2012-08-16
Lietuvoje vis populiaresni grupinio apsipirkimo portalai, tačiau juose mažai specializuotų, vežėjų poreikius atitinkančių pasiūlymų. Neseniai rašėme apie vežėjų asociacijos „Linava“ iniciatyvą bendradarbiauti su kuro pardavėjais ir kalbinome asociacijos atstovą, tačiau ar šiame projekte dalyvaujančių vežėjų lūkesčiai buvo patenkinti?
Balandžio mėnesį asociacija „Linava“ pradėjo bendradarbiavimą su degalinių tinklu „Statoil“, kuriame asociacijos nariai ir kandidatai gali piltis kurą už specialias kainas. Projektas sulaukė didelio vežėjų dėmesio, tačiau susisiekėme su keletu vežėjų, kurie dalyvauja asociacijos ir „Statoil“ projekte, pasidomėti, kaip jie vertina vykdomą tokio pobūdžio projektą.
Daugelis iš jų palaiko tokią asociacijos iniciatyvą ir pageidauja daugiau panašių projektų geromis sąlygomis. UAB „Vilniaus dobilas“ vadovas Remigijus Žitkevičius kalbėdamas apie projektą, įvertino jį labai gerai. „Kuro kainos visada gali būti geresnės, tačiau lyginant su tomis, kurios yra aplinkui, siūlomos kainos – žemesnės,“ – sakė įmonės vadovas. Kitas pašnekovas Tomas Kirmonas, vadovaujantis Utenos kompanijai UAB „Šiekštys“ taip pat projektą vertino palankiai, tačiau kalbėdamas apie kuro kainas paatviravo, kad projekto pradžioje kuro kainos buvo žemesnės, tačiau jos keičiasi pagal situaciją rinkoje. Mantas Stankevičius, vadovaujantis Jurbarko automobilių logistikos kompanijai „Manvesta“ projekte dalyvauja nuo pat jo pradžios (š.m. balandžio) ir patvirtino, kad kuru prekiaujantys „Statoil” konkurentai nesnaudė. „Prieš tai turėjome panašias kuro kainas iš mažesnio degalinių tinklo, bet perėjome į „Statoil“, nes jų degalinių tinklo išsidėstymas mums patogesnis. Dabartinės jų siūlomos kainos mus tenkina, bet po šio projekto pradžios sulaukėme ir kitų degalinių tinklų pasiūlymų su geresnėmis kainomis nei siūlo „Statoil“. Tai reiškia, kad kuro kaina „Statoil“ degalinėse, ateityje vežėjams galėtų būti dar geresnė,“ – sakė M. Stankevičius.
Pasiteiravus, kokių sričių nuolaidų projektų vežėjai pageidautų ateityje visi vežėjai vienbalsiai paminėjo draudimo kainas. A.Vitkausko personalinės įmonės savininkas Albertas Vitkauskas sakė, kad draudimo kainos šiuo metu labai skausmingai „kandžiojasi”, todėl projektas suteikiantis žemesnes draudimo kainas vežėjams būtų tikrai naudingas. Taip pat vežėjai tikisi gerų kainų kurui užsienio degalinėse, padangoms, serviso paslaugoms, atsarginėms detalėms, transportui įsigyti.
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius neseniai patikino, kad su draudimo kompanijomis deramasi, kad susivieniję vežėjai galėtų draudimo polisus įsigyti pigiau, tačiau kol kas viskas procese. Taip pat dirbama dėl bendrų nuolaidų vežėjams kitose jų verslui svarbiose srityse.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Klaipėdos uosto vadovai jau pripažįsta, kad pakartoti pernai pasiekto visų laikų krovos rekordo šiemet nebepavyks. Tačiau teigia, kad nuo liepos krovinių daugėja, todėl tikimasi, kad atsilikimas nebus labai didelis.
Pernai metai Klaipėdos uoste buvo rekordiniai – perkrauta 36,5 milijono tonų krovinių. Per septynis šių metų mėnesius – 7 procentais mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Kritusiai naftos produktų krovai didelės įtakos turėjo remontas naftos perdirbimo įmonėje „Orlean Lietuva“. Mažiau krauta ir trąšų. Pastarosiomis savaitėmis krova atsigauna ir baigia pasivyti pernykštes rekordines apimtis.
„Auga treilerių, auto vilkikų perkrovimai. Pasiekta rekordinė uosto istorijoje jų apyvarta – daugiau kaip 25 tūkst. vienetų perkrauta šių metų liepos mėnesį. Taipogi auga ir konteinerių apyvarta. Jau aišku, kad nepasieksim praeitų metų rezultato, bet apie 36 mln. tonų Klaipėdos uoste bus perkrauta“, – sako Klaipėdos uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas. Aplinkiniai regiono uostai ypač gerais rezultatais taip pat negali girtis. Krovinių apyvarta visame regione augo 9 milijonais tonų, tačiau 8 milijonai iš jų atiteko Rusijos uostams. „Aišku, nukenčia tie uostai, kurie dirbo su rusiškais kroviniais. Klaipėdos uostas mažiausiai iš regione esančių uostų dirbo su Rusija, tai mes ir nukenčiam mažiausiai. Aišku, Talino apyvarta smuktelėjo labiausiai. Rygos ir Ventspilio apyvarta auga dėl anglių [perkrovos], o kitų krovinių apyvartos yra nukreipiamos į naujus uostus Rusijoje“, – teigia A. Drungilas.
Klaipėdos uoste vyrauja lietuviški ir baltarusiški kroviniai. pastarieji sudaro apie trečdalį, Rusijos – pernai siekė apie dešimtadalį bendro krovinių kiekio.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-14
Informuojame, kad leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. gruodžio 1 d. įsigaliosiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 2B-313 patvirtintas Kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojinguosius krovinius, mokymo ir egzaminavimo tvarkos aprašas .
Kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojinguosius krovinius, mokymo ir egzaminavimo tvarkos apraše praplėstas dokumentų, patvirtinančių vairuotojo tapatybę, sąrašas. Pateikiant prašymą laikyti vairuotojų, vežančių pavojinguosius krovinius, egzaminą ir (arba) išduoti ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimą, asmuo identifikuojamas pagal vieną iš šių jo turimų asmens dokumentų: Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės išduotą pasą, asmens tapatybės kortelę, Lietuvoje arba Europos Sąjungoje ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar skaitmeniniuose tachografuose naudojamą vairuotojo identifikavimo kortelę.
Įgyvendinant Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) techninių priedų 2011 m. redakcijoje nustatytus reikalavimus, vėliausiai nuo 2013 m. turi būti išduodamas ID kortelės tipo ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimas, todėl vairuotojai kartu su prašymu laikyti egzaminą ir (arba) išduoti ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimą ir kitais reikalingais dokumentais turės pateikti savo nuotrauką, kuri bus nuskaitoma ir vaizduojama ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjime.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-14
Iš Baltarusijos pasigirdus pareiškimų, kad prieš Lietuvą gali būti imamasi ekonominių sankcijų, Klaipėdos uostininkai sunerimo, bet daugelis jų visgi nemano, kad kaimyninė šalis ryšis tokiems veiksmams, kurie būtų nenaudingi ir jos pačios ekonomikai.
“Ir Lietuvoje tegu nesėdi kaip pelės po šluota. Jie privalo mums atsakyti, kodėl leido naudotis savo teritorija, kad būtų pažeista siena. Kam jau kam, o Lietuvai maža nepasirodys”, – praėjusią savaitę pareiškė incidento, kurį sukėlė iš Lietuvos atskridęs Švedijoje registruotas lėktuvas, numetęs Minske pliušinius meškiukus su atsišaukimais už žodžio laisvę, įpykintas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.
Manoma, kad jis gali prieš Lietuvą imtis įvairių ekonominių sankcijų. Pavyzdžiui, didelė baltarusiškų krovinių dalis iš Klaipėdos gali būti nukreipta į Latvijos, Rusijos ir Ukrainos uostus. Žinia, vieną trečdalį visų Klaipėdos uosto krovinių sudaro būtent Baltarusijos produkcija.
900 mln. litų
“Santykių su kaimynais gadinimas yra blogas dalykas. Man net sunku tai komentuoti. Elgiamasi tiesiog negražiai. Manau, Klaipėdos uostininkams reikia dirbti toliau ir kaip iki šiol, taip ir toliau sudaryti puikias sąlygas baltarusiškiems kroviniams, o politinius dalykus tegu sprendžia politikai. Manau, sveikas protas bet kuriuo atveju nugalės”, – sako AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), kurios krovinių apyvartoje baltarusiški kroviniai sudaro mažiausiai penktadalį, generalinis direktorius Audrius Pauža.
Jeigu Baltarusija imtųsi sankcijų prieš Lietuvą, pastaroji patirtų, pasak A. Paužos, nemenkų finansinių nuostolių. Vienas trečdalis krovinių Klaipėdos uoste – apie 12 mln. tonų. Viena perkrauta tona įvairioms Lietuvos verslo struktūroms duoda 75 Lt pajamų, tad finansiniai nuostoliai gali sudaryti apie 900 mln. litų.
“Man atrodo, kad A. Lukašenka nori dirbtinai įtraukti Lietuvą į tą konfliktą. Nemanau, kad šis incidentas galėtų tapti pretekstu nukreipti krovinius kur nors kitur. Tai būtų nenaudinga pačiai Baltarusijai. Nemanau, kad kas nors turėtų atsitikti dėl kažkokių numestų meškiukų. Didesnių problemų galėtų kilti, jeigu Švedijos reakcija būtų labai stipri ir ji apeliuotų į Briuselį. Tokiu atveju jis vėl gali pradėti kalbėti apie ekonomines sankcijas Baltarusijai”, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Greitai nepajustume
“Tai būtų gana rimtas smūgis Klaipėdos uostui ir Klaipėdos konteinerių terminalui, kuris netektų apie 30 procentų krovinių”, – teigė UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika. Jo vadovaujamame terminale kraunama ne vien tik baltarusiška ratinė technika, bet ir konteineriai, įrengimai, gabenami į Baltarusiją. Tiesa, šiandien terminale ratinės technikos kraunama tik dešimtoji dalis, lyginant su tuo, kas vyko 2009-2010 m. Tuo metu konteinerių srautai gerokai pasikoreguotų.
“Kol kas tam tikra dalis krovinių dar tik plaukia į Lietuvą ir į Baltarusiją. Nemanau, kad būtų galima vieną dieną mostelėti lazdele ir pakreipti krovinių srautus ar į vieną, ar į kitą pusę. Tokias sankcijas pajustume tik po tam tikro laiko”, – sakė jis. Terminalo vadovo manymu, daugiau problemų gali kilti su valstybiniais užsakymais. Turint omenyje privačius asmenis ar kompanijas, ko gero, nebus taip smulkmeniškai kontroliuojama, kad nė vienas konteineris neitų per Klaipėdą. V. Šileika pabrėžia, kad yra susiformavusios logistinės grandinės, pavyzdžiui, įrengimų gabenimas per Klaipėdos uostą į Baltarusijos gamyklas. Joms greitai surasti alternatyvą esą būtų sunku.
“Manyčiau, kad vis dėlto turėtų nugalėti sveikas protas. Turėtų būti vertinama ekonominiu požiūriu, kur yra geriau krauti krovinius. Tačiau, ko gero, reikėtų po truputį ruoštis. Grasinimai Klaipėdos uostui iš Baltarusijos politikų pusės kartkartėmis vis pasigirsta, tačiau iki šiol dar nebuvo ženklų, kad dėl vienokių ar kitokių politikos vingių būtų kas nors daroma”, – sakė V. Šileika. Pasak jo, toms įmonėms, kurios krauna 80-90 proc. baltarusiškų krovinių arba daugiau nei pusę, grasinimų įgyvendinimas labai pablogintų situaciją, o kitos sugebėtų kaip nors persiorientuoti ir nė viena nebankrutuotų.
Apie ketvirtadalį krovos baltarusiški Novopolocko ir Mozyrio naftos perdirbimo įmonės produktai sudaro ir AB “Klaipėdos nafta”. Ji per metus perkrauna daugiau nei 2 mln. tonų baltarusiškų naftos produktų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Rumunijos vežėjų asociacija ARTRI informavo, kad vadovaujantis Rumunijos Vyriausybės potvarkiu, eismo taisyklių laikymosi ir tarptautinio kelių transporto Rumunijos teritorijoje priežiūros veikla, nuo 2011-12-04 iš Nacionalinės greitkelių ir valstybinių kelių Rumunijoje įmonės (CNADNR) perduota Valstybinei kelių transporto kontrolės inspekcijai (ISCTR).
Nacionalinė greitkelių ir valstybinių kelių Rumunijoje įmonė atliks tikrinimus tik valstybės sienos kirtimo vietose. CNADNR praneša, kad Valstybinė kelių transporto kontrolės inspekcija pripažins iki 2011-12-04 CNADNR išduotas svėrimo pažymas, siekiant užtikrinti eismo srautą ir išvengti bet kokio pakartotino tos pačios transporto priemonės svėrimo.
Atkreipkite dėmesį, kad ISCTR ir CNADNR tarpusavyje pripažins jų išduotas svėrimo pažymas tik šiomis sąlygomis:
• Transporto priemonė nebuvo pakrauta/iškrauta tarp dviejų iš eilės patikrinimų;
• Svėrimo pažymose nurodytos masės, tenkančios kiekvienai ašiai, yra įrašytos kiekvienai ašiai atskirai, įskaitant tas, kurios gali būti pakeliamos;
• Svėrimo pažymose nurodytas bendras svoris;
• Svėrimo pažyma yra tinkamai antspauduota ir pasirašyta.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Bulgarijos vežėjų asociacija AEBTRI informavo, kad Bulgarijoje visoms transporto priemonėms privaloma dienos metu visus metus naudotis įjungtomis dienos šviesomis arba artimų šviesų žibintais.
Šis reikalavimas įsigaliojo nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-13
Tarptautinius pervežimus vykdančios kompanijos susiduria su begale problemų, tačiau kas labiausiai stabdo produktyvų Lietuvos vežėjų darbą užsienio rinkose ir plėtrą Lietuvoje?
Faktoriai trukdantys vežėjų verslo plėtrai Lietuvoje
VšĮ “Edukacijos ir tyrimų centro” užsakymu buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 300 respondentų iš Lietuvoje įregistruotų įmonių. Apklausos tikslas – išanalizuoti Lietuvos vežėjų verslo ypatumus, išsiaiškinti, su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria šalies vežėjai. Tyrimo rezultatai atskleidė, problemų šio sektoriaus atstovai turi išties nemažai. Paaiškėjo, kad vežėjų verslo plėtrai labiausiai trukdo brangus kuras (99 respondentai), kurio kainos šiandien svyruoja kaip amerikietiški kalneliai. Niekam ne paslaptis, kad kuro kainą sudaro valstybės mokestinė sistema ir pasaulinės naftos produktų kainos, todėl kad artimiausiu metu kainos gali ženkliai kristi – tikėtis neverta.
Kita vežėjų „opa“ – darbuotojų trūkumas, nekompetencija, dažna kaita (69 respondentai). Darbdaviai skundžiasi, kad šiuo metu didžiausias kompetentingų vairuotojų trūkumas, tačiau CargoNews redakcija neseniai sulaukė vieno vairuotojo skambučio, kurispatikino, kad vairuotojų trūkumo „burbulas“ pučiamas dirbtinai. Anot jo, šiuo metu rinkoje vairuotojų netrūksta, tiesiog jie nesutinka dirbti už tokias sąlygas, kurias šiandien siūlo darbdaviai. Tuo metu patys darbdaviai konstatuoja, kad rasti patikimą, atsakingą vairuotoją be žalingų įpročių – sudėtinga. Vairuotojų trūksta ne tik Lietuvoje. Kaimyninėje Latvijoje šiuo metu trūksta 5000 vairuotojų. „Jauni vairuotojai sudaro vos 30 procentų, dauguma perkopę penkiasdešimt metų“, – sakė „Latvijas auto“ vadovas Valdis Trizinšas, kaip problemos priežastį įvardindamas netobulą vairuotojų rengimo sistemą.
Trečia pagal populiarumą vežėjų problema – dideli mokesčiai, kurie šiandien „smaugia“ vežėjus. Pažymėdami šį atsakymą kaip vieną populiariausių, vežėjai neišskyrė, kokie būtent mokesčiai juos „smaugia“, tačiau pagal pastarojo meto sujudimą, galima spręsti, kad juos labiausiai neramina kainos už TIR Carnet knygeles. Dėl TIR knygelių kainų vežėjai kreipiasi į įvairias institucijas (pvz. LR Antikorupcijos komisiją ir pan.), tačiau birželį vykusio „Linava“ Kongreso metu, asociacijos generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis suteikė vilčių, kad TIR gali pigti jau rudenį. Taip pat vežėjus neramina pernai gruodį vos ne dvigubai brangę kelių mokesčiai, ir nuolat augančios privalomojo vilkikų draudimo kainos.
Problemos užsienio rinkose
Bendradarbiaujant su užsienio rinkomis problemų taip pat netrūksta. Kaip matome pagal lentelės (pav. 2) duomenis, didžiausias problemas efektyviai dirbti užsienio rinkose vežėjams sudaro teisiniai apribojimai, leidimų gavimo sistema, užsienio kalbų barjeras, problemos su pareigūnais.
Kalbėdami apie skirtingas teisines valstybių sistemas, vežėjai minėjo, kad kliūčių sudaro ne skirtingi įstatymai, biurokratiniai aparatai, kurie apsunkina jų vykdomą veiklą.
Kita svari problema užsienio rinkose – leidimų gavimo tvarka. Daugiausiai problemų kelia leidimų tvarka Rusijoje. Nemažai smulkiųjų vežėjų apribojo reisus į Vakarų Europą, nes negauna trišalių leidimų. Kaip Cargonews redakcijai yra sakęs Sigitas Česnavičius, trišalių leidimų negaunančios smulkios kompanijos yra pasmerktos. Jo nuomone, reikia, kad Susisiekimo ministerija intensyviau ir atkakliau dirbtų su Rusijos atitinkamomis instancijomis, dėl pakankamo vežėjų leidimais aprūpinimo.
Kalbėdami apie verslo problemas vežėjai paminėjo ir užsienio kalbų nemokėjimą, kas šiame versle, kai tiesiogiai dirbama su užsienio rinkomis, yra aktualu. Ne ką mažiau opi pasirodė ir bendravimo su kelių transporto inspekcija bei kelių policija problema. Vežėjai nepatenkinti dažnomis kontrolėmis bei griežtomis sankcijomis. Kalbėdami apie šią problemą, vežėjai taip pat įvardino ir pareigūnų korupciją, kuri šiandien vis dar dažnas reiškinys.
Tyrimas taip pat atskleidė diskriminacijos problemą. Nors šį atsakymą apklausoje paminėjo mažiau respondentų (10), jie sakė, kad vairuotojai iškraudami prekes patiria diskriminaciją, į lietuvius žiūrima nepatikliai, jie laikomi žemesnio statuso už vakarų valstybių vežėjus.
Sprendimai
Jei yra problemos – jas reikia spręsti. Analitikai, atlikę šį tyrimą pateikė rekomendacijas valstybinėms institucijoms, nacionalinei vežėjų asociaciajai „Linava“ patiems vežėjams, kurios galėtų palengvinti vežėjų verslą.
Ekspertai rekomenduoja, kad Lietuvoje daugiau dėmesio būtų skiriama kvalifikuotų darbuotojų parengimui. Vežėjams reikia organizuoti mokymus, kurių metu jie būtų supažindinami su jiems aktualiais įstatymų pakeitimais, teisiniu krovinių vežimo reguliavimu užsienio valstybėse, kita informacija. Vairuotojams ir vadybininkams praverstų nuotoliniai užsienio kalbų mokymo kursai.
Rekomendacijos buvo pateikiamos ir asociacijai „Linava“. Jai ekspertai pataria nuolat skatinti Susisiekimo ministeriją atkakliau dirbti dėl pakankamo vežėjų aprūpinimo leidimais. Taip pat asociacija turėtų aktyviau vesti derybas su atsakingomis užsienio šalių institucijomis, dėl Lietuvos vežėjų problemų su tų šalių inspekcijomis problemų. Eilių pasienyje problemą ekspertai rekomenduoja kontroliuoti „Linava“ atstovams išduodant stebėtojų leidimus, su kuriais bet kada galėtų nuvykti ir įvertinti situaciją pasienyje, bei apie tai informuoti vežėjus bei atsakingas institucijas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Didžiausias Rusijoje sunkiasvorių transporto priemonių gamintojas KAMAZ pranešė pirmąjį pusmetį uždirbęs 2,186 mlrd. rublių grynojo pelno pagal vietinius finansinės apskaitos standartus, pardavimų pajamos augus 16,9 proc. iki 54,723 mlrd. rublių.
Pernai sausį-birželį suskaičiuotas 285,3 mln. rublių grynasis nuostolis. 2011-aisiais KAMAZ suskaičiavo 66,6 mln. rublių grynąjį pelną, po 2010 metais patirto 1,815 mlrd. rublių grynojo nuostolio. Pajamos pernai augo 43,7 proc. iki 105,3 mlrd. rublių.
49,9 proc. KAMAZ akcijų valdo valstybės korporacija „Rostechnologii“, 15 proc. – Vokietijos automobilių koncernas „Daimler“ ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, likusias – Rusijos investicinio banko „Trojka Dialog“ vadovaujamas akcininkų konsorciumas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-13
Praėjusi savaitė visiems priminė, kad vasara, priešingai nei vežėjus spaudžiančios didžiausios problemos, jau artėja į pabaigą. Atvėsus orams belieka tikėtis, kad paromis pasienyje stovintiems vilkikų vairuotojams tai palengvins laukimą norint kirsti sieną.
Pasienio problemos
Spręsdama šią eilių problemą, asociacija „Linava“ kreipėsi į ministerijas. Užsienio reikalų, Finansų, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijoms skirtame laiške, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius prašo atkreipti dėmesį į milžiniškų eilių problemą Lietuvos-Baltarusijos pasienyje ir imtis būtinų priemonių nuolat besiformuojančioms vilkikų eilėms išsklaidyti.
Prie situacijos pasienyje gerinimo neprisidėjo rugpjūčio 6 – 7 d. taikyti sunkiojo transporto eismo apribojimai Raigardo – Privalkos pasienio poste. Primename, kad šiandien ir rytoj, rugpjūčio 13 – 14 d., šiame poste taip pat yra apribotas vilkikų eismas.
Geresnių žinių apie pasienio kirtimą sulaukta tik iš Rusijos. Šios šalies ir Estijos pasienyje iš Rusijos pusės jau daugiau nei tris savaites veikia elektroninė eilių rezervavimo sistema. Rusai jau dabar kalba, kad ši sistema pasiteisino ir ji bus plėtojama ir kituose postuose. Belieka tikėtis, akd ateityje ji sėkmingai veiks ir pasienyje su Latvija, o laikui bėgant galbūt atkeliaus ir į Lietuvos – Baltarusijos pasienį.
Taip pat vežėjai turėtų būti patenkinti žiniomis iš VKTI, kurie informavo, kad įvertinusi asociacijos “Linava” išdėstytas kylančias grėsmes tolimesniam kelių transporto įmonių funkcionavimui ir atsižvelgusi į pateiktus asociacijos pasiūlymus, VKTI viršininko įsakymu sušvelnino pažeidimų sarašą, už kuriuos bausti vežėjas, vežėjo vadovas ar transporto vadybininkas nelaikomi turinčiais nepriekaištingą reputaciją.
Naujos transporto priemonės
Praėjusią savaitę visus nustebino baltarusiai. Kompanija „MAZ“ kartu su inžinerijos institutu sukūrė 47 m. ilgio autotraukinį. Jo maksimali masė beveik 100 t. Negana to, baltarusiai teigia, kad ateityje tokios transporto priemonės nieko nestebins ir jie bus pirmieji po australų, turintys tokio ilgio auto traukinius viešuosiuose keliuose.
Kitos naujovės taip pat gana įdomios. Vokiečių koncernas „MAN“ rugsėjo mėnesį Hanoveryje vyksiančioje komercinio transporto parodoje pristatys vieną iš savo pagrindinių naujovių – sunkvežimį „Metropolis“. Jo išskirtinumas – sunkvežimyje sumontuotas 3 l. darbinio tūrio „Volkswagen“ variklis, kuris dirbs kaip jėgainė ir aprūpins sunkvežimį reikiama energija. Vietoj standartinio variklio ir pavarų dėžės sumontuotos energijos kaupimo baterijos. „MAN“ inžinieriai pripažįsta, kad tai yra labai svarbus modelis nes tai yra bandymas kurti ateities vilkiką, kuris atitiktų būsimus taršos reikalavimus ir visos panaudotos technologijos ateityje gali persikelti į vidutinių ir tolimųjų reisų vilkikus.
Taip pat į Europos rinką po truputį beldžiasi didžiajam vilkikų gamintojui nepriklausantys vilkikai. Vienas tokių bandymų – „Ford Cargo 1846T“. Gamintojas tikisi, kad šis modelis ras savo vietą rinkoje ir sudarys rimtą konkurenciją kitiems vilkikų gamintojams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Sugriežtinusi į Kuršių neriją persikelti norinčių automobilių vairuotojų kontrolę, bendrovė „Smiltynės perkėla“ šiemet padėjo sutaupyti 0,4 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų.
Per pirmąjį 2012 m. pusmetį „Smiltynės perkėla“ aptarnavo 2 proc. daugiau keleivių ir dviratininkų nei per tą patį 2011 m. laikotarpį. Tuo tarpu perkeltų transporto priemonių skaičius sumažėjo 2 proc.
Sugriežtinus kontrolę į Kuršių neriją šiemet kėlėsi mažiau Kuršių nerijoje registruotų gyventojų automobilių, už kurių perkėlimą bendrovei kompensuojama iš valstybės biudžeto. Dėl to sutaupyta net 403 tūkst. Lt valstybės lėšų.
Dar 2010 m. buvo pastebėta, kad pastebimai padaugėjo žmonių, deklaravusių gyvenamąją vietą Kuršių nerijoje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nemaža dalis tai daro vien dėl to, kad galėtų neatlygintinai keltis keltais ir važiuoti į Kaliningrado sritį parsivežti pigesnių degalų. Neringos gyventojo statusą įgijusiems asmenims suteikta teisė naudotis bendrovės „Smiltynės perkėla“ teikiamomis lengvatomis ir nemokėti vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą.
Siekiant sugriežtinti automobilių kontrolę, nuo 2012 metų pradžios kasose buvo modernizuota bendrovės kompiuterinė sistema. Tai leido ne tik pagreitinti klientų aptarnavimą bet ir įdiegti naujovę – leidimus neatlygintinai naudotis keltų paslaugomis atsiimantys asmenys yra nufotografuojami, šie duomenys patalpinami į sistemą. Pateikus leidimą, kasininkas mato ne tik asmens, kuriam išduotas leidimas, duomenis, tačiau ir jo nuotrauką. Taip gerokai apsunkinama galimybė pasinaudoti svetimu leidimu, siekiant nemokėti už persikėlimą keltu.
Sugriežtinta kontrolė ir pasikeitusi kuro deklaravimo tvarka kertant valstybės sieną gerokai sumažino norinčiųjų pasipelnyti valstybės sąskaita gretas – per pusmetį neatlygintinai besikeliančių transporto priemonių skaičius sumažėjo net 20 tūkst. arba 17 proc. lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu.
Pagrindiniai veiklos rodikliai:
2012 m. I pusmetį iš viso atlikti 10838 reisai. Palyginus su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 5 proc. Papildomi reisai organizuoti norint išvengti didelių eilių piko metu.
Iš viso per I pusmetį keltų paslaugomis pasinaudojo apie 692 tūkst. keleivių ir dviratininkų. Tai 2 proc. (14 tūkst.) daugiau nei per 2011 m. tą patį laikotarpį. Keleivių skaičiaus išaugimas siejamas su gerais I ketvirčio rezultatais, kai žmonės masiškai kėlėsi į Kuršių neriją žūklauti. Neatlygintinai besikeliančių keleivių per tą patį laikotarpį (6 mėn.) sumažėjo apie 3 proc. (4 tūkst.)
Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija
Nuovargis ilgai vairuojant gali būti beveik taip pat pavojingas, kaip ir alkoholis. Abiem atvejais ženkliai sumažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos ir reakcijos galimybės. Tokias išvadas, pasitelkę saugaus eismo ekspertų analizės duomenis, paskelbė Vokietijos automobilių klubo ADAC specialistai.
Per didelį nuovargį patyrę vairuotojai, kaip ir alkoholio vartoję žmonės per daug gerai vertina savo galimybes. Deja, vairuotojo pajėgumas po 17 valandų be miego prilygsta 0,5 promilės alkoholio kraujyje, vairuojant be pertraukos 24 valandas – net 1 promilei alkoholio. Šias išvadas po tyrimų ADAC užsakymu pateikė Regensburgo (Vokietija) miego klinikos specialistai.
Todėl vairuotojams patariama nesėsti prie vairo anksti ryte dar gerai neišsimiegojus. ADAC ekspertų analizės duomenimis, važiuojant apie 100km/h greičiu ir praradus dėmesį tik dviem sekundėms, nekontroliuojama transporto priemonė nuvažiuoja beveik 60 metrų.
Pirmieji požymiai apie tai, jog vairuotojui gresia momentinis užmigimas, yra akių perštėjimas, apsunkę akių vokai, padažnėjęs žiovulys, sapnams prilygstančios fantazijos ir apatiška nuotaika. Be to, per didelį nuovargį patyrusiam vairuotojui dažnai pasirodo, jog kelias ima siaurėti, jis dažnai nebepastebi kelio ženklų ir išvažiavimų arba įvažiavimų į automagistrales. Toks nuovargio kamuojamas vairuotojas nedelsdamas privalo užsukti į artimiausią stovėjimo aikštelę ir šiek tiek pamiegoti arba perduoti transporto priemonės vairą savo porininkui.
Išgėrus kavos ar kito kofeino turinčio gėrimo, taip pat nepatartina tuoj pat sėsti prie vairo, kadangi organizmo būseną žvalinantis tokių gėrimų poveikis labai trumpalaikis. Kofeinas gali sužadinti pavargusio vairuotojo žvalumą tik pusvalandžiui, tad kavos poveikis dažnai pervertinamas. Jeigu vairuojama be porininko, išgėrus kavos ar kito gaivinančio gėrimo, rekomenduojama šiek tiek pamiegoti, kadangi kofeino ar kito organizmą raminančio gėrimo poveikis ir miegas užtikrins nors ir trumpalaikį, bet pilnavertį poilsį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, atstovaujantys Hamburgo parodų bendrovę, kviečia Lietuvos įmones ir organizacijas aplankyti tarptautinę laivų statybos, mašinų bei jūrinių technologijų parodą SMM 2012, kuri įvyks 2012 metų rugsėjo 4 – 7 dienomis Hamburge.
Paroda SMM yra viena svarbiausių laivų statybos bei laivų statybos technikos parodų pasaulyje. Parodoje, kuri rengiama kas dveji metai, pristatomos naujausios technikos tendencijos bei vystymosi kryptys.
SMM 2012 dalyvaus beveik 2000 dalyvių iš 56 pasaulio šalių. Tikimasi, kad parodą aplankys 60.00 specialistų iš viso pasaulio. Parodoje pristatoma:
• Laivų statybos pramonė
• Laivų įranga
• Varikliai, pavarų mechanizmai
• Pavarų mechanizmų pagalbinės sistemos
• Elektronika, elektrotechnika
• Jūros technika
• Uostai ir uostų technika
• Jūrinės paslaugos
• Laivų maklerių paslaugos
• Laivininkystės bendrovės
Išsamesnę informacija apie renginius parodos metu rasite internetinėje svetainėje: http://smm-hamburg.de/en/visitors/programme/.
Pasaulinis jūrų aplinkos kongresas gmec (rugsėjo 3-4 dienomis). Detalesnę informaciją galite rasti internetinėje svetainėje: http://gmec-smm.com/.
Parodos atstovybėje Lietuvoje, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmuose, galite įsigyti išankstinius bilietus į parodą. Bilieto kaina lankytis parodoje vieną dieną – 27,20 € (kasoje Hamburge – 32 €), dvi dienas – 35,70 € (kasoje Hamburge – 42€), visas dienas – 42,50 € (kasoje Hamburge – 50 €).
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje
Baltarusijoje nusižengę užsienio vairuotojai baudas galės apmokėti banko kortelėmis. Tokia naujovė bus taikoma visiems tiems, kurių pažeidimai bus užfiksuoti vaizdinėmis priemonėmis.
Šiuo metu fotoradarais užfiksuoti su kitose šalyse registruotomis mašinomis važinėjantys vairuotojai iš esmės nėra baudžiami. Metų bėgyje tikimasis sukurti sistemą, kurios pagalba užsienio šalių piliečiai už padarytus nusižengimus privalėtų sumokėti baudas vietine valiuta arba banko kortele. Tikslesnė tvarka turėtų paaiškėti metų pabaigoje.
Baltarusiai neseniai įsirengė fotoradarus, tačiau jau dabar yra patenkinti jų veikimu. Avaringumas fotoradarų veikimo zonose sumažėjo beveik tris kartus, tai pat tuose ruožuose smarkiai pakilo vairavimo kultūra.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-09
VKTI pareigūnai, VKTI pareigūnai, liepą kontroliuodami, ar transporto priemonių bendroji masė, ašies ar ašių grupės apkrova ir matmenys su kroviniu ar be jo neviršija leidžiamų, patikrino 544 transporto priemones.
Pareigūnai nustatė, kad 33 Lietuvoje ir 25 užsienio šalyse registruotų transporto priemonių vairuotojai padarė pažeidimų, iš kurių:
6 transporto priemonės viršijo leidžiamą bendrąją masę;
21 transporto priemonė viršijo leidžiamą ašies ir (ar) ašių apkrovą;
13 transporto priemonių viršijo maksimalius leidžiamus matmenis;
17 transporto priemonių viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir ašies ir (ar) ašių apkrovą;
1 transporto priemonė viršijo ir leidžiamą ašies apkrovą, ir maksimalius leidžiamus matmenis.
Per šį laikotarpį didžiausia bendroji masė nustatyta patikrinus: Lietuvoje registruotą vilkiką „Scania“, kurios bendroji masė siekė 67,46 t, bei Lenkijoje registruotą vilkiką „Scania“, kurios bendroji masė siekė 47,25 t, taip pat ši transporto priemonė viršijo ašių grupės apkrovą.
Didžiausia ašies ir (ar) ašių apkrova nustatyta patikrinus Lietuvoje registruotą vilkiką „Volvo“, kurios ašių grupės apkrova siekė 25,1 t (leidžiama – 19,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę; bei Lenkijoje registruotą transporto priemonę „Scania“, kurios ašių grupės apkrova siekė 30,16 t (leidžiama – 24,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę.
Už nustatytus pažeidimus vairuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir iš 20 transporto priemonių vairuotojų, tarp kurių 19 važiavo be leidimo viršijant leidžiamą bendrąją masę ir (ar) ašių apkrovą ir 1 – be leidimo viršijant leidžiamus matmenis, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai, paimti transporto priemonių registracijos liudijimai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kompanija „MAZ“ kartu su inžinerijos institutu sukūrė 47 m. ilgio autotraukinį. Jo maksimali masė beveik 100 t. Negana to, baltarusiai teigia, kad ateityje tokios transporto priemonės nieko nestebins ir jie bus pirmieji po australų, turintys tokio ilgio auto traukinius.
Šis auto traukinys skirtas važinėti tik aukščiausios kategorijos keliais. Iš viso yra trys priekabos. Pirmąją traukia vilkikas, o kitos dvi yra autonominės ir turi variklius, kurios jas varo ir padeda šiam auto traukiniui judėti. Be to, priekabos gali būti valdomos nuotoliniu būdu, o tai turėtų būti didelis palengvinimas jas parkuojant prie sandėlių.
Taip pat kiekvienoje priekaboje yra galinio vaizdo stebėjimo kameros, padedančios vairuotojui. Nors tokios transporto priemonės dėl ilgio apribojimų yra uždraustos tiek Europoje tiek ir Rusijoje bei Baltarusijoje, gamintojai net neabejoja, kad neužilgo šis modelis taps serijinės gamybos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|