2012-10-29
Pirmasis sniegas paprastai keleriopai sumažina automobilių srauto greitį keliuose. Daugumą žmonių jis užklumpa nepasiruošusius ir netikėtai. Tai jau darosi tautiniu bruožu – ratus keičiame tik tada, kai pradeda snigti.
Žiemą geriausia vairuoti automobilį tiems, kurie yra puikiai pasiruošę šaltajam metų periodui. O pasiruošti reikia visiems, nes Marijos žemėje šaltasis metų periodas tęsiasi kartais daugiau nei pusmetį. Taigi, kaip sako BMW saugaus vairavimo mokyklos instruktorius Darius Grinbergas, „pirmiausia, ką reikia turėti galvoje, tai saugus greitis“. Pasak Dariaus, kelio ženklai riboja tik maksimalų greitį. Slidžiame kelyje net ir 30 km/val. kartais gali būti per daug.
Jei ryte automobilį radote apledėjusį ar apsnigtą (tokių ar panašių ženklų gali būti daugybė), tai turėtų būti pirmasis signalas, kad kelyje bus slidu. Neverskim kaltės kelininkams dėl savo klaidų. Jie daro viską, ką gali, tačiau šlapdribos ar plikledžio metu negalima važiuoti tokiu pačiu greičiu lyg danga būtų sausa, o laiku pabarstyti visų kelių paprasčiausiai neįmanoma.
Kitas dalykas, ką reikia žinoti važiuojant slidžiu keliu, yra švelnumas. Jo reikia ne tik bendraujant su savo šeimos nariais ar mylimaisiais. Vairuojant automobilį žiemą taip pat reikia vengti staigių ir „aštrių“ judesių. Anot Dariaus Grinbergo, „staigiai pasuktas vairas ar paspaustas akseleratorius gali dar labiau pabloginti padangų sukibimą. Šiuolaikiniuose automobiliuose įdiegtos stabilizavimo sistemos padės tik iki tam tikros ribos, todėl aklai pasitikėti jomis nereikėtų.“
Kaip sako liaudis, roges žiemai reikia ruošti vasarą. Taip pat ir su vairavimo įgūdžiais. Mokytis valdyti automobilį tada, kai tau reikia važiuoti, o lauke prisnigta, jau per vėlu. Tuo reikėtų pasirūpinti iš anksto. „Kiekvienos žiemos pradžioje internete, televizijoje, radijuje ir spaudoje galime surasti daugybę patarimų vairuotojams. Man visuomet buvo įdomu ar nors vienas pilietis yra pabandęs jais pasinaudoti tikroje situacijoje? Ar bent atsiminė, ką reikia daryti su akseleratoriumi, kai paslysta galiniai ratai? O juk ir žiemą, ir vasarą galioja tie patys fizikos dėsniai. Jei vairuotojas bent kiek susipažinęs su jais, jis suvoks, kad greitėjant labiau užkraunami galiniai ratai, o lėtėjant – priekiniai.
Manipuliuojant vairu, stabdžiu ir akseleratoriumi visuomet galima suteikti pagalbą net ir vienam slystančiam ratui. Tačiau tai daryti reikia mokėti, o šio privalomo meno išmokti iš savo neprofesionalo draugo, dėdės, tėtės, senelio ar laikraščio nepavyks. Šiuo atveju gali padėti teisingi refleksai, bet juos išugdys tik profesionalus instruktorius, kuris žino, kad jei paslydo galiniai automobilio ratai, tai tikrai ne visuomet akseleratorių reikia atleisti. Ir tai visiškai nepriklauso nuo to, kuriais ratais automobilis varomas. Viskas priklauso nuo vairuotojo. Vairuotojas už vairo turi vairuoti, o ne kalbėti telefonu, pasakoti anekdotus ar gerti kavą. Jei pamatytumėte pakilimo metu tuo užsiimantį lėktuvo pilotą, kažin ar tai suteiktų daugiau saugumo jausmo. Netikėtumų galima ir reikia laukti visada“, – sako D. Grinbergas.
Neprivalgei – neprilaižysi, tad jeigu nebesuspėjote pasimokyti, o važiuoti vis tiek reikia, turėkite galvoje kelis paprasčiausius dalykus, kurie padės išvengti netikėtumų.
Greitis. Žiemą jį riboja ne kelio ženklai, o kelio dangos būklė. Jeigu įtariate, kad gali būti slidu, geriau važiuokit lėčiau ir atsargiau.
Švelnumas. Visur ir visada. Venkite staigių judesių vairu, staigių pedalo paspaudimų, nes slidžiame kelyje bet koks staigesnis judesys gali išprovokuoti automobilio slydimą.
Jeigu už lango temperatūra artima nuliui, važiuokite atsargiai net tada, kai kelias atrodo švarus. Ypač atsargūs būkite ant tiltų, viadukų ir pan, nes jie užšąla pirmiausia. Jeigu jaučiate, kad kelias slidus, laikykitės saugios distancijos iki priekyje važiuojančio automobilio, nes stabdymo atstumas tokiame kelyje padidėja keleriopai. Jeigu pajutote, kad automobilis slysta, nepasimeskite ir nepanikuokite. Jeigu nelaimė neišvengiama, bandykite nukreipti automobilį ne į kitą mašiną, geriau nuvažiuokite nuo kelio ar peršokite per šaligatvio bortelį. Stenkitės nepatirti tiesioginio smūgio. Jeigu matote, kad tikrai neišvengsite smūgio, paskutinę akimirką ištiesinkite ratus – tokį smūgį važiuoklė sugeria geriau.
Gerokai pasnigus suraskite laiko ir tuščią aikštelę, kur galėtumėte specialiai išprovokuoti automobilį ir bandyti jį suvaldyti. Tik neperlenkit lazdos! Jeigu leidžiatės į kelionę žiemą, nepamirškite šiltų rūbų, kastuvo, tempimo lyno ir pasirūpinkite, kad jūsų mobilusis telefonas visados būtų pakrautas.
Ir nesvarbu, kokį automobilį vairuojate, tobulinti įgūdžius niekada nevėlu, net didžiausiu profesionalu save laikančiam žmogui reikia tobulinti įgūdžius. „Beje, įprastame kelyje, nesvarbu, ar automobilis varomas galiniais, ar priekiniais ratais, paslydus jo galui, visada vairą suksime ta pačia kryptimi. Jei jums ši žinia netikėta, susimastykite ar tikrai vairuojate taip gerai, kaip galvojote.“ – sako Darius Grinbergas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Sunku būtų įsivaizuoti XXI a. verslą, kuriame būtų netaikomos marketingo priemonės. Metų metus versle kuriamos ilgalaikės strategijos, siekiant užsitikinti kuo didesnį nuolatinių klientų ratą. Vis tik praktika rodo, kad dalis Lietuvos krovinių pervežimo, logistikos įmonių atstovai, kartais nemato nei laiko, nei noro investuoti į marketingo priemones, skirtas verslo efektyvumui stiprinti.
Ar transporto versle reikalingas marketingas?
Marketingas – tai procesas, kurio metu įmonės ištekliai derinami su esamais arba formuojamais klientų ar vartotojų poreikiais tokiu būdu, kad tai atitiktų visų suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius. Dažniausiai versle naudojamos tradicinės marketingo priemonės – tai internetinės svetainės, firminis stilius, reklama, socialiniai tinklai, renginiai, prezentacijos, pardavimų skatinimas, verslo dovanos ir t.t. Stambioms tarptautinėms kompanijoms šiandien pagrindinis klausimas ne marketingo priemonių reikalingumas, tikslingų priemonių, garantuojančių efektyvumą, parinkimas. „Jei marketingo priemonės pasirinktos tiksliai – jos gali duoti naudos, t.y. pagerinti įmonės , ar konkrečios paslaugos žinomumą, kuris dažnai įtakoja kliento pasirinkimą perkant transporto-logistikos paslaugas. Tačiau tai priklauso nuo įmonės specifikos, tikslinio klientų rato, rinkos dydžio,“ – pasakoja „DHL Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas, kuris šiandien sunkiai įsivazduoja tarptautinės kompanijos veiklą be marketingo sistemos priemonių. Jam pritarė ir „DPD Lietuva“ atstovė spaudai Indrė Puišė, kurios teigimu, kiekvienas, net smulkiausias veiksmas anksčiau ar vėliau turės įtakos klientų pasirinkimui, o įtakos stiprumas priklausys nuo priemonių efektyvumo. ,,Nevykdant visiškai jokios marketingo veiklos, aršios konkurencijos rinkoje, sukurti pranašumą yra labai sudėtinga misija, – sakė I. Puišė.
Nors rinkos vilkai neabejoja marketingo būtinybe, dalis krovinių pervežimo ar logistikos kompanijų turi kitokią poziciją šiuo klausimu. Kompanijos „Marketingo pagalba“ vadovas Giedrius Budrys informavo, kad transporto, logistikos kompanijos kreipiasi retai. Pašnekovas mano, kad tokios įmonės išskaido savo veiklą ir pardavimo skatinimo darbus deleguoja darbuotojams, nes priešingu atveju, visiškai be marketingo toil nenuvažiuotų. Lietuvos Marketingo asociacijos (LIMA) valdybos narė Ieva Naujalytė portalui CargoNews sakė, kad iš visų Lietuvos įmonių, kurias vienija LIMA (apie 500), tik keletas užsiimančių logistikos ar siuntų pristatymo veikla, o krovinių pervežimo automobiliais atstovų asociacijoje visai nėra. Pašnekovės nuomone, greičiausiai taip yra dėl to, jog transporto ir logistikos įmonės neinvestuoja į marketingą arba nesamdo specialistų. Įprastai tokiose įmonėse marketingo skyriaus funkcijos užgula įmonės vadovo pečius arba kryptingai paskirstomos administracijos darbuotojams.
Nesureikšmindama marketingo įtakos verslui, dirba krovinių pervežimo kompanija „Revereis“. „Nematau jokio reikalo naudoti marketingo priemones ir į jas papildomai investuoti. Šiandien užsakymų turime gerokai daugiau, negu galimybių juos visus įvykdyti. Labai griežtai žiūrime į atliktų darbų kokybę ir mūsų klientai tai vertina,” – savo skeptišką poziciją marketingo atžvilgiu dėstė ,,Revereis” direktorius Dainius Petkus.
Tokių įmonių vadovai, kaip ir D. Petkus, teikdami kokybiškas paslaugas, užsitarnaują nemokamą reklamą „iš lūpų į lūpas“ ir jos, „DHL Lietuva“ vadovo teigimu, kokybiškai dirbančioms, gerą reputaciją turinčioms įmonėms, visiškai pakanka. „Kartais betarpiškas bendravimas su savo klientais, santykių palaikymas yra kur kas efektyvesnis, nei reklama, ar kiti pardavimo skatinimo veiksmai,“ – pripažino M. Pivoriūnas. Vis tik, anot jo, didžiosiosioms tarptautinėms įmonėms, teikiančioms savo paslaugas įvairiose pasaulio vietose, pasiekti visus savo klientus, sprendimus be tradicinio marketingo būtų labai sunku.
Ne visi sprendimai pasiteisina
Lietuvoje reklamos paslaugos yra ganėtinai brangios, todėl tradicinio marketingo keliu drąsiau eina tarptautinės kompanijos, kurios marketinginių priemonių efektyvumą yra patikrinusios patirtimi kitose šalyse. Nuo įmonės tikslų tikslo – populiarinti prekinį ženklą, pristatyti naujas paslaugas, užkariaui naujus klientus ir kt. –priklauso marketingo priemonės. Anot I. Puišės, dažnai nustebina verslininkai, kurie į marketingo veiklą investuoja ne pinigus, o savo laiką, energiją, vaizduotę, informaciją bei apsiginkluoja netradicinėmis marketingo priemonėmis. Rinkos ekspertai pataria, kad visuomet reikia sau atsakyti, ar mes norime tiesiog išleisti pinigus marketingui, ar mes norime parduoti daugiau, kiek žmonių pamatę įmonės plakatą pakelėje, reklamą viename ar kitame leidinyje, ateis pas mus kaip klientai. „Transporto industrija yra labai specifinė ir dideli marketingo biudžetai nėra garantas, kad išleisti piningai marketinginei kampanijai duos tiesioginę gražą pardavimams,“ – konstatavo M. Pivoriūnas, patikslindamas, kad labiausiai pasiteisina marketinginės priemonės, kurios yra arčiausiai kliento ir nėra universalių sprendimų tinkančių visiems. „DHL Lietva“ generalinio direktoriaus teigimu, kartais pakviesti klientus pas save, kad parodyt kaip kraunamos jų siuntos į geltoną DHL lėktuvą, ar pristatyti prekybos su Kinija specifiką, pasitelkiant ekspertus iš Kinijos yra kur kas efektyviau formuojant teigiamą kompanijos įvaizdį nei 5 aukštų namo dydžio plakatas pakelėje, rėkiantis „mes galime viską“.
Logistikos paslaugas teikiančios kompanijos „Baltic solutions“ vadovas Dmintrijus Juvko, pastebi, kad tradicinės marketingo priemonių veiksmingumą lemia ir pačios įmonės požiūris į esamą ar būsimą klientą. Pavyzdžiui, jei jos įgyvendinamos siekiant tiesiog manipuliuoti, D. Juvko nuomone, jos ne tik nenaudingos, o priešingai, gadina santykius ir mažina konkurencinį pranašumą. „Jeigu tu kažką padovanojai užsakovui ir lauki tik naudos – duos daugiau krovinių ir t. t – tai dažniausiai viskas ir lieka laukimo stadijoje,“ – sakė D. Juvko vertinantis tik tikrą partnerystę versle.
Kaip pamatuoti efektyvumą?
Marketingo profesionalai pataria, kad pasirinktos priemonės būtų efektyvios, reikia nustatyti tikslinę auditoriją, žinoti, kokio palsaugų vartotojo siekiame. Už marketingą įmonėje atsakingas asmuo norėdamas parengti efektyvią marketing kampaniją, turi atsakyti į vienintelį klausimą: “Kaip tai padės parduoti papildomą kiekį X paslaugų (pervežti daugiau krovinių)?”. Tai ir yra kertinis reklamos įvertinimo kriterijus. Taip pat pasirinktų priemonių efektyvumą galima patikrinti lyginant prieš priemonių taikymą buvusio laikotarpio veiklos rezultatus; pagal skirtumą tarp naujų ir esamų klientų. O svarbiausia, ieškoti originalių, nestandartinių sprendimų, kurie nebūtinai gali būti brangūs.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Ricardas-MalkusLietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ rengia projektą ES paramai gauti – „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas vežėjų automobiliais įmonėse“. Projekte dalyvaudami vežėjai galės gauti 70 proc. kompensaciją 95 kodo vairuotojų mokymams. Apie projektą ir jo naudą vežėjams, kalbiname asociacijos „Linava“ prezidento patarėją Ričardą Malkų.
Kuo ypatingas šis projektas?
Šis ES projektas yra skiriamas vairuotojų kvalifikacijos tobulinimui. Pagal ES direktyvą, nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. keleivinių transporto priemonių, o nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, vykstantiems į ES šalis, bus privaloma turėti 95 kodą. Projektas inicijuojamas dėl to, kad šiuo metu, kol kas tik nedidelė vairuotojų dalis turi kvalifikaciją, kuri greitai bus būtina.
Projektas gerokai palengvins įmonių vadovų finansinę galimybę suteikti vairuotojams kvalifikaciją. Pavyzdžiui, jei vairuotojas C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimą gavo iki 2009 m. rugsėjo 10 d., tai jo mokymai projekto dalyviams kainuos ne 400 Lt. (vidutinė rinkos kaina), o tik apie 100 Lt. Jeigu minėtų kategorijų pažymėjimą vairuotojas gavo po 2009 m. rugsėjo 10 d., tai mokymai jam kainuos ne1400 Lt., o apie 300 Lt. Kadangi projekte dalyvauja tiek mažos (iki 50 darbuotojų), tiek ir vidutinės (nuo 51 iki 250 darbuotojų), bus taikomas 70 proc. kompensavimo intensyvumas. Šis projektas – nacionalinis interesas. Žinant, kiek tarptautinis autotransportas duoda naudos, kokį BVP sudaro, juokauti negalime, tad privalome rimtai parengti vairuotojus, kad netektų prisišaukti antros krizės.
Kokios įmonės gali dalyvauti šiame projekte?
Įmonė, norinti dalyvauti projekte, būtinai turi būti asociacijos „Linava“ narė arba kandidatė. Šis projektas skirtas smulkiam ir vidutiniam verslui, todėl jame gali dalyvauti įmonės, turinčios iki 250 darbuotojų. Taip pat dalyvaujančios įmonės turi neturėti „griekų“, tai yra, paraiškos pateikimo metu (2012 m. lapkričio – gruodžio mėn.) neturėti įsiskolinimų VMI ir „Sodrai“. Dar vienas svarbus kriterijus – įmonės nuostoliai negali viršyti 50% jos turimo kapitalo.
Kokia šio projekto apimtis ir kiek vairuotojų numatyta parengti?
Žinoma, šio projekto apimtis negalės patenkinti visų „Linavos“ narių vairuotojų kvalifikavimo. Numatoma, kad pagal šį projektą galima bus parengti apie 9 tūkst. vairuotojų. Asociacija „Linava“ toliau ieškos papildomo finansavimo narių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui, ypač vairuotojų 95 kodo mokymams, bus deramasi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Neturintys 95 kodo vairuotojai po kelių metų gali masiškai prarasti darbus, o tai bus didelė problema, kai vairuotojų trūkumas, kuris jau ir dabar egzistuoja, dar labiau išaugs.
Kur vyks šio projekto organizuojami vairuotojų kvalifikacijos kėlimo mokymai?
Mokymai bus vykdomi įvairiuose Lietuvos miestuose, todėl jo dalyviams nereikės važinėti į Vilnių.
Įmonių vadovai neretai baiminasi, kad jeigu jie investuos į vairuotojų mokymus, vairuotojai gali pereiti dirbti į kitą įmonę. Kokie saugikliai apsaugo darbdavius šioje situacijoje?
Tai nesunkiai išsprendžiama situacija. „Linavos“ Mokymo centro atstovai galės darbdaviams patarti, kokias juridines sutartis pasirašyti, kad vairuotojai sugrąžintų tą sumą, jei išeitų anksčiau nepradirbę tam tikro laiko.
Su kokiais dar iššūkiais gali susidurti įmonės dalyvaudamos projekte?
Problema darbdaviams iškyla tada, kai reikia vairuotoją mokslams išleisti 140 akademinių valandų. Vairuotojas atitraukiamas nuo darbo. Dėl to įmonės vadovas turėtų kruopščiau planuoti savo vairuotojų darbo laiką, kad po vieną ar po kelis vairuotojus vis galėtų išleisti į mokymus. Nors šis mokymų laikas santykinai atrodo ilgas, tačiau žmones reikia išleidinėti į mokymus jau dabar, kad 2014 m. atėjus, vežėjai turėtų suformuotas kvalifikuotų vairuotojų grupes.
Jei darbdavys nenori mokėti už savo vairuotojo mokymus, ar vairuotojas dirbantis įmonėje, „Linavos“ narėje, gali dalyvauti projekte, likusią 20-30 proc. kursų kainą padengdamas savo lėšomis?
Įmonei užtenka užregistruoti vairuotoją į šį projektą ir už mokymus reikės mokėti nebe 1400 Lt., o apie 300 Lt., Finansavimas teikiamas įmonei, tad įmonei tenkančią dalį turės sumokėti įmonė. Kaip jau buvo minėta anksčiau, galima sutartimis įtvirtinti, kad vairuotojas grąžintų darbdaviui tą sumą, jei nepradirbtų tam tikro laiko įmonėje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-26
Rusijos policija ir toliau aktyviai kovoja su avarijomis šios šalies keliuose, tačiau šį kartą panašu lazda gali būti perlenkta. Naujieji reikalavimai, jeigu jie įsigalios, gali smarkiai paveikti visus užsienio vežėjus, nors kol kas dar neaišku ar jiems bus taikomi šie reikalavimai.
Planuojama, kad vairuotojais dirbantys užsieniečiai norėdami važinėti Rusijos keliais turės išsilaikyti rusišką vairavimo egzaminą ir gauti rusišką leidimą vairuoti transporto priemones.
Kol kas kalbama apie vietinėje rinkoje dirbančius užsienio vairuotojus, kuriuos samdo vietinės bendrovės. Policijos duomenimis, dažniausiai tai būna maža įmonė, kuriai nelabai rūpi, kas vairuos jų transporto priemonę ir priima įvairių tautybių vairuotojus.
Rusai teigia, kad jų keliuose į daugybę eismo įvykių papuola autobusai, mikroautobusai ir sunkvežimiai, kuriuos vairuoja ne rusišką vairuotojo pažymėjimą turintys asmenys. Taip pat rusai teigia, kad tokiu atveju surasti juridinį asmenį, kuris būtų atsakingas už pervežimą dažniausiai būna sudėtinga. Kai kurie įvykiai baigiasi teismais, nes ikiteisminėje stadijoje sureguliuoti padarytos žalos atlyginimą būna sudėtinga.
Siūloma, kad užsienio vairuotojai išsilaikytų specialų atestatą, su kuriuo turėtų teisę važinėti Rusijos keliais, priešingu atveju jų teisės būtų laikomos negaliojančiomis. Tokie reikalavimai galiotų tik profesionaliems vairuotojams.
Rusai pateikė pavyzdžių, kad kai kuriose Europos šalyse tokie reikalavimai taip pat yra. Norint įsidarbinti vietinėje rinkoje reikia gauti specialius atestatus. Belieka tikėtis, kad Rusija šio reikalavimo netaikys užsienyje registruotų transporto priemonių vairuotojams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-26
Nuo šio sekmadienio, spalio 28 d., Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ lėktuvai pradės skraidyti pagal naują žiemos sezono tvarkaraštį. Jame oro bendrovė numato dažnesnius skrydžius įvairiomis kryptimis Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse.
Šiemet „airBaltic“ keleiviams pasiūlys daugiau krypčių, kuriomis skrendama kelis kartus į dieną, nei pernai. Keleiviams šį žiemos sezoną oro bendrovė pristato skrydžius į Budapeštą ir Kišiniovą, o kryptimis į Londoną, Paryžių, Briuselį, Amsterdamą, Vieną, Miuncheną, Diuseldorfą, Oslą, Bergeną, Bilundą skraidys dažniau. Be to, „airBaltic“ bendradarbiauja su didžiosiomis pasaulio oro bendrovėmis, kad galėtų pasiūlyti bendrojo kodo skrydžius į oro uostus visame pasaulyje.
„airBaltic“ naująjį sezoną sutiks nuo 7 iki 8 išaugusiu savaitinių skrydžių į Londoną skaičiumi. Į Paryžių oro bendrovės lėktuvai skris 9 kartus į savaitę, o partnerystė su „AirFrance“ keleiviams leis keliauti daugiau nei 150 krypčių visame pasaulyje. Skrendantiems maršrutu Ryga-Briuselis šią žiemą bus siūlomi 10 savaitinių skrydžių, o „airBaltic“ ir „Brussels Airlines“ bendradarbiavimas leidžia patogiai skristi į Afriką.
Oro bendrovė taip pat padidino skrydžių skaičių į Amsterdamą iki 9 kartų į savaitę ir stiprindama partnerystę su KLM, siūlo skrydžius po visą pasaulį. Be to, „airBaltic“ bendradarbiaudama su „Austrian Airlines“ į Vieną skraidys 10 kartų į savaitę, 3 kartais dažniau nei pernai. Oro bendrovės skrydžių skaičius į Miuncheną išaugo nuo 7 per savaitę pernai iki 10 per savaitę šiemet.
Žiemos sezonu „airBaltic“ skraidys 5 kartus į savaitę į Diuseldorfą. Neseniai pradėtas bendradarbiavimas su „airberlin“ jau palengvino keleivių iš Baltijos šalių susisiekimą su Kelno, Štutgarto, Niurnbergo ir kitų Vokietijos bei pasaulio miestų oro uostais. Į Bilundo ir Bergeno oro uostus „airBaltic“ skraidys 4 kartus į savaitę – vienu kartu į savaitę dažniau nei pernai.
„airBaltic“ iš Baltijos šalių oro uostų į Norvegijos sostinę Oslą šią žiemą skraidys 29 kartus į savaitę. Iš Rygos oro uosto šia kryptimi bus skrendama net 20 kartų.
Nuo šio žiemos sezono „airBaltic“ pagerins keleivių aptarnavimą savo paslaugas perkeldami į naują Kijevo Borispilio oro uosto terminalą D.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.
Visų skrydžių sąrašą galima rasti bendrovės internetiniame puslapyje www.airbaltic.com
A/S Air Baltic Corporation
Investicinis bankas „GILD Bankers“ išreitingavo Lietuvos įmones pagal jų akcijų vertę biržoje 2011 metais. Vertingiausių įmonių šimtuke 7 įmonės iš transporto sektoriaus.
Kaip skelbia dienraštis „Verslo žinios“, įmonės neįtrauktos į biržos sąrašus buvo reitinguojamos tarytum jų akcijomis būtų prekiaujama biržoje – akcijų vertė nustatyta pagal viešai prieinamą informaciją ir paliginamų – jų daugiklių vertinimo metodu.
Pirmąją vietą vertingiausių įmonių sąraše užima AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri bendrovės vertę padidino nuo 2,678 mlrd. Lt iki 3,024 mlrd. Lt. ir pagerino finansinius rezultatus. 8-oje šimtuko vietoje randame AB „Orlen Lietuva“, 32-oje – AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, 47-oje – UAB „Schmitz Cargobull Baltic“, 53-ioje – AB grupė „DFDS Seaways“, 75-oje – UAB „Girteka logistics“, 77-oje – UAB „Rivona“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-26
Automobilių gamintojų asociacija ACEA pateikė rugsėjo mėnesio vilkikų pardavimų ataskaitą. Įvertinę ją galime pateikti pirmųjų 3 metų ketvirčių rezultatus, kurie nėra itin džiuginantys pardavėjams, tačiau labai artimi jų prognozuotiems metų pradžioje.
Bendra situacija rinkoje negerėja. 8 mėnesį iš eilės krenta pardavimai, jei lyginsime juos su praėjusių metų analogiškais periodais. O bendras visų metų pardavimų sumažėjimas jau siekia beveik 8 proc.
Didžiausiose rinkose pardavimai ir toliau mažėja, vienintelė išimtis – Didžioji Britanija, kurioje metiniai pardavimai pakilo beveik 6 proc. Lietuvos pardavėjai taip pat neturėtų skųstis – čia išlaikomas praėjusių metų rezultatas ir nuosmukio nėra.
Kaimyninėje Lenkijoje taip pat šiuo klausimu situacija stabili, o būtent stabilumas lėmė, kad Lenkijos rinka šiuo metu yra 4 pagal dydį ES ir paliko sau už nugaros buksuojančias Ispaniją ir Italiją bei gero pardavimų lygio neišlaikiusią Olandiją.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) per devynis šių metų mėnesius pasiekė 0,8 mln. Lt pelną. Įmonės finansinis rezultatas yra 1,7 mln. Lt geresnis nei planuotas.
„Augant keleivių skaičiui, atsiranda naujų maršrutų, kurie didina skrydžių skaičių. Daugiau skrydžių atneša daugiau pajamų ir daugiau išlaidų, ir tam, kad oro uostas dirbtų pelningai, reikia ypač didelį dėmesį skirti sąnaudų kontrolei. Vilniaus oro uostas, turintis mažiausias rinkliavas Baltijos šalyse, padidino savo pajamas ir suvaldė išlaidas taip, kad per devynis šių metų mėnesius pasiekėme pelną,“ – sako TVOU generalinis direktorius Tomas Vaišvila.
2011 m. pirmieji trys ketvirčiai Vilniaus oro uostui atnešė 36,6 mln Lt pajamų, tokie patys siekiai buvo iškelti ir 2012 m., tačiau pasiektas 4,6 proc. geresnis rezultatas.
Vilniaus oro uostas šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais aptarnavo 1,7 mln. keleivių, t.y. 29,91 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2011 m., ir įvykdė 22 634 skrydžius, pasiekdamas 8,84 proc. skrydžių augimą, lyginant su praėjusiais metais.
Šiais metais iš Vilniaus oro uosto buvo skraidoma 40-čia tiesioginių reguliarių maršrutų, reguliarius skrydžius vykdė 21-a oro linijų bendrovė.
Tarptautinis Vilniaus Oro Uostas
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo informacijos centras pranešė, kad
pirmoje nakties pusėje lijo didžiojoje šalies dalyje, antroje nakties pusėje
vakarų Lietuvoje lietų ėmė keisti šlapdriba.
Paryčiais sniegas nubalino valstybinės reikšmės kelius visoje šalyje.
šie ruožai jau nuvalyti ir nuolat toliau valomi bei barstomi. Kelininkų
barstytuvai ir sniego valymo mechanizmai darbus pradėjo anksti ryte dar sutemose.
Daugybė technikos keliuose dirba ir toliau.
LAKD ragina vairuotojus važiuoti dėmesingai ir kantriai.
LAKD inf
Muitinės pareigūnai antradienio, spalio 23-iosios, rytą Klaipėdoje aptiko kontrabandinių cigarečių sandėlį. Ten pat rasta ir keli šimtai litrų neteisėtai laikytų degalų.
Turėdami informacijos, kad Klaipėdoje, netoli Joniškės rajono esančiame garaže, gali būti sandėliuojami kontrabandiniai rūkalai, muitinės pareigūnai apie 11 val. ryto patikrino minėtą pastatą. Čia jie užklupo besidarbuojančius sutuoktinius A. P. ir S. P. – moteris iš vieno automobilio krovė cigaretes, o vyriškis į kanistrus perpylinėjo, kaip įtariama, nelegaliai iš Rusijos įvežtą benziną.
Iš viso garaže pareigūnai rado 5 153 pakelius rusiškų kontrabandinių cigarečių „Denim Red“, „Bayron White“, „Compliment Superslim“. Dar 150 pakelių cigarečių „Saint George 7“ surasta S. P. priklausančiame automobilyje „Mercedes Benz“. Patikrinę vyriškio mašiną „Ford Econoline“, muitininkai jos grindyse rado įrengtą slėptuvę, kurioje, panašu, cigarečių kontrabandos siuntos likučius – 10 pakelių rūkalų „LM“ su rusiškomis banderolėmis.
Be cigarečių, garaže dar buvo aptikta 20 kanistrų (apie 400 litrų) skysčio, kaip įtariama, iš Rusijos nelegaliai įvežto benzino. Iš viso muitininkai tądien garaže sulaikė cigarečių, kurių vertė didesnė nei 37 tūkst. Lt. Sutuoktiniai sakėsi, kad nelegalius rūkalus ir kurą garaže kaupė iš taupumo.
S. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, A. P. buvo sulaikytas dviem paroms. Muitinės kriminalinėje tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 199-2 str. 1 dalį (Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis).
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Trečiadienį, spalio 24 d., Kauno teritorinės muitinės pareigūnai ne tik iš specialiai automobiliuose įrengtų slėptuvių traukė kontrabandines cigaretes, bet ir sulaikė siuntą su, kaip įtariama, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis.
Baltos spalvos milteliai buvo aptikti, kai Kauno teritorinės muitinės kinologas su vilkšuniu Reksu tikrino Kauno oro uosto poste pašto siuntas. Kadangi viena siunta patraukė tarnybinio šuns dėmesį – buvo nuspręsta ją patikrinti detaliai. Kartoninėje dėžėje buvo rasta 1200 g baltos spalvos įtartinų miltelių. Radinys atiduotas ekspertizei atlikti. Jei įtarimai pasitvirtins, bus atliekamas tolesnis tyrimas.
Kauno teritorinės muitinė
Ketvirtą kartą skelbiamas konkursas "Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas", kuriuo siekiama paskatinti aplinkai palankiais metodais besitvarkančius ūkininkus ir jų pavyzdžiu įkvėpti kitus regiono ūkininkus mažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį Baltijos jūrai. Lietuvos ūkininkai kviečiami susirungti su kitų Baltijos regiono šalių ūkininkais dėl 10 000 EUR (34 500 Lt) prizo.
Eutrofikacija – didžiausia grėsmė jautriai Baltijos jūros ekosistemai. Maždaug pusė eutrofikaciją sukeliančių maistinių medžiagų (60 proc. azoto ir 40 proc. fosforo junginių) į Baltijos jūrą nuteka dėl netvarių žemės ūkio veiklų. Pasaulio gamtos fondas (World Wide Fund for Nature) kartu su Baltijos ūkininkų aplinkosaugos forumu (Baltic Farmers Forum for the Environment (BFFE)) ir kitomis ūkininkų organizacijomis Baltijos jūros regiono šalyse nuo 2009 m. organizuoja "Aplinkai draugiškiausio Baltijos ūkininko" konkursą. Šiuo konkursu siekiama parodyti visuomenei aplinkai palankius ūkininkavimo metodus ir paskatinti ūkininkus, pažangiomis priemonėmis mažinančius neigiamą ūkininkavimo poveikį Baltijos jūrai. Kiekvienoje Baltijos regiono šalyje išrenkamas nacionalinis nugalėtojas, kuris apdovanojamas 1000 EUR (3450 Lt) piniginiu prizu. Iš jų renkamas regioninis "geriausias Baltijos jūros draugas", jo pastangos įvertinamos 10 000 EUR (34 500 Lt) piniginiu prizu.
Lietuvoje Baltijai draugiškiausio ūkininko paieškomis rūpinasi Lietuvos gamtos fondas. "Šiuo konkursu siekiame įkvėpti ūkininkus rinktis aplinkai palankius ūkininkavimo metodus, kuriais galima sumažinti Baltijos jūros teršimą maistinėmis medžiagomis", – sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Nerijus Zableckis. "Siekiame parodyti pavyzdžius ūkininkų, kurie savo iniciatyva imasi mažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai labiau nei iš jų reikalaujama, ir randa vertingų sprendimų, kaip sumažinti maistinių medžiagų nuotėkį į Baltijos jūrą. Dažnai tikima, kad aplinkai draugiški gali būti tik smulkūs ekologiniai ūkiai, tačiau šio konkurso organizatoriams ne kartą teko maloniai nustebti ir įsitikinti, kad ši išankstinė nuostata – klaidinga. Regiono šalyse atsiranda vis daugiau įprastų (ne ekologinių) ir stambių ūkių, kurie imasi mažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai. Vis daugiau regiono ūkininkų supranta, kad racionalus išteklių naudojimas teikia naudą ir aplinkai, ir ūkio biudžetui", – įsitikinęs N. Zableckis.
2011 m. nacionaliniais nugalėtojais Lietuvoje pripažinti ekologinio daržovių ūkio šeimininkai Arūnas ir Daiva Giedrikai iš Biržų r. Šiame karstiniame regione yra labai didelė azoto ir fosforo junginių išplovimo į gruntinius ir paviršinius vandenis rizika. Ūkininkai Giedrikai apdovanojimą pelnė tuo, kad daugiau nei 50-ies rūšių daržoves savo ūkyje augina labai taupiai naudodami tik ekologiškas trąšas ir taip apsaugodami vandenį nuo taršos. Ankstesniais metais apdovanojimą pelnė ūkininkas Jonas Sidaravičius iš Lazdijų r. – už tai, kad jo ūkyje taikoma daug priemonių, kuriomis mažinamas maistinių medžiagų nuotėkis ir tausojama biologinė įvairovė.
Praėjusių metų konkurso regioninis nugalėtojas Marijanas Rakas (Marian Rak) iš Lenkijos buvo apdovanotas už nuoširdų pasišventimą aplinkosaugai ir parodymą, kaip pažangus tradicinis ūkis gali sumažinti maistinių medžiagų nuotėkį ir tuo pačiu metu tausoti biologinę bei kraštovaizdžio įvairovę. "Man visada rūpėjo gamtos išsaugojimas. Kai supratau, kad mano kaip ūkininko veikla žaloja aplinką, nusprendžiau imtis mažinti neigiamą poveikį", – sako Marijanas Rakas, pripažintas "geriausiu Baltijos jūros draugu" 2011 metais. "Šis apdovanojimas man labai svarbus, juo remdamasis galiu įtikinti kitus ūkininkus, kad mano veiksmai yra reikšmingi svarbiam tikslui – Baltijos jūros išsaugojimui." Ankstesniais metais regiono nugalėtojų laurus buvo pelnę ūkininkai iš Švedijos (2010 m.) ir Suomijos (2009 m.).
Pasaulio gamtos fondas yra įsipareigojęs mažinti eutrofikacijos grėsmę Baltijos jūros ekosistemai, todėl siekia stipriai sumažinti azoto ir fosforo nuotėkį į jūrą, ypatingą dėmesį skirdamas aplinkai palankių ūkininkavimo metodų skatinimui Baltijos jūros baseino teritorijoje.
Registruotis konkurse ūkininkai gali patys, teikti kandidatūras gali ir ūkininkų organizacijos. Konkurso sąlygas ir dalyvio anketą rasite čia: http://www.www.glis.lt/?pid=1&news_id=230 .
Lietuvos gamtos fondas
2012-10-25
Generalinio direktoriaus įsakymu nuo 2012 m. spalio 25 d. Adomui Aleknai bus pavesta
nuolat eiti uosto kapitono pareigas.
www.portofklaipeda.lt
2012-10-25
Nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. tolimųjų reisų vairuotojų vairavimo pažymėjimuose turės atsirasti EU 95 kodas. Nors laiko dar yra, kai kurie vairuotojai savo ar darbdavių iniciatyva šį kodą suskubo gauti anksčiau. Liaudies išmintis sakanti, neskubėk ir būsi pirmas, panašu, kad šiuo atveju nepasiteisino, nes dabar asociacijos “Linava” nariai turi galimybę gauti didžiules kompensacijas 95 kodo vairuotojų mokymams.
Vežėjai 95 kodo vairuotojams finansuoti neskuba
Artėjant 2014 m. atsiranda vis mažiau skeptikų, neigiamai vertinančių įsipareigojimą mokyti vairuotojus. Tačiau ne kiekviena įmonė 95 kodo mokymus, vidutiniškai kainuojančius apie 400-500 Lt., ryžtasi savo vairuotojams kompensuoti. Pagrindiniai įmonių vadovų argumentai – iki privalomo 95 kodo būtinybės liko daugiau nei metai. Kas žino, galbūt per tą laiką vairuotojas sumanys pakeisti darbą, pereis dirbti į kitą įmonę, ir investicija į jį taps pinigais išmestais į balą. Kita darbdavių neskubėjimo priežastis ta, kad pagal ES direktyvą, tokius mokymus reikia lankyti kas penkerius metus, tad jei krovininių automobilių vairuotojas juos baigs 2012 m., tai įsigaliojus ES direktyvai, gautas EU 95 kodas galios vos keletą metų.
Tokį darbdavių pasyvumą patvirtino ir Panevėžio Darbo rinkos mokymo centro direktorius Valentinas Masilionis, sakydamas, kad dažniausiai vairuotojai mokymuose dalyvauja atsiskaitydami asmeninėmis lėšomis. „Per antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirčius buvo labai nedaug darbdavių, kurie vairuotojams finansavo 95 kodą,“ – sakė V. Masilionis. Anot, jo šios mokymo programos populiarumas artėjant 2014 m. vis labiau auga, tačiau kainos ženkliai keistis neturėtų. „Kainų pokyčius galėtų įtakoti nebent darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, kuriam šiuo metu skiriame daug dėmesio,“ – kalbėjo ponas Masilionis.
Vis tik darbdavių, kurie savo vairuotojams jau finansavo ar ketina finansuoti 95 kodą, tikrai yra. Vilniuje įsikūrusios krovinių pervežimo kompanijos „Koldlita“ direktorius Kęstutis Petronis, sakė, kad kol laiko iki 95 kodo būtinybės dar yra. ”Kol kas šio klausimo nesprendėme, tačiau, manau, kad 95 kodo mokymai kaip vizos bei kiti būtini dokumentai, greičiausiai bus finansuojami įmonės lėšomis,” – sakė K. Petronis. Tokios pačios pozicijos yra ir perkraustymų bendrovės „Calenberg Vilnius“ vadovas Andrius Lisovskis. Jo vadovaujama įmonė taip pat šiuos mokymus vairuotojams ketina finansuoti. Toks vadovų požiūris – vienas iš žingsnių, padedantis išsaugoti vairuotojų lojalumą kompanijos atžvilgiu.
95 kodo mokymus finansuoja ES
Galima būtų teigti, kad nedidelė dalis įmonių („Linavos“ nariai), kurios paskubėjo vairuotojams finansuoti 95 kodo mokymus, nors ir parodė savo atsakomybę, nelaukdamos galutinio termino – pralošė. Šiuo metu asociacija „Linava“ rengia ES paramos projektą „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas vežėjų automobiliais įmonėse“, kuris skirtas krovininio ir keleivinio transporto darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui. Projektas orientuotas į Lietuvos transporto įmonių vadovus ir savininkus, kurie nori kelti vairuotojų kvalifikaciją bus vykdomas visoje Lietuvoje. „Linava“ nariai, dalyvaujantys šiame projekte, vairuotojų 95 kodo mokymams gali gauti 70-80 proc. finansavimą, tačiau reikia suskubti paraiškas ir reikalingus dokumentus pateikti jau iki spalio 31 d.
Svarbu paminėti, kad projekto rengėjai skatina dalyvauti ir smulkųjį verslą gali dalyvauti visi asociacijos nariai, tad ir smulkiosios įmonės, mažiau finansų galinčios skirti darbuotojų tobulinimui, galės gauti finansavimą.
Kai kurie kalbinti vežėjai jau žinojo apie šį projektą. „Mes būtent šio projekto ir laukėme, kad galėtumėme vairuotojus leisti į mokymus. Dalyvaudamas „Linavos“ Mokymų centro kursuose jau girdėjau apie šį projektą, tad dabar būtinai juo pasinaudosime,“ – sakė „Koldlita“ vadovas.
Investicijos į vairuotoją įforminamos sutartyse
Kaip jau minėjome, transporto įmonių vadovai neskuba finansuoti vairuotojų mokymų baimindamiesi, kad vairuotojai iškart po mokymų įmonę gali palikti. Asociacijos „Linava“ prezidento patarėjas Ričardas Malkus sakė: „Įmonės su darbuotojais gali pasirašyti tokias sutartis, kuriose būtų nurodyta, kad, vairuotojas po darbdavio finansuotų mokymų įmonėje neišdirbęs tam tikro laiko, turės gražinti jo tobulinimui išleistą sumą.“ R. Malkui žinomos įmonės, kurios jau investavo į vairuotojų 95 kodo mokymus, su vairuotojais turi sudarę tokias sutartis, kurios tarsi apdraudžia finansus, vairuotojo išėjimo atveju.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiandien Vilniuje prasideda Baltijos regiono šalių Investuotojų Forumas, į kurį atvyko daugiau kaip 500 verslo ir visuomenės lyderių iš viso pasaulio. Dvi dienas truksiančiame pranešimų, diskusijų, pristatymų verslo susitikimų ir kontaktų mugių maratone dalyvauja įtakingiausi pasaulio ekonomistai, Baltijos regiono šalių verslininkai ir politikai, akademikai, tarptautinės ir Lietuvos žiniasklaidos atstovai. Forumo tikslas – aptarti Baltijos regiono šalių verslo plėtros ir investicines galimybes, ekonominę raidą ir galimus iššūkius, prieš prasidedant augimo etapui.
„Tapdamas svarbiausiu verslo renginiu Baltijos šalių regione, šis Investuotojų Forumas įtvirtina dialogą tarp verslo ir politikos lyderių, o taip pat praplečia ekonominį kontekstą globaliu požiūriu. Sumanios šalys – tai regiono sėkmė, todėl šiandien kaip niekada anksčiau svarbu diskutuoti apie investicinę aplinką ir verslo plėtrą, dalintis valstybinių projektų patirtimi, kad būtų užkirstas kelias ekonomikos krizėms ateityje“, - sako forumą organizuojančios asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
„Pasaulio ekonomistų vertinimu, Lietuva pateks į finansų istoriją kaip šalis, kuri sumaniai įveikė krizę. Tiesa, didžiausi mūsų valstybės ekonomikos iššūkiai tik prasideda, todėl subūrėme globalios ir regionės ekonomikos ekspertus, kad kartu patyrinėtume ateities perspektyvas“, - teigia „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Anot jos, šiuo forumu Lietuva atkreipia tarptautinį dėmesį – savo apsilankymu Vilniaus forumo svečius pagerbė pasaulyje gerai žinomi finansų analitikai ir ekspertai, kurių įžvalgos lemia svarbiausius makroekonomikos procesus.
Pagrindinė dienos diskusija: „Pasaulio ekonomika - subalansuotas augimas, subalansuota ekonomikos politika ir saugi finansinė sistema - ar to mums reikia?“ Joje pristatomas priemonių paketas, kaip suvaldyti ekonomikos dinamiką po recesijos. Šią diskusiją moderuos „The Economist“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Vendeline von Bredow.
Diskusijoje „Informacinių technologijų ateitis – kur mes einame ir kas mūsų laukia?“ dalyvaus aukščiausio lygmens vadovai iš bendrovių „Microsoft“, „Hewlett-Packard“, „Huawei Technologies“, „Samsung Electronics“ ir „TeliaSonera“. Energetikos, transporto ir logistikos panelėje bus keičiamasi daugiabučių renovacijos proceso Lenkijoje patirtimi, o Lietuva tarptautinei bendruomenei pristatys suskystintų dujų terminalo ir Visagino atominės elektrinės projektus. Vilniaus miestas forume pristatys nacionalinių oro linijų bendrovę „AirLituanica“.
Dalyvauti Baltijos šalių regiono Investuotojų Forume užsiregistravo dalyviai ši Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Skandinavijos valstybių. Sulaukta delegacijų ir svečių iš Didžiosios Britanijos, Belgijos, Islandijos, Japonijos, JAV . Virš 20 įmonių pareiškė norą dalyvauti tarptautinėje parodoje ir pristatyti savo investicinius projektus bei verslo galimybes. Parodoje bus galima susipažinti su Kauno, Klaipėdos, Šiaulių laisvųjų ekonominių zonų stendais, gauti Lenkijos, JAV ir kitų šalių informaciją apie verslą. Į renginį akredituota virš 50 žurnalistų iš Lietuvos ir užsienio.
„Investors‘ Forum“
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|