Dėl techninių darbų Rusijos pusėje ketvirtadienį nuo 10 val. iki 10 val. 45 min. Lietuvos laiku bus sustabdytas eismas per Ramoniškių – Pogranyčnij pasienio kontrolės punktą.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba dar praėjusią savaitę gavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovybės Kaliningrade informaciją apie tai, kam minėtu laiku Pograničnij punkte bus atliekami skubūs elektros įrenginių remonto darbai. Tuo metu šiame punkte nebus tikrinami ir praleidžiami asmenys bei transporto priemonės.
Per Šakių rajone veikiantį Ramoniškių kontrolės punktą per parą į abi puses pastaruoju metu vidutiniškai vyksta apie 500 asmenų. Per parą sieną čia kerta apie 400 transporto priemonių.
Lietuvos pasienyje su Rusija, Vikaviškio rajone, dar veikia tarptautinis Kybartų – Černyševskojės punktas. Pagėgių savivaldybėje į Rusiją galima vykti per tarptautinį Panemunės – Sovetsko punktą, o Kuršių nerijoje dirba tarptautinis Nida – Morskojė kontrolės punktas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Maskvos žiediniu aplinkkeliu nuo kitų metų gegužės 1 d. sunkvežimiams nebus galima važinėti dienos metu. Ruošdamiesi šiam apribojimui, rusai jau ruošiasi statyti aikšteles, kuriose vilkikų vairuotojai galės sustoti pailsėti ir sulaukti laiko, kai galės išvažiuoti į kelią.
Nuo 2013 m. gegužės 1 d. sunkvežimiai, kurių bendroji masė didesnė nei 12 t. negalės važiuoti Maskvos žiediniu aplinkkeliu nuo 7 iki 22 valandos. Tranzitu vykstančioms transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė nei 12 t., šis draudimas įsigalioja nuo vasario 1 d. Taip tikimasi sumažinti kamščius šiame kelyje.
Rusai žada, kad vilkikų vairuotojai dėl šio draudimo nenukentės. Bus specialiai įrengtos poilsio aikštelės. Kalbama ir apie tai, kad tai bus aukšto lygio stovėjimo aikštelės, kuriose vairuotojai galės tinkamai pailsėti. Aikštelėse bus viešbučiai, skalbyklos bei kita reikalinga įranga bei infrastruktūra.
Pradžiai planuojama įrengti 4 stovėjimo aikšteles, kurios talpins 1,5 tūkst. vilkikų. Ateityje šie skaičiai turėtų padvigubėti.
Rusai teigia, kad įvesti tokį draudimą jie buvo priversti, nes dabar Maskvos žiediniame aplinkkelyje 30 proc. transporto srauto sudaro sunkvežimiai. Įvertinus jų dydį ir manevringumą, galima teigti, kad jų pašalinimas iš šio kelio, kuomet jis būna labiausiai apkrautas, turėtų atnešti vietiniams gyventojams naudos ir bent kažkiek išspręsti susidariusias transporto problemas.
Patys maskviečiai tokią iniciatyvą vertina teigiamai, tačiau realios naudos tikisi ne anksčiau kaip po metų, kai susireguliuos transporto srautai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lapkričio 19 d. Medininkų pasienio poste vežėjus pasitiko staigmena – nauja eilių reguliavimo tvarka. Daugeliui Lietuvos ir kaimyninių šalių vežėjų nauja eilių reguliavimo tvarka tapo siurprizu, kuris nebuvo labai malonus ir šiandien vežėjai naujos tvarkos pliusų neįžvelgia.
Nuo šio pirmadienio lengvojo ir krovininio transporto priemonių palaukimo eilė formuojama kelyje A3 Vilnius – Minskas nuo priešais Medininkų PKP esančio stacionaraus posto ir toliau šiuo keliu Vilniaus link. Eilės pabaigoje dirba „Ekskomisarų biuro“ automobilis, pažymėtas skiriamaisiais ženklais, pasitinka iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančias transporto priemones, kompiuteriu jas registruoja ir vairuotojams išduoda eilės registravimo patvirtinimus – spausdintus čekius. Čekyje nurodomas transporto priemonės numeris eilėje, automobilio markė, valstybinis registracijos numeris.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos (PKPD) vadovas Arnoldas Tvaronavičius, kalbėdamas apie naująją tvarką pabrėžė, kad nereikia jos painioti su elektronine eilių sistema. „Elektroninės eilės projektas bus realizuotas tik tuomet, kai vairuotojai galės elektroninėje sistemoje pasirinkti interneto puslapius, galės juose pasirinkti sienos kirtimo laiką, pasienio punktą, kuriame norės kirsti sieną ir atvažiuoti į tą punktą lygiai tą valandą. Čia būtų –elektroninė eilė. Dabar tai, kas pradėta šiuo metu – paprasčiausias eilės sutvarkymas. Kai eilės niekas nereguliuoja, ji kartais išsigimta į negerus dalykus, kaip buvo Rusijos pasienyje, kuomet vairuotojai pardavinėdavo savo vietas eilėje,“ – naujos tvarkos ir elektroninių eilių skirtumus pabrėžė A. Tvaronavičius. PKPD vadovo teigimu, nauja eilių reguliavimo tvarka įvesta atsižvelgiant į tai, kad artėja prieššventinis periodas, kai pasienyje būna didžiausias vilkikų bumas, tad siekdami, kad viskas vyktų tvarkingai, PKPD atstovai kreipėsi į “Ekskomisarų biurą”, kad apsaugos darbuotojai pastatytų savo mobilų postą prie Medininkų pasienio kontrolės punkto.
Vežėjai nauja tvarka nesidžiaugia
Vos pradėjus veikti naujajai eilių reguliavimo tvarkai, vežėjams kilo daug klausimų, trūko informacijos, kaip reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju. Kalbinti vežėjai kol kas paminėjo keletą pagrindinių problemų – tai aikštelės nebuvimas, tai, kad transporto priemonė palaukimo eilėje bus registruojama tik vieną kartą ir informacijos stoka.
Su rytų rinkomis dirbančios UAB „Eivoros“ direktorius Mindaugas Skarulskis, privalumų naujoje sistemoje kol kas neįžvelgė. „Aikštelės nėra, automobiliams nėra kur stovėti. Bent kol kas pliusų nematau. Be to, dar reikia šiek tiek laiko, kol suprasime, kas čia darosi. Kol kas nukreipiame automobilius per kitus pasienio punktus, kol viskas išaiškės,“ – sakė M. Skarulskis.
Naujos tvarkos Medininkuose privalumų neįžvelgė ir Latvijos krovinių kompanijos „Vikingauto trans“ vadovė Inga Rivča. „Eilėje Terechovo ir Luhamaa kontrolės punktuose aš matau tik privalumus, Medininkuose – aš jokių privalumų nematau – pas jus nėra stovėjimo terminalo, vežėjai turės laukti kelyje, kuris labai siauras. Automobilis užsiregistruos ir ką jis darys toliau – parą stovės kelyje ir vėliau turės apvažiuoti? Kaip tai atrodys? Taip išeina, kad mano kompanijos sunkvežimis laukia savo numeriuko parą, išvažiuoja į priešingą eismo juostą – ir kur jam važiuoti tada? Medininkų-Kamennyj Log punkte net apsisukti neįmanoma…“ – piktinosi I. Rivča. Ji nėra neigiamai nusiteikusi nei prieš elektronines eiles pasienyje, nei prieš tai, kad šaldytuviniai sunkvežimiai važiuotų be eilės, tačiau, jei įvedama nauja tvarka, turi būti viskuo pasirūpinta.
Asociacijos „Linava“ viceprezidentui ir UAB „Mečys“ vadovui Mečislovui Atroškevičiui nauja tvarka pasienyje taip pat buvo staigmena. Nors pačią iniciatyvą įvesti tvarką pasienyje M. Atroškevičius vertino teigiamai, anot jo, šiandieninėje sistemoje yra labai daug problemų. „Žmonės, kurie rengia šią sistemą nėra praktikai ir nesusiduria tiesiogiai su visa problematika, nesupranta apie darbo ir poilsio rėžimo ypatumus…“ – sakė M. Atroškevičius, kaip ir kiti vežėjai akcentuodamas stovėjimo terminalų problemą. Anot jo, jei nors laukuose būtų padaryta skaldos danga, vairuotojai galėtų ten ramiai stovėti ir ilsėtis, laukdami savo eilės.
Vežėjus neramina ir tai, kad transporto priemonės palaukimo eilėje bus registruojamos tik vieną kartą. Tos pačios transporto priemonės antrą kartą eilėje nebus registruojamos, jeigu ji nebus kirtusios Lietuvos sienos pagal pirmąjį išduotą čekį. Tokia transporto priemonė, privažiavus stacionarų postą, stebint bendrovės darbuotojui, bus apsukama 32,7 km. esančioje apsisukimo vietoje ir nukreipiama į palaukimo eilės pabaigą.
Vežėjus toks PKPD sprendimas ir stebina, ir piktina. „Neaišku, kodėl antra kartą mašina neregistruojama. O jeigu ji negalėjo išvažiuoti ir užstrigo eilėje? Ką jai daryti, kur važiuoti? Terechovo ir Luhamaa kontrolės punktuose net gi jei praleidi savo eilę, vis tiek atsistoji į eilę –gali paimti naują bilietuką, arba su senu atsistoti į „gyvą“ eilę, tačiau ne į eilės galą,“ – sakė I. Rivča.
Kaip Cargonews sakė PKPD vadovas, antras talonėlis nebus išduodamas dėl to, kad anksčiau dažnai pasitaikydavo atvejai, kuomet nesąžiningi vairuotojai perpardavinėdavo savo talonėlius kitiems. „O kam jiems reikalingas antras talonėlis? Jeigu jie neva netyčia praleidžia savo eilę, tuomet jau prasideda gudravimai. Tokiems gudriems piliečiams, linkusiems nusikalsti, galime pasakyti, kad daugiau to nebus,“ – kategoriškai konstatavo A. Tvaronavičius.
Latvijos vežėjai taip pat piktinosi informacijos stoka. Latvijos vežėjų asociacija „Latvijas Auto“ vežėjų apie naująją tvarką Medininkų pasienio poste savo vežėjų neinformavo, tad pirmą kartą apie naują tvarką jie sužinojo realiu laiku, kuomet jų vairuotojai jau buvo Medininkų pasienio poste. „Mane ištiko šokas, penktadienį vairuotojas stovėjo eilėje, ir aš tik iš jo pirmą kartą sužinojau apie naują tvarką, o tik vėliau perskaičiau Cargonews portale. Latvijos vežėjai neturi visiškai jokios informacijos iki šiol. Asociacija „Latvijas Auto“ privalėjo informuoti vežėjus apie naują tvarką kitoje šalyje. A. Tvaronavičius paklaustas, kaip buvo informuoti kaimyninių šalių vežėjai apie naująją tvarką pasienyje, paminėjo tik Baltarusijos atstovus. „Maždaug prieš mėnesį buvome susitikę su Balatarusijos muitinės pirmuoju pavaduotoju, kuris atvažiavo su dešimties žmonių lydinčia komisija. Drauge sprendėme Medininkų posto pralaidumo problemas ir užsiminėme, kad pradėsime reguliuoti eiles. Baltarusijos pusė labai apsidžiaugė ir paprašė juos pakviesti, kai šis projektas bus visiškai įgyvendintas,“ – sakė PKPD vadovas.
Kaip eilės tvarkomos realybėje
CargoNews redakcijai pavyko susisiekti su vienos Latvijos krovinių pervežimų kompanijos vairuotoju. Jis kaip tik antradienį jis stovėjo eilėje Medininkų pasienio punkte ir nauja tvarka jo nedžiugino. Kaip pasakojo vairuotojas, pirmiausiai, atvažiavo „Ekskomisarų biuro“ darbuotojai, iki tam tikros eilės dalies išdalino talonėlius ir dingo iš akiračio. Mobilaus posto darbuotojai nebepasirodė visą naktį, o vairuotojai tuo metu nežinojo, ar miegoti, ar laukti toliau… Kaip visuomet poilsiaujančių nebuvo ir visi dar negavę talonėlių „kovojo dėl savo vietos po saule“. Tik ryte atvyko „Ekskomisarų biuro“ darbuotojai ir vėl išdalino naujus talonėlius. Taip eilė judėjo vos po kelis metrus vis į priekį. Per radijo stoteles vairuotojai klausinėjo vienas kito, kas ir kaip informuos, kada ateis eilė važiuoti, tačiau nei vienas vairuotojas tikslios informacijos neturėjo. Anot Latvijos vairuotojo, Medininkų pasienio poste nuo lapkričio 19 d. niekas nepasikeitė išskyrus tai, kad apsaugos darbuotojai turi darbo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas per šių metų devynis mėnesius, neaudituotais duomenimis, patyrė 1 065 tūkst. litų nuostolių. Jie tris kartus mažesni už 2011 metų to paties laikotarpio nuostolius, kurie siekė 3 273 tūkst. litų.
„Nors devynis šių metų mėnesius užbaigėme nuostolingai, vis dėlto Lietuvos pašto rezultatai nuosekliai gerėja. 2012-ųjų 9 mėnesių bendrosios pajamos, palyginti su 2011 m. pirmųjų trijų ketvirčių pajamomis, padidėjo 4,8 proc. Gerėjantys bendrovės rezultatai leidžia optimistiškiau galvoti ir apie metų pabaigą“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.
Pardavimo pajamų per 2012 m. 9 mėnesius gauta 136 440 tūkst. Lt, arba 4,7 proc. daugiau, palyginti su 2011 m. to paties laikotarpio duomenimis.
Per 2012 m. sausį–rugsėjį daugiausia – 50,0 proc. – pardavimo pajamų gauta iš universaliųjų pašto paslaugų (UPP) teikimo. UPP generuojamos pajamos, palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 9,5 proc. – nuo 62 260 tūkst. Lt iki 68 149 tūkst. Lt.
2012 m. 9 mėnesių EBITDA buvo 4 915 tūkst. Lt, arba 22,3 proc. didesnė už 2011 m. to paties laikotarpio, kai ji siekė 4 019 tūkst. Lt.
Rugsėjo mėnesį Lietuvos paštas visiškai atnaujino kurjerių veiklą, kuri plėtojama LP EXPRESS vardu.
Per 9 šių metų mėnesius pajamų už kurjerių paslaugas dalis pardavimo pajamose sudarė 6,1 proc. ir, palyginti su 2011 m. sausio–rugsėjo duomenimis, išaugo 9,1 proc. Tokiems rezultatams daugiausiai įtakos turėjo išaugęs kurjerių paštu siunčiamų tarptautinių siuntų skaičiaus.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas
2012-11-20
2012-11-20
Kinijoje pradėjo veikti AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovybė. Tolimasis bendrovės biuras duris atvėrė antrame didžiausiame pagal gyventojų skaičių mieste – Pekine. Atstovybės vadovu paskirtas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Teisės ir personalo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Balynas.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, įsteigta atstovybė padės plėsti ir stiprinti bendrovės ryšius su Kinijos įmonėmis bei kitais suinteresuotais subjektais, operatyviau spręsti klausimus, susijusius su krovinių vežimu ir geležinkelių infrastruktūra. „Artimiau bendradarbiaudami su Kinija, galėsime efektyviau siekti mūsų šalies geležinkelių infrastruktūros techninės pažangos bei didinti krovinių vežimo apimtis tarp Lietuvos ir Kinijos“, – kalbėjo S. Dailydka.
„Sprendimą atidaryti atstovybę Kinijoje padiktavo bendros ekonominės ir geopolitinės tendencijos pasaulyje. Tai leis mums aktyviau dirbti milžiniškoje Azijos – Europos pervežimų rinkoje, kurti naujus bei vystyti jau egzistuojančius ir sėkmingai veikiančius bendrovės produktus, tokius, kaip konteinerių traukinys „Saulė”, – mintimis pasidalino atstovybės vadovu paskirtas V. Balynas.
Kinija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių Azijoje. 2011 m. prekybos su šia šalimi apimtys augo, Lietuva eksportavo produkcijos už 199,4 mln. litų, importavo už 1,6 mlrd. litų. Pekine įsikūrusios didžiausios valstybinės šalies bendrovės, tai stambiausias automobilių kelių bei geležinkelių mazgas. Jame veikia antras didžiausias pagal pervežamų keleivių skaičių oro uostas pasaulyje.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
2012-11-20
Metų pabaigoje žinosime, ar Lenkija statys greitkelį „Via Baltica”. Neaiškus ir geležinkelio tinklo „Rail Baltica” likimas.
„Via Baltica” statybą lems lėšos, kurios Europos Sąjungos (ES) bus skiriamos 2014-2020 metų laikotarpiui – neoficialiai pripažįsta Lenkijos vyriausybės šaltiniai. Papildoma problema gali būti ir tai, kad ES nori plėtoti geležinkelių infrastruktūrą kelių infrastruktūros plėtros sąskaita.
Šiuo metu į Lenkiją važiuojantys vairuotojai paprastai pasirenka šalies kelią Nr. 61, einantį per Suvalkus, Augustavą, Grajevą, Lomžą, Ostruv Mazovecką. Tik iš ten galima nevaržomai pasiekti Varšuvą dviem atskirtom greitkelio S-61 atkarpom, kurias sudaro Vyškovo (37 km) ir Ostruv Mazoveckos (8,5 km) apylankos. Iki šiolei tai vienintelės dvi planuojamo greitkelio „Via Baltica” atkarpos Lenkijoje. Kitos atkarpos, kurios vykdomos arba bus baigtos artimiausiais metais – tai tik kai kurių miestų aplinkkelių atkarpos.
Vien apylankos
Labiausiai pažengę darbai vyksta ties Augustavo (36 km), Ščiučino (8 km) ir Staviskų (7 km) aplinkkeliais.
13 km Augustavo apylankos statyba laukia jau tik Palenkės vaivados leidimo. Ji bus dviejų važiuojamųjų dalių, po dvi juostas kiekviena kryptimi. Transporto ministerija paskelbė, kad darbai prasidės dar šiais metais. Jei taip atsitiktų, vairuotojai galės aplenkti šį miestą jau tikriausiai 2015 m. pirmąjį pusmetį. Investicijų suma – 660 mln. zlotų (549 mln. Lt).
Ščiučino ir Staviskų aplinkkelių statybos darbai jau prasidėjo. Abu keliai bus vienos važiuojamosios dalies, bet su plačiais įtvirtintais pakraščiais ir galimybe ateityje pastatyti antrą juostą. Rangovai žada pabaigti statybas per pusantrų metų. Ščiučino apylanka bus 8 kilometrų ir kainuos 124 mln. zlotų (103 mln. Lt). Staviskų apylanka bus 7 kilometrų ir kainuos 122 mln. zlotų (101,5 mln. Lt).
Staviskai ir Ščiučinas yra itin nuo sunkvežimių eismo intensyvumo kenčiančios vietovės, dėl to nukenčia lengvųjų automobilių vairuotojai ir gyventojai. Vietos gyventojai džiaugiasi, kad pagaliau kažkas gali pasikeisti. Taip pat ne paslaptis, kad jiems jau nusibodo užsienio sunkvežimiai.
„Ypač mums įkyrėjo Lietuvos ir Latvijos sunkvežimių vairuotojai, kurie Lenkijoje sau leidžia žymiai daugiau, nei keliaudami savo šalyse. Mačiau daug kartų, kai TIR-ai, važiuojantys per Lietuvą, laikėsi taisyklių tik iki Lenkijos sienos. Pas mus jie jau nebeturi jokių stabdžių. Lenkia dvigubai, net nepraleidžia juos lenkiančių lengvųjų automobilių”, – PL DELFI pasakojo aplinkinių vietovių gyventojai.
Suvalkai protestuos
Skirtingai nuo Augustavo, savo aplinkkelio negali tikėtis Suvalkai. Spalio 24 d. miesto meras susitiko su Transporto ministerijos atstovai.
„Mes gavome informacijos, kad Transporto ministerija susilaiko nuo bet kokių „Via Baltica” statybos darbų, kol bus patvirtintas ES 2014-2020 metų biudžetas. Todėl imamės pastangų, kad būtų pastatytas bent Suvalkų aplinkkelis, kuris susijungtų su Augustavo apylanka”, – PL DELFI pasakė Suvalkų meras Czesławas Renkiewiczas.
Per Suvalkus kasmet pravažiuoja beveik 3 mln. vilkikų ir autobusų, o gyventojai jau pavargo nuo daugelį metų trunkančių darbų. Renkami parašai po kreipimusi į vyriausybę ir parlamentą.
Su valdžia tęsiasi karas dėl skaičių. Kalba eina apie eismo intensyvumą Suvalkuose. Pagal Suvalkų valdžios tyrimus, eismas yra daug intensyvesnis, nei pateikia vyriausybinės kelių statybos agentūros GDDKIA statistika. Miestas šiuo metu vykdo savo tyrimus, remiantis valstybės standartais. Gyventojai įsteigė specialų apylankos statybos pilietinį komitetą ir ketina užsiimti lobizmu.
Neoficialiai kalbama, kad visa „Via Baltica” galėtų būti pastatyta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Europe Connecting Facility), kurios transporto 2014-2020 metų biudžetas turėtų siekti apie 31 mlrd. eurų, finansinių lėšų. Europos Komisija ketina šią sumą skirti Europos tarpvalstybinio kelių ir geležinkelių tinklo statybai. Ar papildomas finansavimas bus skirtas ir šiam maršrutui – nėra žinoma. Suvalkų aplinkkelio statybos kaina siekia apie 350 mln. zlotų (291 mln. Lt).
Pagrindinės atkarpos tik po 2020 m.?
Be aplinkkelių, svarbiausioms „Via Baltica” atkarpoms Lenkijoje rengiama dokumentacija arba jos dar planuojamos. Tai liečia kelio atkarpą nuo Budzisko sienos perėjos iki Suvalkų ir nuo Augustavo iki Ostruv Mazovecka, kurios ilgis (be Ščiučino ir Staviskų aplinkkelių) bus 170 km.
Ministerija tyli
Transporto ministerija šiuo klausimu tyli. PL DELFI visgi sužinojo, kad žinybos vadovas Sławomiras Nowakas vietoj to, kad paskirtų lėšas projektui „Via Baltica” svarsto tolesnes investicijas vakarinėje Lenkijoje, pavyzdžiui, greitkelio S6 iš Gdansko į Berlyną statybą. Ekspertai pasimetę.
„Via Baltica” statyba turėtų būti prioritetas, nes ji vysto tranzitinį eismą tarp Beniliukso šalių, Vokietijos per Lenkiją į Baltijos šalis. Tai didžiulis eksporto koridorius. Kelias gi tarp Ščecino ir Gdansko užtikrina vien prieigą prie vertingų turistinių vietovių”, – sako Michałas Beimas, Sobieskio instituto ekspertas.
Tačiau M. Beimas atkreipia dėmesį į tai, kad keliui S6 jau parengti aplinkosaugos sprendimai, kurie leidžia surengti konkursą dėl statybų. Tuo tarpu, planuojamai „Via Baltica” atkarpai iš Ostruv Mazovecka į Augustavą nėra parengta būtina dokumentacija.
„Jos parengimas gali užtrukti dar keletą metų. Čia tikriausiai ir yra viena iš priežasčių, kodėl ministras gali pasirinkti pajūrio maršrutą „Via Baltica” sąskaita”, – PL DELFI pasakė Beim.
Anot buvusio infrastruktūros ministro Jerzy Polaczeko, vyriausybės politika yra politinių apskaičiavimų pasekmė.
„Valdančioji Piliečių platforma (PO) daugiau dėmesio skiria investicijoms tuose regionuose, kuriuose ji turi politinę paramą, tų regionų sąskaita, kur palaikymas mažesnis”, – sako Teisės ir teisingumo (PiS) Seimo narys.
Geležinkelis vietoj kelių?
Alternatyva keliui „Via Baltica” yra tarptautinis greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ tinklas, jungiantis Varšuvą su Kaunu, Talinu ir Helsinkiu. Tinklas atliktų krovinių ir keleivių transporto vaidmenį. Lenkijoje jis turėtų siekti 341 km nuo Varšuvos per Balstogę iki sienos su Lietuva. Kaip tik tokį susisiekimą turėtų paremti ES savo 2014-2020 metų biudžete.
Birželį Lenkija pasirinko rangovą modernizuoti esamą maršruto ruožą iš Varšuvos-Rembertovo į Zelionką-Tluščių (Sadovne). Projekto vertė beveik 1,3 mlrd. zlotų (1,1 mlrd. Lt), tačiau formaliai sutartis dar nepasirašyta. Transporto ministerija duoda suprasti, kad ji nepasirašys sutarties dabartinėje ES biudžeto perspektyvoje (2007-2013) ir perkels tai į tolimesnį laikotarpį (2014-2020).
„Kitame ES biudžete bus sunkiau gauti lėšų tiek geležinkeliui „Rail Baltica” – dėl konkurencijos su geriau paruoštais „Reino Europos“ geležinkelio projektais, tiek ir keliui „Via Baltica”, nes kelių srityje Lenkija konkuruoja su Rumunija ir Bulgarija. Tos šalys skurdesnės ir todėl gali gauti daugiau pinigų infrastruktūrai. Be to, Europos Komisija remia ekologišką transportą”, – PL DELFI pasakė M.Beimas.
„Tikėtina, kad Lenkija gaus kažkokių lėšų „Via Baltica” statybai, nes tai svarbus tranzitinis maršrutas. Jos galės užtikrinti sunkiausių atkarpų statybą, t. y. Suvalkų, Lomžos apylankas, galbūt keletą kitų. Tačiau, aš netikiu, kad visa „Via Baltica” bus pastatyta iki 2020 m.”, – priduria M. Beimas.
Zambruvas kvėpuoja grynesniu oru
Zambruvas jau turi naują aplinkkelį. Vairuotojai važiuojantys per šį miestą į Ostruv Mazovecką senu šalies keliu Nr. 61, nuo spalio pradžios gali pasinaudoti neseniai atiduotu 11 kilometrų aplinkkeliu. Jis yra dviejų važiuojamųjų dalių, po dvi juostas kiekviena kryptimi. Iki šiol per Zambruvą vidutiniškai pravažiuodavo apie 15 tūkst. automobilių per metus, jų tarpe trečdalį sudarė sunkvežimiai.
2013 metais gali prasidėti ir tarp Lomžos ir Augustavo išsidėsčiusios vietovės Bargluv Koscielny vienos važiuojamosios dalies aplinkkelio statyba. Atkarpa bus 12 km ilgio, po vieną eismo juosta kiekviena kryptimi. Šiuo metu vyksta atkarpos rangovo konkursas.
Reikia Palenkės Giereko
Palenkės gyventojai pokštauja, kad jie negali tikėtis jokio reikšmingo politiko paramos. – Gierekas buvo kilęs iš Silezijos ir pastatė „gierkuvką“ [t. y. modernų aštunto dešimtmečio kelią iš Varšuvos į Katovicus – pl.delfi.lt], dabartinis ministras pirmininkas D. Tuskas remia Pajūrį, iš kur jis pats kilęs, tad kada pagaliau reikšmingas Palenkės regiono politikas užims aukštas pareigas Varšuvoje? Gal tuomet Palenkė ir Suvalkija turės padorius kelius? – juokauja Suvalkų gyventojai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|