Viešojoje erdvėje pasklidusi informacija, jog padidėjo automobilių eilės prie Rusijos sienos, o Rusija griežtina lietuviškų maisto produktų įvežimo sąlygas sukėlė nerimo ir kelmiškiams vežėjams.
 
Tačiau prieš kelias dienas trys transporto paslaugų „Eglė“ vilkikai be didesnės gaišaties kirto Rusijos sieną ir sėkmingai pasiekė vieni Maskvą, kiti Novosibirską.
 
Problemų nebuvo, nes veža ne lietuviškas prekes
 
Įmonės „Eglė“ finansininkė Nijolė Eismontienė mano, jog kelmiškiams vairuotojams be didesnių kliūčių pasiekti tikslą pasisekė todėl, kad sunkvežimiai į Rusiją nevežė lietuviškų prekių. Pastaruoju metu į Rytus dažniausia vežami vaisiai iš Ispanijos ir elektronikos prekės iš Olandijos.
 
“Dvi savaites visa įmonė atostogavo, nes rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje, kai baigiasi derliaus nuėmimas, labai sumažėja krovinių, – pasakojo N.Eismontienė. – Sugrįžę po atostogų ir išgirdę apie eiles prie Rusijos sienos bei lietuviškų prekių blokadą, sunerimome. Bet vistiek turėjome vežti krovinius. Yra sutartys.
 
Į Rusiją išleidome tris vilkikus. Laukėme iš jų žinių. Paaiškėjo, jog sėkmingai pasiekė tikslą. Vairuotojai jau nuvažiavo net į Novosibirską ir išsikrovė prekes.“
 
Iš Lietuvos prekes pasiima patys rusai
 
12 vilkikų – šaldytuvų turinti transporto įmonė „Eglė“ perveža dažniausia vaisius ir kitokias maisto prekes. Tačiau, pasak vadybininkės Laimos Pečkauskienės, iš Lietuvos maisto prekes dažniausia pasiima patys rusai. Jie specialiai padidino savo krovininių automobilių parką, kad nereikėtų samdyti vežėjų iš kitų šalių.
 
Todėl Lietuvos vežėjams siūlomos labai mažos kainos. Tokių krovinių „Eglės“ įmonė nė neima.
 
Dažniausia į Vakarų šalis jos sunkvežimiai nugabena lengvus į kartonines dėžes supakuotus krovinius, o iš ten paima prekes Rusijai.
 
Kelionės į Rusiją, pasak vežėjų, niekuomet nebuvo labai lengvos. Vaisiai iš Ispanijos vežami į Lietuvą. Čia krovinys „performinamas“ ir vežamas į artimesnius ar tolimesnius Rusijos miestus. Tai pailgina krovinio kelionės laiką. Vaisiai iš Ispanijos iki Novosibirsko nukeliauja per 21 dieną.
 
Gali sutrukdyti darbymetį
 
Paprastai, pervežimo įmonės daugiausia darbo turi nuo spalio pabaigos iki balandžio mėnesio. Tačiau vežėjai baiminasi, jog dėl neprognozuojamų Lietuvos ir Rusijos santykių kelionės gali strigti ir mažėti įmonės pajamos.
 
„Kelionės jau ir taip pabrango dėl apmokestintų centrinių Baltarusijos kelių, – apgailestavo L.Pečkauskienė. – Nuo Naujųjų metų ketinama apmokestinti visus Prancūzijos kelius. Kol kas nėra kelių mokesčio tik Lietuvoje, Latvijoje ir Rusijoje. Jeigu vilkikų vairuotojams ilgiau teks stovėti prie Rusijos sienos, krovinių gabenimas dar labiau pabrangs.“
 
Pakeisti verslo kryptį dabar būtų sudėtinga. Per krizę įmonė pardavė tentais dengtus vilkikus, kad išgyventų. Į šaldytuvus krauti bet kokių prekių, pavyzdžiui, medienos, nesinori. Brangūs automobiliai gali sugesti.
 
Bendrovė verčiasi veždama taip vadinamus ekspedicinius krovinius. Kadangi iš lėšų, gaunamų už vežimą, turi išsilaikyti ir tarpininkas, vežėjams siūlomas mažesnis mokestis už paslaugą.
 
Pasak vadybininkės tolimi reisai į užsienį bendrovei kartais būna ir nuostolingi. Pelningesnis bendradarbiavimas tik su tiesioginiu partneriu Latvijos „Rimi“ prekybos centru.
 
Keliones Rytų kryptimi trikdo ir vairuotojų trūkumas
 
Šiuo metu „Eglės“ bendrovėje dirba trys vairuotojai iš Ukrainos. Telktis kitataučius tenka dėl rusų kalbą mokančių jaunų vairuotojų trūkumo. Vyresnioji rusų kalbą gerai mokėjusi karta jau eina užtarnauto poilsio. Jauni vairuotojai dabar mieliau važiuoja Vakarų kryptimi, nes moka anglų kalbą.
 
„Be užsieniečių šiandien jau neišsiverčia nė viena didesnė transporto įmonė,“ – sako N. Eismontienė. Tačiau ne Europos piliečių įdarbinimas kartais užtrunka kelis mėnesius. Kol pavyksta įdarbinti, kartais nebelieka ir darbo.
 
Transporto įmonė kreipiasi į Ukrainos įdarbinimo agentūras. Agentūros atrenka tinkamus darbuotojus, atsiunčia jų užpildytas anketas. Tenka išsiversti jų dokumentus, gauti leidimą dirbti Lietuvoje. Leidimą įmonė turi pristatyti darbo biržai. Pagaliau gaunamas darbo leidimas.
 
Užsieniečiai tuo tarpu savo šalyje tvarkosi darbo vizas. Kai pagaliau Transporto inspekcija duoda vairuotojo liudijimą, vairuotojas gali pradėti dirbti. O įmonės vadovai turi rūpintis, kad darbuotojas gautų leidimą gyventi Lietuvoje. Daugelis ukrainiečių gauna tik taip vadinamą C vizą, kuri suteikia teisę Lietuvoje būti tris mėnesius. Gavę D vizą gali gyventi Lietuvoje metus.
 
Kartais formalumų tvarkymas užtrunka taip ilgai, kad nebelieka ir darbo. Tenka atidėti žmogaus įdarbinimą pusmečiui. „Eglėje“ yra dirbę ir rusų, ir moldavų. Į Lietuvą važiuoja dirbti dėl didesnių atlyginimų ir didelio nedarbo jų šalyse.
 
Vyresni vairuotojai ugdosi pamainą
 
„Eglės“ vadovai džiaugiasi neseniai įdarbinę tris labai jaunus kelmiškius vairuotojus. Jiems susikalbėti Rusijoje ir priprasti prie vilkikų kaprizų bei tolimų kelionių ypatumų padeda vyresnieji vairuotojai.
 
Šiuo metu įmonėje dirba 27 žmonės. Vairuotojo atlyginimas – 1300 litų plius dienpinigiai. Į rankas gauna 3 – 5 tūkstančius litų, priklausomai nuo to, kiek reisų įveikė per mėnesį. Tolimųjų reisų vairuotojo darbas nėra lengvas ar paprastas. Vairuotojas gyvena tiesiog automobilyje. Čia miega, verdasi valgį, prausiasi, rengiasi. Prieš krizę, pasak L.Pečkauskienės, jie uždirbdavo daugiau. Tačiau krizė privertė taupyti

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Ketvirtadienį Pabradėje duris atvėrė pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse Vandenilio kaip kuro ar kuro priedo, ekologiškų kuro priedų ir kuro sistemų eksperimentinių tyrimų laboratorija. Naujoji laboratorija tirs naujos ekologiško kuro rūšies – vandenilio ir gamtinių dujų mišinio (hidrometano) – panaudojimo transporto priemonėse galimybes.

Įmonių grupei „SG dujos“ priklausanti įmonė „SG dujos Auto“ šį projektą pradėjo įgyvendinti 2012 m. pabaigoje. Bendra projekto vertė – 7,6 mln. litų. Projektui skirta 5,3 mln. litų paramos suma iš ES struktūrinių fondų. Projektas vykdomas pagal ES fondų priemonę „Intelektas LT+“. Naujoji mokslo tyrimų laboratorija įkurta pasitelkus mokslo partnerius – Vilniaus Gedimino technikos universitetą bei Lietuvos energetikos institutą.

„Šiandien daugelis pasaulio šalių ieško veiksmingų būdų kaip spartinti ekologiško kuro plėtrą, todėl tikimės, kad naujoji laboratorija reikšmingai prisidės kuriant praktinius aplinką tausojančio kuro panaudojimo modelius“, - sakė Vidas Korsakas,  „SG dujos Auto“ direktorius.

Pasak V. Korsako, kadangi grynas vandenilis vis dar yra brangi ir sudėtinga naudoti kuro rūšis, nuspręsta ieškoti būdų kaip panaudoti vandenilį kartu su kitomis kuro rūšimis – pirmiausia su gamtinėmis dujomis. „Sieksime sukurti optimalios sudėties hidrometano mišinių paruošimo, užpildymo ir efektyvaus panaudojimo kelių transporto priemonėse sistemą, padėsiančią taupyti išteklius, įskaitant ir neigiamo transporto poveikio aplinkai mažinimą“, - sakė V. Korsakas.

Laboratorijoje bus nustatomos tinkamiausios vandenilio proporcijos, kad šis kuras galėtų būti naudojamas gamtinėmis dujomis varomuose automobilių varikliuose, atsižvelgiant į variklių technines charakteristikas. Ateityje planuojama tyrinėti didesnio sodrumo hidrometano mišinius, taip pat tirti vandenilio, kaip kuro priedo panaudojimą kitose  degalų rūšyse.

Pasak V. Korsako, laboratorijoje bus kuriami eksperimentiniai hidrometano gamybos moduliai, kuriuos būtų galima įdiegti degalinių ir viešojo transporto aptarnavimo infrastruktūroje. Toliau vystant projektą, planuojame hidrometano gamybos modulius eksportuoti į kitų šalių rinkas (Latviją, Estiją, Rusiją, Lenkiją, Vakarų Europos šalis, Kazachstaną ir t.t.).

UAB „SG dujos Auto“ priklauso „SG dujos“ įmonių grupei. „SG dujos“ yra suslėgtų gamtinių dujų kaip kuro rūšies pritaikymo Lietuvos transporte pradininkė ir lyderė, sėkmingai plėtojanti savo veiklą ir reikšmingai prisidedanti prie alternatyvaus kuro Lietuvoje plėtros. Šiuo metu įmonė savo veiklą yra sutelkusi trijuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune, padeda šių miestų autobusų parkams atsinaujinti gamtinėmis dujomis varomais autobusais, plėtoja suslėgtų gamtinių dujų infrastruktūrą. Bendrovė projektuoja, stato ir eksploatuoja gamtinių dujų kompresorines stotis, kuriose miestų autobusai galėtų greitai ir patogiai užsipildyti kuro talpas bei važiuoti naudodami šį pigų ir ekologišką kurą.

UAB „SG dujos Auto“

Vilkikai prie Rusijos sienos stovi eilėse, o traukiniai važiuoja be trikdžių. „Lietuvos geležinkeliai” tikina, kad yra pasirengę išvežti ir visus greitai gendančius produktus.
 
„Vežant į Muitų sąjungos šalis nėra jokių trukdžių. Turime ir laisvų vagonų greitai gendantiems produktams, todėl galime perimti mūsų maisto perdirbimo pramonės krovinius“, – dienraščiui „Verslo žinios” teigė Stasys Gudvalis, „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos direktorius.
 
Iš Rusijos nėra žinių, kad tvarka būtų keičiama. Kroviniai būtų nugabenti į bet kurią valstybę. Jei reikėtų, greitai gendantiems produktams skirtų riedmenų galima išsinuomoti iš kolegų.
 
Kaip dienraščiui komentavo Arijus Ramonas, įmonės „Arijus“ direktorius „kol kas nebuvo užstrigęs nė vienas sąstatas. Nepastebėjome jokių patikros tvarkos pasikeitimų. Deja, kol kas mūsų prekybininkai galimybe vežti geležinkeliu nesidomi”.
 
DELFI primena, kad nuo užpraėjusio ketvirtadienio ryto Rusijos muitininkai lietuviškos kilmės kroviniams ėmė taikyti nuodugnią patikrą. Tai reiškia, kad iškraunamas visas vilkikas ir tikrinamas vežamų prekių žymėjimas, svoris, gali būti imami prekių bandiniai ir tiriami keletą savaičių.
 
Dėl tokios situacijos vežėjai vengia vežti lietuviškus krovinius į Rusiją. Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ skaičiuoja, kad viena prastovos diena įmonėms kainuoja 2 mln. Lt.
 
Tačiau vežėjai nėra vieninteliai, kurie šiuo metu turi problemų su Rusija. Buvo paskelbta ir apie griežtesnę lietuviškų pieno produktų kontrolę.
 
Taip pat ne vieną savaitę lengvieji automobiliai su lietuviškais numeriais negali įprastai kirsti sienos su Kaliningardo sritimi. Motyvuojant sistemos trikdžiais pasienyje lietuviams tenka palaukti ir visą parą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiandien Vyriausybėje surengtas darbinis pasitarimas dėl susidariusios situacijos, kai Rusija nuo praėjusios Lietuvos vežėjams pradėjo taikyti išskirtinai griežtas patikros procedūras. Pasitarimui pirmininkavo Vyriausybės kancleris Alminas  Mačiulis.

Susisiekimo, užsienio reikalų ir žemės ūkio ministerijų vadovybės atstovai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Muitinės departamento, vežėjų ir verslo asociacijų vadovai bei kiti specialistai aptarė gaunamą naujausią informaciją. Spręsdami susidariusias problemas, glaudžiai bendradarbiauja valstybės institucijų atstovai ir verslininkai, siekiama palaikyti aktyvius darbinius ryšius su atitinkamų Rusijos tarnybų pareigūnais.

Verslo atstovai informavo, kad Rusijos muitinė be didesnių trukdžių ėmė praleisti greitai gendančių produktų krovinius. Pasitarime dar kartą patikinta, kad imamasi visų priemonių ginant Lietuvos ekonominius interesus.

Susitikimo metu vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius pažymėjo, jog vežėjai palankiai vertina valstybės institucijų reakciją ir žingsnius sprendžiant iškilusias problemas. Dėl Rusijos diskriminacinių veiksmų Lietuvos Vyriausybė kreipėsi į atsakingas Europos Komisijos (EK) institucijas, apie susidariusią padėtį informavo aukštus Europos Sąjungos ir EK pareigūnus bei sulaukė operatyvios pagalbos.

Tolesni Lietuvos institucijų veiksmai bus aptarti pirmadienį įvyksiančiame Vyriausybės pasitarime.

Vyriausybės kanceliarija

Per 2013 m. sausio–rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 28,4 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos pokytis sudarė +1,1 proc., palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Klaipėdos uoste nagrinėjamu laikotarpiu krauta 22,3 mln. t, pokytis sudarė -2,7 proc. arba -620,3 tūkst. t, o Būtingės terminale – 6,0 mln. t krovinių, pokytis +18,3 proc. arba +937,7 tūkst. t.

Didžiausias krovinių augimas pagal kiekį per 2013 m. sausio–rugpjūčio mėn., palyginti su 2012 m. sausio–rugpjūčio mėn., Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale pasiektas dėl didesnės skystųjų krovinių krovos (padidėjimas siekia 7,2 proc., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu), didžiausias augimas užfiksuotas kraunant žalios naftos produktus (+18,3 proc. arba + 937,7 tūkst. t).

Analizuojant pagal kitas krovinių grupes, biriųjų ir suverstinių krovinių Klaipėdos uoste krauta 8 727,5 tūkst. t, t. y. -3,2  proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2012 m. Gausiausiai buvo kraunami žemės ūkio produktai (+73,5 proc. arba +647,6 tūkst. t), pirminės ir apdorotos naudingosios iškasenos, statybinės medžiagos (+19,6 proc. arba +228,1 tūkst. t).

Didžiausias sumažėjimas biriųjų ir suverstinių krovinių grupėje užfiksuotas natūralių ir cheminių trąšų krovoje (-17,1 proc. arba 964,0 tūkst. t). Generalinių krovinių krovos sumažėjimas (-3,4 proc.) stebimas Klaipėdos uoste nuo metų pradžios. Iš viso tokių krovinių krauta 7 039,5 tūkst. t. Generalinių krovinių grupėje sumažėjimas užfiksuotas šiose krovinių grupėse: geležies ir plieno gaminiai, metalo konstrukcijos (-36,2 proc. arba -80,8 tūkst. t), pakuotos natūralios ir cheminės trąšos (-14,6 proc. arba -50,3 tūkst. t), mediena ir miškininkystės produktai (-11,8 proc. arba -43,7 tūkst. t). Konteinerizuotų krovinių krova, skaičiuojant TEU, augo ir sudarė 261 735 TEU per 2013 m. sausio–rugpjūčio mėn. (+4,7 proc. arba +11 688 TEU).

Per 2013 m. sausio–rugpjūčio mėn. užregistruotas 4 431 laivo įplaukimas į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 60 laivų (+17,6 proc. arba 9 laivais daugiau, palyginti su 2012 m. sausio–rugpjūčio mėn.). Į Klaipėdos uostą iš viso įplaukė 4 371 laivas (-2,3 proc. arba -105 laivais mažiau, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu).

Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 208 065, t. y. -16,1 proc. arba 39 857 keleiviais mažiau negu per 2012 m. atitinkamą laikotarpį.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Danų laivybos kompaniją „Maersk“ prieš keletą metų užsisakė 20 gigantiškų konteinerinių laivų. Pirmasis jau pradėjo savo veiklą. Liepos mėnesį jis išplaukė iš Pietų Korėjos ir netrukus atplauks į Europą.
 
„MV Mærsk Mc-Kinney Møller“ vardu pavadintas laivas priskiriamas 3E klasės laivams. Tai pirmasis tokios klasės laivas. Jos pavadinimas kilęs iš prioritetų, keliamų tokiems laivams: ekonomija, energijos efektyvumas ir ekologiškumas. (Economy of scale, Energy efficient and Environmentally improved).
 
Laivas pavadintas kompanijos vadovo, kuris jai vadovavo nuo 1965 iki 1993 m., garbei. Tai ne tik daugiausiai konteinerių galintis gabenti, bet ir ilgiausias šiuo metu plaukiojantis laivas pasaulyje. Laivą statė „Daewoo Shipbuilding & Marine Engineering“ kompanija iš Pietų Korėjos.
 
Dvidešimties tokio tipo laivų gamybos sutartis buvo pasirašyta 2011 vasario 21 d. Darbai pradėti 2012 birželio 18.
 
Faktai apie laivą:
 
Krovinių talpa : 18,000 TEU (sudėjus visus į vieną liniją gautųsi 110 km. ilgio konteinerių juosta).
Ilgis: 400 m.
Grimzlė: 14.5 m.
Plotis: 59 m.
Aukštis: 73 m.
Optimalus greitis: 19 mazgų (35 km/h)
Maksimalus greitis: 25 mazgai (46 km/h)
Laivo be krovinio masė: 165,000 t.
Varikliai: Du „MAN“ dyzeliniai varikliai, kurių kiekvieno galia 32 MW.
Kuro sąnaudos: 168 g/kWh.
Sraigtai: Du sraigtai po 4 mentes. Sraigto skersmuo – 9,8 m.
Ekologija: 20 proc. mažesnė anglies dioksido emisija, jei lygintume su prieš tai buvusiais ekologiškiausiais konteineriniais laivais.
Įgula: įprastomis sąlygomis įgula sudarys 19 žmonių.
 
Kompanija „Maersk“ šiuos laivus eksploatuos gabendama konteinerius tarp Azijos ir Europos. 2008 m. dėl finansinės krizės buvo stipriai sumažėjęs konteinerių laivų poreikis, tačiau 2010 m. jis vėl stipriai šoktelėjo. Tuomet „Maersk“ fiksavo didžiausią pelną savo istorijoje ir buvo priimtas sprendimas užsakyti naujuosius laivus.
 
2013 m. šiai kompanijai iš viso bus pristatyti 5 tokie laivai, likę – 2014 ir 2015 m.. Šiuo metu „Maersk“ eksploatuoja apie 100 laivų, kurie gabena prekes tarp Europos ir Azijos. Naujųjų laivų nauda turėtų pasijausti 2014 m., kuomet jau bus naudojami bent 8-9 tokie gigantai.
 
Šiuo metu tokie laivai gali plaukioti tik Azijos ir Europos pakrantėmis. Nei vienam kitam žemyne nėra tinkamų uostų, kurie galėtų priimti šiuos laivus. Jie taip pat gali kirsti Sueco kanalą, tačiau Panamos kanalas jiems yra tabu. Jau dabar keletas Europos uostų yra gilinami arba svarsto tokios galimybes. Pritraukus tokio tipo laivus, galima kalbėti apie didelį regiono ekonominį potencialą ateityje. Arčiausiai Lietuvos tokiems laivams tinkantis uostas yra Švedijos mieste Geteborge.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos muitinėse nuo antradienio dar labiau sugriežtinta Lietuvos vežėjų patikra, taikoma nuo rugsėjo 11-osios. Padėtimi Latvijos ir Rusijos pasienyje, Terechovo poste, per kurį prarieda didžiausi srautai krovininių automobilių, domėjosi žurnalistė Zina Paškevičienė.
 
Daugiau nei savaitė ties Terechovo pasienio punktu šurmuliuoja nepatenkinti Lietuvos vairuotojai. Latvijos pasienyje didelių eilių nėra, tačiau įvažiavę į Rusijos teritoriją lietuvių automobiliai nukreipiami į patikros aikštelę. Ten liepiama išsikrauti visą krovinį – tai patvirtina ir vairuotojai, ir Latvijos pareigūnai.
 
Kitų šalių automobiliams pasienyje kliūčių nesudaroma. Apie situaciją lietuvių vairuotai vienas kitam žinias perduoda radijo ryšiu.
 
„Tikrina visur be išimties. Pažįstamas pasakojo, jog važiavo trimis krovininiais automobiliais. Vienas pravažiavo automobilį patikrinus rentgenu, kitas [pasienio poste] išbuvo parą, o trečias jau stovi dvi paras, laukdamas patikros“, – pasakojo kalbintas vairuotojas.
 
„Pravažiavau patikrinus rentgenu, nes mano vežamas krovinys geras, todėl praleido. Štai draugas jau laukia antrą parą – patikrinimui iškrauna visą krovinį“, – kalba kitas vairuotojas.
 
Paklausti, kodėl rusai taip elgiasi, vairuotojai įsitikinę – dėl susiklosčiusios situacijos kalta politika.
 
„Politika tokia, Lietuvos politika… Dėl to rusai ir pyksta“, – spėja viena vairuotojas, o jam paantrina kitas, pats pasiteiravęs muitinės pareigūnų, kodėl šie taip kruopščiai tikrinantys lietuvių automobilius.
 
„ [Viskas] dėl kažkokios politikos – esą Lietuva kišasi ne į savo reikalus“, – tokį atsakymą sakėsi išgirdęs vairuotojas.
 
Grįžtantys iš Rusijos vairuotojai tvirtina, kad ir Maskvoje muitinės patikrinimo laukė dvi paras.
 
Vairuotojai skundžiasi ne tik sugaištu laiku, bet ir gendančiais bei laiku užsakovams nepristatomais kroviniais, patiriamais dideliais nuostoliais, nukenčiančiu darbo užmokesčiu

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rugsėjo 16-22 dienomis Europos miestams minint kasmetinę Judriąją savaitę žalieji kviečia šią savaitę palikti automobilį namuose ir rinktis aplinkai draugiškesnes transporto priemones, tokias kaip dviratis, autobusas ir troleibusas bei daugiau vaikščioti pėsčiomis. Šiemetinės Europos judriosios savaitės šūkis – „Švarus oras – tai tavo judėjimas“, kuris atkreipia dėmesį į transporto taršos problemą.

Akciją palaikantis Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys teigia, labai svarbu yra skatinti miesto gyventojus dažniau rinktis aplinką tausojančias susisiekimo priemones, nes tai prisideda prie oro taršos mažinimo, kuri itin aktuali didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

„Judrioji savaitė yra labai populiari visoje Europoje, todėl džiaugiuosi, kad ji populiarėja ir Lietuvoje. Pritariu raginimui kuo daugiau važinėti dviračiu ir visuomeniniu transportu . Pats stengiuosi kuo dažniau jomis vyksti į darbą. Automobiliu važiuoju tik būtinais atvejais, kai reikia ką nors pervežti, arba tenka vykti į susitikimus kituose miestuose, arba skubėti iš renginio į renginį", – sakė L. Balsys.

Pasak parlamentaro, Lietuvoje pagrindiniu oro teršėju šiandien vis dar išlieka transportas, pralenkdamas pramonę ir energetiką. O viena iš pagrindinių to priežasčių – senų (10-15 m.) automobilių naudojimas ir pernelyg dideli transporto srautai piko metu.

Pasak L. Balsio, viena diena be automobilio, kokia Vilniuje paskelbta šį sekmadienį, yra gera akcija, tačiau ji atskleidžia ir tiesą, jog šiandien visuomeninis transportas miestuose nėra pakankamai išvystytas.

„Turime skirti daug daugiau dėmesio miestų, ypač Vilniaus, transporto infrastruktūrai plėtoti. Esu Seime įregistravęs Metro koncesijos įstatymą, kurį palaiko didelė kolegų parlamentarų grupė. Šis įstatymas atvertų galimybę kardinaliai pakeisti miesto transportą, o pastačius lengvojo metro linijas, tai prikeltų miesto miegamuosius rajonus aktyviam gyvenimui, panaikintų transporto kamščius, o svarbiausia – pritrauktų ilgalaikes daugiamilijonines investicijas, kurios visam laikui liktų Lietuvoje“, – kalbėjo Seimo narys.

Judrioji savaitė visoje Europoje pradėta minėti laukiant Tarptautinės dienos be automobilio, kuri organizuojama rugsėjo 22 d. 1998 m. Prancūzijoje gimusi akcija greitai paplito po kitas valstybes, o įvertinus jos teigiamus rezultatus nuspręsta šią dieną paskelbti Tarptautine diena be automobilio.  Judriąją savaitę Europos miestuose organizuojamų renginių, akcijų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinti gyventojus, ypač miestiečius, išsaugoti švarią aplinką.

Linas Balsys, Pirmininkas, Lietuvos žaliųjų partija

Neoficialiais duomenimis sugriežtintos patikros terminai Rusijos muitinėse pratęsti iki rugsėjo 23 dienos. Ketvirtadienio rytą prasidėjęs lietuviškų prekių stabdymas vidinėse Rusijos muitinėse ir toliau tęsiamas.
 
Iš pradžių buvo žadėta, kad lietuviškiems kroviniams taikoma nuodugni patikra turėjo tęstis iki pirmadienio. Šiuo metu ji vėl pratęsta. Rusijos muitinė jokių oficialių paaiškinimų iki šiol nepateikė. Rusijos Federalinės muitinės tarnybos vadovas Andrejus Beljaninovas Europos Sąjungos (ES) ambasadoriui Maskvoje Vygaudui Ušackui tikslios priemonių nutraukimo datos taip pat nepasakė.
 
Asociacija LINAVA pataria kaip elgtis vežėjams, Rusijos muitinei pareikalavus pateikti krovinį detaliam tikrinimui. Vairuotojas turi reikalauti iš muitinės pareigūno pateikti prekių apžiūros aktą, o paėmus prekių mėginius – mėginio paėmimo protokolą. Jei Rusijos muitinės pareigūnai atsisakytų pateikti minėtus dokumentus, apie tai privalote informuoti asociacijos nariams atstovaujančius teisininkus Rusijoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos pašto duomenimis, per šių metų 9 mėnesius 9 iš 10 Lietuvoje siųstų siuntų buvo pristatytos gavėjams per vieną darbo dieną. Tokie rezultatai viršija pašto operatoriui keliamus reikalavimus – 85 proc. siuntų pristatyti per vieną darbo dieną.
„Nuo šių metų pradžios Lietuvos pašto siuntų pristatymo kokybės rodiklis nuolat augo ir rugpjūčio mėnesį pasiekė beveik 94 proc. Tokie rezultatai rodo, jog net ir pradėję nuo šių metų pradžios dirbti liberalizuotoje rinkoje gebame atitikti šiandienos klientų poreikius“, – sakė Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.
I. Dundulienė pastebi, kad vis daugiau klientų tiek Lietuvoje, tiek į užsienio šalis siunčiamas siuntas registruoja. Tokiu atveju siuntai suteikiamas individualus kodas, kuris leidžia siuntėjui sekti siuntos judėjimo kelią.

Siunčiantiems vertingus daiktus Lietuvos paštas rekomenduoja tokią siuntą įvertinti. Jei siunta transportavimo metu būtų pažeista ar dingtų, tuomet bendrovė siuntėjui atlygintų siuntimo išlaidas bei visiškai kompensuotų sumą, kuria buvo įvertinta siunta.
Kad siunta kuo greičiau pasiektų gavėją, Lietuvos paštas primena atkreipti dėmesį į taisyklingą adresavimą. Adresuojant siuntą svarbu neužmiršti nurodyti ne tik taisyklingo adreso, bet ir pašto kodo. Siunčiant į užsienio šalis, šalies pavadinimas turi būti užrašytas spausdintinėmis raidėmis tos šalies arba anglų / prancūzų kalba.
Lietuvoje siuntos vidutiniškai pristatomos per 1 darbo dieną, į Europos šalis – 2-3 darbo dienas.

AB Lietuvos paštas

Rugsėjo 16 d. Vilniuje įvyko tarptautinė transporto konferencija „Kelių transporto rinkos konkurencingumas ir partnerystė. Problemų transformavimas į efektyvius sprendimus”. Konferencijoje dalyvavo apie 200 politikos, transporto ir prekybos lyderių iš visų 28 ES valstybių narių bei atstovai iš įvairių Rytų partnerystės šalių.
 
Dalyviai vieningai sutarė, kad būtina toliau skatinti kelių transporto augimą ir efektyviai spręsti iškylančias problemas. Dalyviai didelį dėmesį skyrė susitarimams,reglamentuojantiems supaprastintą tarptautinę prekybą ir pabrėžė, kad JT TIR konvencija visapusiškai turi vadovautis visos ją pasirašiusios šalys.
 
Konferencijoje savo pranešimus transporto temomis pristatė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, asociacijos LINAVA generalinis sekretorius Ričardas Malkus, Europos Komisijos (EK) viceprezidentas ir Europos transporto komisaras Siim Kallas, Tarptautinės kelių transporto sąjungos prezidentas Janusz Lacny, Europos komisijos DG MOVE Sausumos transporto padalinio vadovas Kristian Hedberg ir kt. Dalyviai patvirtino, kad siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir socialinius, aplinkosaugos, tvaraus judumo poreikius, visoms ES šalims reikia

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Tarptautinė vežėjų organizacija ieško būtų įtikinti Rusiją netaikyti naujų reikalavimų, kurie atsilieptų Lietuvos ir kitų šalių vežėjams. Šią tvarką teismui Rusijoje apskundė ir vietinė vežėjų asociacija.
 
Vilniuje surengtas vienas svarbiausių transporto ir logistikos verslui svarbiausių renginių – Trečioji Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU ir Europos Sąjungos kelių transporto konferencija. Viena iš jos aktualijų – Rusijos numatomi papildomi reikalavimai vežėjams.
 
Tarptautinės kelių transporto sąjungos generalinis sekretorius Umberto De Pretto sako, jog jo organizacija ieško galimybių, kad būtų atšaukti arba atidėti Rusijos ketinimai įvesti papildomus reikalavimus į Rusiją ar per ją tranzitu vežantiems prekes – be TIR knygelės turėti papildomas garantijas.
 
„Rusijos muitinės reikalaujama papildoma garantija gali kainuoti nuo 300 iki 3000 JAV dolerių. Toks sprendimas gali turėti neigiamos įtakos pačios Rusijos ekonomikai, nes šias lėšas turėtų sumokėti transportuojamos produkcijos vartotojas. Rusija tokius reikalavimus jau įvedė Tolimųjų rytų ir Sibiro regionų muitinėse. Europinėje dalyje tokie reikalavimai atidėti, tačiau kol kas nėra neatšaukti“, – aiškina U. De Pretto.
 
Dėl tokio sprendimo sunerimę ir Rusijos vežėjai.
 
„Mes tikimės, kad tarptautinė teisė galioja ir Rusijai. Ir dabar kompetentingos institucijos pažymi, kad papildomi TIR reikalavimai – neteisėti. Be to, mūsų organizacija tokį Rusijos muitinės sprendimą apskundė teismui“, – aiškina Andrejus Kurušinas, Rusijos vežėjų Asociacijos „ASMAP“ generalinis direktorius.
 
Kol kas neatšauktas ir Rusijos muitinės nurodymas vidiniuose postuose detaliai tikrinti Lietuvoje įkrautus krovinius. Lietuvos vežėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad vis dar aiškinamasi, kodėl kroviniams iš Lietuvos taikomas toks patikros režimas. Dėl to Užsienio reikalų ministerija Rusijai yra įteikusi notą.
 
„Esmė ta, kad Rusijoje tai taikoma neoficialiai. Nei mes neturime, nei jokios kitos valstybinės institucijos valstybinės neturi informacijos apie tokį režimą, apie priežastis“, – sako A. Kondrusevičius.
 
Neoficialiai kalbama, jog iš Lietuvos vežamos prekės papildomos patikros Rusijos pasienio postuose galėjo sulaukti dėl politinių motyvų, tai yra, per Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai keliamų problemų santykiuose su Rusija.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nuo penktadienio, rugsėjo 20 d., „Air Lituanica“ pradeda skrydžius iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) į Prahos Vaclovo Havelo oro uostą (angl. Václav Havel Airport Prague), o nuo šeštadienio, rugsėjo 21 d. – į Miuncheno oro uostą

„Iš Vilniaus Prahos kryptimi paskutinį kartą skraidinama buvo prieš pusmetį, o į Miuncheną skrydžiai  buvo vykdomi tik 2010 m. vasarą. Todėl džiaugiamės galėdami papildyti TVOU reguliariųjų skrydžių žemėlapį dar dvejomis tiek verslo, tiek turizmo segmentams reikalingomis kryptimis,“ – teigia TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Į Miuncheną bus skraidinama tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 50 min., o iš Miuncheno į Vilnių – 12.10 val. Kelionės trukmė į vieną pusę 2  val.

„Iki šiol susisiekimas oru su Pietų Vokietija nebuvo labai išplėtotas, o Miuncheno oro uostas yra vienas didžiausių oro uostų Vokietijoje. Be to, jis siekia stoti į Europos judriausių oro uostų gretas,“ – sako „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus, pridurdamas, jog Miunchenas yra svarbus verslo, parodų, konferencijų centras ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Taip pat Miunchenas yra įdomus ir turistams, ypač mėgstantiems slidinėjimą Alpių kalnuose.

„Air Lituanica“ skrydžiai į Prahos Vaclovo Havelo oro uostą bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 45 min. ir kelionė truks 1 val. 40 min. Iš Prahos į Vilnių kils 11.50 val. Kelionės trukmė 1 val. 25 min.

S. Bartkaus teigimu, Prahos kryptis orientuota ne tik į darbo tikslais skrendančius keleivius, tačiau ir į jungiamuosius skrydžius su „Czeck Airlines“. Per Čekijos sostinės oro uostą bus galima pasiekti ir Ameriką, Rusiją bei kitas Europos šalis.

Skrydžiai bus vykdomi antruoju „Air Lituanica“ orlaiviu „Embraer 175“, kuriame yra 86 vietos. Bilieto kaina iš Vilniaus į Prahą ir Miuncheną – nuo 149 Lt. 

Air Lituanica

Vilniuje Europos Sąjungos (ES) transporto ministrai išreiškė paramą Europos Komisijos iniciatyvai toliau vykdyti bendro Europos dangaus plėtrą, užtikrinant saugų ir efektyvų oro eismo valdymą. Toks politinis pritarimas pareikštas rugsėjo 16 d. sostinėje surengtame neformaliame ES transporto ministrų susitikime ir aukšto lygio debatuose tema „Bendras Europos dangus. Ateities vizija“.

„Bendra transporto erdvė yra viena iš veiksmingo Europos ekonomikos augimo sąlygų. Tam, kad būtų užtikrintas ES ekonomikos augimas ir efektyviai veiktų bendroji rinka, Europos oro navigacijos paslaugų teikimo sistema turi veikti nuosekliai, taip sukurdama prielaidas lengvesniam ir paprastesniam prekių, asmenų ir paslaugų judėjimui“, – sakė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Aukšto lygio debatuose buvo aptarta Bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo būsena, akcentuojant tolesnius numatomus veiksmus. ES transporto ministrai, oro vežėjų ir civilinės aviacijos oro navigacijos paslaugų teikėjų atstovai aptarė pasiekimus kuriant bendrą Europos dangų ir atkreipė dėmesį į poreikį paspartinti ES oro eismo valdymo modernizavimą.

Palaikydami bendro Europos dangaus iniciatyvą, ministrai sutarė aktyviai siekti svarbiausių šios iniciatyvos tikslų: gerinti skrydžių saugą, didinti oro erdvės pralaidumo pajėgumus, mažinti oro navigacijos paslaugų kainą, taip pat neigiamą orlaivių taršos poveikį aplinkai. Savo teigiamą požiūrį ir paramą bendro Europos dangaus plėtrai taip pat išreiškė pagrindinių bendro Europos dangaus naudotojų – oro vežėjų atstovai.

Ministro R. Sinkevičiaus teigimu, svarstant naujus pasiūlymus dėl bendro Europos dangaus kūrimo būtina įsiklausyti tiek į skirtingų ES valstybių, tiek ir į oro linijų bendrovių bei visų ES piliečių, kurie keliauja oro transportu, interesus. „Akivaizdu, kad bendro Europos dangaus tolesnė plėtra yra mūsų visų bendras prioritetas“, – pabrėžė ministras.

Bendro Europos dangaus pagrindiniai uždaviniai ir strateginės veiklos buvo suformuluotos dar 2004 m. priimtuose reglamentuose, papildytuose 2009 metais: patobulinti esamus skrydžių saugos standartus, padidinti oro eismo efektyvumą Europoje, pasiekti optimalų oro erdvės pralaidumą ir, kiek įmanoma, sumažinti skrydžių vėlavimus.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu jau buvo pristatytas trečiasis bendro Europos dangaus teisės aktų paketas, vadinamasis „Bendrasis Europos dangus 2 plius“.

ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva sieks tobulinti Europos oro eismo vadybos sistemą, spręsti jos fragmentiškumo problemą. Europos Sąjungoje šią sistemą sudaro 28 nacionalinės administracijos, prižiūrinčios daugiau kaip 100 oro navigacijos paslaugų teikėjų ir besivadovaujančios skirtingomis sistemomis ir taisyklėmis. Šiuo atžvilgiu Europa smarkiai atsilieka nuo JAV, turinčių panašaus dydžio oro erdvę. Ekspertų teigimu, dėl oro erdvės fragmentacijos ES kasmet patiria apie 5 mlrd. eurų nuostolį. Išsprendus šią problemą padidėtų Europos oro transporto sistemos konkurencingumas.

Civilinės aviacijos sektorius turi didelę reikšmę ES ekonomikai. Europos Sąjungoje šiame sektoriuje dirba apie 7,8 mln. darbuotojų, o jo indėlis į ES bendrąjį vidaus produktą siekia 475 mlrd. eurų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Italijos kelių policijos pareigūnai KET pažeidėjams nuo rugpjūčio 21 d. gali suteikti nustatytos piniginės baudos nuolaidą. Ji galios tik tuo atveju, jeigu bauda su nuolaida bus sumokėta ne vėliau kaip per penkias dienas nuo datos, nurodytos baudos kvite.
 
Kaip informuoja Vokietijos automobilininkų klubo ADAC saugaus eismo ekspertai, KET pažeidėjas, pvz., neleistinoje vietoje pastatęs savo transporto priemonę arba viršijęs leidžiamą greitį, nuo rugpjūčio paskutinės dekados jau gali tikėtis 30 proc. mažesnės baudos. Italijos kelių policijos pareigūnai tikisi, jog ši priemonė padės sumažinti biurokratines procedūras.
 
Pavyzdžiui, už leidžiamo greičio viršijimą už miesto ribų iki 10 km/h, vietoje 41 euro baudos per nustatytą penkių dienų laikotarpį pakaks sumokėti tik 28,70 eurus. Kai KET pažeidėją sustabdys kelių policijos pareigūnai, jis vietoje galės atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais, o pavedimu iš savo sąskaitos. Tuo tikslu nuo dabar Italijos kelių policininkai aprūpinti mobiliais kortelių nuskaitymo aparatais.
 
Jeigu KET pažeidėjas pranešimą apie jam skirtą baudą gaus paštu, jis nurodytą sumą su nuolaida taip pat privalės sumokėti pavedimu. Šiuo atveju nuolaidos galiojimo penkių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo sekančios dienos po oficialaus baudos pranešimo įteikimo.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas