„Volvo Trucks“ sukūrė degalus taupančią sistemą „I–See“. Jos veikimas pagrįstas transporto priemonės sukuriamos kinetinės energijos įkalnėse ir nuokalnėse panaudojimu. Įdiegus šią sistemą, transporto įmonės degalų sąnaudas gali sumažinti iki 5 proc.

„I-See“ sistema yra sujungta su transmisijos giroskopu ir skaitmeniniu būdu surenka informaciją apie kelio reljefą. Sistemos patikimumą didina tai, jog ji nėra priklausoma nuo žemėlapiuose pateikiamų duomenų, o visada remiasi pačia naujausia kelių reljefo informacija. „I-See“ atmintyje saugoma maždaug 4.000 kalvotų vietovių arba apie 5.000 km kelio duomenų.


„Sistema „I-See“, sujungta su sunkvežimio nuolatinio važiavimo greičio palaikymo sistema, įkalnėse ir nuokalnėse perima pavarų perjungimo, droselinės sklendės ir stabdžių valdymą bei užtikrina, kad visi šie įrenginiai užtikrintų efektyvų degalų panaudojimą. „I-See“ pasirūpina, kad sunkvežimio variklis kuo daugiau laiko veiktų laisvąja eiga, todėl kai kuriuose kelio ruožuose jis visiškai nenaudoja degalų“, – paaiškina „Volvo Trucks“ gaminių vadovas Hayder Wokil.


Didžiausias poveikis – kalvotose vietovėse


Tam, kad kinetinė energija būtų kuo efektyviau išnaudota, „I-See“ sistema atlieka šešias skirtingas operacijas. Pavyzdžiui, „I-See“ padidina sunkvežimio greitį prieš įkalnes, leidžia jam kuo ilgiau važiuoti aukščiausia pavara ir nuokalnėse įjungia laisvosios eigos režimą, panaudojant transporto priemonės svorį kaip varomąją jėgą.


„I-See“ geriausiai veikia ten, kur kelio reljefas yra kalvotas. Vidutinio ilgio ir statumo nuokalnėse „I-See“ užtikrina, kad ilgus kelio ruožus sunkvežimis įveiktų laisvąja eiga, nenaudodamas variklio“, – sako Anders Eriksson, „I-See“ sistemos projektavimo atsakingasis asmuo.


Kiti svarbūs veiksniai yra oro pasipriešinimas ir sunkvežimio svoris. Taigi, sistema privalo stebėti ir apdoroti labai daug informacijos. Daugeliui „I-See“ išbandžiusių vairuotojų šios sistemos važiavimo valdymo stilius pasirodys pažįstamas.


„I-See“ mėgdžioja gerų vairuotojų vairavimo stilių, kurie stengiasi išnaudoti sunkvežimio kinetinę energiją, laiku padidina greitį ir pavaras perjungia tik tada, kai to tikrai reikia, – sako H. Wokil. – Tačiau, priešingai nei vairuotojas, „I-See“ niekada nepavargsta – ji yra tarsi autopilotas.“


A. Eriksson taip pat pastebi, kad ši sistema taupo ne vien degalus. „Pavyzdžiui, įdiegus „I-See“ ne taip greitai susidėvi stabdžiai ir padangos – o tai dar labiau padeda saugoti aplinką“, – sako jis.


„I-See“ bus siūloma nuo 2013 m.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Susisiekimo ministerija steigia Transporto mokslo ir informacinių technologijų tarybą, kurioje dalyvausiantys Lietuvos mokslininkai padės ministerijai priimti strateginius sprendimus valstybės politikos formavimo, transporto ir informacinės visuomenės plėtros srityse.

Akademinės bendruomenės pagalba bus naudojamasi siekiant geriausių rezultatų, kuriant šiuolaikišką, subalansuotą, saugią, aplinkai draugišką susisiekimo sistemą ir modernią informacinę visuomenę.


„Norime pasitelkti į pagalbą akademinę bendruomenę – geriausius savo sričių ekspertus, dirbančius transporto ir informacinių technologijų srityse ir galinčius išsakyti savo nuomonę įvairiais strateginiais klausimais. Lietuvos mokslininkai ir dabar dalyvauja įvairiose mūsų darbo grupėse, rengia studijas, dalinasi informacija, tačiau Tarybos sudarymas labiau sustiprins mūsų ryšius, užtikrins nuolatinį dialogą su Lietuvos mokslininkais“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.


Aukštos kompetencijos savo sričių ekspertus ir potencialius kandidatus į Transporto mokslo ir informacinių technologijų tarybą Susisiekimo ministerijai rekomendavo Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba, asocijuotos mokslininkų organizacijos, kitos institucijos. Ministras pakvietė 22 skirtingų sričių mokslininkus, ekspertus prisijungti prie Tarybos veiklos ir kartu bendradarbiauti šalies labui.


Trečiadienį Susisiekimo ministerijoje įvyks steigiamasis Tarybos posėdis.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Šiandien, birželio 26 d., Vilniuje vyksta AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotas forumas „Logistikos centrų reikšmė transporto sistemos efektyvumui. Vilniaus viešojo logistikos centro pristatymas“. Renginio tikslas – pristatyti naujausią ir aktualiausią informaciją apie Vilniaus viešojo logistikos centro (Vilniaus VLC) projektą, VšĮ ,,Vilniaus logistikos parkas“ veiklą, šios įstaigos siūlomas galimybes investuotojams, suprojektuoto intermodalinio terminalo charakteristikas, pajėgumus, paslaugas bei privalumus.

„Logistikos centrų steigimas yra ypatingai svarbus šalies ekonomikos plėtrai ir transporto sektoriaus vystymuisi, – sveikindamas forumo dalyvius sakė Ministro Pirmininko patarėjas Algirdas Šakalys. – Tikimės bendradarbiavimo su Europos Sąjungos bei kitų valstybių verslo atstovais bei manome, kad logistikos centrai Lietuvoje bus efektyvūs prekybos ryšių tarp Europos ir Azijos aptarnavimo mazgai“.


Kreipdamasis į forumo dalyvius Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras Arūnas Štaras pabrėžė, kad logistika yra ir bus viena svarbiausių transporto sistemos sudedamųjų dalių. „Logistikos dėka galime sukurti pagrindą plėtotis greitam, saugiam ir aplinką saugančiam krovinių vežimui, o šis renginys parodo, kad logistikos centrai bei jų plėtra Baltijos šalių regione turi didelį potencialą“, – teigė A. Štaras. Viceministras taip pat sakė galintis drąsiai konstatuoti, kad 2013 m. bus pradėti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių logistikos centrų statybos darbai.


„Intermodaliniai pervežimai mūsų bendrovei pastaraisiais metais yra pagrindinė plėtros kryptis, – tvirtino AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. – Viešųjų logistikos centrų steigimas yra vienas iš ambicingiausių Lietuvos transporto sistemos projektų ir jis tampa realybe – kitąmet pradėsime Vilniaus viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo ir kitos susijusios infrastruktūros rangos darbus“. S. Dailydka pažymėjo ir tai, kad terminalas turėtų pradėti veikti jau 2014 metais.


Vykstančio forumo dalyvius, investuotojus, verslo atstovus, nekilnojamojo turto plėtotojus, kolegas ir partnerius iš Lietuvos bei užsienio, įgyvendinančius ar dalyvaujančius analogiškuose projektuose, tikimasi sudominti Vilniaus VLC bei Lietuvos transporto sistemos teikiamais privalumais ir nauda, supažindinti viešąją erdvę su Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis remiamu projektu. Bus siekiama pasidalinti praktine patirtimi logistinių projektų srityje su Lietuvos ir užsienio kolegomis, nustatyti šiandieninius ir būsimus verslo poreikius bei tolimesnes projekto plėtros kryptis. Taip pat kartu su valdymo institucijomis aptarti Vilniaus VLC perspektyvas bei bendrų veiksmų galimybes, užtikrinsiančias projekto sėkmę.


Steigiamas Vilniaus VLC atneš neįkainojamą naudą regionui, paskatins miesto infrastruktūros bei smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, sukurs daug naujų darbo vietų, pagerins verslo sąlygas regione. Tai bus naudinga ne tik partneriams ir investuotojams, bet ir visai Lietuvos transporto sistemai, kadangi bus skatinama krovinius vežti geležinkeliais. Projektas prisidės ir prie Europos ,,žaliųjų koridorių“ koncepcijos įgyvendinimo, nes didesnę krovinių vežimų dalį sudarys būtent intermodaliniai vežimai geležinkelių transportu tarptautiniais koridoriais.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

480 tarnybinių policijos automobilių jau prisijungė prie Policijos departamento ir Vilniaus Lietuvos Tūkstantmečio Rotary klubo socialinės akcijos „Aš neimu kyšio”.

Tiek tarnybinių automobilių visoje šalyje jau važinėja prisiklijavę lipdukus „Aš neimu kyšio”. Po kiekvieno karto, kai užfiksuotas bandymas papirkti pareigūnus ir pradedamas ikiteisminis tyrimas, ant tarnybinio automobilio galinių durelių stiklo atsiranda lipdukas „Pagautas siūlant kyšį”.


Daugiausiai prie akcijos prisijungusių tarnybinių policijos automobilių yra Marijampolės apskrityje – 75, Kauno – 71, Klaipėdos – 50. Tai – socialinė ir savanoriška akcija. Prieš dalyvaudami akcijoje pareigūnai raštu deklaravo, kad sutinka dalyvauti akcijoje ir prisiklijuoti lipduką. Svarbiausias šio socialinio projekto tikslas – pakeisti žmonių požiūrį į kyšininkavimą.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Valstybės sprendimui statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdos visuomenė aštriai neprieštarauja. Tačiau projektas aukštyn kojom verčia uosto strategiją ir vadinamas perspektyvos žudiku, rašo “Lietuvos žinios”.

Kompanijos “Fluor” kartu su Lietuvos advokatų kontora parengtas ir birželio 14 dieną uosto direkciją pasiekęs sutarties dėl infrastruktūros statybos projektas sukėlė pasipiktinimą. Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas nesutinka tokio varianto pasirašyti.


“Pagal pirminį grafiką jau vėluojame. Sutartis turėjo atsirasti iki balandžio 1 dienos. Mes nutarėme samdyti ekspertus “West ekspert” už 15 tūkst. litų. Šie nustatė, kad sutartis neteisinga teisiškai. Visiškai ignoruojami direkcijos strateginiai planai. Pasirašiusi tokią sutartį direkcija jau po mėnesio turėtų atšaukti visus darbus. Tai reikštų uosto įstaigos reorganizaciją”, – aiškina E.Gentvilas.


Pasak E.Gentvilo, “Fluor” skaičiuoja, kad 171 mln. litų piršo statybai turėtų skirti uosto direkcija, “Klaipėdos nafta” – 51 mln. litų. Tačiau plėtoti infrastruktūrą privačiam operatoriui draudžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, nes tokia hibridinė infrastruktūra nepatenka į bendrosios uosto infrastruktūros sampratą.


Be to, ekspertai numato, kad uostas turėtų sienute aptverti Kiaulės Nugaros salą, o tai papildomai gali kainuoti apie 12 mln. litų, kurie projekte nenumatyti. Išlaidų atsiras ir dėl papildomų uosto gilinimo darbų, nes reikės prie Kiaulės Nugaros iškasti 1,5 mln. kubinių metrų grunto. Jau dabar aiškėja, kad gilinimas vėluos, nes nėra gauta aplinkosaugos sąlygų techniniam projektui.


Anot E.Gentvilo, kyla poreikis dėl SGD terminalo gilinti išorinį uosto įplaukos kanalą, todėl numatytoji iki 2030 metų uosto veiklos strategija netenka prasmės. Visam uostui šiam laikotarpiui investicijų numatoma mažiau, negu gali pareikalauti SGD terminalas.


Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pritaria, kad “Klaipėdos naftos” parengtas sutarties projektas yra netinkamas.


“Norime pozityviai spręsti šį klausimą, nes tai svarbus Lietuvai projektas, esame suinteresuoti jame dalyvauti. Tačiau kaip gali direkcija savo lėšomis finansuoti statybą, kuri nebus vieša infrastruktūra? Norime, kad susitarimai būtų paremti įstatymais”, – aiškino E.Masiulis.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiuo metu Klaipėdos uoste vyksta didžiuliai gilinimai. Per trumpą laiką į jūrą jau išplukdyta apie 1,5 milijono kubinių metrų grunto. Didžiausia Klaipėdos uosto problema yra tai, kad grunta tenka plukdyti labai toli. Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų yra du dampinigo arba grunto išpylimo rajonai.

Tolimasis sąvartynas yra už 20 kilometrų nuo uosto vartų.


Jis užima 17,8 kv. kilometrų. Iš uosto iškastas gruntas šiame sąvartyne gramzdinamas į 45–49 metrų gylį 1372 hektarų plote. Į šį rajoną plukdomi gilinant uostą iškasti moreniniai priemolio sluoksniai, taip pat sąnašinis smėlis ir dumblas.


Kitas jūros sąvartynas – artimasis dampingas, yra už 10 kilometrų nuo Klaipėdos uosto vartų. Jo zona – apie du kvadratiniai kilometrai. Į šį sąvartyną gramzdinamas tik smėlingas sąnašinis gruntas. Jis pilamas į 270 hektarų plotą, kur gylis yra nuo 28 iki 34 metrų.


Šiuo metu olandų kompanijai „Van Oord“ vykdo didžiausią visų laikų uosto gilinimą. Bus iškasta per 4,5 mln. kubinių metrų grunto. Jis gabenamas į tolimąjį dampingo rajoną.


Kaskart, kai Klaipėdos uoste vyksta gilinimai prasideda kalbos, kad gruntas nenuplukdomas į dampingo rajoną, o pilamas pakeliui. Netgi mokslininkai buvo išreiškę nuogąstavimų, kad jūroje išpilto grunto nešmenys išplaunami į krantą.


Mokslininkais ne visada galima tikėti, nes jie turi ir savų interesų, kad būtų užsakomi tyrimai apie išpilto grunto sklidimą Baltijos jūros dugne.


Tai kaip į jūrą plukdomas Klaipėdos uosto kanale iškastas gruntas seka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono tarnybos specialistai.


„Nuogąstavimų ir abejonių, kad gruntas gali būti išpilamas pakeliui į dampingo rajoną mūsų tarnybas pasiekė. Neturime jokių faktų, kad taip būtų daroma. Yra įvesta nuolatinė į jūrą plaukiančių ir gruntą plukdančių laivų kontrolė“, – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pavaduotojas Adomas Alekna.


Uosto priežiūros specialistai nuolat daro reidus ir tikrina kaip gruntas gabenamas į dampingo rajoną. Per laivų eismo sistemas stebima ar į dampingo rajoną plaukiantys laivai nebuvo stabtelėję. Anot A.Aleknos, tokių atvejų kol kas nepasitaikė.


Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas tikino, kad su rangovais, kurie gilina uostą, yra kalbėta apie tai, kad nebūtų piktnaudžiaujama išpilant gruntą jūroje nenuplukdžius į dampingo rajoną.


„Rangovai užtikrino, kad to nedarys. Mes jais tikime, nes tai yra rimta, viena geriausių pasaulyje gilinimo kompanijų“, – aiškino E.Gentvilas.


Kol uosto gruntas plukdomas toli į jūrą, dalis klaipėdiečių nesupranta, kodėl jis nepilamas jūroje netoli Girulių. Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą jūroje numatyta supilti dirbtinę salą ir pastatyti ten didelį pramogų kompleksą.


Dabar gal jau ir pavėluota gruntą pilti į būsimosios arba svajonių salos vietą. Tačiau Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos narė Ramunė Staševičiūtė prašė, kad bent gilinant uosto dalį dėl būsimojo Suskystintų gamtinių dujų terminalo, kai bus iškasta per vieną milijoną kubinių metrų grunto, jis būtų pilamas į salos vietą jūroje ties Klaipėda.


Ar tai įmanoma daryti, jei net neparuošti būsimosios pramogų salos projektai?


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” sausį-gegužę vežė 19,5 mln. tonų krovinių – 10,5 proc. mažiau nei pernai tais pačiais mėnesiais, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Tarptautiniais geležinkelių maršrutais vežtų krovinių palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 8,4 proc. iki 14,8 mln. tonų, vidaus maršrutais – 16,5 proc. iki 4,7 mln. tonų.

Per mėnesį – gegužę, palyginti su balandžiu – “Lietuvos geležinkelių” vežtų krovinių sumažėjo 11,1 proc., o palyginti su 2011-ųjų geguže – sumažėjo 16 proc. iki 3,748 mln. tonų.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Prabėgusi savaitė transporto sektoriuje buvo rami. Vienintelis svarbesnis įvykis buvo „Linavos“ pakartotinis Kongresas, kurio metu patvirtintas asociacijos biudžetas, pakeisti įstatai.

Savo pranešimus Kongrese skaitė prezidentas Algimantas Kondrusevičius, generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis, prezidiumo narys Vidas Augaitis pristatė „Linavos“ šių metų biudžetą. Asociacijos prezidentas taip pat vežėjams pristatė naujausius statistinius duomenis, kurie yra džiuginantys. Situacija transporto sektoriuje gerėja.

Ketvirtadienį Medininkų ir Šalčininkų pasienio postuose nuo 16:00 iki 20:00 streikavo Lietuvos pasienio pareigūnai, kurie preciziškai tikrino visas transporto priemones. Šiuose postuose išaugo lengvųjų automobilių eilės.

Praėjusią savaitę paskelbta ir apie tai, kad muitinės kriminalistai išaiškino nusikaltėlių grupuotę, kuri buvo įsteigusi dvi tarptautinių gabenimų įmones ir veždami prekes iš vakarų į rytus kartu gabendavo ir narkotines medžiagas.

Taip pat galima pasidžiaugti technikos naujovėmis. Praėjusią savaitę rinkai pristatytos net kelios naujos puspriekabės. „Kässbohrer“ pristatė universalią užuolaidinę puspriekabę, o „Lamberet“ ir „Kögel“ siūlo naujas šaldytuvines puspriekabes.

Taip pat vežėjams primename, kad jau šią savaitę – nuo sekmadienio – Prancūzijoje įsigalios reikalavimas su savimi transporto priemonėje turėti alkotesterį.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį visų rūšių transportu krovinių vežta 1,7 procento mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (2012 m. I ketv. – 24,0 mln. t, 2011 m. I ketv. – 24,4 mln. t).

Geležinkelių transportu vežta 48,2 procento, kelių – 44, jūrų – 7,3, vidaus vandenų transportu – 0,5, Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 0,001 procento visų krovinių. Palyginti su pirmuoju 2011 m. ketvirčiu, krovinių vežimas kelių transportu padidėjo 14,2 procento (2012 m. I ketv. – 10,5 mln. t, 2011 m. I ketv. – 9,2 mln. t), vidaus vandenų transportu – 7 procentais (2012 m. I ketv. –114,6 tūkst. t, 2011 m. I ketv. – 107,1 tūkst. t), bet mažiau krovinių vežta geležinkelių transportu – 11,5 procento (2012 m. I ketv. – 11,5 mln. t, 2011 m. I ketv. – 13 mln. t), jūrų transportu – 11,7 procento (2012 m. I ketv. – 1,8 mln. t, 2011 m. I ketv. – 2 mln. t) ir Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 53,1 procento (2012 m. I ketv. – 0,3 tūkst. t, 2011 m. I ketv. – 0,7 tūkst. t).

Geležinkelių transportu 2012 m. sausio–gegužės mėn. vežta 19,5 mln. tonų krovinių, tai 10,5 procento mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, iš jų vidaus vežimais – 16,5, o tarptautiniais – 8,4 procento mažiau (atitinkamai 4,7 ir 14,8 mln. tonų).

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2012 m. sausio–gegužės mėn. krovinių krova sudarė 16,8 mln. tonų ir sumažėjo 10,1 procento, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 14 mln. tonų krovinių, arba 8,4 procento mažiau, Būtingės terminale – 2,8 mln. tonų, arba 17,4 procento mažiau nei tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. Skystieji kroviniai sudarė 42,1 procento (7,1 mln. t), birieji – 31,2 procento (5,2 mln. t), bendrieji – 26,7 procento (4,5 mln. t) visų per¬krautų krovinių. Sumažėjo skystųjų (11,3 proc.), biriųjų (11,2 proc.) ir bendrųjų (6,6 proc.) krovinių krova (per 2011 m. penkis mėn. – atitinkamai 8 mln. t, 5,9 mln. t ir 4,8 mln. t). Palyginti su 2011 m. sausio–gegužės mėn., sumažėjo konteinerių (13,6 proc.), kelių transporto priemonių (1 proc.) ir prekinių vagonų (54,9 proc.) krova. Perkrauta 152,1 tūkst. konteinerių (TEU), 102,2 tūkst. kelių transporto priemonių ir 1,1 tūkst. prekinių vagonų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis rytoj Klaipėdoje JAV kariuomenės pervežimų pajėgų TRANSCOM vadovą generolą Williamą Fraserį supažindins su mūsų šalies galimybėmis aptarnauti JAV kariuomenės krovinius, vežamus iš ir į Afganistaną.

Lietuvos delegacijos susitikimas su JAV kariuomenės atstovais įvyks penktadienį 10.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybėje. Vėliau svečiams bus parodytas Klaipėdos konteinerių terminalas.

Pirmieji JAV kariuomenės kroviniai, vežami į Afganistaną, Lietuvą pasiekė 2010 m. gruodį. Jų gabenimas suintensyvėjo šiais metais po sausio mėnesį įvykusio E.Masiulio vizito į TRANSCOM būstinę Jungtinėse Valstijose.

2012 metais iki birželio per Klaipėdos jūrų uostą pervežti 3456 JAV kariuomenės konteineriai – tris kartus daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

„JAV kariuomenės atstovą norime supažindinti su mūsų galimybėmis aptarnauti didesnius krovinių srautus. Norime, kad daugiau krovinių per Lietuvą būtų vežama ne tik į Afganistaną, bet ir atgal. Ši niša dar nėra tinkamai išnaudota. Taip pat turime ieškoti galimybių gabenti JAV krovinius ir per Palangos oro uostą“, – sakė susisiekimo ministras.

Susitikime su TRANSCOM vadovu dalyvaus Klaipėdos jūrų uosto, Lietuvos geležinkelių, privačių kompanijų vadovai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kaimyninėje Baltarusijoje siekiama mažinti pažeidimų skaičių keliuose, dėl to pagrindinėse magistralėse diegiamos įvairios elektroninės sistemos. Vienos jų automatiškai fiksuos greitį, kitos – kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Greitis

Šiuo metu baigiama testuoti greičio matavimo sistema įrengta kelyje Brestas – Rusijos siena. Iš viso čia pastatyta 15 greitį fiksuojantys matuokliai. Jie išdėstyti 150, 287, 297, 306, 314, 322, 368, 388 kilometruose. Visuose šiose vietose yra po du greičio matuoklius, fiksuojančius transporto priemonių greitį judančių abejomis kryptimis. Tik 388 kilometre stovi vienas greičio matuoklis. Sistema visiškai turėtų pradėti veikti nuo šių metų liepos 1 d. Dirbdama bandomuoju režimu sistema kasdien fiksuoja maždaug po 1000 pažeidimų. Ateityje planuojama greičio matuoklių tinklą išplėsti.

Neleistini lenkimai

Taip pat naujos sistemos diegiamos kelyje Minskas – Mikaševičai. Šiame kelyje įvyksta daugiausiai priešpriešinių susidūrimų, dėl to čia įrengiami aparatai, kurie fiksuos neleistinose vietose lenkiančias transporto priemones. Šie prietaisai bus įrengti visose kelio ženklo „lenkimas draudžiamas“ galiojimo zonose. Vasarą turėtų būti atlikti bandymai. Jei toks sprendimas pasiteisins, tuomet ateityje tokių aparatų bus galima išvysti visoje Baltarusijos teritorijoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos Federacijos muitinė informuoja, kad ryšium su privalomo išankstinio informavimo įvedimu Muitų sąjungoje nuo 2012 m. birželio 17 d., gabenant prekes į Rusijos Federaciją, vairuotojas privalo pateikti muitinei unikalų identifikavimo numerį (уникальный идентификационный номер – УИН), kurį sudaro 38 ženklai.

Šis numeris yra pateikiamas kartu su brūkšniniu kodu, kuris ženkliai pagreitina atvykusios transporto priemonės įforminimo procedūrą.

Muitinei pateikiamos TIR knygelės numeris nepakeičia unikalaus identifikavimo numerio, kurį suteikia Rusijos muitinė. Vairuotojas, atvykęs į įvažiavimo į Rusijos Federaciją pasienio punktą, privalo turėti brūkšninį kodą kartu su identifikavimo numeriu, kurį suteikia Rusijos Federacijos muitinė gavusi vežėjo pateiktus duomenis ne anksčiau nei 2 val.iki autotransporto priemonės atvykimo. Rusijos Federacijos muitinė įspėja,kad dauguma vairuotojų,atvykę į pasienio kontrolės punktus neturi unikalaus identifikavimo numerio, kas sukelia daug nesusipratimų ir įtakoja pasienio muitinių pralaidumą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Viskas prasidėjo 1843 m., kai Charlesas Goodyearas sugebėjo iš gumos pašalinti sierą ir padidinti jos elastingumą. Gumos vulkanizacijos proceso metu buvo sukurtas mišinys, kuris buvo pradėtas plačiai naudoti įvairiose gyvenimo srityse. Tiesa, tol kol tai buvo pradėta naudoti automobilių padangoms gaminti dar teko gerokai luktelti.

Apie tai, kad naujasis gumos mišinys gali būti naudojamas padangoms, pirmasis įrodė Johnas Dunlopas. 1888 m. jis sukūrė slėginę padangą dviračiams. Ne už ilgo jo mintis perėmė ir automobilių gamintojai. 1895 m. Andre Michelinas išbandė slėginę padangą skirtą automobiliui. Nors bandymas nebuvo sėkmingas, tačiau pradžia buvo duota.

1903 Paulas Litchfieldas iš „Goodyear“ kompanijos užpatentavo pirmąją bekamerę padangą,tačiau ji buvo gana ilgai pamiršta ir tik 1954 m. pradėta aktyviai šią sritį vystyti. Dabar būtų sunku įsivaizduoti, kad padangos galėtų būti kitokios.

1908 m. Frankas Seiberlingas išrado padangas su grioveliais. Jų sukibimas su kelio danga iš karto pagerėjo. Šį išradimą reiktų vadinti protektoriaus pirmtaku. Nors jis ir buvo labai primityvus, tačiau leido gamintojams suprasti, koks svarbus yra padangos gumos išraižymas.

1910 m. „B.F. Goodrich“ kompanija dar labiau aptobulino gumos mišinį iš kurio buvo gaminamos padangos. Kompanija į gumą maišė anglį, o tai padarė padangas ilgaamžiškesnes.

1911 m. Philipas Strausas pristatė pirmąją vykusią slėginę kamerinę padangą automobiliams. Nuo tada visi padangų skeptikai buvo užčiaupti ir padangos pradėtos masiškai gaminti automobiliams ir sunkvežimiams.

Po visų šių patentų ir išradimų beliko tobulinti viską, kas jau buvo žinoma. Svarbesnių įvykių padangų istorijoje nebebuvo. Bėgant laikui jos darėsi vis geresnės, tačiau pagrindas nesikeitė. Viskas, kas buvo sugalvota 19 ir 20 amžių sandūroje ir lėmė padangų atsiradimą bei jų gamybos technologijas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Įvyko šių metų specialioji kontrolinė valstybinių kelių apžiūra, susumuoti jos rezultatai. Tokios apžiūros organizuojamos ne pirmi metai, jų metu Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pagal LAKD generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą Kelių priežiūros metodiką ir joje išdėstytas specialiųjų kontrolinių apžiūrų nuostatas patikrina valstybinės reikšmės automobilių kelių techninės priežiūros kokybę ir dangų techninę būklę. Apžiūra parodo, kaip valstybinės reikšmės keliai iškentėjo praėjusią žiemą ir pasitiko atėjusį pavasarį, kokių priemonių turi imtis kelius prižiūrinčios įmonės, kad jie pakeltų vis didėjančias vasaros ir visų metų apkrovas, intensyvėjantį mūsų dienų transporto eismą, ilgai tarnautų žmonių poreikiams.

Deja, sunkmetis situaciją pakoregavo. 2012 metų pavasario specialiosios kontrolinės kelių apžiūros rezultatai liudija, kad kelių defektų daugėja, o techninė būklė blogėja. Tai susiję su šalies finansinėmis galimybėmis, kurios sunkmečiu sumažėjo. Dėl to Kelių direkcijos specialistų sprendimais buvo sumažintos visų rūšių remonto ir periodinės priežiūros darbų apimtys valstybės keliuose. Be to, šiais metais užsitęsė žiema – dar balandį teko šalinti jos pasekmes.

Ypač didelės įtakos kelių techninei būklei ir dangų defektingumui turėjo tai, kad 2009, 2010 ir 2012 metais buvo atsisakyta dangų paprastojo remonto – paviršiaus apdaro įrengimo.

Apžiūros metu nustatytas dangų techninės būklės įvertis balais parodo, kokia reali kelių važiuojamosios dalies ir kelkraščių būklė 10 balų vizualaus vertinimo sistemoje. Vertintas dangos lygumas, vėžėtumas, išdaužų ir plyšių kiekis, skersiniai nuolydžiai ir kt.

Jeigu iki krizės pradžios vidutinė valstybinių kelių dangų techninė būklė dažniausiai buvo vertinama apie 7,5 balo, tai šiuo metu ji nukritusi 13,3 proc., iki 6,5 balo. Skirtinguose keliuose techninės būklės amplitudė yra tarp 10 ir 4.

Šiek tiek geresnė kelio ženklų ir kitų kelio elementų (autobusų stotelių, automobilių stovėjimo aikštelių, apšvietimo stulpų ir pan.) būklė. Šiems elementams praeinantis sunkmetis neturėjo tokios didelės negatyvios įtakos. Čia neigiamas pokytis nesiekia 10 procentų.

LAKD

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis rytoj Klaipėdoje JAV kariuomenės pervežimų pajėgų TRANSCOM vadovą generolą Williamą Fraserį supažindins su mūsų šalies galimybėmis aptarnauti JAV kariuomenės krovinius, vežamus iš ir į Afganistaną.

Lietuvos delegacijos susitikimas su JAV kariuomenės atstovais įvyks penktadienį 10.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybėje. Vėliau svečiams bus parodytas Klaipėdos konteinerių terminalas.   


Pirmieji JAV kariuomenės kroviniai, vežami į Afganistaną, Lietuvą pasiekė 2010 m. gruodį. Jų gabenimas suintensyvėjo šiais metais po sausio mėnesį įvykusio E.Masiulio vizito į TRANSCOM būstinę Jungtinėse Valstijose.


2012 metais iki birželio per Klaipėdos jūrų uostą pervežti 3456 JAV kariuomenės konteineriai – tris kartus daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.


„JAV kariuomenės atstovą norime supažindinti su mūsų galimybėmis aptarnauti didesnius krovinių srautus. Norime, kad daugiau krovinių per Lietuvą būtų vežama ne tik į Afganistaną, bet ir atgal. Ši niša dar nėra tinkamai išnaudota. Taip pat turime ieškoti galimybių gabenti JAV krovinius ir per Palangos oro uostą“, - sakė susisiekimo ministras.

Susitikime su TRANSCOM vadovu dalyvaus Klaipėdos jūrų uosto, Lietuvos geležinkelių, privačių kompanijų vadovai.


VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt