2012-10-26
Rusijos policija ir toliau aktyviai kovoja su avarijomis šios šalies keliuose, tačiau šį kartą panašu lazda gali būti perlenkta. Naujieji reikalavimai, jeigu jie įsigalios, gali smarkiai paveikti visus užsienio vežėjus, nors kol kas dar neaišku ar jiems bus taikomi šie reikalavimai.
Planuojama, kad vairuotojais dirbantys užsieniečiai norėdami važinėti Rusijos keliais turės išsilaikyti rusišką vairavimo egzaminą ir gauti rusišką leidimą vairuoti transporto priemones.
Kol kas kalbama apie vietinėje rinkoje dirbančius užsienio vairuotojus, kuriuos samdo vietinės bendrovės. Policijos duomenimis, dažniausiai tai būna maža įmonė, kuriai nelabai rūpi, kas vairuos jų transporto priemonę ir priima įvairių tautybių vairuotojus.
Rusai teigia, kad jų keliuose į daugybę eismo įvykių papuola autobusai, mikroautobusai ir sunkvežimiai, kuriuos vairuoja ne rusišką vairuotojo pažymėjimą turintys asmenys. Taip pat rusai teigia, kad tokiu atveju surasti juridinį asmenį, kuris būtų atsakingas už pervežimą dažniausiai būna sudėtinga. Kai kurie įvykiai baigiasi teismais, nes ikiteisminėje stadijoje sureguliuoti padarytos žalos atlyginimą būna sudėtinga.
Siūloma, kad užsienio vairuotojai išsilaikytų specialų atestatą, su kuriuo turėtų teisę važinėti Rusijos keliais, priešingu atveju jų teisės būtų laikomos negaliojančiomis. Tokie reikalavimai galiotų tik profesionaliems vairuotojams.
Rusai pateikė pavyzdžių, kad kai kuriose Europos šalyse tokie reikalavimai taip pat yra. Norint įsidarbinti vietinėje rinkoje reikia gauti specialius atestatus. Belieka tikėtis, kad Rusija šio reikalavimo netaikys užsienyje registruotų transporto priemonių vairuotojams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-26
Nuo šio sekmadienio, spalio 28 d., Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ lėktuvai pradės skraidyti pagal naują žiemos sezono tvarkaraštį. Jame oro bendrovė numato dažnesnius skrydžius įvairiomis kryptimis Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse.
Šiemet „airBaltic“ keleiviams pasiūlys daugiau krypčių, kuriomis skrendama kelis kartus į dieną, nei pernai. Keleiviams šį žiemos sezoną oro bendrovė pristato skrydžius į Budapeštą ir Kišiniovą, o kryptimis į Londoną, Paryžių, Briuselį, Amsterdamą, Vieną, Miuncheną, Diuseldorfą, Oslą, Bergeną, Bilundą skraidys dažniau. Be to, „airBaltic“ bendradarbiauja su didžiosiomis pasaulio oro bendrovėmis, kad galėtų pasiūlyti bendrojo kodo skrydžius į oro uostus visame pasaulyje.
„airBaltic“ naująjį sezoną sutiks nuo 7 iki 8 išaugusiu savaitinių skrydžių į Londoną skaičiumi. Į Paryžių oro bendrovės lėktuvai skris 9 kartus į savaitę, o partnerystė su „AirFrance“ keleiviams leis keliauti daugiau nei 150 krypčių visame pasaulyje. Skrendantiems maršrutu Ryga-Briuselis šią žiemą bus siūlomi 10 savaitinių skrydžių, o „airBaltic“ ir „Brussels Airlines“ bendradarbiavimas leidžia patogiai skristi į Afriką.
Oro bendrovė taip pat padidino skrydžių skaičių į Amsterdamą iki 9 kartų į savaitę ir stiprindama partnerystę su KLM, siūlo skrydžius po visą pasaulį. Be to, „airBaltic“ bendradarbiaudama su „Austrian Airlines“ į Vieną skraidys 10 kartų į savaitę, 3 kartais dažniau nei pernai. Oro bendrovės skrydžių skaičius į Miuncheną išaugo nuo 7 per savaitę pernai iki 10 per savaitę šiemet.
Žiemos sezonu „airBaltic“ skraidys 5 kartus į savaitę į Diuseldorfą. Neseniai pradėtas bendradarbiavimas su „airberlin“ jau palengvino keleivių iš Baltijos šalių susisiekimą su Kelno, Štutgarto, Niurnbergo ir kitų Vokietijos bei pasaulio miestų oro uostais. Į Bilundo ir Bergeno oro uostus „airBaltic“ skraidys 4 kartus į savaitę – vienu kartu į savaitę dažniau nei pernai.
„airBaltic“ iš Baltijos šalių oro uostų į Norvegijos sostinę Oslą šią žiemą skraidys 29 kartus į savaitę. Iš Rygos oro uosto šia kryptimi bus skrendama net 20 kartų.
Nuo šio žiemos sezono „airBaltic“ pagerins keleivių aptarnavimą savo paslaugas perkeldami į naują Kijevo Borispilio oro uosto terminalą D.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.
Visų skrydžių sąrašą galima rasti bendrovės internetiniame puslapyje www.airbaltic.com
A/S Air Baltic Corporation
Investicinis bankas „GILD Bankers“ išreitingavo Lietuvos įmones pagal jų akcijų vertę biržoje 2011 metais. Vertingiausių įmonių šimtuke 7 įmonės iš transporto sektoriaus.
Kaip skelbia dienraštis „Verslo žinios“, įmonės neįtrauktos į biržos sąrašus buvo reitinguojamos tarytum jų akcijomis būtų prekiaujama biržoje – akcijų vertė nustatyta pagal viešai prieinamą informaciją ir paliginamų – jų daugiklių vertinimo metodu.
Pirmąją vietą vertingiausių įmonių sąraše užima AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri bendrovės vertę padidino nuo 2,678 mlrd. Lt iki 3,024 mlrd. Lt. ir pagerino finansinius rezultatus. 8-oje šimtuko vietoje randame AB „Orlen Lietuva“, 32-oje – AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, 47-oje – UAB „Schmitz Cargobull Baltic“, 53-ioje – AB grupė „DFDS Seaways“, 75-oje – UAB „Girteka logistics“, 77-oje – UAB „Rivona“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-26
Automobilių gamintojų asociacija ACEA pateikė rugsėjo mėnesio vilkikų pardavimų ataskaitą. Įvertinę ją galime pateikti pirmųjų 3 metų ketvirčių rezultatus, kurie nėra itin džiuginantys pardavėjams, tačiau labai artimi jų prognozuotiems metų pradžioje.
Bendra situacija rinkoje negerėja. 8 mėnesį iš eilės krenta pardavimai, jei lyginsime juos su praėjusių metų analogiškais periodais. O bendras visų metų pardavimų sumažėjimas jau siekia beveik 8 proc.
Didžiausiose rinkose pardavimai ir toliau mažėja, vienintelė išimtis – Didžioji Britanija, kurioje metiniai pardavimai pakilo beveik 6 proc. Lietuvos pardavėjai taip pat neturėtų skųstis – čia išlaikomas praėjusių metų rezultatas ir nuosmukio nėra.
Kaimyninėje Lenkijoje taip pat šiuo klausimu situacija stabili, o būtent stabilumas lėmė, kad Lenkijos rinka šiuo metu yra 4 pagal dydį ES ir paliko sau už nugaros buksuojančias Ispaniją ir Italiją bei gero pardavimų lygio neišlaikiusią Olandiją.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) per devynis šių metų mėnesius pasiekė 0,8 mln. Lt pelną. Įmonės finansinis rezultatas yra 1,7 mln. Lt geresnis nei planuotas.
„Augant keleivių skaičiui, atsiranda naujų maršrutų, kurie didina skrydžių skaičių. Daugiau skrydžių atneša daugiau pajamų ir daugiau išlaidų, ir tam, kad oro uostas dirbtų pelningai, reikia ypač didelį dėmesį skirti sąnaudų kontrolei. Vilniaus oro uostas, turintis mažiausias rinkliavas Baltijos šalyse, padidino savo pajamas ir suvaldė išlaidas taip, kad per devynis šių metų mėnesius pasiekėme pelną,“ – sako TVOU generalinis direktorius Tomas Vaišvila.
2011 m. pirmieji trys ketvirčiai Vilniaus oro uostui atnešė 36,6 mln Lt pajamų, tokie patys siekiai buvo iškelti ir 2012 m., tačiau pasiektas 4,6 proc. geresnis rezultatas.
Vilniaus oro uostas šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais aptarnavo 1,7 mln. keleivių, t.y. 29,91 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2011 m., ir įvykdė 22 634 skrydžius, pasiekdamas 8,84 proc. skrydžių augimą, lyginant su praėjusiais metais.
Šiais metais iš Vilniaus oro uosto buvo skraidoma 40-čia tiesioginių reguliarių maršrutų, reguliarius skrydžius vykdė 21-a oro linijų bendrovė.
Tarptautinis Vilniaus Oro Uostas
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo informacijos centras pranešė, kad
pirmoje nakties pusėje lijo didžiojoje šalies dalyje, antroje nakties pusėje
vakarų Lietuvoje lietų ėmė keisti šlapdriba.
Paryčiais sniegas nubalino valstybinės reikšmės kelius visoje šalyje.
šie ruožai jau nuvalyti ir nuolat toliau valomi bei barstomi. Kelininkų
barstytuvai ir sniego valymo mechanizmai darbus pradėjo anksti ryte dar sutemose.
Daugybė technikos keliuose dirba ir toliau.
LAKD ragina vairuotojus važiuoti dėmesingai ir kantriai.
LAKD inf
Muitinės pareigūnai antradienio, spalio 23-iosios, rytą Klaipėdoje aptiko kontrabandinių cigarečių sandėlį. Ten pat rasta ir keli šimtai litrų neteisėtai laikytų degalų.
Turėdami informacijos, kad Klaipėdoje, netoli Joniškės rajono esančiame garaže, gali būti sandėliuojami kontrabandiniai rūkalai, muitinės pareigūnai apie 11 val. ryto patikrino minėtą pastatą. Čia jie užklupo besidarbuojančius sutuoktinius A. P. ir S. P. – moteris iš vieno automobilio krovė cigaretes, o vyriškis į kanistrus perpylinėjo, kaip įtariama, nelegaliai iš Rusijos įvežtą benziną.
Iš viso garaže pareigūnai rado 5 153 pakelius rusiškų kontrabandinių cigarečių „Denim Red“, „Bayron White“, „Compliment Superslim“. Dar 150 pakelių cigarečių „Saint George 7“ surasta S. P. priklausančiame automobilyje „Mercedes Benz“. Patikrinę vyriškio mašiną „Ford Econoline“, muitininkai jos grindyse rado įrengtą slėptuvę, kurioje, panašu, cigarečių kontrabandos siuntos likučius – 10 pakelių rūkalų „LM“ su rusiškomis banderolėmis.
Be cigarečių, garaže dar buvo aptikta 20 kanistrų (apie 400 litrų) skysčio, kaip įtariama, iš Rusijos nelegaliai įvežto benzino. Iš viso muitininkai tądien garaže sulaikė cigarečių, kurių vertė didesnė nei 37 tūkst. Lt. Sutuoktiniai sakėsi, kad nelegalius rūkalus ir kurą garaže kaupė iš taupumo.
S. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, A. P. buvo sulaikytas dviem paroms. Muitinės kriminalinėje tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 199-2 str. 1 dalį (Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis).
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Trečiadienį, spalio 24 d., Kauno teritorinės muitinės pareigūnai ne tik iš specialiai automobiliuose įrengtų slėptuvių traukė kontrabandines cigaretes, bet ir sulaikė siuntą su, kaip įtariama, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis.
Baltos spalvos milteliai buvo aptikti, kai Kauno teritorinės muitinės kinologas su vilkšuniu Reksu tikrino Kauno oro uosto poste pašto siuntas. Kadangi viena siunta patraukė tarnybinio šuns dėmesį – buvo nuspręsta ją patikrinti detaliai. Kartoninėje dėžėje buvo rasta 1200 g baltos spalvos įtartinų miltelių. Radinys atiduotas ekspertizei atlikti. Jei įtarimai pasitvirtins, bus atliekamas tolesnis tyrimas.
Kauno teritorinės muitinė
Ketvirtą kartą skelbiamas konkursas "Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas", kuriuo siekiama paskatinti aplinkai palankiais metodais besitvarkančius ūkininkus ir jų pavyzdžiu įkvėpti kitus regiono ūkininkus mažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį Baltijos jūrai. Lietuvos ūkininkai kviečiami susirungti su kitų Baltijos regiono šalių ūkininkais dėl 10 000 EUR (34 500 Lt) prizo.
Eutrofikacija – didžiausia grėsmė jautriai Baltijos jūros ekosistemai. Maždaug pusė eutrofikaciją sukeliančių maistinių medžiagų (60 proc. azoto ir 40 proc. fosforo junginių) į Baltijos jūrą nuteka dėl netvarių žemės ūkio veiklų. Pasaulio gamtos fondas (World Wide Fund for Nature) kartu su Baltijos ūkininkų aplinkosaugos forumu (Baltic Farmers Forum for the Environment (BFFE)) ir kitomis ūkininkų organizacijomis Baltijos jūros regiono šalyse nuo 2009 m. organizuoja "Aplinkai draugiškiausio Baltijos ūkininko" konkursą. Šiuo konkursu siekiama parodyti visuomenei aplinkai palankius ūkininkavimo metodus ir paskatinti ūkininkus, pažangiomis priemonėmis mažinančius neigiamą ūkininkavimo poveikį Baltijos jūrai. Kiekvienoje Baltijos regiono šalyje išrenkamas nacionalinis nugalėtojas, kuris apdovanojamas 1000 EUR (3450 Lt) piniginiu prizu. Iš jų renkamas regioninis "geriausias Baltijos jūros draugas", jo pastangos įvertinamos 10 000 EUR (34 500 Lt) piniginiu prizu.
Lietuvoje Baltijai draugiškiausio ūkininko paieškomis rūpinasi Lietuvos gamtos fondas. "Šiuo konkursu siekiame įkvėpti ūkininkus rinktis aplinkai palankius ūkininkavimo metodus, kuriais galima sumažinti Baltijos jūros teršimą maistinėmis medžiagomis", – sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Nerijus Zableckis. "Siekiame parodyti pavyzdžius ūkininkų, kurie savo iniciatyva imasi mažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai labiau nei iš jų reikalaujama, ir randa vertingų sprendimų, kaip sumažinti maistinių medžiagų nuotėkį į Baltijos jūrą. Dažnai tikima, kad aplinkai draugiški gali būti tik smulkūs ekologiniai ūkiai, tačiau šio konkurso organizatoriams ne kartą teko maloniai nustebti ir įsitikinti, kad ši išankstinė nuostata – klaidinga. Regiono šalyse atsiranda vis daugiau įprastų (ne ekologinių) ir stambių ūkių, kurie imasi mažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai. Vis daugiau regiono ūkininkų supranta, kad racionalus išteklių naudojimas teikia naudą ir aplinkai, ir ūkio biudžetui", – įsitikinęs N. Zableckis.
2011 m. nacionaliniais nugalėtojais Lietuvoje pripažinti ekologinio daržovių ūkio šeimininkai Arūnas ir Daiva Giedrikai iš Biržų r. Šiame karstiniame regione yra labai didelė azoto ir fosforo junginių išplovimo į gruntinius ir paviršinius vandenis rizika. Ūkininkai Giedrikai apdovanojimą pelnė tuo, kad daugiau nei 50-ies rūšių daržoves savo ūkyje augina labai taupiai naudodami tik ekologiškas trąšas ir taip apsaugodami vandenį nuo taršos. Ankstesniais metais apdovanojimą pelnė ūkininkas Jonas Sidaravičius iš Lazdijų r. – už tai, kad jo ūkyje taikoma daug priemonių, kuriomis mažinamas maistinių medžiagų nuotėkis ir tausojama biologinė įvairovė.
Praėjusių metų konkurso regioninis nugalėtojas Marijanas Rakas (Marian Rak) iš Lenkijos buvo apdovanotas už nuoširdų pasišventimą aplinkosaugai ir parodymą, kaip pažangus tradicinis ūkis gali sumažinti maistinių medžiagų nuotėkį ir tuo pačiu metu tausoti biologinę bei kraštovaizdžio įvairovę. "Man visada rūpėjo gamtos išsaugojimas. Kai supratau, kad mano kaip ūkininko veikla žaloja aplinką, nusprendžiau imtis mažinti neigiamą poveikį", – sako Marijanas Rakas, pripažintas "geriausiu Baltijos jūros draugu" 2011 metais. "Šis apdovanojimas man labai svarbus, juo remdamasis galiu įtikinti kitus ūkininkus, kad mano veiksmai yra reikšmingi svarbiam tikslui – Baltijos jūros išsaugojimui." Ankstesniais metais regiono nugalėtojų laurus buvo pelnę ūkininkai iš Švedijos (2010 m.) ir Suomijos (2009 m.).
Pasaulio gamtos fondas yra įsipareigojęs mažinti eutrofikacijos grėsmę Baltijos jūros ekosistemai, todėl siekia stipriai sumažinti azoto ir fosforo nuotėkį į jūrą, ypatingą dėmesį skirdamas aplinkai palankių ūkininkavimo metodų skatinimui Baltijos jūros baseino teritorijoje.
Registruotis konkurse ūkininkai gali patys, teikti kandidatūras gali ir ūkininkų organizacijos. Konkurso sąlygas ir dalyvio anketą rasite čia: http://www.www.glis.lt/?pid=1&news_id=230 .
Lietuvos gamtos fondas
2012-10-25
Generalinio direktoriaus įsakymu nuo 2012 m. spalio 25 d. Adomui Aleknai bus pavesta
nuolat eiti uosto kapitono pareigas.
www.portofklaipeda.lt
2012-10-25
Nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. tolimųjų reisų vairuotojų vairavimo pažymėjimuose turės atsirasti EU 95 kodas. Nors laiko dar yra, kai kurie vairuotojai savo ar darbdavių iniciatyva šį kodą suskubo gauti anksčiau. Liaudies išmintis sakanti, neskubėk ir būsi pirmas, panašu, kad šiuo atveju nepasiteisino, nes dabar asociacijos “Linava” nariai turi galimybę gauti didžiules kompensacijas 95 kodo vairuotojų mokymams.
Vežėjai 95 kodo vairuotojams finansuoti neskuba
Artėjant 2014 m. atsiranda vis mažiau skeptikų, neigiamai vertinančių įsipareigojimą mokyti vairuotojus. Tačiau ne kiekviena įmonė 95 kodo mokymus, vidutiniškai kainuojančius apie 400-500 Lt., ryžtasi savo vairuotojams kompensuoti. Pagrindiniai įmonių vadovų argumentai – iki privalomo 95 kodo būtinybės liko daugiau nei metai. Kas žino, galbūt per tą laiką vairuotojas sumanys pakeisti darbą, pereis dirbti į kitą įmonę, ir investicija į jį taps pinigais išmestais į balą. Kita darbdavių neskubėjimo priežastis ta, kad pagal ES direktyvą, tokius mokymus reikia lankyti kas penkerius metus, tad jei krovininių automobilių vairuotojas juos baigs 2012 m., tai įsigaliojus ES direktyvai, gautas EU 95 kodas galios vos keletą metų.
Tokį darbdavių pasyvumą patvirtino ir Panevėžio Darbo rinkos mokymo centro direktorius Valentinas Masilionis, sakydamas, kad dažniausiai vairuotojai mokymuose dalyvauja atsiskaitydami asmeninėmis lėšomis. „Per antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirčius buvo labai nedaug darbdavių, kurie vairuotojams finansavo 95 kodą,“ – sakė V. Masilionis. Anot, jo šios mokymo programos populiarumas artėjant 2014 m. vis labiau auga, tačiau kainos ženkliai keistis neturėtų. „Kainų pokyčius galėtų įtakoti nebent darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, kuriam šiuo metu skiriame daug dėmesio,“ – kalbėjo ponas Masilionis.
Vis tik darbdavių, kurie savo vairuotojams jau finansavo ar ketina finansuoti 95 kodą, tikrai yra. Vilniuje įsikūrusios krovinių pervežimo kompanijos „Koldlita“ direktorius Kęstutis Petronis, sakė, kad kol laiko iki 95 kodo būtinybės dar yra. ”Kol kas šio klausimo nesprendėme, tačiau, manau, kad 95 kodo mokymai kaip vizos bei kiti būtini dokumentai, greičiausiai bus finansuojami įmonės lėšomis,” – sakė K. Petronis. Tokios pačios pozicijos yra ir perkraustymų bendrovės „Calenberg Vilnius“ vadovas Andrius Lisovskis. Jo vadovaujama įmonė taip pat šiuos mokymus vairuotojams ketina finansuoti. Toks vadovų požiūris – vienas iš žingsnių, padedantis išsaugoti vairuotojų lojalumą kompanijos atžvilgiu.
95 kodo mokymus finansuoja ES
Galima būtų teigti, kad nedidelė dalis įmonių („Linavos“ nariai), kurios paskubėjo vairuotojams finansuoti 95 kodo mokymus, nors ir parodė savo atsakomybę, nelaukdamos galutinio termino – pralošė. Šiuo metu asociacija „Linava“ rengia ES paramos projektą „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas vežėjų automobiliais įmonėse“, kuris skirtas krovininio ir keleivinio transporto darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui. Projektas orientuotas į Lietuvos transporto įmonių vadovus ir savininkus, kurie nori kelti vairuotojų kvalifikaciją bus vykdomas visoje Lietuvoje. „Linava“ nariai, dalyvaujantys šiame projekte, vairuotojų 95 kodo mokymams gali gauti 70-80 proc. finansavimą, tačiau reikia suskubti paraiškas ir reikalingus dokumentus pateikti jau iki spalio 31 d.
Svarbu paminėti, kad projekto rengėjai skatina dalyvauti ir smulkųjį verslą gali dalyvauti visi asociacijos nariai, tad ir smulkiosios įmonės, mažiau finansų galinčios skirti darbuotojų tobulinimui, galės gauti finansavimą.
Kai kurie kalbinti vežėjai jau žinojo apie šį projektą. „Mes būtent šio projekto ir laukėme, kad galėtumėme vairuotojus leisti į mokymus. Dalyvaudamas „Linavos“ Mokymų centro kursuose jau girdėjau apie šį projektą, tad dabar būtinai juo pasinaudosime,“ – sakė „Koldlita“ vadovas.
Investicijos į vairuotoją įforminamos sutartyse
Kaip jau minėjome, transporto įmonių vadovai neskuba finansuoti vairuotojų mokymų baimindamiesi, kad vairuotojai iškart po mokymų įmonę gali palikti. Asociacijos „Linava“ prezidento patarėjas Ričardas Malkus sakė: „Įmonės su darbuotojais gali pasirašyti tokias sutartis, kuriose būtų nurodyta, kad, vairuotojas po darbdavio finansuotų mokymų įmonėje neišdirbęs tam tikro laiko, turės gražinti jo tobulinimui išleistą sumą.“ R. Malkui žinomos įmonės, kurios jau investavo į vairuotojų 95 kodo mokymus, su vairuotojais turi sudarę tokias sutartis, kurios tarsi apdraudžia finansus, vairuotojo išėjimo atveju.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiandien Vilniuje prasideda Baltijos regiono šalių Investuotojų Forumas, į kurį atvyko daugiau kaip 500 verslo ir visuomenės lyderių iš viso pasaulio. Dvi dienas truksiančiame pranešimų, diskusijų, pristatymų verslo susitikimų ir kontaktų mugių maratone dalyvauja įtakingiausi pasaulio ekonomistai, Baltijos regiono šalių verslininkai ir politikai, akademikai, tarptautinės ir Lietuvos žiniasklaidos atstovai. Forumo tikslas – aptarti Baltijos regiono šalių verslo plėtros ir investicines galimybes, ekonominę raidą ir galimus iššūkius, prieš prasidedant augimo etapui.
„Tapdamas svarbiausiu verslo renginiu Baltijos šalių regione, šis Investuotojų Forumas įtvirtina dialogą tarp verslo ir politikos lyderių, o taip pat praplečia ekonominį kontekstą globaliu požiūriu. Sumanios šalys – tai regiono sėkmė, todėl šiandien kaip niekada anksčiau svarbu diskutuoti apie investicinę aplinką ir verslo plėtrą, dalintis valstybinių projektų patirtimi, kad būtų užkirstas kelias ekonomikos krizėms ateityje“, - sako forumą organizuojančios asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
„Pasaulio ekonomistų vertinimu, Lietuva pateks į finansų istoriją kaip šalis, kuri sumaniai įveikė krizę. Tiesa, didžiausi mūsų valstybės ekonomikos iššūkiai tik prasideda, todėl subūrėme globalios ir regionės ekonomikos ekspertus, kad kartu patyrinėtume ateities perspektyvas“, - teigia „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Anot jos, šiuo forumu Lietuva atkreipia tarptautinį dėmesį – savo apsilankymu Vilniaus forumo svečius pagerbė pasaulyje gerai žinomi finansų analitikai ir ekspertai, kurių įžvalgos lemia svarbiausius makroekonomikos procesus.
Pagrindinė dienos diskusija: „Pasaulio ekonomika - subalansuotas augimas, subalansuota ekonomikos politika ir saugi finansinė sistema - ar to mums reikia?“ Joje pristatomas priemonių paketas, kaip suvaldyti ekonomikos dinamiką po recesijos. Šią diskusiją moderuos „The Economist“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Vendeline von Bredow.
Diskusijoje „Informacinių technologijų ateitis – kur mes einame ir kas mūsų laukia?“ dalyvaus aukščiausio lygmens vadovai iš bendrovių „Microsoft“, „Hewlett-Packard“, „Huawei Technologies“, „Samsung Electronics“ ir „TeliaSonera“. Energetikos, transporto ir logistikos panelėje bus keičiamasi daugiabučių renovacijos proceso Lenkijoje patirtimi, o Lietuva tarptautinei bendruomenei pristatys suskystintų dujų terminalo ir Visagino atominės elektrinės projektus. Vilniaus miestas forume pristatys nacionalinių oro linijų bendrovę „AirLituanica“.
Dalyvauti Baltijos šalių regiono Investuotojų Forume užsiregistravo dalyviai ši Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Skandinavijos valstybių. Sulaukta delegacijų ir svečių iš Didžiosios Britanijos, Belgijos, Islandijos, Japonijos, JAV . Virš 20 įmonių pareiškė norą dalyvauti tarptautinėje parodoje ir pristatyti savo investicinius projektus bei verslo galimybes. Parodoje bus galima susipažinti su Kauno, Klaipėdos, Šiaulių laisvųjų ekonominių zonų stendais, gauti Lenkijos, JAV ir kitų šalių informaciją apie verslą. Į renginį akredituota virš 50 žurnalistų iš Lietuvos ir užsienio.
„Investors‘ Forum“
Spalio 26 d. Muitinės muziejuje atidaroma fotomenininko Virgilijaus Jankausko paroda „Dingęs kraštas“. Atidarymo pradžia – 14 val.
V.Jankausko fotografijose užfiksuoti vaizdai iš vietų, kur kadaise būta Mažosios Lietuvos, o dabar šis kraštas priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.
„Kartu su istorikais bandėme ieškoti Mažosios Lietuvos pėdsakų ir ten gyvenančių lietuvininkų. Ką teko pamatyti ir užfiksuoti, sukėlė nepatirtą jausmą, kuris sakė, kad čia būta didingo krašto (...). Deja, visa tai virtę griuvėsiais“, - sako fotografas.
Tikimės, kad ši paroda pažadins mūsų vaizduotę ir paskatins susidomėjimą baltų žemių istorija, mūsų valstybės praeitimi, taip pat ir valstybės sienų bei muitinės istorija.
Ekspozicija parengta Lietuvos muitinei bendradarbiaujant su fotomenininko šeima. Jos fragmentai rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį buvo eksponuojami Muitinės departamento languose Gedimino prospekte. Parodą nuo spalio 29 d. nemokamai bus galima apžiūrėti Muitinės muziejuje (Jeruzalės g. 25, Vilnius).
Maloniai kviečiame į renginį žurnalistus ir visus, besidominčius Lietuvos istorija.
Muitinės departamentas
prie LR Finansų ministerijos
Komunikacijos skyrius
Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ planuoja teikti paraišką finansavimui iš Europos Sąjungos gauti pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“. Jeigu jūsų įmonės vairuotojams iki 2014 rugsėjo mėn. reikia įgyti 95 kodo kvalifikaciją, tai šis projektas yra kaip tik jums, nes pagrindinė jo veikla bus vairuotojų mokymai pagal 95 kodą. Jums siūloma galimybė gauti dalinį finansavimą šiems darbuotojų mokymams. Be to, jeigu jūsų darbuotojus domina kitokio pobūdžio mokymai – juos taip pat galima nurodyti ir dalinai finansuoti.
Norime plačiau informuoti apie numatytą dalyvavimo projekte procedūrą:
* Projekto teikėja yra asociacija „LINAVA“;
* Jūsų įmonė taps projekto partneriais ir siųs darbuotojus į mokymus;
* Jūsų įmonė turi pateikti visus reikiamus dokumentus iki spalio 31 d. Nurodytus dokumentus privaloma pateikti pagal ES projektų finansavimo reikalavimus;
* Paraiškos pateikimo metu (paraiška bus teikiama 2012-12-01) neturėti įsiskolinimų VMI ir SODRAI;
* Įmonės nuostoliai negali viršyti 50% jos turimo kapitalo;
* Mokymai vyks įvairiuose Lietuvos miestuose ir tuose mokymo centruose, kurie pasiūlys mažiausią mokymų kainą;
* Mokymai vyks nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2014 m. rugsėjo pab.;
* Su Jumis bus suderintas individualus įmonės darbuotojų mokymų tvarkaraštis ir parinktas tinkamiausias laikas, neatitraukiant visų darbuotojų nuo darbo vienu menu;
* Jūsų įmonė taip pat turi užpildyti pridedamą darbuotojų sąrašą kartu su mokymais, kokių jiems reikės.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:
1. Įmonės įstatų kopija (apvalus antspaudas, „kopija tikra“ antspaudas, vadovo vardas, pavardė, pareigos, data ir parašas). PASIRAŠYTI VISI LAPAI!
2. Laisvos formos raštas apie vidutinį-sąrašinį darbuotojų skaičių (pridedame rašto formą)
3. 2011 metų balansas (apvalus antspaudas, „kopija tikra“ antspaudas, vadovo vardas, pavardė, pareigos, data ir parašas)
4. 2011 metų pelno-nuostolių ataskaita (apvalus antspaudas, „kopija tikra“ antspaudas, vadovo vardas, pavardė, pareigos, data ir parašas)
5. Užpildyta pridedama lentelė apie įmonės darbuotojų mokymų poreikį (galite atsiųsti el.paštu, nereikia pasirašyt)
Visus dokumentus prašome siųsti VšĮ „Consensus Europae“, Šv.Ignoto 5, 01144 Vilnius. Ant voko užrašykite „DOKUMENTAI DALYVAVIMUI ES PARAMOS MOKYMAMS PROJEKTE“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pasaulio bankas ir tarptautinė finansinė korporacija „Doing Business“ sudarė pasaulio šalių reitingą, kuris atspindi kokio lygio sunkumai laukia verslo įvairiose šalyse. Iš viso buvo įvertintos 185 pasaulio šalys.
Šalys buvo vertinamos pagal 10 kriterijų, kurie svarbūs steigiant ir vystant savo verslą.
Verslo pradžia (procedūrų skaičius, trukmė kol įkuriamas verslas, kaina);
Darbas su statybų leidimais (procedūrų skaičius, trukmė, kaina);
Elektros energijos gavimas (procedūrų skaičius, trukmė, kaina);
Turto registravimas (procedūrų skaičius, trukmė, kaina);
Paskolos gavimas (kredito informacija, teisinė apsauga);
Investuotojų apsauga (informacijos apsauga, vadovų atsakomybė);
Mokesčiai (mokesčių kiekis, dalis tenkanti mokesčiams);
Prekyba su užsieniu (dokumentacija, gabenimų laikas, kaina);
Sutarčių vykdymas;
Nemokumo sprendimai (bankroto bylų sprendimo laikas, liekamoji vertė, kaina);
Lietuva šiame reitinge užėmė 27 vietą ir aplenkė tokias valstyves kaip Šveicarija, Austrija, Prancūzija, Liuksemburgas. Lentelėje pateikiame 10 pirmų pozicijų ir Baltijos šalių bei Muitų sąjungos valstybių užimtos vietos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|