo saugumui užtikrinti ir skatina visas iniciatyvas, kurios padeda įgyvendinti šį tikslą. Agresyvus vairavimas yra viena iš nelaimes kelyje sukeliančių priežasčių. Tad esame įsitikinę, kad socialinė kampanija „Nulis pykčio“ tikrai prisidės prie avaringumo Lietuvos keliuose mažinimo“, – sakė ministras.
Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bendradarbiaudama su bendrove „Lietuvos draudimas“, ketina įrengti informacinius stendus tose gyventojų pasiūlytose kelių ruožuose, kur dažniausiai patiriami vairuotojų pykčio protrūkiai. Visuomenės atstovai taip pat bus pakviesti rinkti apie pyktį perspėjančio kelio informacinio stendo dizainą.
Kampanijos „Nulis pykčio“ metu vairuotojai bus skatinami susimąstyti apie savo emocinę būklę ir naudotis specialistų patarimais, kaip ją pagerinti.
Atliktas išsamus tyrimas atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų, sėdę prie vairo, bent kartais patiria neigiamas emocijas – pyktį, susierzinimą, išgąstį ar stresą. Pykčio lygį Lietuvos keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš dešimties.
Absoliuti tyrimo dalyvių dauguma (79 proc.) sutinka, kad Lietuvos keliuose eismo dalyviams būtų saugiau, jei vairuotojai valdytų savo neigiamas emocijas.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ per vasarą 50 proc. padidino turimų turbopropelerinių lėktuvų skaičių. Lėktuvų parko modernizavimas prasidėjo gegužės mėnesį. Į oro bendrovės vykdomus skrydžius visiškai nauji „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvai įtraukti palaipsniui.
„Q400 NextGen“ lėktuvai yra nuostabūs ir mes labai džiaugiamės galėdami tęsti perėjimą prie lėktuvų parko, kurį sudaro tik „Bombardier“ orlaiviai. Naujieji lėktuvai – tai dar vienas tikslingas žingsnis link dviejų modelių lėktuvų parko, kuris leistų padidinti mūsų efektyvumą, padėtų taupyti degalus bei išlaidas ir būtų labiau draugiškas aplinkai. Pabaigę modernizaciją turime naujausią turbopropelerinių lėktuvų parką Europoje, – sako generalinis direktorius Martinas Gaussas. – Po atnaujinimo atsisakome paskutiniojo „Fokker 50“ lėktuvo, kuris pastaruoju metu buvo naudojamas kaip atsarginis.“
Keturi nauji lėktuvai skraidys visomis 60 „airBaltic“ maršrutų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse. Oro bendrovė skraidindama keleivius jau tris metus naudojasi aštuoniais „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvais.
Šių lėktuvų įsigijimas yra labai svarbus „airBaltic“ siekiant tapti pirmąja Europos oro bendrove, pradėjusia vykdyti žaliuosius skrydžius turbopropeleriniais lėktuvais. Šiemet pradėto įgyvendinti projekto AMBER tikslas yra sumažinti skrydžių nuotolius, sunaudojamo kuro kiekį, anglies dvideginio emisijas ir triukšmo oro uoste ir jo apylinkėse lygį. Nauja skrydžių trajektorija bus iki 30 jūrmylių trumpesnė nei iki šiol ir leis anglies dvideginio emisijas sumažinti iki 300 kilogramų kiekvieno „Q400 NextGen“ lėktuvo skrydžio metu. Per metus žalieji „airBaltic“ skrydžiai anglies dvideginio emisijas sumažins 5 mln. kilogramų.
Iki žiemos sezono be jau įprastų maršrutų „airBaltic“ keleivius skraidins šešiomis naujomis kryptimis. Su oro bendrove keleiviai galės pasiekti Prahos (Čekija), Hevizo-Balatono (Vengija), Olbijos (Sardinija, Italija), Larnakos (Kipras), Maltos ir Rijekos (Kroatija) oro uostus.
„Air Baltic Corporation“
SEB bankas suteikė 11 mln. litų paskolą didžiausiai kartono gamybos bendrovei Baltijos šalyse „Klaipėdos kartonas“, priklausančiai įmonių grupei „Grigiškės“. Paskolos lėšos bus panaudotos naujos 22,5 MW galingumo biokatilinės statyboms. Šis projektas leis bendrovei iki 100 proc. apsirūpinti žaliąja energija, kuri bus gaunama deginant perkamas medienos atliekas.
„Vis daugiau šalies įmonių investuoja į projektus, leidžiančius optimizuoti energijos sąnaudas. Tai rodo, kad verslas ne tik randa naujų būdų kaip veikti efektyviau ir rinkoje išlaikyti savo konkurencingumą, o taip pat rūpinasi aplinka, kurioje veikia. Akivaizdu, kad ateityje verslas bus linkęs dar labiau investuoti į žaliosios energetikos projektus ir ieškos reikiamo finansavimo jiems įgyvendinti“, - sako SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.
Pastačius modernią biokatilinę bendrovė „Klaipėdos kartonas“, perdirbanti tik antrines žaliavas, galės visiškai atsisakyti šiuo metu gamybos procesams naudojamų gamtinių dujų.
„Kitose mūsų grupės įmonėse taip pat veikia biokatilinės, kur deginamos po gamybos procesų liekančios atliekos. Šiuo atveju medienos atliekas pirksime, kadangi kartono gamyboje atliekų nelieka. Vis tik, net ir taip ženkliai sutaupysime, nes šilumos, gaunamos deginant medienos atliekas, kaina yra beveik du kartus mažesnė negu naudojant gamtines dujas“, - sako įmonių grupės „Grigiškės“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Gintautas Pangonis.
„Grigiškių“ įmonių grupei priklausanti AB „Klaipėdos kartonas“ yra viena seniausių įmonių Lietuvoje. Šiuo metu bendrovė yra viena stambiausių kartono gamintojų Baltijos šalių regione, per metus perdirbanti iki 115 tūkst. tonų makulatūros. Iš jos pagaminama apie 105 tūkst. tonų kartono. Gamybai pasirinktas antrinių žaliavų perdirbimas leidžia kasmet išsaugoti apie 1,5 mln. medžių.
AB „Grigiškės“
2013-09-04
Pažangūs sprendimai, sujungiantys praeities orų duomenis ir orų modeliavimo technologiją, leidžia tiksliai apskaičiuoti atskirų jėgainių generuojamą galią
2013 m. rugsėjo 4 d., Vilnius. IBM pristatė naują orų prognozės ir elektros galios modeliavimo technologiją, kuri leidžia labiau pasitikėti atsinaujinančios energijos ištekliais. Ši technologija analizuoja didelius orų stebėjimo duomenų kiekius ir leidžia itin tiksliai apskaičiuoti, kiek energijos galės generuoti saulės ir vėjo jėgainės. Tai leis į bendrą elektros tinklą jungti daugiau atsinaujinančios energijos gamybos šaltinių ir padidinti pagaminamą švarios energijos dalį bei ženkliai sumažinti į aplinką patenkančio anglies dvideginio kiekį.
Ši sistema panaudoja praeities orų prognozės duomenis ir naujausias debesų atvaizdavimo technologijas. Dangaus stebėjimo kameros fiksuoja debesų judėjimą, o saulės ir vėjo jėgainių jutikliai registruoja vėjo kryptį, greitį ir temperatūrą. Apdoroti praeities orų ir naujausių parodymų duomenys leidžia labai tiksliai prognozuoti orus konkrečioje vietoje 15 minučių intervalais mėnesį į priekį. Tokia detali orų mikroprognozė leidžia apskaičiuoti kiekvienos vėjo jėgainės darbą ir sukuriamos energijos kiekį.
Ši technologija padės jėgainių parkams geriau valdyti saulės ir vėjo energiją bei geriau prognozuoti energijos kiekį, perduodamą į elektros tinklą. Žinant bendrą elektros poreikį ir iš atsinaujinančių šaltinių pagaminamą energijos kiekį, likusią reikalingą energiją kiekį galima gauti įprastomis priemonėmis – iš anglimi, dujomis ar biokuru kūrenamų elektrinių.
Elektros tinklų operatoriai nuolat ieško naujų sprendimų, kad iki 2025 metų ketvirtadalis visos išgaunamos elektros energijos būtų generuojamas iš atsinaujinančių šaltinių. Ši IBM sukurta atsinaujinančios energijos šaltinių prognozavimo sistema gali ženkliai padidinti švarios energijos dalį pasauliniu mastu.
IBM visame pasaulyje dalyvauja daugiau nei 150 išmaniojo elektros tinklo (angl. Smart Grid) projektų.
IBM Lietuva
Antradienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su į Lietuvą atvykusia Prancūzijos užsienio prekybos ministre Nicole Bricq. Susitikime kalbėta apie dvišalius Lietuvos ir Prancūzijos santykius, ekonomines perspektyvas, investicijas, aptarti laisvosios prekybos susitarimai su JAV ir Japonija.
2013 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos ir Prancūzijos prekybos apyvarta siekė 2,25 mlrd. litų ir, lyginant su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, prekybos apyvarta padidėjo 3,2 proc. Premjeras susitikime išreiškė viltį, jog egzistuojantis Lietuvos ir Prancūzijos dvišalio ekonominio bendradarbiavimo potencialas leis siekti dar geresnių rezultatų.
„Perspektyvūs sektoriai lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Prancūziją: maisto pramonės gaminiai, ekologiški produktai, farmacijos produktai, medicinos ir kiti aukštųjų technologijų prietaisai ir instrumentai, baldai, tekstilė, pervežimo paslaugos, statybų sektoriaus paslaugos. Raginame Prancūzijos įmones investuoti į projektus Lietuvoje ir džiaugtumėmės matydami Prancūziją didžiausių Lietuvos investuotojų dešimtuke“, – kalbėjo Lietuvos Vyriausybės vadovas.
Užsienio prekybos ministrė Nicole Bricq Lietuvą vadino atvira šalimi investicijoms ir teigė mananti, jog mūsų šalis taip pat gali būti durys į Rytų Europą. Ministrė tikisi, jog Prancūzijos verslininkai aktyviau dalyvaus dideliuose Lietuvos projektuose.
Susitikime kalbėta apie vieną pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų – ES derybas su strateginėmis partnerėmis JAV ir Japonija. „Kaip pirmininkaujanti valstybė narė siekiame, kad būtų išsamiai pasirengta antrajam ir trečiajam derybų su JAV raundams, vyksiantiems mūsų pirmininkavimo laikotarpiu. Atverdami rinkas turime siekti reguliacinių skirtumų suartinimo. Tikimės, kad derybų pabaigoje bus užtikrintas abipusis ir subalansuotas rinkų atvėrimas visose srityse“, – teigė premjeras. Pirmas derybų raundas vyko liepos 8-12 dienomis Vašingtone, antras numatytas spalio mėn. Briuselyje.
Aktuali Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkės dalis derybos su Japonija dėl laisvosios prekybos susitarimo. Prancūzijos užsienio prekybos ministrė teigė, jog derybos nebus paprastos. Premjeras A. Butkevičius patikino, jog Lietuva nuolat seka vykstančias derybas ir, priklausomai nuo progreso, toliau diskutuos apie jas su valstybėmis narėmis ES Taryboje. „Užtikrinau Prancūzijos ministrę, jog Lietuva sieks, kad būtų išsamiai pasirengta laukiantiems derybų raundams su Japonija. Vertiname Prancūzijos aktyvų dalyvavimą diskusijoje dėl prekybos apsaugos priemonių modernizavimo ir tikimės, kad bendras įsitraukimas padės judėti link subalansuoto rezultato, siekiant nesusilpninti ES pramonės interesų apsaugos“, – sako šalies Vyriausybės vadovas.
Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
Rusijos Federacijos ambasada Lietuvos Respublikoje informuoja, jog dėl profilaktinių elektros remonto darbų pasienyje su Kaliningradu laikinai bus uždaryti šie pasienio kontrolės punktai (toliau – PKP):
1. Nida – Morskojė PKP – 2013 m. spalio 14,15,16 dienomis nuo 9 iki 11 val.
2. Kybartų – Černyševskojės PKP – 2013 m. spalio 28, 29, 30 dienomis nuo 9 iki 11 val.
3. Ramoniškių – Pogranyčnij PKP – 2013 m. rugsėjo 16, 17, 18 dienomis nuo 9 iki 11 val.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013 m. rugsėjo 5–6 dienomis „Europa City Aurora Hotel“ viešbutyje (Nemuno g. 51, Klaipėda) Uosto direkcija rengia tarptautinę Baltijos uostų organizacijos (BPO) konferenciją ir metinę generalinę asamblėją.
Konferencijoje „Baltijos uostų iššūkiai naujomis rinkos sąlygomis“ bus apžvelgiamos Europos Sąjungos uostų politikos gairės, šios politikos ir naujų rinkos sąlygų įtaka uostų valdymui ir veiklai, makroekonominiai faktoriai transportui globaliai, Europos lygmeniu ir Baltijos jūroje, taip pat šios dienos iššūkiai laivybos sektoriuje, ateities perspektyvos ir daug kitų aktualių klausimų.
Konferencijos metu vyks 2 diskusijos – „Naujų rinkos sąlygų įtaka Europos uostų valdymui ir veiklai“ ir „Uostų pasiruošimas įgyvendinant naujus aplinkosaugos reikalavimus“.
Informuojame, kad renginio metu numatomas laikas žiniasklaidai – š. m. rugsėjo 5 d. (ketvirtadienį) 11.45–11.55 val. Maloniai KVIEČIAME ŽINIASKLAIDOS ATSTOVUS dalyvauti tarptautinėje BPO konferencijoje. BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA.
Registracija vyks iki š. m. rugsėjo 4 d. (trečiadienio) 17.00 val. šiais kontaktais:
tel. (8 46) 499 708
el. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Primename, kad Uosto direkcija BPO nare yra nuo 1995 metų.
Plačiau apie šią organizaciją http://www.bpoports.com/
Laukiame Jūsų.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Lietuvos vyriausybinė delegacija, vadovaujama ūkio ministro Evaldo Gusto, rugsėjo 2 d. Kvala Lampūre susitiko su Malaizijos Perako valstijos sosto įpėdiniu princu Raja
Nazrinu Shahu, kompanijos „Petronas“ prezidentu Tanu Sri Dato‘ Shamsulu, Malaizijos investicijų ir inovacijų agentūros vadovais, banko CIMB ir koncerno „Sime Darby“
atstovais.
Susitikimo su Malaizijos Perako valstijos sosto įpėdiniu princu Raja Nazrinu Shahu metu aptarti dvišaliai ekonominiai ir prekybiniai Lietuvos ir Malaizijos santykiai, Lietuvos gaminių eksporto į Malaiziją ir Pietryčių Aziją bei investicijų į Lietuvą pritraukimo bendradarbiavimo galimybės, taip pat Lietuvos transporto ir logistikos paslaugų teikimas Malaizijos eksportuotojams. Siekant susitarti dėl konkrečių verslo bendradarbiavimo projektų Lietuvos ir Malaizijos verslo taryba šiais metais planuoja organizuoti Malaizijos verslo delegacijos vizitą į Lietuvą.
Ūkio ministro E. Gusto vadovaujamą delegaciją priėmė kompanijos „Petronas“ prezidentas Tanas Sri Dato‘ Shamsulas ir vykdomasis viceprezidentas Datukas Anuaras
Ahmadas. Susitikimo metu ministras pristatė vykdomą suskystintų dujų terminalo statybos projektą Klaipėdoje ir pažymejo, kad atsiveria plačios galimybės bendradarbiauti šioje srityje.
Susitikime su „Sime Darby“ kompanijos atstovais buvo pristatyta Lietuvos verslo ir investicijų aplinka. „Sime Darby“ kompanijos atstovas informavo apie kompanijos plėtros planus dėl palmių aliejaus perdirbimo Rytų Europoje. Kompanijos atstovų nuomone, Lietuva galėtų būti patraukli šalis jų planuojamoms investicijoms.
Susitikime su Malaizijos investicijų agentūros vadovais pristatyta Lietuvos ekonominė situacija, Lietuvos verslo plėtros interesai Malaizijos rinkoje. Agentūros atstovai informavo, kad yra pasirengę padėti Lietuvos verslui įeiti į Malaizijos rinką teikiant įvairias paslaugas ir pagalbą (dėl sertifikavimo, kai kurių muitinės procedūrų, partnerių suradimo, konsultacijų teikimo).
Ūkio ministro E. Gusto vadovaujama delegacija susitikime su CIMB banko grupės banko tarybos nariu Dato Robertu Cheimu pristatė Lietuvos makroekonominę situaciją ir
finansų sektorių ir aptarė CIMB banko galimybes finansuoti verslo projektus Malaizijoje ir Lietuvoje.
Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas susitiko su Nacionalinio širdies instituto vadovais ir aptarė bendradarbiavimo galimybes dėl medikų rengimo
ir kvalifikacijos kėlimo ir bendradarbiavimo kuriant kardiologinius centrus trečiosiose šalyse.
Ministro Pirmininko patarėjas Justas Pankauskas ir Vilniaus oro uosto vadovas Gediminas Almantas susitiko su Malaizijos oro transporto įmonės „Air Asia“ komercijos direktoriumi Senthilu Balanu, kuris yra atsakingas už šešių oro transporto įmonių, priklausančių „Air Asia“ grupei, veiklą. Susitikimo metu buvo pristatytas Lietuvos oro uostų tinklas, jų segmentacija, aptartas keleivių ir krovinių srautų tarp Lietuvos ir Malaizijos vystymo klausimas. Įmonė „Air Asia“ susidomėjo lėktuvų techninės priežiūros bei lėktuvų įgulų mokymo galimybėmis Lietuvoje. Šalys susitarė apsikeisti informacija nustatant „Air Asia“ papildomų su jų aviacine veikla susijusių paslaugų poreikį, tęsti dialogą dėl turizmo srautų abiejomis kryptimis nustatymo ir aktyvinimo.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
2013-09-03
Policijos pareigūnai šalies keliuose rugsėjo mėnesį vykdo šias prevencines priemones:
● rugpjūčio 26-rugsėjo 8 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų ir vadeliotojų kontrolė (atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų naudojimas tamsiuoju paros metu);
● rugpjūčio 29-rugsėjo 1 d., rugsėjo 16-22 d. ir rugsėjo 30-spalio 6 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė;
● rugpjūčio 26-rugsėjo 2 d., rugsėjo 9-15 d. (inicijuota Europos kelių policijos tinklo (TISPOL) ir rugsėjo 30-spalio 6 d. – vairuotojų ir keleivių saugos diržų, motociklų (mopedų) vairuotojų ir keleivių saugos šalmų naudojimo, vaikų vežimo automobiliuose taisyklių laikymosi kontrolė;
● rugpjūčio 30-rugsėjo 3 d. – vairuotojų blaivumo patikrinimai;
● rugsėjo 9-15 d. – važiavimo greičio kontrolė.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Didžiųjų metų švenčių laikotarpiu – nuo gruodžio 21 d. iki sausio 4 d. oro linijų bendrovė „Air Lituanica”, bendradarbiaudama su užsakomųjų skrydžių kompanija „Small Planet Airlines”, skraidins tiesiogiai į Londoną ir Dubliną. Skrydžiai bus vykdomi iš ir į Vilniaus bei Palangos oro uostus.
„Prieš šventes ir tarpušvenčiu smarkiai pagausėja tautiečių, norinčių iš Anglijos ar Airijos grįžti į Lietuvą, taip pat ir išvykstančių į šias šalis aplankyti ten įsikūrusių artimųjų, tad vykdysime skrydžius, kurie padės greičiau pasiekti vieniems kitus. – sako „Air Lituanica” komercijos direktorius Simonas Bartkus. - Dažniausiai žmonės savo kalėdines keliones yra linkę planuoti iš anksto, tad bilietų prekybą į Londoną ir Dubliną pradedama jau nuo šiandien. Bilietų kainos – nuo 299 Lt į vieną pusę“.
Iš viso suplanuoti 48 skrydžiai: 14 reisų iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir 10 – iš Palangos. Anglijoje pasirinktas Londono Gatviko oro uostas, o Airijoje – Dublino oro uostas.
Keleiviai bus skraidinami „Small Planet Airlines” orlaiviais: 148 vietų „Boeing B737” ir 180 vietų „Airbus A320“. Iš viso keleiviams bus pasiūlyta 6700 vietų.
Bilietus į „Air Lituanica“ tiesioginius ir jungiamuosius skydžius jau galima įsigyti kompanijos interneto svetainėje www.airlituanica.com, o vėliau – ir kitose skrydžių paieškos svetainėse, taip pat – kelionių agentūrose.
„Air Lituanica“
2013-08-30
Britų salyne registruotų sunkvežimių skaičius persikėlęs per Lamanšo sąsiaurį pasiekė žemiausią ribą per šį dešimtmetį, tuo metu užsienyje registruotų transporto priemonių skaičius auga ir pasiekė senai matytas aukštumas. Tokie yra antrojo metų ketvirčio rezultatai.
Per minėtąjį laikotarpį britai atliko apie 331 tūkst. kelionių į Europą ar iš jos. Tai yra 28 proc. sumažėjęs rodiklis jei lygintume jį su tuo pačiu laikotarpiu prieš 10 metų.
Užsienio vežėjų kelionių skaičius išaugo iki 1,56 mln. ir susilygino su 2009 m. pirmuoju ketvirčiu. Britai teigia, kad tokia situacija jų nenustebino. Ekonominė situacija verčia užsakinėti pigesnes kontinentinės Europos vežėjų paslaugas, nors jos ne visada būna kokybiškesnės už vietinių vežėjų.
Ateitis taip pat nieko gero nežada. Įsigaliosiantis Prancūzijoje kelių mokestis „Ecotax“ gali priversti dalį britų vežėjų atsisakyti kelionių per Lamanšo sąsiaurį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Jau daugelį metų geležinkelio keltų maršruto Klaipėda – Zasnicas finansinė padėtis buvo įtempta, ją dar labiau komplikavo geležinkelio krovinių mažėjimas. Mūsų pastangos nukreipti į liniją naujus krovinių srautus ir padidinti pajamas nebuvo sėkmingos, todėl DFDS lieka vienintelis pasirinkimas – 2013 metų rugsėjo pabaigoje liniją uždaryti.
DFDS keltai nuo 2001 metų plaukiojo šiuo istoriniu geležinkelio keltų maršrutu tarp Zasnico (Mukrano) Vokietijoje ir Klaipėdos Lietuvoje. Daugelį metų šia linija keltais buvo sėkmingai gabenami geležinkelio vagonai, sunkvežimiai, lengvieji automobiliai ir keleiviai. Geležinkelio vagonų gabenimas buvo ašine paslaugų dalimi, ją palaikė Lietuvos ir Vokietijos nacionalinės geležinkelių bendrovės.
Tačiau, metams bėgant, geležinkelių vagonų gabenimo paklausa pastoviai mažėjo, o šią vasarą vienintelis linijoje likęs didelis geležinkelio klientas informavo apie savo krovinių gabenimo sutarčių su mumis nutraukimą. „Mes sunkiai dirbome, kad rastume naujų klientų ir padidintume gabenimo apimtis bei pagerintume rezultatus, deja, mūsų pastangos nedavė vaisių. Tai reiškia, kad linijos rezultatai toliau blogės, o atsižvelgdami į naują sieros kiekio kure reglamentavimą, kuriuo nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatomas mažo sieringumo jūrinio kuro naudojimas, netikime, kad ateityje sugebėtume liniją padaryti pelninga. Todėl, labai apgailestaudami, turėjome priimti sprendimą uždaryti maršrutą nuo šių metų rugsėjo pabaigos.“ – sako DFDS Seaways viceprezidentas Anders’as Refsgaard’as.
Visiems keleiviams ir krovinių vežėjams bus pasiūlyta patraukli alternatyva – mūsų linija Klaipėda – Kylis. DFDS personalas Kylyje ir Klaipėdoje yra pasiruošęs atsakyti į visus klientų klausimus ir padėti nukreipti pervežimus į šį maršrutą.
„Šiuo metu planuojame keltą panaudoti vienoje iš kitų savo linijų Baltijos jūroje, ir tokiu būdu tikimės kiek įmanoma labiau minimizuoti jūrininkų darbo vietų mažėjimą. Manome, kad per porą artimiausių savaičių galėsime jus išsamiau apie tai informuoti.“ – sako Anders’as Refsgaard’as.
Linijos uždarymas neturės įtakos kranto personalo užimtumui nei Lietuvoje, nei Vokietijoje.
DFDS liks dirbti Zasnico uoste, eksploatuodama Vokietiją ir Rusiją jungiantį maršrutą. Be to, DFDS ir toliau iš Zasnico į Kopenhagą gabens betono elementus Kopenhagos metro statybai.
AB DFDS Seaways
Geopolitinis netikrumas dėl galimo JAV vadovaujamo karinio smūgio Sirijos prezidento Basharo al-Assado pajėgoms antradienį, rugpjūčio 28 dieną, naftos kainas pakėlė iki šešių mėnesių aukštumų bei visame pasaulyje stipriai nusmukdė paprastąsias akcijas. Prognozuojama, kad kartu su nafta brangs ir kuras.
Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters, ir „Brent“, ir žaliavinės JAV naftos kainos pakilo daugiau nei 3 doleriais (7,75 lito) už barelį iki 112,03 JAV dolerių (apie 289,27 Lt), iškilus nuogąstavimui, kad Vakarų intervencija galėtų destabilizuoti situaciją Artimuosiuose Rytuose, kur išgaunama trečdalis pasaulio naftos.
Paveiks kuro kainas ir Lietuvoje
„Dėl neramumų Sirijoje ir baimės, kad bus sutrikdytas naftos tiekimas, naftos kaina šiek tiek kyla. Kitą vertus, mes matome, kad naftos kaina jau kurį laiką yra pakankamai aukšta ir pastarąjį pusmetį laikosi gana aukštame lygyje, tad itin didelių pokyčių – dešimtimis procentų – nei dabar matome, nei turbūt galima būtų tikėtis“, – dėsto bendrovės „Finasta Asset Management” fondų valdytojas Vaidotas Rūkas.
Pasak jo, ginkluoto konflikto su Sirija atveju naftos kaina dar turėtų ūgtelėti, tačiau ne taip drastiškai, kaip istoriškai kilo ankstesnių konfliktų metu.
„Pasaulis per penkerius – dešimt metų yra pasikeitęs ir naftos gavyba JAV yra ganėtinai padidinta. Tad neramumai ir sutrikdymai Sirijos konflikto atveju nebūtų tokie katastrofiški, kaip jie būtų buvę prieš penkerius ar dešimt metų. Tačiau galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad naftos kaina sureaguos į didesnį konfliktą“, – mano V. Rūkas.
Jis dėsto, jog žaliavinės naftos kainų kilimas turėtų tiesiogiai paveikti ir kuro kainas Lietuvoje.
„Jeigu nafta sudaro apie 40 proc. kuro kainoje, 10 proc. padidėjus naftos kainai, tikėtina apie 4 proc. pabrangs ir kuras”, – sakė V. Rūkas.
Visų laikų naftos kainos rekordas buvo pasiektas 2008 m. liepos 3-ąją – 145,29 JAV doleriai (apie 374,51 Lt) už barelį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|