Gruodžio 4 d. ateityje gali tapti svarbia data vežėjams. Būtent šią dieną Europos Komisijoje buvo svarstomos ateities mokamų kelių perspektyvos, vizijos ir galimi pasikeitimai, kurie neišvengiamai palies visus besinaudojančius keliais.
Tiesa, panašu, kad kelti mokesčių niekas nežada, atvirkščiai, bus ieškoma galimybių dirbti efektyviau. Apie tai kas vyko Europos Komisijoje gruodžio 4 d. ir ko galima tikėtis ateityje, mintimis pasidalino Transporto atašė Lietuvos Nuolatinėje atstovybėje ES Nerijus Kaučikas.
Ko laukti ateityje?
N. Kaučikas akcentuoja, kad kol kas nėra priiminėjami kažkokie sprendimai ar brėžiamos ateities gairės. Daugiau kalbama apie pačias idėjas: „šiandien Europos Komisija (toliau – EK) neformuluoja gairių, o pateikia politikos idėjas, kurias siekia aptarti su plačiu suinteresuotų sektoriaus veikėjų ratu.“
Pagrindinės priežastys, kodėl reikia mastyti apie naują apmokestinamų kelių koncepciją yra ateityje sumažėsiančios finansinės įplaukos: „Pirma, krizė suvaržė šalių biudžetus ir kelių transporto infrastruktūros finansavimui investicijos iš biudžetų ženkliai sumenko. Horizonte nesimato, kad viešų lėšų padaugės. Taigi klausimas – kaip surasti pakankamus kelių transporto finansavimo šaltinius? Antras dalykas – perspektyvoje didėjant energijos efektyvumui ir alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms, pajamos iš akcizo mokesčio, kuriuo yra apmokestintas naftos pagrindu išgaunamas kuras, mažės. Taigi, biudžeto pajamos, skirtos kelių transporto infrastruktūrai plėtoti ir prižiūrėti, vėlgi mažės. Atitinkamai, tenka ieškoti alternatyvų ilgalaikėje perspektyvoje, kad sukurta Europoje kelių transporto infrastruktūra ir tinklas nenusidėvėtų dėl nepakankamo finansavimo. Arba kaip sakė EP Transporto komiteto vicepirmininkas D.Riquet, visuomenės turi apsispręsti – jeigu nori turėti gerus kelius, turi būti pasiruošusios už tai mokėti. Ir tai yra svarbūs politiniai sprendimai, kuriuos reikia padaryti.“
Kaip ateityje galėtų keistis kelių mokesčiai? Buvo svarstomos įvairios alternatyvos: „Viena iš alternatyvų – infrastruktūros naudotojo mokestis, kuriuose atsispindėtų „realus“ pasinaudojimas infrastruktūra bei grūsčių ir taršos sukelti kaštai, pastarieji vadinami išoriniai kaštai, o iniciatyva apibūdinama kaip „išorinių kaštų įtraukimas/internalizavimas“. Šis mokestis, kartu su privataus kapitalo pritraukimu (PPP) į infrastruktūros projektų plėtrą ir būtų tas instrumentas, kuriuo būtų sprendžiama kelių transporto infrastruktūros priežiūros finansavimo ir naujos infrastruktūros plėtimo finansavimo problema. Žinoma, surinkus šį mokestį, būtina sąlyga – pajamų iš šio mokesčio nukreipimas arba rezervavimas tiesiai į kelių transporto infrastruktūros finansavimą.“
Taip pat akcentuota turbūt didžiausias nepatogumas šiuo metu mokantiems už kelius, tai skirtingos elektroninės pinigų surinkimo sistemos. „Kita praktinė problema su kelių mokesčių sistema Europoje – skirtingos ES šalys taiko skirtingas elektronines rinkliavų už kelius surinkimo sistemas, kurios taikomos komercinėms krovininių gabenimo transporto priemonėms. Vilkikų vairuotojams tenka panaudoti kelis elektroninius prietaisus arba sustoti prie daugybės šlagbaumų, norint susimokėti rinkliavas. EK būtent čia mato galimybę pagerinti situaciją ir sukurti europinę pridėtinę vertę.“ – teigia N. Kaučikas. Taigi ateityje galima laukti pasikeitimų šioje srityje ir tikėtis, kad vilkikų vairuotojais nebebus aprūpinti skirtingais prietaisais, o ir pačios procedūros visoje Europoje taps identiškos ir vienodos.
Kitas svarbus aspektas, paliesiantis daugumą Europos gyventojų ir galbūt sumažinsiąs vežėjų naštą – lengvųjų automobilių apmokestinimas. Galima kalbėti kaip tik norime, bet šios transporto priemonės taip pat teršia orą, nors ir ne taip smarkiai kaip vilkikai. Bet kokiu atveju principas: teršėjas – moka, šiuo metu yra šiek tiek iškreiptas. Apie galimą lengvųjų automobilių apmokestinimą užsimena ir N. Kaučikas: „EK šiandien atsargiai kalba apie privalomą lengvųjų automobilių apmokestinimą. Vis dėlto, jeigu EK rimtai ateityje svarstys tokią galimybę, tai viena iš galimybių – įtvirtinti tam tikrus principus ES lygiu, kuriais reikės vadovautis nustatant mokesčius lengviesiems automobiliams, pačių mokesčių įvedimo galimybę paliekant nuspręsti Valstybėms narėms. Tie principai: skaidrumas, nediskriminacija ir surinktų lėšų panaudojimas transporto problemoms spręsti. Tikslas – vairuotojai turi aiškiai žinoti, už ką moka ir būti tikri, kad jų mokami pinigai skiriami konkrečių problemų sprendimui.“
Ar gyvensime geriau?
Kadangi šiai dienai pasiūlymai tėra diskusijų lygyje ir nėra įtvirtinti teisiniais aktais, kalbėti apie realią naudą yra sunku. Bet kokiu atveju, visi pasisakę ekspertai užsiminė, kad naujoji tvarka turi būti naudinga besinaudojantiems keliais: „Dauguma pasiūlymų siekia vieno paprasto tikslo – kad ES šalyse būtų sukurta pačius piliečius tenkinanti kelių transporto infrastruktūra ir kad nepakankamas finansavimas nesugadintų jau dabar pasiektos kokybės. Renginyje absoliuti dauguma kalbėjusių suinteresuotų veikėjų pritarė principui, kad svarstant naujus kelių mokesčių principus, neturi būti bendros mokesčių naštos padidėjimo. Tai reiškia, kad praktiškai turėtų įvykti bendras vairuotojų mokamų mokesčių perskirstymas, bet ne jų padidėjimas. Taip pat sektoriaus atstovai vienbalsiai pabrėžė, jog būtina užtikrinti, kad pajamos iš mokesčių turi būti nukreipiamos arba rezervuotos tiesiai į kelių transporto infrastruktūros finansavimą. Šiandienos Lietuvos kontekste tai atitiktų iniciatyvą grąžinti surenkamo akcizo mokesčio lygį į kelių fondą, ko pasekmė būtų mažiau duobių ir geriau prižiūrimi keliai.“
Ar laimės vežėjai?
Suvienodintos techninės mokesčių sistemų sąlygos Europos Sąjungoje būtų svarbi paspirtis Lietuvos vežėjams, konkurencingiems šioje rinkoje. Šiandien vilkikų vairuotojams tenka panaudoti kelis elektroninius prietaisus arba sustoti prie daugybės šlagbaumų, norint susimokėti rinkliavas. Būtų taupomas laikas, o laikas kaip žinia – pinigai.
Dar svarbu paminėti, kad bet kokia EK iniciatyva kelių mokesčių srityje bus teikiama kartu su iniciatyvomis atverti plačiau ES vidaus kelių transporto rinką, tarp kurių – ir kabotažo operacijų ribojimų laipsniškas naikinimas. Ši iniciatyva kartu su harmonizuotomis elektroninių rinkliavų sistemos neabejotinai palengvins Lietuvos vežėjų veiklos sąlygas ES.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija išsiuntė Lietuvos ambasadai notą dėl padidėjusių krovininio transporto eilių dviejų valstybių pasienyje. Apie tai BELTA korespondentą informavo Baltarusijos URM Spaudos centro atstovas Andrejus Savinychas.
„Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijoje gavo notą, Užsienio reikalų ministerija apie tai jau informavo Lietuvos kompetentingas institucijas. Tikimės, kad artimiausiu metu bus imtasi atitinkamų priemonių“, – DELFI sakė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Rimašauskaitė.
Rašte Lietuvos ambasadai išsakytas Baltarusijos nerimas „dėl tam tikro padėties pasienyje suprastėjimo ir padidėjusios iš Baltarusijos išvažiuojančio krovininio transporto eilės“. Ypač probleminė padėtis Kamenny Log–Medininkai pasienio punkte.
Baltarusijos URM primena, kad pagal esamus susitarimus šalys per parą privalo praleisti per Baltarusijos ir Lietuvos sieną 600 krovininių automobilių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Prieš savaitę įvykdyta muitininkų sulaikymo operacija ir vėlesnė atsakingų pareigūnų reakcija visuomenės informavimo priemonėse rodo jų požiūrį į susidariusias problemas, mano paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius.
„Kaip žinote, visai nesenai, praėjusią savaitę Medininkų poste buvo sulaikyta daugiau kaip 30-imt muitininkų ir šiandien pakeitus muitininkus, susidarė didžiulė eilė šitame poste, ji tęsiasi jau ne vieną kilometrą, – klausimą formulavo Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas. – Korupcinė sistema ne tik šitame poste, bet apskritai muitinėje nenustebino vadovo, jis pasakė, kad nieko naujo ir neįvyko, o mano klausimas, ar jūs pasiryžęs aiškintis tą situaciją ir panaikinti tą korupcinę sistemą, kuri šiuo metu gyvuoja, kaip suprantu muitinėje?“
„Aš irgi mačiau tą situaciją per visuomenės informavimo priemones ir labai buvau nustebęs, kada Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas teikia vieną informaciją visuomenei, Muitinės departamento vadovas teikia kitą informaciją. Aš manau, kad jie turėjo ir tą išeiginę dieną būti toje muitinėje ir iš ten neišvažiuoti, kol ta problema – neišspręsta. Čia vien tik požiūrio pademonstravimas tai tikrai parodo, kad nėra tiesiog noro spręsti tų susidariusių problemų, o gal net tiesiog kada jau televizijos pradeda rodyti tas nusidriekusias ilgiausias eiles, kažkas pradeda po truputį reaguoti. Galiu pasakyti, kad šitoje sistemoje laukia tam tikra reforma“, – sakė A. Butkevičius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pagal Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2003 m. balandžio mėn. 30 d. patvirtintų “Priėmimo ir dalyvavimo TIR garantinėje sistemoje bei šalinimo iš jos taisyklių” 18 punkto nuostatas, įmonės – TIR garantinės sistemos narės kasmet iki gruodžio 20 d. asociacijos “Linava” TIR departamentui (Jankiškių 41, Vilnius) arba visuose regioniniuose skyriuose privalo pateikti įgaliotų asmenų pirkti TIR knygeles 2013 metais sąrašą, o akcinės bendrovės – papildomai akcininkų sąrašą.
Vežėjams, nepateikusiems sąrašų iki nurodytos datos, nuo 2013 m. sausio 1 d. TIR knygelės bus neišduodamos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Siūloma padidinti baudas už vairavimą išgėrus iki 200 tūkst. rublių (17 tūkst. Lt.). Toks įstatymo projektas jau užregistruotas ir belieka laukti ką nuspręs Rusijos valdžia.
Taip pat siūlomos ir kitos naujos baudos. Siūloma skaičiuoti baudą procentais nuo metinių pajamų, skirti iki 480 valandų visuomenei naudingo darbo ar arešto iki 6 mėnesių.
Už vairavimą išgėrus šiuo metu skiriamos baudos iki 50 tūkst. rublių (4 250 Lt.) ir teisės vairuoti transporto priemonę iki dviejų metų praradimas.
Jei automobilis perduodamas vairuoti neblaiviam asmeniui, tuomet bauda siekia 10 tūkst. rublių (850 lt.) ir teisės vairuoti transporto priemonę iki dviejų metų praradimas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiandien Lietuvos paštas atidaro dar du atnaujintus paštus – Kauno 33-ąjį ir Rokiškio paštą. Iš viso šiemet Lietuvos paštas rekonstravo devynis paštus: du Vilniuje ir po vieną Kaune, Klaipėdoje, Ukmergėje, Palangoje, Varėnoje, Naujojoje Akmenėje ir Rokiškyje.
„Šiuo metu Lietuvos paštas turi daugiau kaip 700 paštų visoje Lietuvoje. Daugelio paštų būklė nebeatitinka šiuolaikinių standartų, todėl stengiamės atnaujinti kuo daugiau paštų ne tik didžiuosiuose, bet ir mažesniuose miestuose“, – sakė Lietuvos pašto Tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.
Iki šiol Rotušės a. 29 veikęs Kauno 33-asis paštas buvo perkeltas į naujas patalpas prekybos centre „Iki“, adresu Jonavos g. 3. Perkėlus paštą į naujas ir šiuolaikiškai įrengtas patalpas, gyventojai pašto paslaugomis galės naudotis ilgiau. Darbo dienomis šis paštas veiks nuo 10 iki 20 val., šeštadienį–sekmadienį – nuo 10 iki 16 val.
Rokiškio paštas veiks tose pačiose patalpose, adresu Respublikos g. 92. Pašto darbo laikas lieka toks pats: pirmadieniais-penktadieniais paštas dirbs nuo 7.30 iki 17.30 val., šeštadieniais – nuo 7.30 iki 13 val. Sekmadieniais Rokiškio paštas nedirbs.
Rokiškio pašte buvo sumontuotos naujos šildymo bei vėdinimo sistemos, pakeisti langai, šiuolaikiškai ir moderniai įrengta klientų aptarnavimo salė, tarnybinės patalpos ir kt.
Paštuose bus galima naudotis visomis įprastomis Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis: išsiųsti korespondencijos siuntas, siuntinius, pasinaudoti pasiuntinių paslaugomis, užsiprenumeruoti periodinių leidinių, sumokėti įmokas, mokesčius, pasinaudoti draudimo ar išperkamosios nuomos paslaugomis, pašto perlaida išsiųsti ar gauti pinigų ir t. t.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas taip pat teikia logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas
2012-12-11
Šiemet laukiamas antras istorijoje Klaipėdos uosto apyvartos rodiklis liudija apie paslaugų įvairovę. Mažesnius trąšų ir naftos produktų kiekius atsvėrė grūdai, konteineriai bei jūrų keltais gabenami kroviniai.
Šiemet buvo tik keli statistiniai laikotarpiai, kai apyvarta siekė pernai norma tapusį 3 mln. tonų mėnesio krovos vidurkį. Tačiau lapkritis, pradžiuginęs net geresniu nei pernai prekybos tempu, leido sumažinti atotrūkį nuo pernykščių rezultatų iki prognozuotų skaičių. Per 11 mėnesių Klaipėdos uoste krauta 32,19 mln. tonų krovinių – 4,7 proc. mažiau nei pernai. Pasak uosto vadovybės, iki metų pabaigos, jei žiema neužsirūstins, gali būti perkrauta per 35 mln. tonų. Pernai pasiekta visų laikų aukščiausia 36,6 mln. tonų apyvartos kartelė liks nepasiekta tik per sprindį.
Netolygi krova
Sausio pradžioje dalydamasis įžvalgomis apie 2012 metų krovą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas kalbėjo, kad gali svyruoti pagrindinių krovinių kiekiai. Naftos – dėl bendrovės “Orlen Lietuva” planuotos gamyklos remonto, trąšų – dėl galimų Baltarusijos kalio trąšų prekybos nesklandumų. Spėliota, kokios įtakos tranzito srautui turės didėjantys Lietuvos geležinkelių tarifai. Tačiau viltasi, kad Lietuvos eksportas padės srautus subalansuoti ir bus galima skabyti naujų rekordų laurų lapus.
Pirmąjį ketvirtį uoste vyravo recesinės nuotaikos – per 3 mėnesius uoste perkrauta 9 proc. mažiau krovinių nei tuo pačiu metu pernai. Prognozes pakoregavus, nustatytas žemesnis – 35 mln. tonų – metinis rodiklis.
Pasak A.Drungilo, nuo antrojo pusmečio visus mėnesius apyvarta tik didėja. Rugsėjį į uostą pradėtas gabenti lietuviškų grūdų derlius, kurio kiekį iš anksto buvo sunku numatyti. Vienas po kito į Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją KLASCO plaukia didžiakrūviai “Panamax” tipo laivai, sparčiai pildantys uosto rinkliavų biudžetą. Spalis buvo rekordinis pagal pajamas, lapkritis – pagal šių metų krovą ir locmanų atliktų operacijų kiekį – 778 darbus.
Uosto finansų direktoriaus Martyno Armonaičio teigimu, pernai per visus metus uostas gavo 167 mln. litų pajamų, iš jų 146,6 mln. litų sudarė rinkliavos. Šiemet per 11 mėnesių pajamos iš rinkliavų yra 131,76 mln. litų, per gruodį gali būti surinkta 12,5 mln. litų. Pridėjus planuotą 21,5 mln. litų uosto naudotojų mokamą žemės mokestį, šių metų pajamos gali būti mažesnės tik 3 mln. litų.
Prieškalėdinė prekyba
Uosto kapitonas Adomas Alekna pažymi, kad šiemet sparčiai gilinamas ir platinamas kanalas gerina laivų eismo sąlygas visame uoste iki pat Malkų įlankoje esančio Klaipėdos konteinerių terminalo. Pagilinus akvatoriją prie 143 krantinės, sausį bus bandoma ten įvesti didelį konteinerių laivą. Iki šiol tokie dideli laivai galėjo įplaukti tik iki uosto vidurio, prie kompanijos “Klaipėdos Smeltė” krantinių. Dėl gylių skirtumo toliau esantį terminalą galėjo pasiekti tik mažesni laivai.
Nors konkurencinės sąlygos nelygios, Klaipėdos konteinerių terminalas perkrauna daugiau kaip 66 proc. per Klaipėdos uostą gabenamų konteinerių ir užima ketvirtadalį Baltijos valstybių rinkos. Šiemet 9 mėnesių jo apyvarta, palyginti su praėjusiais metais, ūgtelėjo 10 proc., o lapkritį, kai iš Vakarų į Rytus siunčiamos prekės kalėdiniam sezonui, pasiekta geriausia krovos sparta.
Lapkritį abiejuose terminaluose perkrauta, skaičiuojant vienetais (TEU), kone penktadaliu daugiau konteinerių nei pernai – beveik 31 tūkst. TEU. Per 11 mėnesių abiejuose terminaluose apyvarta palypėjo iki praėjusių metų lygio ir sudarė 345 481 TEU. Tikėtina, kad iki metų pabaigos toks tempas išsilaikys, nors įprasta, kad gruodžio antroje pusėje apsirūpinimas plataus vartojimo prekėmis išsikvepia, tranzitas sulėtėja.
Panaši padėtis ir apyvartą šiemet didinusiame KLASCO ro-ro terminale. Tik ten pakilimas atslūgo lapkritį. Jūrų keltais per 11 mėnesių gabentas rekordinis kiekis krovinių – 2 proc. daugiau nei pernai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-11
Baigiantis 2012-iesiems paaiškėjo, kad kartelinius susitarimus neigiančių Klaipėdos uosto laivų agentavimo bendrovių bylos bus jungiamos į vieną. Kitaip sakant, teisminis procesas kitais metais vėl prasidės iš pradžių, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“.
Apie 40 bendrovių dėl to patiria nemenkų nuostolių. Ne vienas jų atstovas tokią situaciją prilygina valstybės reketui. 2011-ųjų pabaigoje Konkurencijos taryba (KT) Klaipėdos uoste įžiūrėjo kartelinius susitarimus. Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijai ir beveik 40 laivų agentavimo bendrovių ji skyrė solidžias baudas, kurios visos kartu sudarė apie 12 mln. litų.
Tiek asociacija, tiek bendrovės atskirai, pasisamdžiusios advokatus, šiemet pavasarį Vilniaus apygardos administracinio teismo paprašė panaikinti 2011 m. gruodžio 8 d. KT nutarimą ir bandė įrodyti, kad jokio kartelinio susitarimo negalėjo būti. Be to, nemažai bendrovių prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atidėti baudos mokėjimą, kol teismas išnagrinės bylą. Laikinosios priemonės pritaikytos tik nedaugeliui, kitos baudas jau sumokėjo.
Po ilgų teismų procesų bylos grąžintos atgal Vilniaus administraciniam apygardos teismui. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, apie 40 bylų, susijusių su KT nutarimu, turės būti sujungtos į vieną ir nagrinėjamos kartu. Kol kas yra sujungtos tik 3 bylos. Prognozuojama, jog didžioji byla bus pradėta nagrinėti tik kitų metų vasarį-balandį.
Per šiuos metus asociacijoje iš 40 narių beliko tik 12. Pasak Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidento Vytauto Šileikos, laivybos agentai dvejus trejus metus mokėjo į valstybės biudžetą normaliai, o šiemet sumokės perpus mažiau, nes uždirba mažiau.
Užuot kasmet biudžetą papildžius stabiliomis pajamomis, nuspręsta išsireikalauti 12 mln. litų nepaisant to, kad skirtos baudos gerokai sumenkino bendrovių pajamas ir jų indėlius į biudžetą.
“Linksmiausia, kad mus nubaudė už tai, jog norėjome daugiau sumokėti valstybei daugiau uždirbdami”, – konstatavo asociacijos prezidentas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-11
Į augantį biokuro verslą mėginančios įsisukti įmonės kol kas priverstos stebėti trijų banginių viešpatavimą. Trys įmonės tebeužima per 60 procentų rinkos, tačiau konkurencija tarp jų aštrėja, rašo „Lietuvos rytas”.
Prieš metus rinkos lyderė bendrovė „Bionovus” užėmė 54,3 proc. rinkos, o šįmet spalį – 43,13 proc. Bendrovės „Timbex” rinka per metus ūgtelėjo nuo 8,40 iki 9,89 proc.
Labiausiai pakilo žemaičiai: bendrovė „Kietasis biokuras” per metus rinkos dalį nuo 3,10 proc. padvigubino iki 7,66 proc. Kiti smulkesni žaidėjai užima po mažiau nei 4 proc. rinkos, tačiau dar prieš metus jų dalis nesiekė nė 3 proc.
„Kuo daugiau miestų bus šildomi biokuru, tuo labiau rungsis tiekėjai. Rinka yra konkurencinga”, – aiškino Biomasės energetikos asociacijos „Litbioma” vadovas Remigijus Lapinskas. Nors paklausa auga žaibišku greičiu, biokuro tiekėjų mažėja. Pavyzdžiui, šių metų spalį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, biokuro tiekėjų sumažėjo 13 proc. – nuo 68 iki 59.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Praėjusią savaitę Medininkų pasienio kontrolės poste atskleistas korupcijos skandalas ir masiškas muitininkų suėmimas turės ir neigiamų pasekmių vežėjams. Šiuo metu Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, visuose postuose susidariusios didžiulės eilės.
Pagal Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kontrolės postų pateikiamą informaciją, galima daryti išvadą, kad pasienyje abiejose valstybėse šiuo metu stovi apie 2,5 tūkst. vilkikų.
Prasčiausia situacija Medininkų – Kamenyj Log pasienio punkte. Baltarusijoje stovi 700 vilkikų, Lietuvoje – 500. Kituose punktuose situacija taip pat sudėtinga. Šalia esančiame Lavoriškių Kotlovkos punkte Baltarusijos pusėje eilėje laukia 500 vilkikų, Lietuvoje – 200.
Privalkos – Raigardo poste taip pat didesnės eilės Baltarusijos pusėje – 300 vilkikų. Lietuvoje – 40. Paskutiniajame vilkikų pasienio kirtimo poste Benjakoni – Šalčininkai skaičiai taip pat nedžiuginantys. 270 vilkikų Baltarusijoje ir 90 Lietuvoje.
Geresnė žinia susijusi su sienos kirtimu pasiekė iš Latvijos. Lapkričio viduryje čia pasienyje su Rusija stovėjo 1000 vilkikų ir buvo kalbama apie tai, kad gali susiformuoti rekordinės eilės. Šiuo metu eilėse į Rusiją laukia šiek tiek daugiau nei 200 vilkikų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-10
Prabėgusią pirmąją žiemos savaitę visoje šalyje gausiai snigo, o eismo sąlygos tapo žieminės. Vežėjų pasaulyje taip pat gausiai snigo, tiesa, ne sniegu, o įvairiomis naujienomis.
Kodėl stovėjo vilkikai?
Be jokios abejonės, svarbiausios savaitės žinios atskriejo iš Medininkų. Trečiadienio rytą sulaikytos dvi dešimtys piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu įtariamų Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto pareigūnų. Iš viso 29 pareigūnams pareikšti įtarimai. Nieko keisto, kad po to sekė Medininkų pasienio posto veiklos paralyžius.
Tiesa, jau kitą dieną postas pradėjo veikti įprastu ritmu, o per parą chaoso šiame poste susiformavo didžiulės vilkikų eilės. Medininkų pasienio poste praūžusi sulaikymų banga vežėjų ypatingai nenustebino. Anot jų, tai tik ledkalnio viršūnė – reketo sistema veikia ir kitose muitinėse.
Praėjusią savaitę užstrigti buvo galima ne tik Medininkų pasienio poste, bet ir Rusijos gilumoje. Dėl blogų oro sąlygų, eismo įvykių ir neoperatyvaus valstybinių institucijų darbo magistralėje, jungiančioje sostinę Maskvą su Sankt Peterburgu, susiformavo gigantiška automobilių spūstis.
Ši spūstis turėjo tokį didelį atgarsį visuomenėje, kad netgi jau siūloma keisti žiemos periodo techninius reikalavimus vilkikams.
Kitos žinios
Kitos naujienos pasiekusios redakciją nebuvo tokios išskirtinės ir neįprastos. Gruodžio 4 d. vyko asociacijos „Linava“ prezidiumo posėdis. Jo metu aptarta, kaip vykdomas 2012 m. biudžetas, planuoti kitų metų biudžeto darbai, svarstyti kiti aktualūs klausimai dėl skolų išieškojimo, konfidencialios informacijos pateikimo tvarkos.
Metams artėjant link pabaigos, transportininkai penktą kartą paskelbė savo lyderius.
Taip pat vežėjai turėtų atkreipti dėmesį į VKTI paskelbtas žinias. Nuo 2012 m. gruodžio 1 d. išduodami naujos formos ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimai. Šią savaitę visoje Europoje bus vykdoma sunkiasvorių transporto priemonių kontrolė, tad vežėjai turėtų pasirūpinti, kad jų transporto priemonės būtų tvarkingos ir gabentų tinkamai paruoštus krovinius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Europos komisija patvirtino peticiją, kuria raginama mažinti maksimalaus leistino greičio ribą miestuose iki 30 km/val. Kad ši pataisa būtų pradėta svarstyti, reikalingas vienintelis formalumas – surinkti milijoną parašų per vienus metus iš septynių Europos šalių gyventojų.
Anot peticijos iniciatorių, maksimalaus leistino greičio mažinimas yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų eismo saugumui didinti.
Viena „30kmh – making the streets liveable“ akcijos koordinatorių, vokietė Heike Aghte, teigia, kad greičio limito mažinimas būtų efektyvus būdas kovoti su Europos Sąjungos užsibrėžtu tikslu dvigubai sumažinti mirčių keliuose skaičių nuo 2010 iki 2020 metų. Lyginant 2001 su 2010 metais, žuvusiųjų keliuose visoje ES sumažėjo 44 proc., nuo 54 iki 30 tūkst.
„ES pareiga yra nustatyti standartus, tinkamus jos gyventojams ir tenkinančius jų poreikius,“ – tikina ji.
Peticijos autorių sukurtame interneto tinklalapyje 30kmh.eu teigiama, kad leistino greičio mažinimas netgi pagerintų miesto transporto judėjimą. Neva daugiau žmonių rinktųsi viešąjį transportą ir dviračius, todėl ir tarša miestuose sumažėtų.
Organizacija nesiekia įsprausti visų Europos gyvenviečių į griežtus rėmus – peticijoje teigiama, kad miestai galėtų daryti išimtis kai kuriose gatvėse, tad praktikuoti judėjimą Vilniaus Geležinio vilko gatve 30 km/val. dar neverta.
Peticiją visų ES narių kalbomis žadama pristatyti artimiausiomis savaitėmis, tada ją bus galima pasirašyti internetu.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Navigacijos sistemų gamintojui „TomTom“ paskelbus automobilių spūsčių reitingą (angl. TomTom Congestion Index), Vilnius, prieš dvejus metus atsidūręs 51-oje vietoje, į šį sąrašą šiemet nepateko. Tarp penkių Europos miestų, kuriose užfiksuoti didžiausi transporto kamščiai, atsidūrė Stambulas, Varšuva, Marselis, Palermas ir Roma.
Specialistai teigia, kad spūsčių mieste ypač sumažėjo įdiegus Automatizuotą šviesoforinio reguliavimo valdymo sistemą, nutiesus Vakarinio aplinkkelio I etapą, rekonstravus Žirnių gatvę, Gariūnų tiltą ir kelią.
Žadama, kad kitų metų pabaigoje, pabaigus Vakarinio aplinkkelio antro etapo statybas, sostinėje spūsčių dar labiau sumažės. Planuojama, kad Laisvės prospekte spūsčių metu automobilių srautas sumažės 50 %, t.y. nuo 2000-3000 automobilių iki 1000-1500 automobilių, o kelionės trukmė – apie 25 % . Be to, pabaigus Geležinio Vilko gatvės, tarp Goštauto g. ir Pietario g., rekonstrukciją ir pastačius viaduką kelionės laikas sutrumpės beveik dvigubai.
Vilniuje didžiausios spūstys kyla rytais ir vakarais pagrindinėse, miesto centrą su miegamaisiais rajonais jungiančiose, magistralėse. Rytiniai automobilių kamščiai trunka kiek mažiau nei valandą, vakariniai – maždaug 80 minučių. Rytinės spūstys dažniausiai susidaro pagrindinėse miesto arterijose (Ukmergės g., G. Vilko g., Kalvarijų g., Laisvės pr.). Tuo tarpu vakarinio piko metu transporto spūstys išsiplečia ir pasidaro sudėtingiau privažiuoti pagrindines miesto arterijas bei centrinę miesto dalį.
Artimiausiu metu taip pat pradės veikti ir mobili vairuotojų informacinės sistemos aplikacija. Jos naudotojams bus suteikiama informacija, kuriose Vilniaus vietose susidarė spūstis dėl vykdomų kelio darbų ar eismo įvykių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo kitų metų kovo Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ keleivius pradės skraidinti į Hevizo-Balatono oro uostą (Vengrijoje). Jis įrengtas šalia Balatono ežero, didžiausio ežero Centrinėje Europoje. Keleiviams iš Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių naujoji kryptis bus pasiekiama per Rygos oro uostą.
„Įgyvendindami „airBaltic ReShape“ verslo planą, telkiamės į populiarius maršrutus ir dvylika krypčių Europoje bei NVS šalyse jau šią žiemą skraidysime dažniau, – sako vykdomasis „airBaltic“ direktorius Michaelas Grimmas. – Iki vasaros planuojame atidaryti iš viso šešis naujus maršrutus ir džiaugiamės pristatydami Heviz-Balatono kaip vieną iš naujų vasaros krypčių.“
Lėktuvai iš Rygos oro uosto į Heviz-Balatono oro uostą skraidys kartą į savaitę – šeštadieniais. Kelionė turbopropeleriniu „Bombardier Q400 NextGen” truks apie dvi su puse valandos, o lėktuvo bilietas kainuos nuo 142 litų, įskaičiavus įvairius mokesčius ir rinkliavas.
A/S Air Baltic Corporation
2012-12-10
Praėjusią savaitę Lietuvos muitinę krėtė didžiausias visų laikų korupcijos skandalas. Buvo sulaikyti 30 muitininkų, ėmusių 20-40 Lt. kyšius iš sunkiojo transporto vairuotojų. Paanalizuokime, kaip šią situaciją mato ir vertina muitinė, vežėjai, jų asociacija.
Kas vyko muitinėje gruodžio 5 d.?
Gruodžio 5 d. dėl korupcijos apraiškų, vieni Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto inspektoriai buvo sulaikyti iš karto baigę darbą, kiti − vos tik atvykę į tarnybą. Kai kurie pareigūnai buvo sulaikyti savo namuose. Iš viso įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo šioje baudžiamojoje byloje planuojama pareikšti daugiau nei 30-čiai muitinės pareigūnų.
Kaip Cargonews redakcijai sakė Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė, šių kraštutinių priemonių buvo imtasi tuomet, kai prevencinių kovos prieš korupciją priemonių (tarnybinės veiklos ir elgesio vertinimų, pokalbių su pareigūnais ir jų vadovais, netikėtų postų patikrinimų, pareigūnų rotacijos) nebeužteko.
Gruodžio 7 d. Generalinė prokuratūra informavo, kad Teismas kol kas nuo pareigų nušalino penkis iš trisdešimties piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu įtariamų Medininkuose dirbusių Lietuvos muitinės tarnybos pareigūnų. Prokuratūros atstovė Rūta Dirsienė penktadienį patikino, kad yra paduoti prašymai nuo pareigų nušalinti visus nusikaltimais įtariamus pareigūnus. „Procesas vyksta rašytine tvarka“, – teigė R. Dirsienė. Pati didžiausia muitininkams gresianti bausmė už tokius nusikaltimus yra laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Netepsi – nevažiuosi
Lietuvos vežėjai, stambaus masto korupciją Medininkuose sutiko vertinti tik tai anonimiškai, neviešindami savo vardų ir atstovaujamų įmonių. Jiems patiems dalyviams tokioje korupcijos sistemoje garbės nedaro, tačiau, ar turėjo kitą variantą? „Netepsi – nevažiuosi,“ – sako vežėjai, iš kurių daugelis laikėsi nerašytos taisyklės muitinės pareigūnams į dokumentus įdėti 20-40 Lt. kupiūras. Priešingu atveju, anot vežėjų, sienos kirtimas virsdavo laike neapibrėžta problema, kuri suradus esamų galimų problemų, praigindavo visą kelionę neribotam laikui. Kai kuriems vairuotojams, žinodami situaciją pasienyje, papildomų lėšų kelionei įduodavo patys įmonių vadovai.
Vairuotojas į dokumentus neįdėjęs reikiamos nerašytose taisyklėse numatytos ir visiems žinomos sumos (20-40 Lt.), sulaukdavo atitinkamos muitininkų reakcijos. Vienas dažnesnių muitininkų pretekstų ilgesniam laikui sulaikyti vilkikus – tas, kad jie važiuoja neva su nestandartiniais degalų bakais. Įstatymai numato, kad tais atvejais, kuomet degalų bakų talpa yra didesnė, nei nurodo automobilio gamintojas, už įvežamų į Lietuvą degalų viršijimą tenka sumokėti akcizo bei kitus mokesčius. Nors degalų bakai būna standartiniai ir muitininkai tai mato, tačiau stabdo automobilius ilgesniam patikrinimui.
Dar spalio 26 d. vežėjų asociacijos „Linava“ Krovininio transporto tarybos posėdyje vežėjai korupcijos ir kovos su ją problemas aptarė su Lietuvos Muitinės departamento vadovais. Posėdyje buvo iškeltas klausimas, kodėl muitininkai užlaiko transporto priemones iki kelių valandų, kol nustato ar bakai yra gamykliniai. Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas Jonas Reklaitis, Medininkų posto viršininkas Gintautas Pupalaigis vežėjus patikino, jog priklausomai nuo transporto priemonės gamintojo atstovo atsakymas apie užklausas dėl gamyklinių bakų gaunamas per 15-30 minučių. Tačiau, vežėjai dalindandamiesi patirtimi, Cargonews sakė, kad ši patikra užtrukdavo iki 2-3 val., tačiau kaip mat reikalai pajudėdavo, kuomet su dokumentais buvo pateikiamos kelios dešimtinės. Posėdyje susirinkę vežėjai pasiūlė po transporto priemonių patikrinimo procedūros, išduoti jiems patikros sertifikatus dėl transporto priemonėse įrengtų gamyklinių bakų, kad ant to paties “grėblio” netekt užlipti kitus kartus.
Posėdyje dalyvavęs Muitinės departamento tarnybinių tyrimų tarnybos viršininkas Giedrius Cininas sakė, kad kol kas patikrinimų metu vairuotojai yra įspėjami, kad nepapirkinėtų muitininkų, tačiau gali būti pradėti bausti kaip kyšių davėjai.
Vilkikų eilės (ne)juda
Po praėjusios savaitės įvykių, įdomūs dalykai susiję su sienų pralaidumu vyko pasienyje. Asociacijos „Linava” duomenimis, gruodžio 5 d. posto pralaidumas sumažėjo apie keturis kartus: įprastas Medininkų pasienio pralaidumas – 25 vilkikai per valandą, tačiau trečiadienį iki pietų buvo praleidžiama po 6 sunkvežimius.
Kaip CargoNews sake Muitinės departamento atstovė spaudai, gruodžio 5 d. rytą Medininkų kelio posto laidumas buvo sumažėjęs dėl iš anksto numatytų muitinės informacinių sistemų atnaujinimo darbų, tačiau pralaidumo mažėjimui įtakos turėjos ir su muitinės pareigūnų sulaikymu susiję veiksniai. „Tačiau jau gruodžio 6 d. siekiant, kad Lietuvos – Baltarusijos pasienyje laukiantys vairuotojai sparčiau įformintų muitinės procedūras, dirbti į Medininkų kelio postą buvo nukreipti pareigūnai iš kitų Vilniaus teritorinės muitinės postų bei mobiliosios muitinės kontrolės grupės. Per valandą poste patikrinama daugiau kaip 40 krovininių transporto priemonių atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių iš Lietuvos (po 20 – 25 transporto priemones į vieną pusę) – tiek, kiek dirbant įprastu režimu. Iš viso per gruodžio 6 – 7 d. pamainą patikrinta 1050 krovininių automobilių. Įprastas posto laidumas – 1100 krovininių automobilių,“ – situaciją komentavo G. Vitkauskaitė. Tačiau kalbinti vežėjai skubėjo tai paneigti. Jų teigimu, gruodžio 6 d. nuo beveik iki 16 va. eilė Medininkų PKP visiškai nepajudėjo.
Sulaukėme žinių, kad šį avaitgalį pralaidumo situacija Medininkų pasienyje buvo visai liūdna. Vilkikų vairuotojai nepajudėdami iš vietos laukė po dvi paras.Vairuotojai kėlė kirtingas versijas: vieni dėl susidariusių eilių kaltino muitinės pareigūnų trūkumą, kiti – nauja eilių registravimo tvarką, kiti manė, kad tai prieššventinio krovinių pervežimo bumo periodas. Dar iki savaitgalio Muitinės departamento atstovė G. Vitkauskaitė patikino, kad šiuo metu muitinė muitinė turi pakankamai kvalifikuotų pareigūnų, kad darbas pasienyje vyktų sklandžiai. „Į Medininkų kelio postą nukreipti pareigūnai iš kitų Vilniaus teritorinės muitinės postų, muitinės mobiliosios kontrolės grupės, artimiausiu metu bus pasitelkti ir kitų teritorinių muitinių pareigūnai. Lietuvos muitinė dirba ir stengiasi, kad nenukentėtų teisėto verslo interesai,“ – sakė G. Vitkauskaitė.
Taip pat susisiekėme su asociacijos „Linava“ viceprezidentu Mečislovu Atroškevičiumi pasiteirauti apie asociacijos indėlį, siekiant išspręsti sienų pralaidumo problemą. „Kalbėjome apie pasienio pralaidumą ne tik su Lietuvos muitinės, bet ir Pasienio punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos, VSAT vadovybe. Problema didele dalimi yra dėl infrastruktūros nepakankamumo, o dirbančių pareigūnų skaičių didinti galima tik įrengus jiems darbo vietas, papildomas eismo juostas ir panašiai. Būtinos ir vairuotojų poilsio aikštelės-terminalai, nes be jų chaosas pasienyje vargu ar baigsis,” – sakė M. Atroškevičius.
Dar viena versija
M. Atroškevičius apibendrindamas praėjusios savaitės įvykius pastebi, kad kad ši institucija sugeba pati išsivalyti. “Tai sveikos institucijos požymis, nes jos vadovai principingai ėmėsi spręsti problemą. Kitose institucijose vis dar pasitaiko munduro garbės gynėjų, tad išorėje problemų tarsi nėra, bet visi apie jas kalba,” – dėstė “Linavos” vicerezidentas.
Tačiau vienam iš kalbintų Vilniaus vežėjų tokia nuomonė kelia šypseną. Jis pateikė savo versiją apie apie įvykius, praėjusią savaitę drebinusius pasienį. Jis pasieniečių sulaikymo akciją vertina kaip šou televizijos žiūrovams prablaškyti. Anot jo, atėjo laikas „ūkiškai gyvenantiems valdininkams pakeisti savo piemenis“. „Modelis pasenęs, nuvalkiotas, bet efektyvus. Čia vienu šūviu nušaunami du zuikiai – tikslas pasiektas (nelengva tokį kiekį muitininku atleisti iš pareigų po viena) ir visuomenei saldainiukas, kuris vadinasi „mes juk dirbame“,“ – sakė krovinių pervežimo kompanijos vadovas. Jo teigimu, už kontrabandą nuteisiami tik tie, kas ją smulkiais kiekiais veža namo, tikėdamiesi realizavę siaurame pažystamųjų rate uždirbti pinigų šeimai išmaitinti. „O tuo metu tikrieji kontrabandininkai, kurie cigaretes veža sunkvežimiais didžiulėse gamyklinėse dėžėse, net nepridengdami krovinių, kad daugiau tilptų, iš 5 ar 10 sunkvežimių viena „įmeta į televizijoseterį“. Žinoma, dažniausiai ne pilną, o tokį kaip per televiziją rodo – 50-100 dėžių, sudėliotų į puspriekabės dugną ar apvyniotų juoda plevėle. Šie nuostoliai jau įtraukti į „gamybines“ sąnaudas ir „juodo verslo“ sėkmės neįtakoja, tačiau tiems, kas žiūri televizorių, vis šiokia tokia atrakcija,“ – pasakojo vežėjas.
Vežėjai skeptiškai vertina, kad po muitinės pareigūnų sulaikymo situacija pasienyje iš esmės pasikeis ir su dokumentais nepateikdami kelių kupiūrų galės greitai kirsti sieną ir judėti tikslo link.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|