2012-09-27
Krovinių pervežimo versle šiuo metu didžiąją rinkos dalį apglėbę stambios krovinių pervežimo įmonės ir mažiesiems vežėjams lieka rinkos „trupiniai“. Domimės, ar gana gausiai užpildytoje Lietuvos krovinių pervežimo rinkoje dar yra galimybių ir perspektyvų smulkių vežėjų plėtrai.
Mažųjų rinkos dalis sparčiai mažėja
Pradėkime nuo to, ką vadiname smulkiomis įmonėmis. Šiuo atveju vieningos griežtos formuluotės nėra, bet apibendrinant skirtingų šaltinių duomenis galima būtų teigti, kad Lietuvoje smulki krovinių pervežimo įmonė yra ta, kuri valdo iki 10 vilkikų autoparką, joje dirba iki 20 darbuotojų, o metinės pajamos – neviršija 5 mln. litų.
Ekonominio sunkmečio periodu vidutinio dydžio įmonės buvo stabilesnės nei stambiosios, nes pastarosios savo plėtrą finansuodavo skolintais pinigais. Šiuo metu vidutinės įmonės neretai pereina į stambesniųjų kategoriją, o mažos (1-5 mln. Lt) – į vidutinių kategoriją. Įmonių riziką vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ ekspertas Romualdas Trumpa pastebi, kad šiuo metu transporto įmonių koncentracija stiprėja ir mažoms įmonėms lieka mažesnė rinkos pyrago dalis. Be to, ženkliai sumažėjo rinkos naujokų, kurie iš smulkių įmonių tapo vidutinėmis. Vis daugiau naujų įmonių taip ir lieka smulkiųjų gretose.
Kelių transporte didžiausias įmonių steigimo bumas buvo 2006-2007 m., o 2010- 2011 m. steigimas lėtėjo. Sausumos transporte absoliuti dauguma didžiųjų ir vidutinių įmonių veikia 10 ir daugiau metų, todėl naujokams įsibrauti į šią profesionalių senbuvių rinką gana sudėtinga. Tai patvirtina ir ilgametę patirtį transporto versle dirbantis „Ekosig“ vadovas Sigitas Česnavičius. Anot jo, su pirmais-antrais metais įsikūrusiomis įmonėmis visi dirba labai atsargiai ir neskuba pasitikėti.
Nors transportas dar ilgai išliks tokia šaka, kurioje duonai gali užsidirbti ne tik stambios, bet ir vidutinės bei smulkios įmonės, pastarojo meto tendencijos rodo, kad smulkios krovinių pervežimo įmonės vis dažniau apsiriboja turimu statusu ir augimą vysto mažai. Dauguma „jaunų” įmonių, kurios turi didelę apyvartą (virš 25 mln. Lt) ir įsteigtos per paskutinius dvejus metus (2010-2011) iš tiesų yra atsiradusios dėl reorganizacijų. „Credit reform Lietuva“ duomenimis, kelių transporte per pastaruosius dvejus nežymiai pasikeitė naujokų dalis tarp tų įmonių, kurios turi apyvartą iki 1 mln. Lt., tačiau smarkiai išaugo tarp smulkių įmonių, kurios siekė 0,5 -1,0 mln. Lt. apyvartą ir ypač nesiekiančių 0,5 mln. Lt. apyvartos. Per 2009 – 2011 m. tarp tų įmonių, kurios įsteigtos per pastaruosius 5 metus, proporcijos beveik nepasikeitė.
„Transportas – tai ne vaistinės, degalinės, ar maisto prekyba. Ten vyksta kitokia koncentracija – naujų įmonių steigiasi mažai, o esamas iš rinkos išstumia didžiosios įmonės. Transporte (ypač kelių transporte ir ekspedijavime) įmonių steigimas, augimas ar bankrotai vyko ir vyks. Didžiąją rinkos augimo dalį pasiima stambios ar vidutinės įmonės. Dalis vidutinių tampa stambiomis įmonėmis, ko kituose sektoriuose beveik nevyksta,“ – konstatavo R, Trumpa. Eksperto nuomone, sulėtėjusį smulkių įmonių augimą įtakojo keturios pagrindinės priežastys:
Įėjimo į rinką barjerai išaugo. Seniai praėjo tie laikai, kai kiekvienas norintis, neturėdamas savo kapitalo, galėjo išsipirkti vilkikus.
Užsakovo komfortabilumas. Užsakovams dažnai patogiau dirbti su stambesnėmis įmonėmis.
Vidaus rinka. Naujokai dažnai pradeda veiklą vystyti vidaus rinkoje, kuri ganėtinai siaura. Krovinių srautai užsienyje augo (tranzitas, eksportas iš Lietuvos) ar bent pradėjo atsistatyti (importas į Lietuvą). O vidaus rinkoje pervežimų samdomu autotransportu labai sumažėjo. Per kelerius metus Lietuvos viduje padidėjo nuosavu transportu pervežamų krovinių dalis, o sumažėjo samdomo transporto dalis ir apimtys.
Patirtis. Per krizę stambios ir vidutinės įmonės įgijo daug vertingos patirties. Prieš krizę nemažai stambių įmonių bankrutavo, nes plėtra vyko skolintais pinigais. Šiuo metu stambių įmonių plėtra, nors kiek lėtesnė, bet tvaresnė.
Kiekvieną dieną turi kovoti dėl būvio
Pakalbinome smulkiuosius Lietuvos vežėjus, kaip jiems sekasi įgyvendinti savo įmonių plėtrą. S. Česnavičius, per šiuos metus įmonės parką išplėtęs dviem automobiliais, CargoNews teigė, kad šiuo metu visiems vežėjams plėtrą vykdyti nelengva dėl vis naujai sudaromų biurokratinių trikdžių, vis naujų reikalavimų, kurie apsunkina įmonių augimo galimybes. Jo teigimu, dar 2002 m. Lietuvoje veikė 25 verslą kontroliuojančios institucijos, o šiandien jų 6 kartus daugiau – net 150. „Kiekvieną dieną turi kovoti dėl būvio,“ – kalbėdamas apie padėtį transporto versle sakė S. Česnavičius. Jis pridūrė, kad norėdamas, jog įmonė išliktų rinkoje ir augtų privalai išsaugoti gerą reputaciją ir dirbti profesionaliai, tuomet vertins ir partneriai ir konkurentai.
Kalbinti smulkieji vežėjai, kaip didžiausias kliūtis jų verslo plėtrai įvardino neseniai VKTI keltą reikalavimą, kad transporto įmonės buveinės adresas sutaptų su veiklos vykdymo vieta, dideles TIR knygelių kainas, ETMK leidimų išdavimo tvarką, brangius privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisus.
Nepaisant transporto versle kylančių sunkumų, šio verslo perspektyvas ekspertai vertina palankiai. Smulkiosios įmonės, turės išmokti prisitaikyti prie kylančių iššūkių – svyruojančių kuro kainų, augančių draudimo tarifų, naujai apmokestinamų kelių… Lietuvos importas ir eksportas ir toliau didėja, sudarydamas palankias terpes krovinių pervežimo verslo plėtrai. Dėl naujų susitarimų dėl tarptautinių gabenimų leidimų, palengvės eksportas į Rusiją kai kurioms krovinių grupėms, kas gali tapti puikia terpia smulkiųjų vežėjų augimui.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-09-27
Rusgsėjo 28 d. Austrijoje ir Vengrijoje galios eismo apribojimai.
Austrijoje nuo 11:00 val. iki 23:00 val. A12 greitkelyje eismas tarp Vomp ir Schwaz abiem kryptim bus uždarytas. Remiantis „Medieninformation des Landes Tirol“, sunkvežimiai galės vykti A9 ar A10 greitkeliais arba per Šveicariją ar Prancūziją.
Po dalinio Brenner kelio atidarymo, kai kurie sunkvežimiai galės naudoti ROLA (Rollende Landstrase: kelių ir geležinkelių transportas) terminalą.
Kiti bus nukreipti į ASFINAG stovėjimo aikšteles ar į stovėjimo (rezervinę) juostą. Prašome atkreipti dėmesį į apribojimus galiojančius šalies keliuose, taip pat ir į vairavimo draudimus naktį.
Vengrija
Vengrija pranešė IRU, kad nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. 16:00 val. iki 2012 m. spalio 08 d. 06:00 val. dėl kelio remonto darbų yra apribojamas eismas kelyje 86 (E65) į Csorna.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vakar uostamiestyje buvo pasirašyta AB “Lietuvos geležinkeliai” ir UAB “VPA Logistics” bendradarbiavimo sutartis, kuria duotas startas realiai įgyvendinti kuriamo Klaipėdos viešojo logistikos centro (KVLC) projektą.
Jau nuo kitų metų pradžios privataus sektoriaus – “VPA Logistics” – logistikos centras bus naudojamas ir kaip viešosios partnerystės su “Lietuvos geležinkeliais” objektas. Per keletą metų greta jo bus pastatytas AB “Lietuvos geležinkeliai” logistikos centras su dviem šaudyklinių traukinių terminalais šalia “Draugystės” geležinkelio stoties.
KVLC gerokai pagreitins ir padidins konteinerinių krovinių gabenimą, jo apimtį iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos kompanijų ir į jas. Šis centras leis sutaupyti mažiausiai 25 mln. litų vien geležinkelio teikiamų paslaugų sąnaudų, sumažins geležinkelio mazgų apkrovą pačiame uoste, pagerins logistikos paslaugų kokybę ir bus svarbus ekonominis variklis ne tik Klaipėdai, bet ir visam Vakarų Lietuvos regionui.
Finišo tiesioji
Vakar uostamiestyje pristatant KVLC projekto koncepciją ir įgyvendinimą labiausiai akcentuota, kad toks centras Klaipėdai jau seniai buvo būtinas ir kad jo statyba tik po keliolikos metų tapo realybe. Pasak susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako, prie projekto įgyvendinimo labai daug prisidėjo AB “Lietuvos geležinkeliai”.
“Ilgai judėjome, bet dabar esame finišo tiesiojoje. Lietuva yra krovinių tranzito valstybė tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės Europos valstybių, todėl logistikos centro atsiradimas taps didžiuliu postūmiu plėtojant logistinius projektus. Dabar kroviniai gabenami daug lėčiau ir brangiau, nes uosto infrastruktūra nėra pritaikyta ypač dideliam jų kiekiui geležinkeliais gabenti, todėl kroviniai yra perskirstomi. O logistikos centras būtų ta vieta, į kurią visi konteineriniai kroviniai judėtų, čia būtų sandėliuojami ir perkraunami. Taigi šis intermodalinis logistikos centras leis ir greičiau, ir ekonomiškiau gabenti krovinius”, – kalbėjo R.Vaštakas.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas taip pat pripažino, kad intermodalinis krovinių terminalas labai svarbus Klaipėdos regionui, nes krovai uoste vis didėjant logistikos centras leis efektyviau išnaudoti uosto pajėgumą.
AB “Lietuvos geležinkeliai” generalinis direktorius Statys Dailydka pasidžiaugė, kad jau galima drąsiai sakyti, jog pasirašius sutartį su pirmuoju privačiu logistikos centru šalia uosto pradės veikti naujas šaudyklinis krovininių traukinių terminalas, kuris garantuos sklandesnį, greitesnį ir patogesnį krovinių gabenimą. “Dabar apie 80 proc. konteinerinių krovinių iš uosto vežami automobiliais, o kita dalis – geležinkeliais. Tokia situacija neatitinka ir Europos Sąjungos direktyvų, tad logistikos centro statybų būtinybė tik dar labiau padidėja. Turėdami sausumos konteinerių terminalą sutaupysime laiko formuodami traukinių sąstatus, mažės ir aplinkos tarša. Galų gale bus sukurta naujų darbo vietų, nes apskaičiuota, kad viena darbo vieta logistikos terminale papildomai sukuria dar septynias vietas. Ekonominė nauda bus didžiulė”, – pabrėžė S.Dailydka.
“Lietuvos geležinkelių” vadovas padėkojo Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių merams už geranorišką bendradarbiavimą sprendžiant biurokratines KVLC projekto procedūras.
Terminalai paspartins darbą
Planuojamas KVLC intermodalinio terminalo plotas – 5 ha, jame bus įrengta 1600 TEU konteinerių saugojimo aikštelė. Projekto vertė – apie 80 mln. litų. Per pirmąjį projekto įgyvendinimo etapą bus naudojamasi UAB “VPA Logistics” terminalu, kuris pradės veikti jau nuo spalio. Šiais metais jame planuojamos ir papildomos investicijos – nutiesti dar vieną geležinkelio atšaką. AB “Lietuvos geležinkeliai” šiuo terminalu ketina pradėti naudotis nuo kitų metų pradžios.
Per antrąjį etapą 2013-aisiais bus parengtas šalia “Draugystės” geležinkelio stoties pietinėje dalyje esančio būsimo KVLC terminalo techninis projektas. Tais pačiais metais numatoma patvirtinti ir šiaurinėje dalyje greta minėtos geležinkelio stoties esančios teritorijos detalųjį planą.
Logistikos centro įrengimo būtinybę demonstruoja ir tai, kad po ekonomikos krizės ima sparčiai atsigauti konteinerių perkrovimo apimtis Klaipėdos uosto konteinerių terminaluose. 2011 metais buvo viršyti iki tol rekordinių 2008-ųjų rezultatai ir perkrauta daugiau kaip 382 tūkst. TEU.
Tačiau AB “Lietuvos geležinkeliai” konstatuoja, kad riboti Klaipėdos uosto ir ten esančių konteinerinių terminalų pajėgumai išvežti krovinius geležinkeliais buvo plėtojami ypač vangiai. Tuo metu Klaipėdos uostas prognozuoja nemenką konteinerių perkrovimo apimties didėjimą, todėl neinvestuojant į infrastruktūros plėtrą geležinkeliais išvežamų konteinerių dalis tik mažės. Gausėjant krovinių, išgabenamų sunkvežimiais, dar labiau padaugės sunkiasvorio transporto Lietuvos keliuose, o tai didins jo keliamą neigiamą poveikį aplinkai.
Tad AB “Lietuvos geležinkeliai” plėtojamas KVLC projektas, kurį įgyvendinant bus pastatyti konteineriniai sausumos terminalai šalia “Draugystės” geležinkelio stoties, leis taikyti tikrąją šaudyklinių traukinių koncepciją. Kitaip tariant, konteinerinis sąstatas kursuos iš taško A į tašką B ir taip bus galima apytiksliai net 48 val. – iki 8-10 val. – sumažinti konteinerių išgabenimo iš uosto laiką. Ir klientai sutaupys laiko, ir kelis kartus efektyviau bus išnaudojamas turimas vagonų parkas.
Įgyvendinus KVLC projektą konteineriai autotransportu bus greitai nuvežami į intermodalinius terminalus, pakraunami į jau užsakytas traukinių platformas ir gabenami toliau. Tokia sistema leis atlaisvinti geležinkelius ir pačioje uosto teritorijoje, tad krovos įmonės naudodamosi KVLC paslaugomis galės efektyviau perskirstyti krovinius.
Siekiant užtikrinti glaudų ekonominį bendradarbiavimą dėl krovinių tranzito per Lietuvą, KVLC, jau padėti partnerystės pagrindai Kinijoje, Kazachstane. Sausumos krovinių terminalo paslaugos dar labiau paspartins krovinių judėjimą iš Baltarusijos, Ukrainos, kitų valstybių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-09-26
Š.m. rugsėjo 21 d., AB “Lietuvos geležinkeliai” buveinėje, įvyko pirmasis Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos LINEKA ir Švedijos tarptautinės ekspeditorių asociacijos SIFA atstovų susitikimas. Susitikimo metu pasidžiaugta švedų iniciatyva susitikti bei parodytu susidomėjimu Lietuvos kompanijų teikiamomis paslaugomis.
Svečius šiltai pasveikino ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius energetikos ir transporto politikos klausimais Vytautas Naudužas.
Susitikimo metu pristatyti Viešųjų logistikos centrų projektai, šaudyklinio konteinerinio traukinio “Vikingas” projektas ir numatoma jo plėtra į Skandinavijos šalis bei Juodosios jūros regioną, taip pat ir kitos asociacijos LINEKA narių teikiamos paslaugos.
Svečių delegacijos vadovas, Lietuvos garbės konsulas Švedijoje – Ingmar Ingstad, domėjosi konteinerinio traukinio „Viking train“ pervežimų galimybėmis, išreiškė susidomėjimą Viešaisiais logistikos centrais bei aktyviai dalyvavo diskusijoje dėl Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo galimybių.
Ateityje planuojama organizuoti antrąjį asociacijos LINEKA ir asociacijos SIFA atstovų susitikimą, kurio metu bus aptariamos tolimesnio tarpusavio bendradarbiavimo perspektyvos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-09-25
Nuo 2013 m. Rusijoje buvo planuojama iš sunkesnių nei 12 t. transporto priemonių rinkti kelių mokesčius. Panašu, kad šie planai nukeliami dar bent metams.
Rusijos transporto ministerija informavo, kad reikiama infrastruktūra yra neparuošta ir 50 tūkst. km., kuriuose buvo planuojam imti mokesčius, kol kas lieka neapmokestinti.
Buvo rekomenduojama rinkti po 3,5 rublio už vieną km., tačiau kol kas jokie dokumentai neparuošti ir nepatvirtinti. Keliuose taip pat turėjo atsirasti elektroninės mokesčių surinkimo sistemos, kurios būtų suderintos su „GLONASS“ prietaisais.
Ekspertai jau dabar kalba, kad ir 2014 m. ši sistema dar gali neveikti. Pati elektroninė sistema dar nesukurta, reikia pasirašyti koncesijos sutartį. Surasti kompaniją šiam projektui ir su ja susitarti dėl sąlygų gali užtrukti nuo 4 iki 6 mėnesių. Pasirašius sutartį gali prireikti 2 metų sistemos projektavimui ir jos įvedimui, dokumentacijos tvarkymui, pajungimui prie telekomunikacinių tinklų.
Skaičiuojama. Kad įvedus šį mokestį vežėjų paslaugos gali pabrangti apie 10 proc. Tai automatiškai pabrangins ir prekes vartotojams. Standartinis vilkikas per metus nuvažiuoja apie 100 tūkst. km. Kelių mokestis tokiai transporto priemonei siektų iki 350 tūkst. rublių (apie 30 tūkst. Lt.). Taip pat Rusijos vežėjams yra taikomi transporto ir utilizacijos mokesčiai, bei jie turi mokėti kuro akcizą. Šiuo metu išlaidos transportui Rusijoje sudaro apie 15-20 proc. prekės kainos. Vakarų Europoje šis rodiklis siekia apie 7-8 proc.
Rusijos biurokratai visiškai nesibaimina, kad tokie mokesčiai gali sužlugdyti jų vežėjų verslą. Jų nuomone , tai yra visiškai normali praktika visame pasaulyje. Tokie mokesčiai paskatins ekonomiškesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių pirkimą, o surinktos lėšos bus skirtos kelių infrastruktūrai gerinti, kurią labiausiai ir gadina sunkiasvorės transporto priemonės.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. rugsėjo 20–21 d. Astanoje vyko Lietuvos ir Kazachstano Bendros kelių transporto komisijos posėdis, kuriame susitarta dėl leidimų skaičiaus Lietuvos vežėjams ir gabenimo rūšies nustatymo kriterijų.
Lietuvos vežėjai kitąmet gaus 4.500 dvišalių ir 600 trišalių leidimų kelionėms į Kazachstaną. Kartu Lietuvos vežėjams šiems metams bus skirta papildomai 100 Kazachstano leidimų krovinių vežimui į/iš trečių šalių.
Drauge su Susisiekimo ministerijos ir valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovais į derybas vyko ir Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius bei asociacijos sekretorius transporto politikai Gintautas Ramaslauskas.
Posėdžio pradžioje delegacijos pasikeitė statistine informacija apie užsienio prekybos bei krovinių vežimų apimtis tarp abiejų valstybių. Konstatuota, kad dvišaliuose vežimuose tarp Lietuvos ir Kazachstano dominuoja trečių šalių vežėjai, nes Lietuvos vežėjų dalis sudaro apie 25 proc., Kazachstano vežėjų – apie 18 proc.
Abi šalys sutiko, jog būtina imtis priemonių, kad sumažinti trečių šalių vežėjų dominavimą minėtuose vežimuose. Lietuvos delegacija pabrėžė, jog šiam tikslui pasiekti būtina išspręsti problemas, susijusias su vežimų rūšies nustatymu, kai kroviniai yra gabenami iš Lietuvos uostų bei terminalų.
Kazachstano delegacija laikėsi nuostatos, jog trečiųjų šalių kilmės prekes, net jeigu jos buvo atgabentos į Lietuvą jūrų, oro ar geležinkelio transportu, Lietuvos vežėjai į Kazachstaną turėtų vežti su trečių šalių leidimais. Lietuvos delegacijai pateikus išsamius paaiškinimus apie logistikos centruose vykdomas krovinių sandėliavimo, konsolidavimo bei kitas operacijas, bei argumentavus, jog tokių krovinių gabenimas iš Lietuvos į Kazachstaną yra dvišalis vežimas ir turi būti vykdomas su dvišaliais leidimais, derybose buvo pasiektas kompromisinis variantas dėl vežimų rūšies nustatymo. „Mūsų vežimų apimtys važiuojant į Kazachstaną nėra milžiniškos, tad leidimų kiekis pakankamas. O kaip ir derybose su Rusija svarbiausia, kad sutarta, kad pagrindiniu dokumentu, nustatant pervežimo rūšis, bus CMR važtaraštis“, – pažymi A. Kondrusevičius.
CMR pildymo ypatumai
Siekdamos, jog kontrolės metu būtų išvengta neaiškumų bei piktnaudžiavimų, Lietuvos ir Kazachstano delegacijos suderino šiuos reikalavimus dėl tarptautinio krovinių važtaraščio CMR pildymo:
jeigu važtaraščio punkte “Siuntėjas” (pavadinimas, adresas, šalis) ir punkte “Krovinio pakrovimo vieta ir data” pateikta informacija sutampa, tai toks vežimas vykdomas su dvišaliu leidimu. Šiuo atveju, informacijoje, pateiktoje punktuose “Atvykimas pakrovimui” ir “Atvykimas iškrovimui”, turi būti nurodyta susitariančių šalių pavadinimai (Lietuva, Kazachstanas);
jeigu aukščiau paminėta informacija tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR nesutampa, tai tokie vežimai turi būti vykdomi su trečių šalių leidimais.
Šalys susitarė, kad vykdant leidimų kontrolę, pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis vežimų rūšį, yra tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR. Šalys įsipareigojo pateikti aukščiau išdėstytą informaciją kontroliuojančioms tarnyboms ne vėliau kaip per 20 dienų nuo posėdžio protokolo pasirašymo dienos (rugsėjo 21 d.)
Lietuvos delegacija pakvietė Kazachstano atstovus atvykti į Lietuvą susipažinti su mūsų šalies tranzito ir logistikos infrastruktūra bei aptarti tolimesnes abiejų šalių vežėjų bendradarbiavimo galimybes. Tikimės, jog po šių susitikimų kitame Bendros komisijos posėdyje 2013 m. pavyks susitarti dėl vežėjams palankesnės leidimų naudojimo tvarkos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Rugsėjo 25−27 d. Vilniuje vyks 17-oji kasmetinė Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) organizuojama konferencija cigarečių kontrabandos, padirbinėjimo klausimais.
Konferencijoje dalyvaus ES valstybių, Kroatijos, Turkijos, Ukrainos, Rusijos, Moldovos muitinių bei kitų teisėsaugos institucijų, Europos Komisijos, OLAF, Pasaulio muitinių organizacijos atstovai. Konferencijoje taip pat dalyvaus OLAF generalinis direktorius Giovanni Kessler.
Konferencijos metu bus pristatyta 2011−2012 m. OLAF veikla, aptariami bendradarbiavimo rezultatai, keičiamasi geriausia patirtimi, diskutuojama aktualiausiomis su nelegalia cigarečių apyvarta susijusiomis temomis: cigarečių kontrabanda iš trečiųjų šalių, cigarečių kontrabanda oro transportu, neteisėta cigarečių gamyba, kovos su cigarečių kontrabanda iššūkiai 2012 m. ir kt.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Briuselyje pirmadienį organizuojamas masinis Belgijos vežėjų protestas. Vilkikai nepatenkinti šalį užplūdusia pigia darbo jėga iš Rytų Europos.
Šimtai Belgijos vežėjų pirmadienį rinkosi keliose skirtingose šalies vietose tam, kad vėliau jungtinėmis kolonomis judėtų į šalies sostinę, kur turėtų vykti visos Belgijos sunkvežimių vairuotojų protestas prieš tai, ką jie vadina uždarbių dempingu. Anot belgų vežėjų, rytų europiečiai šalyje dirba už atlyginimus, kurie negali tenkinti Vakarų Europos vairuotojų.
„Rinkitės mus dėl lygybės. Anksčiau taip ir buvo daroma, dirbome kokybiškai ir buvome gerai apmokami. Dabar vairuotojai iš Rytų Europos dirba už 50 euro centų už kilometrą. Tai baisu. Mes negalime dirbt už tokį užmokestį, mūsų kaina už kilometrą privalo būti bent du eurai“, – mano Vežėjų profesinės sąjungos narys Dirkas Segersas.
Pasak Belgijos vežėjų, nuo metų pradžios šalyje bankrutavo jau per šimtą privačių kompanijų, daugiausia tų, kuriose firmos savininkai ir vairuotojai yra tie patys žmonės. Belgų vairuotojai teigia nesą nusiteikę prieš darbuotojus iš Rytų Europos. Priešingai, norima, jog šiems žmonėms būtų sąžiningai mokami Belgijos įstatymus atitinkantys atlyginimai bei teikiamos socialinės garantijos, kurių išvengia firmos, savo verslus perkėlusios į Rytų Europos šalis, kur socialinės apsaugos reikalavimai nėra tokie aukšti.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Hanoveryje tarptautinėje komercinio transporto parodoje “Euro 6″ emisijos standartą atitinkančių vilkikų savininkai išgirdo gerą žinią. Kaip ir buvo tikimasi, jiems bus sumažinti kelių mokesčiai.
Tiesa, apie tai kol kas prabilo tik Vokietijos transporto ministras Peteris Ramsaueris. Jis patvirtino, kad nuo kitų metų spalio 1 d. visoje Vokietijoje naujausiams vilkikams bus pritaikyti mažesni tarifai. Ministras kol kas negalėjo tiksliai pasakyti kiek euro centų šis mokestis bus pigesnis jei lygintume jį su “Euro 5″ vilkikams taikomu mokesčiu, tačiau pažadėjo, kad nauji tarifai leis vežėjams sutaupyti ir kompensuos investicijas į “Euro 6″ vilkikus.
Vokietijos vežėjai įsitikinę, kad naujasis mokestis turėtų būti bent 4 euro centais už vieną km. mažesnis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Rusijos pareigūnai neatmeta galimybės reikalauti, kad bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” sumažintų geležinkelio tarifus Kaliningrado kryptimi. Savo ruožtu Lietuvos bendrovė irgi tikisi, kad Rusija laikysis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimų ir netaikys diskriminacinių tarifų.
“Mes gerbiame ir laikomės PPO reikalavimų. Čia tema yra baigta. Manau, kad ir Rusija gerbs PPO – tuomet mums bus labai gerai”, – sakė “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.
Rusijos Ekonominės plėtros ministerijos derybų departamento direktorius Maksimas Medvedkovas susitikime su Kaliningrado srities verslininkais bei regioninės vyriausybės nariais pareiškė, kad galima pradėti svarstyti galimybę sumažinti “Lietuvos geležinkelių” pervežimų Kaliningrado kryptimi tarifus, kurie, kaliningradiečių vežėjų nuomone, yra “diskriminuojamai aukšti”, pranešė portalas rugrad.eu.
M.Medvedkovas leido suprasti, kad geležinkelio pervežimų tarifų skirtumai į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus gali būt peržiūrėti atsižvelgiant į Rusijos narystę PPO.
“Visai įmanoma, susipažinus su sutartimis ir sąskaitų faktūrų tarifų nustatymu, pasiekti jų peržiūrėjimo. Mes galėsime pareikšti, kad tokia Lietuvos pozicija neatitinka PPO normų, todėl reikalausime suvienodinti sąlygas”, – sakė M.Medvedkovas.
Be to, pasitarime buvo svarstomas Rusijos vidaus ir tarptautinių geležinkelio tarifų suvienodinimo klausimas.
Pagal sutartis su PPO, “Rusijos geležinkelių” paslaugos turi kainuoti vienodai tiek užsienio, tiek Rusijos bendrovėms, ir šiuos įsipareigojimus Rusija turi įvykdyti iki 2013 metų, tačiau kokiu būdu tai bus daroma, kol kas nežinoma.
Neoficialiai teigiama, kad “Lietuvos geležinkelių” tarifai į Kaliningradą yra mažesni nei toks pats atstumas traukiniu kainuotų Rusijoje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” sausį-rugpjūtį vežė 32,376 mln. tonų krovinių – 8,4 proc. mažiau nei pernai tais pačiais mėnesiais.
Tarptautiniais geležinkelių maršrutais vežtų krovinių palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 7,2 proc. iki 23,7 mln. tonų, vidaus – 11,7 proc. iki 8,7 mln. tonų, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.
Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – “Lietuvos geležinkelių” vežtų krovinių padaugėjo 9,8 proc., o palyginti su 2011-ųjų rugpjūčio mėnesiu – 2 proc. iki 4,63 mln. tonų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-09-24
Belgijos vežėjų asociacija FEBETRA parnešė IRU, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. (pirmadienį) Belgijoje vilkikų vairuotojai planuoja demonstraciją, dėl kurios gali sutrikti eismas.
10 val. 30 min. sunkvežimių vilkstinės išvyks iš penkių stovėjimo aikštelių ir pakeliui į mitingo vietą Briuselyje (Heysel) judės šiais greitkeliais:
• E40 – išvykimas Liege ir Gent;
• E19 – išvykimas Antwerpen ir Nivelles;
• E411 – išvykimas Namur.
Likus 50 km iki Briuselio, demonstracijos dalyviai sumažins važiavimo greitį iki 50 km/h. Atvykimas
planuojamas 11val. 30 min. Galimi eismo sutrikimai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Neseniai vykusiose Lietuvos ir Rusijos derybose dėl trišalių ir dvišalių leidimų kvotos buvo pasiektas svarbus susitarimas Lietuvos vežėjams. Susitarta dėl tikslaus dvišalio leidimo traktavimo, kuris turėtų palengvinti Lietuvos vežėjų darbą. Nuo šio pyrago savo dalį atsirieks ir Lietuvos terminalai.
Pagal naująją tvarką į Lietuvos uostus jūra atvykę arba terminaluose į vilkikus pakrauti kroviniai nuo šiol bus gabenami su dvišaliais leidimais. Tai reiškia, kad turėtų išaugti Lietuvos terminalų teikiamų paslaugų paklausa. Čia atvykę kroviniai galės būti kraunami į vilkikus ir siunčiami į Rusiją nesibaiminant, kad pasienyje bus pareikalauta trišalio leidimo. Iš esmės vežėjams gabenantiems prekes iš Europos į Rusiją ir neturintiems trišalių leidimų tereikia atsivežti krovinį į Lietuvą, jį iškrauti terminale ir perkrauti į kitą transporto priemonę. Visa tai turi atsispindėti krovinio dokumentuose. Taigi, atrodo, kad logistikos terminalų paslaugų paklausos ir įkainių padidėjimas yra neišvengiamas, bet ką apie tai mano šio verslo profesionalai.
Ar daugės logistikos terminalų?
Sakoma, paklausa iššaukia pasiūlą, todėl pasidomėjome, ar paprastesnis leidimų traktavimas gali iššaukti didesnę sandėlių ir terminalų paklausą Lietuvoje. Tarptautinės kompanijos UAB „Schenker” vykdančiojo direktoriaus Edmundo Daukanto nuomone, naujas leidimų traktavimas neturės didelio poveikio sandėlių ir terminalų verslui. „Bet kokie susitarimai su Rusija nėra ilgalaikiai ir vien remtis jais yra pakankamai rizikinga. Rusija – tai tokia šalis, kuri sunkiai prognozuojama.“ – sakė E. Daukantas. Jo teigimu, UAB „Schenker” yra amžinai auganti įmonė, todėl jos plėtra planuojama nuolat, nepriklausomai nuo vežėjų susitarimų Rusijoje. Šiai pozicijai pritarė ir UAB „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius, kurio vadovaujamos įmonės sandėlių tik dėl derybų Rusijoje padaugėti taip pat neturėtų. „Apie plėtrą mes visada galvojame. Mes ruošiamės atidaryti naują sandėlį maždaug 2014 m., o sprendimas dėl leidimų traktavimo mūsų plėtros planų neįtakoja. Kalbant apie leidimų traktavimą, manau, buvo grįžta prie normalios tvarkos ir bet koks palengvinimas darbe su Rusija gerina ir mūsų verslo situaciją,“ – situaciją apibendrino A. Bertašius.
Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ vadovas Tautginas Sankauskas džiaugėsi nauja leidimų traktavimo tvarka sakydamas, kad dėl šio sprendimas išloš visi: tiek logistai, tiek vežėjai, tačiau sprendimas bus naudingiausias Rusijos krovinių gavėjams. Apibendrindamas T. Sankauskas paminėjo, kad viskas pasisuko gerąja linkme ir logistikos verslui atsivers naujos galimybės, o rinkos dalyviams beliks jomis pasinaudoti.
Kainos gali kilti, tačiau ne dėl leidimų
Iškilusi paslaugų paklausa neretai koreguoja prekių ir paslaugų kainas. Ar nenutiks taip, kad po derybų Maskvoje, išaugs sandėliavimo ir terminalų paslaugų kainos? A. Bertašius atskleidė, kad kainos augti gali, tačiau joms įtaką gali turėti ne derybų sprendimai, o kiti faktoriai. „Sandėliavimo paslaugų kainas labiausiai įtakoja užimtumas. Kadangi šiandien Lietuvos sandėliai artėja prie maksimalaus užimtumo, tai kainos po truputėlį gali augti. Nežinome, kiek tas paslaugų poreikio augimas tęsis, todėl negalime prognozuoti ir tikslaus kainų augimo,“ – pasakojo UAB „Rhenus Svoris“ vadovas. Anot jo, jei paklausa toliau augs tokiu greičiu, brangesnės sandėliavimo paslaugos gali būti jau po metų.
E. Daukantas kainodaros situacija vertino per konkurencingumo prizmę. Anot jo, šiuo metu Lietuva gali tapti patrauklesnė konkuruojančių šalių atžvilgiu, o kainų augimas tą patrauklumą iš karto numažintų. „Vargu ar mūsų verslo specialistai rizikuotų didinti kainas, vien dėl to, kad jiems paprasčiau su vežėjų leidimais Rusijos kryptimi,“ – sakė E. Daukantas.
Kita medalio pusė
Jau ne pirmus metus Rusija propaguoja savo šalies vežėjus. Vienos priemonės būna efektyvesnės, kitos ne tokios naudingos jų vežėjams, tačiau visas tas kliūtis užsienio vežėjai sugeba įveikti ir toliau sėkmingai dirba Rusijos rinkoje.
Supaprastinus krovinių judėjimą į Rusiją ir padidinus dvišalių leidimų naudojimą, ateityje gali nutikti taip, kad trišalių leidimų vežėjai beveik nenaudos arba bent jau neišnaudos jiems suteiktos kvotos. Visi yra įpratę šiuos leidimus saugoti kaip savo akį, nes tai yra garantuotas bilietas į Rusijos teritoriją.
Ar nenutiks taip, kad begalinis jų saugojimas atsigręš prieš užsienio vežėjus? Lietuva su Rusija susitarė dėl leidimų trims metams į priekį. Galbūt per tuos ateinančius metus rusai įsileis visus Lietuvos vežėjų krovinius su dvišaliais leidimais, o trišaliai liks nepanaudoti, tuomet tai būtų stiprus argumentas mažinti jų išduodama kiekį Lietuvai. O sumažinus ar išvis panaikinus trišalius leidimus vėl bus galima grįžti prie senosios dvišalių leidimų traktavimo praktikos kuomet aišku tiek, kad niekas neaišku ir taip žlugdyti Lietuvos vežėjų verslą uždarius Rusijos rinkos duris.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kitais metais Lietuvos vairuotojai turėtų išbandyti, kaip šalies keliuose veikia pirmieji penki automobilių tikrinimo vartai, kurie skenuos automobilių numerius ir tikrins, ar jie drausti, techniškai tvarkingi, kiek sveria, kokiu greičiu važiuoja ir kitus parametrus.
Analogiški patikros vartai jau keletą metų veikia Čekijoje, o šios šalies policininkai skaičiuoja, jog dėl naujų sistemų avaringumas Prahoje sumažėjo apie 30 proc., taip pat apie 40 proc. sumažėjo pavagiamų automobilių, nes nauja sistema pagal valstybinius numerius padeda susekti, kur keliauja vogta transporto priemonė.
„Po vizito į Čekiją atsakėme į kilusius klausimus ir nebeliko abejonių, kad tokios sistemos veikia. Vien aplink Prahą yra įrengtos 25 tokios patikros vietos su svarstyklėmis ir 50 vietų Prahoje veikia su sektoriniu greičio matavimu. Pamatėme, kad tai yra ganėtinai paprasta sistema, kuri yra ištobulinta. Nuo spalio 1 dienos čekai vairuotojams pažeidėjams galės skirti baudas ne tik už viršytą greitį, bet ir už vežamą viršsvorį, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis. – Iki spalio 1 d. buvo daroma taip: už kelių šimtų metrų nuo svarstyklių stovėdavo policija, kuri kompiuteryje pamatydavo, kuris automobilis vežė viršsvorį, netgi kurio ašis buvo perkrauta, ar viršijo greitį ir jie buvo stabdomi bei baudžiami.“
Lietuvoje iš pradžių automobilių patikros vartai veiks analogišku principu: kol bus keičiami teisės aktai ir kuriama sistema, kaip duomenys iš naujųjų įrenginių pateks policijai, Valstybinei kelių transporto inspekcijai, Draudikų biurui, techninių apžiūrų centrams ir kitoms institucijoms, toliau nuo vartų stovės pareigūnai ir gavę informaciją apie, pavyzdžiui, greičio viršijimą ar viršsvorį, pažeidėjus stabdys bei skirs baudas. Kai sistema bus paruošta veikti automatizuotai ir baudos galės būti skiriamos nuotoliniu būdu, bus pradėta diegti didžioji tokios patikros sistemos dalis.
„Lietuvoje padėtis kol kas nepasikeitė: planuojame įrengti apie 5 taškus, kurie bus eksploatuojami apie trejus metus, o pakeitus teisės aktus, bauda galės būti skiriama automatiškai, – sako E. Skrodenis. – Manau, kai tie penki projektai pradės veikti, pasikeis teisinė aplinka, susiformuos procesas ir veikimo schema, duomenų bazės bus pritaikytos, nekils jokių problemų ir Vilniaus, Kauno miestams tokias sistemas įsirengti, nes kol kas jos yra planuojamos tik tarpmiestiniuose keliuose.“ Vėliau bus įrengtos dar 8 patikros vietos prie Kauno ir 1 – prie Vilniaus, o vėliau – ir likusios iki 100 patikros vietų.
Kitų metų pradžioje planuojama parengti konkursinę medžiagą ir paskelbti tarptautinį konkursą, jam pasibaigus, prasidės patikros vartų diegimas. Skaičiuojama, kad vienas patikros punktas gali kainuoti apie 1 mln. litų. Pirmuosius penkis patikros vartus planuojama diegti iš Kelių priežiūros plėtros programos. Fotoaparatus pakeis kameros, planuojami ir 3D įrenginiai. Greitį viršijančius automobilius fiksuos ne fotoaparatai, kaip dabar, o vaizdo kameros.
„Veikimo principas yra toks: 300 m – 2 km atstumu stovi dvi kameros, kurios pravažiuojantį automobilį užfiksuoja, tuomet sistema padalina atstumą iš laiko ir gauna vidutinį greitį. Duomenis apie laiką sistema gauna iš palydovo, nes kiekviena sekundė yra aktuali. Taigi, įrengiami ne fotoaparatai kaip dabar, o kameros, kurios veikia infraraudonaisiais spinduliais. Šios sistemos gali būti įrengiamos avaringose ar kitaip pavojingose gatvėse, – pasakoja E. Skrodenis. – O filmuojama tokiu principu: kamera eismą suskaido kadrais, iš jų iškerpa automobilio numerį, kuris keliauja į duomenų bazes. Galima jį nukreipti į draudikų, į ieškomų automobilių ir kitas duomenų bazes. Jei nustatomas pažeidimas, numeris keliauja į atitinkamą instanciją, jei ne – ištrinamas.“
Pasak jo, tikimasi, kad šios sistemos Lietuvoje padės sumažinti ne tik avarijų, pavagiamų automobilių kiekius, bet ir atgrasys pažeidėjus vežti viršsvorį šalies keliais bei juos gadinti padarant vėžes.
„Krovininis automobilis gali sverti iki 40 tonų, jei jis sveria daugiau ir važiuoja nesusimokėjęs, tai reiškia, kad jis gadina kelius ir yra pažeidėjas, o dėl to keliuose atsiranda vėžės, kenčia vairuotojai, kurie mano, kad nekokybiškai buvo atlikti kelio tiesimo ar remonto darbai. Šios problemos sprendimai gali būti du: arba toleruoti kelių gadinimą ir nuolat lietu asfaltą, arba įrengti patikros punktus“, – mano E. Skrodenis.
Vidutiniškai kasmet Valstybinė kelių transporto inspekcija per netikėtus patikrinimus pasveria apie 5,5 tūkst. automobilių ir apie 1,7 tūkst. vairuotojų gauna baudas. Tačiau vien keliu „Via Baltica“ per vieną dieną pravažiuoja daugiau nei 5 tūkst. automobilių.
„Daugiausia pažeidimų paprastai yra ten, kur didžiausi automobilių srautai, pavyzdžiui, važiuojant Kauno link ir Klaipėdos link. Tačiau pažeidimai vyksta ir pasieniuose, kur nėra kontrolės, pavyzdžiui, į Baltarusija leidžiama vežti 38 tonas krovinio ir ten yra vykdoma griežta kontrolė, tad retai pavyksta užfiksuoti pažeidėjų, vykstančių į Baltarusiją, nes baltarusiai juos pagauna, lygiai tas pats su Kaliningradu – sunkvežimius sveria muitinėje. O pasieniuose su Latvija ir Lenkija kontrolės trūksta ir mes ją planuojame užtikrinti tokiomis sistemomis“, – žada E. Skrodenis.
Tačiau, pasak jo, patikros vartai daug vietos neužims: kiekvienam parametrui matuoti bus sumontuojama po kamerą, o svarstyklės įtaisomos kelio dangoje.
„Pavyzdžiui, važiuojant link „Akropolio“ yra tokios santvaros virš kelio, ant kurių kabo šviesoforai. Prie jų gali būti pritvirtintos ir greitį, ir gabaritus, ir kitus parametrus matuojančios kameros. Aišku, kartais jos gali būti montuojamos ir prie stulpo, tačiau Lietuvoje yra pakankamai vėjuota, keliai – platūs, tad santvaros dažnai yra geresnis sprendimas“, – teigia E. Skrodenis.
Jis pasakoja, kad transporto priemonių gabaritus matuos prietaisas su lazeriu, kuris sukurs 3D paveikslą ir nustatys, ar automobilis yra per didelis.
„Atrodytų, niekam nekenkiama, jei vežamas 8 metrų aukščio krovinys, bet negavus jam leidimo ir neparinkus specialaus maršruto, toks sunkvežimis gali nulaužyti apšvietimo stulpus, nutraukti elektros laidus bei įstrigti žiedinėse sankryžose“, – sako E. Skrodenis.
Miestai galės prisidėti prie bendro tinklo Kiek tokių sistemų reikės miestuose, turės nuspręsti kiekviena savivaldybė atskirai. „Apie miestus kol kas nesame svarstę, nes Kelių direkcija negali veikti savivaldos, bet jau dabar matydami, kaip tokios sistemos pasiteisina Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje net neabejojame, kad tai pasiteisins mūsų keliuose ir rekomenduosime savivaldybėms aktualiose vietose tokias sistemas įsidiegti ir prisijungti prie bendro tinklo. O šių vietų diegimas galėtų vykti iš savivaldybių lėšų arba 2014-2020 m. Europos Sąjungos paramos“, – pasakoja specialistas. Pasak jo, miestams iš tokių sistemų nauda galėtų būti ne tik dėl eismo saugumo, bet ir dėl triukšmo lygio – leistinu greičiu važiuojantys automobiliai kelia mažiau triukšmo.
Anksčiau Lietuvoje ruošiamasi įdiegti naują sistemą, kuri nuskenavusi automobilio numerį patikrintų, ar lengvieji automobiliai yra drausti ir perėję techninę apžiūrą, o vilkikus dar ir pasvertų, įvertintų jų gabaritus ir patikrintų, ar vairuotojai sumokėjo už naudojimąsi keliais.
Vyriausybė yra pritarusi Administracinių teisės pažeidimo kodekso pakeitimams, kurie buvo būtini, norint sutvarkyti baudų skyrimo mechanizmą. Nustatyta, kad užfiksavus pažeidimą, pažeidėjas gali būti nubaustas „už akių“, jei kviečiamas neatvyksta į įvykio nagrinėjimą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šių metų rugsėjo 18 dieną Inspekcijos atstovai dalyvavo Europos Sąjungos Tarybos Variklinių transporto priemonių techninio derinimo darbo grupėje, kur buvo svarstomas pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl variklinių transporto priemonių garso lygio projektas.
Projekte numatyti reikalavimai transporto priemonių gamintojams ir techniniai reikalavimai gaminamoms transporto priemonėms. Posėdžio dalyviai išreiškė pageidavimus, kad Europos Komisijos projekte pateikti transporto priemonių skleidžiamo garso lygiai būtų padidinti 2–4 dB(A). Taip pat pateiktas siūlymas, kad šis reglamento projektas būtų taikomas ne tik patvirtinti Europos Bendrijos, bet ir nacionalinį ar individualų tipą. Be to, dauguma šalių pritartų, jei techniniai reikalavimai būtų suderinti su reikalavimais, nurodytais Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos komisijos taisyklėje Nr. 51. Kai kurios šalys narės pasiūlė į projektą įtraukti sąlygas, kurios reglamentuotų transporto priemonių serijos pabaigos procedūras, kurios būtų labai aktualios daugiapakopį tipo patvirtinimą turintiems ar siekiantiems gauti gamintojams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|