Birželio 9–10 dienomis Klaipėdos rajono Karklės kaime įsikūrusioje poilsiavietėje „Žilvitis“ jau aštuntąjį kartą vyko Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis. Iš įvairių Lietuvos kampelių autobusais ir nuosavomis mašinomis į Karklę susirinko apie pusantro tūkstančio bendruomeniečių. Šis jau tradiciniu tapęs renginys į pajūrį pakvietė ir jauną, ir seną, bendruomeniškos idėjos pagauti dalyviai ten suvažiavo net šeimomis. Ir šį kartą sąskrydyje dalyvavę kaimiškųjų bendruomenių atstovai „paragavo“ visko: klausė sveikinimų ir kalbų, demonstravo jėgas įvairiose sporto rungtyse, simboliškai varžėsi pristatydami savąjį kraštą tradiciniais valgiais ir kiemelių puošyba, demonstravo sodžiaus vertybes ir istorinę patirtį. Linksmų ir šventiškų sąskrydžio dienų pakilios dvasios neįveikė nei žvarbokas pajūrio vėjas, nei trumpalaikis lietus.

Šiemet Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydžio dienomis buvo paminėta graži sukaktis – šios sąjungos 10-metis. Ta proga Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungai ir jos pirmininkei Guodai Burokienei išsakyta daug gražių žodžių ir palinkėjimų.

Oficialiame sąskrydžio atidaryme kalbėjęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas pasidžiaugė, kad kartu su Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga organizuojamas konkursas „Eismo saugumas bendruomenėse“ sėkmingai vyksta jau treti metai iš eilės. Laikas parodė, kad konkursas sukėlė didžiulį kaimo bendruomenių susidomėjimą, kasmet į jį įsijungia vis daugiau kolektyvų, pasiūlo naujų ir įdomių formų, kuriomis saugus eismas skleidžiamas tarp bendruomeniečių. Šis sąskrydis tapo dar viena proga pakviesti į judėjimą už saugų eismą ir tas bendruomenes, kurios iki šiol šiame masiniame renginyje dar nedalyvavo. Pasiūlyta dažniau naudoti saugaus eismo priemones (liemenes, atšvaitus ir kt.), kurias šiam konkursui įgyvendinti nuolat teikia Kelių direkcija.

Pasibaigus teatralizuotam sąskrydžio atidarymui, bendruomeniečiai skubėjo ruoštis stilizuotoms sporto rungtims, pristatė savojo krašto savitumus. Prasidėjo kaimynų kiemelių lankymas, patiekalų degustavimas.

Visiems labai patiko akcija-atrakcija „Atgal į gamtą“, kurios metu bendruomeniečiai demonstravo originalius savos gamybos galvos apdangalus. Po įdomių ir azartiškų sporto varžybų ant ilgiausios Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos 10-mečio vėliavos buvo piešiama visų sąskrydyje dalyvavusių bendruomenių heraldika.

Visiems įsiminęs šio konkurso darbas buvo sukurtas kolektyvinėmis vaikų pastangomis – ant didžiulės baltos drobės jie nutapė Saugaus eismo vėliavą, kurią padovanojo Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Vaikai savo išmonę demonstravo olimpiniu principu – svarbu dalyvauti, o ne laimėti.

Atrodo, kad vykusiuose konkursuose ir renginiuose pralaimėjusiųjų nebuvo – įvairių dovanų gausa lydėjo kiekvieną bendruomenę (iš viso dalyvavo 22-jų savivaldybių bendruomenių atstovai). Kolektyvų programose buvo daugybė atrakcijų ir pramogų. Dalyviai, pasitelkę išmonę ir fantaziją, kūrybingai rungtyniavo, koncertavo ir linksminosi. Drąsesnieji, nepabūgę šaltoko jūros vandens, išsimaudė Baltijos bangose. Gera nuotaika, besišypsančios akys ir linksmi veidai liudijo, kad kartu praleistas laikas padėjo atitrūkti nuo kasdienybės, pailsėti, pasisemti energijos ir idėjų.

LAKD

Pirmasis Wizz Air ambasadorius Europoje – lietuvis

„Wizz Air“ – didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje – šiandien paskelbė du naujus „Wizz Air“ ambasadorius Lietuvoje. Wizz ambasadorių programos tikslas – pažymėti aukščiausios kokybės paslaugas, kurias teikia geriausi skrydžių palydovai. Daugiau nei 12 000 Lietuvos keleivių ir svečių balsavo ir rinko ambasadorius, atstovausiančius puikiam „Wizz Air“ klientų aptarnavimui ir Lietuvos svetingumui.

Iš aštuonių lietuvių finalistų buvo išrinkti tik du – Marija Masidlauskaitė (21 m.) iš Klaipėdos ir Deividas Bendžius (19 m.) iš Jurbarko. Deividas – pirmasis Wizz ambasadorius Europoje. Ir Marija, ir Deividas atstovaus „Wizz Air“ ir Lietuvos svetingumui 9 šalyse, kurias jungia pigių skrydžių oro transporto bendrovė „Wizz Air“.

„Didžiuojuosi galėdama savo šalies ir „Wizz Air“ vardu su šypsena pasitikti ir pasveikinti visus „Wizz Air“ keleivius. Man patinka dirbti skrydžių palydove ir nepaprastai džiaugiuosi, kad tiek daug keleivių išrinko mane kaip atstovę mūsų vertybėms, draugiškumui ir svetingumui,“ sakė Marija.

„Iki šiol sunku patikėti, kad keleiviai išrinko mane atstovauti „Wizz Air“ Lietuvoje. Visuomet stengiuosi gerai atlikti savo darbą ir didžiuojuosi įmone, kurioje dirbu“, sakė Deividas.

„Wizz Air“ bendrovėje vadovaujamasi principu, kad Lietuvos kultūrą, gastronomiją ir svetingumą geriausiai pristato jos žmonės, todėl mums nepaprastai malonu, kad daugiau nei 12 000 Lietuvos keleivių sprendė, kas atstovaus Lietuvos svetingumui ir puikiai „Wizz Air“ paslaugų kokybei. Marijai ir Deividui linkime sėkmės susidorojant su naujais iššūkiais. Keleiviai keliaujantys su „Wizz Air“ skrydžių metu galės susipažinti su abiem naujaisiais ambasadoriais. Siekdami atšvęsti naujų ambasadorių Lietuvoje paskyrimą, siūlome pirkti bilietus tik už 47 Lt. Kadangi šie bilietai yra labai pigūs ir jų kiekis ribotas, kviečiame keleivius kuo greičiau užsisakyti skrydžius mūsų interneto svetainėje wizzair.com,” pažymėjo Daniel de Carvalho, „Wizz Air“ Verslo komunikacijų vadovas.

Vilniaus oro uostas

Koncerno „Achemos grupė“ narė bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ baigė 1885 metais statyto istorinio laivo „Oscar II“ atnaujinimą, atlikti unikalūs darbai laivą prikėlė naujam gyvenimui.

Pasak „Klaipėdos laivų remonto“ generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus, įmonėje suremontuoti visi pagrindiniai laivo techniniai mazgai ir agregatai, įrengtas originalus laivo vidaus interjeras. Darbai užtruko puse metų, o bendra jų apimtis vertinama apie 1,7 mln. litų.

„Oscar II“, kurio ilgis - 25 metrai, plotis - 5,4 metro, gramzda – 2,2 metro, buvo pakeltas plaukiojančiu doku. Pakeista apie 20 tonų metalo konstrukcijų, imituojant originalų kniedytą korpusą. Laive įrengta nauja elektros instaliacija, vamzdynas. Suremontuoti tiek pagrindinis, tiek ir pagalbinis varikliai, pakeista greičių dėžė. Visas laivas perdažytas.

Ypatingo kruopštumo pareikalavo naujo interjero įrengimas buvusiame krovininiame triume. Apatiniame denyje buvo įrengta prabangi pokylių salė, išskirtinė jos interjero dalis - ąžuoliniai laiptai papuošti lietuvio kalvio pagamintais turėklais. Salėje įrengtas baras, šalia - sanitarinis mazgas ir dušas, dvi kajutės. Paklotos ypač patvarios ir brangios tiko medienos grindys.

Išoriniuose laivo deniuose įrengtos naujos maumedžio grindys, pakeisti porankiai, durys. Naudota geriausia mediena - tikas, maumedis, ąžuolas ir raudonmedis. Viršutiniame „Oscaro II denyje pastatyta tentu dengiama pavėsinė, kurioje svečiai galės jaustis patogiai netgi esant blogam orui.

Visame laive įrengta garso sistema, skirta ne tik linksmintis, bet ir girdėti laivo kapitono komandas. Po rekonstrukcijos „Oscar II“ yra pritaikytas plukdyti 40 keleivių ir įgulos narių.

„Tai pirmas mūsų toks didelis istorinio laivo rekonstrukcijos projektas, tačiau matome galimybes plėstis šioje rinkoje. Norvegijoje ir kitose Šiaurės Europos valstybėse yra labai nemažai istorinių laivų ir jų, kaip pramogos ant vandens, populiarumas auga“, - sako A.Butkus.

Anot jo, bendrovė jau yra suplanavusi plačiau pristatyti savo paslaugas būtent Norvegijoje.

Laivo kapitonas norvegas Gunnar Borg-Vatne sakė, kad Norvegijoje plaukioja apie 60 panašaus amžiaus ir tipo laivų kaip „Oscar II“. Jis įsitikinęs, kad tokie remonto darbai, kurie buvo atlikti Klaipėdoje, Norvegijoje kainuotų 4-5 kartus daugiau ir dar nebūtų garantijos, kad visi užsakovo pageidavimai būtų įgyvendinti.

„Oscar II“ pastatytas 1885 metais "Sandnæs, Stavanger, Høgsfjord Steamship Company Sandnæs" (Norvegija) laivų statykloje. Buvo pritaikytas vežti apie 200 keleivių. Dabartinį savo pavidalą įgavo po rekonstrukcijos 1903 metais. Nuo 1955 metų buvo pertvarkytas gabenti krovinius, jam suteiktas „Havas“ pavadinimas. 1999 metais pasikeitus savininkams sugražintas pavadinimas „Oscar II“, po rekonstrukcijos nuo 2004 metų plukdo žmones iš Stavangerio uosto. Dabartinis savininkas - Dampskipsselskapet Oscar II A/S.

„Klaipėdos laivų remonte“ dirba 100 darbuotojų. Bendrovė yra Kruizinių laivų terminalo ir Klaipėdos pilies uosto operatorius, taip pat vysto nekilnojamojo turto projektą „Jūros vartai“. 2012 metais bendrovės iniciatyva pradedamas organizuoti vasaros renginių ciklas „Jūros vartų vasara“.

Koncernas "Achemos grupė

Š. m. gegužės mėn. perkrauta 2,71 mln. t, tai 16,4 proc. arba 532,5 tūkst. t mažiau nei 2011 m. gegužės mėnesį. 2012 m. gegužės mėnesį per Būtingės terminalą importuota 100,1 tūkst. t naftos. 2012 m. gegužės mėn. krovos rodiklius labiausiai įtakojo naftos produktų krova dėl iš anksto suplanuoto Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos kapitalinio remonto. 2012 m. konteinerių krovos mėnesio vidurkis išlieka pastovus. Perkrautų konteinerių krovos sumažėjimas 2012 m. gegužės mėn. fiksuojamas dėl to, kad praėjusių metų gegužę buvo registruota  rekordinė konteinerių apyvarta, kuri buvo pasiekta dėl planuojamos pakeisti muitų sistemos lengviesiems automobiliams į NVS šalis.


Pagal krovinių grupes gegužės mėnesį didėjo:

Birieji ir suverstiniai kroviniai +0,5proc., iš viso perpilta 1 257,0 tūkst. t

Pagal krovinių grupes gegužės mėnesį mažėjo:

Generaliniai kroviniai  -9,2 proc., iš viso krauta 920,4 tūkst.

Skystieji kroviniai -45,4 proc., iš viso krauta 536,1 tūkst. t


Trąšų krova 2012 m. gegužės mėn. sudarė 937,9 tūkst. t, t. y. -11,0 proc. arba 116,2 tūkst. t mažiau palyginti su 2011 m. gegužės mėn. Naftos produktų 2012 m. gegužės mėn. perpilta 431,4 tūkst. t, pokytis -49,5 proc. arba -423,2 tūkst. t mažiau nei 2011 m.atitinkamu laikotarpiu. 2012 m. gegužės mėn. ro-ro krovinių krauta 416,7 tūkst. t, tai yra -2,4 proc. arba 10,1 tūkst. t mažiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Skaičiuojant vienetais šių krovinių perkrauta 22 466 vnt., t. y. -0,6 proc. arba 137 vnt. mažiau palyginti su praėjusių metų gegužės mėnesiu. Konteinerių (skaičiuojant TEU) krovos apimtys sudarė 31 201 TEU, tai yra -33,1 proc. arba -15 426 TEU mažiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Tonažo atžvilgiu konteinerizuotų krovinių apyvarta taip pat mažėjo, jų krauta 18,0 proc. arba 82,7 tūkst. t mažiau palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, iš viso perkrauta 376,7 tūkst. t.


Per š. m. gegužės mėn. Klaipėdoje iš viso apsilankė 35 924 keleiviai, t. y. 17,5 proc. arba 5 352 keleiviais daugiau nei 2011 metų gegužės mėnesį. Iš jų kruiziniai keleiviai sudarė 5 572, pokytis +52,3 proc. arba 1 913 kruizinių keleivių daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2011 metais.

Klaipėdos uoste š. m. gegužės mėn. užregistruotas 625 laivų įplaukimas, t. y. 15,5 proc. arba 84 laivais daugiau nei praeitų metų gegužės mėnesį.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Metų metais pro budinčius policininkus pravažiavę vairuotojai „pamirksėdami“ apie tai perspėdavo priešpriešiais atvažiuojančias mašinas, kad šios sumažintų greitį. Tačiau toks draugiškas bendradarbiavimas gali pasibaigti po to, kai Didžiosios Britanijos policija ėmė bausti „mirksinčius“ vairuotojus, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“.

Vykdydama kovos su greičio viršytojais kampaniją Lankašyro (Lancashire) grafystės policija skyrė 23 baudas už greičio viršijimą, o 20 vairuotojų nubaudė už „netinkamą priekinių žibintų naudojimą“.

Kritikai sako, jog taip policija tiesiog pinigaujasi, o tai pakenks visuomenės pasitikėjimui policija. O įvairias paslaugas vairuotojams teikianti kompanija AA sako, jog 30 svarų sterlingų baudos už „mirksėjimą“ sukuria „teisinį ir moralinį minų lauką.“

Savo ruožtu policininkai sako, jog kitų vairuotojų perspėjimas yra pavojinga praktika. „Jie potencialiai kelia grėsmę žmonių gyvybėms, nes „pamirksėjimas“ kitiems vairuotojams priverčia juos kelioms sekundėms sumažinti greitį, tačiau neskatina žmonių keisti savo įpročių. Su greitį viršijančiais vairuotojais reikia kalbėtis, kad jie rimtai pagalvotų apie savo neatsakingą vairavimo būdą“, – sakė Lankašyro policijos pareigūnas Entonis Grėjus (Antony Gray).

Savo ruožtu AA atstovas sakė: „Manau, kad tai sukuria teisinį ir moralinį minų lauką. Žmonės turi skirtingą nuomonę apie tai, kas yra socialinis ir antisocialinis elgesys. Tai labai sudėtinga. Jei kas nors vagiliauja parduotuvėje, ir jūs tam žmogui sakote, jog parduotuvėje yra policijos pareigūnas, tai tokiu atveju jūs padedate vagišiui ar užkertate kelią vagystei?“

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valstybinės kelių inspekcijos pareigūnai, 2012 m. gegužės mėn. kontroliuodami, ar transporto priemonių bendroji masė, ašies ir (ar) ašių apkrova ir (ar) matmenys su kroviniu ar be jo neviršija leidžiamų, patikrino 565 transporto priemones. Pareigūnai nustatė, kad 68 Lietuvoje ir 18 užsienio šalyse registruotų transporto priemonių vairuotojai padarė pažeidimų.

Inspekcija užfiksavo šiuos pažeidimus:

  1. 17 transporto priemonių viršijo leidžiamą bendrąją masę;
  2. 17 transporto priemonių viršijo leidžiamą ašies ir (ar) ašių apkrovą;
  3. 11 transporto priemonių viršijo maksimalius leidžiamus matmenis;
  4. 40 transporto priemonių viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir ašies ir (ar) ašių apkrovą;
  5. 1 transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir leidžiamą ašies ir (ar) ašių apkrovą, ir maksimalius leidžiamus matmenis.

Už nustatytus pažeidimus vairuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir iš 46 transporto priemonių vairuotojų, tarp kurių 44 važiavo be leidimo viršijant leidžiamą bendrąją masę ir (ar) ašių apkrovą ir 2 – be leidimo viršijant leidžiamus matmenis, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai, paimti transporto priemonių registracijos liudijimai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Primename, kad nuo 2012 m. birželio 17 d. norint automobiliais įvežti prekes į Naująją muitų sąjungą – Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną –  privaloma pateikti išankstinę informaciją. Išankstinė informacija privalo būti pateikta į įvažiavimo muitinės, esančios Muitų sąjungos šalies teritorijoje, informacinę sistemą ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki transporto priemonės atvykimo.

Išankstinės informacijos pateikimo tvarka buvo aptariama gegužės 15 d. muitinės surengtame Muitinės konsultacinio komiteto posėdyje, kuriame pranešimus šia tema skaitė bei elektroninio išankstinių duomenų pateikimo portalą pristatė Rusijos Federacijos muitinės atstovai iš Maskvos ir Kaliningrado srities.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vokietijos greitkelių sistema unikali – maža to, kad nemažoje dalyje idealiai tvarkingų greitkelių nėra ribojamas maksimalus greitis, bet dar šie keliai yra ir visiškai nemokami. Tačiau gali būti, kad tam jau ateina galas.

Vokietijos transporto ministras Peteris Ramzaueris bendraudamas su leidinio „Bild“ atstovais be užuolankų pareiškė, kad mokesčio už važiavimą Vokietijos greitkeliais įvedimas yra neišvengiamas. Ministras teigė, kad jau svarsto galimus mokesčio rinkimo variantus. Pasak P. Ramzauerio, realiausia mokesčio surinkimo schema – vadinamosios vinjetės. Tai yra prie priekinio stiklo klijuojamas lipdukas, kuris liudija, kad automobilio šeimininkas yra išsipirkęs teisę metus važiuoti mokamais keliais. Būtent tokia tvarka yra Austrijoje ir Šveicarijoje. Vokietijos transporto ministras jau žino ir preliminarią tokio kelių mokesčio sumą – teigiama, kad greitkelių „abonementas“ metams kainuotų 76,5 eurų.

Greitkelių apmokestinimas Vokietijoje – galimas politinis sprendimas politinės kovos arenoje. Štai Vokietijos Krikščionių socialinė sąjunga, kuriai priklauso ministras P. Ramzaueris, jau seniausiai siūlo apmokestinti šalies greitkelius, tačiau šiai politinei jėgai ir jos siūlymams aktyviai priešinasi koalicijos partneriai – Vokietijos Krikščionių-demokratų sąjunga Laisvoji demokratinė partija kategoriškai priešinasi šiai iniciatyvai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Per savaitę didmenėje Lietuvos rinkoje parduodami degalai ženkliai atpigo. „Orlen Lietuva“ parduodamas A95 markės benzinas atpigo 11 centų iki 4,39 lito. Tai žemiausia kaina nuo šių metų vasario mėnesio pradžios.

Dyzelino kaina didmeninėje rinkoje sumažėjo taip pat 11 centų iki 3,94 lito – tai žemiausia kaina šiais metais. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras skelbia, kad praėjusią savaitę mažmeninėje rinkoje A95 ir A98 kaina sumažėjo 1 proc., dyzelino – 1,1 proc., dyzelino žemės ūkiui – 0,9 proc., o automobilių dujų – 0,8 proc. Pirmadienį popiet „Brent“ tipo naftos barelis kainavo 100,11 JAV dolerio, kai kovo viduryje jo kaina siekė 120 JAV dolerių.

Neseniai rašėme, kad pingant naftai, Lietuvoje degalų kaina augo. Tada Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius sakė, kad kuro tiekėjai yra priklausomi nuo „Orlen Lietuva“.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad A95 rūšies benzino kaina Lietuvos degalinėse galėtų nukristi iki maždaug 4,65 lito už litrą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Degalų prekeiviai užsimojo investuoti į kovą su kontrabandininkais: jie valstybei siūlosi padovanoti mobiliuosius degalų matavimo įrenginius, rašo „Lietuvos rytas.”

Kai buvo nutarta kontroliuoti įvežamų degalų kiekį, apsižiūrėta, kad nėra matavimo įrangos. Galiausiai už biudžeto pinigus buvo nupirkti du įrenginiai, telpantys į lengvojo automobilio priekabą. „Verslininkai siūlo paremti valstybę ir gali padėti įsigyti daugiau tokios įrangos”, – sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.

Degalų prekeiviai jau kreipėsi į šalies Vyriausybę, Muitinės departamentą, Valstybinę mokesčių inspekciją. „Tai nekainuotų daug: vienas įrenginys – apie 20 tūkstančių litų”, – sakė L.Vosylius.

„Šiuo metu svarstomos galimybės pasinaudoti pasiūlymu”, – „Lietuvos rytą” informavo Muitinės departamento vadovas Antanas Šipavičius.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus nesusimokėję vairuotojai turėtų prarasti teisę atlikti savo transporto priemonės techninę apžiūrą. Tokį pasiūlymą Seime įregistravo parlamentaras Dainius Budrys.

D. Budrys Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą siūlo papildyti nuostata – jeigu „transporto priemonės savininkas (valdytojas) laiku nesumokėjo paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą dėl KET pažeidimo, centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje daromas įrašas, kad draudžiama atlikti šio asmens turimų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą tol, kol bus sumokėta paskirtoji bauda“.

Parlamentaras savo pasiūlymo aiškinamajame rašte nurodo, jog tokie pakeitimai turėtų paskatinti pažeidėjus uoliau mokėti baudas. Mat šiuo metu jie valstybei skolingi itin didelę sumą.

„Policijos departamento duomenimis, per septynis šių metų mėnesius pareigūnai už kelių eismo taisyklių pažeidimus paskyrė 24,5 mln. litų baudų. Tačiau iš jų sumokėta arba išieškota vos 15 mln. litų. Taigi pažeidėjai valstybei skolingi dar 9,5 mln. litų. Tačiau tai dar ne viskas. Dideles sumas už šiurkščius KET pažeidimus yra paskyrę ir teismai. Bet beveik kas trečias vairuotojas neskuba mokėti šių baudų. Šiuo metu antstoliai už KET pažeidimus išieško beveik 100 mln. litų baudų.

Kasmet policijos įstaigos antstoliams pateikia apie 10–12,5 tūkst. vykdomųjų dokumentų dėl 1500–5000 litų baudų išieškojimo, dalį jų užbaigus išieškoma apie 32–36 proc. per metus paskirtų baudų. Beveik 1000 asmenų valstybei yra įsiskolinę ne mažiau kaip po penkias dideles baudas. Vidutinė jų sukauptų baudų suma – 23 tūkst. litų. 3,5 tūkst. asmenų yra skolingi ne mažiau kaip po tris laiku nesumokėtas baudas. Jų skolos vidurkis yra 14 tūkst. litų. 1500–5000 litų baudos už pažeistas KET šiuo metu priverstine tvarka išieškomos iš daugiau kaip 27 tūkst. asmenų. Bendra jiems skirtų baudų suma yra beveik 123 mln. litų“, – vardija D. Budrys.

Ir tai dar ne viskas. Jeigu šiam jo pasiūlymui bus pritarta, politikas siūlytų sugriežtinti ir nuobaudas už transporto priemonių be „technikinės“ vairavimą. D. Budrio nuomone, reikėtų patikslinti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą „nustatant didesnes sankcijas už transporto priemonės eksploatavimą be privalomosios techninės apžiūros, tame tarpe – ir automobilio konfiskavimą“.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Laivas, kaip keleivinis keltas, pastatytas 1885 metais Stavangerio (Norvegija) laivų statykloje. Buvo pritaikytas vežti apie 200 keleivių. Dabartinį savo pavidalą įgavo po rekonstrukcijos 1903 metais. Nuo 1955 metų buvo pertvarkytas gabenti krovinius, jam suteiktas „Havas“ pavadinimas. 1999 metais pasikeitus savininkams sugražintas pavadinimas „Oscar II“, po rekonstrukcijos nuo 2004 metų vėl plukdo žmones iš Stavangerio uosto.

AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija"

Pagal Svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2012 metų sąrašą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus savivaldybėms skirta 32713200 Lt lėšų.

Didelė dalis šių lėšų teko vietinės reikšmės kelių asfaltavimo darbams finansuoti. Kadangi per pastaruosius kelerius metus į pagrindinius šalies kelius buvo pakankamai daug investuota, todėl šiais metais apie 18 mln. Lt skirta asfaltuoti vietinės reikšmės žvyrkelių ruožus, kurie eina per tankiai gyvenamas vietoves.

Šiuo metu iš viso Lietuvos savivaldybės prižiūri 60863 km kelių ir gatvių. Tik 16,4 proc. jų yra su kieta danga. Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 19 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių, o 1000 km2 Lietuvos teritorijos – 933,5 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių. Neabejotina, kad investicijos į vietinius kelius gerokai pagerins gyvenamųjų vietovių ekologinę situaciją ir žmonių buitį.

Apie 3,5 mln. Lt skirta Elektrėnų ir Jonavos rajonų savivaldybėms, kurių teritorijose bus nutiesti dviračių takai. Elektrėnuose dviračių taką nuties šalia Elektrinės, Šviesos, Pergalės ir Draugystės gatvių, o Jonavoje – nuo Žeimių iki Vasario 16-osios.

Toliau finansuojami jau įgyvendinami ir tęstinumą turintys projektai – Gariūnų tilto Vilniuje, Gariūnų gatvės rekonstrukcijos (apie 5 mln. Lt).

Taip pat išskirstytos lėšos, kurios numatytos KPPP programos finansavimo šių metų sąmatoje. Jos skirtos Lietuvos kurortų – Druskininkų, Birštono, Neringos ir Palangos – savivaldybėms ir bus panaudotos vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti. Palangos savivaldybė dalį lėšų skirs Kalgraužių gatvei remontuoti, ten įrengti bituminę dangą.

Paskirsčius 2012 metų KPPP finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, lėšas, apie 2,5 mln. Lt skirta ligoninių teritorijų keliams ir pėsčiųjų takams, automobilių stovėjimo aikštelėms taisyti (remontuoti), rekonstruoti ar eismo reguliavimo priemonėms įrengti. Toks finansavimas skirtas Respublikinei Šiaulių ligoninei, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, Vilniaus universiteto Onkologijos institutui, Vilniaus miesto universitetinei ligoninei, Vilkpėdės ligoninei, Tauragės ligoninei, Respublikinei Klaipėdos ligoninei, Respublikinei Panevėžio ligoninei, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, Abromiškių reabilitacijos ligoninei.

Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, numatyta rekonstruoti geležinkelio ruožą Šeštokai–Marijampolė. Kadangi dalis šio ruožo eina per miesto teritoriją, todėl siekiama pagerinti Marijampolės susisiekimo infrastruktūrą – tam iš KPPP rezervo skirta 3,4 mln. litų. Už šias lėšas savivaldybė planuoja parengti tilto per Šešupę Kalvarijos miesto Vilniaus gatvėje rekonstrukcijos techninį projektą ir atlikti rekonstrukciją, dviejų lygių sankryžų su geležinkeliu Marijampolės miesto Aušros ir Gedimino gatvėse rekonstrukcijos techninius projektus, Kazlų Rūdoje rekonstruoti P. Vaičaičio gatvę, kuri jungiasi su rajoniniu keliu Kazlų Rūda–Bagotoji, kapitališkai suremontuoti viaduką per geležinkelį Marijampolės miesto Gamyklų gatvėje ir pačią gatvę, sutaisyti (suremontuoti) Marijampolės miesto Sporto, Saulės gatves, Gedimino ir Vasaros gatvių ruožus.

Taip pat iš rezervo lėšų bus apmokėti Druskininkuose pastatyto tilto per Nemuną ir pravažiuojamojo kelio, kuris jungiasi su krašto keliu Druskininkai–Leipalingis–Seirijai (3 mln. Lt), rekonstruoto viaduko per geležinkelį Tilžės gatvėje Šiauliuose (2 mln. Lt) darbai. Kauno miesto savivaldybei Panemunės per Nemuną tiltui, jungiančiam A. Juozapavičiaus ir Tilto gatves, rekonstruoti skirta 4700000 litų.

Miestų (išskyrus didžiuosius Lietuvos miestus) ir kaimo gyvenamųjų vietovių kelių (gatvių), kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, važiuojamąją dalį nuo borto iki borto prižiūri Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybinės įmonės, o šaligatvius – savivaldybės. Dalies šių valstybinės reikšmės kelių tąsų remontą (rekonstrukciją) Lietuvos automobilių kelių direkcija atliks 2012 metais, todėl bendriems projektams įgyvendinti Lazdijų, Kretingos, Rokiškio, Akmenės, Telšių, Ukmergės savivaldybėms, per kurių teritoriją driekiasi valstybinės reikšmės kelių tąsa, skirta dalis rezervo lėšų. Bendromis valstybiniais keliais besirūpinančių institucijų pastangomis siekiama, kad keliai būtų laiku ir kokybiškai prižiūrėti, suremontuoti, rekonstruoti.

LAKD

Praėjusią savaitę, birželio 4-7 dienomis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais pavojingose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių pervažose vykdė prevencinę akciją „Elkis saugiai geležinkelio pervažose!”. Jos metu vairuotojai ir pėstieji buvo skatinami laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų kertant geležinkelio pervažas bei įspėjami apie gresiančius pavojus.

Vairuotojams ir pėstiesiems dalinti informaciniai saugaus elgesio pervažose bukletai, atšvaitai bei kepuraitės. „Tai prevencinė akcija, kuria vairuotojus ir pėsčiuosius siekėme perspėti apie pavojus kylančius kertant pervažas, skatinti juos būti atsargius bei atsakingus už savo ir aplinkinių gyvybes, - teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyriausiasis saugos inspektorius Andrius Janušauskas. – Tačiau neapsieita ir be griežtesnių sankcijų.“

Akcijos metu nustatyta 112 pažeidėjų, 13 iš jų buvo nubausti piniginėmis baudomis, visi kiti – įspėti. Nubausti keli vairuotojai neturėję arba turėję pasibaigusius techninės apžiūros dokumentus, pėstieji bei dviratininkai, kirtę pervažą degant raudonam šviesoforo signalui ar esant nuleistam užtvarui. Du neblaivūs vairuotojai, kuriems nustatytas 1,8 ir 2,2 prom. girtumas, atsakys įstatymų numatyta tvarka.

„Vykdėme akciją pervažose, mūsų darbuotojai dėvėjo specialias ryškias liemenes, šalia budėjo Kelių policijos pareigūnai, buvo matomas jų automobilis, tačiau kai kuriems vairuotojams ir pėstiesiems netgi tai nerūpėjo – jie prasižengdavo net matydami, kad kažkas vyksta pervažoje. O kiek pažeidimų jose vyksta, kai nebudi niekas?“, - svarstė A. Janušauskas.

Traukiniai yra viena saugiausių transporto rūšių, tačiau dėl vairuotojų ir pėsčiųjų aplaidumo bei Kelių eismo taisyklių nepaisymo pervažose įvyksta skaudžių nelaimių. Kiekvienais metais Europos Sąjungos šalyse dėl eismo įvykių jose miršta keli šimtai žmonių. Lietuvoje praėjusiais metais geležinkelio pervažose žuvo 6 žmonės. Šiais – 1 žmogus.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ daug dėmesio skiria geležinkelių transporto eismo įvykių prevencijai, žmonių gyvybių ir sveikatos išsaugojimui. Tam pasitelkiamos techninės ir edukacinės priemonės. Šalia pavojingų pervažų pastatyti specialūs informaciniai stendai, įspėjantys pėsčiuosius ir vairuotojus apie pervažos kirtimo pavojus. Geležinkelių muziejuje moksleiviams nuolat vedamos saugaus elgesio geležinkelyje pamokėlės. 29 pervažos stebimos vaizdo kameromis, o jomis užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra pagrindas nubausti automobilio savininką, kadangi tokio tipo medžiaga yra pateikiama policijai.

Akcija baigėsi, tačiau AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo vairuotojų ir pėsčiųjų būti ypatingai atsargiems geležinkelio pervažose. Jūsų atidumas bei atsakingumas gali išsaugoti Jūsų paties arba kito žmogaus gyvybę.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos savivaldybėms paskirstyta 32,7 mln. Lt. šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) tikslinio finansavimo lėšų. Šios lėšos bus naudojamos savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūrai gerinti.

Didelė dalis šių lėšų teko vietinės reikšmės kelių asfaltavimo darbams finansuoti. Kadangi per pastaruosius kelerius metus  daug investuota į pagrindinius šalies kelius, todėl šiais metais apie 18 mln. Lt skirta asfaltuoti vietinės reikšmės žvyrkelių ruožams, tankiai gyvenamose vietovėse.

Finansuojami ir toliau tęsiami projektai – Gariūnų tilto ir Gariūnų gatvės rekonstrukcijai Vilniuje skirta apie 5 mln. Lt.

Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, numatyta rekonstruoti geležinkelio ruožą Šeštokai–Marijampolė.  Siekiama pagerinti Marijampolės susisiekimo infrastruktūrą – tam iš KPPP rezervo skirta 3,4 mln. litų. Už šias lėšas savivaldybė planuoja parengti tilto per Šešupę Kalvarijos miesto Vilniaus gatvėje rekonstrukcijos techninį projektą ir atlikti rekonstrukciją, dviejų lygių sankryžų su geležinkeliu Marijampolės miesto Aušros ir Gedimino gatvėse rekonstrukcijos techninius projektus.

Taip pat iš rezervo lėšų bus apmokėti Druskininkuose pastatyto tilto per Nemuną ir pravažiuojamojo kelio (3 mln. Lt), rekonstruoto viaduko per geležinkelį Tilžės gatvėje Šiauliuose (2 mln. Lt) darbai. Kauno miesto savivaldybei Panemunės per Nemuną tiltui, jungiančiam A. Juozapavičiaus ir Tilto gatves, rekonstruoti skirta 4,7 mln. Lt.

Šiuo metu iš viso Lietuvos savivaldybės prižiūri 60863 km kelių ir gatvių. Tik 16,4 proc. jų yra su kieta danga. Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 19 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių, o 1000 km2 Lietuvos teritorijos – 933,5 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt