Vadovaujantis Rusijos Federacijos, Baltarusijos ir Kazachstano respublikų Muitų sąjungos komisijos 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 899, nuo 2012 m. birželio 17 d. automobilių transpotru įvežant prekes į Muitų sąjungą, privaloma pateikti išankstinę informaciją apie įvežamas prekes.

Rusijos Federacijos muitinė informuoja, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. prekės, kurios gabenamos automobilių transportu ir dėl kurių įvežimo į Muitų sąjungą nepateikta išankstinė informacija, nebus įleidžiamos į šios Muitų sąjungos teritoriją.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Olandijoje įsikūrusi padangų gamintojų kompanija „Interstate Tire & Rubber Co” pranešė, kad pradės sunkvežimių padangų gamybą ir bandys rasti savo vietą šioje rinkoje.

Šių metų pabaigoje kompanija pristatys savo sunkvežimių padangų gamybos programą. Pirmiausiai, olandai gamins R17,5 ir R 19,5 dydžio padangas. Vėliau bus pradėta ir R 22,5 dydžio padangų gamyba. Tikimasi, kad 2013 m. viduryje kompanija jau galės pasiūlyti vežėjams 13-os skirtingų dydžių padangas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Liepos 19 d., ketvirtadienį Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis ir TIR departamento vadovas Heliodoras Giedrys susitiko su Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas auto“ prezidentu Valdžiu Treziniu ir generaliniu sekretoriumi Janiu Aboltiniu.

Asociacijų vadovai aptarė bendrą poziciją dėl gabenimų rūšies nustatymo kriterijų derybose su Rusija ir bendrų veiksmų informuojant šalių krovinių terminalus apie jų darbo svarbą šiame procese.

Taip pat aptartos Tarptautinės vežėjų sąjungos IRU rekomendacijos Rusijos transporto priežiūros inspekcijai dėl gabenimų rūšies nustatymo. IRU išreiškė poziciją, jog krovinių gabenimo rūšies nustatymas pagal prekių kilmės šalį pažeidžia net kelias tarptautines teisės normas ir neatitinka CMR konvencijos.

Asociacijų vadovai pristatė elektroninės eilių kontrolės ties pasienio punktais Lietuvoje ir Latvijoje problematiką, pasidalinta patirtimi sprendžiant besiformuojančių eilių pasienyje klausimus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kitų metų vasario mėnesį Rusijos muitinė parengs pasiūlymą, pagal kurį leidimą kirsti sieną kroviniams suteiks kompiuterinė programa, o ne muitininkas.

Šiuo metu sprendimą priima muitininkai, atsižvelgdami į daugybę reikalavimų ir taisyklių. Tokios sistemos jau naudojamos kitose pasaulio valstybėse ir rusai žada remtis jų patirtimi. Norint įvesti šią sistemą reikės keisti Muitų sąjungos valstybių susitarimus, dėl to sprendžiant šios sistemos ateitį Rusijai reikės tartis su Baltarusija bei Kazachstanu.

Muitinės pareigūnai tvirtina, kad jau atliko keletą eksperimentų su tokia sistema ir yra patenkinti jos veikimu.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kompanija „Fliegl“ rinkai pristatė naują 4 ašių kietašonę puspriekabę skirtą pagrinde Skandinavijos rinkai. Daugumoje šalių maksimalus transporto priemonių junginio svoris siekia 40 t., tuo metu Skandinavijoje leidus naudoti 54 t. junginius „Fliegl“ iš karto pasiūlė naują gaminį.

Pagaminus šią puspriekabę jos konstrukcija buvo pritaikyta, kad vežėjai galėtų vežti sunkesnius krovinius. Puspriekabės šoninės sienos sutvirtintos ir yra 6 cm. storio. Taip pat sutvirtintos ir pagrindinės puspriekabės konstrukcijos. Joje yra ir tvirtinimo kabliai skirti maksimaliai numatytai krovinio masei.

Tokias puspriekabes turėtų traukti trijų ašių vilkikai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. liepos 16 d. Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ veiklos.

Be pagrindinių korupcinio pobūdžio klausimų, posėdyje dalyvavę Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos atstovai išsakė problemą dėl asmenims, užsiimantiems vežimo paslaugomis, keliamo reikalavimo registruoti vežėjo buveinę ten, kur ji vykdo savo veiklą. Tuo tarpu kitų įmonių ir įstaigų registracijos ir veiklos adresai neprivalo būti tapatūs. Pasak smulkiųjų vežėjų, tai labai apsunkina jų verslą, kadangi stambios įmonės dažniausiai turi nuosavas patalpas ar aikšteles savo transportui, o smulkieji vežėjai jas nuomojasi, todėl išsinuomojus kitą patalpą ar aikštelę, tenka keisti veiklos dokumentus. Be to, pagal vežėjų darbo specifiką, asmenys, teikiantys vežimo paslaugas, neretai turi ne vieną, o kelias patalpas ar aikšteles, kuriose vykdo savo veiklą.

Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis, reaguodamas į šią smulkiųjų vežėjų išsakytą problemą, liepos 17 d. kreipėsi į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kuris vežėjų skundą įvertino kaip pagrįstą ir pažadėjo šią problemą spręsti.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valstybės valdomi “Lietuvos geležinkeliai” šiemet pirmąjį pusmetį pervežė 23,531 mln. tonų krovinių – 10,3 proc. mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pervežta 26,238 mln. tonų.

Vien birželį, palyginti su pernykščiu birželiu, krovinių vežimo apimtys sumažėjo 9,4 proc. iki 4,017 mln. tonų, pranešė “Lietuvos geležinkeliai”.

Pasak įmonės, šiemet pirmąjį pusmetį, palyginti su sausiu-birželiu pernai, vidaus maršrutais krovinių pervežta 17,1 proc. mažiau – 5,818 mln. tonų, o tarptautiniais – 7,8 proc. mažiau iki 17,713 mln. tonų.

Šiemet padidėjo maisto produktų, pašarų, juodųjų metalų ir kitų krovinių vežimai geležinkeliais, tačiau smuko naftos produktų, trąšų, medienos, popieriaus pervežimai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Sudarant vadinamąjį „Spūsčių indeksą“ (angl. Congestion Index) tirti 31 Europos miestai, kuriuose gyvena per 800 tūkst. miestiečių. Indekso dešimtuko sudarytojai suskaičiavo ne tik kiek vidutiniškai per dieną ar metus miestiečiai sugaišta spūstyse, tačiau ir išskyrė palankiausias ir prasčiausias kelionės automobiliu dienas šiuose miestuose.

Didžiųjų Europos miestų eismo intensyvumo tyrimas, kuri atliko „Tom Tom“ kompanija, leido tyrėjams sudaryti labiausiai perpildytų Europos miestų dešimtuką.

10. Hamburgas
Eismo intensyvumas: 27 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 27 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 71 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir antradienio vakaras.

9. Stokholmas

Eismo intensyvumas: 27 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 38 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 89 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir penktadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.

8. Londonas

Eismo intensyvumas: 27 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 29 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 74 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.

7. Bradfordas-Lidsas
Eismo intensyvumas: 28 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 36 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 86 val.
Prasčiausias metas keliauti: antradienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.

6. Dublinas

Eismo intensyvumas: 30 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 39 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 90 val.
Prasčiausias metas keliauti: antradienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.

5. Paryžius
Eismo intensyvumas: 32 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 40 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 92 val.
Prasčiausias metas keliauti: ketvirtadienio rytas ir penktadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.

4. Briuselis
Eismo intensyvumas: 34 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 50 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 104 val.
Prasčiausias metas keliauti: ketvirtadienio rytas ir penktadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.
 


3. Roma
Eismo intensyvumas: 34 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 42 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 94 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.


2. Marselis
Eismo intensyvumas: 41 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 47 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 101 val.
Prasčiausias metas keliauti: antradienio rytas ir penktadienio vakaras
Palankiausias metas keliauti: trečiadienio rytas ir pirmadienio vakaras

1. Varšuva
Eismo intensyvumas: 42 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 52 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 106 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir penktadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Rudenį Hanoveryje vyksiančioje parodoje „Renault Trucks“ žada pristatyti technologijas, kuriomis remdamiesi prancūzai kurią „Euro 6“ variklį.

Pastaruoju metu „Renault“ labai daug dėmesio skyrė alternatyviais energijos šaltiniais varomų sunkvežimių gamybai ir pateikdavo mažai naujienų susijusių su tradiciniais dyzeliniais vilkikais. Šią savaitę prancūzų koncernas prakalbo apie savo kuriamą „Euro 6“ emisijos standartą atitinkantį variklį.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) parengė Inspekcijos viršininko įsakymo „Dėl kontrolės dokumentų formų patvirtinimo“ projektą.

Siekiant padėti ūkio subjektams geriau suprasti ir tinkamai laikytis jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei mažinti jiems tenkančią administracinę naštą, parengti Keleivius ir (ar) krovinius vežančios ir (ar) su pavojingųjų krovinių vežimu, jų pakrovimu ir (ar) iškrovimu bei laikinu sandėliavimu susijusios įmonės, Vairuotojų mokymo įstaigos, Motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomą mokymą organizuojančios mokymo įstaigos, Įmonės, atliekančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, Įmonės, įgyvendinančios Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nuostatas ir teikiančios ataskaitą (-as) dėl negautų pajamų kompensavimo, tikrinimo aktų-klausimynų projektai, kurie bus tvirtinami Inspekcijos viršininko įsakymu „Dėl kontrolės dokumentų formų patvirtinimo“.

Inspekcija prašo visuomenės ir jai atstovaujančių organizacijų atstovų pasiūlymus ir pastabas dėl šio teisės akto projekto teikti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų projektų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemio (TAPIS) srityje „Pateikite pastabas ir pasiūlymus dėl šių teisės akto projektų“ iki 2012 m. liepos 24 d.

Su šiuo teisės akto projektu galite susipažinti Inspekcijos svetainės skyriaus „Teisinė informacija“ srityje „Teisės aktų projektai“.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiandien oro bendrovė „airBaltic“ iš Londono parskraidino Olimpinius deglus ir jų nešėjus į Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.

Olimpinę ugnį Londono žaidynėms nešė Modestas Paulauskas, Kazimieras Budrys, Birutė Statkevičienė ir Antanas Zabulis iš Lietuvos, Martiņš Rītiņš, Ieva Liepiņa ir Linda Kļaviņa iš Latvijos bei Renna Jarvalt ir Kala Jaanus iš Estijos.

Iš viso 8 000 nusipelnusių žmonių neš Olimpinę ugnį beveik 13 tūkst. kilometrų per visą Jungtinę Karalystę. Simbolinis ugnies nešimas primena Olimpinį devizą „Citius. Altius. Fortius“, kuris įkvepia milijonus žmonių visame pasaulyje.

Vienas iš nešusių Olimpinį deglą, Martins Ritins yra garsus virtuvės šefas iš Latvijos. Jis sukūrė daugumą „airBaltic“ lėktuvuose siūlomų organinių patiekalų, kurie yra gaminami iš vietos ūkininkų išaugintų produktų.

A/S Air Baltic Corporation

Šį rugsėjį Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) keleiviams duris atvers nuolat veiksianti paroda verslui – „Lietuvos įmonių EXPO centras“, kurį bus galima aplankyti kiekvienam išvykstančiam keleiviui perėjus aviacijos saugumo patikros procedūras.


„EXPO centre“, įsikursiančiame prie Vilniaus oro uosto „Verslo klubo“, Lietuvos įmonės turės galimybę pristatyti savo veiklą, ir tokiu būdu padidinti savo žinomumą Lietuvoje bei prisistatyti svečiams iš užsienio. Profesionalūs konsultantai dirbsiantys „EXPO centre“, išsamiai susipažinę su eksponuojama preke ar pristatoma paslauga, ieškos potencialių partnerių ir naudingų kontaktų prisistatančioms įmonėms. Tai - pirmoji šalyje tokio tipo paslauga verslui.


„Lietuvos verslininkai, norėdami susirasti užsienio partnerių, neretai renkasi tradicinį būdą – vykti į parodas užsienyje. Mūsų idėja – parodą atidaryti namuose, Vilniaus oro uoste, kur atvyksta ir išvyksta daugybė Lietuvos ir užsienio verslininkų. Be to, užsieniečiai, jau apsilankę Lietuvoje, susipažinę su šalimi ir kultūra, yra labiau linkę vystyti verslo santykius su šalies verslo atstovais. „EXPO centras“ padės Lietuvos įmonėms aktyviau skverbtis į naujas eksporto rinkas, užtikrins naudingą verslui kontaktų sklaidą“ - sako „EXPO centro“ direktorius Martynas Čepelis.


Keleivių srautas Vilniaus oro uoste nuolatos auga, šiais metais planuojama aptarnauti 2,15 mln. keleivių, 2013 m. – 2,5 mln. Oro uosto duomenimis, verslo tikslais skrenda net 46 proc. keleivių.

„Manome, kad „EXPO centras“ bus naudingas ir įdomus ne tik verslininkams, bet ir visiems oro uosto keleiviams. Paroda pristatys Lietuvą kaip kokybiškus produktus ir aukštos pridėtinės vertės paslaugas teikiančią šalį, suteiks galimybes užsienio verslininkams atrasti naujų verslo idėjų ir užmegzti naudingų kontaktų“, - sako TVOU Komercijos departamento direktorius Simonas Bartkus.

„EXPO centro“ ekspozicijoje savo prekes ir paslaugas vienu metu galės pristatyti apie 70 kompanijų iš skirtingų Lietuvos verslų bei pramonės šakų. Skaičiuojama, jog per mėnesį joje galėtų apsilankyti 10 – 15 tūkstančių žmonių.

Valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas

Lietuvos keliuose rengiamasi įdiegti eismo stebėjimo sistemas, kurios fiksuos transporto priemonių daromus pažeidimus, nustatys, ar laikomasi leistino svorio, matmenų ir ašių apkrovos apribojimų, taip pat ar transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros pažymą bei privalomąjį draudimą.

Šiandien Vyriausybė pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimams, leisiantiems administracinėn atsakomybėn patraukti asmenis, kurių pažeidimai bus užfiksuoti šalies keliuose įrengta elektronine eismo stebėjimo sistema.

Numatoma, kad kelio dangoje įrengti elektroniniai jutikliai matuos transporto priemonių svorį, matmenis ir ašių apkrovą, o vaizdo stebėjimo kameros fiksuos transporto priemonių valstybinius registracijos numerius. Informacinėse sistemose pagal registracijos numerius bus tikrinama, ar atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, ar turimas privalomas draudimas.

„Naujoji sistema turėtų didinti saugumą keliuose, drausminti vairuotojus bei paskatinti juos labiau rūpintis automobilių technine būkle. Šios priemonės turėtų dar labiau sumažinti keliuose žūstančių ir sužeistų žmonių skaičių“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Jei bus nustatyta, kad transporto priemonė viršijo svorio ar kitų parametrų apribojimus, arba paaiškės, kad ji neturi galiojančios techninės apžiūros pažymos arba nėra apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, šių transporto priemonių vairuotojams bus formuojami administracinių teisės pažeidimų protokolai.

Eismo stebėjimo sistemas numatoma integruoti į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą ir susieti su Administracinių teisės pažeidimų bei eismo įvykių registru. Prognozuojama, jog naujoji sistema Lietuvos keliuose galėtų pradėti veikti kitų metų pabaigoje.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Klaipėdos jūrų uoste šiandien oficialiai pradedamas statyti naujas keleivių ir krovinių terminalas. Planuojama, jog statybos truks apie metus ir terminalas veikti pradės kitą vasarą.  

„Tai didelis įvykis Lietuvai ir Klaipėdos uostui. Tikimės, jog atidarius naują šiuolaikišką terminalą iš Klaipėdos turėsime daugiau keltų linijų į kaimynines valstybes. Taip gerinsime susisiekimą Lietuvos gyventojams, Vakarų Lietuvos regionas taps patrauklesnis turizmui“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.   

Naujas terminalas bus pajėgus per metus aptarnauti 1 mln. keleivių, pervežti apie 0,5 mln. automobilių ir 5 mln. tonų krovinių.

Terminalas statomas iš Europos Sąjungos paramos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir „Achemos grupės“ lėšų. Iki 2013 m. vasaros reikės pastatyti ne tik antžeminę terminalo dalį, bet ir įrengti krantines, prieplauką, rekonstruoti privažiuojamuosius kelius.

Antžeminė terminalo dalis kainuos apie 73 mln. litų.  

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

CargoNews tęsia transporto istorijos straipsnių ciklą. Šį kartą prisiminsime koks, dabar jau įprastas prietaisas buvo pirmą kartą panaudotas 1935 m. liepos 19d.

20 a. pradžioje populiarėjant automobiliams pradėjo atsirasti ir pirmosios problemos susijusios su jų gausa ir tam nepritaikyta infrastruktūra. Oklahomos mieste daugybė gyventojų į darbą miesto centre vykdavo automobiliais, kuriuos parkuodavo šalia savo darbo vietų ir palikdavo juos ten visai dienai. Dienos metu į centrą atvykę kiti žmonės sunkiai rasdavo vietą savo automobiliams.

1935 liepos 19 d. šiame mieste buvo įrengtas pirmasis pasaulyje parkavimosi automatas. Jis veikė žadintuvo principu, praėjus laikui už kurį buvo sumokėta šis pradėdavo skambėti, perspėdamas apie pasibaigusį stovėjimo laiką.

Šiuo metu vien JAV yra apie 20 mln. parkavimosi automatų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt