Po truputį senka Rusijos valdžios atstovų kantrybė ir jie nusiteikę padaryti galą betvarkei keliuose. Parlamentaras Vitalijus Milonovas užregistravo kelių eismo taisyklių pataisas, pagal kurias vairuotojams įvažiavusiems į pilną TP sankryžą ar degant geltonam šviesoforo signalui, būtų atimamos teisės.
Vairuotojai netektų teisės vairuoti TP nuo 3 iki 5 mėnesių. V. Milonovas taip pat siūlo už šį nusižengimą skirti ne 1 tūkst. rublių baudą, kaip numatyta dabar, o 5 tūkst. (4250 lt.).
Parlamentaro teigimu, šis nusižengimas yra vienas iš tų, kuris ir suformuoja didžiules spūstis Rusijos miestuose. Būna situacijų, kai dėl sankryžoje užstrigusių automobilių negali judėti kitos TP, kurios galėtų atlaisvinti miesto centrą, tačiau būna priverstos stovėti. Dauguma miestų sankryžų dėl to tenka reguliuoti policijos pareigūnams.
Ir nors Rusijos kelių eismo taisyklėse yra numatytas draudimas įvažiuoti į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, tačiau patys policijos pareigūnai teigia, kad praktikoje nubausti už tai yra gerokai sunkiau.
Viskas turėtų gerokai pasikeisti kuomet šiuos pažeidimus automatiškai pradės fiksuoti speciali įranga: kameros ir naujos kartos šviesoforai. Planuojama, kad tai nutiks artimiausioje ateityje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvoje protarpiais sninga arba snyguriuoja bei vietomis pusto pažeme.
Magistralinių ir krašto kelių dangos provėžotos, padengtos privažinėto sniego sluoksniu, vietomis susiformavę sniego liežuviai. Magistraliniai ir krašto keliai yra valomi didžiojoje šalies teritorijoje, o slidūs ir pavojingi ruožai taip pat ir barstomi.
Rajoniniuose keliuose situacija sudėtingiausia, čia yra užpustytų kelių ruožų, kurie neišvažiuojami. Iš viso Lietuvoje neišvažiuojamų ir sunkiai išvažiuojamų rajoninių kelių yra 13 proc. Daugiausiai Panevėžio (40 proc.), Marijampolės (30 proc.) ir Alytaus (27 proc.) apskrityse. Likusių rajoninių kelių dangos padengtos prispausto sniego sluoksniu, slidžios. Visoje šalyje rajoniniai keliai yra valomi.
Vairuotojų prašytume atsižvelgti į meteorologines sąlygas ir pasirinkti saugų greitį.
LAKD Eismo informacijos centras
„Volvo Group“ vadovybė priėmė sprendimą atlikti visų aptarnavimo stočių su „Volvo Trucks“ ir „Renault Trucks“ prekiniais ženklais auditą. Bus siekiama išsiaiškinti kokios yra galimybės didinti aptarnavimo centrų tankį ir gerinti kokybę pagal klientų poreikius.
Šiuo metu „Volvo Group“ priklauso jau minėti du sunkvežimių aptarnavimo centrai. Ateityje planuojama vienoje rinkoje palikti abu tinklus tik tuo atveju, jei jie abu turės stiprias pozicijas rinkoje. Kitose rinkose bus svarstoma galimybė viena iš tinklų integruoti į kitą ir taip pagerinti klientų aptarnavimą ir padidinti centrų skaičių.
Audito metu taip pat tikimasi padidinti teikiamų paslaugų kokybę atsižvelgiant į klientų poreikius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo ateinančių metų pradžios Turkijoje važinėjančių vilkikų laukia keletas pasikeitimų. Už kelius ir tiltus dabar bus mokama pagal naują greito tranzito sistemą „HGS“.
Ši sistema pakeis iki šiol veikusią kortelių sistemą „KGS“, kuria naudotis nebebus galima. Vietoje jos reiks naudoti „OGS“ ir „HGS“ korteles. Ne Turkijoje registruotų transporto priemonių vairuotojai ar savininkai turi tapti „HGS“ sistemos naudotoju.
Įsigyjantiems šias korteles reikės nurodyti automobilio valstybinius numerius ir pateikti vairuotojo pasą. Jas papildyti bus galima pašto ir telegrafo skyriuose bei kompanijos „PPTMatics“ ofisuose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Naujosios Vyriausybės veiksmai, nukreipti į Lietuvos ekonomikos skatinimą, 2014-aisiais planuotą euro įvedimą gali pavėlinti mažiausiai metais. Prognozuojama, kad Lietuva prisijungimo prie euro zonos kriterijus anksčiausiai atitiks 2015 m., o svarbiausias iššūkis išliks infliacijos suvaldymas, teigiama audito ir verslo konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ kartu su „Oxford Economics“ atliktoje ketvirtinėje 2012 m. euro zonos ir jai nepriklausančių ES narių augimo prognozėje.
Prognozuojama, kad vidutinis infliacijos lygis Lietuvoje pasitinkant 2013-uosius viršys Mastrichto infliacijos kriterijų ir bus 3,2 procento. Deja, spartnesniam šio rodiklio mažėjimui ateityje trukdys kylančios energetinių išteklių kainos ir padidintas minimalus darbo užmokestis. Infliacija mažės vangiai ir nepaisant naujos valdžios pažadų mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, šildymui, keleivių vežimui, viešbučių paslaugoms. Pasak ekspertų, 2013 m. infliacijos lygis Lietuvoje sieks 2,8 procento.
„Ernst & Young“ ir „Oxford Economics“ ketvirtinėje prognozėje nurodo, kad Lietuvos ekonomika 2013 m. augs 3,3 proc., o šiemet – 3 procentais. BVP prieaugį kaip ir anksčiau lems pamažu stiprėjanti vidaus paklausa, taip pat iš lėto atsigaunantis eksportas ir investicijos. Pastebimesnis ekonomikos augimas numatomas 2014-2015 m. iki 5,5-6 procentų. Nepaisant to, didėjančios energijos sąnaudos išlieka dideliu rizikos faktoriumi vidutinės trukmės augimui, taip pat infliacijos, užsienio prekybos, o kartu ir mokėjimų balanso rodikliams, teigia ekspertai.
Prognozuojama, kad šalies mokėjimų balanso deficitas kasmet didės, o 2015 m. pasiek savo aukštumas ir bus 4 proc. nuo BVP. Šio deficito didėjimą Lietuvai pavyktų „amortizuoti“ aktyvesniu eksportu, jei nuo 2013 m. sparčiau atsigaus Europos eksporto rinkos ir valstybė daugiau dėmesio skirs tradicinių pramonės sektorių plėtros skatinimui.
Pasak Jono Akelio, „Ernst & Young“ vadovaujančio partnerio Baltijos šalyse, strateginė Lietuvos ekonomikos plėtros orientacija į vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius lėmė mažesnį valstybės dėmesį tradicinių pramonės sektorių, kaip chemijos, tekstilės, elektros įrangos, maisto ir kitų, skatinimui. „Aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir aukštųjų technologijų sektoriai bendroje Lietuvos eksporto struktūroje kol kas sudaro tik 3 proc. viso eksporto vertės. Likusi dalis priklauso tradicinės pramonės produkcijai. Dėl ženkliai didesnio „svorio“ bendroje ekonomikos struktūroje nedideli teigiami pokyčiai tradicinės pramonės veiklose – inovatyvumo, efektyvumo, vadybinių gebėjimų, pardavimų skatinime – vidutinės trukmės perspektyvoje gali turėti didelį teigiamą poveikį šalies ekonomikai“, – teigė jis.
Apie „Ernst & Young” euro zonos ekonomikos prognozę
Tai – nepriklausoma ir išsami euro zonos šalių ir jai nepriklausančių ES narių ekonomikų ketvirtinė apžvalga. Ji ruošiama ir atnaujinama vadovaujantis Europos centrinio banko prognozių modeliu bendradarbiaujant su „Oxford Economics“. Daugiau informacijos: www.ey.com/eef
Ernst & Young Baltic
2012-12-19
Transporto sektorius itin gerai gyveno iki krizės laikotarpio, tad neretai statistiniai duomenys lyginimai su prieškriziniu periodu.
Įmonių riziką vertinančios „Creditreform Lietuva“ palygino 2012 m. I pusmečio su 2008 I pusmečiu (prieš krizę) duomenis, kiek buvo pervežta krovinių ir kaip keitėsi kelių transporto įmonių. Duomenys atskleidė:
– Pervežtų krovinių sumažėjo 14%, krovinių apyvarta viršijo prieškrizinių 2008 m. lygį 9%
– Vidaus pervežimuose krovinių sumažėjo 35,7% , krovinių apyvarta sumažėjo 3,5%
– Pervežimuose į Lietuvą krovinių padaugėjo 4,7% krovinių apyvarta sumažėjo 0,8%
– Pervežimuose iš Lietuvos krovinių padaugėjo 32,2% krovinių apyvarta padidėjo 25,6%
– Tranzito tonažas išaugo 25,6 % , krovinių apyvarta viršijo prieškrizinį lygį.
Tranzitiniai kroviniai pervežimo kompanijoms yra svarbiausi ir atneša didžiausią pelną. 2012 m. I pusmetį tranzitiniai kroviniai sudarė 24% pervežtų krovinių tonomis (2008 m. –15% ). Iš viso per metus krovinių kiekis ir apyvarta augo 7 %.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Belgijos keliais važinėjantys vairuotojai ir vežėjai turėtų atkreipti dėmesį į šioje šalyje galiosiančius kitų metų sunkiojo transporto apribojimus.
Pirmiausiai, reikia paminėti, kad Belgijoje nebus visoje šalyje galiojančių draudimų važiuoti šventinėmis ar nedarbo dienomis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į kitus draudimus ypač jei krovinys yra negabaritinis.
Draudimai važiuoti automagistralėmis
• Negabaritinių krovinių vežimas draudžiamas nuo šeštadienio 06:00 iki pirmadienio 9:00.
• Negabaritiniai kroviniai kurių ilgis didesnis nei 30 m. arba aukštis didesnis nei 4,3 m arba plotis didesnis nei 3,5 m negali važinėti nuo 6:00 iki 21:00.
• Taip pat negabaritinių krovinių gabenimas draudžiamas sausio 1, gegužės 1, liepos 21, rugpjūčio 15, lapkričio 1, 11, ir gruodžio 25 dienomis bei nuo prieš tai esančios dienos 16:00. iki po to einančios dienos 09:00.
• Draudimas važiuoti nuo 6:00 iki 9:00 ir nuo 16:00 iki 21:00 galioja šiose automagistralių ruožuose:
• a. Žiedinis Antverpeno kelias R1, atkarpa tarp sankryžų №2 (Antwerpen-Noord) ir №6 (kairysis krantas).
• b. Žiedinis Briuselio kelias R0
• с. Šarlerua žiedas R9
• d. Automagistralė А604-А15 (atkarpa Seraing-Hognoul) ir Loncin sankryža Seraing-Hognoul kryptimi.
• е. Liege automagistralės atkarpa (atkarpa Е40/Е402-Е25) tarp Burenville (sankryža №33) ir Tilff (sankryža №42), o taip pat А003 tarp Loncin sankryžos ir Cheratte.
• Eismas draudžiamas nuo 06:00 iki 9:00 Briuselio kryptimi ir nuo 16:00 iki 21:00 priešinga krytimi šiuose keliuose:
• a. Automagistralėje А10 (Е40) Brussels-Oostende tarp Alost ir Briuselio;
• b. Automagistralėje А7 (Е19) Brussels-Mons tarp Hal ir Briuselio;
• c. Automagistralėje А3 (Е40) Brussels-Liege tarp Heverlee (sankryža E40/E314) ir Briuselio;
• d. Automagistralėje А1 (Е19) Brussels-Antwerp tarp Malines ir Briuselio;
• e. E411 (A4) Automagistralėje Brussels-Namur tarp Wavre (sankryža №8) ir Briuselio.
Draudimai kituose keliuose
• Megabaritinių krovinių vežimas draudžiamas nuo šeštadienio 6:00 iki pirmadienio 6:00.
• Jei negabaritinio krovinio plotis didesnis nei 4 m., arba ilgis didesnis nei 30 m., tuomet draudžiama važiuoti nuo 6:00 iki 21:00.
• Taip pat negabaritinių krovinių gabenimas draudžiamas sausio 1, gegužės 1, liepos 21, rugpjūčio 15, lapkričio 1, 11, ir gruodžio 25 dienomis bei nuo prieš tai esančios dienos 16:00. iki po to einančios dienos 06:00.
• Antverpene, Briugėje, Briuselyje, Šarlerua, Kortrijke, Gande, Hasselte, Lieže, Louvaine, Malinese, Monse, Namure, Ostendėje, Tournai ir Vervierse negalima gabenti negabaritinių krovinių nuo 07:00 iki 09:00 ir nuo 16:00 iki 18:00.
• Nuo birželio 27 d. iki rugsėjo 4 d. draudžiama negabaritinius krovinius gabenti penktadieniai nuo 15:00 iki 22:00.
Kiti reikalavimai
• Negabaritinius krovinius draudžiama gabenti kuomet keliai yra snieguoti arba apledėję, esant rūkui, lietui ar sniegui, kuomet matomumas ne didesnis nei 200 m.
• Negabaritinio krovinio vežėjas turi patikrinti kelią kuriuo bus gabenamas krovinys ne vėliau kaip likus 5 d. iki pervežimo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dėl siaučiančios pūgos eismo sąlygos sudėtingos. Vairuotojai, būkite atsargūs!
Vakarų ir vidurio Lietuvoje bei Alytaus apskrityje sninga arba snyguriuoja. Visoje šalies teritorijoje pusto pažeme.
Magistralinių ir krašto kelių dangos provėžotos, padengtos privažinėto sniego sluoksniu, vietomis susiformavę sniego liežuviai. Nuo ryto dirba visi regionai, Kauno regionas pradėjo 1:30 val., kiti apie 4:00 val. šiuo metu magistraliniai ir krašto keliai yra valomi Kauno, šiaulių bei Utenos apskrityse. Klaipėdos, Panevėžio, Telšių ir Vilniaus apskrityse valomi krašto keliai, kai kur slidūs ruožai barstomi.
Rajoniniuose keliuose situacija sudėtingiausia, čia yra užpustytų kelių ruožų, kurie neišvažiuojami. Iš viso Lietuvoje neišvažiuojamų ir sunkiai išvažiuojamų rajoninių kelių yra 10 proc. Daugiausiai Telšių (32 proc.), Kauno (17 proc.) ir Utenos (13 proc.) apskrityse. Likusių rajoninių kelių dangos padengtos prispausto sniego sluoksniu, slidžios. Visoje šalyje rajoniniai keliai valomi.
Dėl sudėtingų eismo sąlygų vairuotojų prašytume rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną, greitį, nes ant kelių yra susidariusių sniego liežuvių ir slidžių ruožų.
LAKD Eismo informacijos centras
UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva” informuoja, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. Ispanijos teritorijoje bus privalomi kelių mokėjimo aparatai BiBox. Nuo šios datos Statoil Routex kortelėmis atsiskaityti už Ispanijos kelius galimybės nebus.
Norėdami gauti daugiau informacijos dėl mokėjimo aparatų įsigijimo, kreipkitės tel. 8-5-2125171 arba el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo ateinančių metų sausio 1 d. sunkiasvorėms transporto priemonėms teks mokėti už važiavimą pagrindiniais Baltarusijos keliais. Visoms transporto priemonėms, kurių masė didesnė nei 3,5 t. planuojama įvesti 12 euro centų už kilometrą mokestį.
Atsakingų institucijų atstovai teigia, kad šis 12 Euro centų mokestis bus taikomas vilkikams ir kitiems dideliems sunkvežimiams, o lengviesiems ir vidutinės masės sunkvežimiams mokestis bus mažesnis.
Taip pat baltarusiai teigia, kad šiai dienai nėra jokių kliūčių, kurios galėtų trukdyti paleisti naująją sistemą. Visi darbai jau atlikti. Visiškam vairuotojų patogumui teliks luktelėti kol atsiras elektroninė mokėjimo už kelius sistema. Ji turėtų pradėti veikti liepos 1 d.
Naujoji elektroninė mokėjimo už kelius sistema veiks 2 700 km. kelių. Ji pradės funkcionuoti trimis etapais. Pirmajame jos pradės veikti rekonstruotuose atkarpose keliuose M1/E30 Minskas – Brestas, M4 Minskas – Mogiliovas ir M5 Minskas – Gomelis. Dėl kitų etapų tikslių darbų kol kas nėra žinoma.
Įmonėms teks palikti užstatą ir įsigyti specialų prietaisą skirtą mokėti už kelius elektroniniu būdu. Pradėjus rinkti mokesčius už kelius, tikimasi, kad atsiras papildomų lėšų kelių priežiūrai, o ateityje tai privilios didesnius tranzito srautus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vasaros sezoną Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ keleivius pradės skraidinti į Maltą. Ši šalis garsėja puikiomis sąlygomis nardyti jūroje ir poilsiauti, todėl „airBaltic“ tikisi pritraukti šiuo maršrutu skrisiančių turistų iš Baltijos, Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių.
„airBaltic“ vykdomasis direktorius Michaelas Grimmas teigia, kad dar iki 2013 m. vasaros oro bendrovė pradės skraidyti iš viso šešiais naujais maršrutais, o Maltos oro uostas yra viena iš jų. Kiek anksčiau bendrovė yra pranešusi, kad pradės skraidyti į Sardinijos, Kipro, Vengrijos ir Kroatijos kurortus, o po Naujųjų metų pirmieji „airBaltic“ lėktuvai pakils į Prahą.
Oro bendrovės vadovo teigimu, „airBaltic“ jau dabar rengiasi kitam sezonui. „Džiaugiamės pristatydami Maltą kaip vieną iš naujų vasaros krypčių. Visgi, įgyvendindami „airBaltic ReShape“ verslo planą, telkiamės į populiarius maršrutus ir jau šią žiemą dvylika krypčių Europoje bei NVS šalyse skraidome dažniau“, – sako M. Grimmas.
Nuo gegužės lėktuvai iš Rygos oro uosto į Maltą skraidys kartą į savaitę – šeštadieniais, o iš Maltos į Rygą – sekmadienio rytais. Kelionė į Viduržemio salą ir iš jos „Boeing 737” lėktuvu truks apie pusketvirtos valandos, o lėktuvo bilietas kainuos nuo 293 litų, įskaičiavus oro uostų mokesčius ir rinkliavas.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.
A/S Air Baltic Corporation
Dėl siaučiančios pūgos kelininkai nebespėja pasirūpinti keliais. Nors informuojama, kad šie nuolat barstomi ir valomi, pasak vairuotojų, eismo sąlygos – itin sudėtingos. Krovininių mašinų vairuotojai DELFI informavo, kad magistralėje „Via Baltica“, atkarpoje tarp Kauno ir Kalvarijos, kelias pasidengęs grynu ledu, o mašinos čia važiuoja vos 30 km/h greičiu.
Krovininių mašinų vairuotojai sakė, jog kelyje tarp Kauno ir Kalvarijos susidariusi lengvųjų ir krovininių automobilių eilė. Šią kelio atkarpą jie viena juosta rieda ne didesniu nei 30 km/h greičiu, nes kelias, pasak vairuotojų, pasidengęs grynu ledu, pripustytas.
Vairuotojai pastebėjo, jog dėl gedimo ar auto įvykio atkarpoje stovi ir kelių patrulių mašina, tačiau, vairuotojų teigimu, jie eismo sureguliuoti negali – iš abiejų pusių susidaręs kamštis. Jie sakė, kad nurodytoje atkarpoje nei vienos slidumą mažinančios medžiagą barstančios mašinos nepastebėjo.
Vairuotojai sakė, kad spūstis buvo susidariusi ir šalia Kauno – dėl nepabarstyto kelio, vairuotojai negalėjo užvažiuoti į kalną prie Akademijos miestelio. Tiesa, šiuo metu jie girdėję, kad atkarpa jau pabarstyta slidumą mažinančiomis medžiagomis. Vairuotojai stebėjosi, jog Valstybinė kelių direkcija informuoja, kad keliai nuolat valomi ir barstomi, neva rūpinamasi ir magistrale „Via Baltica“, tačiau šiuo metu eismo sąlygos – itin sudėtingos.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas sakė, kad keliai šiandien jau buvo valyti, tačiau dėl oro sąlygų, tai eismo sąlygas pagerina tik trumpam.
„Iš tikrųjų visoje Lietuvoje eismo sąlygos šiandien yra labai sudėtingos ir „Via Balticos“ kelias nėra išimtis, ir toliau tebesninga, tebepusto. Šiandien kelias jau buvo ir valytas, ir barstytas, deja, dėl stipraus vėjo ir žemos temperatūros, barstomos medžiagos veikia labai trumpai, daugiausiai valandai eismo sąlygos kažkiek pagerėja, toliau formuojasi ledas. Vairuotojus prašome labai atsargiai, atidžiai važiuoti, greitį mažinti tiek, kiek reikia, kad būtų važiuojama saugiai“, – sakė H. Jurkuvėnas.
Pasak H. Jurkuvėno, ten, kur keliai buvo pabarstyti, kelio sąlygos net prastesnės nei kitur: „Ten, kur intensyviausiai prižiūrima ir paberiama šiuo metu situacija yra nei kiek ne geresnė, o kartais netgi ir blogesnė nei ten, kur yra nebarstoma. Ten, kur nebarstoma yra sausiau ir ne taip slidu palyginus su tais ruožais, kurie buvo pabarstyti.“
Jis sakė, kad vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį ne į tuos ruožus, kuriuose matosi, kad yra prispausta sniego ir kelias iš pažiūros baltas, bet į tuos, kur kelias yra švarus ir juodas. „Ant kelio beveik visur yra susiformavę juodas ledas, kuri labai pavojingas eismui“, – sakė H. Jurkuvėnas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dėl gausaus sniego pastarosiomis dienomis pablogėjus eismo sąlygoms, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ragina kelių priežiūros įmones sutelkti ir koordinuoti visų grandžių darbą, kad visuose Lietuvos regionuose būtų kuo efektyviau užtikrinama eismo sauga. Ministras taip pat kviečia savivaldybes ir seniūnijas sutelkti pastangas rūpinantis vietinės reikšmės keliais, o visus eismo dalyvius keliuose elgtis atsakingai, saugoti savo ir kitų gyvybes.
„Skaudu, kad pablogėjus eismo sąlygoms savaitgalį įvyko daug eismo nelaimių, daug kas vėlavo, negalėjo įvykdyti savo planų. Iškritęs sniegas ir pūga vietinės reikšmės kelius kai kur padarė nepravažiuojamus. Esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms labai tikiuosi visų kelių priežiūros grandžių gero darbo, koordinavimo ir pagalbos įstrigusiems keliuose.
Pagal meteorologų prognozes artimiausiu metu nelaukiama orų pagerėjimo, todėl eismo sąlygos išliks sudėtingos. Tikimės, kad savivaldybės kiek įmanoma pasirūpins gatvėmis ir vietinės reikšmės keliais. Taip pat kviečiame miestų ir miestelių gyventojus nesibodėti patiems nusikasti įvažiavimus į kiemus. Esant sudėtingoms situacijoms, kviestume seniūnijas pasikviesti į pagalbą ūkininkus, turinčius tam pritaikytą techniką, kad kuo greičiau būtų nuvalyti vietinės reikšmės keliai.
Visuose šalies regionuose valstybinės reikšmės keliuose intensyviai dirba kelių priežiūros įmonės. Sieksime, kad keliuose būtų užtikrintos kuo saugesnės eismo sąlygos ir kad visi galėtų pasiekti šeimos židinį per Šv. Kalėdas“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Susisiekimo ministras patikino, kad valstybinės reikšmės keliuose kelių priežiūros tarnybos darys viską, kad eismo sąlygos būtų kuo geresnės. Ministras taip pat ragina gyventojus kelyje elgtis atsargiai ir atsakingai, saugoti savo ir kitų eismo dalyvių gyvybę, sveikatą ir turtą.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet žiemos darbams parengta 900 kelių valymo ir barstymo mechanizmų, iš kurių 150 šlapios druskos ir 50 specializuotų smėlio barstytuvų. Visose kelių priežiūros mašinose yra įmontuoti GPS įrenginiai, tad technikos judėjimas matomas viename valdymo centre.
Visa pagrindinė informacija yra nuolat atnaujinama Kelių direkcijos Eismo informacijos centro puslapyje www.eismoinfo.lt. Vairuotojų patogumui taip pat skelbiami atsakingų tarnybų budėtojų telefonai, kuriais galima skambinti visą parą.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-12-17
Vis labiau artėjant metų pabaigai pasiekia daugiau žinių susijusių su ateities planais, kitų metų tikslais. Tiesa, gausiai kritęs sniegas taip pat įtakojo transporto pasaulio žinių srautą ir maršrutus praėjusią savaitę, tačiau iš esmės ji buvo pakankamai rami.
Medininkų epopėja
Po suėmimų bangos ir skandalo sukrėtusio Lietuvos muitinę, Gruodžio 12 d. Medininkų kelio poste pradėjo dirbti nauji vadovai. Medininkų kelio posto viršininku paskirtas Arūnas Sarulis – iki šiol jis dirbo Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus viršininku. Taip pat poste paskirti nauji visų pamainų viršininkai – juos pakeitė pareigūnai iš kitų Vilniaus teritorinės muitinės postų.
Savaitės vidury sulaukta žinių, kad eilės pasienyje su Baltarusija pradėjo mažėti, o posto darbas vėl efektyvus ir be trukdžių.
Naujos tvarkos ir ateities vizijos
Europos komisija patvirtino peticiją, kuria raginama mažinti maksimalaus leistino greičio ribą miestuose iki 30 km/val. Kad ši pataisa būtų pradėta svarstyti, reikalingas vienintelis formalumas – surinkti milijoną parašų per vienus metus iš septynių Europos šalių gyventojų.
Taip pat Europoje kalbėta apie naują mokamų kelių koncepciją, kuri ateityje galėtų būti naudinga vežėjams, o taip pat pagerinti kelių kokybę.
Vežėjai dirbantys vakarų Europoje, turėtų nepamiršti, kad nuo kitų metų keičiasi kelių mokesčiai Austrijoje. Tarifas padidės vidutiniškai 3 proc.
Rusija taip pat neatsilieka. Tiesa, čia ateities vizijos ir dalis pasiūlymų dėl naujų baudų daugelio nuomone šiek tiek prasilenkia su sveiku protu. Pirmasis pasiūlymas didinti baudas už vairavimą išgėrus iki 200 tūkst. rublių (17 tūkst. Lt.) nieko nestebina. Taip pat siūlomos ir kitos naujos baudos už šį nusižengimą: skaičiuoti baudą procentais nuo metinių pajamų, skirti iki 480 valandų visuomenei naudingo darbo ar arešto iki 6 mėnesių.
Kitas, kiek “įdomesnis” baudos pasiūlymas įsigaliotų su draudimu sunkvežimiams važiuoti Maskvos žiediniu aplinkkeliu ir būtų taikomas visiems sunkvežimių vairuotojams nusižengusiems šiam reikalavimui. Bauda siektų 10 tūkst. rublių (850 Lt.).
Taip pat siūloma atimti iš vilkikų vairuotojų teises, jei šie važiuodami draudžiamu periodu sukėlė eismo įvykį arba dėl jų kaltės susiformavo kamščiai.
Lietuvos vežėjams svarbus įvykis įvyko ketvirtadienį kuomet priesaiką davė naujasis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Nuo to, kaip jis diriguos, nemaža dalimi priklausys ir vežėjų verslas. Naujasis ministras teigė, kad ypatingų permainų ir revoliucijų nebus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vykdydama stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) įsipareigojimus Rusija turės keisti geležinkelio tarifų politiką Baltijos šalių kryptimi, o tai galėtų pagerinti konkurencinę aplinką valstybės valdomiems “Lietuvos geležinkeliams”.
Apie tarifų mažinimą šią savaitę Rygoje pareiškė Rusijos susisiekimo ministras Maksimas Sokolovas.
“Dabar patys svarstome, kokią tai įtaką turės mums, nes Latvija pakliūva į ilgesnį atstumą ir gauna smarkiai geresnes nuolaidas nei mes”, – teigė “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.
Anot jo, kol kas sunku daryti išvadas dėl ateities, nes klaustukų dar labai daug, juolab kad svarbu ne tik Rusijos tarifai.
“Tai, kad jie tampa PPO nariais, vykdys įsipareigojimus, sakykime, blogiau nebus. Šiuo metu Rusijos kroviniai sunkiai per mus eina, nes dabar vis dėlto geresnės sąlygos vežti į Latviją. Bet jei tarifus ir sulygina, tai geležinkelių versle nėra lemiamas veiksnys. Yra vagonai, kiti dalykai – visas kompleksas faktorių, lemiančių, kad krovinys ateitų”, – teigė A.Šimėnas. Pasak jo, svarbūs ir kaimynų baltarusių sprendimai – turi būti suvienodinti vidaus ir tranzitinių vežimų tarifai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|