2012-10-21
Baltijos valstybių uostai pajėgūs atlaikyti stiprėjančią Rusijos uostų konkurenciją. Net ir varžydamiesi dėl klientų krovinių kaimynai ketina koordinuoti veiksmus ir nesileisti manipuliuojami.
Netoli Estijos sienos sparčiai plėtojamas Rusijos Ust Lugos uostas, veiklą pradėjęs prieš 7 metus, pernai perkrovė 25 mln. tonų krovinių, šių metų plane – 40 mln. tonų. Pagal apyvartą Rusijoje jis atsidūrė ketvirtoje pozicijoje, po Novorosijsko, Primorsko ir Sankt Peterburgo, o ateinančiais metais tarp pirmūnų turėtų kilti dar aukščiau. Į sukurtą naują logistikos atšaką krypsta ir natūralus Maskvos regiono vartojimo prieaugis, ir anksčiau per kitus Baltijos uostus gabenti kroviniai. Šiuo metu veikia 9 iš numatytų statyti 20 terminalų, tačiau ir dabartinis jų apkrovimas kelia įtampą Suomijos bei rytinės Baltijos pakrantėje.
Stiprėja vidinė Rusijos uostų konkurencija. Sankt Peterburgo 9 mėnesių apyvarta smuktelėjo 3,5 proc., iki 43,3 mln. tonų, dalies naftos krovinių neteko ir gretimai esantis Vysockas. Visų Rusijos uostų apyvarta per 9 mėnesius, palyginti su pernai, padidėjo 5,2 proc., iki beveik 420 mln. tonų.
Nukentėjo ne visi
Baltijos valstybių uostai per 9 mėnesius krovė 111,43 mln. tonų krovinių, panašiai tiek pat kaip pernai. Ust Lugos įtaką jie jaučia nevienodai. Talino jungtinio uosto krova, oficialios statistikos duomenimis, pernai buvo 2010 metų lygio, o šiemet mažėja. Per 9 mėnesius apyvarta krito 18,3 proc., iki 22,5 mln. tonų. Šį skirtumą lėmė penktadaliu sumenkusi rusiško tranzito dalis. Tačiau Talino uosto ekonomiką stabilizuoja jūrų turizmas – laivų keleivių padaugėjo 5 proc., iki 6,8 milijono.
Arčiausiai Rusijos sienos esantis estų Silamejės uostas, pagal interneto svetainėje pateiktą prognozę, tikisi 1 mln. tonų didesnės apyvartos – iš viso 6 mln. tonų.
Latvių sėkmė
Latvijos uostai apdoroja maždaug pusę visų per Baltijos valstybių uostus gabenamų krovinių, šiemet iki spalio krovė 57 mln. tonų. Trys pagrindiniai išsiskiria gerėjančiais rezultatais, ypač Ventspilis (+15 proc., iki 24,3 mln. tonų) ir Liepoja (+49 proc., iki 5,3 mln. tonų), sulaukusi lietuviškų grūdų. Rygos uosto apyvarta padidėjo 8,8 proc., iki 27,39 mln. tonų. Bet mažiesiems latvių uostams sekasi sunkiau – jie šiemet dešimtadalį kiekio prarado ir krovė lygiai 1 mln. tonų vietos krovinių, daugiausia – medienos.
Stabdo krantinių statyba
Rygai nusileidęs Klaipėdos uostas šiemet vejasi pernykščius rekordinius rodiklius. Trijų ketvirčių apyvarta 5,4 proc. mažesnė nei pernai, nesiekia 26 mln. tonų. Uosto vadovybė tai aiškina neritminga baltarusiškų trąšų prekyba ir Mažeikių naftos gamyklos remontu. Tačiau krovos kompanijų atstovai pažymi, kad veiklą, be kita ko, apsunkina lėti krantinių statybų tempai. Dėl metais vėliau įrengto laivų švartavimo pirso “Begoje”, kuris išbandomas tik šiomis dienomis, kompanija teigia negalėjusi priimti 0,5 mln. tonų žemės ūkio produktų.
Dalysis informacija
Latvijos transporto ministras Aivas Ronis nurodo, kad dabartinis Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis Baltijos valstybėms buvo sėkmingas – padidėjo sektoriaus konkurencingumas. Sukurta gera antžeminė transporto infrastruktūra. Latviai akylai stebi ne tiek statybų bumo apimtą Ust Lugą, kiek Klaipėdos uostą, su kuriuo varžosi dėl Baltarusijos krovinių.
“Nekonkuruojame su Rusijos uostais, jie krauna savo eksportą ir importą, be to, Rusija tampa tranzito šalimi Azijos kroviniams. Kai Ventspilyje nebeliko “Belkalio” trąšų, šnairavome į Klaipėdą, įkalbinėjome baltarusius grįžti. Šiemet Latvijos geležinkelių apyvarta ir be trąšų padidėjo. Sulaukėme daug paklausimų iš Lietuvos dėl grūdų eksporto per Liepoją”, – kalbėjo jau antrą kartą šiemet Klaipėdoje apsilankęs Latvijos transporto ministras A.Ronis.
Pasak Lietuvos susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, Klaipėdos uostui gali turėti įtakos Ust Lugos trauka, nors rusiški kroviniai čia sudaro tik 13 proc. visos apyvartos. “Nesame pririšti prie Rusijos, galime priimti įvairius krovinius. Prarastus jų kiekius ateityje kompensuos Europos ir Azijos prekyba”, – pažymėjo E.Masiulis.
Dėl tranzito konkuruojančių valstybių ministrai pažymėjo, kad apkarto situacija, kai klientai laksto pas abiejų šalių geležinkelininkus derėdamiesi dėl vis didesnių nuolaidų. Svarstoma, kad varžydamiesi dėl krovinių uostai koordinuotų geležinkelių veiksmus, jog “krovinių siuntėjai informacija nemanipuliuotų”.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo Geležinio Vilko gatvės rekonstrukciją. Įgyvendinus projektą bus pastatyta nauja estakada, sukantiems iš Geležinio Vilko gatvės į A.Goštauto gatvę, išplatinta Geležinio Vilko gatvė, įrengiant lėtėjimo juostą užvažiavimui ant estakados ir greitėjimo juostą įsukantiems į Geležinio Vilko gatvę iš A.Goštauto gatvės. Taip pat bus įrengti šaligatviai pėstiesiems bei dviračių takai. Projektą numatoma baigti 2014 metais.
Vilniaus miesto savivaldybės įgyvendinamam projektui „Geležinio Vilko g. nuo A. Goštauto iki M. K. Čiurlionio g. rekonstrukcija“ finansuoti 2012 m. rugsėjo 26 dieną pasirašyta projekto finansavimo ir administravimo sutartis.
Projektas finansuojamas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ priemonę „Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“. Projekto įgyvendinimui skirta 17,7 mln. Lt Europos Sąjungos fondų ir 2,1 mln. Lt Valstybės biudžeto lėšų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-21
Tarptautinis tyrimas patvirtino stacionarių greičio matavimo įrenginių naudą. Eismo įvykių su kūno sužalojimais vidutiniškai sumažėja 20 proc.* tuose kelio ruožuose, kuriuose įrengti greičio matavimo prietaisai. Atliekant tyrimą taip pat buvo nagrinėjami šalutiniai greičio matavimo įrenginių padariniai ir „kengūros efektas”, kai pamatę greičio matuoklį vairuotojai staigiai spaudžia stabdžio pedalą, o jį pravažiavę vėl padidina greitį.
Tyrimas rodo, kad stacionarių ir laikinai įrengiamų greičio matavimo prietaisų poveikis yra skirtingas. Pirmieji yra žymiai efektyvesni ir sumažina eismo įvykių skaičių net 35 proc. Laikinieji greičio matuokliai nelaimingo atsitikimo tikimybę sumažina 14 proc. Greičio viršijimas yra pagrindinė vairuotojų sukeliamų eismo įvykių priežastis. Todėl siekiant keisti blogus vairuotojų įpročius ir atkreipti dėmesį į greičio apribojimus būtina naudoti įvairius metodus, pavyzdžiui, greičio matavimo įrenginius.
Vairuotojui pravažiavus greičio matavimo vietą, greičio matavimo įrenginio poveikis tęsiasi daugiausiai 10 km. Šis atstumas pailgėja, kai įrenginiai yra gerai matomi, specialiai pažymėti, pastebimi iš toli, o informacija apie netrukus kelyje būsimą įrenginį yra pateikiama prieš kelis kilometrus. Minėtais būdais galima išvengti ir „kengūros efekto”. „Staigus stabdymas ir greitėjimas daro neigiamą poveikį visam eismo srautui, aplinkai ir saugumui. Jei tokie argumentai neįtikina vairuotojų, verta paminėti ekonominį aspektą. Tolygaus greičio palaikymas leidžia sutaupyti degalų”, – aiškina „Renault” vairavimo mokyklos instruktoriai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-21
Vežėjai turėtų atkreipti dėmesį į atsiradusias naujas mažos taršos zonas Vokietijoje ir Italijoje.
Daugiausiai naujienų bus Italijoje. Lombardijos regione nuo spalio 15 d. didžiausiuose regionu miestuose vežėjai turėtų stebėti kelio ženklus, nes čia įvedami žieminiai mažos taršos zonų apribojimai.
Romoje nauji apribojimai prasideda lapkričio 1 d.
Genujoje atsirado Euro 3 standarto apribojimai.
Toskanoje, Capanori ir Livorno miestuose naikinamos žemos taršos zonos arba keičiami jų reikalavimai. Vairuotojams reiktų stebėti kelio ženklus.
Panaši situacija ir Bolonijoje, Carpi, Faenza, Ferrara, Forli, Monte San Pietro, Reggio Emilia ir šalia šių miestų esančiose teritorijose.
Vokietijoje, Naujajame Ulme nuo lapkričio 5 d. griežtėja čia esančios mažos taršos reikalavimai. Dabar čia galės važinėti tik tos dyzelinės transporto priemonės, kurios atitinka bent Euro 3 emisijos standartą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Įsigaliojus 2012 m. gegužės 29 d. reglamentui dėl lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių variklių Euro 5 ir Euro 6 bus taikomi nauji transporto priemonių registravimo reikalavimai.
Informuojame, kad nuo 2012 m. gruodžio 31 d. M1 ir N1 klasių transporto priemonės, neatitinkančios Reglamento reikalavimų, nebus registruojamos. Variklio išmetamieji teršalai ir variklio išmetamųjų teršalų sertifikatuose nurodyta raidė, žyminti Euro normos įgyvendinimo etapą, turės atitikti Reglamento nuostatas.
Nebepriimtini Euro 5 išmetamųjų teršalų sertifikatai su raidėmis: A, B, C, D, E.
Nebepriimtini Euro 6 išmetamųjų teršalų sertifikatai su raidėmis: N, O, P.
Naujos M1 ir N1 klasių transporto priemonės, neatitinkančios Reglamento nuostatų, po 2013 m. sausio 1 d. bus registruojamos tik su EB atitikties liudijimais, prieš registraciją pažymėtais Inspekcijos žyma apie taikytiną išimtį, pagal iš anksto pateiktą sąrašą. Gamintojai ir įmonės, atstovaujančios gamintojams, transporto priemonių sąrašą dėl anksčiau išvardytų priežasčių Inspekcijai gali pateikti iki 2012 m. gruodžio 14 d.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1141 pakeitus (papildžius) Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – programa) finansavimo 2012 metų sąmatą, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos parengė susisiekimo ministro įsakymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektus dėl papildomų programos lėšų paskirstymo savivaldybėms, kitoms įmonėms ir įstaigoms.
Programos finansavimo 2012 metų sąmatoje svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių tiksliniam finansavimui numatyta 38 371 200 litų, iš jų 5 658 000 litų 2012 m. spalio 16 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-674 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3-362 „Dėl Svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2012 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ skirta papildomai. Šios papildomos lėšos skiriamos įgyvendinti svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo lėšomis finansuojamus projektus (tarp jų Jonavos rajono Dumsių seniūnijos vietinės reikšmės privažiuojamojo kelio nuo magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis iki Gulbiniškių kaimo rekonstravimas įrengiant bituminę dangą, Radviliškio rajono vietinės reikšmės kelio Nr. RD0215 Dambava–Areiniškiai–Vaižgai rekonstravimas, dviračių tako palei rajoninės reikšmės kelią Nr. 1209 Anykščiai–Niūronys–Stakės Anykščių rajone tiesimas, Gariūnų gatvės Vilniaus mieste rekonstravimas, dviračių ir pėsčiųjų tako šalia Elektrėnų miesto Elektrinės, Šviesos, Pergalės ir Draugystės gatvių tiesimas).
Programos finansavimo 2012 metų sąmatoje valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti (programos finansavimo lėšų rezervas) numatyta 47 964 000 litų, iš jų 7 072 500 litų 2012 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė skirti papildomai. Nutarimu paskirstomos papildomos ir perskirstomos savivaldybių, kitų įstaigų ir įmonių kai kuriems objektams finansuoti skirtos 2012 metų programos rezervo lėšos. Savivaldybės, kitos įstaigos ir įmonės raštu informavo Susisiekimo ministeriją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, kad, užsitęsus objektų projektų parengimui ir darbų viešųjų pirkimų procedūroms, nepanaudota dalis programos rezervo lėšų, skirtų darbams finansuoti (tarp jų Obelių miesto S. Dariaus ir S. Girėno, J. Zaukos gatvėms, kurios sutampa su krašto keliu Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys, ir Vytauto gatvei, kuri sutampa su krašto keliu Nr. 117 Zarasai––Bradesiai–Obeliai, ir šių gatvių sankryžai bei Zarasų miesto Kauno, D. Bukonto ir Vytauto gatvėms, kurios sutampa su magistraliniu keliu A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, rekonstruoti).
Sutaupytos lėšos bus skirtos objektams, kuriuose darbai jau atlikti, finansuoti. Be to, prašoma patikslinti kai kurių objektų pavadinimus. Papildomų programos rezervo lėšų skirta 27 objektams finansuoti, tarp jų Rumšiškių seniūnijos Karčiupio kaimo Miško gatvei rekonstruoti, Garliavos miesto Stadiono gatvės, kuri sutampa su krašto keliu Nr. 139 Kauno HE–Garliava, šaligatviams įrengti, Šilutės miesto Santaros ir Statybininkų gatvėms rekonstruoti, vietinės reikšmės privažiuojamajam keliui prie Liudvinavo seniūnijos Nartelio kaimo nuo krašto kelio Nr. 182 Marijampolė–Liudvinavas–Krosna taisyti (remontuoti), Velžio seniūnijos Liūdynės kaimo Parko gatvei, kuri jungiasi su krašto keliu Nr. 121 Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys, rekonstruoti, viadukui per geležinkelį Tilžės gatvėje rekonstruoti, Pakruojo miesto Vasario 16-osios gatvei, kuri jungiasi su rajoniniu keliu Nr. 2905 Pakruojis–Sosdvaris–Mikniūnai, rekonstruoti, Rietavo miesto Plungės gatvei, kuri yra krašto kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė tęsinys, rekonstruoti, vietinės reikšmės keliui nuo Vilniaus miesto ribos iki krašto kelio Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė toliau rekonstruoti, automobilinėms ašinio svėrimo svarstyklėms, padėsiančioms užtikrinti kelių tinklo funkcionavimą, įsigyti.
LAKD inf.
Kurbevė (Courbevoie), 2012 m. spalio 19 d. Du jauni prancūzai inžinieriai vasario mėnesį pradėję neįtikėtiną kelionę, žinomą kaip „Elektros Odisėja“, pasiekė savo užsibrėžtą tikslą – apkeliauti pasaulį elektra varoma transporto priemone ir užtikrinti jai ateities transporto priemonės vardą. „GEFCO“, vienas iš devynių šio projekto rėmėjų, prisidėjo savo patirtimi kaip logistikos paslaugų teikėjas ir savo kompetencija tvarkyti muitinių ir mokesčių reikalus.
Misija pavyko. Iš Alsatano (Alsatian) miesto vasario mėnesį savo didingą kelionę pradėję Antoninas Gajus (Antonin Guy) ir Ksavieras Degonas (Xavier Degon) į Strasbūrą atvyko praėjus septyniems mėnesiams, spalio 24 d. Šia kelione jie siekė pagerinti visuomenės nuomonę apie elektra varomas mašinas ir pademonstruoti, kad jos yra nebrangios ir patogios ateities transporto priemonės.
Spalio 27 d. ir 28 d. stabtelėję Paryžiaus „Motor show“ renginyje ir su projekto partneriais atšventę sugrįžimą į Prancūziją, praėjusią savaitę Antoniną ir Ksavierą pasveikino Prancūzijos reindustrializacijos ministerija ir ministras Arnaudas Montebourgas.
Savo pirmosios kelionės aplink pasaulį metu inžinieriai susidūrė su nenumatytu iššūkiu: keliaudami per 17 šalių jie turėjo pasikliauti vien žmonių gerumu ir kiekvienąsyk sustoję prašyti elektros jungiklio, kad galėtų pakrauti savo gamybinio modelio elektrinę transporto priemonę „Citroën C-Zéro“. Nuvažiavusi 25 000 kilometrų įgula pergalingai įveikė dar vieną iššūkį, tiesa, ne be „GEFCO“ pagalbos.
Unikali patirtis nepaprasto projekto metu
Kaip šio nuotykio partneris „GEFCO“ ne tik įgijo naujos patirties pervežime ir logistikoje, bet ir pritaikė jau turimą kompetenciją tvarkyti muitinių ir mokesčių reikalus. Turėdama platų tarptautinį tinklą „GEFCO“ koordinavo kelionės veiksmus ir įtraukė savo filialus, atlikusius esminį vaidmenį „Odisėjos“ metu.
„Citroën C-Zéro“ tris kartus buvo suteiktas jūrų transportas: vasario mėnesį per Atlanto vandenyną iš Nyderlandų į Jungtines Valstijas, balandžio mėnesį per Ramųjį vandenyną į Japoniją ir gegužės mėnesį per Kinijos jūrą. Siekdama šio tikslo Grupė bendradarbiavo su „NYKLine“.
Be to, įvairiais atvejais „GEFCO“ tvarkė visus su muitinėmis susijusius formalumus. Būtent todėl keliauninkai baigė kelionę be rūpesčių – jie žinojo, kad visada gali pasikliauti tarptautiniu mastu pripažinta Grupės patirtimi.
Antonino ir Ksaviero nuomone, projekto partneris „GEFCO“ puikiai atliko savo vaidmenį ir suteikė stabilias, patikimas ir aukščiausios kokybės paslaugas. Jų teigimu, buvo itin svarbu turėti šalia tokį savo srities ekspertą kaip „GEFCO“, nes tai leido jiems susitelkti ties pačiu nuotykiu, nesirūpinant administracinėmis procedūromis ar kitomis su transporto priemonės perkėlimu per vandenį susijusiomis prievolėmis. Kai tik automobilį pakraudavo į konteinerį, jie atsipalaiduodavo.
SIA Cohn & Wolfe
Dauguma vežėjų ir logistų yra susidūrę su unikaliais kroviniais, kurių pervežimo metu reikia pademonstruoti savo profesionalumą, ilgametę patirtį ir sėkmingai atlikti užsakymą.
Atliekant tokius pervežimus kartais neužtenka tik sėkmingai suplanuoti maršrutą ir parūpinti transporto priemones, atsiranda ir kitų nenumatytų faktorių į kuriuos reikia atsižvelgti ir įvertinti.
Kompanija „DHL“ pademonstravo logistikos galimybes ir per mažiau nei 24 valandas atgabeno du Sumatros tigrus į Londono zoologijos sodą. Vienas iš jų atgabentas iš JAV Akrono, kitas iš Australijos Perto zoologijos sodų.
Šiems nestandartiniams „kroviniams“ gabenti buvo sukurti specialūs narvai, kuriose sumontuota speciali technika galėjo sekti tigrų būklę kelionės metu. Abi laukinės katės per mažiau nei parą iš vieno zoologijos sodo atsidūrė kitame.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Jei manote, kad mūsų didžiuosiuose miestuose eismo spūstys yra labai didelės, apsilankykite Stambule, Varšuvoje arba Marselyje. Naujas tyrimas rodo, kad būtent šių miestų gatvės yra labiausiai „užkimštos“ transporto. Navigacijos prietaisų gamintojas „Tom Tom“ renka informaciją apie milijonus automobilių kelionių, lygindamas atskirų gatvių pralaidumą tam tikru paros metu.
Tai parodė, kad didžiausio Turkijos miesto Stambulo gatvės spūsčių metu yra 57 procentais labiau perkrautos nei „laisvomis“ valandomis. Antroje vietoje liko Lenkijos sostinė, kur gatvių apkrova piko metu padidėja 45 procentais, trečioje vietoje – Pietų Prancūzijos miestas Marselis, nedaug aplenkęs Sicilijos miestą Palermą.
Labiausiai transportu apkrautų miestų dešimtuke yra Paryžius, Roma, Hamburgas ir Štutgartas. Labiausiai transportu apkrautų Europos miestų dešimtukas: įvertinimas procentais, kiek padidėja gatvių apkrova piko metu.
1. Stambulas (Turkija), 57 proc.
2. Varšuva (Lenkija), 45 proc.
3. Marselis (Prancūzija), 40 proc.
4. Palermo (Italija), 40 proc.
5. Roma (Italija), 34 proc.
6. Paryžius (Prancūzija), 34 proc.
7. Štutgartas (Vokietija), 33 proc.
8. Briuselis (Belgija), 32 proc.
9. Hamburgas (Vokietija), 32 proc.
10. Stokholmas (Švedija), 30 proc.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-21
140 milijonų litų atsiėjęs Jakų žiedo rekonstrukcijos antrasis etapas sulaukė kasdien šia sankryža važiuojančių vairuotojų priekaištų. Mokslininkai teoretikai tai vadina jų prognozių išsipildymu, o praktikai įrodinėja, kad viskas suprojektuota teisingai. Esą reikia tik sulaukti Joniškės gatvės rekonstrukcijos pabaigos. O kada vyks trečiojo rekonstrukcijos etapo darbai – estakadų Palanga-Klaipėda ir Palanga-Šilutė statyba – visiškai neaišku.
Statė pagal projektą
Nemažai klaipėdiečių jau senokai piktinosi, kad užuot stačius estakadą, leisiančią “Vilniaus ponams” vasaros metu patogiai nuvažiuoti į Palangą, verčiau jau būtų buvusi rekonstruota Baltijos ir Vilniaus prospektų bei Šilutės plento sankryža, ties kuria po pirmojo Jakų žiedo rekonstrukcijos etapo persikėlė automobilių spūstys.Negana to, kad šie pasipiktinusiųjų balsai nebuvo išgirsti, antrojo Jakų žiedo rekonstrukcijos etapo metu klaipėdiečiams buvo sukurta dar viena problema. Iki 140 mln. litų kainavusios estakados Palanga-Kaunas ir Kaunas-Palanga statybų pabaigos įvažiuoti į žiedą buvo skirtos dvi eismo juostos, o dabar liko tik viena. Tai tapo piko metu susidarančių spūsčių priežastimi.
Statybos darbus atlikusios bendrovės “Kauno tiltai” atstovė Rimantė Jablonskytė teisinosi, esą tai ne statybininkų išradimas. Iki šiol eismą gerinusios dvi įvažos juostos buvo tik laikinas sprendimas. Projektuotojai nė nemanė jas palikti visam laikui. O pagal techninį Klaipėdos Jakų žiedo rekonstrukcijos projektą, įvažiavimui į Jakų žiedą iš Palangos pusės yra suprojektuota viena transporto juosta. Taip esą pasielgta todėl, kad trečiajame žiedo rekonstrukcijos etape turėtų iškilti dar dvi estakados, kurios sujungtų Klaipėdos ir Palangos bei Palangos ir Šilutės kelius.
Beje, būtent šiems būsimiesiems darbams paliktos neužbaigtos geležbetoninės konstrukcijos irgi kelia klausimų vairuotojams – žmonės įžvelgia grėsmę, jog ypač atvažiuojantieji nuo Kauno gali nulėkti nuo estakados. ”Pirmojo statybų etapo metu buvo atlikta dalis darbų, reikalingų antrajam – virš estakados Klaipėda-Kaunas buvo iškelta dalis dabar jau funkcionuojančios estakados Palanga-Kaunas. Dabar pagal projektą buvo atlikta dalis darbų trečiajam etapui. Yra įrengti nukreipiamieji ženklai, pastatyti gelžbetoniniai užtvarai, viskas atlikta pagal saugos reikalavimus”, – aiškino pokalbininkė.
Tiesa, kada vyks trečiojo rekonstrukcijos etapo darbai – nėra aišku. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius patvirtino, kad kol kas bus apsiribota tais darbais, kurie jau atlikti. ”Apie trečiąjį etapą kol kas net nemąstome”, – užtikrino R. Lipkevičius.
Kalta kita rekonstrukcija?
Jakų žiedinę sankryžą projektavo Kauno bendrovės “Kelprojektas” specialistai. Klaipėdiečiai piktinasi, esą kauniečiai neįvertino mūsų miesto specifikos ir privėlė klaidų. Tačiau jie tvirtina, kad viskas čia padaryta gerai. ”Nors rekonstrukcijų darbai yra baigti, pilnai projekto privalumus vairuotojai pajaus tik baigus Klaipėdoje esančios Joniškės gatvės rekonstrukciją. Rugsėjo viduryje uždarius šią gatvę, ženkliai padidėjo eismo intensyvumas nuo Palangos iki Jakų žiedo. Apmaudu, tačiau vairuotojai šioje atkarpoje kurį laiką dar užtruks spūstyse”, – vakar išplatintame pranešime spaudai cituojamas UAB “Kelprojektas” Kelių skyriaus projektų vadovas Giedrius Sarapinas.
Tos pačios bendrovės Klaipėdos filialo direktorius Edmundas Kolakauskas gina kolegas ir tvirtina, kad sankryža suprojektuota pagal visus eismo saugumo reikalavimus. Projektuotojas irgi mano, kad spūstys ties žiedu susidaro tik todėl, kad rekonstruojama Joniškės gatvė.
“Klaipėda dabar turi tik du šoninius įvažiavimus į miestą. O vienas panaikintas. Todėl kelio atkarpa ties žiedu ir užkemšama. Aišku, iš Palangos pusės būtų galima įvažiuoti ir Liepojos gatve pro ligonines. Be to, yra dar vienas naujas įvažiavimas pro Tauralaukį. Kodėl juo nepasinaudojus
Tikrai nėra taip, kad mes, projektuotojai, vieni kitus dengiame, tačiau Jakų sankryžoje viskas suprojektuota teisingai. Tikrai nėra didelės tragedijos, kad tenka kelias minutes palaukti. Piko valandomis taip visuomet būna. Aš kasdien važiuoja šia sankryža, todėl galiu ją įvertinti ir kaip vairuotojas. Man svarbiausia yra ne kuo greičiau, o kuo saugiau įvažiuoti į žiedą ir pasiekti tikslą. O į žiedą įvažiuoti saugiausia yra būtent viena eismo juosta. Pažvelkite į Vilniaus plentą ties Baltijos prospektu. Juk čia automobiliai išsirikiavę net trijose eismo juostose, tačiau spūstyse sugaišta kur kas ilgiau nei ties Jakų žiedu. Problema išsispręs, kai bus rekonstruota Joniškės gatvė. Iki šiol šia gatve važiavusieji renkasi kitus kelius. Dažniausiai – pro Jakų sankryžą. Todėl čia piko valandomis ir susidaro spūstys”, – išeitį siūlo E. Kolakauskas. Rugsėjį prasidėjusi Joniškės gatvės rekonstrukcija užtruks metus. Dėl nenumatytų aplinkybių darbus vykdanti įmonė terminą galės pratęsti dar trimis mėnesiais.
Pigesnė buvo atmesta
Inžinierius Stanislovas Buteliauskas, generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Inžinerinės vadybos katedros lektorius, matydamas ties rekonstruotu Jakų žiedu susidarančias automobilių eiles, aiškina, kad išsipildė jo prognozės.
“Dar prieš šios sankryžos rekonstrukciją sakiau, kad po 5-10 metų čia susidarys tokios pat spūstis, kaip ir iki tol. Visa bėda, kad buvo pasirinktas būtent toks variantas, o ne toks, kokį sukūriau ir siūliau aš”, – “Vakarų ekspresui” aiškino S. Buteliauskas.
Inžinieriaus teigimu, jo užpatentuota sankryža “Pinavia” būtų buvusi ir pigesnė, ir efektyvesnė. ”Mano apskaičiavimais, sankryžą būtų buvę galima rekonstruoti už 100 milijonų litų. Be to, už tą pačią sumą žiedo viduryje būtų buvę galima pastatyti ir kelių aukštų automobilių saugojimo aikštelę, kurioje būtų tilpę nuo 500 iki 1 000 automobilių. Iki žiedo atvažiavusieji čia galėtų palikti savo mašinas, o į miestą važiuoti maršrutiniais autobusais. Dėl to neliktų spūsčių ir ties Baltijos prospekto sankryža”, – savo pasiūlymą priminė S. Buteliauskas. Šis inžinierius dar 2006-aisiais siūlė Jakuose panaikinti žiedą ir vietoje jo įrengti keturių lygių sankryžą, kurią automobiliai pravažiuotų nesustoję.
Informacija
Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai pradėti 2008 m. ir truko 4 metus. Pirmame etape suprojektuota ilgiausia Lietuvoje 610 m keturių eismo juostų estakada kryptims Kaunas-Klaipėda, Klaipėda-Kaunas, privažiavimo prie jos keliai bei rekonstruotas tunelis A1 kelyje. Ši rekonstrukcijos dalis atsiėjo apie 101 mln. litų.
Antrajame darbų etape suprojektuotos ir įrengtos dvi estakados – 317 m ilgio Kaunas-Palanga ir 552 m ilgio Palanga-Kaunas kryptimis bei privažiavimo keliai su atraminėmis sienutėmis, kurie sujungia estakadas su A13 keliu. Taip pat rekonstruota esama Jakų žiedinė sankryža, joje įrengiant naują asfaltbetonio dangą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu pasirodžius įvairioms nuomonėms apie kelių transporto priemonių valstybinio numerio ženklus, daugiau gyventojų atsiliepimų apie juos sulaukia ir jų išdavimo paslaugas teikianti valstybės įmonė „Regitra“.
„Nors valstybinis numeris transporto priemonei suteikiamas turint vienintelį tikslą – ją identifikuoti, kad, kilus poreikiui, būtų galima nustatyti jos savininką ir atitikimą šalyje galiojančioms administracinėms nuostatoms, visgi neretai pasitaiko tokių atvejų, kai gyventojai ne tik vardinių, bet net ir serijinių valstybinių numerių užrašų deriniuose siekia įžvelgti tam tikrą prasmę“, – sakė „Regitros“ generalinis direktorius Dalius Prevelis.
Planuojamų gaminti serijinių valstybinių numerių raidžių derinius „Regitra“ iš anksto viešai skelbia savo interneto svetainėje regitra.lt jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau iki šiol domėjimasis jais buvo nuosaikus.
Atsižvelgdama į pastaruoju metu padidėjusį visuomenės susidomėjimą šiais deriniais, „Regitra“ kviečia gyventojus aktyviai išsakyti savo nuomonę apie juos interneto svetainės regitra.lt skyriuje „Jūsų nuomonė“,komentarų formoje skyriuje „Valstybinio numerio ženklai“ arba nuomonę atsiųsti el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
Daug nepalankių atsiliepimų sulaukę planuotų gaminti valstybinių numerių užrašų deriniai, įmonės specialistams nusprendus, gali būti negaminami. Įmonė primena, kad valstybinis numeris sudaromas iš raidžių ir skaičių derinio. Lotyniškos didžiosios raidės derinyje naudojamos abėcėlės tvarka, o skaičiai – jų didėjimo tvarka.
Valstybinio numerio ženklus „Regitra“ išduoda nuo 2000 m., kai įmonei buvo pavesta atlikti kelių transporto priemonių registravimo funkcijas, jas perėmus iš policijos. „Regitra“ ne tik kompiuterizavo transporto priemonių registravimo procesą, bet ir žymiai sutrumpino paslaugos suteikimo laiką.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Muitnės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencijos) 9 priedo II dalyje išdėstytos būtinos sąlygos ir reikalavimai, kurių reikia laikytis asmenims, norintiems naudotis TIR procedūromis.
Vadovaujantis Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA prezidiumo 2003 m. balandžio mėn. 30 d. patvirtintų priėmimo ir dalyvavimo TIR garantinėje sistemoje bei šalinimo iš jos taisyklių 18 punkto nuostatomis, įmonės – TIR garantinės sistemos narės kasmet iki gruodžio 20d. asociacijos LINAVA TIR departamentui (Jankiškių g. 41) arba visuose regioniniuose skyriuose privalo pateikti:
Akcinės (uždarosios akcinės ) bendrovės:
- raštą iš įmonės apie visus akcininkus, nurodant jų vardus, pavardes, asmens kodus bei turimų akcijų kiekį (% arba skaičius);
- raštą, patvirtintą įmonės vadovo parašu ir apvaliu antspaudu, kuriame nurodomi ne daugiau kaip 3 įmonės darbuotojai, įgalioti pirkti TIR knygeles (nurodomi šių darbuotojų vardai, pavardės, parašų pavyzdžiai ir asmens kodai). Asmuo, įgaliojamas pirmą kartą, privalo išlaikyti mokomąjį kursą “TIR konvencijos reikalavimai ir muitinio tranzito sistema”.
Individualios įmonės:
- raštą, patvirtintą įmonės vadovo parašu ir apvaliu antspaudu, kuriame nurodomi ne daugiau kaip 3 įmonės darbuotojai, įgalioti pirkti TIR knygeles (nurodomi šių darbuotojų vardai, pavardės, parašų pavyzdžiai ir asmens kodai). Asmuo, įgaliojamas pirmą kartą, privalo išlaikyti mokomąjį kursą “TIR konvencijos reikalavimai ir muitinio tranzito sistema”.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, kaip buvo žadėjusi, šių metų rugsėjo 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą „Dėl V. Gylio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir turto iššvaistymo, dėl kurio asociacija patyrė didelę žalą“.
Rugsėjo 25 d. pareiškėjai gavo atsakymą iš prokuratūros, kuriame teigiama, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dėl minėto kreipimosi pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo) ir 228 str. 1 d (dėl turto iššvaistymo).
Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Vilniaus apskrities VKP NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus pareigūnams.
Tik po šio asociacijos kreipimosi, į prokuratūrą rugsėjo 12 d. nutarė kreiptis ir LR Seimo Antikorupcijos nariai, prašydami ištirti galimą „Linava“ vadovybės piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimą bei viešojo intereso pažeidimą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Jau rašėme apie tai, kad kompanija „GoodYear“ išleis aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkančias padangas. Kompanija „Pirelli“ taip pat nusprendė neatsilikti.
Naujosios padangos pagal naująją padangų žymėjimo tvarką gaus aukščiausius įvertinimus vertinant padangų taupumą ir važiavimą šlapia danga. Padangos rinkoje turėtų pasirodyti jau šių metų pabaigoje.
Naujosios padangos vadinsis „Pirelli ST:01 Neverending Energy“. Šios padangos skirtos puspriekabėms ir priekaboms.
Pradžioje rinkoje pasirodys 385/65R22.5, o sausio mėnesį ir 385/55R22.5 dydžio padangos.
Gamintojai akcentuoja, kad naujosios padangos savo gerąsias savybes išlaiko tik tinkamai jas eksploatuojant ir palaikant reikiamą slėgį jose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) 2012 m. spalio 8–14 d. kartu su kitomis Europos kelių transportą kontroliuojančias institucijas vienijančios organizacijos Euro Contrôle Route (ECR) valstybėmis narėmis vykdys prevencinę priemonę – tikrins krovinines ir keleivines transporto priemones.
Bendros kontrolės metu, tikrinant Lietuvoje ir užsienio valstybėse įregistruotas krovinines ir keleivines transporto priemones, ypatingas dėmesys bus skiriamas vairavimo ir poilsio režimo apskaitos vedimo apgaulės būdu bei transporto priemonėse įrengtų įrenginių ir (ar) prietaisų, atjungiančių nors vieną iš tachografo funkcijų arba galinčių turėti įtakos tachografo veikimui, paieškai ir transporto priemonėse įrengtų greičio ribojimo prietaisų naudojimo pažeidimams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|