Rugsėjo 16 d. vyks Trečioji Tarptautinės kelių transporto sąjungos (angl. International Road Union, IRU) ir ES kelių transporto konferencija, kurios metu rinksis ir Europos bei Azijos transporto ministrų Taryba. Konferencijos metu bus aptarti kelių transporto efektyvumo gerinimo ir jo konkurencingumo didinimo klausimai, ES ir jos kaimynių bendradarbiavimo politika transporto srityje.

„Kelių transportas yra pagrindinis gamybinių Europos Sąjungos šalių ūkio plėtros ir augimo veiksnys, užtikrinantis ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Esu įsitikinęs, kad renginio metu išsakytos mintys ir priimti sprendimai turės nemažos įtakos mūsų regionui“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Pasak ministro R. Sinkevičiaus, svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas transporto plėtrai Europos Sąjungoje ir už jos ribų: „Manau, kad trečiųjų šalių transporto paslaugų, produktų ir investicijų rinkų atvėrimas yra vienas svarbiausių tikslų. Tam, kad kelių transportas ir toliau būtų varomąja ekonomikos jėga, turi būti laikomasi visų tarptautinių susitarimų ir konvencijų, tokių kaip Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis“.   

Konferencijoje dalyvaus Europos Komisijos viceprezidentas ir Europos transporto komisaras Siim Kallas, Tarptautinės kelių transporto sąjungos prezidentas Janusz Lacny, Europos ir Azijos šalių transporto ministrai, aukšto rango transporto asocijuotų struktūrų atstovai.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

“Linava” išplatino pranešimą, kad Europos Komisijos posėdyje nuspręsta Lietuvai skirti 1,454 mln. EUR afrikinio kiaulių maro kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimui. Tai reiškia, kad vežėjams, kaip buvo planuota, už sunkvežimių dezinfekavimą nereikės.
 
Rugpjūčio pabaigoje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pokalbio telefonu metu buvo užtikrintas, kad Lietuva gali tikėtis reikiamo finansavimo. „Sprendimą suteikti finansavimą Lietuvai, Latvijai, Lenkijai ir Estijai palaikė visų Europos Sąjungos valstybių vadovai. Gavę šį finansavimą galėsime atlikti šios gyvūnų užkrečiamos ligos prevenciją ir kontrolę, o vairuotojams, kertantiems Lietuvos–Baltarusijos sieną, nereikės finansiškai prisidėti“, – teigė Vyriausybės vadovas.
 
Siekiant išvengti minėto užkrato numatytos tokios priemonės, kaip dezobarjerų įrengimas transporto priemonėms dezinfekuoti ir dezinfekcijos vykdymas Lietuvos Respublikos tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose su Baltarusijos Respublika, stacionarių dezokilimėlių įrengimas kertantiems Lietuvos sieną pėsčiomis, stacionarių dezinfekavimo angarų, kuriuose transporto priemonių dezinfekavimą būtų galima vykdyti ir žiemą, statyba, intensyvūs laboratoriniai kiaulių ir šernų mėginių tyrimai, buferinės zonos įrengimas ir palaikymas siekiant apriboti laukinės faunos (šernų) migraciją tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei kitos priemonės.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos vežėjų asociacija kreipėsi į Aukščiausią Rusijos federacijos arbitražo teismą prašydama pripažinti neteisėtus muitinės veiksmus, kuriais siekiama įvesti nacionalinę garantiją ir nepripažinti TIR sistemos.
 
Minėtasis teismas priėmė „ASMAP“ skundą ir planuoja pirmąjį posėdį rugsėjo 30 d.
 
Taip pat kreiptasi ir į Maskvos arbitražo teismą. Šiame teisme pirmasis posėdis numatytas spalio 15 d.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Po sėkmingo 2013 metų vasaros sezono atostogų skrydžių bendrovė „Small Planet Airlines“ grąžins 2 seniausius lėktuvus jų savininkams. Vietoje jų bendrovė jau pasirašė sutartis dėl 3 naujesnių „Airbus A320-220“ orlaivių. Iš viso kitąmet aviakompanijos orlaivių parką sudarys 10 orlaivių, iš kurių vienas lėktuvas bus rezervinis.

Rugpjūčio pabaigoje „Small Planet Airlines“ pasirašė sutartis su kompanijomis „Aircastle“ ir „CIT Aerospace“ dėl 3 orlaivių „Airbus A320-220“ ilgalaikės nuomos. Vienas iš jų nuo kitų metų pavasario skrydžius vykdys iš Lietuvos, kitas – iš Lenkijos, o trečias – bus rezervinis.

„Iki kitų metų vasaros skrydžių sezono dar nemažai laiko, tačiau jam ruoštis pradedame jau dabar – iš anksto pasirašę sutartis dėl trijų A320-220 nuomos, galime planuoti kitų metų skrydžių maršrutus ir būti garantuoti, kad naujo sezono startas bus sklandus“, –  teigė „Small Planet Airlines“ generalinis direktorius Vytautas Kaikaris.

Pasak „Small Planet Airlines“ vadovo, rezervinio lėktuvo įsigijimas leis operatyviau reaguoti į nenumatytus skrydžių sutrikimus ir stipriai sumažins ilgų skrydžių vėlavimų grėsmę.

„Kai „Small Planet Airlines“ orlaivių parką sudarė 3-4 lėktuvai, negalėjome sau leisti prabangos turėti ir rezervinį lėktuvą. Tačiau kompanijai plečiantis, rezervinis lėktuvas tapo įmanomas. Tokio lėktuvo turėjimas bus didelis konkurencinis pranašumas prieš mažesnes avialinijas“, – komentavo V. Kaikaris.

Naujų „Airbus A320-220“ nuoma – „Small Planet Airlines“ vykdomos orlaivių atnaujinimo programos dalis. Per 3 metus bendrovė sumažino „Boeing 737-300“ orlaivių kiekį nuo 4 iki 1, o besiplėsdama didžiosiose Europos rinkose naujesnių „Airbus A320“ lėktuvų kiekį padidino nuo 2 iki 9. Dėl pažangios technologijos, komforto keleiviams ir skrydžių ekonomijos, Airbus A320 yra populiariausias siauro korpuso „Airbus“ kompanijos gaminamas orlaivis. Jis turi 180 vietų, gali įveikti 5700 km atstumą pasiekdamas maksimalų 900 km/h greitį.

„Small Planet Airlines“

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvos geležinkeliais pervežta 3,3 mln. keleivių, arba beveik 2,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Rugpjūčio mėnesį Lietuvos geležinkeliais keliavo 484 tūkst. keleivių, arba 0,9 proc. mažiau nei tą patį mėnesį 2012 m. Vietinio susisiekimo traukiniais rugpjūtį pervežti 342 tūkst. keleivių – tiek pat kiek tą patį mėnesį praėjusiais metais.

Rugpjūtį maršrutu Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas–Naujoji Vilnia vyko beveik 81 tūkst. keleivių, arba 13,4 proc. mažiau nei analogišką laikotarpį 2012-aisiais. Keleivių sumažėjo dėl infrastruktūros remonto darbų – rugpjūtį buvo atšaukta beveik pusė traukinių, kai kurie važiavo pakeistu tvarkaraščiu.

Keleivių, vykusių maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius skaičius palyginamuoju laikotarpiu išaugo 7,1 proc., jų pervežta daugiau nei 55 tūkst. Maršrutu Vilnius–Ignalina–Turmantas–Vilnius keliavusiųjų skaičius išaugo 6,6 proc., pervežti beveik 48 tūkst. keleivių. Rugpjūtį beveik 30 proc. išaugo keliavusiųjų maršrutu Vilnius–Oro uostas–Vilnius skaičius – vežta daugiau nei 10 tūkst. keleivių.

Pasiteisino Keleivių vežimo direkcijos sprendimas savaitgaliais į Trakus traukiniu atvykusius keleivius iš geležinkelio stoties specialiu autobusu vežti iki miesto centro ir Akmenos ežero paplūdimio – rugpjūtį maršrutu Naujoji Vilnia–Vilnius–Trakai–Naujoji Vilnia pervežti 35 tūkst. keleivių, arba 11 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Rugpjūtį sumažėjo keliavusiųjų maršrutais Vilnius–Maskva–Vilnius ir Vilnius–Sankt Peterburgas–Vilnius skaičius, vežta atitinkamai apie 12 tūkst. ir 6 tūkst. keleivių, arba 13 ir 16 proc. mažiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Keleivių skaičius šiuose maršrutuose mažėja dėl ekonominės situacijos Rusijoje. Rugpjūtį Rusijos tranzitiniais traukiniais važiuojančių keleivių skaičius taip pat mažėjo beveik 12 proc.

Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko skaičius. Rugpjūtį tarp dviejų sostinių keliavo beveik 36 tūkst. keleivių, arba maždaug 41 proc. daugiau nei per tą patį mėnesį 2012-aisiais.

AB Lietuvos geležinkeliai

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius apsilankęs
europinės vėžės „Rail Baltica“ statybvietėse ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos
iki Marijampolės konstatavo, kad rangos darbai vykdomi pagal sutartinius
įsipareigojimus.   

„Apsilankęs statybvietėse ir susitikęs su rangovais įsitikinau, kad valstybinės
reikšmės projekto „Rail Baltica“ darbai ryžtingai juda į priekį. Visi „Rail Baltica“
rangovai detaliai supažindino su planuojamais atlikti darbais ir užtikrino, kad
nauja europinė vėžė bus nutiesta laiku, kaip ir suplanuota – iki 2015-ųjų metų
pabaigos”, - po susitikimo su rangovais pažymėjo Susisiekimo ministras Rimantas
Sinkevičius.

Europos Sąjungos standartus atitinkanti 1435 mm pločio vėžė klojama nuo Kauno per
Marijampolę link Lenkijos ir Lietuvos valstybės sienos. Jos ilgis – 120 km. Visame
ruože kartu su partneriais darbuojasi penki pagrindiniai rangovai: „Kauno tiltai“,
„Panevėžio keliai“, „Hidrostatyba“, „Eurovia“ ir Geležinkelių tiesimo centras.

Rangos darbų metu tiesiama europinė ir rekonstruojama esama 1520 mm pločio
geležinkelio linija.

Europinis 1435 mm vėžės pločio geležinkelis bus pritaikytas 120 kilometrų per
valandą greičiu važiuojantiems keleiviniams bei 80 kilometrų per valandą greičiu
judantiems prekiniams traukiniams. Šiuo metu visi traukiniai važiuoja iki 70 km per
valandą greičiu.

“Rail Baltica” – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų,
sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. „Lietuvos geležinkeliai“ yra
„Rail Baltica“ projekto vykdytojas. Europos sąjungos TEN-T programos ir Lietuvos
valstybės lėšomis finansuojamos dvi „Rail Baltica“ projekto dalys mūsų šalies
teritorijoje – europinės vėžės rekonstrukcija ir tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos
sienos iki Marijampolės bei esamos geležinkelio linijos rekonstrukcija nuo Šiaulių
iki Lietuvos ir ir Latvijos sienos.

BNS

Š. m. rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 3,1 mln. t, t. y. -18 proc. arba -691,1 tūkst. t mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2012 m. 2013 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste krauta 2,3 mln. t, t. y. -21,3 proc. arba -646,3 tūkst. t. Būtingės terminale krauta  0,7 mln. t, t. y. -5,6 proc. arba -44,8 tūkst. t.

Didžiausią įtaką rugpjūčio mėn. krovos apyvartai turėjo:

- žemės ūkio produktai (krauta 198,0 tūkst. t, +36 proc. arba +52,4 tūkst. t);
- rūda (biri) (pilta 106,6 tūkst. t, pokytis 28,8 proc. arba +23,8 tūkst. t);
- natūralios ir cheminės trąšos (pakuotos) (krauta 63,3 tūkst. t, pokytis +51,6 proc. arba 21,6 tūkst. t);
- natūralios ir cheminės trąšos (birios) (pilta 355,4 tūkst. t, -54,7 proc. arba -428,8 tūkst. t).

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Kaip informuoja Lietuvos vežėjų asociacija “Linava”, Rugsėjo 6 d. Jaltoje vykstančioje XIV-oje tarptautinėje konferencijoje „Tarptautinis krovinių vežimas keliais – problemos, sprendimai ir perspektyvos“, Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU narės, vežėjų asociacijos pasirašė atvirą laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame siekia atkreipti dėmesį į TIR sistemos svarbą ir galimus sunkumus, Rusijos muitinei keičiant tarptautiniais susitarimais nustatytą tvarką.
 
Pasak Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, vežėjų atstovų ir IRU vadovybės nuomonė sutapo, kad būtina problemą spręsti aukščiausiu politiniu lygiu, todėl buvo pasirašytas bendras laiškas. Delegatai iš Rytų ir Vakarų Europos, Rusijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Balkanų šalių analizavo Eurazijos kelių transporto problemas, viešąją politiką ir jos įtaką tarptautinio kelių transporto plėtrai, ETMK daugiašalės kvotos leidimų plėtros perspektyvas, draudimo ir tarptautinės kelių transporto kontrolės klausimus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiandien iš Klaipėdos į Kaliningradą išplaukė Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „Süd1“, jau antrą kartą dalyvausiantis Pasaulinio vandenyno muziejaus Kaliningrade rugsėjo 14 dieną organizuojamame istorinių laivų parade „Vandenų asamblėja“.

Pirmą kartą lietuviškas žvejų paveldas Pasaulinio vandenyno muziejaus Kaliningrade kvietimu šiame mieste buvo pristatomas prieš dvejus metus. Tąkart buvo Kaliningrade buvo pradėta ir naujo kurėno statyba.

„Süd1“ kapitonas Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius, turintis tokio laivo atkūrimo patirtį, tada simboliškai sujungė būsimojo kurėno dugno lentas. Šis kurėnas buvo statomas remiantis Jūrų muziejaus surinkta ir pasidalinta su kolegomis iš Kaliningrado istorine medžiaga. Jį klaipėdiečiai matė Jūros šventėje, istorinių laivų parade „Dangės flotilė“.

Kuršių marios Jūrų muziejaus kurėną šįryt pasitiko ne itin palankiu vėju.

– Ne pirmąsyk, – sakė Romaldas Adomavičius, – tenka plaukti prieš vėją. Marių bangas įveikti padės variklis.
Įgula pasiekti Kaliningradą ketina penktadienį. Apie 100 kilometrų iki Polesko (Labguvos) plauks mariomis, paskui dar tokį patį atstumą įveiks Deimos (Deimenos) ir Priegliaus upėmis.

Lietuvos jūrų muziejaus projektas „Kurėno sugrįžimas“ – įvairiapusės muziejinės veiklos plėtojimo pavyzdys. Per dvylika gyvavimo metų plaukiojantis muziejaus eksponatas – istorinė žvejų burvaltė kurėnas „Süd1“ dalyvavo įvairioje muziejinėje veikloje: pažintiniuose edukaciniuose užsiėmimuose, mokomuosiuose plaukiojimuose, Lietuvos jūrų muziejų pristatančiuose renginiuose šalyje ir užsienyje, mokslinėse ekspedicijose bei tarptautiniuose projektuose Vokietijoje, Nyderlandų Karalystėje, Lenkijoje, Kaliningrado srityje, Latvijoje.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, plaudamas į Kaliningradą, kurėnas atlieka kultūrinę misiją.

– Ir tą misija turi skambų pavadinimą, – sako Olga Žalienė, – "Iš Klaipėdužės link Karaliaučiaus". Jos tikslas – plėtoti ir viešinti Lietuvos muziejų tarptautinę veiklą, stiprinant kultūrinius ryšius su Kaliningrado sritimi, organizuojant bendras kraštotyros, paveldosaugos veiklas.
Šią kultūrinę misiją įgyvendinti padeda Kultūros ministerijos parama.

LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS

Užfiksuojama nemažai atvejų, kai dėl vairuotojo, vežusio kontrabandines prekes kaltės, sulaikomas arba konfiskuojamas ne tik įmonei priklausantis vilkikas bet ir puspriekabė. Sulaikyta transporto priemonė gali prastovėti apie 2 mėnesius, o tai padaro didelę žalą visoms, o ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms ir net kelia bankroto riziką.
 
Asociacijos pradėjo spręsti problemą
 
Šią problemą pradėjo aktyviai kelti vežėjų interesus, atstovaujančios asociacijos. Birželį Lietuvos nacionalinio verslo konfederacija (LNVK) kartu su Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacija raštu kreipėsi į Seimą. Jie paaiškino problemos esmę ir pateikė savo pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti šį klausimą. Anot jų, vienas iš pagrindinių kontrabandos šaltinių į Lietuvą –vairuotojų, kurie dirba logistikos įmonėse, įvežamų akcizinių prekių gabenimas. Vairuotojai panaudodami įmonės transporto priemones savo asmeniniuose daiktuose slepia kontrabandą. Įmonės vilkikas sulaikomas, o įmonė per šį laiko tarpą praranda maždaug 68 tūkst. litų apyvartinių lėšų. Tokie vairuotojai, anot jų, į įmonę ateina dirbti su tikslu pervežti kuo daugiau kontrabandos. Dėl šito yra žlugdomas verslas. „Kol nebus parengtos įstatymo pataisos, nebus nieko gero. Įmonės transporto priemonės konfiskavimas gali privesti prie bankroto. Ypač tai pavojinga toms įmonėms, kurios pirko automobilį lizingu. Vairuotojas, padaręs nusikaltimą gauna 5 tūkst. baudą, o įmonės praranda 100 tūkst.,“ – stebisi LNVK vadovė Nijolė Uinskienė.
 
Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ taip pat ėmėsi iniciatyvos spręsti šią problemą. Asociacijos viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius pabrėžė, kad transporto priemonių konfiskavimas yra skausmingas visoms įmonėms, o ypač smulkioms ir vidutinėms. „Linava“ siekia, kad muitinės pareigūnai taip griežtai nebaustų vežėjų. „Birželio mėnesį vykusiame pasėdyje su Muitinės departamento atstovais, mes pabrėžėme, kad baudžiamas ne tas asmuo, kuris realiai padarė nusikaltimą. Muitinės pareigūnai areštuoja mašinas ir traktuoja jas, kaip kontrabandos įrankį. Jie naudojasi administracinio kodekso nuostata, kuri leidžia taikyti papildomą bausmę – transporto priemonės areštą. Paprašėme muitinės vadovų švelniau į tai žiūrėti, nes jie gali tos nuostatos ir netaikyti. Juk mes, įmonių vadovai, šitų procesų (kai vairuotojai veža kontrabandą – aut. pastaba) įtakoti negalime. O vairuotojai šiandien dirba vienoje įmonėje, rytoj – kitoje. Planuojame paruošti pataisas, kurios atleistų transporto priemonių savininkus nuo tokių bausmių, o baudžiamas būtų pats vairuotojas,“ – dėsto jis.
 
Muitinės departamento atstovai po susitikimo su „Linavos“ atstovais nusprendė išanalizuoti pastarojo meto patirtį, kilusias bylas dėl vairuotojų kontrabandos ir teritorinių muitinių pareigūnams pateikti atitinkamas rekomendacijas. Šiuo metu Muitinės departamento Teisės skyrius analizuoja teritorinėse muitinėse taikomą praktiką surašant ATPK protokolus už vežėjų padarytus teisės pažeidimus, taip pat teismų praktiką. Baigus analizę ir atlikus teisės taikymo šioje srityje praktikos apibendrinimą, bus rengiamos ir teritorinių muitinių pareigūnams pateikiamos atitinkamos rekomendacijos.
 
Penktadienį vyko Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, kuriame buvo aptarta situacija dėl kontrabandos gabenimo per valstybės sieną. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įpareigojo Teisingumo ministeriją ir Muitinės departamentą parengti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektą.
 
Kodekso pakeitimai – naudingi
 
Advokato Mindaugo Šimkūno kontoros Advokato padėjėjas Šarūnas Siudikas pabrėžia, kad verta aptarti klausimą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimų. Pavyzdžiui, Baudžiamasis kodeksas aiškiai reglamentuoja, kuriais atvejais konfiskacija galima. Tuo tarpu ATPK turi „spragų“ ir jas tenka pildyti teismams. Aiškesnis teisinis reglamentavimas į bylinėjimosi procesą įneštų aiškumo, nustatytų ribas. „Kol viskas remiasi tik teismine praktika, visada yra rizika, kad teismas gali nuspręsti, kad pavyzdžiui, kontrabandos vertė buvo per didelė ir dėl to yra pagrindas taikyti konfiskaciją,“ – sako Š. Siudikas.
 
Ar yra konfiskuojamos transporto priemonės, kuriomis gabenama kontrabanda, sprendžia tik teismas. Nors, kaip rodo praktika, įmonių vilkikų konfiskavimai nėra dažni, tačiau atvejais, kai automobilis yra sulaikomas ir areštuojamas įmonė patiria didelius finansinius nuostolius.
 
LNVK kartu su Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacija siūlo, sulaikius vairuotojus, gabenančius kontrabandą savo asmeniniuose daiktuose, naikinti jiems darbo vizas pasienio kontrolės punktuose ir 5 metus neišduoti darbinės vizos. O įmonėms priklausančių transporto priemonių, kuriomis vairuotojas gabeno kontrabandą neužlaikyti ilgiau kaip 3 paras.
 
„Linava“ sugalvojo dar vieną iniciatyvą. Šiuo metu kuriama Lietuvos vairuotojų duomenų bazė, kuria naudodamiesi vežėjai galės sužinoti apie konkretaus vairuotojo reputaciją.
 
Kaip vežėjui apsisaugoti nuo nesąžiningų vairuotojų?
 
Advokato padėjėjas Š. Siudikas sako, kad vežėjams padėtų apsisaugoti darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Jis pataria pasirašytinai informuoti darbuotojus, apie sankcijas už kontrabandą ir kitas įstatymo uždraustas veikas, kuriomis darbdaviui padaroma žalos: „Darbdavys taip apsidraustų nuo galimų darbuotojo pasiteisinimų, esą, jis nežinojo apie galimas pasekmes. Darytina prielaida, kad dažnas darbuotojas apie administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą žino. Tačiau, jis greičiausiai nežino apie jam dėl to galinčią atsirasti civilinę atsakomybę darbdaviui. Darbdavys turėtų įrodymą, jog darbuotojas žinojo, kas gresia už kontrabandą ir pareigą atlyginti darbdaviui už konfiskuotą transporto priemonę. Tai rodytų, kad kontrabandą gabenęs darbuotojas veikė tyčia ir būtent jo tyčiniai veiksmai lėmė žalos darbdaviui atsiradimą“.
 
Tačiau net ir tai negarantuoja visiškos darbdavio interesų apsaugos. Jei transporto priemonę konfiskuotų, neretam darbdaviui, prisiteisusiam žalos atlyginimą iš darbuotojo, tampa žinoma, kad šis didesnės vertės turto neturi, o jo pajamos – minimalios.
 
Teismų praktika keičiasi įmonių naudai
 
Šiuo metu galima pastebėti tendenciją, kad darbdaviams priklausančios transporto priemonės, kurias darbuotojai panaudojo kontrabandai gabenti, konfiskuojamos ypač retai.
 
Beveik prieš metus apeliacine instancija administracines bylas dėl kontrabandos nagrinėjantys apygardos teismai dar laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kadaise suformuota praktika. Tada atsakomybė už darbuotojų gabentą kontrabandą buvo perkelta ant darbdavio pečių.
 
Tiesa, naujausia praktika rodo, kad LVAT anksčiau suformuotą griežtą praktiką keičiasi įmonių naudai. Pastarąjį pusmetį apygardos teismuose nagrinėtose bylose daugelyje bylų spręsta, kad nėra pagrindo taikyti kontrabandai gabenti naudotų transporto priemonių konfiskaciją.
 
Pakitusi praktika kartais motyvuojama tuo, kad sankcijas už administracinius teisės pažeidimus reglamentuojantis ATPK, lyginant jį su Baudžiamuoju kodeksu, nepakankamai išsamiai reglamentuoja konfiskacijos taikymo taisykles.
 
Pavyzdžiui, BK numato ne tik atsakomybę už kontrabandą, bet ir išsamiai reglamentuoja, kaip taikoma konfiskacija už tokią nusikalstamą veiką. Nenustačius, kad turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, šio turto konfiskavimas netaikomas, tačiau teismas iš kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokiu būdu yra užtikrinamas trečiųjų asmenų nuosavybės neliečiamumas, teisėtų interesų ir teisių apsauga bei nuosavybės neliečiamumo garantijos.
 
Įvertinę tai, kad administracinė atsakomybė taikoma ir numatyta už mažiau pavojingo pobūdžio pažeidimus nei nusikalstamos veikos, teismai daro išvadą, jog konfiskacija, kaip susijusi su trečiųjų asmenų teisių suvaržymu, turėtų būti taikoma ypač atsakingai ir nepažeidžiant protingumo ir teisingumo principų.
 
„Svarbiausia, kad teismai įvertina, ar byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog įmonė yra susijusi su pažeidimu ar apie jį žinojo. Tokių sąsajų nenustačius, laikoma, kad nėra būtinumo ir protingumo konfiskuoti trečiajam asmeniui, darbdaviui, priklausančią transporto priemonę,“ –sako Š.Siudikas.
 
Kontrabandininkų išradingumui nėra ribų
 
LR muitinės pareigūnai, atlikdami muitinį tikrinimą ir nustatę prekių gabenimo pažeidimus, priklausomai nuo pažeidimo rūšies ir gabenamų prekių vertės, surašo administracinius teisės pažeidimų protokolus, sulaiko prekes, pradeda ikiteisminius tyrimus arba imasi kitų veiksmų. 2013 m. sausio–liepos mėn. nustatyta 6460 pažeidimų.
 
Pažeidėjai rūkalus bando išslapstyti įvairiose transporto priemonių vietose – ertmėse po valstybiniais numeriais, oro filtrų sistemose, degalų talpyklose, po sėdynėmis, dujų balionuose. Vežantys didelius krovinius, rūkalus bando paslėpti po jais ir juose – pavyzdžiui, keramzitiniuose blokeliuose, lentose ir rąstuose padarytose slėptuvėse. Pėstieji ir keleiviai tabako gaminius slepia dvigubuose rankinių dugnuose, termosuose, knygose, siuvasi specialius diržus, sijonus ir pan.
 
Tačiau muitininkai turi įvairios modernios tikrinimo įrangos, rentgeno kontrolės sistemas, su kuriomis be vargo suranda net geriausiai paslėptas nelegaliai gabenamas prekes.
 
Tikimasi, kad Lietuvos Seimas ir Vyriausybė atsižvelgs į vežėjų prašymus ir pasiūlymus dėl ATKP pakeitimų. O Muitinės departamentas išanalizavęs pastarojo meto patirtį, pateiks teritorinių muitinių pareigūnams atitinkamas rekomendacijas, kurios bus palankios vežėjams.
 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas 11-ajame Tarptautiniame transporto, jūrininkystės ir ryšių forume, vykusiame Turkijos Respublikoje, pristatė regioninio bendradarbiavimo plėtros galimybes transporto srityje. Lietuva, šiuo metu pirmininkaujanti Europos Sąjungos (ES) Tarybai ir turinti išorinę ES sieną, siekia Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pratęsimo į ES kaimynines šalis.

„Pirmininkavimo laikotarpiu Lietuvai vienas iš prioritetų transporto srityje yra Transeuropinio transporto tinklo plėtra ir sąveika su Europos Sąjungos kaimyninėmis šalimis. Lietuvą su Turkija sieja ne vienas bendras transporto projektas. Nuo birželio tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Stambulą pradėjo Turkijos vežėjas „Turkish Airlines“. Lietuva plėtoja viešųjų logistikos centrų tinklą, kuriuo ateityje galės pasinaudoti Turkijos transporto įmonės. Manau, kad Turkija galės tapti partnerystės tiltu tarp Rytų ir Viduržiemio jūros regiono valstybių“, – sakė viceministras A. Šliupas.

Pasak viceministro, ypač palankiai vertinamos Lietuvos ir Turkijos bendradarbiavimo perspektyvos, plėtojant konteinerinio traukinio „Vikingas“ projektą. Šiuo metu tai pavyzdinis regioninio bendradarbiavimo transporto srityje projektas.

Lietuvos ir Turkijos susisiekimo ministrai šių metų balandžio pradžioje pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą, kuriame sutarta, kad „Vikingo“ maršrutas iki Turkijos bus išbandytas dar šiais metais. Baltijos ir Juodosios jūros regionus jungiančio traukinio „Vikingas“ maršruto pratęsimas iki Turkijos leis sujungti Artimuosius Rytus su Vakarų ir Šiaurės Europa.

„Vikingas” pradėjo kursuoti 2003-ųjų vasarį maršrutu Iljičiovskas–Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda. Per dešimtmetį jis nuvažiavo apie 2,3 mln. kilometrų ir pervežė daugiau nei 4,8 mln. tonų krovinių.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Žvelgiant į sparčiai besivystančius įvykius Rusijoje, dar kartą noriu kreiptis į Jus, siekdamas pasidalyti įžvalgomis apie galimus pokyčius. Artėjant rugsėjo 14 d., kurią Rusijos muitinė įvardijo kaip galimą papildomų garantijų reikalavimo įvedimą, nuskambėjo ir kitas šios institucijos pareiškimas – nuo gruodžio 1 d. esą bus nutraukta Rusijos Federalinės muitų tarnybos ir Rusijos vežėjų asociacijos ASMAP sutartis. Galiausiai visus Lietuvos ir kitų šalių vežėjus sunerimti privertė Rusijoje vėl sudarinėjami pažeidėjų sąrašai, kuriuose atsidūrė trys mūsų nariai.
 
Klausimai išties jautrūs, tad jų sprendimas mūsų ir tarptautinių partnerių pastangomis buvo iškeltas į patį aukščiausią lygmenį. Pastarosios kelios savaitės gali tapti lemiamomis sprendžiant Rusijos bei Europos tarptautinio transporto rinkų ateitį. Kalbu apie svarbius renginius, kuriuose teks dalyvauti artimiausiu metu – šią savaitę Jaltoje vyks konferencija, kurioje Tarptautinė kelių transporto sąjunga IRU ir įvairių šalių vežėjų asociacijos bandys ieškoti išeičių iš susiklosčiusios sudėtingos situacijos su Rusijos atstovais.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Antrasis šių metų ketvirtis Baltijos šalių oro bendrovei „airBaltic“ buvo pelningas. Oro bendrovė viršijo iškeltus tikslus ir pernykštį 35 mln. litų (10,15 mln. eurų) nuostolį šiuo laikotarpiu pakeitė didesniu nei 4,7 mln. litų (1,37 mln. eurų) grynuoju pelnu.

„airBaltic ReShape“ programos rezultatai yra labai geri. Daugiau nei 4,7 mln. litų uždirbti padėjo efektyvi išlaidų kontrolė, pajėgumų valdymas ir efektyvumo didinimas. Šie veiksmai padėjo gauti daugiau pajamų ir didesnę grąžą, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas. – Lyginant praėjusių ir šių metų pirmuosius pusmečius uždirbome beveik 73 mln. litų (21,12 mln. eurų) didesnį grynąjį pelną. Lenkiame mūsų tikslą 2014 m. tapti pelningai veikiančia bendrove.“

Šiuo laikotarpiu pajamos iš vienos sėdimos vietos nuskridus vieną kilometrą (RASK) buvo 4 procentais didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš viso per ketvirtį „airBaltic“ gavo beveik 310 mln. litų (89,31 mln. eurų) pajamų – 3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, nepaisant sumažėjusio keleivių skaičiaus. Lyginant 2012 ir 2013 m. antruosius ketvirčius, šiemet veiklos sąnaudos sumažėjo 8 proc. iki beveik 270 mln. litų (78,01 mln. eurų).

Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus oro uosto. Iki žiemos sezono be jau įprastų maršrutų „airBaltic“ keleivius skraidins šešiomis naujomis kryptimis. Su oro bendrove keleiviai galės pasiekti Prahos (Čekija), Hevizo-Balatono (Vengrija), Olbijos (Sardinija, Italija), Larnakos (Kipras), Maltos ir Rijekos (Kroatija) oro uostus.

„Air Baltic Corporation“

„The Telegraph“ teigimu, siekdami trečdaliu sumažinti avarijų skaičių senajame žemyne, Europos Komisijai pateiktas siūlymas apriboti maksimalų automobilių greitį. Jis siektų vos 120 km/val.
 
Didžiosios Britanijos transporto departamento sekretoriaus Patricko McLoughlino teigimu, greitis iki 120 km/val. turėtų būti ribojamas ne tik naujuose, bet ir senuose automobiliuose – juos būtų privalu pristatyti tam tikroms dirbtuvėms, kur būtų sumontuoti greičiau nei 120 km/val. važiuoti neleidžiantys ribotuvai. Jo pasiūlymas Europos Komisijoje bus nagrinėjamas šiais metais.
 
Priduriama, kad naujuose automobiliuose turėtų būti montuojama kitokia technologija. Tokiose mašinose būtų įrengiamos kameros, stebinčios kelio ženklus ir, esant situacijai, kada greitis viršijamas – aktyvuojanti greičio ribotuvą.
 
Apie tokį sprendimą pradėta svarstyti tada, kai Europos Komisijos Transporto departamentas pranešė apie planą sumažinti mirusiųjų Europos keliuose skaičių bent trečdaliu. Kasmet šio regiono keliuose žūsta apie 30 tūkst. žmonių.
 
Visgi, tikimybė, kad sprendimas montuoti greičio ribotuvus bus priimtas – nedidelė. Mat, tai suvaržytų vairuotojų laisvę keliuose. Negana to, statistika keliuose yra skirtinga – vienose valstybėse avaringumas yra didesnis, kitose – mažesnis, todėl taikyti tokį desperatišką sprendimą visoms valstybėms būtų neprotinga.
 
Kaip Europos Komisija reaguos į tokį Didžiosios Britanijos pasiūlymą, paaiškės šį rudenį.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

„Lietuvos keliuose eismo dalyviams bus saugiau, jei kiekvienas vairuotojas suvoks, kad mandagumas prie vairo nieko nekainuoja ir lengvina vairavimą“, – pasirašęs bendradarbiavimo susitarimą su bendrove „Lietuvos draudimas“ socialinei kampanijai „Nulis pykčio“ vykdyti teigė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Šios kampanijos tikslas – mažinti vairuotojų patiriamą pyktį ir dėl jo kylančią įtampą kelyje.

„Susisiekimo ministerija kelia vis aukštesnius siekius eismo saugumui užtikrinti ir skatina visas iniciatyvas, kurios padeda įgyvendinti šį tikslą. Agresyvus vairavimas yra viena iš nelaimes kelyje sukeliančių priežasčių. Tad esame įsitikinę, kad socialinė kampanija „Nulis pykčio“ tikrai prisidės prie avaringumo Lietuvos keliuose mažinimo“, – sakė ministras.

Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bendradarbiaudama su bendrove „Lietuvos draudimas“, ketina įrengti informacinius stendus tose gyventojų pasiūlytose kelių ruožuose, kur dažniausiai patiriami vairuotojų pykčio protrūkiai. Visuomenės atstovai taip pat bus pakviesti rinkti apie pyktį perspėjančio kelio informacinio stendo dizainą.

Kampanijos „Nulis pykčio“ metu vairuotojai bus skatinami susimąstyti apie savo emocinę būklę ir naudotis specialistų patarimais, kaip ją pagerinti.

Atliktas išsamus tyrimas atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų, sėdę prie vairo, bent kartais patiria neigiamas emocijas – pyktį, susierzinimą, išgąstį ar stresą. Pykčio lygį Lietuvos keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš dešimties.

Absoliuti tyrimo dalyvių dauguma (79 proc.) sutinka, kad Lietuvos keliuose eismo dalyviams būtų saugiau, jei vairuotojai valdytų savo neigiamas emocijas.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija