Rytoj, liepos 17 d., 10.30 val. Susisiekimo ministerijoje (111 salėje) pasirašoma Lietuvos ir Lenkijos valstybių sutartis dėl Baltijos funkcinio oro erdvės bloko sukūrimo. Sutartį pasirašys susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Janusz Skolimowski.
Ši sutartis parengta bendradarbiaujant Lietuvos Susisiekimo ministerijai ir Lenkijos Transporto ministerijai. Kurdamos bendrą funkcinį oro erdvės bloką (angl. Functional Airspace Block – FAB) šalys siekia užtikrinti saugų, efektyvų ir ekonomišką oro erdvės panaudojimą.
Bendras valstybių funkcinis oro erdvės blokas padės efektyviau valdyti skrydžius, taupyti oro navigacijai skiriamas lėšas, optimaliau nustatyti skrydžių maršrutus, mažinti aviacinių degalų sunaudojimą ir CO2 išmetimą. Tai suteiks ekonominės naudos, pagerins skrydžių saugą ir aplinkos apsaugą.
Numatoma, kad ateityje be Lietuvos ir Lenkijos šiame funkciniame oro erdvės bloke galės dalyvauti ir kitos Baltijos jūros regiono šalys bei Ukraina, Baltarusija, Rusijos Kaliningrado sritis. Ekspertų vertinimu, papildomų šalių įtraukimas leistų labiau optimizuoti aviacinę veiklą ir duotų dar didesnį ekonominį efektą.
Europos valstybių funkciniai oro erdvės blokai kuriami įgyvendinant Bendro Europos dangaus iniciatyvą, kurios tikslas – patobulinti esamus skrydžių saugos standartus, padidinti oro eismo efektyvumą Europoje, pasiekti optimalų oro erdvės pralaidumą ir, kiek įmanoma, sumažinti skrydžių vėlavimus. Siekiant šių tikslų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą iki 2012 m. gruodžio 4 d. visos ES valstybės privalo dalyvauti bent viename funkciniame oro erdvės bloke su kita Europos šalimi.
Papildoma informacija:
Bendro Europos dangaus koncepcija sukurta atsižvelgiant į vis didėjantį oro transporto eismo intensyvumą, dėl kurio ėmė strigti Europos oro eismo paslaugų teikimo sistema ir pradėjo daugėti vėluojančių skrydžių. Įsitinkinta, kad į atskirus segmentus suskaldyta oro erdvė naudojama neveiksmingai. Oro navigacijos paslaugas šalys teikia oro erdvėje tik virš savo teritorijos, o tai reiškia, kad naudojamos skirtingos oro eismo valdymo technologijos, skrydžių maršrutai yra nepatogūs, kyla įvairių problemų kertant valstybių sienas.
Siekdama pertvarkyti oro navigacijos paslaugų sektorių Europoje ir sukurti bendrą Europos oro erdvę, Europos Komisija 1999 metais paskelbė ketinimą įdiegti tam tikrų priemonių paketą. Taip atsirado „Bendro Europos dangaus“ idėja, kuri apima bendros oro erdvės, vienodų skrydžių valdymo standartų bei procedūrų sukūrimą.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija
2012-07-16
Prabėgusi savaitė transporto sektoriuje pasižymėjo gausybe kriminalinių ir eismo įvykių kuriuose atsidurdavo vilkikai. Tokios žinios skriejo ir iš Lietuvos ir iš užsienio. Buvo ir kitų svarbių žinių vežėjams.
Kriminalai, avarijos, įvykiai
Lietuvoje daugiausiai dėmesio susilaukė Liepos 10 d. įvykiai Šiauliuose. Čia uždarosios akcinės bendrovės teritorijoje, girti krovininių vilkikų vairuotojai sumušė įmonės direktorių.
Kituose miestuose taip pat užfiksuoti nekasdieniai įvykiai. Tą pačią dieną apie 11 val. Kaune intensyvioje Gertrūdos ir Birštono gatvių sankryžoje išbarstyta beveik pusė alaus krovinio. Alų vežęs “Renault” vilkikas – latviškais numeriais.
Dieną prieš šį įvykį, laikinosios sostinės policija gavo Ukrainos piliečio pareiškimą dėl Vokietijos firmai priklausančių dviejų balninių vilkikų „Volvo“ su nepakrautomis puspriekabėmis „Koegel“, vagystės.
Kuriozinė situacija įvyko Klaipėdoje, kur aikštelėje prie laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ šaldytų produktų terminalo stovėjo vilkikas „Mercedes Benz“, kurio puspriekabės tentas „papuoštas“ didžiule Sovietų sąjungos vėliava, kurios demonstravimas Lietuvoje draudžiamas įstatymu. Tad įžūlus užsienietis galėjo netekti priekabos ar bent jos tento. Tačiau Klaipėdos policijos pareigūnai šio vilkiko, matyt, nepastebėjo.
Iš užsienio taip pat atskriejo keletas kriminalinio pobūdžio naujienų. Vengro vairuojamas vilkikas važiavo prieš eismą Didžiosios Britanijos greitkelyje. Sustabdžius paaiškėjo, kad vilkiko vairuotojas yra apsvaigęs nuo alkoholio.
Tačiau tai nebuvo visos žinios iš Didžiosios Britanijos. Policija sulaikė ir neblaivų Lietuvos vairuotoją R. R, kuriam per dvi valandas nuo pažeidimo buvo atimta teisė vairuoti ir skirta 1 500 svarų bauda.
JAV praėjusią savaitę neapsieita be eismo “trilerių”. Apsaugos kameros užfiksavo, kaip vilkikas įsirėžė į degalinę. Aukų buvo išvengta.
Kiti įvykiai
Jau dabar žinoma, kad kitais metais vežėjai keliaujantys Prancūzijos keliais privalės mokėti ekologinį mokestį. Bendras sistemos veikimo modelis jau numatytas, o tikslūs įkainiai bus paskelbti vėliau.
Seime kalbėta apie vežėjų problemas pasienyje ir jų sprendimo būdus. Seimo narys Jurgis Razma susitiko su Muitinės departamento direktoriumi Antanu Šipavičiumi. Rengti tokį susitikimą pirmiausia paskatino vežėjų nusiskundimai dėl eilių Lietuvos–Baltarusijos pasienyje.
Paskutinė gera žinia vežėjams atskriejo iš Briuselio. Europos Sąjungos biurokratai pamažu pasiduoda gamintojų ir vežėjų spaudimui – ateityje turėtų būti leista eksploatuoti 0,5 m. ilgesnes puspriekabes. Papildomas jos ilgis bus panaudotas gerinant puspriekabės aerodinamiką ir siekiant taupesnio važiavimo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-16
Metų pradžioje, bankų atstovai kalbėjo, kad 2012 metais sunkiojo transporto įsigijimas išperkamąja nuoma bus stabilus arba augs. Metams įsibėgėjus žiūrime, ką turime: vežėjai vis aktyviau perka naujas sunkiojo transporto priemones, turto areštų ženkliai mažėja, o išperkamosios nuomos sąlygos lieka pakankamai stabilios ir net švelnėja.
Naujų vilkikų paklausa sparčiai auga
Daugelio Lietuvos bankų, teikiančių išperkamosios nuomos paslaugas, atstovai konstatuoja, kad pirmąjį 2012 m. pusmetį transporto įmonės didelį dėmesį skyrė parkų atnaujinimui ir plėtrai. Augantis šalies eksportas pernai suteikė naują postūmį transporto sektoriui ir padidino sunkiojo transporto priemonių paklausą. DNB banke sunkiojo transporto įsigijimo finansavimas, lyginant su pirmu 2011 m. pusmečiu, išaugo 15 proc., o SEB banke pagal naujai sudarytų sutarčių sumą lizingo apimtys augo net iki 38 proc. Nepaisant augančių rodiklių, bankų atstovai agresyvios transporto parkų plėtros neįžvelgia ir visi lyg susitarę tvirtina, kad prieškrizinis lygis dar nepasiektas.
SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis atskleidė, kad 2008 m. investicijos šioje srityje buvo 2 kartus didesnės nei šiuo metu, tačiau prieškrizinė išperkamosios nuomos situacija nebuvo tvari: pirkimas buvo nepamatuotas, dėl finansavimo į bankus kreipdavosi naujos, nepatyrę, daug rizikos keliančios įmonės.
Vežėjai, pirkdami transporto priemones, prioritetus teikia naujiems automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms. „Swedbank“ Finansavimo paslaugų skyriaus projektų vadovas Einoras Čiagus pasakojo, kad naujos sunkiojo transporto priemonės sudaro 70 proc. finansuojamo turto. A. Čičelis įžvelgė, kad naują transportą dažniau renkasi stambios įmonės: „Į transporto parkų atnaujinimo ar plėtros projektus labiau linkusios investuoti stambios pervežimo bendrovės, tuo tarpu smulkios įmonės vis dar linkusios naudotis šiuo metu turimais transporto parkais“.
Dar viena pataruoju metu vyraujanti tendencija – už seniau įsigytą transportą atsiskaityti anksčiau, nei buvo sutarta.
Areštų mažėja dėl atsargesnio finansavimo
Jau nuo praėjusių metų pastebimos turto areštų mažėjimo tendencijos. Šiuo metu turto areštų lygis – minimalus. Anot E. Čiagaus, jo atstovaujamame banke („Swedbank“ ) areštų mažėjimą lemia kryptingas darbas su stipriausiais, didžiausią patirtį ir rezervus turinčiais klientais. „Per paskutinius 2-3 metus griežtai laikėmės savo pozicijos ir vengėme finansuoti rinkos naujokus, taip pat įmones, kurios vykdo agresyvią ir dažnai nepamatuotą plėtrą,“ – turto areštų mažėjimo priežastis vardino E. Čiagus.
SEB banke, lyginant su pirmuoju 2011 m. pusmečiu, transporto įmonių turto areštų sumažėjo 45 proc. Šie skaičiai rodo, kad bankai suinteresuoti, kad rinkos dalyviai sėkmingai vykdytų savo veiklą ir kraštutinių priemonių kaip turto areštavimas stengiasi išvengti.
Kreditavimo sąlygos – švelnėja
Metų pradžioje vežėjus neramino, kokios bus kreditavimo sąlygos antrą 2012 m. pusmetį. Rinkoje buvo jaučiamas stabtelėjimas, mažėjo transporto įmonių apyvartos, todėl vežėjai baiminosi, ar kreditavimo sąlygos išliks tos pačios, kaip ir pernai.
Daugelyje bankų pagrindinės lizingo sąlygos ne tik kad nepasikeitė, bet ir švelnėjo. Bankai ir toliau vertindami įmones pagrindinį dėmesį skiria įmonės pinigų srautams. Tik įvertinę verslo planus, riziką, įsitikinę, kad įmonė galės vykdyti įsipareigojimus iš uždirbamų pajamų, priima sprendimą. Įprastai finansavimas suteikiamas perspektyviems projektams, kurie, bankų atstovų nuomone, gali būti sėkmingi nepriklausomai nuo ekonomikos neapibrėžtumo. Anot, DNB banko projektų vadovo Arūno Lekavičiaus, finansavimo sąlygos tapo palankesnės vien jau dėl to, kad augant ekonomikai šalyje sumažėjo bendras palūkanų lygis. Tai turėjo įtakos sąlygų švelnėjimui.
A. Lekavičius, artimiausias išperkamosios nuomos perspektyvas vertino pozityviai, tačiau labai spartaus augimo antrą metų pusmetį neprognozavo. Didžiąją dalį pervežimų sausumos transportu sudaro tarptautiniai pervežimai, kurie labai priklausomi nuo tarptautinės ekonomikos ir politinių sprendimų. „Pervežimai į Vakarus neauga taip stipriai kaip pernai, o pervežimai į Rytus augs lėčiau dėl atsiradusių apribojimų (naujos vežimų leidimų tvarkos),“ – pasakojo DNB banko projektų vadovas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vokietijoje jau juntamas vilkikų vairuotojų trūkumas, ateityje situacija gali tik blogėti, teigia specialistai. Jau siūlomi ir keli problemos sprendimo būdai – samdyti vyresnius nei 65 metų vairuotojus ir moteris, informuoja „Deutsche Welle“.
Vokietijos krovinių pervežimo bendrovės jau dabar susiduria su profesionalių vilkikų vairuotojų trūkumu. Tokią tendencija atskleidė apklausos, kurią atliko techninės kontrolės ir stebėsenos tarnyba „TÜV Rheinland“, rezultatai, paskelbti penktadienį, liepos 13 dieną. Beveik 84 proc. apklaustųjų krovinių pervežimu besiverčiančių bendrovių atstovai pripažino, jog pastaraisiais metais „labai trūksta“ kvalifikuotų vilkikų vairuotojų, skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA. Daugiau nei 80 proc. apklausos respondentų naujų darbuotojų verbavimo situaciją įvardija „kaip blogą“ arba „greičiausiai blogą“.
Jeigu situacija nepasikeis, Vokietijos keliuose kils nemenkas saugumo pavojus, skelbia „TÜV Rheinland“ atstovas Jürgenas Brauckmannas. Stresas ir vairuotojams tenkantis spaudimas pavojingai didina nelaimingų atsitikimų kelyje riziką. Anot J. Brauckmanno, prie problemos sprendimo turi prisidėti ir šalies valdžia. Vienas iš specialisto siūlomų tokios pagalbos būdų – finansinės injekcijos bendrovėms, rengiančioms profesionalių vairuotojų mokymus.
Tačiau kol kas vis didesnį pagreitį įgauna konkurencinė kova dėl gerų vairuotojų. Patys profesionalūs vairuotojai dažnai keičia darbo vietą. Viena iš priežasčių, kodėl Vokietijos krovinių pervežimo bendrovėms trūksta kvalifikuotų darbuotojų – palyginus nedidelis atlygis už darbą. Norėdami bent iš dalies kompensuoti 30 tūkst. profesionalių vilkikų vairuotojų, artimiausiu metu išeisiančių į užtarnautą pensiją, trūkumą, specialistai siūlo leisti darbe pasilikti ir vyresniems nei 65 metų savo srities profesionalams. Be to, svarstoma, kaip vilkikų vairuotojų darbą paversti patrauklesniu moterims. Šiuo metu profesionalios vairuotojos šioje srityje sudaro vos 4 proc. vairuotojų, skelbia agentūra GLP.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pagal naujai priimtus reikalavimus, automobilių gamintojai iki 2020-ųjų privalo sumažinti savo gaminamos produkcijos vidutinę CO2 emisiją.
Europos Sąjunga palaipsniui nori sumažinti vidutines automobilių gamintojų CO2 emisijas. Jau anksčiau paskelbta, kad lengviesiems automobiliams iki 2015-ųjų šis skaičius turi sumažėti iki 130 g/km, o iki 2020-ųjų ši riba dar labiau mažinama ir turi siekti ne daugiau nei 95 g/km.
Taip pat paskelbti ir nauji reikalavimai krovininiam transportui. Iki 2017-ųjų vidutinė CO2 emisija turi sumažėti iki 175 g/km, o iki 2020-ųjų šis skaičius turi ištirpti iki 147 g/km.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Milijardinės vertės Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvoje projektą, kuris apima Klaipėdos jūrų uosto, kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, Vyriausybei siūloma pripažinti valstybinės svarbos projektu.
Tokiems projektams taikomas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, įstatymas, todėl tai palengvintų ir supaprastintų žemės paėmimo procedūras, leistų projektus įgyvendinti laiku, panaudoti skiriamas lėšas bei pritraukti kitas investicijas, rašoma Susisiekimo ministerijos rašte Vyriausybei.
Rytų–Vakarų transporto koridorius Lietuvoje apima Klaipėdos jūrų uostą ir jo privažiuojamųjų kelių infrastruktūrą – iš viso 344 kilometrų ilgio kelių E85 (Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda–Černovcai–Bukareštas–Aleksandropolis) ir E28 (Berlynas–Gdanskas–Kaliningradas–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas) dalis.
Be to, koridorių sudaro 412 km ilgio geležinkelių ruožas nuo Lietuvos sienos su Baltarusija (Kenos geležinkelio stotis) iki Klaipėdos uosto.
Pagal 2007-2013 metų investicijų planą vien į geležinkelius numatoma investuoti 1,216 mlrd. litų, iš jų 1,033 mlrd. litų – ES paramos lėšos. Investicijos į automobilių kelius per šį laiką sieks apie 1,188 mlrd. litų, iš jų ES lėšos – 1 mlrd. litų, į jūrų uostą – atitinkamai 530 mln. litų ir 173 mln. litų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis sako, kad Lietuva nepritars Europos Komisijos (EK) iniciatyvai dažninti automobilių technines apžiūras.
EK siūlo, kad automobiliui sulaukus septynerių metų amžiaus techninės apžiūros būtų vykdomos kasmet. Šiuo metu Lietuvoje tokio amžiaus ir senesnius automobilius techninių apžiūrų centruose reikia tikrinti kas du metus.
„Mes nemanome, kad, pavyzdžiui, septynerių ar dešimties metų amžiaus automobiliai kelią didelę grėsmę saugiam eismui. Europos Komisijos siūlymai yra tikrai per griežti“, – sako susisiekimo ministras.
E. Masiulis abejoja, ar EK siūlymai susilauks pritarimo ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, nes dabar privalomosios techninės apžiūros kasmet įteisintos vos keliose šalyse.
Susisiekimo ministras pastebi, kad EK turėtų vengti vienodų taisyklių nustatymo visose bendrijos šalyse, nes automobilių parko amžius kiekvienoje valstybėje labai skiriasi.
„Nepaisant to, kaip dažnai vykdomos technines apžiūros, kiekvienas vairuotojas turi jausti atsakomybę už savo elgesį kelyje ir savo automobilio techninę būklę. Automobilius reikia prižiūrėti ne todėl, kad to reikalauja valstybė, o todėl, kad patys važinėtume saugiai ir saugotume savo ir artimųjų gyvybes“, – sakė ministras.
Skatindama vairuotojus neatidėlioti vykimo į techninės apžiūros centrus, Susisiekimo ministerija kiek pakeitė apžiūros taisykles. Jei likus ne daugiau kaip 30 dienų iki apžiūros termino bus nustatyta, kad transporto priemonė yra tvarkinga, kitos apžiūros terminas bus pratęsiamas tiek dienų, kiek jų buvo likę iki privalomosios apžiūros galiojimo pabaigos.
Pavyzdžiui, jei automobilis patikrinamas ir nerandama trūkumų likus 20 dienų iki privalomosios apžiūros galiojimo pabaigos, kitą kartą į apžiūrą reikės atvykti ne vėliau kaip po 2 metų ir 20 dienų.
Ši tvarka įsigalios nuo spalio.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija
Penktadienį Europos Komisija (EK) priėmė naujas taisykles, kuriomis sugriežtinama automobilių tikrinimo tvarka. Siūloma, kad senesnių lengvųjų automobilių apžiūra būtų atliekama kasmet. Pagal naują tvarką pirmoji naujo automobilio techninė apžiūra būtų atliekama po 4 metų, kita – po 2 metų, o vėliau kasmet (nuo dabar Lietuvoje galiojančios 3-2-2 sistemos būtų pereinama prie 4-2-1).
EK duomenimis, Europos keliuose dėl techninių gedimų įvykstančiose avarijose kasdieną žūsta daugiau nei 5 žmonės. Dėl techninių trūkumų įvyksta 6 proc. visų automobilių avarijų, jose per metus žūsta 2 000 žmonių, o dar daugiau sužalojama. Be to, su techniniais trūkumais susiję 8 proc. visų motociklų avarijų.
Neseniai Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje atlikti tyrimai rodo, kad keliuose važinėja iki 10 proc. automobilių, kurių techninė būklė neatitiktų techninės apžiūros reikalavimų. Be to, pagal dabartines taisykles daugelis techninių aspektų, kurie turėtų rimtų pasekmių saugai (pavyzdžiui, stabdžių antiblokavimo sistema ir elektroninė stabilumo kontrolė), net netikrinami.
Dažnesnė senų automobilių techninė apžiūra esą būtina todėl, kad penktaisiais-šeštaisiais transporto priemonės naudojimo metais labai išauga dėl techninių gedimų įvykstančių didelių avarijų skaičius. Kad pasiūlymai taptų teisės aktais, juos turi patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės.
Nauji pasiūlymai
EK siūlo imtis griežtų priemonių prieš ridos klastojimą ir registruoti ridos skaitiklio rodmenis, taip pat įvesti privalomą elektroninių saugos komponentų patikrą bei pagerinti transporto priemonių apžiūros kokybę – nustatyti bendrus trūkumų vertinimo, įrangos ir inspektoriams taikytinus minimalius standartus.
Be to, priėmus naujus siūlymus, itin didelės ridos automobilių ir furgonų techninė apžiūra taptų dažnesnė, jie būtų tikrinami kaip ir kitos daug kilometrų nuvažiuojančios transporto priemonės, pavyzdžiui, taksi, greitosios pagalbos automobiliai ir pan. Visoje ES taptų privaloma ir motorolerių bei motociklų techninė apžiūra. Pabrėžiama, kad motorolerių ir motociklų vairuotojai, ypač jaunieji vairuotojai, priskiriami prie didžiausios kelių naudotojų rizikos grupės.
Šiuo metu galiojančios ES taisyklės, kuriose nustatomi minimalūs transporto priemonių tikrinimo standartai, buvo parengtos 1977 m., o vėliau tik nežymiai atnaujintos. Tačiau nuo tada automobiliai, vairuotojų elgesys ir technologijos labai pasikeitė.
EK teigimu, naujais pasiūlymais norima per metus išgelbėti daugiau kaip 1 200 gyvybių ir išvengti daugiau kaip 36 000 su techniniais gedimais susijusių avarijų.
„Vairuodami automobilį, kuris nėra tinkamas naudoti kelyje, jūs keliate pavojų sau ir kiekvienam jūsų automobilyje esančiam žmogui – savo šeimai, draugams, kolegoms. Dar daugiau – jūs keliate pavojų visiems šalia jūsų esantiems kelyje. Tai savaime suprantama: mes nenorime, kad mūsų keliuose važinėtų tokie mirtiną pavojų keliantys automobiliai“, – sakė transportą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vis garsiau kalbant apie sunkiasvorių automobilių aerodinamiką ir jos svarbą taupant kurą bei mažinant į aplinką išmetamų kenksmingų dalelių ir dujų kiekį, Europos Sąjungos biurokratai pamažu pasiduoda gamintojų ir vežėjų spaudimui – ateityje turėtų būti leista eksploatuoti 0,5 m. ilgesnes puspriekabes. Papildomas jos ilgis bus panaudotas gerinant puspriekabės aerodinamiką.
Planuojama, kad maksimalus transporto priemonių junginio ilgis galės siekti 17 m. Papildomas pusmetris bus skirtas tik aerodinaminiams elementams, krovinių skyrius ir leidžiama vežti maksimali masė nesikeis. Tokią viziją šiuo metu mato ES komisija, kuri teigiamai žiūri į šiuos pasiūlymus. Pagal optimistines prognozes nutarimas leidžiantis eksploatuoti ilgesnes puspriekabes gali būti priimtas jau šiemet. Tiesa, vežėjams norintiems važiuoti taupiau tuomet reiks arba modifikuoti jau turimas, arba pirkti naujas su aerodinaminiais paketais pagamintas puspriekabes. Realaus tokių puspriekabių pagausėjimo keliuose būtų galima laukti po kelių metų
Pagal įvairius skaičiavimus, priklausomai nuo greičio, maršruto ir kitų aspektų, puspriekabės aerodinamika gali sumažinti kuro išlaidas 5-15 proc. Tiek pat mažėtų ir išmetamo CO2 kiekis.
Pagrindinis gamintojų argumentas siūlant šį pakeitimą buvo tai, kad gaminant puspriekabės aerodinamiką nereikia ypatingai brangių medžiagų ar sudėtingų technologijų. Tai reiškia, kad su minimaliomis išlaidomis vežėjai gali pasiekti visai neblogų kuro taupymo rezultatų ir sutaupyti ne tik savo lėšas, bet ir labiau tausoti gamtą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybės kontrolė vakar, liepos 12 d., išplatino pranešimą žiniasklaidai apie atlikto Lietuvos muitinės mokesčių fondo finansinio (teisėtumo) audito rezultatus.
„Atlikę audito procedūras Muitinės mokesčių fonde, reikšmingų klaidų valstybiniai auditoriai nenustatė ir konstatavo, kad šio fondo finansinių ataskaitų rinkinys parodo tikrą ir teisingą fondo finansinę būklę, 2011 m. veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus.“ – rašoma pranešime.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) pareigūnai, 2012 m. birželio mėn. kontroliuodami, ar transporto priemonių bendroji masė, ašies ir (ar) ašių apkrova ir (ar) matmenys su kroviniu ar be jo neviršija leidžiamų, patikrino 515 transporto priemonių ir nustatė, kad kas dešimtoje iš jų – buvo pažeidimų.
42 Lietuvoje ir 10 užsienio šalyse registruotų transporto priemonių vairuotojai padarė pažeidimų, iš kurių:
10 transporto priemonių viršijo leidžiamą bendrąją masę;
13 transporto priemonių viršijo leidžiamą ašies ir (ar) ašių apkrovą;
4 transporto priemonės viršijo maksimalius leidžiamus matmenis;
21 transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir ašies ir (ar) ašių apkrovą;
transporto priemonės viršijo ir leidžiamą ašies ir (ar) ašių apkrovą, ir maksimalius leidžiamus matmenis.
Per šį laikotarpį:
1. didžiausia bendroji masė nustatyta patikrinus:
UAB „Miško turtas“ priklausančią transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. GBP 610, kurios bendroji masė siekė 60,75 t (leidžiama – 40,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir ašių apkrovą;
Lenkijoje registruotą transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. PZ6763Y, kurios bendroji masė siekė 51,02 t (leidžiama – 40,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ašių apkrovą;
2. didžiausia ašies ir (ar) ašių apkrova nustatyta patikrinus:
V. Kulikausko įmonei „Chorėja“ priklausančią transporto priemonę MAN, valst. Nr. DGL 377, kurios ašių apkrova siekė 33,35 t (leidžiama – 19,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę;
Lenkijoje registruotą transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. PZ6763Y, kurios ašių apkrova siekė 32,26 t (leidžiama – 18,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę.
Už nustatytus pažeidimus vairuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir iš 23 transporto priemonės vairuotojų, iš kurių visi važiavo be leidimo viršijant leidžiamą bendrąją masę ir (ar) ašių apkrovą, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai, paimti transporto priemonių registracijos liudijimai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Liepos 11 d. Seimo narys Jurgis Razma susitiko su Muitinės departamento direktoriumi Antanu Šipavičiumi. Rengti tokį susitikimą pirmiausia paskatino vežėjų nusiskundimai dėl eilių Lietuvos–Baltarusijos pasienyje.
Parlamentaras kėlė klausimą, kad susidarančios nors ir 5 valandų transporto spūstys – didelis nepatogumas vežėjams, ypač, kai situaciją būtų galima pakeisti. Turint omenyje, kad apie 50 proc. iš viso krovininių transporto priemonių srauto iš Baltarusijos pusės vyksta be krovinių, vežėjai siūlo, kad jas būtų galima nukreipti per kitus – Tverečiaus ir Adutiškio pasienio kontrolės punktus (PKP), ten įrengus minimalią infrastruktūrą.
Srautai auga
Reikia pažymėti, kad 2010, 2011 m. transporto priemonių, kertančių Lietuvos–Baltarusijos sieną srautai išaugo kelis kartus. Muitinės departamento duomenimis, jei 2008 m. sieną kirto 1,6 mln. transporto priemonių, tai 2010 m. jų jau buvo 2,6, o 2011 m. – 2,8 mln. Šiemet per I metų ketvirtį sieną pervažiavo jau 1,3 mln. automobilių, todėl metų pabaigoje laukiama rekordinio skaičiaus. Statistika rodo, kad transporto srautai ypač padidėja kovą–birželį. Tuomet daugėja ir padidintos rizikos krovinių.
Susisiekimo ministerijos atliktos apklausos duomenimis, 2012–2014 m. laikotarpiu kasmet tikimasi 5–7 proc. sunkiasvorių transporto priemonių srauto augimo.
Kas keisis?
Natūralu, kad dabartinius pasienio kontrolės punktus reikia nuolat modernizuoti, plėsti, aprūpinti juos reikiama technine įranga ir žmogiškaisiais ištekliais. Pažymėta, kad Medininkų pasienio kontrolės punkte reikėtų įrengti daugiau eismo juostų. Be to, atkreiptas dėmesys, kad rekonstruojant šį punktą gali padidėti transporto spūstys, todėl būtina tam ruoštis ir numatyti jų sumažinimo mechanizmus.
A. Šipavičus pažymėjo, kad vasarą bus sustiprintas pasienio kontrolės punktų darbuotojų korpusas. Taip pat dirba ir muitinės pareigūnų mobiliosios grupės, kurios pagal poreikį reaguoja į susidariusias transporto spūstis.
Vairuotojų problemos
J. Razmai iškėlus klausimą apie sąlygas prie sienos laukiantiems vairuotojams, pažymėta, kad muitinės terminalų ir pakelės infrastruktūra nėra sutvarkyta, trūksta tualetų, vairuotojų gyvenimas vyksta „pakelėje“, negalima nusiprausti, pavalgyti ir pan. Šį klausimą sprendžia Susisiekimo ministerija, bet ir muitinės vadovas pateikė savo pasiūlymus, kaip geriau sutvarkyti muitinės punktų prieigas.
J. Razma pasiūlė praktikuoti viešosios-privačios partnerystės būdą tai infrastruktūrai pagerinti ir pažadėjo šiuo klausimu dar kreiptis į Susisiekimo ministeriją.
J. Razma taip pat teiravosi, ar eilės prie sienos negalėtų būti sumažintos įdiegus elektroninę išankstinio eilės registravimo ir rezervavimo sistemą. Naudojantis šia sistema, sunkvežimių vairuotojams nereikėtų laukti, jie žinotų savo atvykimo į muitinę laiką pagal iš anksto sudarytą grafiką. A. Šipavičius patikino, kad Medininkų pasienio kontrolės punkte jau testuojama elektroninė eismo valdymo sistema. Be to, Susisiekimo ministerija pradėjo vystyti projektus dėl elektroninės eilės įdiegimo Lietuvos muitinėje.
J. Razma priminė anksčiau konstatuotus elektroninės automobilio numerio atpažinimo sistemos strigimus. V. Šipavičius informavo, kad pasirašyta sutartis dėl šios sistemos aptarnavimo, ji plečiama kartu su Latvija ir Estija. „Tai pasiteisinęs technologinis sprendimas. Dėl bendradarbiavimo susitarimą pasirašė visos trys Baltijos valstybės ir kuriama vieninga informacinė sistema, leisianti vystyti vieningą transporto priemonių priežiūrą“, – sakė Muitinės departamento vadovas.
Muitinė modernėja
Gerų poslinkių yra ir dėl rentgeno sistemų muitinėje įrengimo. Mobilioji rentgeno sistema jau veikia, dar viena, pusiau mobilioji, šiemet bus sumontuota Medininkų pasienio kontrolės punkte. Tikimasi, kad kitąmet tokios bus įrengtos Kybartų ir Panemunės PKP.
Parlamentaras reziumavo, jog pastaraisiais metais muitinės sistemos darbas nuteikia pozityviai tiek dėl gerėjančios darbo kokybės, tiek dėl pasiektų rezultatų. Per 2–3 metus Lietuvos muitinė, ypač kovojant su kontrabanda, padarė pastebimą šuolį Europoje. 13 proc. sumažėjo nelegaliai įvežamų krovinių. J. Razma akcentavo, kad Muitinės departamentas turėtų dar labiau pasistengti, kad būtų išspręstos vežėjų keliamos eilių, aptarnavimo vilkinimo ir reikiamos infrastruktūros nebuvimo problemos.
Apie 14 val. Latvijos teritorijoje esančiuose dviejuose pasienio punktuose išvykimo iš šalies laukė apie 300 sunkiasvorių automobilių, tuo metu dieną prieš jų buvo ne daugiau nei 100. Su kuo susijęs eilių padidėjimas nepranešama.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kaip pranešė Latvijos pasienio kontrolės tarnybos, vakar, liepos 11 d. netikėtai padidėjo eilės pasienyje su Rusija.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-12
Kaune svarstoma idėja statyti naują tiltą, kuris leistų kai kuriose miesto vietose eismo intensyvumą sumažinti iki 35 proc., taip pat galvojama apie Kauno oro uosto ir Kauno geležinkelio stoties sujungimą geležinkeliu, skelbiama Kauno miesto bendrojo plano koncepcijoje.
“Nuo senamiesčio dalį srauto atitrauktų Kėdainių tiltas. Intensyvus srautas M. K.Čiurlionio tiltu parodė, kad šie objektai laukiami ir duoda didelę naudą”, – Kauno miesto savivaldybės pranešime cituojamas bendrovės “Urbanistika” susisiekimo inžinierius Marius Noreika.
Koncepcijoje esantis Kėdainių tiltas turėtų sujungti Marvelės ir Brastos gatves. Paskaičiuota, kad Jurbarko gatvėje, ties Vilijampolės tiltu, eismo intensyvumas jau pirmaisiais metais sumažėtų 35 proc., o ties Aleksoto tiltu – 25 proc.
2013-2023 metų Kauno bendrojo plano koncepcijos pristatyme pateiktas siūlymas geležinkelio bėgiais sujungti Kauno ir Vilniaus oro uostus.
“Tam reikėtų Kaune nutiesti geležinkelio bėgių atkarpas, sujungsiančias oro uostą su Kauno ir Pravieniškių geležinkelio stotimis”, – aiškino M.Noreika.
Kauno savivaldybės įmonės “Kauno planas” direktorius Gediminas Šinkūnas pranešime sakė, kad rengiant ankstesnius bendruosius planus, buvo tikimasi nuolatinio miesto gyventojų skaičiaus augimo, todėl planuota daug pusę milijono gyventojų turintiems didmiesčiams būdingų sprendinių.
“Dabar tokio optimizmo nėra, iš ankstesnių stambių sprendinių įgyvendinta palyginti nedaug: nutiestos Marvelės, H. ir O. Minkovskių gatvės, Europos prospektas, baigtas M.K.Čiurlionio tiltas”, – sakė G.Šinkūnas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-12
Liepos 9 d. Kauno policija gavo Ukrainos piliečio I. K. pareiškimą dėl Vokietijos firmai priklausančių dviejų balninių vilkikų „Volvo FH 42T“ su nepakrautomis puspriekabėmis „Koegel SN 24“, su Vokietijos valstybiniais numeriais (vilkiko valst. nr. SU-VB330, puspriekabės – SU-HP727 bei vilkiko valst. nr. SU-VB370, puspriekabės – SU-HP723) vagystės.
Dėl šio įvykio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.
Jeigu galite suteikti įvykio tyrimui reikšmingos informacijos ar žinote galimą minėtų vilkikų su puspriekabėmis buvimo vietą, prašome informuoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnus telefonais (8-37) 30 30 54 , 30 31 18, 22 37 26 arba 112
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|