Šiandien, lapkričio 7 d., AB „Lietuvos geležinkeliai“ su viešojo konkurso laimėtojomis, jungtinės veiklos pagrindu susivienijusiomis AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, a.s. bei UAB „Fima“, pasirašė rangos darbų sutartį dėl geležinkelio ruožo Naujoji Vilnia-Kena elektrifikavimo. Sutarties vertė be PVM - 99.782.367,00 Lt.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Alberto Šimėno teigimu, 2014-ųjų pabaigoje, įgyvendinus ruožo Molodečno (Baltarusija)–Kena–Naujoji Vilnia elektrifikavimo projektą, bus elektrifikuota visa geležinkelio atkarpa nuo Kauno iki Minsko. Šis projektas yra pirmas ruožo Kena-Klaipėda elektrifikacijos etapas.

„Tai strateginės reikšmės projektas. Elektrifikuota geležinkelio jungtis su Baltarusija užtikrins Lietuvos geležinkeliams, o kartu ir Klaipėdos jūrų uostui bei steigiamiems Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešiesiems logistikos centrams esminių privalumų konkuruojant dėl tranzitinių krovinių srautų“, – teigė A. Šimėnas.

Ruožo nuo Vilnius iki Minsko elektrifikacija yra sudėtinė bendro Lietuvos ir Baltarusijos projekto, skirto gerinti keleivių susisiekimą tarp Vilniaus ir Minsko, dalis. Jį įgyvendinus bei tarp Vilniaus ir Minsko pradėjus kursuoti elektriniams traukiniams, kelionė tarp šių dviejų sostinių tetruks 2 valandas.

„Geležinkelio ruožo nuo Naujosios Vilnios iki Baltarusijos sienos elektrifikavimas – pirmas tokio pobūdžio projektas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Šis projektas yra reikšmingas dar ir tuo, kad jį įgyvendinus, bus užpildyta paskutinė trūkstama grandis Lietuvoje, įgyvendinant tarptautinio geležinkelio ruožo Vilnius – Minskas elektrifikavimo darbus. Jaučiame didelę atsakomybę ir suprantame iššūkius, įgyvendinant tokį svarbų projektą. Mums garbė, kad savo kompetencija ir žiniomis galime prisidėti prie susisiekimo infrastuktūros šalyje modernizavimo, spartesnės ūkio plėtros ir geresnės gyvenimo kokybės“, – po sutarties pasirašymo sakė UAB „Fima“ generalinis direktorius Gintaras Juknevičius.

Ruožu Vilnius-Minskas per pirmąjį šių metų pusmetį pervežta apie 120 tūkst. keleivių, arba beveik dvigubai daugiau nei per tą patį 2011-ųjų laikotarpį, kai vežta apie 65 tūkst.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

PosedisLapkričio 6 d. po ilgesnės nei mėnesio pertraukos vykos asociacijos „Linava“ prezidiumo posėdis. Ilgo ir konstruktyvaus posėdžio metu išrinktas naujas generalinis sekretorius, aptartas biudžetas, konfidencialumo klausimai.

Naujas „Linavos“ generalinis sekretorius – R. Malkus

Praėjusio prezidiumo posėdžio metu norą pakeisti pareigas pareiškė asociacijos generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis. Kaip to priežastį V. Adomaitis rugsėjo posėdyje įvardino laiko stoką, asmenines priežastis. Vakar Prezidiumas svarstė keletą kandidatūrų, kas galėtų eiti generalinio sekretoriaus pareigas. Balsų dauguma sėkmę atnešė šiuo metu asociacijoje prezidento patarėjo pareigas einančiam Ričardui Malkui. Ričardas Malkus nėra naujokas transporto srityje, buvo susisiekimo viceministru, „Linavos“ prezidiumo nariu, „Achemos“ koncerno transporto įmonės vadovu, Klaipėdos uosto valdybos nariu ir turi apsigynęs mokslinį laipsnį transporto srityje. Jam teko analizuoti ir pertvarkyti ne vieną stambią organizaciją, todėl, prezidiumo narių sprendimu, jis turėtų susitvarkyti ir su naujomis pareigomis.

Prezidiumo narys ir UAB „Daimanta“ vadovas Dainius Abramavičius vertindamas naująjį generalinį sekretorių sakė: „Žmogus protingas, išsilavinęs, turintis mokslinius laipsnius, daug vadovavęs. Manau, kaip vadovas turėtų būti neblogas. Jei prezidiumas normaliai dirbs ir nukreips jį tinkama linkme, viskas bus gerai. Kuomet vakar R. Malkui buvo užduoti klausimai apie ateities planus, „Linavos“ viziją, kokie sprendimai turi būti priimami, tai man jo atsakymai patiko – trumpi, konkretūs.“ Kito prezidiumo nario UAB „Vedautos autotransportas“ generalinio direktoriaus Erlando Mikėno nuomone, ar generalinis sekretorius tinkamas eiti pareigas, pamatysime greitu laiku. „Kiekvienas prezidiumo narys išsakė savo nuomonę ir argumentus už ir prieš. Tai prezidento pasirinkimas. Aš viliuosi, kad nepasikartos klaidos su buvusiais generaliniais sekretoriais,“ – sakė E. Mikėnas.

Ar asociacijai reikalingas konfidencialumas?

Posėdžio metu daug diskusijų sukėlė darbotvarkės klausimas dėl konfidencialumo asociacijoje. Buvo pateiktas projektas, kuriuo siekiama patvirtinti asociacijos „Linava“ konfidencialios informacijos sąrašą, patvirtinti susipažinimo su „Linavos“ dokumentais ir kita informacija, tvarką, patvirtinti prezidiumo nario susitarimą dėl konfidencialumo.

„Posėdžio metu ilgai diskutavome, kuo skiriasi konfidenciali informacija nuo slaptos informacijos. Galiausiai išaiškėjo, kad su konfidencialia informacija galės susipažinti tiek prezidiumo, tiek asociacijos nariai, tiesiog svarbu, kad ta informacija neišeitų į išorę,“ – sakė asociacijos „Linava“ viceprezidentas ir UAB „Kauno autobusai“ vadovas Mindaugas Grigelis.

Anot jo, labai svarbu, kad į viešumą patektų teisinga ir tiksli informacija, nes tą patį įvykį skirtingai pateikę, galime gauti skirtingą rezultatą. A. Grigelis, kaip pavyzdį pateikė neseniai žiniasklaidos kanaluose pasirodžiusią informaciją, kurioje iškelta „Linavos“ bankroto prielaida. „Bankroto simptomų nėra. Manau, tas, kas tokią informaciją paskleidė, turi ją įrodyti. Aš nesuprantu, kaip neturėdami tikslios informacijos žmonės gali viešinti tokias prognozes. Be to, apie bankrotą audito išvadose informacijos aš nemačiau,“ – sakė M. Grigelis. Paskleistą gandą apie galimą „Linavos“ bankrotą paneigė ir kiti prezidiumo nariai. „Aš nežinau kas tai parašė, bet tai didžiausia nesąmonė. Šiuo metu „Linavoje“ situacija tiek gera, kad geresnės turbūt ir nebuvo. Taip rašyti gali tik tas, kas tikrai nori pakenkti asociacijai,“ – pasakojo D. Abramavičius.

Asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius CargoNews taip pat patikino, kad šiandien „Linava“ stabiliai ir sėkmingai veikianti asociacija. „Žiniasklaidoje eskaluojama audito medžiaga už 2010 m., o šiandien jau 2012 metai ir situacija visai kita,“ – sakė A. Kondrusevičius. Anot prezidento, nepagrįsti gandai apie galimą „Linavos“ bankrotą, tik patvirtina, kad su svarbia, konfidencialia informacija reikia elgtis atsakingai. „Kai kurie prezidiumo nariai į konfidencialumo tvarką reagavo labai jautriai. Šiuo nutarimu siekiama išsaugoti teisę kiekvienam vežėjui gauti informaciją, tačiau tuo pat metu su ja reikia elgtis atsakingai,“ – konfidencialumo asociacijoje poreikį komentavo A. Kondrusevičius.

Ne visus prezidiumo narius tenkino asociacijos teisininkų parengtas nutarimas. „Jeigu bus priimtas toks nutarimas, jis prieštarauja asociacijų įstatymui ir „Linavos“ įstatams, todėl bet kas gali tokį prezidiumo nutarimą apskųsti teismui ir jis laimės,“ – sakė E. Mikėnas. Asociacijų įstatymo 13 str. 3 dalis numato, kad asociacijos narys turi tokias teisę: „susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą“. „Analogiškas sakinys yra įrašytas ir į „Linavos” įstatų 4.4.5. punktą. Taigi narys turi teisę gauti visą informaciją, o ne jos dalį ar tik tą, kuri pripažinta kažkieno ne konfidencialia,“– savo poziciją dėstė E. Mikėnas.

Projektas dėl konfidencialumo posėdžio metu nepriimtas. Jis bus tobulinamas ir toliau svarstomas kituose posėdžiuose.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valdančiąją centro kairės koaliciją formuojančios Socialdemokratų, Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmadienį pasidalino ministrų portfelius. Socialdemokratams atiteko 7, Darbo partijai – 5, partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 2 ministerijos.

Sutarta, kad socialdemokratai deleguos septynis ministrus – užsienio reikalų, finansų, susisiekimo, teisingumo, ūkio, krašto apsaugos ir sveiktos.

Darbo partijai teko Žemės ūkio, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Kultūros ministerijos.

„Tvarkiečiai“ ieškos, kas galėtų vadovauti Aplinkos ir Energetikos ministerijoms, LRT televizijos naujienų tarnybai teigė socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius.

„Diskusija buvo labai ilga. Ūkines ministerijas sugrupavome į vieną pogrupį, likusias – į kitą. Po to žiūrėjome, kuri partija galėtų sėkmingiau kokiai ministerijai vadovauti. Pavyzdžiui, kai socialdemokratai vadovavo Susisiekimo ministerijai, buvo įgyvendinta ir kaimo žvyrkelių asfaltavimo programa, ir kiti ambicingi projektai”, – sakė A. Butkevičius.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) per 2012 m. aviacinės vasaros sezoną pervežė 1,46 mln. keleivių, t.y. 21,3 proc. daugiau nei 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, ir pasiekė geriausią vasaros sezono rezultatą per visus oro uosto veiklos metus.

Iš visų mėnesių ypač išsiskyrė liepa: aptarnauta daugiausiai keleivių, t. y. 236 tūkst., o liepos 20 d. pasiektas aptarnautų keleivių skaičiaus per vieną dieną rekordas –  9 667 keleiviai. Aviacinio vasaros sezono metu sėkmingai augo keleivių skaičius tiek turistinėmis, tiek verslo kryptimis, be to, sėkmingas orlaivių užpildymas šią vasarą atidarytomis naujomis reguliariomis sezoninėmis kryptimis į Tel Avivą, Reikjaviką ir Krokuvą leidžia tikėtis dar didesnio šių krypčių populiarumo kitą vasarą.

Vasaros sezono metu – nuo 2012 m. kovo 25 d. iki spalio 27 d. – buvo įvykdyti 18,8 tūkst. skrydžių, kurie augo 7 proc., lyginant su 2011 m. vasaros sezonu. Minėtu laikotarpiu populiariausios kryptys buvo Frankfurtas, Londonas, Kopenhaga, Ryga, Helsinkis, Milanas, Dublinas, Antalija. Daugiausiai keleivių vasaros sezono metu pervežė aviakompanijos ,,Wizzair“, ,,Ryanair“, ,,Small Planet Airlines“, ,,Lufthansa“, ,,AirBaltic“, ,,Scandinavian Airlines“, ,,LOT Polish Airlines“, „Finnair“.

Nuo 2012 m. spalio 28 d. iki 2013 m. kovo 30 d. skrydžiai vykdomi pagal aviacinės žiemos tvarkaraštį. Dabartiniame žiemos tvarkaraštyje, palyginti su vasaros sezonu, atsirado 7 nauji maršrutai. Šią savaitę prasidės aviakompanijos „Ryanair” skrydžiai į (iš) Briuselį (Charleroi oro uostas), Lidsą (Bradfordo oro uostas), Liverpulį, Lutoną, Korką ir Oslą (Rygge oro uostas), o nuo kovo vidurio – į Diuseldorfą (Weeze oro uostas).

2012-2013 m. aviacinės žiemos sezono metu iš Lietuvos sostinės bus galima skraidyti 44 tiesioginiais reguliariais maršrutais.

Tarptautinis Vilniaus Oro Uostas