Tokius apibendrinimus padarė UAB „Creditreform Lietuva“, atlikusi „Sodros“ duomenų analizę apie įmonių darbuotojų skaičių. Ši tendencija būdinga tiek transporto sektoriui, tiek ir kita veikla užsiimančioms Lietuvos įmonėms.

Per II ketvirtį Lietuvos įmonėse darbuotojų padaugėjo 25,2 tūkst. (+2,0 proc.), kai pernai per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičiaus augimas sudarė net 43,8 tūkst. (3,6 proc.). Darbuotojų skaičiaus didėjimu labiausiai išsiskyrė smulkiausios įmonės (+5,5 proc.), visai nedaug – didžiosios (0,3 proc.), o įmonės, kurių metinė apyvarta 1-5 mln. lt – netgi susitraukė.

Transporte sektoriuje padaugėjo tik 0,4 tūkst. darbuotojų (tame skaičiuje taksi įmonėse sumažėjo 1,8 tūkst.), pernai – 3,9 tūkst.

Iš viso per 2012 m. II ketvirtį (nuo balandžio 1-osios) darbuotojų skaičius išaugo šalies 20 467 įmonėse. Šiose įmonėse darbuotojų pagausėjo 68,7 tūkst. Bet tik 91 įmonėje darbuotojų skaičius išaugo 50 ar daugiau. Darbuotojų skaičius sumažėjo 15.026 įmonių. Jose neliko 43,5 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei 50 darbuotojų sumažėjo 46 įmonėse.

Iš viso 2012 metų liepos 1 dieną Lietuvoje dirbo 1 270,9 tūkst. darbuotojų. Absoliuti dauguma (98,2 proc.) darbuotojų darbavosi veikiančiose įmonėse.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjusią savaitę skriejusios žinio turėjo labiau džiuginti vežėjus nei juos liūdinti. Net ir iš kaimyninės Rusijos pasiekusios žinios nebuvo labai prastos, o Seime pradėta kalbėti apie pagalbą vežėjams kovoje su draudimo kompanijomis ir didelėmis privalomojo vilkikų draudimo kainomis.

Lietuva

Antradienį „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir asociacijos viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius susitiko su Seimo nariu konservatoriumi Jurgiu Razma.

Susitikime aptarti aktualūs vežėjams klausimai susiję su nepalankiomis vežėjams Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) kainomis ir sąlygomis.

J. Razma teigė atkreipsiantis dėmesį į šios rūšies draudimo sutartyse numatytas sąlygas, sunkinančias vežėjų darbą. Jis teigė, jog jam yra žinoma ir apie tokiose sutartyse nustatytą mažą neturtinės žalos atlyginimo asmeniui piniginę sumą, dažnai neatitinkančią realiai patirtų nuostolių, kuriuos vežėjai turi padengti.

Po kelių dienų “Linavos” vadovai jau skubėjo į kitą susitikimą. Šį kartą su Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas auto“ prezidentu Valdžiu Treziniu ir generaliniu sekretoriumi Janiu Aboltiniu.

Asociacijų vadovai aptarė bendrą poziciją dėl gabenimų rūšies nustatymo kriterijų derybose su Rusija ir bendrų veiksmų informuojant šalių krovinių terminalus apie jų darbo svarbą šiame procese.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad birželio 20 d. pakartotiniame Kongrese priimti asociacijos „Linava“ įstatų pakeitimai patvirtinti nebus. Notarė Dainora Jievaitytė nustatė, kad naujos redakcijos įstatai neatitinka įstatymų reikalavimų.

Prižiūrintys savo autoparką ir kelių eismo taisyklių nepažeidinėjantys vežėjai ateityje sulauks pagalbos iš valstybinių institucijų. Numatoma griežčiau kontroliuoti nesažiningus vežėjus. Lietuvoje ruošiamasi diegti naują sistemą, kuri nuskanavusi automobilio numerį patikrintų, ar lengvieji automobiliai yra drausti ir perėję techninę apžiūrą, o vilkikus dar ir pasvertų, įvertintų jų gabaritus ir patikrintų, ar vairuotojai sumokėjo už naudojimąsi keliais.

Paskutinioji svarbesnė žinia iš Lietuvos pasiekė iš statistikos departamento, kurio duomenimis Lietuvoje registruojama vis daugiau puspriekabių ir priekabų.

Rusija

Šį kartą rytų kaimynai pranešė apie nuo naujųjų metų pasikeisiančią įvažiavimo į Rusijos teritoriją tvarką. Nuo 2013 m. sausio 1 d. prekės, kurios gabenamos automobilių transportu ir dėl kurių įvežimo į Muitų sąjungą nepateikta išankstinė informacija, nebus įleidžiamos į šios Muitų sąjungos teritoriją. Laiko iki šio draudimo įvažiuoti įsigaliojimo dar labai daug ir vežėjai turės galimybę tinkamai pasiruošti naujiems reikalavimams.

Taip pat rusai prakalbo apie modernesnį muitinės darbą ir korupcijos mažinimą joje. Kitų metų vasario mėnesį Rusijos muitinė parengs pasiūlymą, pagal kurį leidimą kirsti sieną kroviniams suteiks kompiuterinė programa, o ne muitininkas.

Kriminalai

Taip pat vežėjams primename apie galimus pavojus Europos keliuose. Didžiosios Britanijos policija perspėjo apie jų keliuose atsiradusį naują krovinių grobimų būdą, kuris gali būti naudojamas ir kitose šalyse. Rekomenduojame apie tai pranešti vilkikų vairuotojams, kad šie nepatektų į pavojingas situacijas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Liepos 23-29 dienomis Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, policijos pareigūnai vykdys krovininių automobilių ir autobusų vairuotojų kontrolę. Tai Europos kelių policijos tinklo (TISPOL) šiais metais inicijuota penktoji saugaus eismo akcija.

Akcijos metu policijos pareigūnai tikrins Lietuvoje ir užsienio šalyse įregistruotus krovininius automobilius, autobusus, vairuotojų blaivumą, saugos diržų, tachografų naudojimo, darbo ir poilsio režimo, didžiagabaričių, pavojingų krovinių vežimo tvarką, šių transporto priemonių techninę būklę, bus vykdoma ir važiavimo greičio kontrolė.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vyriausybei siūloma pritarti Lietuvos, Estijos ir Latvijos vyriausybių susitarimui dėl bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje. Dokumentas pasirašytas pernai gruodžio 7 dieną Taline.

Teigiama, kad susitarimas palengvins susisiekimo geležinkeliais tarp trijų Baltijos valstybių plėtrą, nustatys institucijų, vežėjų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo gaires, rems viešojo sektoriaus ir privačių įmonių iniciatyvas, stiprins verslo bendradarbiavimą.

Norint įgyvendinti susitarimą, šalys turi įsteigti Jungtinį komitetą ir paskirti į jį savo atstovus, rašoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos netenkina Lenkijos indėlis į europinės vežės geležinkelio “Rail Baltica” statybą, teigia susisiekimo ministras. Eligijus Masiulis sako, kad Lietuvoje kai kurios savivaldybės taip pat trukdo greičiau įgyvendinti projektą, o su Europos Sąjunga deramasi, kad ji padidintų finansavimą.

“Lenkija, kuri buvo pasižadėjusi tvarkyti ruožą nuo Lietuvos-Lenkijos pasienio iki Balstogės, na, tempai mūsų netenkina, tos investicijos, kurios turėjo būti padarytos, jos dar nepadarytos”, – penktadienį interviu Lietuvos radijui sakė E.Masiulis.

Pasak jo, geležinkelio ruožu Lenkijoje galima naudotis ir dabar, tačiau dėl senos infrastruktūros traukinių greitis yra labai apribotas.

E.Masiulis sakė, kad šiuo metu Lietuvoje tiesiamai geležinkelio atkarpai nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno nemažai trikdžių sudaro savivaldybės, kurios, prieš išduodamos leidimus, kelia įvairių reikalavimų.

“Prieš leidžiant statybos darbus, savivaldybės pradeda kelti įvairiausius pageidavimus, norėdamos taip pat susitvarkyti ir kitą, kartais su tuo projektu visai nesusijusią infrastruktūrą”, – teigė susisiekimo ministras.

Tarp tokių savivaldybių E.Masiulis įvardijo Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybes.

“Mes tokių derybų turėjome ir labai jos ilgai užtruko su Marijampolės savivaldybe. (…) Šiuo metu pakankamai intensyviai deramės su Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėm, kurios iškėlė visą eilę pageidavimų”, – aiškino E.Masiulis. Pasak jo, tokios derybos lėtina projekto įgyvendinimą.

Projektą įgyvendinantys “Lietuvos geležinkeliai” praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami ginti viešąjį interesą, Kalvarijos savivaldybei vilkinant geležinkelio europinės geležinkelio vėžės “Rail Baltica” projektą.

Pasak susisiekimo ministro, geležinkelio atkarpa nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno kainuos apie 800 mln. litų. Europos Sąjunga finansuos apie 60 proc. projekto vertės, o likusią dalį – Lietuva. E.Masiulis sakė, kad šiuo metu deramasi, kad ateityje ES finansuotų 85 proc. jo vertės.

“Iš tikrųjų dabar kaip tik vyksta diskusijos Europos Sąjungoje dėl naujos finansinės perspektyvos, ir Lietuva siekia, kad “Rail Baltica” projektas būtų finansuojamas 85 proc.(…), kadangi puikiai suprantam, kad valstybėms finansuoti pačioms tokį grandiozinį projektą yra per didelė našta”, – sakė E.Masiulis.

Europos Komisijos paskirtas geležinkelių projekto “Rail Baltica” koordinatorius Pavelas Telička anksčiau žadėjo, kad Briuselis darys didesnį spaudimą Lenkijai dėl projekto įgyvendinimo tempų. Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas šiemet teigė, kad Lenkija pasiryžusi investuoti į europinės vežės geležinkelio “Rail Baltica” atkarpos nuo sienos su Lietuva iki Varšuvos tiesimą.

Bendras “Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų.

Lietuvoje geležinkelis dabar yra rusiškos vėžės, kurios plotis – 1520 milimetrų. Tuo tarpu europinė geležinkelio vėžė yra siauresnė – 1435 milimetrai.

Planuojamas ir kitas projektas – “Rail Baltica2″, kuris turėtų driektis nuo Talino per Rygą, Kauną, Varšuvą, Berlyną iki Triesto ar Venecijos Italijoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vadovaujantis Rusijos Federacijos, Baltarusijos ir Kazachstano respublikų Muitų sąjungos komisijos 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 899, nuo 2012 m. birželio 17 d. automobilių transpotru įvežant prekes į Muitų sąjungą, privaloma pateikti išankstinę informaciją apie įvežamas prekes.

Rusijos Federacijos muitinė informuoja, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. prekės, kurios gabenamos automobilių transportu ir dėl kurių įvežimo į Muitų sąjungą nepateikta išankstinė informacija, nebus įleidžiamos į šios Muitų sąjungos teritoriją.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Olandijoje įsikūrusi padangų gamintojų kompanija „Interstate Tire & Rubber Co” pranešė, kad pradės sunkvežimių padangų gamybą ir bandys rasti savo vietą šioje rinkoje.

Šių metų pabaigoje kompanija pristatys savo sunkvežimių padangų gamybos programą. Pirmiausiai, olandai gamins R17,5 ir R 19,5 dydžio padangas. Vėliau bus pradėta ir R 22,5 dydžio padangų gamyba. Tikimasi, kad 2013 m. viduryje kompanija jau galės pasiūlyti vežėjams 13-os skirtingų dydžių padangas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Liepos 19 d., ketvirtadienį Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis ir TIR departamento vadovas Heliodoras Giedrys susitiko su Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas auto“ prezidentu Valdžiu Treziniu ir generaliniu sekretoriumi Janiu Aboltiniu.

Asociacijų vadovai aptarė bendrą poziciją dėl gabenimų rūšies nustatymo kriterijų derybose su Rusija ir bendrų veiksmų informuojant šalių krovinių terminalus apie jų darbo svarbą šiame procese.

Taip pat aptartos Tarptautinės vežėjų sąjungos IRU rekomendacijos Rusijos transporto priežiūros inspekcijai dėl gabenimų rūšies nustatymo. IRU išreiškė poziciją, jog krovinių gabenimo rūšies nustatymas pagal prekių kilmės šalį pažeidžia net kelias tarptautines teisės normas ir neatitinka CMR konvencijos.

Asociacijų vadovai pristatė elektroninės eilių kontrolės ties pasienio punktais Lietuvoje ir Latvijoje problematiką, pasidalinta patirtimi sprendžiant besiformuojančių eilių pasienyje klausimus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kitų metų vasario mėnesį Rusijos muitinė parengs pasiūlymą, pagal kurį leidimą kirsti sieną kroviniams suteiks kompiuterinė programa, o ne muitininkas.

Šiuo metu sprendimą priima muitininkai, atsižvelgdami į daugybę reikalavimų ir taisyklių. Tokios sistemos jau naudojamos kitose pasaulio valstybėse ir rusai žada remtis jų patirtimi. Norint įvesti šią sistemą reikės keisti Muitų sąjungos valstybių susitarimus, dėl to sprendžiant šios sistemos ateitį Rusijai reikės tartis su Baltarusija bei Kazachstanu.

Muitinės pareigūnai tvirtina, kad jau atliko keletą eksperimentų su tokia sistema ir yra patenkinti jos veikimu.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kompanija „Fliegl“ rinkai pristatė naują 4 ašių kietašonę puspriekabę skirtą pagrinde Skandinavijos rinkai. Daugumoje šalių maksimalus transporto priemonių junginio svoris siekia 40 t., tuo metu Skandinavijoje leidus naudoti 54 t. junginius „Fliegl“ iš karto pasiūlė naują gaminį.

Pagaminus šią puspriekabę jos konstrukcija buvo pritaikyta, kad vežėjai galėtų vežti sunkesnius krovinius. Puspriekabės šoninės sienos sutvirtintos ir yra 6 cm. storio. Taip pat sutvirtintos ir pagrindinės puspriekabės konstrukcijos. Joje yra ir tvirtinimo kabliai skirti maksimaliai numatytai krovinio masei.

Tokias puspriekabes turėtų traukti trijų ašių vilkikai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. liepos 16 d. Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ veiklos.

Be pagrindinių korupcinio pobūdžio klausimų, posėdyje dalyvavę Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos atstovai išsakė problemą dėl asmenims, užsiimantiems vežimo paslaugomis, keliamo reikalavimo registruoti vežėjo buveinę ten, kur ji vykdo savo veiklą. Tuo tarpu kitų įmonių ir įstaigų registracijos ir veiklos adresai neprivalo būti tapatūs. Pasak smulkiųjų vežėjų, tai labai apsunkina jų verslą, kadangi stambios įmonės dažniausiai turi nuosavas patalpas ar aikšteles savo transportui, o smulkieji vežėjai jas nuomojasi, todėl išsinuomojus kitą patalpą ar aikštelę, tenka keisti veiklos dokumentus. Be to, pagal vežėjų darbo specifiką, asmenys, teikiantys vežimo paslaugas, neretai turi ne vieną, o kelias patalpas ar aikšteles, kuriose vykdo savo veiklą.

Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis, reaguodamas į šią smulkiųjų vežėjų išsakytą problemą, liepos 17 d. kreipėsi į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kuris vežėjų skundą įvertino kaip pagrįstą ir pažadėjo šią problemą spręsti.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valstybės valdomi “Lietuvos geležinkeliai” šiemet pirmąjį pusmetį pervežė 23,531 mln. tonų krovinių – 10,3 proc. mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pervežta 26,238 mln. tonų.

Vien birželį, palyginti su pernykščiu birželiu, krovinių vežimo apimtys sumažėjo 9,4 proc. iki 4,017 mln. tonų, pranešė “Lietuvos geležinkeliai”.

Pasak įmonės, šiemet pirmąjį pusmetį, palyginti su sausiu-birželiu pernai, vidaus maršrutais krovinių pervežta 17,1 proc. mažiau – 5,818 mln. tonų, o tarptautiniais – 7,8 proc. mažiau iki 17,713 mln. tonų.

Šiemet padidėjo maisto produktų, pašarų, juodųjų metalų ir kitų krovinių vežimai geležinkeliais, tačiau smuko naftos produktų, trąšų, medienos, popieriaus pervežimai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Sudarant vadinamąjį „Spūsčių indeksą“ (angl. Congestion Index) tirti 31 Europos miestai, kuriuose gyvena per 800 tūkst. miestiečių. Indekso dešimtuko sudarytojai suskaičiavo ne tik kiek vidutiniškai per dieną ar metus miestiečiai sugaišta spūstyse, tačiau ir išskyrė palankiausias ir prasčiausias kelionės automobiliu dienas šiuose miestuose.

Didžiųjų Europos miestų eismo intensyvumo tyrimas, kuri atliko „Tom Tom“ kompanija, leido tyrėjams sudaryti labiausiai perpildytų Europos miestų dešimtuką.

10. Hamburgas
Eismo intensyvumas: 27 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 27 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 71 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir antradienio vakaras.

9. Stokholmas

Eismo intensyvumas: 27 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 38 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 89 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir penktadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.

8. Londonas

Eismo intensyvumas: 27 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 29 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 74 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.

7. Bradfordas-Lidsas
Eismo intensyvumas: 28 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 36 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 86 val.
Prasčiausias metas keliauti: antradienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.

6. Dublinas

Eismo intensyvumas: 30 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 39 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 90 val.
Prasčiausias metas keliauti: antradienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.

5. Paryžius
Eismo intensyvumas: 32 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 40 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 92 val.
Prasčiausias metas keliauti: ketvirtadienio rytas ir penktadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.

4. Briuselis
Eismo intensyvumas: 34 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 50 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 104 val.
Prasčiausias metas keliauti: ketvirtadienio rytas ir penktadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.
 


3. Roma
Eismo intensyvumas: 34 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 42 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 94 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.


2. Marselis
Eismo intensyvumas: 41 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 47 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 101 val.
Prasčiausias metas keliauti: antradienio rytas ir penktadienio vakaras
Palankiausias metas keliauti: trečiadienio rytas ir pirmadienio vakaras

1. Varšuva
Eismo intensyvumas: 42 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 52 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 106 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir penktadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Rudenį Hanoveryje vyksiančioje parodoje „Renault Trucks“ žada pristatyti technologijas, kuriomis remdamiesi prancūzai kurią „Euro 6“ variklį.

Pastaruoju metu „Renault“ labai daug dėmesio skyrė alternatyviais energijos šaltiniais varomų sunkvežimių gamybai ir pateikdavo mažai naujienų susijusių su tradiciniais dyzeliniais vilkikais. Šią savaitę prancūzų koncernas prakalbo apie savo kuriamą „Euro 6“ emisijos standartą atitinkantį variklį.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) parengė Inspekcijos viršininko įsakymo „Dėl kontrolės dokumentų formų patvirtinimo“ projektą.

Siekiant padėti ūkio subjektams geriau suprasti ir tinkamai laikytis jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei mažinti jiems tenkančią administracinę naštą, parengti Keleivius ir (ar) krovinius vežančios ir (ar) su pavojingųjų krovinių vežimu, jų pakrovimu ir (ar) iškrovimu bei laikinu sandėliavimu susijusios įmonės, Vairuotojų mokymo įstaigos, Motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomą mokymą organizuojančios mokymo įstaigos, Įmonės, atliekančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, Įmonės, įgyvendinančios Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nuostatas ir teikiančios ataskaitą (-as) dėl negautų pajamų kompensavimo, tikrinimo aktų-klausimynų projektai, kurie bus tvirtinami Inspekcijos viršininko įsakymu „Dėl kontrolės dokumentų formų patvirtinimo“.

Inspekcija prašo visuomenės ir jai atstovaujančių organizacijų atstovų pasiūlymus ir pastabas dėl šio teisės akto projekto teikti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų projektų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemio (TAPIS) srityje „Pateikite pastabas ir pasiūlymus dėl šių teisės akto projektų“ iki 2012 m. liepos 24 d.

Su šiuo teisės akto projektu galite susipažinti Inspekcijos svetainės skyriaus „Teisinė informacija“ srityje „Teisės aktų projektai“.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt