Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis rytoj Klaipėdoje JAV kariuomenės pervežimų pajėgų TRANSCOM vadovą generolą Williamą Fraserį supažindins su mūsų šalies galimybėmis aptarnauti JAV kariuomenės krovinius, vežamus iš ir į Afganistaną.

Lietuvos delegacijos susitikimas su JAV kariuomenės atstovais įvyks penktadienį 10.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybėje. Vėliau svečiams bus parodytas Klaipėdos konteinerių terminalas.

Pirmieji JAV kariuomenės kroviniai, vežami į Afganistaną, Lietuvą pasiekė 2010 m. gruodį. Jų gabenimas suintensyvėjo šiais metais po sausio mėnesį įvykusio E.Masiulio vizito į TRANSCOM būstinę Jungtinėse Valstijose.

2012 metais iki birželio per Klaipėdos jūrų uostą pervežti 3456 JAV kariuomenės konteineriai – tris kartus daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

„JAV kariuomenės atstovą norime supažindinti su mūsų galimybėmis aptarnauti didesnius krovinių srautus. Norime, kad daugiau krovinių per Lietuvą būtų vežama ne tik į Afganistaną, bet ir atgal. Ši niša dar nėra tinkamai išnaudota. Taip pat turime ieškoti galimybių gabenti JAV krovinius ir per Palangos oro uostą“, – sakė susisiekimo ministras.

Susitikime su TRANSCOM vadovu dalyvaus Klaipėdos jūrų uosto, Lietuvos geležinkelių, privačių kompanijų vadovai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kaimyninėje Baltarusijoje siekiama mažinti pažeidimų skaičių keliuose, dėl to pagrindinėse magistralėse diegiamos įvairios elektroninės sistemos. Vienos jų automatiškai fiksuos greitį, kitos – kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Greitis

Šiuo metu baigiama testuoti greičio matavimo sistema įrengta kelyje Brestas – Rusijos siena. Iš viso čia pastatyta 15 greitį fiksuojantys matuokliai. Jie išdėstyti 150, 287, 297, 306, 314, 322, 368, 388 kilometruose. Visuose šiose vietose yra po du greičio matuoklius, fiksuojančius transporto priemonių greitį judančių abejomis kryptimis. Tik 388 kilometre stovi vienas greičio matuoklis. Sistema visiškai turėtų pradėti veikti nuo šių metų liepos 1 d. Dirbdama bandomuoju režimu sistema kasdien fiksuoja maždaug po 1000 pažeidimų. Ateityje planuojama greičio matuoklių tinklą išplėsti.

Neleistini lenkimai

Taip pat naujos sistemos diegiamos kelyje Minskas – Mikaševičai. Šiame kelyje įvyksta daugiausiai priešpriešinių susidūrimų, dėl to čia įrengiami aparatai, kurie fiksuos neleistinose vietose lenkiančias transporto priemones. Šie prietaisai bus įrengti visose kelio ženklo „lenkimas draudžiamas“ galiojimo zonose. Vasarą turėtų būti atlikti bandymai. Jei toks sprendimas pasiteisins, tuomet ateityje tokių aparatų bus galima išvysti visoje Baltarusijos teritorijoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos Federacijos muitinė informuoja, kad ryšium su privalomo išankstinio informavimo įvedimu Muitų sąjungoje nuo 2012 m. birželio 17 d., gabenant prekes į Rusijos Federaciją, vairuotojas privalo pateikti muitinei unikalų identifikavimo numerį (уникальный идентификационный номер – УИН), kurį sudaro 38 ženklai.

Šis numeris yra pateikiamas kartu su brūkšniniu kodu, kuris ženkliai pagreitina atvykusios transporto priemonės įforminimo procedūrą.

Muitinei pateikiamos TIR knygelės numeris nepakeičia unikalaus identifikavimo numerio, kurį suteikia Rusijos muitinė. Vairuotojas, atvykęs į įvažiavimo į Rusijos Federaciją pasienio punktą, privalo turėti brūkšninį kodą kartu su identifikavimo numeriu, kurį suteikia Rusijos Federacijos muitinė gavusi vežėjo pateiktus duomenis ne anksčiau nei 2 val.iki autotransporto priemonės atvykimo. Rusijos Federacijos muitinė įspėja,kad dauguma vairuotojų,atvykę į pasienio kontrolės punktus neturi unikalaus identifikavimo numerio, kas sukelia daug nesusipratimų ir įtakoja pasienio muitinių pralaidumą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Viskas prasidėjo 1843 m., kai Charlesas Goodyearas sugebėjo iš gumos pašalinti sierą ir padidinti jos elastingumą. Gumos vulkanizacijos proceso metu buvo sukurtas mišinys, kuris buvo pradėtas plačiai naudoti įvairiose gyvenimo srityse. Tiesa, tol kol tai buvo pradėta naudoti automobilių padangoms gaminti dar teko gerokai luktelti.

Apie tai, kad naujasis gumos mišinys gali būti naudojamas padangoms, pirmasis įrodė Johnas Dunlopas. 1888 m. jis sukūrė slėginę padangą dviračiams. Ne už ilgo jo mintis perėmė ir automobilių gamintojai. 1895 m. Andre Michelinas išbandė slėginę padangą skirtą automobiliui. Nors bandymas nebuvo sėkmingas, tačiau pradžia buvo duota.

1903 Paulas Litchfieldas iš „Goodyear“ kompanijos užpatentavo pirmąją bekamerę padangą,tačiau ji buvo gana ilgai pamiršta ir tik 1954 m. pradėta aktyviai šią sritį vystyti. Dabar būtų sunku įsivaizduoti, kad padangos galėtų būti kitokios.

1908 m. Frankas Seiberlingas išrado padangas su grioveliais. Jų sukibimas su kelio danga iš karto pagerėjo. Šį išradimą reiktų vadinti protektoriaus pirmtaku. Nors jis ir buvo labai primityvus, tačiau leido gamintojams suprasti, koks svarbus yra padangos gumos išraižymas.

1910 m. „B.F. Goodrich“ kompanija dar labiau aptobulino gumos mišinį iš kurio buvo gaminamos padangos. Kompanija į gumą maišė anglį, o tai padarė padangas ilgaamžiškesnes.

1911 m. Philipas Strausas pristatė pirmąją vykusią slėginę kamerinę padangą automobiliams. Nuo tada visi padangų skeptikai buvo užčiaupti ir padangos pradėtos masiškai gaminti automobiliams ir sunkvežimiams.

Po visų šių patentų ir išradimų beliko tobulinti viską, kas jau buvo žinoma. Svarbesnių įvykių padangų istorijoje nebebuvo. Bėgant laikui jos darėsi vis geresnės, tačiau pagrindas nesikeitė. Viskas, kas buvo sugalvota 19 ir 20 amžių sandūroje ir lėmė padangų atsiradimą bei jų gamybos technologijas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Įvyko šių metų specialioji kontrolinė valstybinių kelių apžiūra, susumuoti jos rezultatai. Tokios apžiūros organizuojamos ne pirmi metai, jų metu Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pagal LAKD generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą Kelių priežiūros metodiką ir joje išdėstytas specialiųjų kontrolinių apžiūrų nuostatas patikrina valstybinės reikšmės automobilių kelių techninės priežiūros kokybę ir dangų techninę būklę. Apžiūra parodo, kaip valstybinės reikšmės keliai iškentėjo praėjusią žiemą ir pasitiko atėjusį pavasarį, kokių priemonių turi imtis kelius prižiūrinčios įmonės, kad jie pakeltų vis didėjančias vasaros ir visų metų apkrovas, intensyvėjantį mūsų dienų transporto eismą, ilgai tarnautų žmonių poreikiams.

Deja, sunkmetis situaciją pakoregavo. 2012 metų pavasario specialiosios kontrolinės kelių apžiūros rezultatai liudija, kad kelių defektų daugėja, o techninė būklė blogėja. Tai susiję su šalies finansinėmis galimybėmis, kurios sunkmečiu sumažėjo. Dėl to Kelių direkcijos specialistų sprendimais buvo sumažintos visų rūšių remonto ir periodinės priežiūros darbų apimtys valstybės keliuose. Be to, šiais metais užsitęsė žiema – dar balandį teko šalinti jos pasekmes.

Ypač didelės įtakos kelių techninei būklei ir dangų defektingumui turėjo tai, kad 2009, 2010 ir 2012 metais buvo atsisakyta dangų paprastojo remonto – paviršiaus apdaro įrengimo.

Apžiūros metu nustatytas dangų techninės būklės įvertis balais parodo, kokia reali kelių važiuojamosios dalies ir kelkraščių būklė 10 balų vizualaus vertinimo sistemoje. Vertintas dangos lygumas, vėžėtumas, išdaužų ir plyšių kiekis, skersiniai nuolydžiai ir kt.

Jeigu iki krizės pradžios vidutinė valstybinių kelių dangų techninė būklė dažniausiai buvo vertinama apie 7,5 balo, tai šiuo metu ji nukritusi 13,3 proc., iki 6,5 balo. Skirtinguose keliuose techninės būklės amplitudė yra tarp 10 ir 4.

Šiek tiek geresnė kelio ženklų ir kitų kelio elementų (autobusų stotelių, automobilių stovėjimo aikštelių, apšvietimo stulpų ir pan.) būklė. Šiems elementams praeinantis sunkmetis neturėjo tokios didelės negatyvios įtakos. Čia neigiamas pokytis nesiekia 10 procentų.

LAKD

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis rytoj Klaipėdoje JAV kariuomenės pervežimų pajėgų TRANSCOM vadovą generolą Williamą Fraserį supažindins su mūsų šalies galimybėmis aptarnauti JAV kariuomenės krovinius, vežamus iš ir į Afganistaną.

Lietuvos delegacijos susitikimas su JAV kariuomenės atstovais įvyks penktadienį 10.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybėje. Vėliau svečiams bus parodytas Klaipėdos konteinerių terminalas.   


Pirmieji JAV kariuomenės kroviniai, vežami į Afganistaną, Lietuvą pasiekė 2010 m. gruodį. Jų gabenimas suintensyvėjo šiais metais po sausio mėnesį įvykusio E.Masiulio vizito į TRANSCOM būstinę Jungtinėse Valstijose.


2012 metais iki birželio per Klaipėdos jūrų uostą pervežti 3456 JAV kariuomenės konteineriai – tris kartus daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.


„JAV kariuomenės atstovą norime supažindinti su mūsų galimybėmis aptarnauti didesnius krovinių srautus. Norime, kad daugiau krovinių per Lietuvą būtų vežama ne tik į Afganistaną, bet ir atgal. Ši niša dar nėra tinkamai išnaudota. Taip pat turime ieškoti galimybių gabenti JAV krovinius ir per Palangos oro uostą“, - sakė susisiekimo ministras.

Susitikime su TRANSCOM vadovu dalyvaus Klaipėdos jūrų uosto, Lietuvos geležinkelių, privačių kompanijų vadovai.


VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Asociacija AISO (Austrija) informavo IRU apie naujus vairavimo apribojimus Krawanken tunelyje (A11).

Naujas vairavimo draudimas bus taikomas krovininėms transporto priemonėms virš 7,5 t. šeštadieniais nuo 05:00 val. iki 12:00 val. laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 23 d. iki rugsėjo 1 d. imtinai.

Autobusai ir turistiniai autobusai atleidžiami.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos kelių direkcija skelbia, kad šalies kelių žemėlapyje mažėja vadinamųjų juodų dėmių, kuriose anksčiau būdavo užregistruojama itin skaudžių, kartais sunkiai paaiškinamų automobilių avarijų. Juodosios dėmės žemėlapyje atsiranda remiantis policijos pateikta statistika.

Nelaimės – signalas

Juodoji dėmė –  tai toks 500 m kelio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyksta ketveri ar daugiau įskaitinių eismo įvykių, kuriuose žūsta arba sužalojami žmonės. Lietuvos kelių direkcija skelbia, kad per pastaruosius šešerius metus juodųjų dėmių Lietuvos keliuose nuolat mažėja. Per 12 metų jis sumažėjo nuo 267 iki 58.

„Jeigu yra eismo įvykių koncentracija, vadinasi, toje vietoje kažkas yra negerai, – kolegos žodžius patikslino tos pačios tarnybos vadovas Mindaugas Katkus. – O ar negerai toje vietoje dėl kelio, ar dėl eismo dalyvių įpročių, nustato juodųjų dėmių tyrimas,“ – aiškino Transporto kelių tyrimo instituto Saugaus eismo grupės vyriausiasis specialistas Andrius Gužys.

Kaip nustatomos juodosios dėmės?

Juodųjų dėmių tyrėjai aiškina, kad Lietuvoje naudojamas metodas taikomas daugelyje Europos šalių. Jis nėra nei per daug sudėtingas, nei itin patikimas: keturi įskaitiniai eismo įvykiai, ir ta vieta paskelbiama juodąja dėme. „Ta nuoga statistika labai patikima – keturi eismo įvykiai, užregistruoti policijos, yra neginčytinas dalykas“, – sakė A. Gužys. Taip pat vertinamas avaringumas pagal tos vietos eismo intensyvumą.

Iš pradžių specialistai neišskiria, ar nelaimė vyko dėl kokio girto dviratininko kaltės, nes važiavo viduriu plento be atšvaitų, ar koks nors nelaimėlis miegojo siauro kelio šalikelėje. „Tokie įvykiai taip pat traukiami į statistiką, tačiau mes juos pasižymime atskirai“, – aiškino specialistai.

Būtent todėl Lietuvos kelių žemėlapis atrodo išmargintas juodomis dėmėmis. Tai nėra tyrimo pabaiga. Jos sužymimos ir paskelbiamos viešai remiantis policijos pateikta statistika ir avaringumo koeficientu, o vėliau tęsiamas juodųjų dėmių tyrinėjimas. „Pirmiausiai, atmetami atsitiktiniai įvykiai, o ieškoma vietų, kur avarijos įvyko dėl kelio netobulumo ar blogai organizuoto eismo“, – sakė A. Gužys.

Nevienodai juodos?

Tik atlikus avaringo kelio ruožo tyrimą galima pasakyti, kodėl ta vieta yra nelaimėlė. Vertinamos avarijų aplinkybės, nuvykus į įvykio vietą, apžiūrima aplinka, kas ten vyksta, kaip vyksta, kaip toje vietoje elgiasi eismo dalyviai: pėstieji ir vairuotojai.

Po šių vertinimų daroma išvada, ar kelio ypatumai lėmė avariją, ar kokie nors kiti veiksniai. „Kelias gali būti nutiestas taip, kad net ir neblaivus eismo dalyvis neturės galimybės susižeisti. Vis dėlto čia tik tolima teorinė galimybė“, – apie tobulą siekiamybę užsiminė M. Katkus.

Tai diskusinis dalykas, tačiau pripažįstama, kad toli gražu ne visos juodosios dėmės yra vienodai pavojingos. „2012 m. buvo nustatyta 14 juodųjų dėmių, kurioms susiformuoti įtakos turėjo eismo įvykiai. Tačiau juose dalyvavo apsvaigę, neturintys teisės vairuoti transporto priemonę vairuotojai“, – statistika rėmėsi M. Katkus.

Jokios mistikos

Juodųjų dėmių tyrėjai atmeta šių vietų mistifikavimą. „Specialisto akimis pažvelgus, dažniausiai matyti, kodėl ta vieta pavojinga“, – aiškino M. Katkus. Pavyzdžiui, visiškai plika, medžiais ar krūmais neapaugusi sankryža laikoma pavojinga. Tai vadinamieji vairuotoją užmigdantys ir budrumo nesuteikiantys trūkumai. Pernelyg geras matomumas neatkreipia vairuotojo dėmesio į sankryžą. Tai, kas paprastam žmogui dažnai atrodo patogu, specialistas vertina kaip blogybę.

Pasak tyrėjų, ganėtinai pavojingas yra ilgas tiesus kelio ruožas ir po to išnyrantis vingis. Dažniausiai jį galima įveikti tame kelyje leistinu greičiu, tačiau ilgas važiavimas tiesiai užmigdo vairuotojo budrumą ir jis dažniausiai ima važiuoti didesniu greičiu nei leistinas. Taip jau išeina, kad posūkis tampa kliūtimi, o kartais ir nelaime lemiančiu vieta. Jeigu vingiai kartotųsi vienas po kito, vairuotojas būtų jiems pasiruošęs.

Tykantys pavojai

Iki šiol daugiausia juodųjų dėmių yra kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože tarp Šilutės ir Klaipėdos, kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože tarp Kauno ir Jonavos ir magistralėje „Via Baltica“. Tikimasi, kad dėl atliekamų rekonstrukcijos darbų ir diegiamų eismo saugos priemonių ši situacija jau artimiausiais metais turėtų gerėti.

2012–2013 m. bus vykdoma apie 13 km ilgio „Via Baltica“ ruožo ties Pasvaliu rekonstrukcija, per kurią planuojami sankryžų rekonstrukcijos ir dviejų lygių pėsčiųjų perėjų įrengimo darbai. Kelyje Šilutė–Klaipėda šiemet planuojama rekonstruoti dvi pavojingas sankryžas Vilkyškių miestelyje, diegti kitas eismo saugos priemones šiame kelyje esančių miestelių teritorijose ir jų prieigose.

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose numatoma rekonstruoti 32 pavojingas sankryžas, nutiesti 13 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų. Avaringuose kelių ruožuose, kur artimiausiu metu nėra galimybės atlikti esminių rekonstrukcijos darbų arba tai ilgai užtruktų, bus diegiamos greito poveikio eismo saugos priemonės: greitį mažinančios priemonės, įrengiamos greičio švieslentės, saugumo salelės, pėsčiųjų perėjos, kelio ženklai. Konkrečios priemonės bus taikomos atsižvelgiant į kelio parametrus ir juodojoje dėmėje įvykusių avarijų priežastis bei pobūdį, kelio aplinką.

Kadangi juodųjų dėmių kasmet mažėja, prognozuojama, kad maždaug 2016–2017 m. jų gali likti mažiau negu 10.

Juodųjų dėmių statistika

2006 m. – 267

2007 m. – 247,

2008 m. – 225

2009 m. – 178,

2010 m. – 135,

2011 m. – 87.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vieni svarbiausių klausimų, kuriuos neseniai Kaune vykusiame išvažiuojamajame posėdyje aptarė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus Antano Šipavičiaus vadovaujamos delegacijos – naujausi AB „Lietuvos geležinkeliai“ informacinės sistemos „Krovinys“ patobulinimai, susiję su bendrovės vykdomomis muitinės procedūromis bei Viešųjų logistikos centrų steigimo projektų įgyvendinimo eiga.

Visi per Lietuvą geležinkeliais vežami kroviniai, įforminami naudojant supaprastintą muitinio tranzito procedūrą, nuo 2007 m. spalio 15 d. deklaruojami naudojantis informacine sistema „Krovinys“, kurioje sukurtas specialus muitinės modulis. Prieigą prie šio modulio turi ir supaprastintų muitinio tranzito procedūrų priežiūrą vykdo bendrovės Krovinių vežimo direkcijos Muitinės procedūrų kontrolės skyriaus darbuotojai bei muitinės pareigūnai. Šiuo metu prieiga prie informacinės sistemos „Krovinys“ muitinės modulio suteikta per 100 muitinės pareigūnų. Be to, informacinėje sistemoje „Krovinys“ įdiegta sąsaja su muitinės sistema MDAS. Tai leidžia įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas muitinei pateikti taip pat per informacinę sistemą „Krovinys“. Atsižvelgiant į muitinės pareigūnų bei bendrovės darbuotojų pastabas, pageidavimus bei pasiūlymus, informacinė sistema „Krovinys“ yra nuolat tobulinama. Vienas naujausių jos pakeitimų muitinės modulyje – tai šių metų gegužės mėnesį sudaryta galimybė klientams, besinaudojantiems informacine sistema „Krovinys“, teikti įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas muitinei patiems, vieno mygtuko paspaudimu. Toks informacinės sistemos „Krovinys“ patobulinimas neabejotinai palengvino deklaracijų pateikimo muitinei procesą. Svarbu ir tai, kad minėta funkcija klientams suteikta nemokamai.

Susitikimo metu muitininkams AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai papasakojo apie Viešųjų logistikos centrų steigimo projektų įgyvendinimo eigos aktualijas, diskutuota apie intermodalinio terminalo Kauno viešajame logistikos centre projektavimą. Muitinės departamento vadovai konstatavo, kad viešieji logistikos centrai turi būti projektuojami ir statomi kompleksiškai, naudojant vieną finansavimo šaltinį.

Susitikimo dalyviai apžiūrėjo Kauno geležinkelio tunelį, Kaliningrado tranzito vaizdo stebėjimo sistemos valdymo centrą, Kauno geležinkelio stotį ir jos traukinių eismo valdymo bei saugos užtikrinimo sistemą, buvo aptarti eismo įvykių geležinkeliuose tyrimo ypatumai, geležinkeliais gabenamų krovinių apsaugos problemos bei kitos bendro darbo aktualijos.

Geležinkelininkai suinteresuoti ir deda visas pastangas, kad muitinės procedūros būtų atliekamos sklandžiai ir greitai. Juk kuo greičiau muitinėje sutvarkomi krovinių vežimo dokumentai, tuo greičiau klientus pasiekia kroviniai, o bendrovės teikiamos paslaugos savo ruožtu tampa patrauklesnės.

Kaip sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, tokie susitikimai yra naudingi abiem pusėm, nes leidžia visas kylančias problemas spręsti sėkmingai, o nuo muitininkų ir geležinkelininkų bendradarbiavimo priklauso Lietuvos, kaip tranzito valstybės prestižas.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai susitinka kartą per pusę metų, tad tikėtina, kad kitas susitikimas vyks dar šiais metais.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. birželio 18 d. valstybės įmonėje „Regitra“ lankėsi Europos Sąjungos ekspertai, kurie vertino Lietuvos pasirengimą keistis su kitomis ES šalimis duomenimis apie transporto priemonių valdytojus, tikrino įmonės techninį bei organizacinį pasirengimą.

Lietuvoje apsilankiusių ekspertų grupę sudarė Europos Tarybos Keitimosi informacija ir duomenų saugos (DAPIX) darbo grupės pirmininkas Pierre Lebrun, Nyderlandų policijos transporto registravimo duomenų ekspertas Peter Houweling, taip pat Nyderlandų transporto priemonių technologijos ir informacijos centro (RDW) atstovai Idske Dijkstra ir Martijn Juurlink, kurie kartu atstovavo ir Europos automobilių ir vairuotojų pažymėjimų informacinei sistemai EUCARIS.

Pasak „Regitros“ Informacinių sistemų skyriaus eksperto Kęstučio Petkevičiaus, tikimasi, kad Lietuva prie bendros informacinės keitimosi duomenimis sistemos prisijungs jau šiemet.

Siekiant įgyvendinti ES Tarybos sprendimą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje gerinimo, 2009 m. „Regitra“ buvo paskirta nacionaliniu kontaktiniu centru teikti Lietuvos Respublikos transporto priemonių registracijos duomenis.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vakar vykusiame koncerno „Achemos grupė“ valdomos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) neeiliniame akcininkų susirinkime buvo išrinkta nauja 6 asmenų įmonės valdyba.

Akcininkai patvirtino, kad ateinančius ketverius metus KLASCO valdyboje dirbs: Koncerno „Achemos grupė“  valdybos pirmininkas Flemmingas Lindeloevas, Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Arūnas Laurinaitis, Koncerno „Achemos grupė“ ekonomikos ir finansų direktorė Violeta Latvienė, KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža. Akcininkams valdyboje taip pat atstovaus Adomas Žadeika ir Tadas Kaminskas.

KLASCO

Lietuvos gyvenvietėse, iki šiol turėjusių žvyro dangą, pradėti šiųmetiniai darbai atliekami taikant įvairias technologijas. Be įprastinės – asfalto dangos įrengimo, pradėtos naudoti ir mažiau Lietuvoje žinomos, bet Skandinavijos šalyse mažo intensyvumo keliuose plačiai taikomos technologijos:

  • dvigubo paviršiaus apdaro su minkštuoju bitumu ant nesurištojo pagrindo sluoksnio arba ant gruntų, apdorotų jonų mainus gerinančiais priedais ir surištų cementu;
  • minkštojo asfalto dangų įrengimas.

Iš viso daugiau kaip 80 gyvenviečių prie valstybinės reikšmės kelių šiemet yra numatoma įrengti bitumines dangas. Eismo intensyvumas jose vidutiniškai nesiekia 150 a/p (krovininių automobilių dalis paprastai sudaro iki 10%), tad ir didelės investicijos ekonomiškai dažnai neatsiperka. Šios, lengvesnių konstrukcijų, tačiau pakankamai stiprios ir žymiai pigesnės dangų įrengimo technologijos leis parinkti ekonomiškai efektyvesnius, racionalesnius tiesimo ir remonto būdus. Naujos Lietuvos hidrogeologinėms sąlygoms technologijos taip pat bus papildomai tiriamos, moksliškai analizuojamos, vertinamos.

Gyventojai jau šiemet galės džiaugtis švaresne, tylesne ir saugesne aplinka, pasidalinti savo pastebėjimais.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu iš 21 258,4 km kelių žvyrkeliai sudaro ~ 35% (7382 km). Apie ~ 38% (2810 km) iš jų eismo intensyvumas viršija 150 automobilių per parą. Likusiuose 4572 km, kur eismas nėra intensyvus, ateityje galima būtų planuoti arba įrengti lengvą bituminę dangą, arba neintensyvaus eismo žvyrkelius palikti be bituminės dangos.

Naujoms technologijoms pasiteisinus po garantinio trejų metų laikotarpio galima būtų planuoti tolesnį šių dangų naudojimą, pradedant nuo žvyrkelių ruožų einančių per gyvenvietes, bei galimai intensyvesnių žvyrkelių ruožų ar maršrutų.

LAKD

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui apjungti 11 valstybinių kelius prižiūrinčių įmonių į 6. Tai kasmet leistų sutaupyti 8 mln. litų, kurie būtų skiriami keliams, o ne administracijai išlaikyti. Pertvarkius Lietuvos automobilių kelių direkciją ir valstybines įmones bus efektyviau naudojamos keliams skiriamos valstybės biudžeto lėšos.

„Pertvarkydami kelių priežiūros įmones, norime efektyvinti valstybinės reikšmės kelių valdymą ir priežiūrą, taupiau naudoti kelių priežiūrai skirtus pinigus. Išlaikyti tiek įmonių, nepaisant to, kad jų darbuotojų skaičius ir veiklos sąnaudos pastaraisiais metais buvo nuolat mažinamos, Lietuvai kainuoja per daug. Sutaupytus pinigus skirtume tiesiogiai kelių priežiūrai“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčias valstybės įmones numatoma pertvarkyti prijungimo būdu, sumažinant jų skaičių nuo 11 iki 6. Po reorganizacijos veikti liks šios valstybės įmonės: „Vilniaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“ ir „Automagistralė“. Jos ir toliau liks įrašytos į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.

Panaikinus Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose veikiančias valstybės įmones, šių bei aplinkinių miestų ir rajonų valstybinės reikšmės kelius ir toliau prižiūrės ten likusios kelių tarnybos.

Valstybinės reikšmės kelius valdyti patikėjimo teise bus perduota Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Dabar juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja 11 valstybės įmonių. Naujasis valstybinės reikšmės kelių priežiūros modelis užtikrins kelių valdymą ir priežiūrą ne regioniniu, bet valstybės mastu. Jis bus efektyvesnis, aiškesnis ir taupesnis. Bus subalansuotos valstybės turto – kelių valdymo funkcijos, išgrynintos ir skaidresnės Kelių direkcijos vykdomos kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizatoriaus funkcijos, efektyvesnė taps kelių priežiūros kontrolė. Likusios valstybinės įmonės po pertvarkos bus atsakingos tik už kelių priežiūrą.

Po pertvarkos įmonių darbuotojų skaičius sumažės apie 50. Dėl to laukiama vienkartinio 4 mln. Litų sutaupymo efekto.

Valstybė taip pat atsisako kelių priežiūros įmonėms nebūdingų veiklos funkcijų. Pernai Palangos savivaldybei buvo perduota „Klaipėdos regiono keliams“ priklausęs viešbutis centrinėje kurorto gatvėje.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

Jau įprasta, kad naftos kainoms krentant, degalinėse neskubama mažinti degalų kainų. Ir atvirkščiai, kai naftos kainos kyla, verslininkai jau kitą dieną didina degalų kainas, nors neretai naujai įsigyti degalai atvežami tik po kelių dienų. Tai vyksta ir dabar, kai pasaulinėje rinkoje naftos kaina nukrito žemiau 100 dolerių už barelį ribos, o degalų kainos mažėja ne taip sparčiai. Tačiau Konkurencijos taryba šį labai svarbų laikotarpį pramiegojo.

Didėja marža

Pavasarį degalų kainos sušoko tokį kadrilį, kad gegužę ekspertai visai rimtai prognozavo, jog iki metų pabaigos benzino A-95 kaina netrukus pasieks 6 ar net 7 Lt už litrą. Daugelis vairuotojų rimtai svarstė apie galimybę asmeninius automobilius naudoti tik būtiniausiais atvejais.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius tik skėsčiojo rankomis: „Lietuvoje išgaunama nafta nedaro įtakos degalų kainai, kaip ir nedaro įtakos iš Rusijos įvežama nafta. Degalų kainos pirmiausia priklauso nuo naftos kainos pasaulinėje rinkoje.“

Visuomenės dėmesys degalų pardavėjams padidėjo, kai degalų kainos buvo pasiekusios rekordines ribas. Tada degalinių tinklus tikrinusi Konkurencijos taryba mums pranešė, kad degalinės susimažino veiklos maržą iki 3–4 proc. benzino kainos. Kodėl Konkurencijos taryba miega dabar? Ne paslaptis, kad kaip tik dabar, kai naftos kaina pasaulinėje rinkoje krenta, nesąžiningiems degalų pardavėjams atsiranda daugiau galimybių uždirbti. Tokią mintį mums pakuždėjo degalais prekiaujančios vienos smulkios bendrovės atstovas.

Jo žiniomis, kaip tik krentant, o ne augant degalų kainai, degalinės maržą neretai pakelia net iki 10–15 proc. Tačiau niekas to nepastebi, nes degalai pinga. Lietuvoje taikoma degalų kainodara yra sudėtinga. Tai rodo atvejai, kai degalų kainos degalinėse neretai keičiamos kelis kartus per dieną, nors naujų degalų neatvežama. Šio kuriozo niekas negali svariai paaiškinti. Tikinimas, jog vyksta mažmenininkų karai, yra nerimtas. Tačiau atsiranda galimybė pasiteisinti, kai Konkurencijos taryba nutveria už rankos.

Štai L.Vosylius, komentuodamas Finansų ministerijos stebėsenos rezultatus, pareiškė: „Iš tiesų kainos yra keičiamos kelis kartus per parą. Jei Finansų ministerijos atstovai pasižiūrėjo į kainas 8 val. ryto, tai jiems gal ir pasirodė, kad kainos nepakitusios. Nemanau, kad ministerija galėjo taip greitai atlikti tokį tyrimą.“

Pigios ar brangios naftos laikai baigiasi?

Per pastarąsias dvi savaites naftos kaina pasaulinėje rinkoje nukrito žemiau 100 dolerių už barelį ribos. Seniai to nebuvo. Ar tai – tik laikinas reiškinys, ar tik štilis prieš audrą? Į šį klausimą mums niekas neatsakys. Kokios bus pasekmės? Įgysime patirties. Štai Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad dėl pingančios naftos, taigi ir degalų, tikėtina, mažės ne tik transporto grupės kainos, bet ir pigs maisto produktai bei nealkoholiniai gėrimai. Kitų prekių ir paslaugų grupių kainos, tikėtina, reikšmingai nepasikeis. Tačiau analitikai prognozuodami ne veltui vartoja žodelį „tikėtina“. Pavartykime balandžio ar net gegužės mėnesiais išleistus laikraščius ir pamatysime, kad net labai įtakingi ekspertai vienodai prognozavo naftos kainų augimą. Išvados dažnai būdavo vainikuojamos liūdna pranašyste, kad pigios naftos laikai baigiasi. Šią savaitę analitikai tyli. Laukia. Nedrąsu pareikšti, kad baigiasi ne pigios, o brangios naftos laikai.

Kas galėjo pamanyti, kad per mėnesį padėtis pasaulinėje rinkoje pasikeis iš esmės. Niekas. Beje, apie naftos brangimo prognozes su sunkiai slepiamu pasitenkinimu kovo pabaigoje kalbėjo Rusijos valdžios atstovai. Jiems naftos čiulptukas yra gyvybiškai svarbus. Todėl netrūko prognozių, kad jau šįmet naftos kaina bus net 150 dolerių už barelį. Štai Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas kovo mėnesį su šypsenėle citavo ekspertų išvadas, kad naftos kainos paprastai pakyla du kartus per metus, o artimiausio kainų pakilimo laukiama šių metų gegužės pabaigoje. Ir kaina balandžio mėnesį tikrai šovė į viršų. Bet vėliau paaiškėjo, kad taip įvyko tik todėl, kad išgirdę prognozes naftininkai kainą pakėlė nesulaukę tikrų pokyčių rinkoje.

Apie Rusijos rinkos realybę mums daugiau pasako faktas, kad šioje šalyje tėra 28 naftos perdirbimo įmonės. Palyginkime: Kinijoje veikia apie 100, o JAV – net 150 naftos perdirbimo įmonių. Be to, pagaliau paaiškėjo, kodėl Rusijoje jos pastatytos ne ten, kur labiausiai reikia šalies ekonomikai, – jos statytos pirmiausia planuojant karinių dalinių aprūpinimą degalais. Taigi dabar galima nesunkiai sužinoti, kur Rusijoje yra karinių apygardų centrai.

Bevaisės OPEC pastangos

Krintančios naftos kainos kelia rūpesčių OPEC šalims, kuriose išgaunama apie 40 proc. visos išgaunamos naftos. OPEC šalyse (Saudo Arabijoje, JAE, Katare, Irane, Irake, Kuveite, Libijoje, Alžyre, Angoloje, Nigerijoje, Venesueloje ir Ekvadore) gegužės mėnesį per parą buvo išgaunama 31,86 mln. barelių naftos per parą, šiek tiek daugiau, nei buvo susitarta. Praėjusią savaitę OPEC šalių atstovai susirinko Vienoje ir susitarė nedidinti buvusios naftos gavybos kvotos, t. y. 30 mln. barelių per parą. Tikėtasi, kad šis sprendimas sustabdys naftos pigimą, tačiau pasaulinė rinka sureagavo labai silpnai.

Šveicarijos investicijų banko „Credit Suisse“ analitikai padarė drąsiausią prognozę: užsitęsus krizei Europos Sąjungoje, jau šįmet „Brend“ markės naftos kaina gali kristi iki 50 dolerių už barelį. Kitas OPEC susitikimas planuojamas gruodžio mėnesį. Tiesa, pradėjus pildytis „Credit Suisse“ analitikų prognozėms, susitikimas gali būti surengtas ir anksčiau.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. balandžio 19 d. į LR Seimo Antikorupcijos komisiją kreipėsi 34 šalies vežėjai  („Linava“ nariai) ,,Dėl padėties LNVAA „Linava.“ Praėjus mėnesiui po kreipimosi, 6 vežėjai savo parašus oficialiai anuliavo.

34 įmonių (asociacijos „Linava“ narių) atstovai Antikorupcijos komisijos prašė išsiaiškinti, ar asociacija “Linava” ir jos dukterinės įmonės UAB „Linava servisas” bei VšĮ. “Linavos mokymo centras”:

1. teisingai moka mokesčius;

2. savo veikla nedaro žalos asociacijos nariams, tretiesiems asmenims;

3. ar Asociacijos, jos dukterinių įmonių vadovų atsakingų už finansinės atskaitomybės parengimą, už finansinės veiklos kontrolę ir vykdymą, veiksmuose nėra nusikalstamos veiklos požymių.

Asociacija „Linava“ anksčiau jau buvo susidūrusi, kai įvairiuose raštuose pasirašę vežėjai išsižada savo parašo, todėl kreipimąsi Antikorupcijos komisijai pasirašę vežėjai buvo oficialiai perklausti ir paprašyti raštiško patvirtinimo, ar jų parašas ant dokumento galioja.

Gegužės mėnesį apgailestaudamos dėl savo veiksmų, parašų po minėtu kreipimusi atsisakė 6 įmonės (redakcijai įmonės žinomos). Atsisakiusieji savo parašo vežėjai teisinosi, kad buvo suklaidinti pateiktos informacijos dėl audito, asociacijos narių veiklos, nebuvo išsamiai supažindinti su kreipimosi turiniu. Parašų atsisakiusiųjų įmonių raštuose teigiama, kad prašant pasirašyti kreipimąsi LR Antikorupcinei komisijai, buvo akcentuojama, kad „spaudžia“ laikas.

Viena iš parašą anuliavusių įmonių, savo atsisakyme teigia, kad kreipimąsi pasirašė įmonės darbuotojas, kuris neturėjo reikiamo įgaliojimo ir vadovybės pritarimo šiuo klausimu. Įmonės vadovybė apie tai, kad darbuotojas pasirašė tokį kreipimąsi – nežinojo.

Kaip rodo praktika, skubotai padaryti sprendimai gali turėti labai liūdnų pasekmių. „Linavos“ asociaciją pastaruoju metu tikrino įvairios institucijos. Valstybinei mokesčių inspekcija patvirtino, kad „Linava“ neturi neįvykdytų įsipareigojimų. Neseniai Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU prašymu atliktas kompanijos „PricewaterhouseCoopers“ auditas atskleidė, kad asociacijoje nėra jokių grėsmių ar neatitikimų TIR sistemos reikalavimams. Patikrinimų išvados – viskas asociacijoje gerai, tačiau pastaraisiais mėnesiais laikas skirtas atsakymams į raštus, galėjo būti skiriamas aktualesniems dalykams.

Asociacijos „Linava“ prezidentas yra sakęs, kad viešumoje pasirodę spekuliacijos apie milžiniškus asociacijos nuostolius, tėra rinkimus pralaimėjusios opozicinės vežėjų grupės retorika artėjant birželio vežėjų Kongresui.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt