Lenkijos leidinys „Puls biznesu“ turi informacijos, kad baltarusiškas dyzelinis kuras nelegaliai tiekiamas Lenkijai, taip pat ir iš Lietuvos bei Latvijos, kur jis atkeliauja iš Baltarusijos naftos perdirbimo įmonių Mozyryje ir Novopolocke, praneša DELFI.lv.

Kaip pranešė portalas charter97.org, fiktyvi bendrovė tiekia baltarusišką dyzelinį kurą į Lenkiją ir nemoka pridėtinės vertės mokesčio. Dėl neteisėtos kuro prekybos valstybės biudžetas per metus gali netekti iki vieno milijardo zlotų, rašo „Gazeta Wyborcza“. Jeigu ši informacija bus patvirtinta, Lenkijos laukia labai didelis skandalas.

Naftos bendrovių vertinimu, valstybės iždas dėl to netenka iki 85 milijonų zlotų (67 mln. Lt) per mėnesį. Per metus nuostoliai perkopia milijardą zlotų (790 mln. Lt).

Lenkijos Vidaus saugumo agentūra atlieka tyrimą dėl nelegalaus kuro tiekimo. Kol kas jos spaudos tarnyba jokių detalių neatskleidžia.

Kaip anksčiau pranešė tinklalapis charter97.org, dyzelinio kuro kontrabanda į Lietuvą ir Latviją užsiima Baltarusijos oligarchai iš Aleksandro Lukašenkos aplinkos.

Novopolocko verslininko Nikolajaus Vorobėjaus (jis yra siejamas su sankcijų sulaukusiu Jurijumi Čižu) bendrovė „Interservis“ gauna naftos produktus iš Rusijos naftos kompanijos „Tatneft“ antrinės įmonės „Tatbelnefteprodukt“. Tada dyzelinis kuras eksportuojamas į Baltijos šalis kaip T ir L markės tirpiklis, o mazutas М100 – kaip antikorozinis mišinys. Tirpikliui ir antikoroziniam mišiniui muito mokesčiai išvis netaikomi. Akivaizdu, kad tokios machinacijos Baltarusijoje neįmanomos be tiesioginės A. Lukašenkos šeimos priedangos.

Duomenų apie „Interservis“ labai mažai. Pasirodo, ši bendrovė jau du dešimtmečius užsiima užsakovo naftos perdirbimu Baltarusijos naftos perdirbimo įmonėse, o daugiausia kaimyniniame „Naftan“. Ji užsiima didmenine naftos produktų (benzino, dyzelinio kuro, mazuto ir bitumo) prekyba NVS ir ES šalių rinkoms. Didžioji produkcijos dalis iškeliauja į Latvijos uostus. Nenuostabu, kad „Interservis“ yra didžiausias privatus mokesčių mokėtojas Novopolocke.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Asociacija “LINAVA” nuolat gauna iš vežėjų pranešimų, kad dėl pervežimų iš Italijos į Lietuvą, kai krovinio gavėjas trečia šalis (Rusija), Italijoje sulaikomos transporto priemonės. Šiuo metu Asociacija LINAVA ketina pradėti teisminius procesus Italijoje ir ES institucijose, todėl prašome visus vežėjus, kurie susiduria su šia problema Italijoje iki 2012 m. birželio 11 d. informuoti apie transporto priemonių sulaikymo atvejus, priežastis, sulaikymo terminus, skirtas baudas ir žemiau išvardintus dokumentus siųsti el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

1.CMR važtaraščio kopija

2.Transporto priemonės sulaikymo protokolo kopija

3.Transporto priemonės paleidimo dokumentų kopijos

4.Administracinio sulaikymo protokolo (Verbale del Fermo amministrativo) kopijos

5.Prefektūros sprendimas paleisti transporto priemonę

6.Baudos apmokėjimo kvitas, vadinamas mokestiniu modeliu F23 (bauda sumokama pašte, banke)

7.Jeigu buvo kreiptasi į teismą ar į prefektūrą, prašymo kopija

8.Teismo ar prefektūros sprendimo kopija

9.Išlaidų dokumentų kopijos:viešbutis, parkingas, prastovų įvertinimas ir kt.

Vežėjai galėjo iš arčiau susipažinti su situacija Italijoje birželio 4 d., Nacionalinėje vežėjų automobiliais asociacijoje  „Linava“ vykusio seminaro metu.

Seminarą moderavęs asociacijos „Linava“ Ryšių su užsienio šalimis komiteto pirmininkas Dainius Abramavičius pabrėžė, jog dedamos pastangos kurti tinkamą teisinę praktiką šiuo klausimu, taip pat dirbama tarptautiniu lygiu su įtakingomis organizacijomis, siekiant pakeisti šią ydingą praktiką Italijoje.

Italijos bendrovės „Ertos“, dirbančios šioje šalyje su advokatų kontoromis direktorė Eglė Gallo Zapereckaitė, pristatė dažniausiai daromas Lietuvos vežėjų klaidas, pateikė blogos komunikacijos su šios valstybės kontroliuojančiųjų institucijų atstovais pavyzdžius. Ji pristatė ir Italijos advokatus, kurie turi sukaupę reikšmingą darbo patirtį tarptautinėje transporto teisėje ir teikia teisinę pagalbą Italijos teismuose.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Seime Mindaugas Reinikis informavo, jog Lietuvos vežėjams aktualus klausimas bus keliamas ir Italijos pramonininkų konfederacijoje bei kitose Europos asocijuotose struktūrose.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Kiekviena specializuota verslo šaka turi sąnaudų. Kokios pagrindinės sąnaudos transporto sektoriaus versle buvo 2011 metais?

Nors pervežimų rinka po truputėlį atsigauna, ekspertus neramina didelės transporto įmonių sąnaudos. Ilgą laiką transporto sektorių tiriantis „Creditreform“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa sakė: „Įmonės dar neužsiaugino lašinių. Jei bus kažkokia krizė, vyks apsivalymas rinkoje.“ Nors transporto įmonėse jaučiamas atsigavimas, šiuo metu jis labai trapus ir bet kokios permainos tarptautinėse rinkose gali turėti įtakos pervežimams.

Didžiausią pervežimo įmonių sąnaudų dalį šiuo metu sudaro išlaidos degalams, darbo jėgai, draudimui, parko nusidėvėjimui atstatyti. Jei skaičiuotume nuo 2008 m., transporto įmonių sąnaudos išaugo daugiau nei 11%.

Anot R. Trumpos, kuro sąnaudos šiuo metu pralenkia pajamų augimą. Nuo 2010 m. paskutinio ketvirčio iki 2011 m. paskutinio ketvirčio transporto įmonių pajamos išaugo 6,8 %, o kuro sąnaudos 28,5 %. Transporto bendrovių išlaidos vienam kilometrui vidutiniškai sudaro 2,43 Lt., o 2010 m. jos siekė 2,16 Lt.

Didelę dalį transporto įmonių sąnaudų sudaro darbo užmokesčio kaštai. Nors transporto įmonių skaičius nuo 2011 m. lapkričio augti nustojo, darbuotojų skaičius tebeauga. Per metus darbuotojų skaičius įmonėse išaugo 5,4%.

Vidutinis vairuotojo atlyginimas apie 5000 Lt., tačiau nepaisant to, vairuotojų stoka – viena opesnių problemų transporto įmonėse: vairuotojai nėra tinkamai parengiami darbo rinkai, todėl būtina kelti jų kvalifikaciją ir pritraukti jaunus specialistus.

Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis transporto įmonių pajamų augimas 13,2 proc. Net 10 proc. išaugo tarptautinius pervežimus vykdančių įmonių pardavimai. Tendencijos geros, ir jei neužklups negatyvūs tarptautinių rinkų pokyčiai, netolimoje ateityje galima tikėtis dar pelningesnės veiklos (šiuo metu grynasis transporto įmonių pelningumas 5,4 proc.).

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Naujų „Iveco Trakker Limited Edition Dakar“ iš viso bus pagaminta 502 vnt. Būtent šiuo starto numeriu pažymėtas Gerardo De Rooy „Iveco“ laimėjo šiais metais vykusias „Dakaro“ ralio lenktynes sunkvežimių klasėje. Visuose šiuose modeliuose bus panaudotas naujos „Iveco“ technologijos, kurios iki tol buvo naudojamos tik „Dakaro“ ralyje dalyvavusiuose sunkvežimiuose.

Šios specialios serijos tikslas ir yra pritaikyti patikrintas naujausias technologijas masiniam vartojimui ir pasiūlyti jas savo klientams.

„Iveco Trakker Limited Edition Dakar“ bus galima įsigyti įvairiausių konfigūracijų, su dviem skirtingais varikliais.

Techniniai duomenys

Pirkėjai galės rinktis „Cursor 8“ arba „Cursor 13“ 6 cilindrų variklius. „Cursor 8“ 7,8 l. darbinio tūrio varikliai galės būti 310, 330 arba 360 A. j., o „Cursor 13“ 12,9 l. tūrio variklių galia sieks 410, 450 arba 500 A. j. Su šiais varikliais bus montuojamos mechaninės nuo 9 iki 16 laipsnių pavarų dėžės arba automatinės – nuo 12 iki 16 laipsnių.

„Iveco Trakker Limited Edition Dakar“ ratų bazė gali būti labai įvairi. Priklausomai nuo kliento poreikių ji galės būti 4×2, 4×4, 6×4, 6×6, 8×4 arba 8×8 konfigūracijos. Sunkvežimiai bus nudažyti tokiomis pačiomis spalvomis, kaip ir „Dakarą“ laimėjusio Gerardo De Rooy „Iveco“, o ant stogo bus sumontuoti 4 specialūs žibintai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ pirmoji pasaulyje pradėjo teikti kelionės partnerio parinkimo paslaugą – „SeatBuddy“. Ši paslauga leis keliauti sėdint šalia keleivių, turinčių panašių pomėgių ir interesų.

„Malonu pristatyti naują paslaugą, kuri leis mūsų keleiviams skrydžio metu sėdėti šalia bendraminčių. Iš pradžių tai bus nemokama papildoma paslauga, o ją teikdami stebėsime, kokį komercinį potencialą ji turi ateityje, – sakė „airBaltic“ vyresnysis viceprezidentas pardavimams ir rinkodarai Michaelis Grimmas. – „airBaltic“ yra pripažinta viena iš dešimties inovatyviausių pasaulio oro bendrovių. Mūsų tikslas yra nuolat tobulinti savo paslaugas keleiviams, skrendantiems į ir iš daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų.“

Keleivių, kurie norės skristi šalia kaimyno su panašiais interesais, bus prašoma nurodyti savo „skrydžio nuotaiką“, hobius, pomėgius ar veiklas, kuriomis dalijasi socialiniuose tinkluose. Pageidaujantieji susikaupti ar dirbti galės pažymėti „Darbo“ laukelį, o „Verslo pokalbius“ pažymėti turėtų norintieji surasti naujų verslo pažinčių. Keleiviai, kurie kelionėje pageidautų tylos ar nenorėtų būti trukdomi, galės pasirinkti „Poilsio“ sritį.

Informacija apie keleivius bus renkama saugioje duomenų bazėje. Tinkamiausi kelionės partneriai bus parenkami automatiškai, neatskleidžiant jų tapatybės ar asmeninės informacijos. Pirmieji bandomieji skydžiai, kuriuose keleiviai bus sodinami pagal sumanią sistemą, įvyks jau birželio pabaigoje. „airBaltic SeatBuddy“ paslauga yra paremta „Satifly“ sprendimu.

Neseniai „airBaltic“ pateko į inovatyviausių pasaulyje oro bendrovių dešimtuką, kurį sudarė nepriklausoma rinkos ir vartotojų tyrimų agentūra „Airlinetrends.com“. Oro bendrovė buvo pirmoji pasiūliusi skrydžio metu išsinuomoti išskirtinio dizaino „Mini Cooper“ automobilį, įsigyti rožių ar pasinaudoti „iPad“ planšetiniu kompiuteriu. „airBaltic“ taip pat buvo pirmoji oro bendrovė, pradėjusi dviračių nuomos „BalticBike“ ir „BalticTaxi“ taksi paslaugas, o skrendantiems verslo klase suteikusi galimybę pasirinkti ekologišką maistą.

Air Baltic Corporation

Siekdama pagreitinti pašto siuntų pristatymą Lietuvos gyventojams ir verslui, Susisiekimo ministerija siūlys Vyriausybei importo PVM sumą skaičiuoti ne nuo 75, o nuo 518 litų vertės prekių.

Į Europos Sąjungą importuojamos prekės yra apmokestinamos importo muitais ir importo PVM. Ministerijos siūlomi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai leistų suvienodinti pašto siuntose siunčiamų daiktų vertės ribą, iki kurios nebūtų mokamas nei importo muitas, nei importo PVM.

Šiuo metu Lietuvoje importo PVM netaikomas tik toms prekėms, kurių bendra vertė neviršija 75 Lt (išskyrus alkoholio ir tabako gaminius). Tuo tarpu pagal Europos Tarybos reglamentą importo muitais neapmokestinamos iki 518 Lt (150 EUR) vertės siuntos, išsiųstos tiesiai iš trečiosios šalies gavėjui Europos Sąjungoje.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui neretai susidaro situacijos, kai ta pati siunta importo muitais neapmokestinama, tačiau importo PVM apmokestinama. Pavyzdžiui, jei pašto siuntos vertė yra nuo 75 iki 518 Lt, už ją nereikia mokėti importo muito, tačiau būtina pateikti bendrąją įvežimo deklaraciją, nes siunta apmokestinama importo PVM. Su tuo susijusių administracinių formalumų tvarkymas užtrunka, todėl pašto siuntų pristatymas gavėjams pailgėja maždaug viena diena.

Paslaugų pirkėjai nurodo, kad ekonominė nauda, kurią jie gauna dėl greitesnio prekių pristatymo, sudaro apie 0,4 proc. pašto siuntos vertės. Šis ekonominis efektas ypač svarbus aukštųjų technologijų, elektronikos, kompiuterinės technikos ir kai kurių pramonės sričių įmonėms, kurios kasdien siunčia ir gauna didelius kiekius nedidelės vertės pašto siuntų. Kai kurie Skubių siuntų gabentojų asociacijos narių klientai, kuriems nedidelės vertės pašto siuntų gabenimas reikalingas nuolat, nurodo, kad kasdien patiria iki 12 tūkstančių litų nuostolio dėl to, kad dėl administracinių formalumų pailgėja siuntų gabenimo terminas. Tai turi įtakos ir jų galimybėms užtikrinti operatyvų savo paslaugų teikimą ar prekių tiekimą.

Todėl minėti įstatymo pakeitimai turėtų didelę teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai: sumažėtų pašto paslaugų teikėjams tenkanti administracinė našta ir patiriamos sąnaudos, pagreitėtų pašto siuntų pristatymas, būtų skatinama elektroninė prekyba, pritraukiamas užsienio verslas ir padidėtų Lietuvos konkurencingumas. Pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje apmokestinimo vertės riba yra maža ir nesiekia 518 Lt, todėl tikėtina, kad pašto siuntų srautai galėtų pasikeisti Lietuvos naudai.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme 75 Lt vertės riba buvo nustatyta Lietuvai įstojus į ES, vadovaujantis muitų teisės aktų nuostatomis, tuo metu numačiusiomis ne 518 Lt, o 75 Lt prekių neapmokestinimo importo muitais vertės ribą. Iki 2009 m. sausio 1 d. šios vertės buvo vienodos. Tačiau vėliau prekių neapmokestinimo importo muitais vertės riba buvo padidinta iki 518 Lt, o Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas liko nepakeistas.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, nuo lapkričio 1 d. visos naujos transporto priemonių padangos Europos Sąjungoje turės būti ženklinamos pagal jų degalų sutaupymo efektyvumą, sukibimą su kelio danga ir triukšmingumą. Tikimasi, kad toks žymėjimas paskatins ekologiškesnių padangų gamybą ir naudojimą.

Nauja ženklinimo sistema bus naudinga aplinkai ir vartotojams. Padangos bus žymimos raidėmis nuo palankiausių aplinkai (žalioji A klasė) iki nepalankiausių (raudonoji G klasė). ES šalys galės skatinti naudoti tik ne prastesnes nei C klasės padangas.

Padangų ženklinimo etiketėje bus nurodomas degalų sutaupymo potencialas, sukibimas esant drėgnai kelio dangai bei triukšmingumas. Ši informacija taip pat bus privaloma padangų techninėje dokumentacijoje, įskaitant internete pateikiamą reklamą. Pardavėjai pirkėjui privalės parodyti padangų ženklinimo etiketę prieš jas parduodami, taip pat pateikdami sąskaitą.

Šiuo metu pagal panašią sistemą žymimi namų apyvokos reikmenys, pvz., šaldytuvai, automatinės skalbimo mašinos.

Vartoti ekologiškesnes padangas skatinama atsižvelgiant į tai, kad automobiliai išmeta apie  ketvirtadalį viso anglies dvideginio, o padangos automobilių degalų suvartojimą gali padidinti iki 30 proc. Taip siekiama mažinti klimato šilimą ir aplinkos taršą bei taupyti energiją.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

Savaitė sujungusi pavasarį su vasara padovanojo daugybę svarbių žinių vežėjams. Vyko asociacijų kongresai, pristatyti transporto sektoriaus rodikliai, patvirtinę gerėjančią situaciją šiame versle. Taip pat buvo įdomių žinių ir iš užsienio.

Asociacijos

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) pateikė skundą Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai su reikalavimu pradėti tyrimą dėl nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

Skunde teigiama, kad „Linava“ platina savo nariams TIR knygeles nemotyvuotai padidintomis kainomis. Reikalaujama pripažinti, kad „Linava“ elgiasi nesąžiningai, ir taikyti Konkurencijos įstatymo nustatytas sankcijas.

Ketvirtadienį „Linava“ surengė spaudos konferenciją, kurios metu pristatė savo narių veiklos rezultatus. Taip pat aptartos transporto verslo problemos ir galimybės. „Linavos“ teigimu Lietuvos vežėjai atsitiesė po krizės. Duomenis apie transporto sektorių pateikė ir statistikos departamentas, kurie taip pat nėra prasti. Transporto įmonių pardavimo pajamos padidėjo.

Penktadienį vežėjai rinkosi į „Linavos“ kongresą, tačiau nesusirinkus kvorumui kongresas neįvyko. Susirinkimo metu pasisakė dalyvavę svečiai, taip pa „Linavos“ atstovai, bet balsuoti dėl svarbių asociacijai sprendimų vežėjai negalėjo. Planuojama, kad neeilinis kongresas vyks birželio 22 d.

Praėjusią savaitę taip pat vyko ir „Linekos“ kongresas. Dalyvaujant 27 asociacijos nariams buvo kvorumas, todėl buvo balsuota dėl svarbių klausimų, patvirtintas asociacijos biudžetas. Taip pat pakeistas pavadinimas. Nuo šiol tai „Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija „Lineka“.

Nelegalus kuras

Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija praeitą savaitę aptiko nemažai nelegalaus dyzelino atlikdami transporto paslaugų veiklą vykdančiose įmonėse. Trakiškių kaime aptikta beveik 5 tonos dyzelinio kuro. Iš įmonės direktoriaus pateiktų dokumentų paaiškėjo, kad įmonė, turinti 40 vilkikų, legaliai kurą iš vienos Lietuvoje veikiančios įmonės pirkdavo tik vieną kartą per mėnesį. Jusevičių kaime surasta dar daugiau kontrabandinio dyzelino. Sunkvežimio priekaboje rasta 14 talpų (kiekviena 1 tonos talpos) pripildytų dyzelino galimai atgabento iš Rusijos Federacijos. Pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Užsienis

Rusijos „Asmap“ atstovai kalbėjo apie besikeičiančią situaciją Rusijos ir Europos pervežimų rinkoje ir pateikė savo pervežimų statistiką, kuria buvo patenkinti. Jų teigimu užsienio šalių vežėjų konkurencija mažėja, o patys rusai sėkmingai įsitvirtina Europoje.

Paskutinės žinios skriejo iš Vokietijos. Čia išrinktos geriausios komercinio transporto priemonės, o taip pat įvairias paslaugas teikiančios ir komercinio transporto priemonėms savo gaminius siūlančios įmonės.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) parengė ir Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (TAPIS) paskelbė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo „Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Su juo susipažinti galima Inspekcijos interneto svetainės skyriuje „Teisinė informacija“, srityje „Teisės aktų projektai“. Inspekcija prašo visuomenei atstovaujančių organizacijų atstovų pasiūlymus ir pastabas dėl šio teisės akto projekto pateikti Teisės aktų projektų informacinės sistemos (TAPIS) srityje „Jūsų pasiūlymai ir pastabos“ iki 2012 m. birželio 15 d.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos verslininkai vis dažniau atsisuka į Rytus, kuriuose – ir Kazachstanas, kuris neslepia ambicijų tapti tranzito šalimi tarp Rytų ir Vakarų.

Į šią šalį, o vėliau ir į Kiniją, iš Vakarų keliauja mašinų detalės, buitinė technika, kitos brangios prekės. Šalies viduje sparčiai statomi logistikos centrai, tiesiamos naujos geležinkelių linijos, keliai.

Kelerius metus Kazachstano ekonomika augo sparčiausiai pasaulyje, tad šalis vilioja investuotojus. Per sostinėje Astanoje vykusį ekonomikos forumą prezidentas Nursultanas Nazarbajevas nepraleido progos pasigirti Kazachstano pasiekimais, suvaldant finansų krizę, ir sparčiai augančiomis užsienio investicijomis, kurių per pora dešimtmečių pritraukta apie 150 mlrd. dolerių.

Tarp ateities planų – šalies infrastruktūros gerinimas. Rytuose ir Vakaruose ketinama įkurti logistikos centrų, kurie leistų didinti tranzitinių krovinių kiekį. Iki 2016-ųjų numatyta baigti automobilių magistralę, sujungsiančią Kiniją su Vakarų Europa.

Plečiamos geležinkelių linijos, leisiančios krovinius iš Europos į Kiniją per Kazachstaną pristatyti per dvi savaites. Kazachstanas planuoja iki 2020-ųjų krovinių tranzitą per šalį išauginti iki 50 mln. tonų per metus. Kazachų planuose svarbią vietą užima ir Lietuva.

„Bet kokia galimybė susisiekti su kitomis šalimis, naudojant kad ir Klaipėdos uostą, labai įdomi Kazachstanui. Todėl, kai Kazachstanas per savo teritoriją leis gabenti krovinius, jis visada nurodys, per kokius uostus ar šalis bus tolimesnis judėjimas. Tai labai svarbu mūsų logistikai“, – sakė Kazachstano ekonomikos ministras Bachtdžanas Abdirovičius.

Klaipėdos uosto vadovo teigimu, iš Kazachstano per uostą 2007–2008 metais būdavo pergabenama apie 700 tūkst. tonų krovinių. Vėliau šis skaičius sumenko beveik tris kartus, nes kroviniai nukeliavo į Rygą. Bet dabar prekių srautas vėl auga.

„Kazachstaną krovinių siuntimo srityje būtina vertinti kaip turintį labai svarbų vaidmenį. Tai – didelė ekonomika, didelis vartotojų skaičius, didžiuliai gamtiniai ištekliai, kuriuos jis nori eksportuoti. Na ir, kas svarbiausia, – stipriai auganti ekonomika. Šis potencialas visų pastangomis yra puikiai išnaudojamas“, – pagiriamųjų žodžių Kazachstanui negailėjo Klaipėdos jūrų uosto vadovas Eugenijus Gentvilas.

Lapkritį pirmą kartą Lietuvą iš Kazachstano pasiekė konteinerinis traukinys „Saulė“, prikrautas Vakarų rinkai skirtų kompiuterių. Sausį traukinys išvyko atgal į Rytus su automobilių detalėmis.

Lietuvos vežėjai sako, kad traukinys nėra didelis konkurentas. Kasmet į Kazachstaną vežėjai atlieka iki 10 tūkst. reisų. Dažniausiai vežamos brangios ir lengvos prekės – buitinė technika, avalynė.

„Geležinkeliams būdingi tam tikri trukdžiai. Sakyčiau, jie nėra labai operatyviai ir greitai pristatantys krovinius. Juk dažnai klientas nori, kad krovinys būtų lydimas žmogaus ir čia kelių transportas, be abejo, turi savo privalumų“, – aiškino asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Tikimasi, kad šaudyklinis traukinys taps reguliarus, nes iki jo krovinių judėjimas labiau vyko iš Rytų į Vakarus.

Kitą savaitę „Lietuvos geležinkelių“ atstovai vyksta į Šanchajų. Čia bus aptartos ir traukinio „Saulė“ ateities perspektyvos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketina su į Minską atvykstančiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti galimybę Baltarusijos užsienio prekybos krovinių srautus perorientuoti iš Baltijos šalių į Rusijos uostus.

Apie tai žiniasklaidos atstovams pranešė A.Lukašenkos padėjėjas Valentinas Rybakovas.

“Dabar didžioji Baltarusijos užsienio prekybos krovinių srauto dalis – naftos produktai, mineralinės trąšos, chemijos pramonės produkcija – tenka Baltijos valstybių uostams. Svarstoma reali perspektyva diversifikuoti Baltarusijos krovinių srautus”, – sakė V.Rybakovas.

“Valstybių vadovų susitikime numatyta atskiru klausimu aptarti Baltarusijos krovinių tranzito per Rusijos uostus tarifų sureguliavimą”, – pridūrė A.Lukašenkos padėjėjas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Birželio 4-7 dienomis AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais vykdys prevencinę akciją geležinkelio pervažose. Jos metu vairuotojai ir pėstieji bus skatinami laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų kertant geležinkelio pervažas bei įspėjami apie gresiančius pavojus nesilaikant saugaus elgesio reikalavimų.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengė informacinį bukletą, priminsiantį pagrindinius saugaus elgesio pervažose principus. Jis bei atšvaitai ir kepuraitės akcijos metu bus dalinami pavojingose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių geležinkelio pervažose.

Saugaus elgesio pervažose klausimas aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Šiais metais birželio 7-oji paskelbta Tarptautine saugaus elgesio pervažose diena (angl. The International Level Crossing Awareness Day (ILCAD)). Akcijos šūkis: „Elkis saugiai geležinkelio pervažose!“ Projekte dalyvauja 42 šalys (visos Europos Sąjungos valstybės, Izraelis, Australija, Naujoji Zelandija, Indija, Pietų Afrikos Respublika, Marokas, Turkija ir kt.).

Geležinkelio pervažos vis dar lieka pavojinga vieta, kur sužalojami ar žūva žmonės. Kiekvienais metais Europos Sąjungos šalyse dėl eismo įvykių jose miršta keli šimtai žmonių. Lietuvoje praėjusiais metais geležinkelio pervažose žuvo 6 žmonės. Šiais – 1 žmogus. Dauguma eismo įvykių jose įvyksta dėl to, kad nepaisoma kelio ženklų, šviesoforo ar garsinės signalizacijos.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ daug dėmesio skiria geležinkelių transporto eismo įvykių prevencijai, žmonių gyvybių ir sveikatos išsaugojimui. Tam pasitelkiamos techninės ir edukacinės priemonės. Šalia pavojingų pervažų pastatyti specialūs informaciniai stendai, įspėjantys pėsčiuosius ir vairuotojus apie pervažos kirtimo pavojus. 29 pervažos stebimos vaizdo kameromis. Geležinkelių muziejuje moksleiviams nuolat vedamos saugaus elgesio geležinkelyje pamokėlės.

Pažymėtina, kad visi eismo įvykiai geležinkelio pervažose kyla dėl vairuotojų ir pėsčiųjų, pažeidusių Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kaltės. Dažnai pamirštama svarbiausia saugaus eismo pervažose taisyklė – traukinys turi pirmumo teisę kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų atžvilgiu.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ ragina visus vairuotojus ir pėsčiuosius būti dėmesingus ir laikytis saugaus elgesio reikalavimų.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

„Lietuvos Geležinkeliai“ kalba apie galimybę iš Lietuvos į Maskvos regioną vykdyti kontreilerinius pervežimus, tai yra ant vagono platformos pakrauti puspriekabę su vilkiku ar be jo. Ar Lietuvoje yra galimybių vykdyti kontreilerinius pervežimus?

Dirbantys rytų rinkoje puikiai žino, kokia ji yra nenuspėjama: jei vienu metu muitinėje eilių nėra, tai po kelių valandų galima įstrigti kelioms dienoms, jei vieną dieną sienos kirtimui užtenka vienų dokumentų, tai po poros dienų muitininkai gali jau reikalauti visai kitokių. „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiaudami su kolegomis iš Rusijos ir Lietuvos suinteresuotomis organizacijomis planuoja alternatyvų krovinių gabenimą į Rusiją.

Svarbu turėti galimybę vežti tokius krovinius, tai yra įsigyti specialias geležinkelio platformas, kurių Lietuvoje nėra daug. „Lietuvos geležinkelių” Viešųjų logistikos centrų sektoriaus viršininkas Mindaugas Butnorius sakė: „Kol kas pagrindinės problemos, stabdančios šį projektą, kad nėra tinkamos technologijos. Europoje kol kas naudojamos specialios pažemintos geležinkelio platformas, kur su kranu paima puspriekabes ir važiuoja, o čia tokių nelabai yra, todėl tokie pervežimai nelabai vykdomi. Ukrainoje platformų yra bent 100, tačiau iš principo, nelabai jos tinkamos. Tai čia pagrindinė problema,“ – pasakojo M. Butnorius.

Lietuvoje kol kas kontreilerinius pervežimus buvo galima atlikti tik naudojantis traukiniu „Vikingas“. Vežant krovinius kontreileriuose į kainą įskaičiuotas geležinkelio tarifas, geležinkelio išlaidos, susijusių su muitinės procedūromis, padengimo mokestis, krovinių deklaravimo mokestis, kontreilerio aptarnavimas Klaipėdos uoste, kontreilerių vairuotojų vežimas ir keleivinių vagonų, skirtų vairuotojams vežti, rida. Vienos transporto priemonės pervežimas maršrutu Odesa – Klaipėda kainavo 455 JAV dolerius, tačiau šie pervežimai finansiškai nepasiteisino. „Kartu turi važiuoti vilkiko vairuotojas, kuriam mokamas atlyginimas, „Vikingas“ taip pat naudojamas, o tai kainuoja… Manoma, kad tokiu pervežimu bus sutaupoma kuro, tačiau be valstybės subsidijų tai nepasiteisina,“ – dėstė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

„Linavos“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius kalbėdamas apie naująjį sumanymą įžvelgė nemažai pliusų. „Mano nuomone, kontreilerinis krovinių gabenimas padėtų išspręsti ne vieną šiuo metu kylančią problemą kaip leidimų traktavimas, eilės pasienyje, darbo poilsio rėžimas.“

Pašnekovas taip pat pripažįsta, kad kol kas šis projektas yra pradinėje stadijoje ir norint, kad jis virstų realybe reikia nuveikti nemažų darbų. Ar šį projektą pavyks įgyvendinti, priklausys nuo kainos. „Jei pavyks susitarti, kontreileriniai pervežimai gali prasidėti ir po metų, ir po 10, o gali ir visai nebūti. Kalbant apie kryptis, tai būtų Maskva. Vaidotuose galėtų būti įrengtas terminalas.“

Nors toks pervežimo būdas turi daug pranašumų, jei lygintume jį su tradiciniu krovinių vežimu vilkikais, kol kas nei Rusija, nei kaimynystėje esančios Europos sąjungos šalys nėra jam pasiruošę. Anot M. Butnoriaus, vienintelė valstybė, kurioje kontreilerinis pervežimas pasiteisino – Austrija. „Čia valstybė dotuoja tokią paslaugą. „Prie sienos užvažiuoja, pervažiuoja ant platformų šalį ir toliau vėl važiuoja“– sakė N. Butnorius.

Rusija

Patys rusai sieja nemažai vilčių su kontreileriniu krovinių gabenimu, siekdami padidinti ir pagerinti krovinių pervežimų apimtis. Kalbama apie tokių pervežimų pliusus kaip greitesnis krovinio pristatymas, mažiau galimybių jį pažeisti, mažėja aplinkos tarša, tačiau norint pradėti realiai naudoti tokius traukinius, reikia pirmiausiai paruošti infrastruktūrą, numatyti tarifus.

Vyresnysis Rusijos geležinkelių „RŽD“ prezidentas Valentinas Gapanovičius yra pranešęs, kad atlikus apklausas yra nustatyta Rusijoje reikalinga struktūra ir rinkos apimtys.

Geležinkeliais galėtų būti gabenamos masinio naudojimo prekės ir pramonės gaminiai. Skaičiuojama, kad per metus Rusijoje ir į kitas valstybes būtų galima pervežti 40 mln. t. krovinių, o tai būtų apie 2 mln. transporto priemonių.

Praėjusiais metais Rusijos geležinkeliai jau susidūrė su tokia krovinių gabenimo sistema. Jie naudodami suomių platformas vežė krovinius maršrutu Maskva – Sankt-Peterburgas – Helsinkis.

Po šių pervežimų rusai susipažino su tokių platformų eksploatacija, sukūrė techninio aptarnavimo bazę ir netgi pradėjo patys gamintis tokias platformas.

Viena iš esminių kliūčių naujiems pervežimams yra teisinės bazės neapibrėžtumas, kurioje net nėra numatytas toks pervežimo būdas.

Rusų ekspeditoriai ir geležinkelio atstovai siekia, kad būtų sukurta konteinerinių ir kontreilerinių pervežimų plėtros programa, kuri galėtų būti dalis visos transporto sistemos modernizacijos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Paskutinė praėjusio mėnesio dieną buvo minimas pakankamai svarbus įvykis transporto pasaulyje. 1870 m. gegužės 31 d. Belgų chemikas Edvardas de Smedtas užpatentavo asfaltą. Tuo metu tai buvo pavadinta „prancūziškasis asfaltinis tratuaras“.

Asfaltas žmonijai buvo žinomas ir anksčiau. Jau VII–V a. pr. m. e. asfaltbetonio kelių danga naudota Babilone, tačiau vėliau iki XIX a. vidurio nebenaudota. Tuomet ir technologijų iš esmės nebuvo. Tiesiog tai buvo ištekliai, kurie buvo randami ir naudojami būtent keliams tiesti. Gamtinis asfaltas gana retas, jis susidaro iš negiliai esančios naftos išgaravus lengvosioms frakcijoms.

Koks svarbus asfaltas yra šiomis dienomis turbūt net nereikia ir kalbėti. Pirmoji asfaltuota gatvė buvo nutiesta tais pačiais 1870 m. Niuarko mieste, Niu Džersio valstijoje. Tačiau tai nebuvo dabartinis asfalto atitikmuo, o tiksliau tai buvo tikrasis asfaltas, kuris yra kitoks, nei dabar naudojamas.

1900 m. buvo pradėtas naudoti asfaltas maišytas su skalda ir smėliu, kuris ir yra iš esmės dabar naudojamo asfalto pradininkas. Jį reiktų vadinti asfaltbetoniu.

Asfaltbetonio mišinį paprastai sudaro 3,5-9 % bitumo, skalda, atsijos, smėlis, mineraliniai milteliai.

Populiarėjant automobiliams 1907 m. buvo pradėta išgauti asfaltą pramoniniu būdu. Anksčiau buvo naudojamas tik natūralus asfaltas randamas gamtoje.

Antrasis pasaulinis karas stipriai prisidėjo prie asfalto tobulėjimo. Sunkiai karinei technikai, o ypač lėktuvams reikėjo tvirtos ir patikimos kelio dangos. Karo metais asfaltbetonio gamybos ir tiesimo technologijos padarė didžiulį šuolį.

8 praėjusio amžiaus dešimtmetyje, dėl išteklių trūkumo buvo pradėta sena asfaltą naudoti pakartotinai. Šiomis dienomis asfaltas yra populiariausia perdirbama medžiaga pasaulyje. Apie 100 mln. tonų seno asfalto kasmet yra panaudojama naujiems keliams tiesti.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Jau ketvirtus metus iš eilės, nuo 2009-ųjų, Lietuva išlieka garbingame Baltajame laivybos sąraše. Tai patvirtinta gegužės 7–11 d. Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo valstybės uosto kontrolės komiteto sesijoje.

Į šį sąrašą taip pat pateko ir Latvija. Iš viso Baltajame sąraše yra 42 valstybės, Pilkajame – 20 ir Juodajame – 17 valstybių.

Tai, kad Lietuva pateko į Baltąjį sąrašą, reiškia, kad šalyje laivybos valdymo lygis yra geras, o visi laivai, plaukiojantys su jos vėliava, bus tikrinami rečiausiai.

Valstybių vėliavų baltieji, pilkieji ir juodieji sąrašai tvirtinami kasmet. Patekimas į tam tikrą sąrašą apskaičiuojamas pagal sudėtingą formulę. Vienas iš pagrindinių rodiklių – su šalies vėliava plaukiojančių laivų sulaikymo atvejai per pastaruosius trejus metus.

Laivų sulaikymams įtakos turi ir laivybos kontrolės šalyje politika. Lietuvos saugios laivybos administracija tikrina ir užsienio laivus, atplaukiančius į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir kontroliuoja, ar Lietuvos laivuose laikomasi tarptautinių reikalavimų, jūrininkų gyvenimo ir darbo juose sąlygų standartų.

Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo šalys yra įsipareigojusios per metus patikrinti ne mažiau kaip 25 proc. į šalies uostus įplaukiančių laivų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt