Per šių metų aštuonis mėnesius įmonių Lietuvoje bankrutuojančios statusą iš viso įgijo 884 įmonės – 5% mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (895).

Nors lyginant su ankstesniais metais transporto sektoriuje bankrotų mažiau, ši sritis lyginant su kitomis verslo sritimis vis dar išlieka ta, kurioje užfiksuojama daugiausiai bankroto atvejų. Transporte (bankrotų per metus sumažėjo nuo 100 iki 83.

• Sausumos transporte bankrotų sumažėjo nuo 84 iki 56 (krovininio kelių transporto – nuo 76 iki 53).

• Sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veikloje – šoktelėjo nuo 14 iki 24 (ekspeditoriai – nuo 11 iki 22).

Rugpjūčio mėnesį iš viso veiklą vykdė 639 transporto įmonės, iš kurių 4743 užsiima sausumos transporto veikla, 1353 – ekspedijavimu ir sandėliavimu.

Pastebimas įmonių bankrotų pagausėjimas yra tose šakose, kur yra žemi įėjimo į rinką barjerai ir pastaraisiais metais buvo steigiama daug naujų įmonių. Šiai kategorijai priklauso ekspedijavimo veiklą vystančios bendrovės, kurių bankrutavo dvigubai daugiau, nei pernai tuo pačiu metu. Tokias išvadas padarė rizikos vertinimo UAB „Creditreform Lietuva“, atlikusi Registrų centro tvarkomo Juridinių asmenų registro duomenų analizę.

Ekspeditorių bankrotų skaičių didina ir tai, kad neturėdamos didelio turto, bankroto atveju, jos neša pakankamai mažą atsakomybę. Bankrutuojančios ekspedijavimo įmonės atsako tiesiog biuro patalpomis ir turima biuro technika. Kaip Cargonews sakė ekspedijavimo įmonės „Saveksta“ vadovas Skirmantas Valiukas šiame sektoriuje yra nemažai sumaišties: „Vienos įmonės steigiasi kitos užsidaro, susiduriama ir su tyčiniu bankrotu, įstatymai per švelnūs, reguliavimo priemonių nėra. Bankrutuojanti ekspedicinė įmonė pridaro daug žalos kitiems, kadangi nuosavybės-turto santykis iš tiesų labai žemas. Manau, bet kokios papildomos priemonės tikrai galėtų užkirsti kelią ekspeditoriams „iš gatvės“, nors kita vertus, rinka negailestingai viską pati sudėlioja į savo vietas.“

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Geležinio Vilko gatvė ir daugybė kitų gatvių Vilniuje, kelias Kaunas–Panevėžys, keliai Zarasų rajone išvagoti gilių provėžų. Kodėl provėžų nėra Vokietijoje, o Lietuvoje praėjus po kelio remonto vos keleriems metams provėžos vėl trikdo eismą?

„Geležinio Vilko gatvė sostinėje turi būti kapitališkai suremontuota – vien paviršinis lopymas čia nepadės“, – bando teisinti kelininkus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros docentas dr. Audrius Vaitkus. Ne tik Geležinio Vilko gatvei, bet ir didžiajai daugumai Lietuvos kelių reikia kapitalinio remonto. „Kelią kapitališkai remontuoti reikia po 16–20 metų eksploatacijos. Dauguma mūsų šalies kelių yra tiesti prieš 30–50 metų“, – aiškina AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Be to, dauguma kelių tiesti dar sovietmečiu, kai eismo intensyvumas buvo du tris kartus mažesnis nei dabar. Kelių dangą niokoja ir sunkiasvoris transportas. Anot V.Puidoko, anksčiau tiesti keliai pritaikyti 8 tonų vienos ašies apkrovai, o dabartiniai keliai projektuojami daug didesnei – 11,5 tonos – apkrovai.

Nėra iš ko tvarkyti

Sovietmečiu nutiesti keliai buvo daug paprastesnės konstrukcijos. Silpnesnis kelio pagrindas, paprastesnės technologijos ir, svarbiausia, atsparumas nedidelėms apkrovoms. Lietuvai tapus tranzito šalimi, keliams tenka atlaikyti vis didesnius sunkiojo transporto srautus.

Kelią kapitališkai remontuoti reikia po 16–20 metų eksploatacijos. Dauguma mūsų šalies kelių yra nutiesti prieš 30–50 metų ir tokio remonto dar nėra matę „Šiuo metu Lietuvoje tiesiama labai mažai naujų kelių. Ekonominio pakilimo laikotarpiu, 2007–2008 metais, kelių būklės priežiūros finansavimas buvo geras, tačiau nuo 2009-ųjų sumažėjo perpus“, – tikina V.Puidokas. Kapitalinės kelių rekonstrukcijos tapo retenybe, pagerinti jų būklę bandoma tik laikinomis priemonėmis. Pavyzdžiui, atnaujinant paviršių, bet nestiprinant konstrukcijos.

Vilniaus aplinkkelis – geras pavyzdys?

Vienas didžiausių pastarojo meto Lietuvos kelininkų darbų – pietinis Vilniaus aplinkkelis. Jis bent kelias dešimtis metų neturėtų sulaukti Geležinio Vilko gatvės likimo. „Jis statomas naudojant naujausias technologijas, yra pritaikytas sunkiojo transporto eismui. Galime pagrįstai teigti, kad pietinis Vilniaus aplinkkelis tinkamai prižiūrint liks puikios būklės ne vieną dešimtmetį“, – tikina docentas A.Vaitkus. 2008-aisiais atnaujintas kelias Panevėžys–Rokiškis–Daugpilis taip pat gali būti pavyzdžiu, koks yra modernus asfaltas.

„Karštas ant karšto“ – taip vadinama vokiška technologija, kai viršutinis kelio dangos paviršius užpilamas ant pamatinio šiam dar neatvėsus. Taip sluoksniai suliejami be specialių rišamųjų medžiagų, o pats procesas trunka gerokai trumpiau. „Lietuva – tinkama šalis tokiai technologijai“, – teigia šį kelią tiesusios bendrovės direktorius V.Puidokas. „Karštas ant karšto“ naudojamas lygumose, kur nėra kalnų ir didelių vingių. Tačiau miestuose dėl kanalizacijos šulinių ir kitų kliūčių toks kelio tiesimo būdas sunkiai įgyvendinamas.

Vokiečiai keliams netaupo

Kiekvienas, važiavęs automobiliu Vokietijoje, iš ten parsiveža ir įspūdžių apie stiklo lygumo kelius. Už nemažos dalies jų nutiesimą reikia dėkoti Adolfui Hitleriui – būtent jis ruošdamasis karui pradėjo „autobanų“ statybą. „Kiekvieną kelią kapitališkai remontuoti reikia praėjus maždaug 20 metų po jo pastatymo – Vokietijoje būtent taip ir daroma. Tačiau dėl sudėtingos ekonominės situacijos sudėtinga lyginti mūsų ir šios šalies galimybes investuoti į kelių priežiūrą“, – teisina provėžotus Lietuvos kelius docentas A.Vaitkus.

Lietuvoje keliai kapitalinio remonto sulaukia vidutiniškai tik po 30 metų. Miestuose – dar blogiau: nemažai kelių remontuojami lopant juose atsivėrusias duobes, todėl pinigai keliams tiesti ir išlaikyti išmetami kaip į balą.

Važiuoti pavojinga

Važiavimas provėžotu keliu ypač komplikuotas per lietų ar pasnigus – tuomet kelyje esantys grioveliai prisipildo vandens. Tokiu atveju pataikius į provėžas, gerokai padidėja akvaplaningo tikimybė. Kadangi provėžos yra „sukurtos“ pagal sunkiasvorio transporto tarpvėžę (atstumą tarp vienos ašies ratų), ne kiekvienam lengvajam automobiliui įmanoma į jas pataikyti. Jei taip nutinka, vienos pusės ratai sukimba su asfaltu, o kitos – plaukia vandeniu. Sningant važiuoti provėžomis dar pavojingiau: sniegas suplakamas į provėžas ir tampa tankiu bei slidžiu. Pagelbėti gali tik žiemą barstoma druska – sniegas kaipmat tampa vandeniu ir ištirpsta.

Kaip išvengti nelaimės?

Važiuojant provėžotu keliu, reikia stengtis nepataikyti į griovelius, išlaikyti automobilį kelio „viršūnėse“. Nors rikiuojantis iš vienos juostos į kitą ar atliekant lenkimą nepatekti į provėžas neįmanoma, trumpas jų kirtimas yra daug mažiau pavojingas nei pastovus važiavimas jomis.

Kirsti provėžas reikia tiesioje kelio atkarpoje ir geriausia tai daryti, kai priešais nevažiuoja automobiliai. Keliuose su plačiu kelkraščiu patogiau automobiliu „apgaubti“ provėžas iš dešinės pusės, nes darydami tą patį veiksmą iš kairės, rizikuojate išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjusią savaitę Rusijoje įvyko derybos, kurias galima drąsiai tituluoti metų įvykiu. Jų rezultatai pranoko ne tik Lietuvos delegacijos lūkesčius, bet ir patys Rusijos delegacijos atstovai, anot derybų dalyvių, apibūdindami rezultatus sakė, kad tai istorinė revoliucija krovinių pervežimų sektoriuje.

Dvišalėse Lietuvos ir Rusijos bendros kelių transporto komisijos derybose dėl tarptautinių gabenimo leidimų sutarta, jog dvišalių leidimų kvota išliks nepakitusi ir sieks 147 000, o trišalių leidimų kiekis padidės  iki 4000. Praėjusiais metais Lietuva gabenti krovinius į Rusiją buvo gavusi 115 tūkst. dvišalių leidimų ir 2 tūkst. trišalių. Tačiau iki 2011 m. rugsėjo pradžios Lietuvos vežėjai jau buvo panaudoję 93,7 tūkst. dvišalių leidimų bei visus trišalius leidimus.

Anot derybose dalyvavusio asociacijos „Linava“ viceprezidento Mečislovo Atroškevičiaus, pasiektas stulbinantis rezultatas. „Šiandien mes išsprendėme klausimą dėl leidimų kiekio. Turėsime leidimų visiems 2013, 2014, 2015 metams. Derybų metu sutarta, kad gausime po 170 000 dvišalių leidimų metų pradžioje, tačiau, jeigu vėliau jų poreikis išaugs, viena iš šalių gali prašyti papildomų leidimų, kurių kiekis neribojamas. Galima būtų sakyti, kad šiuo metu turime leidimų kiekį be apribojimų,“ – pasakojo M. Atroškevičius. Susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas informavo, kad viceministras iš derybų grįžo geros nuotaikos, nes pavyko pasiekti gerų rezultatų. Anot jo, Lietuvos vežėjai jau seniai neturėjo tokių gerų sąlygų krovinių vežimui į Rusiją.

Dar vienas labai svarbus derybų pasiekimas leidimų traktavimas. Iki šiol buvo tikrinama, ar kroviniai, kurie vežami per Baltarusiją į Rusiją yra gabenami turint dvišalius arba trišalius leidimus. Esminis kriterijus vertinant kokio leidimo reikia gabenimui buvo krovinio kilmės šalis. Jei ji nesutapdavo su vežėjo šalimi, Rusijos pusė traktuodavo, kad tokiam vežimui būtinas trečiųjų šalių leidimas. Tokių leidimų skaičius buvo labai nedidelis, todėl Lietuvos vežėjams patekti į Rusiją buvo gana keblu. Dar anksčiau „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius buvo minėjęs, kad trišalio leidimo reikalaujama net tada, jei prekė pagaminta Australijoje, Kinijoje ar JAV. „Tokių prekių sausuma ar vienu vilkiku atgabenti neįmanoma, jos turi būti sandėliuojamos uostuose, terminaluose, perkraunamos“, – stebėjosi prezidentas.

Į Rusiją krovinius veža daugiau nei 600 apie asociacijai „Linava“ priklausančių vežėjų ir apie 13 tūkst. vilkikų, tad iki šiol taikytas leidimų traktavimas kėlė realią grėsmę Lietuvos vežėjams patekti į Rusijos rinką ir galėjo sutrikdyti Lietuvos pervežimų verslą.

Vis tik praėjusią savaitę ši situacija buvo išspręsta. Po ilgai trukusių derybų Rusijoje sutarta, kad Lietuva gaus fiksuotą trišalių leidimų skaičių 4000. Taip pat, galiausiai, suderintas ir jų traktavimas. Kaip CargoNews sakė M. Atroškevičius, visi nelietuviškos kilmės kroviniai, vežami iš terminalo ir iš uosto, bus traktuojami kaip dvišaliai, ir vežami į Rusiją su dvišaliais leidimais. Anot jo, dabar Lietuvos vežėjų darbui sudarytos visos sąlygos – tereikia turėti sveikatos ir krovinių.

Nauja leidimų traktavimo sistema ir kiekiai oficialiai įsigalios nuo 2012 m. spalio 1 d.

Be leidimų kiekio ir traktavimo klausimo, dviejų šalių kelių transporto komisijų derybose taip pat aptartas klausimas dėl teisingo CMR važtaraščių pildymo, kuris užtikrins Lietuvos vežėjams sklandų krovinių gabenimą su dvišaliais leidimais iš mūsų šalies terminalų. Greitu metu vežėjams bus pateikiama informacija, kaip teisingai pildyti CMR važtaraščius. CMR važtaraštis bus pagrindinis dokumentas patvirtinantis pervežimo rūšį.

Kadangi naujienos dėl išaugusio leidimų kiekio paaiškėjo tik rugsėjo 12 d., daugelis vežėjų penktadienį apie naują trišalių leidimų kiekį ir traktavimo situaciją dar nebuvo girdėję. Vienos Kauno įmonės, vykdančios krovinių pervežimą į Rusiją, vadovas naują informaciją žinojo, tačiau ja džiaugtis neskubėjo. Sakoma, kai gauni gerai, tai nori dar geriau, todėl ir vežėjai, sulaukę trišalių leidimų kiekio, kokio lig šiol Lietuva dar niekada nebuvo turėjusi, staiga ima lyginti juos su kaimyninės Lenkijos pasiekimais (Lenkija trišalių leidimų gauna ženkliai daugiau, tačiau pervežimų sreautai taip pat ženkliai didesni nei Lietuvos). „Galima būtų džiaugtis 4000 leidimų tada, kaip panašius pervežimų srautus turintys kaimynai lenkai, turėtų panašų leidimų skaičių. Dabar po fantastiškų derybų, turime tik 4000. Be to, toks leidimų kiekis nustatytas trims metams į priekį, tai reiškia, kad kitais metais galimybių leidimų turėtų daugiau – nėra. Toks susitarimas uždėjo barjerus gauti daugiau trišalių leidimų artimiausius tris
metus,“ – CargoNews sakė Kauno vežėjas, kuris susilaikė nuo vertinimo, ar tikrai nuo spalio 1 d. nauja leidimų traktavimo sistema veiks sklandžiai. Laukti liko tikrai nedaug. Nauja leidimų traktavimo sistema įsigalios vos po keletos savaičių. Tada ir paaiškės, ar derybų rezultatai pateisino Lietuvos vežėjų lūkesčius.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. rugsėjo 12 d. Inspekcijos Kauno regiono departamento ir Lenkijos kelių transporto inspekcijos Balstogės vaivadijos pareigūnai, Kalvarijos–Budzisko pasienio ruože vykdė suderintą kelių transporto priemonių patikrinimą.

Bendros kontrolės metu Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai iš viso patikrino 21 transporto priemonę, iš kurių po 5 – Lenkijos ir Lietuvos, 4 – Latvijos, 2 – Rusijos ir po 1 – Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kroatijos, Suomijos. Inspekcijos pareigūnai už nustatytus vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus trims Lenkijos, Estijos, Kroatijos vairuotojams taikė administracines sankcijas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

„Wizz Air“, didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, šiandien paskelbė apie naują skrydžių maršrutą Trondheimas–Vilnius, kuriuo bendrovė pradės vykdyti skrydžius du kartus per savaitę nuo 2013 m. balandžio. Šis naujas maršrutas bus antrasis „Wizz Air“ siūlomas pigių skrydžių maršrutas iš Trondheimo – anksčiau bendrovė sėkmingai pradėjo skraidinti maršrutu Trondheimas–Gdanskas. Šiuo metu „Wizz Air“ siūlo tikrai pigius skrydžius iš šešių Norvegijos oro uostų (Bergeno, Haugesundo, Oslo Torp, Stavanger, Trondheimo ir Ålesund – šis oro uostas yra naujausias į bendrovės vykdomų skrydžių maršrutus įtrauktas oro uostas). Tiesioginiai tarptautinai skrydžiai vykdomi iš šių oro uostų siūlo puikų kokybės ir kainos santykį ir leidžia Norvegijos keliautojams sutaupyti laiko ir išleisti mažiau vykstant į tolimus kraštus. Galėdama pasiūlyti iš viso 19 skrydžių maršrutų iš Norvegijos ir į Norvegiją „Wizz Air“ bendrovė šiuo metu yra didžiausia vežėja, vykdanti skrydžius Vidurio ir Rytų Europoje.

Bilietus į skrydžius naujuoju „Wizz Air“ maršrutu iš Trondheimo į Lietuvos sostinę Vilnių ir atgal jau po kelių dienų galėsite įsigyti interneto svetainėje wizzair.com ir siūlomos bilietų kainos bus nuo 161 Norvegijos kronos*.


Gyorgy Abran, „Wizz Air“ komercijos vadovas, teigė: „Su džiaugsmu pranešame apie naują „Wizz Air“ skrydžių maršrutą Trondheimas–Vilnius. Manome, kad šis maršrutas per pirmuosius metus sulauks daugiau nei 30 000 keleivių. Mūsų siūlomos žemos kainos yra vos nuo 161 Norvegijos kronos ir mes tikimės, kad šie pigūs skrydžiai padės Norvegijos verslininkams samdytis profesionalius darbuotojus kaimyninėse šalyse bei skatins asmeninius ir verslo santykius tarp valstybių. Taip pat tai yra puiki galimybė vietos turizmo pramonei pristatyti Vilnių kaip patrauklų miestą vis didėjančiam į Lietuvą atvykstančių turistų skaičiui“.

* bilieto kaina į vieną pusę, įskaitant mokesčius ir didžiausią rezervacijos mokestį

Vilniaus oro uostas

Iš beveik pusantro šimto valstybės valdomų įmonių investuotojams patraukliausi “Lietuvos geležinkeliai”, rodo finansų maklerio įmonės “Orion Securities” atlikto valstybinių įmonių investicinio patrauklumo tyrimo rezultatai.

“Verslo žinios” rašo, kad „Orion Securities” skaičiavimu, bendrovės vertė siekia apie 2,18 mlrd. litų, o “stabilios bendrovės pardavimo pajamos ir aukštas pelningumas daro šią bendrovę išskirtinai patrauklią investuotojams”.

Aukščiausius kokybinius vertinimus geležinkelių bendrovė gavo vertinant veiklą pramonės sektoriuje, nes ji veikia kaip natūrali monopolija, tad jos pelningumo ir grąžos rodikliai buvo aukštesni už bendrus pramonės sektoriaus rodiklius, o skolos ir likvidumo rodikliai neviršijo šio sektoriaus bendrovių vidurkio.

Prasčiausio įvertinimo bendrovė sulaukė už veiklos skaidrumą. Tačiau pripažinta, kad bendrovės plėtros ir veiklos efektyvumo potencialas dar nėra visiškai išnaudotas, todėl tikimasi pelno augimo ateityje.

“Orion Securities” atliktame valstybės valdomų įmonių investicinio patrauklumo tyrime iš 149 bendrovių buvo pasirinktos 27 bendrovės, kurių apskaičiuota vertė atitiko “Nasdaq OMX” biržos keliamus reikalavimus, norint bendrovę kotiruoti biržoje – tai yra įmonės apskaiauota vertė viršijo 14 mln. litų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pastaruoju metu padažnėjo skaudžių eismo įvykių skaičius kelyje ,,Via Baltica”. Šiais metais, iki rugsėjo 5 d., kelyje “Via Baltica” iš viso įvyko 217 eismo įvykių, iš kurių 39-iuose nukentėjo žmonės. Jų metu žuvo 15 ir buvo sužeistas 51 žmogus.

Šiais keliais vyksta gana nemažas tranzitinis eismas, ypatingai keliuose Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ir Panevėžys-Pasvalys-Ryga, todėl ir eismo intensyvumas yra pakankamai didelis. Pagrindinės šių eismo įvykių priežastys – transporto priemonių lenkimas, neįsitikinus, kad tai yra saugu, nuvažiavimas nuo kelio, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, leistino greičio viršijimas.

Atsižvelgiant į esamą nepatenkinamą avaringumo situaciją minėtame kelyje, nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. spalio 17 d. organizuojama akcija ,,Via Baltica 2012″.

Šios akcijos metu eismo saugumas bus užtikrinamas pasitelkus maksimalias kelių policijos pareigūnų pajėgas. Bus vykdomos tikslinės, iš anksto suplanuotos priemonės, kurių metu Kelių eismo taisyklių pažeidimams išaiškinti policijos pareigūnams bus leidžiama neribotą laiką naudotis visomis būtinomis techninėmis priemonėmis. Akcijos metu bus aktyviai bendradarbiaujama su Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos teritoriniais padaliniais ir inicijuojami bendrų priemonių vykdymas.

Kelią “Via Baltica” sudaro magistraliniai keliai: A5 – Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, A8 – Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, A10 – Panevėžys-Pasvalys-Ryga, A17 – Panevėžio aplinkkelis ir A1 – Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelio atkarpa nuo 102,04 iki 114,54 km.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

JAV mokslininkai nustatė, kad automobiliuose pradedamas naudoti autopilotas yra gera priemonė sumažinti kamščius ir padidinti kelių pralaidumą nekeičiant jų infrastruktūros.

Pirmiausiai, reikėtų patikslinti, kad autopilotu mokslininkai vadina naujausias kompiuterines technologijas, kurios valdo automobilį ir komunikuoja su aplink esančiais automobiliais bei nuotoliniu būdu turi informaciją apie šių greitį, judėjimo kryptį ir kitus niuansus.

Mokslininkų teigimu, jei visose transporto priemonėse ateityje bus tokios technologijos, kurios leis jungtis į autotraukinius, tuomet greitkelių pralaidumas gali padidėti iki 273 proc. Atlikus tyrimus nustatyta, kad judant 120 km/h. greičiu kompiuterinės programos gali laikytis 6 m. atstumo tarp transporto priemonių. Judant tokiu intensyvumu per valanda viena eismo juosta gali pravažiuoti 12 tūkst. transporto priemonių.

Jei automobilį valdo žmogus, paprastai judant analogišku greičiu minimalus atstumas tarp transporto priemonių yra apie 40-50 m. ir tokiu atveju per valandą viena juosta pravažiuoja apie 2-3 tūkst. automobilių. Išnaudojami tik 5 proc. kelio.

Mokslininkai išskiria ir kitus kompiuteriais valdomų automobilių pranašumus. Šie niekada nepavargsta, greičiau nei žmogus reaguoja į besikeičiančią situaciją kelyje, važiuoja visada vienodu greičiu ir taupo kurą.

Šiuo metu aktyviausiai autopilotus tobulina kompanijos „Volvo“, „Google“, „Caddilac“, „BMW“, „Volkswagen“.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kompanija „Kögel“ siūlo savo klientams serviso aptarnavimą jų gaminamoms puspriekabėms. Puspriekabės nemokamą priežiūrą galima tęsti iki 5 metų nuo jos įsigijimo, mokant kas mėnesį sutartas sumas, o remonto atveju nemokėti nė lito.

Beveik visose Europos šalyse savo atstovybes turinti „Kogel“ nuo šiol savo klientams siūlo naudotis jų teikiamo serviso paslaugomis pavadinimu „Full service“. Vežėjai gali sudaryti atskirus susitarimus su „Kogel“ ir mokėti numatytas mėnesines įmokas. Už šį mokestį jie galės nemokamai naudotis daugiau nei 700 „Kogel“ ar kitų servisų paslaugomis su kuriais puspriekabių gamintojas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis. Šiuose servisuose yra garantuojami gamintojo keliami kokybės reikalavimai atliekant remonto darbus.

„Kögel Full Service“ bazinis paketas

Įsigiję šį paketą vežėjai visada gali atvykti į nurodytus servisus, kur jiems bus nemokamai atliktos visos „Kogel“ kompanijos rekomenduojamos procedūros, įskaitant ir susidėvėjusių dalių ar eksploatacinių medžiagų pakeitimą. Šie darbai atliekami su sąlyga, kad puspriekabė buvo eksploatuota pagal keliamus reikalavimus.

Papildomai galima susitarti dėl padangų pakeitimo ar šaldymo sistemų priežiūros, tento ar puspriekabės sienų, durų priežiūros.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Klaipėdos uosto direkcijos vadovai, neseniai išaiškinę degalų vagystes iš uostui priklausančių laivų, dabar ėmė įtarinėti darbininkus vogus metalą.

Atskleidus, kad iš locmanų katerių galėjo būti pavogta tonos dyzelino, nuspręsta atidžiau paanalizuoti, ar išsaugotos visos likusios medžiagos, kaip nuardyti bėgiai, iešmai, kitas metalo laužas. Šios medžiagos sandėliuojamos penkiose uosto vietose.

Uosto direkcijos vadovams pradėjus inventorizaciją, išsyk pareiškimą išeiti iš darbo parašė vienas darbininkas. Inventorizacijos duomenys dar nesuvesti, tačiau jau matoma, kad trūksta keliolikos tonų metalo. Viena tona metalo supirkimo punkte gali kainuoti ir 1000 Lt. Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros ir plėtros direktorės Romos Mučeckienės, tokios vagystės turėjo būti gerai apgalvotos, nes stambius metalo gabalus neišsineši iš teritorijos taip paprastai. Turėjo būti suorganizuota visa tvarka, kaip metalą išgabenti.

Dar vienas darbuotojas, kuris galėjo būti susijęs su metalo dingimu, šiuo metu gydosi. Sugrįžęs iš reabilitacijos įstaigos turės rašyti pasiaiškinimą.

Išaiškinus degalų grobstymo atvejį uosto direkcijoje, ima aiškėti ir vagystės mastai. Pradėjus tyrima uoste pastebimai sumažėjo dyzelino suvartojimas. Anksčiau per mėnesį buvo suvartojama apie 32-42 tonas degalų, pradėjus tyrimą liepą suvartota 22,7 t, rugpjūtį 20,95 t.

„Tyrimas ne tik davė finansinės naudos, tačiau atskleidė, kad uoste galėjo veikti visas mechanizmas, panašu, kad kai kurie darbuotojai dirbo savotiškais kurjeriais“, – aiškino uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Paaiškėjo, kad degalų suvartota mažiau ir bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltuose, tai tik dar labiau sustiprino įtarimus, kad degalų vagysčių tinkas buvo gerokai išplitęs.

Šiuo metu rengiamasi reorganizuoti Uosto kapitono tarnybą. Ketinama atleisti 15 darbuotojų, kurių dauguma dirbo locmanais. Tarnyboje liks tik du padaliniai – Laivų eismo ir Uosto priežiūros.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnai rugsėjo mėnesį vykdys transporto priemonių nustatyto leistino važiavimo greičio kontrolę. Pareigūnai patruliuos specialiomis spalvomis nepažymėtu policijos automobiliu, kuriame įrengta moderni vaizdo ir greičio fiksavimo įranga, fotografuojanti ir nuvažiuojančius, ir atvažiuojančius automobilius.

Per 2012 m. 8 mėn. Švenčionių rajone policijos pareigūnai išaiškino 1 982 leistino važiavimo viršijimo atvejus. Švenčionių rajone nustatytą greitį nuo 11 iki 20 km/val. viršijo 690 vairuotojų, nuo 20 iki 30 km/val. – 428, nuo 30 iki 40 km/val. – 130, nuo 40 iki 50 km/val. – 26, per 50 km/val. – 8. Dažniausiai viršijamas greitis nuo 11 iki 20 km/val. (690 atvejų) ir nuo 20 iki 30 km/val. (428 atvejai).

Policija prašo paisyti Kelių eismo taisyklių (KET) nuostatų, vairuoti saugiai ir primena atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. (Nustatyto greičio viršijimas iki 10 kilometrų per valandą – užtraukia įspėjimą vairuotojams). Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimties iki vieno šimto litų. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vežėjams sugrįžusiems iš atostogų, pirmoji rudens savaitė buvo karšta. Nors orai už lango labai nelepino, kraują kaitino naujienos iš transporto verslo gyvenimo.

Viena iš pagrindinių savaitės aktualijų buvo atskleista straipsnyje „Dėl skolos numojo į verslo etiką“, atskleidžianti kaip „Transekspedicija” sulaikė savo klientų krovinį už skolas. Pasirodo, kad sulaikyti krovinius vis dar populiaru. Krovinių vežimo įmonės advokatas G. Daučiūnas patvirtino, kad sulaikydama krovinį “Transekspedicija” bando atsiimti skolas iš “Uktrados”.Jo tvirtinimu, Ukmergės baldininkai “Transekspedicijai” skolingi apie 20 tūkst. litų. “Jei skola būtų padengta, mes nedelsdami įvykdytume sutartį ir krovinį pristatytume į paskirties vietą. Tačiau dabar sukasi teismų karuselė, kurioje galutinis taškas dar toli gražu nepradėtas.

Avarijos ir kontrabanda

Ruduo jau nuo pirmųjų dienų parodė, kad kelyje reikia būti kaip niekad atsargiems. Šis metų laikas avaringumą išaugina 15-20 proc. Praėjusią savaitę Lietuvoje vilkikų avarijos buvo fiksuojamos vos ne kiekvieną dieną, o kartais net po kelias. Antradienio rytą kelyje „VIA Baltica, nuo Marijampolės link Kauno, susidūrė vilkikas „Renault“ ir lengvasis automobilis „Chrysler Stratus LX“. Marijampolietis „Chrysler Stratus LX“ žuvo. Avarijų ypač padaugėjo penktadienį. Pirmiausiai, sunkvežimis apvirto Geležinio vilko gatvėje, kurioje buvo sutrikdytas eismas. Tuo metu Klaipėdos rajone, apvirtus sunkvežimiui, jo vairuotojas ir su juo vykęs keleivis atsakomybės prisiimti neskubėjo ir iš įvykio vietos tiesiog pabėgo.

Taip pat nemažai užfiksuota kontrabandos atvejų. Populiariausia kontrabandinė prekė – cigaretės. Jos buvo slepiamos ne tik puspriekabių grindyse, lubose, bet ir preciziškai užmaskuotos po pašvinkusiomis odomis. Rugsėjo 4-ąją, Medininkų kelio poste muitininkai sulaikė iš Baltarusijos įvažiavusį rusišką krovininį vilkiką. Automobilyje „Renualt“ užmaskuotos 283 tūkst. Lt. vertės cigarečių kontrabandos, pareigūnams rasti nebuvo lengva. Gabenamas krovinys, anot pareigūnų, buvo jau gerokai pašvinkęs – dvokė, buvo apniktas musių, jame knibždėjo kirmėlės.

Augančius kontrabandos mastus greitu metu turėtų pažaboti naujos mobilios rentgeno kontrolės sistemos, kurios bus įsigijamos už ES paramos lėšas. Ši įranga bus įdiegta Panemunės ir Kybartų pasienio kontrolės punktuose.

Pasaulis išvydo naują „Volvo FH”

Avaringumo prevencijoje labai svarbu ne tik vairuotojo gebėjimai, bet ir vilkiko techninės savybės, todėl kompanija „Volvo“ iškilmingo renginio metu rugsėjo 5 d. pasauliui pristatė naująjį „Volvo FH“ sunkvežimį. Dėl visiškai naujos kabinos konstrukcijos naujieji „Volvo FH” sunkvežimiai bus dar saugesni. Pirmą kartą gamintojai atliko tiek daug išsamių susidūrimo bandymų ir su sunkvežimiu, ir su kabina. Geresnis matomumas, kurį pagerina ir siauresni galinio vaizdo veidrodžiai, taip pat užtikrina didesnį darbo aplinkos saugumą.

Varžėsi sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai

Savaitė baigėsi vyraujant geresnėms nuotaikoms. Šeštadienį, rugsėjo 8 d., šalia Kėdainių esančiame Daukšių aerodrome vyko penkioliktasis tolimųjų reisų krovininių automobilių bei tarpmiestinių autobusų vairuotojų konkursas-varžybos. Šį kartą ant aukščiausiojo nugalėtojų pakylos laiptelio kopė Kauno UAB „Vičiūnai“ komandos tolimųjų reisų vairuotojai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Europinės vežės geležinkelio projektas “Rail Baltic” Latvijai nėra vienintelis svarbus geležinkelio projektas, pareiškė Latvijos transporto ministras Aivis Ronis.

“Be abejo, esame už “Rail Baltic” projekto įgyvendinimą, tačiau, mūsų manymu, taip pat svarbu plėtoti susisiekimą geležinkeliais su Rytais – Rusija, Kazachstanu, Kinija”, – sakė Latvijos ministras.

Jo žodžiais, prekyba su Rytais nėra pakankamai išvystyta dėl nepakankamos infrastruktūros.

“Rail Baltica” geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, kurią Europos Komisija planuoja įtraukti į pagrindinį transeuropinio transporto koridoriaus TEN-T tinklą. ES transporto komisaras Siimas Kallas šių metų pradžioje sausį teigė, jog 85 proc. išlaidų Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio ” Rail Baltica” projektui įgyvendinti gali būti finansuojama pagal Europos Sąjungos programą “Connecting Europe Facility”.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. rugpjūčio mėn. jau antrą mėnesį iš eilės užfiksuota teigiama uosto krova. Š. m. rugpjūčio mėn. pasiektas antras geriausias ro–ro krovinių (vnt.) mėnesio rezultatas uosto istorijoje, kai buvo perkrauta 24 770 vnt., t. y. 8,4 arba 1 909 vnt. daugiau, palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2011 m.

Taip pat šį rugpjūtį Klaipėdą nudžiugino kruizinių laivų keleivių gausa, kurių į Klaipėdos uostą atvyko 10 893, t. y. net 119,4 proc. arba 5 929 kruizinių laivų keleiviais daugiau. Daugiau kruizinių laivų keleivių per mėnesį į Klaipėdos uostą buvo atvykę tik 2007 m. rugpjūčio mėn. (11 745 keleiviai).

Š. m. rugpjūtį Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 3,84 mln. t, tai 0,1 proc. arba 2,0 tūkst. t daugiau nei 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Klaipėdos uosto krovos apyvarta 2012 m. rugpjūčio mėn. siekė 3 035,0 tūkst. t (+0,1 proc. arba +2,6 tūkst. t, palyginti su 2011 m. rugpjūčio mėn.), o per Būtingės terminalą š. m. rugpjūčio mėn. importuota 801,0 tūkst. t žalios naftos (-0,1 proc. arba -0,6 tūkst. t).

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Svarstant Susisiekimo ministerijos siūlymą Klaipėdos jūrų uostą trejus metus atleisti nuo dividendų valstybei, Vyriausybė trečiadienį nusprendė padaryti dviejų savaičių pertrauką. Neoficialiomis žiniomis, Finansų ministerija ir toliau nepritaria, kad uostas nesumokėtų dalies pelno į valstybės biudžetą.

“Šiandien buvo sutarta, kad dar dvi savaites darome pauzę. Per šį laiką paprašyta Ūkio ir Finansų ministerijų susipažinti su uosto direkcijos pateiktais būsimais investicijų projektais, jų grafikais. Po dviejų savaičių grįšime prie šio klausimo. Manau, kad išspręsime tą klausimą”, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jo teigimu, Klaipėdos jūrų uosto direkcija “labai ženkliai” prisideda prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastruktūros statybos, todėl direkcija turi teisę būti atleista nuo pelno įmokos.

“Tas lėšas ne savo noru, o uostui priskirtomis funkcijoms turi išleisti finansuoti suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūrą”, – sakė ministras. Susisiekimo ministerijos teigimu, tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje įmonės pelno apmokestinimas ir pelno pervedimas į biudžetą turės neigiamos įtakos tolesniam Klaipėdos uosto vystymuisi, konkurencingimui bei biudžetui. Ministerijos rašte teigiama, jog atsiperkančių investicijų į Klaipėdos uosto infrastruktūrą poreikis yra 1,026 mlrd. litų. Tuo metu 2012-2014 metais uosto direkcijaa investicijoms gali skirti 658,5 mln. litų.

Nurodoma, jog investicijų projektams numatoma skirti 246,608 mln. litų nuosavų lėšų, 231,217 mln. litų tektų skolintis, o ES lėšos siektų 180,737 mln. litų. Teigiama, jog uosto direkcijai investavus trūkstamus 367 mln. litų, uostas taps krovinių paskirstymo centru (angl. – Hub), privačių kompanijų papildomos investicijos sieks 763 mln. litų, o metų krovos apimtys išaugs 12 mln. tonų. Be to, nurodoma, jog uosto direkcija 2012-2014 metų investicijų projektams užbaigti planuoja imti 230 mln. litų paskolą.

Beveik 130 mln. litų į (SGD) terminalą investuosiantis Klaipėdos uostas yra vienintelė valstybės įmonė, kuri prašo atleisti ją nuo dividendų.

Ūkio ministerija anksčiau teigė, kad uosto investicijų į infrastruktūrą programa nėra pagrįsta, be to, nepateikta investicijų atsiperkamumo analizė. Finansų ministerijos teigimu, uosto pelno įmoka yra įtraukta į 2012 metų valstybės biudžetą. Jos nuomone, ši įmoka – apie 34 mln. litų – nepaveiktų įmonės šių metų skolinimosi galimybių, kurios siektų 420 mln. litų.

Klaipėdos uostas pernai uždirbo 68 mln. litų audituoto pelno – pagal įstatymą jis turėtų sumokėti 50 proc., arba apie 34 mln. litų dividendų. Vyriausybė 2012 metų biudžete planavo iš Klaipėdos uosto gauti 51,8 mln. litų dividendų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt