Šiandien, lapkričio 15 d., AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir viešojo konkurso laimėtojos, jungtinės veiklos pagrindu veiksiančios UAB „Blue Bridge Code“, UAB „Blue Bridge“, UAB „Ernst & Young Baltic“ bei UAB „Alna Software“ pasirašė sutartį dėl integruotos krovinių gabenimo jūrų ir geležinkelių transportu informacinės sistemos sukūrimo. Projekto įgyvendinimui skirta 7,4 mln. Lt, iš jų – 6,3 mln. Lt ES struktūrinių fondų ir 1,1 mln. Lt. valstybės biudžeto lėšos.
„Turime tikslą vystyti informacinių technologijų projektus, kurie padėtų ne tik geležinkelininkams, bet būtų efektyvūs ir naudingi mūsų klientams bei partneriams, – prieš sutarties pasirašymą sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. – Tikime, kad technologinės naujovės bei geresnė darbų vykdymo kokybė leis tiek mums patiems, tiek verslo subjektams sutaupyti laiko bei lėšų“.
Įgyvendinus projektą, sutrumpintai vadinamą „e.kroviniu“, naudą pajus AB „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei visi kiti krovinių gabenimo geležinkeliais naudotojai ir užsakovai. Jie galės operatyviai gauti ir teikti informaciją apie gabenamus krovinius, greičiau sutvarkyti dokumentus, optimaliai išnaudoti krovinių gabenimo geležinkeliais ir jūrų transportu infrastruktūrą bei vagonų parką. Sistema taip pat leis analizuoti krovinių srautus bei racionaliau paskirstyti investicijas.
Projektas prisidės ir prie viešojo sektoriaus teikiamų elektroninių paslaugų modernizavimo, bus išnaudotos informacinių technologijų teikiamos galimybės, efektyviau panaudojami šiuo metu veikiančių sistemų resursai ir galimybės, taupomas krovinių pervežimą bei perkrovimą vykdančių, kontroliuojančių institucijų ir verslo subjektų laikas bei lėšos. Greičiau apdorojami krovinių vežimui reikalingi dokumentai, augantis paslaugų patikimumas bei tobulinamas jų valdymas didins Lietuvos, kaip tranzito šalies, patrauklumą ir konkurencingumą.
Sukurtos elektroninės paslaugos bus teikiamos nemokamai, o jų potencialas mažinant krovinių gabenimo sąnaudas ir efektyviau planuojant veiklą, skatins su krovinių gabenimu susijusias įmones jomis naudotis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ planuoja teikti paraišką finansavimui iš Europos Sąjungos gauti vežėjų mokymams pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“. Informacija apie rengiamą projektą buvo išplatinta asociacijos nariams ir dokumentai buvo priimami iki spalio 31 d. Kadangi rengiamas projektas sulaukė didelio vežėjų susidomėjimo, buvo priimtas sprendimas pratęsti dokumentų priėmimą iki šių metų lapkričio 30 d.
Anksčiau pateiktoje informacijoje vežėjams buvome skelbę, kad įmonės, kurių nuostoliai viršija pusę įstatinio kapitalo, negali dalyvauti projekte. Patiksliname, kad gavome informaciją iš finansavimą administruojančios Agentūros, kad krizės metu patyrusios nuostolių įmonės taip pat gali dalyvauti projekte. Svarbiausia įmonei neturėti įsiskolinimų VMI ir SODRAI bei nebūti bankrutuojančiai, restruktūrizuojamai ar likviduojamai.
Jeigu jūsų įmonės vairuotojams iki 2014 rugsėjo mėn. reikia įgyti 95 kodo kvalifikaciją ar pageidaujate tobulinti transporto vadybininkų, vadovų kvalifikaciją – šis projektas yra kaip tik jums!
Norime plačiau informuoti apie numatytą dalyvavimo projekte procedūrą:
• Projekto parengimą organizuoja asociacija „LINAVA“;
• Jūsų įmonė taps projekto partneriais ir siųs darbuotojus į mokymus;
• Jūsų įmonė turi pateikti visus reikiamus dokumentus iki lapkričio 30 d. Nurodytus dokumentus privaloma pateikti pagal ES projektų finansavimo reikalavimus;
• Paraiškos pateikimo metu (paraiška bus teikiama 2012-12-01) neturėti įsiskolinimų VMI;
• Mokymai vyks įvairiuose Lietuvos miestuose ir tuose mokymo centruose, kurie pasiūlys mažiausią mokymų kainą;
• Mokymai vyks nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. rugsėjo pab.;
• Su Jumis bus suderintas individualus įmonės darbuotojų mokymų tvarkaraštis ir parinktas tinkamiausias laikas, neatitraukiant visų darbuotojų nuo darbo vienu menu;
• Jūsų įmonė taip pat turi užpildyti pridedamą darbuotojų sąrašą kartu su mokymais, kokių jiems reikės.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:
1. Įmonės įstatų kopija
2. Laisvos formos raštas apie vidutinį-sąrašinį darbuotojų skaičių
3. 2011 metų balansas
4. 2011 metų pelno-nuostolių ataskaita
5. Užpildyta lentelė apie įmonės darbuotojų mokymų poreikį
6. Pažyma dėl nuosavo indėlio
7. Projekto partnerio deklaracija
8. Pažyma iš VMI dėl atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais
Visas elektronines dokumentų formas galite gauti ir klausimus užduoti, parašius žinutę el.paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba susisiekus su konsultavimo įmone VšĮ „Consensus Europae“, Simonas Žunda, el.paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. , tel.nr.: 8 659 59 569
Užpildytus dokumentus prašome siųsti VšĮ „Consensus Europae“, Šv.Ignoto 5, 01144 Vilnius. Ant voko užrašykite „DOKUMENTAI DALYVAVIMUI ES PARAMOS MOKYMAMS PROJEKTE“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-19
Antroji didžiausia pasaulyje krovininių automobilių gamintoja “Volvo” mažina gamybą ir trumpina personalo darbo savaitę po to, kai naujausi duomenys parodė, kad šių automobilių pardavimai šių metų spalį sumažėjo 8 procentais. Apie tai informuoja “Reuters”.
Švedijos kompanija pranešė apie sumažėjusią krovinių automobilių paklausą Šiaurės Amerikoje ir iki šiol neatsigaunančią Europos rinką. ”Sumažėjus paklausai trečiąjį ketvirtį buvo nuspręsta mažinti krovininių automobilių gamybą Europoje”, – teigiama kompanijos pranešime. Sunkiojo transporto priemonių gamintojai sunkumų rinkoje patiria dėl krizės euro zonoje ir ekonominio neapibrėžtumo Jungtinėse Valstijose.
“Volvo”, parduodantis “Renault”, “Mack”, “UD Trucks”, “Eicher Renault” ir “Volvo” krovininius automobilius, pranešė apie 18 proc. sumažėjusius pardavimus Šiaurės Amerikoje ir – 16 proc. Azijoje.
Europoje, kur rinka išlieka silpna jau ilgą laiką, šių transporto priemonių pardavimai sumažėjo 1 proc., o Pietų Amerikoje – 3 procentais.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-19
Belgija – viena iš šalių, su kurios verslininkais labiausiai nori bendradarbiauti Lietuvos transporto verslo atstovai – nustatė VŠĮ „Edukacijos ir tyrimų centras. Tai trečioji šalis po Vokietijos ir Rusijos, į kurios rinką nori įsiveržti Lietuvos vežėjai. Paanalizuokime, kuo ši valstybė įdomi Lietuvos vežėjams.
Belgija viena iš labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių Europos valstybių, kuri Euro zonoje yra šešta pagal ekonomikos dydį. Remiantis „World Economic Forum“ sudarytu 2011-2012 m. reitingu, Belgija iš devynioliktos vietos pakilo į penkioliktą vietą pasaulyje pagal ekonomikos konkurencingumą . Prekybos įgalinimo indekse Belgijai skiriama dvidešimt ketvirtoji vieta pagal atvirumą tarptautinei prekybai. Kadangi nuo tarptautinės prekybos ženkliai priklauso šalies ekonomika, Belgija ypač jautriai reaguoja į pasaulinės prekybos sutrikimus. Svarbiausios Belgijos eksporto partnerės yra Vokietija (19,1 proc. šalies eksporto), Prancūzija (17 proc.), Olandija (12,2 proc.), Didžioji Britanija (7,2 proc.). Pagrindinės Belgijos importo partnerės – Olandija (19,1 proc.) Vokietija (16,4 proc.), Prancūzija (11,3 proc.). Tarp Lietuvos ir Belgijos nėra prekybos suvaržymų, nes abi šalys priklauso ES. Tai lengvina ir tarptautinių pervežimų verslo galimybes šioje šalyje.
Belgijos transporto sektorius
Geografiniu ir geostrateginiu požiūriu Belgija turi didelį pranašumą kaip logistinis centras jungiantis Viduržemio jūros (siena su Prancūzija) ir Šiaurės jūros (siena su Olandija ir Vokietija) regionus. Todėl nenuostabu, kad dėl geografinės padėties, kvalifikuotos darbo jėgos ir plataus ES institucijų Briuselyje tinklo, didieji logistikos centrai ir transporto kompanijos, savo būstines įkūrusios būtent Belgijoje.
Belgija turi išplėtotą kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų, tinkamų krovinių transportavimui, tinklą. Per metus Belgijoje keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenimis transportuojama vidutiniškai 48300 mln. tkm. krovinių. Transporto rūšių pasiskirstymas bendroje krovininio transporto struktūroje: kelių transportui tenka 35 mln. tkm. (72 proc.) krovinių dalies, geležinkeliams – 6200 mln. tkm. (13 proc.), vidaus vandenims – 7000 mln. tkm. (15 proc.). Maždaug pusė visų transportuojamų krovinių sudaro produkcija skirta vietos rinkai, likusi dalis į kitas rinkas pervežami kroviniai.
2012 m. krovinių transportavimas keliais nežymiai padidėjo iki 0.3 proc. ir išlieka dominuojantis segmentas bendroje krovinių transportavimo grandinėje, nors prieškrizinio lygio dar nepasiekė. 0.3 proc. taip pat turėtų išaugti krovinių pervežimo apimtys geležinkeliais , o 0.5 proc. – krovinių transportavimas vandenimis. Didžiausias augimas prognozuojamas oro krovininiam transportui – iki 3 proc.
Belgijos kelių sistema
Belgijos kelių ilgis – 118414 km., tarp jų 1747 km. – greitkeliai. Geležinkelių keliai sudaro 2950 km. Kelių sistemą Belgijoje administruoja regioninės institucijos. O tai reiškia, kad kelius Fladrijoje administruoja Flamandų vyriausybė, Valonijoje – Valonų, o Briuselyje – Briuselio sostinės vyriausybinės struktūros. Kelių ženklai Belgijoje taip pat rašomi dvejomis valstybinėmis kalbomis: olandų ir prancūzų. Federaliniu lygmeniu transporto politiką inicijuoja ir įgyvendinimą koordinuoja Federalinė Mobilumo ir transporto viešoji tarnyba.
Belgijoje, kaip ir Vokietijoje, krovininėms transporto priemonėms, kurių maksimali masė 12 t. arba didesnė, taip pat yra taikomas kelių naudotojų mokestis. Eurovinjetę galima įsigyti vienoje iš šalių – Belgijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Danijoje.
Papildoma rinkliava taikoma krovininiam transportui aukštesniam nei 2,5 m. taikomas važiuojantiems Liefkenshoek tuneliu. Čia galioja 16 EUR mokestis.
Kodėl verta bendradarbiauti su Belgijos transporto įmonėmis?
Transporto ir logistikos sektoriuje esminė Belgijos stiprybė yra jos geografinė padėtis, atliekant logistinio tilto funkciją tarp didžiausių ir ekonomiškai pajėgiausių Europos valstybių. Tai atveria dideles prekybos galimybes. Belgija pasižymi atvirumu tarptautinėms rinkoms, kvalifikuota darbo jėga, kokybiška produkcija. Kitas ryškus šalies pranašumas – ES institucijų sostinė Briuselis. Tai reiškia, kad verslininkų derybos su ES institucijomis laiko prasme yra optimalesnės, bei turi geresnę prieigą prie informacijos.
Belgijos rinka imli ir siekianti inovacijų. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. ši šalis atvėrė savo darbo rinką ir Lietuvos piliečiams, todėl lietuviško kapitalo įmonių įsitvirtinimas Belgijos rinkoje išvengia sudėtingų biurokratinių procedūrų. Verslo sąlygos įmonėms kasmet gerėja, mažėjant administracinei naštai. Lietuvos vežėjams su belgais palanku bendradarbiauti ir todėl, kad komercinių sutarčių sąlygų laikymasis šioje šalyje reguliuojamas efektyviai.
Belgijos rinkos silpnosios pusės
„Standart and Poor‘s“ reitingų agentūra 2012 m. vasario 20 d. Belgijos situaciją rinkoje apibrėžė kaip nestabilią. Padidėjusį nestabilumą Belgijoje nulėmė politinė krizė ir politinių partijų nesugebėjimas suformuoti Vyriausybės koalicijos 2010-2011 m. Moody‘s reitingų agentūrą Belgijos situaciją rinkoje apibūdino dar blogiau – kaip negatyvią. Kaimyninių valstybių kontekste Belgijos rinka santykinai mažiau stabili, patirianti didesnį neigiamą krizės poveikį. Pervežimo verslo atstovai, bendradarbiaudami su belgų kompanijomis, turėtų būti atidūs ir pasidomėti įmonių kreditingumu, nes šioje šalyje galioja ganėtinai paprastos įmonės veiklos nutraukimo sąlygos ir bankroto procedūros.
Kaip Belgijos silpnasias tarptautinio verslo sektoriaus puses galima paminėti: didelį biudžeto deficitą, lemiantį griežtą taupymo politiką, didelius ekonominius skirtumus tarp Flandrijos ir Volonijos, ribotą anglų kalbos vartojimą, verslo kultūrų skirtumą, didelę profesinių sąjungų įtaką.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-19
Spalio mėnuo verslui buvo negailestingas. Visuose verslo sektoriuose vien per spalį bankrutuojančių įmonių skaičius šoktelėjo iki 150 ir net 43 proc. viršija šių metų 9 mėnesių vidutinį bankrotų skaičių (105). Transporto verslas – ne išimtis. Spalį gerokai šoktelėjo ir transporto įmonių bankrotų skaičius. Metai baigiasi, tad pasidomėkime, kiek ir kokių transporto įmonių praradome per dešimt 2012 metų mėnesių.
Spalį – šoktelėjo transporto bankrotų skaičius
Registrų centro duomenimis per šių metų 9 mėnesius vidutiniškai kas mėnesį bankrutuodavo po 10 transporto (kelių transporto, ekspedijavimo, logistikos, kitos smulkios transporto veiklos) įmonių, o spalį – 20 įmonių. Jei lygintume su 2011 m., šiais metais bankrotų mažiau ir nepaisant spalio mėnesio šuolio, praėjusių metų lygis nepasiektas. 2011 m. sausį – spalį bankrutuojančiomis tapo 119 transporto įmonių, o šiemet per tą patį laikotarpį šiek tiek mažiau – 111 įmonių.
Iš šiais metais bankrutuojančių įmonių – 77 specializuojasi kelių transporto veikloje. Tai 15% mažiau nei pernai (91). Šiemet per sausį – rugsėjį vidutiniškai bankrutuodavo 7 įmonės, o spalį jų skaičius išaugo iki 15.
Kaip jau tapo įprasta, bankrutuojančių ekspeditorių rinkoje yra daugiau. Šiemet per 10 mėnesių bankrutuojančiomis tapo net 29 ekspedijavimo ir logistikos įmonės – 1,7 karto daugiau nei pernai (17).
Kokios transporto įmonės bankrutavo?
Įmonių riziką vertinančios UAB „Creditrefrom Lietuva“ analizuodama bankrutuojančias transporto įmones pastebi, kad dažniau bankrutuoja naujos ir, skirtingai nuo krizės 2008 – 2009 metais, smulkesnės įmonės. „Bankrotų statistikoje jau atsispindi nuo metų pradžios vykstanti transporto įmonių koncentracija. Deja, transportas jau patenka tarp tų šakų, kuriose smulkioms įmonėms išgyventi žymiai sunkiau. Tačiau kol kas nėra pagrindo dideliam nerimui, nes virš trečdalio bankrutuojančių įmonių paskutinius metus nevykdė veiklos arba vykdė minimaliai,“ – pastebi UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad bankrutuojančių įmonių padėtis pastebimai pradeda blogėti likus pusmečiui iki bankroto.
Vertindami duomenis „Creditreform Lietuva“ ekspertai pastebi, kad pasitvirtino sena tiesa – šiandien sunkiau išgyventi naujoms įmonėms. Iš bankrutuojančių 77 kelių transporto įmonių 41 įmonė įsteigta po 2006 metų, iš jų net 17 įsteigtos 2006, po 7 – 2007 ir 2008 metais. Tačiau rinkoje neišsilaikė ir seniau įsteigtos smulkios įmonės – net 27 bankrutuojančios įmonės (35%) įsteigtos iki 2000 metų. Ekspertų teigimu, atsparesnės bankrotams yra po Rusijos krizės 2001-2005 m. įsteigtos įmonės, kurios sudarė tik 12% bankrutuojančių įmonių.
Iš 29 bankrutuojančių ekspedijavimo įmonių 45% įmonių įsteigta 2006-2009 metais., įsteigtos 2001-2005 m. sudarė 38%, o iki 2000 metų – tik 5 įmonės (17%).
Dažniausiai iš rinkos krito smulkios transporto įmonės
Iš šiemet bankrutuojančių įmonių absoliučią daugumą sudarė smulkios įmonės generavusios mažesnes pajamas. Nors transporto rinka pastaraisiais metais augo, pusės bankrutuojančių įmonių pajamos 2010 metais mažėjo (lyginant su 2009 metais), o 2011 metais pardavimai mažėjo 60% įmonių.
Jei kalbėtume apie bankrutuojančių transporto kompanijų darbuotojus, tik 3 bankrutuojančios bendrovės (pagal darbuotojų skaičių, fiksuotą likus metams iki bankroto) buvo vidutinio dydžio (nuo 50 iki 150 darbuotojų). Bankrutuojančiomis tapo 30 mažų įmonių (nuo 10 iki 49 darbuotojų), o 60 smulkių įmonių buvo įdarbinusios mažiau nei 10 darbuotojų. Be to, 18 įmonių išvis neturėjo samdomų darbuotojų jau likus metams iki bankroto – tai daugiausia individualios įmonės, kuriose dirbo tik savininkas.
2012 m. spalio 1 d. „Sodros“ duomenimis, 111-oje šiemet bankrutavusių transporto įmonių dirbo tik 82 darbuotojai, kai prieš pusmetį (balandžio 1 d.) – 423, o pernai spalio 1 d. – 895. Likus 12 mėnesių iki bankroto šiose 111 bankrutuojančių įmonių dirbo 1175 darbuotojai. „Credireform Lietuva“ analitikai pastebi, kad iš pradžių bankrutuojančiose transporto įmonėse vidutiniškai kas mėnesį mažėjo 5-6% darbuotojų ir likus pusmečiui iki bankroto sumažėjo trečdaliu (iki 788). Per kitus mėnesius darbuotojų skaičius kas mėnesį krito po 9-12% ir bankroto mėnesio pradžioje šiose įmonėse liko tik 400 darbuotojų. Daugiausiai darbuotojų išeina iš darbo per mėnesį po bankroto. Likus dviem mėnesiams po bankroto po bent vieną darbuotoją buvo likę tik 15-oje įmonių.
Po bankroto įmonėse nelieka ne tik darbuotojų. Kadangi smulkios transporto bendrovės neturi atsargų ar ilgalaikio turto, o tik transporto priemones, kurios dažnu atveju lizinguojamos, išieškoti skolų iš turto dažnai praktiškai neįmanoma.
Kaip numatyti, ar verslo partneriui gresia bankrotas?
Transporto versle vežėjai, dar prieš pradėdami bendradarbiavimą su ekspeditoriais, intensyviai domisi, kaip naujieji partneriai atsiskaito su jų kolegomis. Kaip sakė R. Trumpa: „Transporto įmonių partneriai gali pastebėti blogėjančios būklės požymius, kredito reitingo blogėjimą ar vertindami rizikos faktorius, kol dar įmanoma išsaugoti savo lėšas.“ Pagal CR reitingą, dauguma bankrutuojančių įmonių jau likus keliems mėnesiams iki bankroto nepasižymi gera būkle. Iš reitinguojamų 89 įmonių (dvejus metus gaunančių pajamas) likus pusmečiui iki bankroto:
- Žemos rizikos buvo 5 įmonės. Keturiose iš šių 5 įmonių, likus pusmečiui iki bankroto, pradėjo gausėti skolos „Sodrai“, o paskui jas užklupo teismų ir turto areštų lavina.
- Vidutinės rizikos įmonių likus pusmečiui iki bankroto buvo 18, o likus 3 mėnesiams – tik 11.
- Didelės rizikos įmonių skaičius likus pusmečiui buvo 45 o likus 3 mėnesiams – 52.
- Itin didelės rizikos (nors formaliai veikiančių) įmonių skaičius pagausėjo nuo 21 iki 27.
Anot ekspertų, vertėtų atkreipti dėmesį ir į turto areštus. Praktika rodo, kad praėjus metams po turto arešto įregistravimo veikiančių įmonių sąrašuose nelieka apie 30% turto areštus patyrusių įmonių. Turto areštų aktų registro duomenimis iš 111 bankrutuojančių įmonių galiojančius turto areštus turėjo 72 įmonės. Kitas svarbus aspektas – skolos „Sodrai“. Daugiau kaip 1000 Lt skolų „Sodrai“ paliko 85 įmonės. Daugeliu atveju tęstinės skolos augo kelis mėnesius iš eilės.
Iš bankrutuojančių 111 transporto įmonių iki bankroto bylos iškėlimo iš PVM registro išsiregistravo pusė įmonių (55), iš jų 30 – per 2011 – 2012 metus.
Tyčiniai bankrotai
Gudrūs, tačiau nesąžiningi verslininkai nesnaudžia ir matydami nesėkmingas verslo tendencijas nepraleidžia progų suorganizuoti tyčinius bankrotus. Europos Sąjungos valstybėse tyčiniai bankrotai sudaro 4–6 proc. visų bankrutuojančių įmonių.
Lietuvos Įmonių bankroto valdymo departamento 2012-10-01 duomenimis, iš 11583 (1993–2011 m.) bankrutavusių įmonių, 41-os įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Net 5 proc. tyčinių bankrotų buvo vykdomi įmonės, dirbusiose transporto srityje.
Nagrinėjant tyčinių bankrotų priežastis, iš pateiktų teismo nutarčių bankrotą pripažinti tyčiniu matyti, kad dažniausia įmonių vadovai ir savininkai kaltinami dėl sandorių, kurie buvo sudarinėjami sąmoningai didinant nuostolius ir įsiskolinimus tam, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su savo kreditoriais:
* nuostolingai parduodant arba neatlygintinai perduodant įmonės turtą;
* suteikiant beprocentes paskolas, kai įmonė pati skolinga bankams ir neatsiskaito su kreditoriais;
* panaudojant įmonės lėšas be pagrįstų apskaitos dokumentų;
* įsteigiant dukterinę įmonę, kuriai perduotas turtas, bankrutuojančiai įmonei paliekant skolas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Siekiant įvesti daugiau tvarkos Medininkų pasienio kontrolės punkto prieigose, nuo šios dienos bus reguliuojamos išvykstant iš Lietuvos susidarančios automobilių eilės.
Lengvojo ir krovininio transporto priemonių eilė bus formuojama iki pasienio punkto likus 300-400 metrų. Eilės gale dirbs mobilus postas. Jame kompiuteriu bus registruojami atvykstantys automobiliai, jų vairuotojams išduodami čekiai. Čekyje bus nurodomas transporto priemonės numeris eilėje, automobilio markė, valstybinis registracijos numeris. Neturintys čekio arba praleidę eilę, į pasienio punktą patekti negalės.
Šią paslaugą teiks konkursą laimėjusi bendrovė „Ekskomisarų biuras“.
Įvesti tokią tvarką nutarta vadovaujantis patirtimi pasienyje su Rusija. Čia pradėjus reguliuoti eiles pasienyje padaugėjo tvarkos, pagreitėjo sienos kirtimas, neliko konfliktų tarp vairuotojų bandant užlįsti į eilės pradžią.
Kitais metais Medininkų pasienio punkte planuojama įdiegti elektroninę eilių reguliavimo ir registravimosi sistemą.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012 m. spalio 26 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB ,,Šiaulių plentas“ ir AB ,,Kauno tiltai“, atsakingas partneris UAB ,,Šiaulių plentas“ pasirašė rangos sutartį dėl magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ruožo nuo 132,70 iki 139,70 km rekonstravimo darbų atlikimo. Rangos sutarties vertė yra lygi 27 989 002, 22 Lt su PVM. Rekonstruojamas ruožas yra Tauragės rajone. Darbus planuojama užbaigti 2013 m. lapkričio pradžioje.
2012 m. liepos mėn. buvo pradėti kelio A12 ruožo nuo 92,5 iki 98,0 km rekonstravimo darbai, kuriuos planuojama užbaigti iki 2013 m. liepos vidurio. Kelio A12 ruožų nuo 92,5 iki 98,0 km ir nuo 132,7 iki 139,7 km rekonstravimo darbai yra sujungti į vieną projektą ,,Transeuropinio tinklo kelio E77 (Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas) rekonstravimas (II etapas)“. 2012 m. spalio 22 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-682 šiam projektui numatyta skirti iki 37 867 965 Lt su PVM Europos Sąjungos struktūrinės paramos (Sanglaudos fondo) lėšų. Artimiausiu metu Susisiekimo ministerija, Transporto investicijų direkcija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos planuoja pasirašyti paminėto projekto finansavimo ir administravimo sutartį.
Projektas „Transeuropinio tinklo kelio E77 (Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas) rekonstravimas (II etapas)“ įgyvendinamas pagal Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.
LAKD
Lapkričio 15 d., AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir viešojo konkurso laimėtojos, jungtinės veiklos pagrindu veiksiančios UAB „Blue Bridge Code“, UAB „Blue Bridge“, UAB „Ernst & Young Baltic“ bei UAB „Alna Software“ pasirašė sutartį dėl integruotos krovinių gabenimo jūrų ir geležinkelių transportu informacinės sistemos sukūrimo. Projekto įgyvendinimui skirta 7,4 mln. Lt, iš jų – 6,3 mln. Lt ES struktūrinių fondų ir 1,1 mln. Lt. valstybės biudžeto lėšos.
„Turime tikslą vystyti informacinių technologijų projektus, kurie padėtų ne tik geležinkelininkams, bet būtų efektyvūs ir naudingi mūsų klientams bei partneriams, – prieš sutarties pasirašymą sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. – Tikime, kad technologinės naujovės bei geresnė darbų vykdymo kokybė leis tiek mums patiems, tiek verslo subjektams sutaupyti laiko bei lėšų“.
Įgyvendinus projektą, sutrumpintai vadinamą „e.kroviniu“, naudą pajus AB „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei visi kiti krovinių gabenimo geležinkeliais naudotojai ir užsakovai. Jie galės operatyviai gauti ir teikti informaciją apie gabenamus krovinius, greičiau sutvarkyti dokumentus, optimaliai išnaudoti krovinių gabenimo geležinkeliais ir jūrų transportu infrastruktūrą bei vagonų parką. Sistema taip pat leis analizuoti krovinių srautus bei racionaliau paskirstyti investicijas.
Projektas prisidės ir prie viešojo sektoriaus teikiamų elektroninių paslaugų modernizavimo, bus išnaudotos informacinių technologijų teikiamos galimybės, efektyviau panaudojami šiuo metu veikiančių sistemų resursai ir galimybės, taupomas krovinių pervežimą bei perkrovimą vykdančių, kontroliuojančių institucijų ir verslo subjektų laikas bei lėšos. Greičiau apdorojami krovinių vežimui reikalingi dokumentai, augantis paslaugų patikimumas bei tobulinamas jų valdymas didins Lietuvos, kaip tranzito šalies, patrauklumą ir konkurencingumą.
Sukurtos elektroninės paslaugos bus teikiamos nemokamai, o jų potencialas mažinant krovinių gabenimo sąnaudas ir efektyviau planuojant veiklą, skatins su krovinių gabenimu susijusias įmones jomis naudotis.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Nuo rytojaus Lenkijos policija organizuoja akciją, kurios metu kelyje Balstogė – Sokulka – Kuznica papildomai stebės čia važiuojančius vilkikus.
Pagrindinis akcijos tikslas – prižiūrėti vilkikų vairuotojus, kad šie, artėdami prie pasienio kirtimo punkto su Baltarusija arba stovėdami eilėse, nesudarytų pavojingų situacijų ir netrukdytų kitiems eismo dalyviams.
Lengvųjų automobilių vairuotojai skundžiasi, kad ypač rudens ir žiemos mėnesiais jie susiduria su įvairiais sunkumais važiuodami šiuo keliu, kurie kyla dėl neapdairaus vilkikų vairuotojų elgesio. Dažniausiai tai būna sunkūs kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Kartu su policija aktyviau eismo dalyvius stebės ir pasienio, transporto inspekcijos bei muitinės pareigūnei.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Visiems puikiai žinomas sukčiavimo modelis, kai žmonėms skambina tam tikrų teisėsaugos institucijų atstovais apsimetę „pareigūnai“ ir prašo asmens duomenų, kuo puikiausiai veikia ir verslo pasaulyje.
Tik šiuo atveju sukčiams svarbiausia ne tiesiogiai iš patiklių žmonių išpešti pinigai, o konfidenciali informacija, kurią vėliau panaudojus pasiekiamas tas pats tikslas – laimimi didelės vertės konkursai ir už suteiktas paslaugas gaunamos milžiniškos sumos.
Veiksmų kompleksas
Bendrovės „Corporate Securitus“ saugumo specialistas Ernestas Lipnickas pasakojo, kad tam tikruose verslo sektoriuose rizikos yra vienodos, tačiau nėra optimalaus sprendimo varianto, kuris tiktų kiekvienai įmonei.
„Verslo rizikų nustatymas yra tas pats, kas žmogaus apsilankymas pas gydytoją. Skirtingus pacientus apžiūrėjęs gydytojas gali skirti ir šiek tiek panašų, ir visiškai priešingą gydymą. Reikia suprasti veiksmų komplekso būtinybę. Leidimų kontrolė gali veikti, IT priemonės gali būti apsaugotos, tačiau žmogiškieji ištekliai iš viso nevaldomi. Tada tikrai kils problemų, kurios atneš daug nuostolių“, – pasakojo E. Lipnickas.
Pavyzdžiui, nepaisant įvestos leidimų kontrolės, tam tikriems darbuotojams galima patekti į serverių centrą. Tada darbuotojas turi galimybę prieiti prie svarbios informacijos. O darbuotojai mėgsta bendrauti tarpusavyje. Kartais net nesuprasdami, kuris žmogus yra konkurentas, kuris „savas“ žmogus.
„Pasitaikė atvejų, kad prie butelio vienas kitam išsipasakoja. Išgirdęs svarbią informaciją, tas „draugas“ nueina kitą dieną pas valdžią ir papasakoja, ką sužinojo. Po to laukia skaudžios pasekmės. Prarandami dideli pinigai“, – pabrėžė E. Lipnickas.
Lengvai apgaunami
Pašnekovas pateikė dar vieną pavyzdį, kaip per neatidumą yra nutekinama konfidenciali informacija: „Įmonių darbuotojams, prisistatydamas tam tikros teisėsaugos institucijos atstovu, skamba nepažįstamas asmuo. Jis darbuotojo paprašo konfidencialios informacijos. Kone žadėdamas, kad tau už bendradarbiavimą bus garantuotas „medalis“. Darbuotojai patiki tokiomis melagystėmis. O po to pasirodo, kad skambino ne teisėsaugos institucijos darbuotojas, o sukčius arba gerai apmokytas profesionalas. Nors tas asmuo per tam tikrą laiką iš to paties darbuotojo gavo reikalingą informaciją net keletą kartų.
Taip informaciją renkantys sukčiai paprašo padaryti dokumentų kopijas, įrengti kažkokią specialią techniką ar panašių „paslaugų“. Darbuotojas tiki, kad elgiasi „kaip ir už Lietuvą“, galvoja, kad valstybei bus geriau, o pasirodo, kad jis tiesiogiai dirba konkurentui.“
Galima apsisaugoti
Anot E. Lipnicko, darbuotojus nuo minėtų spąstų galima apsaugoti. „Yra tam tikri indikatoriai, kurie padeda susigaudyti situacijoje. Tačiau reikia apmokyti darbuotojus, kad jie suprastų, jog iš jų norima išgauti informaciją. Galima paaiškinti, kad tam tikros frazės ir signalai reiškia, jog darbuotoju norima pasinaudoti“, – pasakojo E. Lipnickas. Anot jo, problema tik ta, kad Lietuvoje niekas nenori investuoti į verslo saugumą, nebent tie, kurie skaudžiai nusvyla: „Tam tikrose užsienio valstybėse apskritai niekas neklausia, ar reikia investuoti į verslo saugumą. Tuo tarpu Lietuvoje šis klausimas yra pagrindinis. Kam leisti pinigus, nes galbūt nieko nenutiks? Tuo tarpu stambios kompanijos sprendžia tik vieną galvosūkį – investicijų į saugumą prioritetus.“
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Spalio 4 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad leidinyje „Balsas.lt savaitė“ buvo skleidžiama netiksli informacija krovinių vežimo bendrovės „Transekspedicija“ atžvilgiu.
2011 m. vasario 14 d. -20 d. „Balsas.lt savaitė“ buvo paskelbta publikacija ,,Kaip slėpti skolas“ su poantrašte „Šalia feniksais iš bankrotų prisikeliančių įmonių kai kurie verslininkai imasi restruktūrizacijos ir taip išvengia prievolių kreditoriams“, kuriame buvo publikuota dezinformacija apie UAB ,,Transekspediciją“. Dėl šio straipsnio, UAB ,,Balsas.lt leidiniai“ gavo vieną griežtesnių Žurnalistų etikos inspektoriaus skiriamų sankcijų – įspėjimą. Nesutikdama su įspėjimu, bendrovė „Balsas.lt“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti inspektoriaus įspėjimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino ir panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus įspėjimą.
Žurnalistų etikos inspektorius ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transekspedicija“ pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Teismas nustatė:
1. Kad publikacijoje neteisingai buvo teigta, kad ,,prieš dvejus metus buvo reorganizuota viena didesnių pervežimo kompanijų UAB ,,Transekspedicija““. Teismas nustatė, kad įmonė nebuvo reorganizuota, o jai pritaikyta atskyrimo procedūra. Tai reiškia, kad senoji UAB Transekspedicija toliau gyvuoja kaip du juridiniai asmenys – UAB ,,Transekspedicija“ ir UAB ,,Transekspedicija Invest“. Įmonė nebuvo likviduota. Teismas pažymėjo, kad bendra straipsnio tema, kaip rodo jo pavadinimas, paantraštė siejama su nesąžiningu bandymu išvengti skolų. Todėl tokiame kontekste yra didelis skirtumas, ar įmonė buvo reorganizuota ar atskirta, t.y. tai, ar aptariama bendrovė po atitinkamos procedūros tęsia savo veiklą, ar ne, yra pakankamai reikšmingas ir svarbus skirtumas.
2. Kad teiginys ,,būtent ši restruktūrizacija, pavadinimų keitimas ir atsakomybės perskirstymas sukėlė keblumų keletui mažų transporto kompanijų, siekiančių atgauti iš ,,Transekspedicijos“ anksčiau susidariusias skolas už suteiktas paslaugas (…)“ neatitinka tikrovės. UAB ,,Transekspedicija“ nebuvo restruktūrizuota. Teismas nurodė, kad ,,įvertinus visą straipsnio turinį matyti, kad restruktūrizavimo terminas vartojamas kartu su bankroto terminu, jis siejamas su tariamu piktybiniu įmonės vengimu mokėti skolas (…)“, UAB „Transekspedicija“ nebuvo restruktūrizuojama.
3. Kad teiginys ,,tokie perstumdymai įmonės struktūroje anaiptol ne naujovė. Jau dešimtmetį bendrovė ,,Kauno Transekspedicija“, vėliau virtusi ,,Transekspedicija“, skolinga kitai įmonei – bendrovei ,,Komlita“(…) neatitinka tikrovės. Teismas konstatavo, kad UAB ,,Kauno Transekspedicija“ pavadinimo nekeitė, abu ūkio subjektai nėra išregistruoti, o UAB ,,Transekspedicija“ Kauno filialas nėra bankrutavęs.
4. Kad teiginys ,,priminus anksčiau aprašytus teismuose atsidūrusius skolų išieškojimo atvejus, vadovas pratrūko (…)“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia įstatymus. Savaitraštyje nurodyta, neva tai UAB Transekspedicija turi daug ginčų dėl skolų, tačiau taip nėra. Pats savaitraštis aprašė tik ginčą su UAB ,,Gepala“, o su UAB ,,Komlita“ teisminių ginčų nėra.
5. Kad savaitraščio nuomonė išreikšta apie UAB ,,Transekspediciją“ ,,šalia feniksais iš bankrotų prisikeliančių įmonių kai kurie verslininkai imasi restruktūrizacijos ir taip išvengia prievolių kreditoriams“ yra neetiška, apibendrinanti visus kitus tikrovės neatitinkančius faktus, išdėstytus straipsnyje, neabejotinai sietinus su UAB „Transekspedicija“. Teismas pažymėjo, kad toks teiginys – neetiškas. Pagal galiojančius įstatymus, viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Teismas konstatavo, kad „UAB balsas.lt savaitė“ minėtas teiginys panaudotas nesilaikant minėtų nuostatų.
Kaip teigia UAB „Transekspedicija“ vadovas Vidmantas Pelėda: „Yra ir daugiau teisinių procesų dėl dezinformacinio pobūdžio publikacijų. Gaila, kad dėl teismų užimtumo bylos užsitęsia, todėl padaryta žala atgaunama pavėluotai“.
Tai ne vienintelis teismas kilęs po šio straipsnio. Vasarą, Vilniaus miesto pirmasis teismas nustatė, kad minėtame straipsnyje pašnekovų išsakyti pasisakymai V. Pelėdos vadovaujamų įmonių dalykinės reputacijos nesumenkino.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-14
Seimo rinkimus laimėjusiems politikams greičiausiai nepavyks tesėti pažado nuo kitų metų nedidinti dyzelino akcizų. Dėl to dar labiau pakilusi šių degalų kaina užkraus sunkesnę naštą verslui ir gyventojams.
Socialdemokratų partijos lyderis A.Butkevičius po Seimo rinkimų žadėjo siekti, kad kitąmet dyzelino akcizas nedidėtų. “Stengsimės, kad dyzelino akcizas nebūtų didinamas. Kalbėsime, neignoruosime ir Europos Sąjungos (ES) reikalavimų, bet stengsimės, kad dyzelinui taikomas akcizas nebūtų didinamas, gal derybos kokios įvyks, jei tai bus įmanoma”, – iškart po rinkimų per spaudos konferenciją sakė A.Butkevičius.
“Lietuvos žinių” duomenimis, Lietuva beveik neturi galimybių nedidinti akcizo. Tai daryti verčia Lietuvos įsipareigojimai ES ir Europos Tarybos direktyva. Be to, dyzelino akcizas mūsų šalyje dabar mažiausias iš visų 27 ES šalių.
Atidėjimas nenumatytas
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas LŽ patvirtino, kad ES direktyva dėl energijos apmokestinimo nustato minimalius ES lygmens dyzelino akcizo tarifus. Tačiau ES šalys gali taikyti didesnius tarifus ir daugelis jų tai daro.
“Šiuo metu Lietuvoje dyzelino akcizo tarifas yra mažesnis už minimalų bendrą ES tarifą. Dėl tokio tarifo taikymo Lietuvos stojimo į ES sutartyje buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuris baigiasi 2013 m. sausio 1 dieną. Tad Lietuva yra teisiškai įsipareigojusi nuo 2013-ųjų sausio 1 dienos taikyti minimalų dyzelino akcizo tarifą. Visų ES narių ratifikuota stojimo sutartis, be minėto pereinamojo laikotarpio, nenumato minimalaus tarifo taikymo atidėjimo. Įsipareigojimų nevykdymo atveju EK galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Precedentų dėl įsipareigojimų nesilaikymo nustatant minimalų akcizo tarifą dyzelinui nėra buvę”, – tvirtino G.Sudikas.
Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis LŽ patvirtino, kad Lietuvai nesilaikant direktyvos nuostatų EK gali pradėti ES teisės pažeidimo procedūrą ir kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl finansinių sankcijų taikymo.
Europos Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. priimta direktyva (ją Lietuva įsipareigojo vykdyti Stojimo sutartimi) leido dešimčiai naujų ES narių laikinai taikyti mažesnį kai kurių energijos išteklių apmokestinimo tarifą, nes 2003 m. priimtos normos šioms šalims galėjo sukelti rimtų ekonominių ir socialinių sunkumų. Direktyva numatė visų ES valstybių tarifus suvienodinti per tam tikrą pereinamąjį laikotarpį.
Lietuvai nuo 2004 m. gegužės 1 d. buvo nustatytas ne mažesnis kaip 245 eurų už tūkst. litrų energijos produktų tarifas, tarp jų ir taikomas gazoliams. Iki 2008 m. sausio 1 d. leista taikyti ne mažesnį kaip 274 eurų už tūkst. litrų mokestį, iki 2011 m. sausio 1 d. pasiekti 302 eurų, o iki 2013 m. sausio 1 d. – 330 eurų už tūkst. litrų akcizo dydį.
Tai, kad Lietuvai jokių išimčių išsiderėti nepavyktų, LŽ patvirtino ir Europos Parlamento (EP) narys socialdemokratas Vincas Justas Paleckis, tarp Europos šalių atstovų besidarbuojantis nuo 2004 metų.
“Pereinamasis laikotarpis akcizui yra numatytas ES sutartyje, todėl norint ją pakeisti reikia visų ES valstybių pritarimo. Akcizai yra mokesčių diskusijų klausimas, EP neturi teisinės galios daryti įtaką ES valstybių mokesčių politikai, ji gali tik duoti patarimų pateikdama teisinės galios neturinčias rezoliucijas”, – europarlamentaro poziciją LŽ dėstė jo padėjėjas Jurgis Gurstis. Anot jo, ir EK pareigūnai, ir Lietuvos mokesčių atašė patvirtino, kad Lietuva Stojimo sutartimi įsipareigojo padidinti dyzelino akcizus iki numatytos minimalios ribos nuo 2013 m. pradžios ir bet kokius pakeitimus šiuo klausimu turėtų tvirtinti likusios 26 ES valstybės narės.
Mažiausias tarifas ES
Banko “Nordea” ekonomistas Žygimantas Mauricas LŽ dėstė, kad dalis ES šalių taiko didesnį dyzelino apmokestinimo tarifą nei nustatymas minimalus – 33 euro centai už litrą, arba 1,14 lito, koks numatomas Lietuvoje po sausio 1 dienos. “Manau, šalys konkuruoja ir yra suinteresuotos, kad pereinamieji laikotarpiai, kai kurioms šalims leidę taikyti mažesnį apmokestinimą, kuo greičiau baigtųsi. Jeigu prašytume lengvatinį terminą pratęsti, manau, šansų turėtume labai nedaug”, – svarstė pašnekovas.
Pasak Ž.Maurico, šiuo metu Lietuvoje dyzelinui taikomas 30,2 euro cento, arba 1,04 lito, už litrą tarifas yra mažiausias ES. “Mažiau už dyzeliną moka tik Liuksemburgo gyventojai, tačiau taip yra todėl, kad ten nustatytas tik 7 proc. pridėtinės vertės mokestis, o dyzelino akcizas siekia minimalią 33 euro centų ribą”, – dėstė ekonomistas.
Lietuvos kaimynės Lenkija ir Latvija šiuo metu taiko 33 euro centų, Estija – 39 euro centų už litrą dyzelino apmokestinimo tarifą. Vokietijoje ir Italijoje jis gerokai didesnis ir siekia atitinkamai 47 ir 50 euro centų už litrą šių degalų.
Be Lietuvos, akcizų kartelę iki reikalaujamos 33 euro centų ribos nuo kitų metų turės kelti Rumunija ir Bulgarija, šiose valstybėse dabar taikomas atitinkamai 31 ir 32 euro centų tarifas. “Manau, kad dėl trijų šalių išsiderėti išimčių būtų sunkoka, nebent galutinį akcizo padidinimo terminą pavyks kiek nukelti”, – svarstė Ž.Mauricas.
Seimui pateiktame Finansų ministerijos Akcizų įstatymo pakeitimo projekte siūloma nuo kitų metų sausio 1 dienos padidinti akcizų tarifą, taikomą gazoliams, nuo šiuo metu esančio 1043 litų (302 eurų) iki 1140 litų (330 eurų) už 1000 litrų.
Dėl akcizo tarifo padidinimo vidutinė mažmeninė dyzelino litro kaina galėtų pakilti apie 0,12 lito už litrą. Valstybės biudžetas dėl to papildomai turėtų gauti apie 94 mln. litų pajamų. Naujus akcizus planuojama patvirtinti per antrąjį 2013 metų valstybės biudžeto svarstymą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
„IRU“ pradės sertifikuoti muitinėse naudojamus rentgeno aparatus, skirtus transporto priemonių tikrinimui. Tikimasi, kad tai padės supaprastinti nesuderintus ir nereikalingus rentgeno patikrinimus šiuo metu atliekamus pasienyje.
„IRU“ akcentuoja, kad naudojant tokius prietaisus būtina užtikrinti, kad šie nebūtų kenksmingi vairuotojams ir palengvintų transporto judėjimą tarp šalių.
„IRU“ jau anksčiau yra išleidusi rezoliuciją šiuo klausimu. Jos pagrindinės gairės susijusios su vairuotojų sveikata ir transporto priemonių tikrinimo procedūrų mažinimu.
• Akcentuojama, kad rentgeno aparatų naudojimas pagreitina sienos kirtimo laiką, automobiliai nėra ardomi, tačiau ši technika turi būti visiškai saugi ir nekelti pavojaus nei vairuotojams, nei transporto priemonėms. Ji turėtų būti skirta kontrabandos ir nelegalų paieškai.
• Skirtingos procedūros ir skirtinga įranga, kurią naudoja atskiros šalys, turėtų būti suderintos tarpusavyje.
• Transporto priemonė gali būti vienos kelionės metu gali būti net kelis kartus patikrinta su rentgeno spinduliais. Valstybės turėtų bendradarbiauti ir pasitikėti kolegų atliktu darbu. Juo labiau, kad ir tarptautinės organizacijos skatina mažinti procedūrų kiekį.
• Trūksta informacijos apie tai, kaip šie spinduliai veikia vairuotojus.
„IRU“ skatina vyriausybes įsigyti tik kokybiškus rentgeno aparatus ir būtinai atsižvelgti į šiuos faktorius:
• Reikalauti iš gamintojo, kad šis pateiktų garantijas, kad įranga nekelia pavojaus žmonių sveikatai, kroviniui ar transporto priemonei.
• Teikti daugiau informacijos apie šią įrangą kelių transporto verslui.
• Pateikti aiškią informaciją apie tai, kaip turi elgtis vairuotojas tokios procedūros metu. Ši informacija turėtų būti procedūros atlikimo vietoje, o taip pat galima informuoti per vairuotojų ir darbdavių organizacijas.
• Taikyti rentgeno įrankius bei tikrinimo metodus, kurie užtikrintų, kad procedūros metu transporto priemonė stovi vietoje, o juda tik skanavimo įranga.
• Užtikrinti reguliarią skanavimo įrangos patikrą ir aprūpinimą reikiamomis medžiagomis, gerai apmokyti darbuotojus kaip reikia su juo dirbti.
• Suvienodinti patikrinimo procedūras visose muitinėse.
• Sudaryti sistemą, kuri leistų matyti kaip dažnai tokiu būdu yra tikrinama transporto priemonė, kad išvengti bereikalingų patikrinimų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vykstantys į Ispaniją su UTA kuro ir nuolaidų kortele gali sutaupyti dar daugiau. Finansinių sprendimų bendrovė Union Tank (UTA) siūlo naują paslaugą – fiksuok savaitės kainą ir važiuok dar pigiau.
Nuo šiol atsiskaitant už degalus “RedTortuga” tinklo degalinėje La Jonquera vietovėje su UTA kortele galioja speciali kaina. Ji skelbiama pirmadieniais ir galioja visą savaitę. Tai gali būti ypač naudinga laikotarpiu, kai degalų kainos kinta beveik kiekvieną dieną.
“UTA klientai turi galimybę už fiksuotą kainą įsigyti degalų visą savaitę. Be to, naudojantis UTA kortele šioje degalinėje suteikiamos papildomos nuolaidos kurui ir neskaičiuojamas komisinis mokestis“, – sako Ivona Vysocka, paslaugų vežėjams teikiančios bendrovės UTA atstovybės Lietuvoje TIMEX kompanijos klientų aptarnavimo specialistė. Norintiems dar labiau sumažinti sąskaitas kurui, UTA siūlo greito PVM grąžinimo paslaugą ir primena, kad nuo š. m. rugsėjo 1 d. PVM Ispanijoje sudaro 21 procentų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-13
Vežėjai nuo šiol galės internetiniame puslapyje įvesti rajono ar miesto pavadinimą, pašto kodą ir sistema jiems pateiks kuro kainas šalia esančiose degalinėse. Lapkričio 8 d. Bundestagas priėmė įstatymą, pagal kurį degalinės turės pateikinėti kainas internete vos tik jie jas pakeis.
Šiuo metu benzinas Vokietijoje vidutiniškai kainuoja apie 1,6, o dyzelinas – 1,5 euro.
Vokietijos institucijos tiriančios kartelinius susitarimus, jau senai turėjo įtarimą, kad didžiausios naftos produktų pardavimo kompanijos gali turėti tokių susitarimų, tačiau įrodyti to nepavyko. Valdininkams pavyko pasiekti, kad nuo kitų metų sausio 1 d. visos Vokietijoje veikiančios degalinės privalo pranešti į bendrą sistemą pardavinėjamo kuro kainas, o joms keičiantis tai daryti nedelsiant.
Vokietijos automobilistų klubas „Adac“ atliko apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad 40 proc. vairuotojų degalinėse nežiūri į kainas. Vieni turi pakankamai pinigų, kiti per daug skuba. Yra ir tokių, kurie tiesiog susitaikė su mintimi, kad kuras pastoviai brangsta. Manoma, kad dėl to pardavinėjant kurą kartais susidaro daugiau nei 10 euro centų skirtumas skirtingose degalinėse.
Pagal Vokietijos valdžios pateikiamą informaciją, liepos 1 d. Vokietijoje buvo 14 686 degalinės. 69 proc. iš jų priklausė penkiems didžiausiems tinklams.
Tikimasi, kad atsiradus naftos produktų kainoms internete, vairuotojai pasirinks pigesnes degalines ir sutaupys pinigų, o taip pat privers kitų degalinių operatorius suvienodinti kainas.
Internete šiuo metu yra puslapių, kuriuose yra pateikiamos kuro kainos, tačiau čia kainas pateikia patys pirkėjai, todėl informacija ne visada būna tiksli.
Antimonopolinių ir konkurencijos tarybos institucijų atstovai teigia, kad konkurencija Vokietijos degalinėse yra per maža, todėl tikimasi, kad naujoji duomenų bazė viską pakeis vartotojų naudai.
Valstybinis informacinis puslapis šia informacija žadėjo dalintis su visais suinteresuotais asmenimis ir ji bus prieinamas nemokamai ir galės būti talpinama kituose internetiniuose puslapiuose.
Degalinių savininkai ir naftos koncernai ilgai priešinosi tokiems pakeitimams, teigdami, kad pranešinėti apie kiekvieną kainų pasikeitimą sudarys per daug biurokratinių kliūčių verslui. Šis argumentas skamba gana keistai, nes sukurtoje sistemoje, jiems tereiks užpildyti specialią formą internete ir tai netruks ilgiau vienos minutės.
CargoNEWS redakcija gavus daugiau ir tikslesnės informacijos, plačiau informuos savo skaitytojus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|