Vakar Klaipėdos teritorinės muitinės kinologai, atlikdami siuntų tikrinimą AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono paskirstymo skyriuje, šiauliečio G. D. siunčiamoje į Belgiją privačiam asmeniui siuntoje rado 11 vnt., kaip įtariama, sidabrinių antikvarinių XVII a. pirmos pusės monetų. Kadangi monetos buvo siunčiamos pažeidžiant LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos taisykles ir Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos išvežant iš Lietuvos Respublikos būtina turėti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimą, sąrašą, pareigūnai šias monetas sulaikė. Sulaikytų monetų vertė – 4000 Lt.

Muitinė primena, kad draudimai siųsti paštu tam tikras prekes yra nustatyti Pasaulinės pašto konvencijos 15 straipsniu, o tam tikrų prekių siuntimo tvarka nustatyta šios konvencijos 16 straipsniu. Todėl siunčiant pašto siuntas reikia pasidomėti siuntimo tvarkomis bei laikytis jų reikalavimų. Informacija apie pašto siuntas skelbiama ir Lietuvos muitinės tinklalapyje adresu www.cust.lt.

Šaltinis Klaipėdos teritorinė muitinė

2012 m. kovo 6 d. tarp (savininko) Uosto direkcijos ir (nuomininko) AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos pasirašyta ir užregistruota vilkiko STUMBRAS nuomos sutartis 2 metams su teise pratęsti nuomą dar tokiam pačiam laikotarpiui.

Šia sutartimi nuomininkas įsipareigojo mokėti nuompinigius – 75 100,00 įskaitant PVM per mėnesį.

Nuomos terminas nustatytas nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2014 m. kovo 9 d. (su teise pratęsti dar 2 metams).

Remdamasis šia nuomos sutartimi nuomininkas vilkiką STUMBRAS naudos tik darbui Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Baltijos jūros pakrantėje, ne daugiau kaip 20 jūrmylių nuo Klaipėdos uosto. Taip pat, esant uosto kapitono nurodymui, vilkikas STUMBRAS privalės dalyvauti avariniuose, gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbuose bei mokymuose, panaudodamas visas gelbėjimo priemones.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Šių metų pradžioje Algio Žikevičiaus Saugaus vaiko mokykla ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba paskelbė rašinio „Laiškas vairuotojui" konkursą. Jame dalyvavo Kauno mokyklų 7-8 klasių moksleiviai, kurie atsiuntė 43 rašinius.

Komisija atrinko septynis geriausius rašinius, kuriuose vaikai ir dėkojo rūpestingiems vairuotojams, ir priekaištavo neatsakingiesiems.
Konkurso dalyviai buvo apdovanoti policijos garbės raštais ir UAB „Autrolis" dovanota smagia atrakcija - galimybe pasivažinėti  miesto gatvėmis specialiai pramogoms perdarytu „Linksmuoju troleibusu".

Konkurse nugalėjo Gediminas Morkūnas, VšĮ Kauno „Vyturio" katalikiškos vidurinės mokyklos aštuntokas.

„Laiškas vairuotojui"

„Gerbiamas vairuotojau, Jūsų vardo nežinau, bet šiuo laišku noriu išreikšti padėką bei papasakoti Jums savo (ir Jūsų?) istoriją.
Ėjau takeliu iš mokyklos ir nešiau mamai ir tėčiui gerą žinią: jų sūnus (aš) - respublikinio konkurso pirmosios vietos laimėtojas. Neslėpsiu, didžiavausi. Beniūniuodamas priėjau perėją, kuria einu kiekvieną dieną nuo pat septynerių. Kelias buvo neįtikimai slidus. Apsidairiau? Ne. Juk tai išskirtinė diena, nieko blogo negali nutikti. Išdidus buvau: kas man tos mašinos. Drąsiai kirtau gatvę. Išlaikydamas pusiausvyrą ant slidaus ledo, ryžtingai drožiau pirmyn.
Perėjos vidurys. Cypimas, kurį mano ausys ir protas atpažino kaip stabdžių garsą. Atsisukau, o ten Jūs, vairuotojau, bandantis suvaldyti nesuvaldomą mašiną. Pajutau panišką baimę, automobiliui artėjant prie manęs. Dešimt... devyni... aštuoni metrai. Atstumas nenumaldomai trumpėjo. Septyni... šeši... penki... Suakmenėjau, balsas įstrigo gerklėje, tik mintyse tuksėjo: „Prašau, vairuotojau, sustokit, labai prašau, sustokit, juk tokia graži diena". Keturi...trys...du: „Vairuotojau, aš noriu gyventi..."

Užsimerkiau nesitikėdamas ir tikėdamasis stebuklo: vėl išgirdau cypiančius stabdžius. Vienas, vienas metras... Mašina sustojo, vos palietusi mano ranką. Smegenys atgijo. Ar atgijo? Nežinau. Tik pasiutusiu greičiu puoliau bėgti, bėgti namo, bėgti pas tėvus, ten, kur saugu.
Vėliau supratau, jog už tai, kad esu gyvas, už tai, kad džiaugiuosi kiekviena diena, turiu būti dėkingas Jums, o aš taip bailiai pabėgau net nepadėkojęs. Todėl ir rašau šį laišką. Iš visos širdies sakau Jums, nepažįstamam, bet tokiam brangiam žmogui, ačiū ir atsiprašau, jog buvau toks neatsargus. Nežinau, kas Jūs, bet Jūs išgelbėjote man gyvybę. Ačiū."

Konkursą laimėjusių moksleivių laiškai pasieks vairuotojus - bendrovių „Kauno autobusai", „Autrolis" ir „Kautra" vadovai pažadėjo, kad laiškai iškabinti jų įmonėse.

Kauno aps. VPK informacija
Prasidėjus pavasariui, pasibaigus šalčiams ir gausiam sniegui, eismo sąlygos keliuose vis rečiau tampa sudėtingomis, vis dažniau vykstame keliais, kurių dangos sausos. Tačiau vairuotojų prašome neatsipalaiduoti (ypač rytais daug kur būna slidu) ir išlikti keliuose budrius ir atidžius, nes pavasaris mėgsta iškrėsti vairuotojams nemalonių „pokštų“.

Vienas iš pavasario „pokštų“ – potvynis, kuris apsemia ne tik pievas, bet ir kelius, dėl to nutrūksta eismas. Apsemtais keliais lengvųjų automobilių eismas yra draudžiamas, kai vandens gylis pasiekia daugiau kaip 20 cm, o vandens gyliui pakilus iki 40 cm draudžiamas visų automobilių eismas.

Vakarinėje Lietuvos dalyje (Nemuno žemupyje) jau gruodžio mėnesį buvo apsemtų rajoninių kelių ruožų, kuriais eismas buvo draudžiamas. Atėjus pavasariui dėl apsemtų kelių ruožų eismas draudžiamas jau penkiolikos rajoninių kelių ruožuose, kurių bendras ilgis sudaro 23,1 km. Eismas kreipiamas vietiniais keliais.

Savaitgalį vanduo pradėjo semti ir krašto kelią Nr. 206 Šilutė–Rusnė nuo 6,32 iki 6,71 km, čia vandens gylis siekia 6 cm ir eismas dar leidžiamas. Kai vandens gylis šiame kelyje pasieks 20 cm, gyventojai (keleiviai) ir jų lengvosios transporto priemonės per užlietą ruožą bus keliamos specialiomis VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ transporto priemonėmis nuo 6.00 iki 22.00 val. Kitu laiku transporto priemonės bus keliamos tik esant būtinybei (ligos, gimdymo, sunkaus nelaimingo atsitikimo ir pan. atvejais) paskambinus informaciniame stende nurodytu telefono numeriu. Transporto priemonių perkėlimas nutraukiamas, kai užliejamo kelio ruožo vandens gylis yra daugiau kaip 80 cm arba atsiranda kitų sąlygų (ledonešis ir kita).

Išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose, kokie konkrečiai kelių ruožai apsemti ir kaip keičiasi vandens gylis apsemtuose ruožuose galite rasti svetainės eismoinfo.lt skyriuje – Eismo sąlygos.

O visų vairuotojų dar kartą prašome nesidžiaugti iš pirmo žvilgsnio atrodančiomis puikiomis eismo sąlygomis, o prisiminti, kad pavasaris yra pats permainingiausias metų laikas. Ką tik švietusią saulę gali keisti krituliai, o ką tik buvusią sausą kelio dangą – slidus ruožas, o gal net ir apsemtas, kuriuo eismas draudžiamas.

LAKD inf.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) šią žiemą baigė puikiu rezultatu: vasario mėnesį keleivių skaičius augo net 70,29 proc. palyginti su praeitų metų vasariu.  

Vasario mėnesį keleivių skaičius siekė  120,9 tūkst., buvo įvykdyti 2080 skrydžių, kurie augo 18,9 proc. Vasarį daugiau nei praėjusį mėnesį keleivių skrido į šiuos miestus: Briuselį, Maskvą, Kijevą, Kopenhagą, Varšuvą ir Taliną. Aviakompanijos „AirBaltic“,  „Lufthansa“, „Finnair“,  „Scandinavian Airlines“, „Wizzair“ ir „Ryanair“ paskutinį žiemos mėnesį pervežė daugiausiai keleivių.
Gruodžio – vasario mėnesiais  išvystytas 67,5 proc. augimo tempas. 2012 m. sausį aptarnauta 129,3 tūkst. keleivių, net 66,08 proc. viršytas 2011 m. sausio mėnesio rezultatas, o 2011 m. gruodį – 135 tūkst. ir lyginant su 2010 metų srautu rezultatas buvo geresnis 66,25 proc. Remiantis Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Vilniaus oro uostas gruodžio mėnesį užėmė 3-ą vietą pagal keleivių skaičiaus augimą tarp Europos oro uostų, o sausį – 4-tą.

Nuo kovo 25 d. prasideda aviacinės vasaros sezonas, kuris Vilniaus oro uostą sujungs su 29 Europos miestais ir 37 oro uostais. Prie 17 šiai dienai reguliariais reisais skraidančių aviakompanijų prisijungs  dvi Rusijos įmonės: „Aeroflot” ir „AK Bars Aero“, Islandijos kompanija „Iceland Express“ ir Izraelio - „Sun d'Or“.  

Šaltinis Tarptautinis Vilniaus oro uostas

Šį savaitgalį visoje šalyje dirbo gausios policijos kontrolės pajėgos, sudarytos iš specialios pareigūnų kontrolės grupės ir Policijos departamento pareigūnų.

Pagrindinis kontroliuojančių pareigūnų dėmesys buvo sutelktas į tarnybines ir  asmenines transporto priemones vairuojančių pareigūnų kontrolę, taip pat buvo tikrinami ir policijos įstaigų darbuotojai, atliekami netikėti patikrinimai.


Nors šį savaitgalį neužfiksuota policijos pareigūnų pažeidimų, tačiau pareigūnų kontrolės grupė nustatė nemažai kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų.



Iš viso patikrintos 583 transporto priemonės, nustatyti 53 KET pažeidimai. Reidų metu buvo patikrinta ir 40 policijos pareigūnų, dirbančių policijos įstaigose, ar vairuojančių asmenines transporto priemones, tačiau jokių pažeidimų neužfiksuota.


Nustatyta 11 kitų KET pažeidimų, 10 transporto priemonių, su neatlikta technine apžiūra, 8 - vairavę neapsidraudę, 7 - vairavę neprisisegę saugos diržų. Nustatyti 4 neblaivūs vairuotojai, 2 vairuotojams nustatytas lengvas girtumo laipsnis, 2 vairuotojams - vidutinis. Telšių miesto centre sustabdytas ir į policijos komisariatą pristatytas 1 neblaivus asmuo, kuris vežė medžioklinį šautuvą ir šaudmenis.


Pareigūnų kontrolės grupė ir toliau tęsia darbą. Patikrinimai vyksta nuolat, ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis.


Šaltinis Policijos departamentas prie VRM


Šį savaitgalį visoje šalyje dirbs gausios policijos kontrolės pajėgos, sudarytos iš specialios pareigūnų kontrolės grupės ir Policijos departamento pareigūnų.

Pagrindinis kontroliuojančių pareigūnų dėmesys bus sutelktas į tarnybines ir  asmenines transporto priemones vairuojančių pareigūnų kontrolę, taip pat bus tikrinami ir policijos įstaigų darbuotojai, atliekami netikėti patikrinimai.


Dar kartą primename, kad šalies policijos vadovybė netoleruos neblaivių pareigūnų daromų pažeidimų, vertins juos principingai ir priims vienašališką sprendimą - atleidimą iš tarnybos, nepaisant jokių darbuotojo nuopelnų praeityje.


Kviečiame ir pačius pareigūnus, ir šalies gyventojus netoleruoti matomų pareigūnų pažeidimų ir apie pastebėtus, ar žinomus atvejus nedelsiant informuoti Policijos departamentą pasitikėjimo tel. (8-5) 272 5372, arba bendruoju pagalbos tel. 112.


Šaltinis Policijos departamentas prie VRM


Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (vasario 24-kovo 1 d.) mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, užregistruoti 39 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 2 eismo dalyviai, 44 sužeisti (tarp pastarųjų - 4 nepilnamečiai). Žuvo vairuotojas ir keleivis (abu jie - vyrai). Jų amžiaus vidurkis - 48-eri metai. Neblaivūs vairuotojai eismo įvykių, kuriuose būtų nukentėję žmonės, pirminiais duomenimis, nesukėlė.

Šiais metais (iki kovo 2 d.) mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 44 žmonės, t. y. žuvo 11 eismo dalyvių daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Tarp žuvusiųjų: 19 pėsčiųjų, 13 vairuotojų, 7 keleiviai, 4 dviračio vairuotojai.

Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija


Kovo 1 d. vykusiame koncerno „Achemos grupė“ valdomos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) akcininkų susirinkime audito kompanija UAB „Ernst & Young Baltic“ patvirtino, kad 2011 metais bendrovė dirbo pelningai. Pajamos iš pagrindinės veiklos praėjusiais metais buvo 164,25 mln. litų, 2010 metais – 126,51 mln. litų.

Akcininku susirinkime priimtas sprendimas išmokėti dividendus. Dividendams skirta suma - 26,7 mln. litų.Vienai akcijai tenkanti suma prieš mokesčius – 2,12 lito.
Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Audriaus Paužos, įmonės pajamų augimui daugiausia įtakos turėjo išaugęs krovinių srautas. KLASCO per 2011 metus perkrovė 13,42 milijonus tonų krovinių. 2010 metais krova siekė 10,28 milijonus tonų.
KLASCO šiuo metu dirba 694 žmonės.

Šaltinis ACHEMOS GRUPĖ

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona pateko į prestižinių Europos verslo apdovanojimų (European Business Awards 2012) nominantų sąrašą – bendrovė pretenduos į apdovanojimą už veiklos tvarumą ir aplinkos apsaugą. Klaipėdos LEZ, atrinkta iš 15 000 Europos įmonių, pirmaujančių savo srityse, pateko į antrąjį apdovanojimų programos etapą.

"Mums ir šaliai svarbu, kad tampame labiau pastebimi tarptautiniu mastu, o dabar esame įvertinti už tvarią veiklą. Visą savo ekonominę veiklą ir ateities planus grindžiame suderinamumu su aplinka, kurioje veikiame. Mums rūpi, kokią vertę kuriame dabar ir kokį poveikį turėsime ateities kartoms", – pažymi Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonos valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas. Pasak jo, nors šis konkurso etapas reiškia tik pusiaukelę, bendrovei tai jau reikšmingas įvertinimas už lyderystę savo srityje, inovacijas, požiūrį į veiklos principus.

Nuo 2002 metų Klaipėdos laisvoji ekonominė zona pritraukė 17 kompanijų iš užsienio ir Lietuvos, kurios investavo daugiau kaip 1400 mln. litų, sukūrė per 1000 darbo vietų ir prisidėjo prie regiono ekonominės gerovės. Be ekonominio augimo Klaipėdos LEZ didelį dėmesį skiria ir gamtos apsaugai – reguliariai užsako LEZ ir aplinkinių teritorijų aplinkos oro kokybės įvertinimą, taip pat atidžiai vertina atliekamą aplinkos monitoringą.

Europos verslo apdovanojimai rengiami nuo 2007-tųjų, juos remia vienas didžiausių Europos bankų HSBC. Iš nominantų sąrašo gegužę atrenkami ir patvirtinami nacionaliniai finalistai, gruodį atrenkama 110 visų apdovanojimų finalistų, o vasarį vyksta geriausiųjų apdovanojimai. Europos įmonės varžosi dešimtyje kategorijų: už veiklos tvarumą ir aplinkos apsaugą, metų darbdavio, metų verslininko, importo-eksporto ir kitose.

Praėjusiais metais konkurse dalyvavo 15 tūkstančių įmonių iš 35 šalių, tarp nugalėtojų buvo prancūzų grožio ekspertai "MAESA group", Vokietijos kompiuterinių žaidimų kompanija "BigPoint", švedų aprangos kompanija "H&M" ir kitos. Anksčiau Lietuvai šiuose apdovanojimuose yra atstovavusios tokios įmonės kaip TEO, SBA, "NEO group", RIMI, LESTO.

Europos verslo apdovanojimai Klaipėdos LEZ būtų ketvirtasis didelio masto tarptautinis pripažinimas. Pirmąjį tarptautinį įvertinimą Klaipėdos LEZ pelnė 2007 m. Malaizijoje vykusioje Pasaulio laisvųjų ekonominių zonų konvencijoje (WFZC) – už prisistatymą internete. 2009-aisiais Klaipėdos LEZ buvo apdovanota Lietuvos Eksporto prizu. 2010 metais "Financial Times" grupei priklausančiame žurnale "FDI Magazine" publikuotame 700 ekonominių zonų iš viso pasaulio reitinge Klaipėdos LEZ reitinguota viena patraukliausių pasaulyje – užėmė 5 vietą pagal teikiamas paslaugas ir privalumus bei 19-tą vietą bendrame reitinge.

Šaltinis BNS Spaudos centras


Šiandien Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotiems Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams, kuriais siekiama labiau apsaugoti vaikus kelyje ir sumažinti eismo įvykiuose nukenčiančių vaikų skaičių.

Patikslinta vaikų vežimo automobiliais tvarka, pagal kurią visi vaikai iki 135 cm ūgio turės būti vežami naudojant tik specialias jų ūgiui ir svoriui pritaikytas atitinkamos grupės sėdynes, kaip to reikalauja bendros Europos Sąjungos taisyklės. Kai kuriose ES valstybėse vaikams pritaikytos sėdynės būtinos iki 150 cm ūgio.

Iki šių pakeitimų KET leido ant galinės automobilio sėdynės vežamus vaikus nuo 3 metų amžiaus prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiems. Tačiau toks saugos diržas negali tinkamai apsaugoti vaikų dėl jų mažesnio ūgio, kitokio kūno sudėjimo, svorio.

Kitas svarbus pakeitimas skirtas saugiam vaikų vežimui mokykliniais autobusais užtikrinti. KET išsamiau aprašytos vaikus lydinčių asmenų ir mokyklinių autobusų vairuotojų pareigos, patikslinti ir papildyti mokyklinių autobusų ženklinimo reikalavimai, siekiant, kad mokykliniai autobusai būtų labiau pastebimi tarp kitų transporto priemonių.

Mokykliniais autobusais draudžiama vežti stovinčius vaikus arba daugiau vaikų nei yra įrengtų sėdimų vietų. Turės būti vaikus lydintis asmuo (mokykliniame autobuse šią pareigą galės atlikti ir vairuotojas), kuris privalės užtikrinti saugų vaikų įlipimą ir išlipimą į transporto priemonę, pagal galimybes įlaipinti ir išlaipinti vaikus stotelėse, palydėti į kitą kelio pusę jaunesnius nei 10 metų vaikus.

Kad mokykliniai autobusai būtų geriau pastebimi ir kitų transporto priemonių vairuotojai, artėdami prie mokyklinio autobuso, galėtų geriau įvertinti situaciją ir būtų pasiruošę praleisti į važiuojamąją kelio dalį išėjusius vaikus, KET patikslinti šiems autobusams privalomo ženklinimo reikalavimai. Mokykliniuose autobusuose turės būti įrengtos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, kurios bus įjungiamos tik vaikų laipinimo metu ir mirkčios paeiliui kairiajame ir dešiniajame transporto priemonės šonuose.  

„Imtis tokių pakeitimų paskatino kitų šalių praktika bei praėjusiais metais Lietuvoje įvykusios skaudžios nelaimės, kai du vaikai žuvo išlipę iš mokyklinio autobuso, dar keletas buvo sužeisti“, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Praėjusiais metais šalies keliuose iš viso žuvo 19 vaikų.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija


Šiais metais Lietuvos keliuose nustatytos 58 „juodosios dėmės“ – tai beveik 200 mažiau nei prieš penkerius metus, kai jų buvo 247, ir apie trečdaliu mažiau nei pernai. Avaringų vietų skaičius nuolat mažinamas rekonstruojant pavojingas sankryžas, tiesiant dviračių takus, diegiant prevencines eismo saugos priemones.

Iki šiol daugiausia „juodųjų dėmių“ yra likę kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože tarp Šilutės ir Klaipėdos, kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože tarp Kauno ir Jonavos bei magistralėje „Via Baltica“, ypač tarp Marijampolės ir Kalvarijos. Tikimasi, kad dėl atliekamų rekonstrukcijos darbų ir diegiamų eismo saugos priemonių ši situacija jau artimiausiais metais turėtų gerėti.

„Pavyzdžiui, kelyje Šilutė–Klaipėda šiemet planuojama rekonstruoti dvi pavojingas sankryžas, diegti kitas eismo saugos priemones. Ateityje saugesnį ir patogesnį eismą padės užtikrinti šiemet pradedamas tiesti Priekulės aplinkkelis“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Eismo sąlygos tarp Kauno ir Jonavos jau pagerėjo, 2011 m. rekonstravus avaringiausią apie 8 km ilgio ruožą, einantį prie pat gyvenviečių. Čia rekonstruota kelio danga, įrengtos eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės. Sankryžose su keliais, vedančiais į Išorus, Zatyšius ir Stašėnus, įrengtas šviesoforinis eismo reguliavimas, sankryžų matomumui pagerinti įrengtas apšvietimas. Tikėtina, kad dėl šių patobulinimų per artimiausius metus „juodųjų dėmių“ sumažės.

Daug dėmesio skiriama ir magistralės „Via Baltica“ saugai gerinti. Inžinerinėmis priemonėmis siekiama užtikrinti saugų automobilių įvažiavimą iš šalutinių kelių, nustatoma daugiau vietų, kuriose bus draudžiama lenkti, kai kur ties degalinėmis, ypač ruože netoli valstybės sienos su Lenkija, priešpriešiniai eismo srautai atskiriami inžinerinėmis priemonėmis, ribojamas leistinas greitis. Be to, 2012–2013 m. bus rekonstruojamas apie 13 km ilgio „Via Baltica“ ruožas ties Pasvaliu, planuojami sankryžų rekonstrukcijos bei dviejų lygių pėsčiųjų perėjų įrengimo projektai.

2012–2013 m. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose numatoma rekonstruoti 32 pavojingas sankryžas, nutiesti 13 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų. Avaringuose kelių ruožuose, kur artimiausiu metu nėra galimybės atlikti esminius rekonstrukcijos darbus arba tai ilgai užtruktų, bus diegiamos greito poveikio eismo saugos priemonės: greitį mažinančios priemonės, greičio švieslentės, saugumo salelės, pėsčiųjų perėjos, kelio ženklai. Konkrečios priemonės bus taikomos atsižvelgiant į kelio parametrus bei „juodojoje dėmėje“ įvykusių avarijų priežastis ir pobūdį, kelio aplinką.

„Juodoji dėmė“ – tai toks 500 m kelio ruožas, kuriame per 4 metus įvyksta 4 ar daugiau įskaitinių eismo įvykių, kuriuose žūsta arba sužalojami žmonės. Pastaruosius 6 metus „juodųjų dėmių“ skaičius Lietuvos keliuose nuolat mažėja. 2006 m. buvo nustatytos 267 „juodosios dėmės“, 2007 m. – 247, 2008 m. – 225, 2009 m. – 178, 2010 m. – 135, 2011 m. – 87, 2012 m. – 58.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija


Į užsienio šalis siuntas siunčiantys gyventojai vis dažniau naudojasi siuntų savitarnos terminalais. Penktadalis per savitarnos terminalus SIUNTOS24 siunčiamų siuntų keliauja į užsienio šalis.


„Siųsti siuntas į užsienio šalis per siuntų terminalus SIUNTOS24 savo klientams pasiūlėme kiek daugiau nei prieš mėnesį, tačiau jau dabar pastebime, jog ši paslauga sudomino gyventojus. Siuntų, siunčiamų į užsienio šalis, skaičius nuosekliai auga“, – gerais rezultatais džiaugėsi bendrovės „Baltic Post“ direktorius Karolis Kairaitis.


Daugiausia siuntų keliauja į kaimynines šalis – Latviją, Estiją, Lenkiją. Taip pat nemaža dalis siuntų per savitarnos terminalus išsiunčiama ir į Vokietiją. Į šią šalį siunta buvo pristatyta per rekordiškai trumpą laiką – 22 valandas.


Siųsti siuntas į užsienio šalis galima iš bet kurio SIUNTOS24 terminalo. Terminalo ekrane siuntėjui reikia pasirinkti meniu punktą „Siunta į užsienį“ ir išsirinkti pageidaujamą šalį. Po to suvesti siuntėjo bei gavėjo duomenis ir apmokėti už paslaugą.


Į Europos šalių sostines siuntos pristatomos per 2–4 darbo dienas, į kitus miestus – per 3–6 darbo dienas. Siuntos pristatomos gavėjams tiesiai į rankas. Iš viso siuntos pristatomos į 22 Europos šalis.
Siunčiant į užsienio šalis siuntos kaina priklauso ne nuo svorio, bet nuo jos dydžio. Pavyzdžiui, siuntos siuntimas į Latviją kainuoja nuo 35,99 Lt, į Estiją – nuo 42,99 Lt. Į užsienio šalis siunčiamos siuntos svoris negali būti didesnis nei 30 kilogramų.


Šiuo metu veikia 55 terminalai 32-uose šalies miestuose. Terminalų tinklą SIUNTOS24 diegia bendrovės „Kautra“ valdoma įmonė „Baltic Post“ kartu su Lietuvos paštu.

Šaltinis UAB „Baltic Post“

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt