Gruodžio 13-ają Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir Policijos departamento vadovai patvirtino ketinimą praktiškomis priemonėmis skatinti eismo saugą. LAKD ir Kelių policija jau ne vienerius metus vykdo bendras saugaus eismo akcijas Saugokime vieni kitus kelyje, ,,Saugokime jaunas gyvybes keliuose ir kt. bei užtikrina darnų stacionarių greičio matuoklių darbą valstybinės reikšmės keliuose.
 
Šįkart LAKD vadovas S. Skrinskas perdavė Policijos generalinis komisarui S. Skverneliui pirmuosius Švediškus elektroninius padangų protektoriaus gylio matuoklius. Šie prietaisai greitai ir naudingai nušviečia padangos būklę - tai ypač svarbu važinėjant žiemą. Policijos vadovas žadėjo, kad pareigūnai iš pradžių naudos matuoklius saugaus eismo akcijų metu įspėdami, o ne bausdami vairuotojus dėl netinkamos padangų būklės.
 
Kelių direkcija rekomenduoja vairuotojams nelaukti, kol kelių policininkai patikrins padangų protektoriaus tinkamumą, bet patiems pasirūpinti tuo anksto. Lengvųjų automobilių padangų protektoriaus gylis nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. turi būti ne mažesnis kaip 3,0 mm. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t., su vasarinėmis padangomis.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos

Šiandien paskutinėje šių metų plenarinėje sesijoje Strasbūre Europos Parlamentas 482 balsais už, 48 prieš ir 83 susilaikius patvirtino Lietuvos europarlamentaro, Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) frakcijos nario ir koordinatoriaus žmogaus teisių klausimais Leonido Donskio parengtą EP metinį pranešimą dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje 2011 m. ir ES politikos šioje srityje.

Metiniame pranešime, kurio pagrindiniu pranešėju dirbo L. Donskis ir kuris vadinamas vienu svarbiausių ES dokumentų žmogaus teisių klausimais, įvertinta žmogaus teisių padėtis pasaulyje bei ES veiksmai žmogaus teisių srityje 2011 metais, taip pat pateiktos rekomendacijos, kaip ES siekti efektyvesnių rezultatų šioje prioritetinėje ES politikos sferoje.

„ES negali nekalbėti vienu balsu, kai prabylama apie žmogaus teises kaip esminį kriterijų vertinant valstybių politikos civilizuotumą, jų demokratinius kredencialus ir patikimumą moderniojo jautrumo formų požiūriu. Todėl viliuosi, kad šis pranešimas taps vienu iš ES politikos įrankių siekiant įgyvendinti minėtuosius tikslus ir harmonizuoti mūsų kalbėjimą bei paversti mūsų veikimą efektyvesniu“, - trečiadienį žmogaus teisių tematikai skirtuose debatuose Strasbūre kalbėjo Leonidas Donskis.

Ruošdamas metinį pranešimą Leonidas Donskis siekė, kad dokumentas ne tik atspindėtų 2011 metus žmogaus teisių požiūriu, įvardintų ir registruotų šios srities problemas, bet ir būtų strategiškas – teiktų gaires bei orientyrus ES žmogaus teisių politikai. Tarp pagrindinių aspektų, į kuriuos pranešėjas atkreipia dėmesį dokumente, - ES atsakomybė už trečiųjų šalių ir viso pasaulio žmogaus teisių gynėjus ir disidentus kaip pagrindinius ES partnerius žmogaus teisių ir demokratijos plėtros srityje; pamatinių žmogaus teisių punktai tarptautiniuose prekybos susitarimuose tarp ES ir trečiųjų šalių, ypač neadekvatūs ir realiai neveikiantys šių susitarimų stebėsenos mechanizmai bei neišdirbta sankcijų taikymo sistema pažeidus susitarimus; ypatingas dėmesys Rusijai ir Kinijai kaip žmogaus teises nuolat paminančioms pasaulio galioms ir Tibetui, siekiančiam išsaugoti savo tapatybę ir susiduriančiam su Kinijos absoliučiu nelankstumu. Siekiant spręsti šią dramatišką situaciją L. Donskis pranešime siūlo įsteigti ES specialiojo įgaliotinio Tibetui pareigybę.

EP šiandien patvirtintoje ataskaitoje daug kalbama ir apie dvigubų standartų ES žmogaus teisių politikoje vengimą, raginant žmogaus teisių ir demokratijos principus vienodai taikyti santykiuose su visomis trečiosiomis šalimis, nesvarbu, kokios patrauklios ekonomine ar politine prasme jos bebūtų. Taip pat daug dėmesio skiriama 2011 metais nuvilnijusio Arabų pavasario įtakos pasaulinei žmogaus teisių ir demokratijos situacijai vertinimui bei naujųjų technologijų teikiamų galimybių bei pavojų analizei. Leonidas Donskis pranešime nevengia kritikos ir pačiai ES – ragina ES įmones netiekti savo produktų bei paslaugų trečiosioms šalims, kai jos gali pasitarnauti tikslams, prasilenkiantiems su ES propaguojamomis vertybėmis – pavyzdžiui, medžiagų, iš kurių vėliau gali būti gaminamos mirtinos injekcijos nuteistiesiems mirties bausme, arba informacijos, susijusios su naudojimusi telekomunikaciniais bei interneto tinklais, kuri vėliau gali padėti susekti disidentus bei žmogaus teisių gynėjus.

Šiandien įvykęs balsavimas užbaigė pusę metų trukusį pagrindinio dokumento pranešėjo L. Donskio darbą konsultuojantis su žmogaus teisių ekspertais, nevyriausybinėmis organizacijomis, ruošiant pranešimo projektą, derinant kitų EP narių ir frakcijų pateiktus pasiūlymus, ieškant kompromisų bei pateikiant galutinį ataskaitos tekstą balsavimui plenarinėje sesijoje. Galite plačiau susipažinti su dokumento rengimo procesu: L. Donskio paskyrimu pagrindiniu pranešėju, konsultacijomis, dokumento projekto pristatymu, pasiūlymų bei kompromisų teikimu, balsavimu EP Užsienio reikalų komitete. 

Europos Parlamento nario Leonido Donskio biuras

Vasaros sezoną Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ keleivius pradės skraidinti į vieną iš Kroatijos didmiesčių Rijeką. Turtinga istorija išsiskiriantis Adrijos uostamiestis yra gerai  integruotas į šalies ir tarptautinius transporto tinklus, todėl „airBaltic“ tikisi pritraukti šiuo maršrutu skrisiančių turistų iš Baltijos, Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių.

„airBaltic“ vykdomasis direktorius Michaelas Grimmas teigia, kad dar iki 2013 m. vasaros oro bendrovė pradės skraidyti iš viso šešiais naujais maršrutais, o Rijekos oro uostas yra viena iš jų. Kiek anksčiau bendrovė yra pranešusi, kad pradės skraidyti į Kipro ir Vengrijos kurortus, o po Naujųjų metų pirmieji „airBaltic“ lėktuvai pakils į Prahą.

Oro bendrovės vadovo teigimu, „airBaltic“ jau dabar rengiasi kitam sezonui. „Džiaugiamės pristatydami Rijeką kaip vieną iš naujų vasaros krypčių. Visgi, įgyvendindami „airBaltic  ReShape“ verslo planą, telkiamės į populiarius maršrutus ir jau šią žiemą dvylika krypčių Europoje bei NVS šalyse skraidome dažniau“, – sako M. Grimmas.

Nuo birželio 6-osios „airBaltic“ lėktuvai iš Rygos oro uosto į Rijeką skraidys kartą į savaitę – ketvirtadieniais. Kelionė „Boeing 737” lėktuvu truks mažiau nei pustrečios valandos, o lėktuvo bilietas kainuos nuo 190 litų, įskaičiavus oro uostų mokesčius ir rinkliavas.

Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.

A/S Air Baltic Corporation

Pateikiama eismo apribojimus, galioantys transporto priemonėms ir jų junginiams, kurių bendroji maksimali masė didesnė nei 7,5 t.
 
Sunkiojo transporto apribojimai taikomi savaitgaliais ir priešventinėmis dienomis. Nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. draudžiamas eismas nuo šeštadienio 15:00 iki sekmadienio 22:00, o taip pat priešventinę dieną nuo 22:00 iki 22:00 šventinę dieną.
 
Šie apribojimai šiek tiek keičiasi nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 31 d. Tuomet apribojimai įsigalioja šeštadieniais arba prieššventinėmis dienomis nuo 22:00 ir galioja iki sekmadienio arba šventinės dienos 22:00.
 
Jei šventinės dienos sutampa su savaitgaliu arba būna prieš jį, tuomet apribojimai galioja nuo pirmos nedarbo dienos 8:00 iki paskutinės nedarbo dienos 22:00.
 
Žiemos metu, nuo lapkričio 4 d. iki kovo 1 šie apribojimai negalioja „Euro 3“ ir aukštesnės emisijos klasės vilkikams vykdantiems tarptautinius pervežimus.
 
Išimtys
 
•Spec. paskirties transporto priemonės atliekančios savo darbą.
•TP gabenančios humanitarinę pagalbą.
•Gabenantiems gėles ir augalus.
•Gabenantiems pašto siuntas, spaudą.
•TP atliekančios komunalines paslaugas.
•„Euro 3“ ir aukštesnės emisijos klasės TP gabenančios suskystintas dujas.
•Kelių priežiūrai skirtos TP.
•TP gabenančios nuimtą derlių.
•TP gabenančios gyvūnus, šviežius pieno produktus ar kitus greitai gendančius produktus.
•Vasarinių apribojimų metu TP važiuojančios nuo pasienio iki išsikrovimo ar pirmojo išsikrovimo punkto.
•TP gabenančios krovinius į ar iš geležinkelio stoties, oro uostų, upių uostų jei krovinys atgabenamas arba išgabenamas draudimo metu.
•Kombinuoto pervežimo atveju, jei šis atitinka susitarimus tarp ES šalių ir Vengrijos.
•TP važiuojančios tarp kombinuotų pervežimų terminalų norėdamos pasikrauti arba išsikrauti.
•TP judančios nuo Vengrijos sienos prie artimiausios stovėjimo aikštelės, nurodytos atitinkamų institucijų.
 
Vairuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kad vasarinių apribojimų metu, nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. išimtys negalioja, tai yra draudžiamas bet koks sunkesnių nei 7,5 t. transporto priemonių eismas šiais keliais:
 
- Automagistralė М7;
- Kelias Nr.2 tarp Budapešto ir Parassapuszta;
- Autostrada 2А;
- Kelias Nr.6 tarp Dunaiujvaros ir Budapešto;
- Kelias Nr.7;
- Kelias Nr. 10 tarp Dorogo ir Budapešto;
- Kelias Nr. 11 tarp Esztergomo ir Budapešto;
- Kelias Nr. 12;
- Kelias Nr. 1201;
- Kelias Nr. 51 tarp jo sankryžos su keliu Nr. 510 iki Dömsödo;
- Kelias Nr.71;
- Kelio Nr.76 atkarpos tarp sankryžų su keliais Nr. 71 ir Nr. 7 bei tarp Zalaapati ir sankryžos su keliu Nr. 71;
- KeliasNr.55 tarp Alsonyek ir Baja;
- KeliasNr.82 tarp sankryžos su Nr.8 ir Veszpremvarsany;
- KeliasNr.84 tarp Sumego sankryžos su keliu Nr.71;
- KeliasNr.33 tarp Dormando ir Debreceno;
- KeliasNr.86 tarp Janossomorja ir Nemesbödo bei tarp Körmendo ir Zalabaksa;
- KeliasNr.37 tarp Miskolco ir Satoraljaujhely;
- KeliasNr.38 tarp sankryžos su keliu Nr.37 ir Rakamaz
Norintys gauti leidimą judėti Vengrijos keliais apribojimų metu turi kreiptis į atitinkamos transporto institucijas adresu: Nemzeti Közlekedesi Hatosag Pf 08 1389 Budapest Pf. 102, www.nkh.hu.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Transporto priemonių, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 tonos, vairuotojai nuo ateinančių metų sausio 1 d. privalės mokėti didesnį kelių mokestį. Austrijos automagistralių eksploatavimo kompanijos „Asfinag“ duomenimis, mokesčio tarifas sunkvežimiams ir autobusams vidutiniškai didės apie 3 proc.
 
Be to, nuo 2013 m. sausio 1 d. bus padidintas ir specialaus mokesčio automagistralėje A12 tarifas. Tarp Kufstein (Kufšteino) ir kelių sankirtos Innsbrukas – Amras 75 km ruože bus taikoma kelių mokesčio priemoka kiekvienam nuvažiuotam kilometrui. Bendras kelių mokesčio dydis nuo sausio 1 d. čia išaugs apie 15 proc., iki 2015 m.- apie 25 proc. Gautos pajamos iš padidinto mokesčio, pasak “Asfinag” administracijos, bus skirtos Brenner tunelio finansavimui.
 
Austrijoje kelių mokesčio dydis sunkiasvorėms transporto priemonėms priklauso nuo jų ašių skaičiaus, euro emisijos klasės ir nuvažiuoto atstumo. Sunkiasvorės transporto priemonės pagal emisijos klasę Austrijoje suskirstytos į 4 grupes, pagal ašių skaičių – į 3 kategorijas.
 

Konkretūs kelių mokesčio tarifai nurodyti lentelėje.

 
Nurodyti mokesčio tarifai, Austrijoje įsigaliosiantys nuo 2013 m. sausio 1 d. transporto priemonėms, kurių bendroji masė daugiau kaip 3,5 tonos. Tarifai eurais už 1km, įskaitant 20 proc. PVM.
 
Galioja visoms transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, – visiems sunkvežimiams, autobusams ir mobiliems gyvenamiesiems nameliams visose Austrijos automagistralėse ir greitkeliuose.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pirmuosius žiemos bandymus patyrė ir vairuotojai, ir kelininkai. Pastarieji teigia, kad žiemai yra pasirengę tiek, kiek lėšų buvo skirta. Iki šios dienos valstybinės reikšmės keliais važiuojantys vairuotojai didesnių priekaištų kelininkams neturėjo.
 
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus duomenimis, šiųmetiniams žiemos darbams valstybinės įmonės, atsakingos už valstybinių kelių priežiūrą (už miestų gatves atsakingos savivaldybių atitinkamos tarnybos!), yra sukaupusios daugiau kaip 40 tūkst. tonų techninės druskos ir 60 tūkst. kubinių metrų smėlio ir druskos mišinio, kurių sandėliai vėl papildomi antroje žiemos pusėje.
 
Keliams nuo sniego ir ledo vaduoti parengta 900 kelių valymo ir barstymo mechanizmų, iš kurių 150 šlapios druskos ir 50 specializuotų smėlio barstytuvų. Vairuotojams pravartu žinoti, kad esant stipriam pustymui ar pūgai, atviruose kelio ruožuose danga gali būti nebarstoma, siekiant neleisti susidaryti dar storesniam sniego sluoksniui ant dangos. Todėl važiuojant tokiu keliu, reikia būti labai atidžiam ir pasirinkti saugų greitį.
 
Anot LAKD kelių priežiūros specialistų, didžiausias vargas laukia kilus pūgai, pustant ar esant lijundrai. Tad patyrę kelių prižiūrėtojai žino, kurie ruožai greičiau apledėja ar užpustomi sniegu tuomet išilgai kelio stato sniegatvores, efektyviai mažinančias kelių valymo išlaidas. O jos nemenkos. Vienas automobilinis barstytuvas, vežantis 8,9 tonas druskos, per dvi valandas vieno reiso metu nuvalo ir pabarsto 30 km kelio. Vieno reiso kaina 3 tūkst. litų. Vieną kartą pabarstyti visus pagrindinius šalies kelius kainuoja apie 1 mln. litų. Nuvalyti ir  pabarstyti kelius pasnigus reikia 3,4 valandų. Iš viso Lietuvoje žiemą nuolat barstoma apie 9 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių.
 
Tikėtina, vairuotojams bus pravartu žinoti, kad tam pačiam kiekiui ledo ištirpdyti esant -5 C reikia 2 kartus, esant -10 C - 3 kartus, o esant -15 C - net 8 kartus daugiau druskos nei esant -2 C. Esant temperatūrai, žemesnei nei -15 C, valgomoji druska (NaCl) ledo ar sniego nebetirpdo visiškai.
 
Visose kelių priežiūros mašinose yra įmontuoti GPS įrenginiai. Tad visų mašinų judėjimas matomas viename valdymo centre.
 
Ir bene svarbiausia žinia vairuotojams – visa pagrindinė informacija yra nuolat atnaujinama LAKD Eismo informacijos centro puslapyje www.eismoinfo.lt. Vairuotojų patogumui taip pat skelbiame atsakingų tarnybų budėtojų telefonus, kuriais galima skambinti visą parą.
 
LAKD Eismo informacijos centras: tel. (8 5) 2329677; mob. tel. (8 615) 49300

Gruodžio 4 d. ateityje gali tapti svarbia data vežėjams. Būtent šią dieną Europos Komisijoje buvo svarstomos ateities mokamų kelių perspektyvos, vizijos ir galimi pasikeitimai, kurie neišvengiamai palies visus besinaudojančius keliais.

Tiesa, panašu, kad kelti mokesčių niekas nežada, atvirkščiai, bus ieškoma galimybių dirbti efektyviau. Apie tai kas vyko Europos Komisijoje gruodžio 4 d. ir ko galima tikėtis ateityje, mintimis pasidalino Transporto atašė Lietuvos Nuolatinėje atstovybėje ES Nerijus Kaučikas.

Ko laukti ateityje?

N. Kaučikas akcentuoja, kad kol kas nėra priiminėjami kažkokie sprendimai ar brėžiamos ateities gairės. Daugiau kalbama apie pačias idėjas: „šiandien Europos Komisija (toliau – EK) neformuluoja gairių, o pateikia politikos idėjas, kurias siekia aptarti su plačiu suinteresuotų sektoriaus veikėjų ratu.“

Pagrindinės priežastys, kodėl reikia mastyti apie naują apmokestinamų kelių koncepciją yra ateityje sumažėsiančios finansinės įplaukos: „Pirma, krizė suvaržė šalių biudžetus ir kelių transporto infrastruktūros finansavimui investicijos iš biudžetų ženkliai sumenko. Horizonte nesimato, kad viešų lėšų padaugės. Taigi klausimas – kaip surasti pakankamus kelių transporto finansavimo šaltinius? Antras dalykas – perspektyvoje didėjant energijos efektyvumui ir alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms, pajamos iš akcizo mokesčio, kuriuo yra apmokestintas naftos pagrindu išgaunamas kuras, mažės. Taigi, biudžeto pajamos, skirtos kelių transporto infrastruktūrai plėtoti ir prižiūrėti, vėlgi mažės. Atitinkamai, tenka ieškoti alternatyvų ilgalaikėje perspektyvoje, kad sukurta Europoje kelių transporto infrastruktūra ir tinklas nenusidėvėtų dėl nepakankamo finansavimo. Arba kaip sakė EP Transporto komiteto vicepirmininkas D.Riquet, visuomenės turi apsispręsti – jeigu nori turėti gerus kelius, turi būti pasiruošusios už tai mokėti. Ir tai yra svarbūs politiniai sprendimai, kuriuos reikia padaryti.“

Kaip ateityje galėtų keistis kelių mokesčiai? Buvo svarstomos įvairios alternatyvos: „Viena iš alternatyvų – infrastruktūros naudotojo mokestis, kuriuose atsispindėtų „realus“ pasinaudojimas infrastruktūra bei grūsčių ir taršos sukelti kaštai, pastarieji vadinami išoriniai kaštai, o iniciatyva apibūdinama kaip „išorinių kaštų įtraukimas/internalizavimas“. Šis mokestis, kartu su privataus kapitalo pritraukimu (PPP) į infrastruktūros projektų plėtrą ir būtų tas instrumentas, kuriuo būtų sprendžiama kelių transporto infrastruktūros priežiūros finansavimo ir naujos infrastruktūros plėtimo finansavimo problema. Žinoma, surinkus šį mokestį, būtina sąlyga – pajamų iš šio mokesčio nukreipimas arba rezervavimas tiesiai į kelių transporto infrastruktūros finansavimą.“

Taip pat akcentuota turbūt didžiausias nepatogumas šiuo metu mokantiems už kelius, tai skirtingos elektroninės pinigų surinkimo sistemos. „Kita praktinė problema su kelių mokesčių sistema Europoje – skirtingos ES šalys taiko skirtingas elektronines rinkliavų už kelius surinkimo sistemas, kurios taikomos komercinėms krovininių gabenimo transporto priemonėms. Vilkikų vairuotojams tenka panaudoti kelis elektroninius prietaisus arba sustoti prie daugybės šlagbaumų, norint susimokėti rinkliavas. EK būtent čia mato galimybę pagerinti situaciją ir sukurti europinę pridėtinę vertę.“ – teigia N. Kaučikas. Taigi ateityje galima laukti pasikeitimų šioje srityje ir tikėtis, kad vilkikų vairuotojais nebebus aprūpinti skirtingais prietaisais, o ir pačios procedūros visoje Europoje taps identiškos ir vienodos.

Kitas svarbus aspektas, paliesiantis daugumą Europos gyventojų ir galbūt sumažinsiąs vežėjų naštą – lengvųjų automobilių apmokestinimas. Galima kalbėti kaip tik norime, bet šios transporto priemonės taip pat teršia orą, nors ir ne taip smarkiai kaip vilkikai. Bet kokiu atveju principas: teršėjas – moka, šiuo metu yra šiek tiek iškreiptas. Apie galimą lengvųjų automobilių apmokestinimą užsimena ir N. Kaučikas: „EK šiandien atsargiai kalba apie privalomą lengvųjų automobilių apmokestinimą. Vis dėlto, jeigu EK rimtai ateityje svarstys tokią galimybę, tai viena iš galimybių – įtvirtinti tam tikrus principus ES lygiu, kuriais reikės vadovautis nustatant mokesčius lengviesiems automobiliams, pačių mokesčių įvedimo galimybę paliekant nuspręsti Valstybėms narėms. Tie principai: skaidrumas, nediskriminacija ir surinktų lėšų panaudojimas transporto problemoms spręsti. Tikslas – vairuotojai turi aiškiai žinoti, už ką moka ir būti tikri, kad jų mokami pinigai skiriami konkrečių problemų sprendimui.“

Ar gyvensime geriau?

Kadangi šiai dienai pasiūlymai tėra diskusijų lygyje ir nėra įtvirtinti teisiniais aktais, kalbėti apie realią naudą yra sunku. Bet kokiu atveju, visi pasisakę ekspertai užsiminė, kad naujoji tvarka turi būti naudinga besinaudojantiems keliais: „Dauguma pasiūlymų siekia vieno paprasto tikslo – kad ES šalyse būtų sukurta pačius piliečius tenkinanti kelių transporto infrastruktūra ir kad nepakankamas finansavimas nesugadintų jau dabar pasiektos kokybės. Renginyje absoliuti dauguma kalbėjusių suinteresuotų veikėjų pritarė principui, kad svarstant naujus kelių mokesčių principus, neturi būti bendros mokesčių naštos padidėjimo. Tai reiškia, kad praktiškai turėtų įvykti bendras vairuotojų mokamų mokesčių perskirstymas, bet ne jų padidėjimas. Taip pat sektoriaus atstovai vienbalsiai pabrėžė, jog būtina užtikrinti, kad pajamos iš mokesčių turi būti nukreipiamos arba rezervuotos tiesiai į kelių transporto infrastruktūros finansavimą. Šiandienos Lietuvos kontekste tai atitiktų iniciatyvą grąžinti surenkamo akcizo mokesčio lygį į kelių fondą, ko pasekmė būtų mažiau duobių ir geriau prižiūrimi keliai.“

Ar laimės vežėjai?

Suvienodintos techninės mokesčių sistemų sąlygos Europos Sąjungoje būtų svarbi paspirtis Lietuvos vežėjams, konkurencingiems šioje rinkoje. Šiandien vilkikų vairuotojams tenka panaudoti kelis elektroninius prietaisus arba sustoti prie daugybės šlagbaumų, norint susimokėti rinkliavas. Būtų taupomas laikas, o laikas kaip žinia – pinigai.

Dar svarbu paminėti, kad bet kokia EK iniciatyva kelių mokesčių srityje bus teikiama kartu su iniciatyvomis atverti plačiau ES vidaus kelių transporto rinką, tarp kurių – ir kabotažo operacijų ribojimų laipsniškas naikinimas. Ši iniciatyva kartu su harmonizuotomis elektroninių rinkliavų sistemos neabejotinai palengvins Lietuvos vežėjų veiklos sąlygas ES.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Siūloma padidinti baudas už vairavimą išgėrus iki 200 tūkst. rublių (17 tūkst. Lt.). Toks įstatymo projektas jau užregistruotas ir belieka laukti ką nuspręs Rusijos valdžia.

Taip pat siūlomos ir kitos naujos baudos. Siūloma skaičiuoti baudą procentais nuo metinių pajamų, skirti iki 480 valandų visuomenei naudingo darbo ar arešto iki 6 mėnesių.

Už vairavimą išgėrus šiuo metu skiriamos baudos iki 50 tūkst. rublių (4 250 Lt.) ir teisės vairuoti transporto priemonę iki dviejų metų praradimas.

Jei automobilis perduodamas vairuoti neblaiviam asmeniui, tuomet bauda siekia 10 tūkst. rublių (850 lt.) ir teisės vairuoti transporto priemonę iki dviejų metų praradimas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiandien Lietuvos paštas atidaro dar du atnaujintus paštus – Kauno 33-ąjį ir Rokiškio paštą. Iš viso šiemet Lietuvos paštas rekonstravo devynis paštus: du  Vilniuje ir po vieną Kaune, Klaipėdoje, Ukmergėje, Palangoje, Varėnoje, Naujojoje Akmenėje ir Rokiškyje.
„Šiuo metu Lietuvos paštas turi daugiau kaip 700 paštų visoje Lietuvoje. Daugelio paštų būklė nebeatitinka šiuolaikinių standartų, todėl stengiamės atnaujinti kuo daugiau paštų ne tik didžiuosiuose, bet ir mažesniuose miestuose“, – sakė Lietuvos pašto Tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.

Iki šiol Rotušės a. 29 veikęs Kauno 33-asis paštas buvo perkeltas į naujas patalpas prekybos centre „Iki“, adresu Jonavos g. 3. Perkėlus paštą į naujas ir šiuolaikiškai įrengtas patalpas, gyventojai pašto paslaugomis galės naudotis ilgiau. Darbo dienomis šis paštas veiks nuo 10 iki 20 val., šeštadienį–sekmadienį – nuo 10 iki 16 val.

Rokiškio paštas veiks tose pačiose patalpose, adresu Respublikos g. 92. Pašto darbo laikas lieka toks pats: pirmadieniais-penktadieniais paštas dirbs nuo 7.30 iki 17.30 val., šeštadieniais – nuo 7.30 iki 13 val. Sekmadieniais Rokiškio paštas nedirbs.
Rokiškio pašte buvo sumontuotos naujos šildymo bei vėdinimo sistemos, pakeisti langai, šiuolaikiškai ir moderniai įrengta klientų aptarnavimo salė, tarnybinės patalpos ir kt.

Paštuose bus galima naudotis visomis įprastomis Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis: išsiųsti korespondencijos siuntas, siuntinius, pasinaudoti pasiuntinių paslaugomis, užsiprenumeruoti periodinių leidinių, sumokėti įmokas, mokesčius, pasinaudoti draudimo ar išperkamosios nuomos paslaugomis, pašto perlaida išsiųsti ar gauti pinigų ir t. t.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas taip pat teikia logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas