Ilgėja eilės vilkikų, kertančių Lietuvos ir Kaliningrado srities sieną. Rusijos vėžėjai dėl keliolikos laukimo valandų kaltina Rusijos muitinės pareigūnus bei blogai įrengtą Černyševskojės pasienio kontrolės punktą.

Vilkikų vairuotojai jau laukia išvykti iš Lietuvos, tačiau kada pateks į Rusiją – nežinia. Nes Černyševskojės pasienio kontrolės punkto muitininkai kelintą dieną dirba vangiai. Kad patektų į Rusijos teritoriją, vairuotojams tenka laukti po keliolika valandų.

„Kai stovi, algos negauni. Gauni, kai važiuoji. Atvykau prie sienos vakar apie aštuntą vakaro. Stovėjau 14 valandų“, – teigė vairuotojas Vladimiras Pliuščiai.

„Vykstu iš Sankt Peterburgo, prie sienų pralaukiau kelias paras. Labai blogas darbas. Lietuvos pareigūnai dokumentus man sutvarkė per 7 minutes ir galiu iš čia išvažiuoti. Bet mūsų pusė, Rusija, nepriima. Blogai dirba mūsiškiai“, – tvirtino vairuotojas Konstantinas Vlasenko.

Iš Kaliningrado srities arba į ją krovinius nuolat gabenantys vairuotojai sako, kad vilkikų pasienyje padaugėjo jau birželį. Lenkijai įvedus kvotas trečiųjų šalių vežėjams, Kaliningrado srities vežėjai dažniau renkasi kelią per Lietuvą.

„Mano reisas į Baltarusiją dabar užsitęsia savaitę. Pirmyn važiuodamas 400 kilometrų ir atgal aš sugaištu 7 paras. Anksčiau suvažinėdavau per porą parų“, – sako vairuotojas Romanas Pristavko.

Rusijos vairuotojai piktinasi, kad net ir atidarius naują punktą Rusijos pusėje, vilkikams aikštelė įrengta per maža, apsisukti nėra kur. Nors dokumentams tvarkyti įrengta apie 20 darbo vietų, dažnai dirba vos vienas pareigūnas.

„Būna kažkokių trukdžių, bet greičiausiai jie tiesiog nenori dirbti, ypač vakarais. Tarnauja daug pareigūnų, bet muitininkai vakarais ilsisi ir nenori dirbti“, – mano vairuotojas Jurijus Vorobjovas.

Lietuvos muitininkai per parą patikrina apie 400 vilkikų, nors galėtų ir daugiau.

„Jeigu dirbtų puikiai kaimyninės šalies muitinės pareigūnai, mes galėtume transporto kiekį ir didesnį įforminti. Jeigu vyksta didesnis krovinių kiekis, didesnis iš Europos Sąjungos valstybių importuojamas prekių kiekis, tai yra sudėtingesnė muitinės procedūra ir tai užima jiems daugiau laiko“, – aiškino VSAT Kybartų kelio posto viršininko pavaduotojas Viktoras Kašalynas.

Kybartuose apie šimtą vilkikų laukia išvykti į Rusiją, po tiek pat vilkikų laukia prie Medininkų ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Panaudojant ES paramos lėšas, Vakarų Lietuvoje bus atnaujinta šalies ekonomikai svarbi geležinkelio linija Klaipėda–Pagėgiai. Per dvejus metus numatoma atnaujinti keturis šios linijos ruožus, kurių bendras ilgis – 33,5 km. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu šiems darbams skirta beveik 70 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo paramos. Bendra projekto vertė – 99 mln. litų.

Rekonstrukcijos darbai vyks keturiuose blogiausios būklės geležinkelio linijos ruožuose. Numatoma sutvarkyti geležinkelio sankasą, atnaujinti geležinkelio kelius, rekonstruoti pervažų signalizacijos įrenginius, Vilkyčių stotyje rekonstruoti keleivių peroną.

Specialistų teigimu, iki rekonstrukcijos kai kurie Klaipėdos–Pagėgių geležinkelio linijos ruožai buvo kritinės būklės. Traukiniai turėdavo važiuoti maždaug perpus lėčiau nei galėtų pagal šio kelio kategoriją, dėl to sumažėdavo geležinkelio pralaidumas.

Atlikus rekonstrukcijos darbus, geležinkelio linija Klaipėda–Pagėgiai bus pritaikyta intensyviam krovininių ir keleivinių traukinių eismui, padidės jos pralaidumas, traukiniai galės važiuoti greičiau. Pagerės susisiekimas, bus taupomas keleivių ir krovinių vežimo laikas, sumažės triukšmas bei tarša, traukinių eismas taps saugesnis.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Kuo aukštesnė temperatūra ir kuo labiau pavargę bei susierzinę esame, tuo sunkiau tampa susikoncentruoti. Kaip rodo tyrimo rezultatai, dėl to pailgėja vairuotojų reakcijos laikas. Automobilyje, kuriame temperatūra siekia 27°C, vairuotojo reakcija yra 22 proc. lėtesnė nei tokioje pat transporto priemonėje temperatūrai esant 21°C.

Labai svarbu nuolatos palaikyti komfortiškas vairavimo sąlygas, taip pat ir temperatūrą. Jei automobilis turi oro kondicionierių, karštomis dienomis rekomenduojama jį naudoti. Jei jo nėra, reikėtų įjungti ventiliacijos sistemą arba atidaryti langus.

Per karščio bangas didesnį nelaimingų atsitikimų skaičių pastebėję Prancūzijos tyrėjai teigia, kad viena iš šio reiškinio priežasčių yra trumpesnis ir ne toks gilus miegas dėl naktį esančios aukštos temperatūros. Nepakankamai išsimiegojusiam vairuotojui gresia didesnė rizika kelyje, nes nuovargis neigiamai veikia koncentraciją ir reakcijos trukmę. Tai taip pat trukdo tinkamai įvertinti įvairias situacijas. Statistika rodo, kad 10-15 proc. rimtų eismo įvykių atsitinka dėl vairuotojo nuovargio.

Karštis daro įtaką ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams. Buvimas stovinčiame ir užrakintame automobilyje, kai yra saulėta, net jei išorės temperatūra nėra itin aukšta, gali būti pavojingas sveikatai ir net gyvybei. Temperatūra tokiame automobilyje vos per 20 minučių gali padidėti 30°C.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Jau šį rudenį Elektrėnuose ir Jonavoje bus nutiestos dviračių trasos, kurios taps pavyzdžiu kitiems miestams, kuriant žmonėms patrauklų kasdieninio susisiekimo dviračių takų tinklą. Šie savivaldybių projektai buvo pripažinti geriausiais Susisiekimo ministerijos skelbtame konkurse.

Ministerijos sudaryta komisija, koordinuojanti pavyzdinių dviračių takų tiesimo projektus, susitiko su Elektrėnų ir Jonavos savivaldybių atstovais bei projektus vykdančiomis įmonėmis. Susitikimo metu įvertinta savivaldybių pažanga ir dviračių takų tiesimo darbai.

Abiejų savivaldybių projektai siūlo skirtingus sprendimus, kaip mieste nutiesti dviračių trasą, galinčią sujungti jau sukurtą dviračių eismo infrastruktūrą į vientisą maršrutų tinklą, sudarant galimybes žymiai padidinti susisiekimo dviračiais patrauklumą. Dviračių trasas abi savivaldybės planuoja nutiesti iki šių metų spalio mėnesio.

Elektrėnuose tiesiamas žiedinis dviračių takas apjuos pagrindinius miesto gyvenamuosius rajonus. Trasa sujungs jau esamus takus, drieksis šalia visų pagrindinių darboviečių, sudarys sąlygas susisiekti su užmiesčio gyvenamosiomis teritorijomis, mokymo, sveikatos įstaigomis ir kitais žmonių traukos objektais. Takas išsiskirs spalviniu apipavidalinimu, saugos sprendimais, danga. Šis projektas galės tapti pavyzdžiu panašaus dydžio miestams ar didesnių miestų mikrorajonams.

Jonavos savivaldybė mieste taip pat suformuos žiedinio tipo jungtį, integruojančią jau esamus dviračių takus į bendrą tinklą ir jungiančią atskirus mikrorajonus su miesto centru. Jonavos dviračių tinklas bus vienas iš geriausių vidutinio dydžio Lietuvos miestuose.

Praėjusiais metais Susisiekimo ministerija visas savivaldybes kvietė dalyvauti konkurse dėl geriausios demonstracinės dviračių trasos, skirtos kasdienio susisiekimo poreikiams tenkinti. Tačiau konkurse dalyvavo tik 6 savivaldybės. Nugalėtojais tapo Elektrėnai ir Jonava, kurių parengtus projektus ekspertai pripažino geriausiais.

Anot susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, Elektrėnų ir Jonavos savivaldybėms ministerija skirs apie 3,5 mln. litų. Dalį lėšų skiria ir pačios savivaldybės.

Mažiau balų konkurse surinkusioms savivaldybėms bei tiems miestams ir rajonams, kurie yra tinkamai pasirengę plėsti dviračių takų tinklą, Susisiekimo ministerija planuoja numatyti galimybes gauti finansavimą iš 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos lėšų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2012 m. liepos 5 d. ryte Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai sulaikė keturis Uosto direkcijos laivų įgulų narius, įtariamus kuro grobstymu. Privačiuose automobiliuose pareigūnai rado 480 litrų kuro. Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo.


2011 m. liepos 21 d. Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas savo įsakymu sumažino kuro sunaudojimo normas įmonės laivams vidutiniškai 15 %. Tačiau pasiekdavo informacija, kad kuras ir toliau yra grobstomas.


„Neliko nieko kito, kaip paprašyti teisėsaugos institucijų pagalbos. Kelias savaites trukęs naktinis filmavimas parodė – kuras grobstomas nuolat ir sistemingai. Atskleista betvarkė ir visiškas abejingumas uosto kapitono padaliniuose“, – teigia generalinis direktorius E. Gentvilas.


Šiuo metu jau atleisti 2 įtariamaisiais tapę Uosto direkcijos darbuotojai. Neabejojama, kad atleidimų bus ir daugiau. Planuojamos ir sisteminės reformos uosto kapitonui pavaldžiuose padaliniuose.


Uosto direkcijos vadovas mano, kad kuro grobstymo schema buvo gerai organizuota. „Tegul nekuria pasakų, kad niekas nieko nematė ir nesuprato. Daug sako vien jau tas faktas, kad uoste paliktas mažas užutėkis, kurio „nemato“ vaizdo stebėjimo kameros. Todėl už pagalbą ypatingai dėkoju naujajam uosto apsaugos vadovui Egidijui Kuzmarskiui“, – sakė E. Gentvilas.


Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Eilės Lietuvos – Baltarusijos pasienyje vėl smarkiai pailgėjo. Pagal Baltarusijos informacinius šaltinius, šiuo metu eilės pagrindiniuose postuose siekia daugiau nei 10 km.

Kamenyj Log – Medininkai pasienio poste iš Baltarusijos pusės liepos 23 d. eilės buvo nusidriekusios apie 18 km. Lietuvos pusėje jos siekė apie 6 km.

Panaši situacija buvo ir Benjakoni – Šalčininkai pasienio punkte. Benjakonių gyvenvietės valdžia nusprendė neleisti vilkikams stovėti gyvenvietės teritorijoje, dėl to paskutiniai vilkikai laukiantys įvažiavimo į Lietuvą stovėjo nutolę 25 km. nuo pasienio punkto. Iš Lietuvos pusės buvo nusidriekusios apie 5 km. ilgio eilės.

Tikimasi, kad ateityje pastovias didelių eilių problemas išspręs nauji sienos kirtimo punktai. Iki šiol taikyti metodai kol kas norimų rezultatų neduoda. Dauguma punktų buvo rekonstruoti, aprūpinti nauja šiuolaikiška įranga, tačiau eilės nė kiek nemažėja.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. liepos 18 – 20 d. Maskvoje įvyko Rusijos Federacijos organizuotos konsultacijos dėl protokolo projekto, kuriuo buvo siūloma papildyti Lietuvos ir Rusijos Vyriausybių susitarimą dėl pasienio kontrolės punktų. Konsultacijose dalyvavo ir Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Arnoldas Tvaronavičius.

Lietuvos ir Rusijos delegacijų konsultacijose aptartos šalių sienos perėjimo punktų plėtros perspektyvos ir sutarta dėl tikslingumo atidaryti naują automobilių kelių valstybės sienos perėjimo punktą Rambynas-Dubkai (Paskalviai).

Šis punktas bus statomas kartu su Panemunę ir Sovetską (Tilžę) sujungsiančiu tiltu, dėl kurio statybos Lietuva ir Rusija susitarė dar praėjusiais metais.

Sprendimui įgyvendinti būtina papildyti Lietuvos ir Rusijos susitarimą dėl valstybės sienos perėjimo punktų nauju punktu Rambynas-Dubkai. Susitarimo papildymas įsigalios jį teisės aktų nustatyta tvarka suderinus su suinteresuotomis institucijomis ir abiems šalims apsikeitus notomis.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Konteinerius Tolimųjų Rytu kryptimi gabenančio šaudyklinio traukinį “Saulė” kroviniais pildo Kinija, traukinys per Klaipėdą i Europą turi pajudėti rugpjūčio pradžioje.

“Verslo žinios” rašo, kad paskutinį kartą sausio pabaigoje iš Klaipėdos į Kazachstano miestą Almatą išlydėtas traukinys “Saulė” kurį laiką nekursavo.

Pasak “Saulės” operatorės įmonės “VPA Logistics” vadovo Dariaus Beinorto, projektas buvo kiek pristabdytas, tačiau šiuo metu deramasi su Kinijos geležinkeliais, iš kurio miesto ir terminalo turėtų pajudėti traukinys.

Iki šiol darbai vyko daugiausia sprendžiant konteinerių konsolidavimo klausimus – jų surinkimo iš skirtingų Kinijos miestų į vieną vietą.

Šįsyk konteineriai į tolimesnes Europos šalis iškeliaus jau per Klaipėdos uostą, pernai lapkritį “Saulė” keliavo iki Antverpeno Belgijoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos paštas ketina rekonstruoti Ukmergės, Raseinių, Naujosios Akmenės ir Rokiškio paštus. Iš viso paštų atnaujinimui planuojama skirti apie 1 mln. litų.

„Daugelis Lietuvos pašto skyrių nerekonstruoti jau daugelį metų. Paštų patalpos nepritaikytos ne tik klientų, bet ir mūsų darbuotojų poreikiams. Siekiame, kad klientams būtų patogu ir malonu naudotis Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis, todėl atnaujiname senus skyrius“, – sakė Lietuvos pašto Tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.

Ukmergės, Raseinių, N. Akmenės ir Rokiškio paštuose bus atnaujintos šildymo bei vėdinimo sistemos, pakeisti langai, šiuolaikiškai ir moderniai įrengtos klientų aptarnavimo salės, tarnybinės patalpos ir kt.

Paštuose bus galima gauti visas Lietuvos pašto teikiamas paslaugas – išsiųsti korespondencijos siuntas, siuntinius, pasinaudoti pasiuntinių paslaugomis, užsiprenumeruoti periodinių leidinių, sumokėti įmokas, mokesčius, pasinaudoti draudimo ar išperkamosios nuomos paslaugomis, pašto perlaida išsiųsti pinigų ar juos gauti ir t. t.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas taip pat teikia logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas

Panaudojant ES paramos lėšas, Vakarų Lietuvoje bus atnaujinta šalies ekonomikai svarbi geležinkelio linija Klaipėda–Pagėgiai. Per dvejus metus numatoma atnaujinti keturis šios linijos ruožus, kurių bendras ilgis – 33,5 km. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu šiems darbams skirta beveik 70 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo paramos. Bendra projekto vertė – 99 mln. litų.

Rekonstrukcijos darbai vyks keturiuose blogiausios būklės geležinkelio linijos ruožuose. Numatoma sutvarkyti geležinkelio sankasą, atnaujinti geležinkelio kelius, rekonstruoti pervažų signalizacijos įrenginius, Vilkyčių stotyje rekonstruoti keleivių peroną.

Specialistų teigimu, iki rekonstrukcijos kai kurie Klaipėdos–Pagėgių geležinkelio linijos ruožai buvo kritinės būklės. Traukiniai turėdavo važiuoti maždaug perpus lėčiau nei galėtų pagal šio kelio kategoriją, dėl to sumažėdavo geležinkelio pralaidumas.

Atlikus rekonstrukcijos darbus, geležinkelio linija Klaipėda–Pagėgiai bus pritaikyta intensyviam krovininių ir keleivinių traukinių eismui, padidės jos pralaidumas, traukiniai galės važiuoti greičiau.  Pagerės susisiekimas, bus taupomas keleivių ir krovinių vežimo laikas, sumažės triukšmas bei tarša, traukinių eismas taps saugesnis.

Klaipėdos–Pagėgių geležinkelio linija yra 1875 m. nutiesto geležinkelio Klaipėda–Tilžė dalis. Išsaugant autentišką architektūrą, tarp Klaipėdos ir Pagėgių ES paramos lėšomis taip pat rekonstruojami keturi istoriniai geležinkelio tiltai, pastatyti 1865–1875 m. Praėjusį rudenį atnaujinti du akmeniniai arkiniai tiltai per Smeltalės ir Šyšos upes, iki šių metų pabaigos numatoma rekonstruoti ir du metalinius istorinius tiltus per Veiviržo ir Perkasos (Piktvardės) upes. Šie tiltai pripažintini nekilnojamomis kultūros vertybėmis. Bendra tiltų rekonstrukcijos vertė – apie 10 mln. Lt, jai atlikti suteikta 7 mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo parama.

Minėti darbai atliekami pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių infrastruktūros techninių parametrų gerinimas“.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2012 m. liepos 23-27 dienomis dėl Transeuropinio tinklo kelias E85, Vilniaus miesto pietinės teritorijos dalies išorinio aplinkkelio statybos darbų bus draudžiamas transporto eismas Savanorių prospekto ir Kirtimų gatvės transportinio mazgo nuovažose, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija.

2012 m. liepos 23-27 dienomis minėtame transportiniame mazge bus vykdomi asfaltavimo darbai, tvarkomi nuovažų kelkraščiai, eismo saugumo priemonės ir pan.

Važiuojant Kirtimų gatve minėtame mazge transporto eismas Kauno kryptimi bus nukreiptas apvažiavimo apylanka Gariūnų gatve apsisukant reguliuojamoje Gariūnų ir Paneriškių gatvių sankryžoje.

Važiuojant Savanorių prospektu Kauno kryptimi įvažiuoti į Kirtimų gatvę bus galima apvažiavimo apylanka Gariūnų gatve apsisukant reguliuojamoje Gariūnų ir Paneriškių gatvių sankryžoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos ekonominės plėtros ministerija paskelbė projektą, kuriuo siūlo, kad ateityje Rusijoje plečiantis mokamų kelių tinklui už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tektų mokėti po 3,5 rublio (31 cnt.).

Tokios kainos bus taikomos krovininėms transporto priemonėms, kurių masė didesnė nei 12 t.

Minėtame projekte užsimenama ir apie tai, kad norint 100 proc. kompensuoti sunkiasvorių transporto priemonių daromą žalą Rusijos keliams reikėtų rinkti po 6,2 (55 cnt.) rublio už kilometrą. Taip pat pabrėžiama, kad Europoje vidutiniškai už kilometrą yra mokama 8,2 rublio (72 cnt.).

Ministerija teigia, kad krovinis transportas keliams daro žymiai didesnę žalą nei lengvieji automobiliai ir turėtų būti apmokestintas daugumoje pagrindinių Rusijos kelių, o iš surinktų lėšų minėtieji keliai turėtų būti prižiūrimi ir tvarkomi, kad atitiktų bent jau minimalius europinius standartus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Birželio pabaigoje žemumą pasiekusios kuro kainos šalies vairuotojus džiugino neilgai. Jau nuo liepos mėnesio pradžios jos vėl pradėjo kilti.

Pirmadienį, liepos 23 d., sostinėje „Statoil“ degalinių šviestelentėse prie A95 benzino užsidegusi 4,91 Lt kaina verčia nerimauti automobilių savininkus. Tuo metu už dyzelį prašoma mokėti 4,62 Lt.

Finanasų analitikai: benzino kaina 5 litų nepasieks

Nors kuro kainos kilimas kiekvienu centu skaudžiai paveikia vairuotojų pinigines, finansų analitikai ramina ir spėja, kad A95 tipo benzino kaina daugiau nei 5 litų už litrą šią vasarą neturėtų pasiekti.

„Finasta“ Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas teigė, kad paskutinių dviejų savaičių tarptautinės naftos kainos augimui įtaką darė konfliktai Sirijoje ir Iranui įvestos JAV sankcijos.

„Dabar vėl pradedamas jausti negatyvių naujienų srautas, kuris greičiausiai nelabai turėtų leisti naftos produktų kainoms kilti šią ar kitą savaitę“, – prognozavo pašnekovas.

Analitikas nesiryžo numatyti kuro kainų ilgesniu laikotarpiu, tačiau prasitarė, kad pavasario pradžioje pasiektų degalų kainų aukštumų mažmeninėje prekyboje tikriausiai nesulauksime.

„Nenorėčiau tikėti, kad kainos bus aukščiau 5 litų šią vasarą, nebent kažkas bus su neramumais Sirijoje ir Irane“, – komentavo T. Povilauskas.

Kaina krenta dėl miglotų ekonomikos augimo perspektyvų

„Finasta“ analitikui pritarė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Naftos kainų tendencijos nerodo to, ką matėme šį pavasarį, kai „Brent“ rūšies nafta pabrango iki 125 ir daugiau JAV dolerių už barelį, tuomet benzino kaina buvo pakilusi iki 5 litų už litrą. Šiuo metu šios rūšies nafta yra dar daug pigesnė ir pastarosiomis savaitėmis svyravo apie 100 JAV dolerių už barelį. Esant tokiai kainai nėra pagrindo tikėtis, kad mažmeninės kuro kainos pakils iki 5 litų už litrą“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.

Paklaustas, kaip vertina šiuo metu degalinėse kylančias degalų kainas, N. Mačiulis atsakė: „Turbūt tai yra tik trumpalaikė tendencija ir neturėtume matyti to, ką matėme šį pavasarį“.

N. Mačiulio nuomone, konfliktas Sirijoje nėra toks svarbus, kad itin reguliuotų naftos kainas, nes ši šalis nėra labai svarbus pasaulio naftos tiekėjas.

„Kad Europos Sąjungos valstybės neimportuos naftos iš Irano buvo jau žinoma pavasario pradžioje. Tai tik privertė Iraną nukreipti didesnius srautus į Pietryčių Azijos valstybes, Australiją. Tačiau naftos trūkumo tai nesukėlė“, – pasaulines tendencijas komentavo analitikas.

„Tikriausiai svarbesnis įvykis, kuris pastaruoju metu lėmė naftos kainos pigimą yra pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos, kurios yra pakankamai slogios. Spartaus augimo nesitikima nei išsivysčiusiose nei besivystančiose rinkose, todėl naftos poreikis augs ne taip sparčiai ir dėl to naftos kaina mažės“, – mažesnes degalų kainas ateityje numatė pašnekovas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Tokius apibendrinimus padarė UAB „Creditreform Lietuva“, atlikusi „Sodros“ duomenų analizę apie įmonių darbuotojų skaičių. Ši tendencija būdinga tiek transporto sektoriui, tiek ir kita veikla užsiimančioms Lietuvos įmonėms.

Per II ketvirtį Lietuvos įmonėse darbuotojų padaugėjo 25,2 tūkst. (+2,0 proc.), kai pernai per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičiaus augimas sudarė net 43,8 tūkst. (3,6 proc.). Darbuotojų skaičiaus didėjimu labiausiai išsiskyrė smulkiausios įmonės (+5,5 proc.), visai nedaug – didžiosios (0,3 proc.), o įmonės, kurių metinė apyvarta 1-5 mln. lt – netgi susitraukė.

Transporte sektoriuje padaugėjo tik 0,4 tūkst. darbuotojų (tame skaičiuje taksi įmonėse sumažėjo 1,8 tūkst.), pernai – 3,9 tūkst.

Iš viso per 2012 m. II ketvirtį (nuo balandžio 1-osios) darbuotojų skaičius išaugo šalies 20 467 įmonėse. Šiose įmonėse darbuotojų pagausėjo 68,7 tūkst. Bet tik 91 įmonėje darbuotojų skaičius išaugo 50 ar daugiau. Darbuotojų skaičius sumažėjo 15.026 įmonių. Jose neliko 43,5 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei 50 darbuotojų sumažėjo 46 įmonėse.

Iš viso 2012 metų liepos 1 dieną Lietuvoje dirbo 1 270,9 tūkst. darbuotojų. Absoliuti dauguma (98,2 proc.) darbuotojų darbavosi veikiančiose įmonėse.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjusią savaitę skriejusios žinio turėjo labiau džiuginti vežėjus nei juos liūdinti. Net ir iš kaimyninės Rusijos pasiekusios žinios nebuvo labai prastos, o Seime pradėta kalbėti apie pagalbą vežėjams kovoje su draudimo kompanijomis ir didelėmis privalomojo vilkikų draudimo kainomis.

Lietuva

Antradienį „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir asociacijos viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius susitiko su Seimo nariu konservatoriumi Jurgiu Razma.

Susitikime aptarti aktualūs vežėjams klausimai susiję su nepalankiomis vežėjams Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) kainomis ir sąlygomis.

J. Razma teigė atkreipsiantis dėmesį į šios rūšies draudimo sutartyse numatytas sąlygas, sunkinančias vežėjų darbą. Jis teigė, jog jam yra žinoma ir apie tokiose sutartyse nustatytą mažą neturtinės žalos atlyginimo asmeniui piniginę sumą, dažnai neatitinkančią realiai patirtų nuostolių, kuriuos vežėjai turi padengti.

Po kelių dienų “Linavos” vadovai jau skubėjo į kitą susitikimą. Šį kartą su Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas auto“ prezidentu Valdžiu Treziniu ir generaliniu sekretoriumi Janiu Aboltiniu.

Asociacijų vadovai aptarė bendrą poziciją dėl gabenimų rūšies nustatymo kriterijų derybose su Rusija ir bendrų veiksmų informuojant šalių krovinių terminalus apie jų darbo svarbą šiame procese.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad birželio 20 d. pakartotiniame Kongrese priimti asociacijos „Linava“ įstatų pakeitimai patvirtinti nebus. Notarė Dainora Jievaitytė nustatė, kad naujos redakcijos įstatai neatitinka įstatymų reikalavimų.

Prižiūrintys savo autoparką ir kelių eismo taisyklių nepažeidinėjantys vežėjai ateityje sulauks pagalbos iš valstybinių institucijų. Numatoma griežčiau kontroliuoti nesažiningus vežėjus. Lietuvoje ruošiamasi diegti naują sistemą, kuri nuskanavusi automobilio numerį patikrintų, ar lengvieji automobiliai yra drausti ir perėję techninę apžiūrą, o vilkikus dar ir pasvertų, įvertintų jų gabaritus ir patikrintų, ar vairuotojai sumokėjo už naudojimąsi keliais.

Paskutinioji svarbesnė žinia iš Lietuvos pasiekė iš statistikos departamento, kurio duomenimis Lietuvoje registruojama vis daugiau puspriekabių ir priekabų.

Rusija

Šį kartą rytų kaimynai pranešė apie nuo naujųjų metų pasikeisiančią įvažiavimo į Rusijos teritoriją tvarką. Nuo 2013 m. sausio 1 d. prekės, kurios gabenamos automobilių transportu ir dėl kurių įvežimo į Muitų sąjungą nepateikta išankstinė informacija, nebus įleidžiamos į šios Muitų sąjungos teritoriją. Laiko iki šio draudimo įvažiuoti įsigaliojimo dar labai daug ir vežėjai turės galimybę tinkamai pasiruošti naujiems reikalavimams.

Taip pat rusai prakalbo apie modernesnį muitinės darbą ir korupcijos mažinimą joje. Kitų metų vasario mėnesį Rusijos muitinė parengs pasiūlymą, pagal kurį leidimą kirsti sieną kroviniams suteiks kompiuterinė programa, o ne muitininkas.

Kriminalai

Taip pat vežėjams primename apie galimus pavojus Europos keliuose. Didžiosios Britanijos policija perspėjo apie jų keliuose atsiradusį naują krovinių grobimų būdą, kuris gali būti naudojamas ir kitose šalyse. Rekomenduojame apie tai pranešti vilkikų vairuotojams, kad šie nepatektų į pavojingas situacijas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt