Kai kurie politikai ir verslo atstovai yra prasitarę, jei nebūtų ES lėšų, tai šiandien Lietuvoje apskritai viskas sustotų. Nuo ES lėšų priklausoma ne viena verslo šaka, o bet koks jų sumažėjimas gali pražudyti ne vieną įmonę.
Kelius tiesiančių, renovuojančių ir prižiūrinčių įmonių vadovai sako, kad šie metai jiems buvo patys sunkiausi, palyginti net su 1992-ųjų blokados metais. Jie tikina, kad juos pasiekia vis mažiau ES lėšų, neva dėl Susisiekimo ministerijos kaltės jos guli stalčiuje, o kelininkų įmonės likusios be darbo.
Dėl darbo apimčių mažėjimo per ketverius metus įmonėse darbo vietų sumažėjo trimis tūkstančiais. Ir procesas tęsiasi. Lietuvos kelininkai sako, kad Susisiekimo ministerijos tikinimai, jog nepanaudotos lėšos gali būti perkeltos į kitus metus nėra išeitis, nes perkeliant dideles sumas jų tiesiog nepavyks suvaldyti ir įsisavinti. O 1 litas, įdėtas į kelių tiesimą, į Lietuvos ekonomiką įlieja 5 litus. Susisiekimo ministerija atkerta, kad kelių įmonės esą finansuojamos net geriau nei pernai. Kita vertus, sako viceministras, privačios kompanijos konkurencinėje kovoje pačios atsako už savo verslą, pajamas ir pelnus.
Šią savaitę kelius tiesiančių, juos projektuojančių, kelių tiesimui naudojamų žaliavų įmonių vadovai rinkosi aptarti situaciją kelių tiesimo, atnaujinimo ir priežiūros srityje. „Šiaulių plento“ įmonių grupės vadovas teigė, kad jų įmonėse 2009-aisiais dirbo apie 2000 žmonių. Šiandien liko 750 darbuotojų. Esą ir iš jų, kai kurios grandys ne visada užimtos.
Asociacijos „Lietuvos keliai“vadovas sako, kad kelininkų darbų apimtys, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo trečdaliu, o lyginant dar su ankstesniu laikotarpiu – net dvigubai. Kelininkai skundžiasi, esą dėl Susisiekimo ministerijos kaltės jų nepasiekia Europos Sąjungos paramos lėšos. Pasak kelininkų asociacijos vadovo, jau pernai transporto bloke buvo nepanaudota numatytų pusę milijardo litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.
„Kokią turim padėtį šiais metais: iš vieno milijardo asignavimų 2012 m. transporto infrastruktūros objektams per 7 mėn. buvo įsisavinta 200 milijonų. Per visą Lietuvą, per visas transporto rūšis. Reiškia dar 800 mln. neužkontraktuoti, dar plane. Ir kaip matom, kadangi turim nedaug iki metų galo laiko, mes nuogąstaujam“, – tvirtina asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas.
Karjerų asociacijos vadovas sako, kad padidinus mokesčius gamtos ištekliams, Lenkijos įmonėms apsimoka iš šios šalies savo transportu atvežti žvyrą net iki Kauno. O šiemet esą trečdaliu mažiau nei pernai sulaukta užsakymų ir iš kelininkų.
„Už visą kelių priežiūrą, už programas politiškai atsako Susisiekimo ministerija, o visą organizacinę dalį atlieka kelių direkcija. Yra dvi institucijos, iš kurios mes tikėjomės glaudesnio bendradarbiavimo, įtemto darbo ir rezultato“, – teigia Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas Antanas Bartulis.
„Atvirai šnekant, tokios padėties, kokią turim 2012 metais, ir 1992-ais metais neturėjom, esant blokadai. Taip blogai nebuvo, kaip yra dabar. Ta prasme, kad yra visiškai sitemos išbalansavimas. Kas labiausiai kelia baimę, kad ir 2013-ais mes nematom prošvaiščių, kad kažkas gerėjimo link eitų“, – sako R. Gradauskas.
Susisiekimo viceministras tikina, kad šiemet kelininkų atliekamų darbų finansavimas dar geresnis nei pernai. O neįsisavintos ES paramos lėšos, esą bus perkeltos į kitus metus.
„ Konkursai yra nuolat skelbiami. Ir šį pavasarį, ir vasarą buvo skelbiami. Ir kada aš paklausiau, Kelių direkcijos pasitikslinau duomenis, liepos mėnesį buvo paskelbta konkursų 70- iai procentų visų projektų“, – tikina susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.
„ Jeigu mes būtume kokioj Prancūzijoj, aš neabejoju, jei mes pareikštume, kad mažiname žmonių skaičių, tai tuoj pat būtų ir socialinės apsaugos ministras pas mus atvažiavęs priežasčių pasidomėt ir tas pats susisiekimo ministras paklaustų, kuo galiu čia padėt, kad šito nepadarytume, kaip galim išeiti iš tos padėties“, – sako R. Gradauskas.
„Kiekviena privati kompanija pati atsako už savo verslą, už savo pajamas ir už savo pelną. Galiu pasakyti, kad šiandien, lyginant su praėjusiais metais, valstybės užsakymų skaičius kelių sektoriuje nemažėja“, – teigia susisiekimo viceministras.
Finansų ministerijos duomenys patvirtina, kad, palyginus su kitomis ministerijomis, Susisiekimo ministerija mažiausiai pasirašiusi Europinių lėšų sutarčių. O kelių sektoriuje 2012-aisiais suplanuotomis ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų sutarčių pasirašyta tik 23 procentai, o lėšų išmokėta 46 procentai.
„Tokios ministerijos, kaip Susisiekimo ministerija ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, laikotarpio pradžioje buvo pirmosios ministerijos, kurios startavo su labai geru projektų įgyvendinimu, ir dėl to susikrovė saugų lėšų panaudojimo ir sutarčių pasirašymo užnugarį ir galbūt šiek tiek sustojo laikotarpio viduryje“, – teigia Finansų ministerijos ES paramos departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba.
Finansų analitikai sako, kad įsisavinat ES lėšas trūksta valstybinės ilgalaikės strategijos.
„Per daugiau nei 8 metus buvimo Europos Sąjungoje mes gavom maždaug 35 milijardus litų paramos iš ES. Pagalvokime patys, ar mes gyvename geriau negu, pavyzdžiui, 2003 metais. Taip, BVP paaugo, tačiau žmonės ar gyvena geriau, ar Lietuvos konkurencingumas, eksporto struktūra, ekonomikos struktūra, ar ji iš esmės pasikeitė, objektyvus rodikliai rodo, kad nelabai. Trūksta strategijos, ilgalaikio mąstymo, trūksta sutarimo tarp pačių politinių partijų ir visuomenėje, o kam skirtos tos ES paramos lėšos? Deklaruojama, kad tai investicija į ateitį, tačiau visi ekonominiai parametrai ir kasdieniai žingsniai, sprendimai rodo, kad taip vargu ar yra“, – tikina kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.
Pasak analitikų, vien įsukus būsto renovavimo finansavimo mechanizmą, būtų sutaupytos energetinės sąnaudos, žmonės turėtų mažiau išlaidų, o padidėjus perkamajai galiai, daugiau lėšų gautų vietos verslas, kuris ir kuria darbo vietas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Viena didžiausių pasaulyje transporto priemonių ir techninių sistemų patikros įmonių „Dekra“ palygino „Michelin“ ir „Hankook“ kompanijų padangas skirtas vilkikams. Esminis testo kriterijus – padangų galimybės sumažinti kuro sąnaudas.
Testams buvo naudojami trys „Scania G420 4×2“ su maksimaliai pakrautomis puspriekabėmis „Schmitz-Cargobull“.
Ant pirmojo vilkiko buvo sumontuotos įprastos „Hankook“ padangos „AL02“ (valdančioji ašis), „DL02“ (varančioji ašis) ir „TH02“ (puspriekabė).
Antrasis naudojo „Hankook“ padangas skirtas kuro taupymui ir pasižyminčioms mažu pasipriešinimu riedėjimui. Vilkikas važiavo su „E-cube AL10“ (valdančioji ašis) ir „E-cube DL10“ (varančioji ašis) padangomis, o puspriekabė naudojo „E-cube TL10“ padangas.
Paskutinysis vilkikas naudojo „Michelin“ produkciją – „XZA 2 Energy“ (valdančioji ašis), „XDA 2+ Energy“ (varančioji ašis) ir „XTA 2+ Energy“ (puspriekabė). Šios padangos taip pat skirtos taupyti kurą ir pasižymi mažu pasipriešinimu riedėjimui.
Visos padangos buvo tikrinamos vienodomis sąlygomis ir per 9 dienas nuvažiavo daugiau nei 6000 km. „Dekra“ kompanijos bandymų poligone.
Galutinėje „Dekra“ ataskaitoje teigiama, kad ekonomiškos padangos, kurių mažas pasipriešinimas riedėjimui parodė geresnius rezultatus už įprastas padangas. Važiuojant pastoviu greičiu galima sutaupyti iki 5 proc. kuro. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad „Hankook“ ir „Micehlin“ taupiosios padangos parodė iš esmės identiškus rezultatus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-30
Rygoje esantis techninių apžiūrų centras „Auteko&Tuv“ pasiūlys vairuotojams užsukti ir naktį. Tiesa, tai bus vienkartinė akcija, kuri prasidės ketvirtadienį 20 val. vakaro ir užtruks iki 2 val. nakties, arba iki tol, kol bus paskutinis naktinis klientas, rašo Latvijos DELFI.
Šio neįprasto sumanymo tikslas – dar kartą priminti vairuotojams, kad rūpintis automobiliu yra būtina.
Žadama, kad akcijos metu automobilių diagnostika bus atliekama nemokamai. Po patikros vairuotojai gausprotokolą apie automobilio būklę. Į duomenų bazę bus įtraukta tik informacija, susijusi su technine apžiūra ir tik tiems vairuotojams, kurie susimokės už techninės apžiūros paslaugą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
JAV Dalaso universiteto mokslininkai sukūrė automobilio katalizatorių, kurio darbinis tinklelis padengtas ne brangia platina, o mangana. Tai gerokai pigesnė ir ne tokia reta medžiaga.
Kol kas mokslininkai sukūrė tik katalizatorių, kuris skirtas dyzeliniams varikliams. Šie varikliai į aplinką išmeta gerokai daugiau azoto oksido (Nox). Nuo 2014 m. Europoje įsigalios nauji, daug griežtesni reikalavimai automobilių išmetimo sistemoms ir juose numatyta, kad būtent šio elemento į aplinką turi būti išmetama daug mažiau. Iki šiol manyta, kad naujuose EURO 6 normas atitinkančiuose katalizatoriuose teks naudoti dar daugiau platinos, t.y. jie bus dar brangesni. Tačiau Dalaso mokslininkų išradimas gali smarkiai sumažinti naujų išmetimo sistemų, o tuo pačiu ir paties automobilio, kainas.
Mokslininkai teigia, kad naujos kartos katalizatorius bus ne tik gerokai pigesnis, bet ir net 45 procentais efektyviau susidoroja su nuodingųjų dalelių neutralizavimu, negu tie, kuriuose naudojama platina.
Tiesa, tuo pat metu mokslininkai pripažįsta, kad be platinos apsieis, tačiau šiuose katalizatoriuose teko panaudoti kitus du itin retus metalus: samarį ir gadolinį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dėl rekonstruojamų intensyvaus eismo Kauno gatvių ieškoma būdų transporto spūstims bei avaringumui mažinti. Dėl uždaryto Panemunės tilto aplinkkeliuose itin išaugo transporto srautai. Čia susidarančias automobilių spūstis planuojama sumažinti įrengiant žiedines sankryžas bei praplatinant kelią.
Uždarius Panemunės tiltą, pagrindiniai transporto srautai buvo nukreipti aplinkkeliais, per Piliakalnio, Jiesios ir Vaidoto gatves. Jose išaugo transporto srautai, taip pat padidėjo avaringumas. Problemoms spręsti Saugaus eismo komisija pritarė siūlymui įrengti žiedines sankryžas Panemunėje, intensyviausio eismo gatvių sankryžose.
Anot savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, jas įrengus, padidėtų transporto pralaidumas, taip pat būtų užtikrintas eismo dalyvių saugumas. Taip pat pritarta siūlymui praplatinti ir plento atkarpą greta Kauno hidroelektrinės. Specialistų skaičiavimais, tai dukart padidintų eismo pralaidumą bei užtikrintų saugesnį eismą.
Darbams atlikti numatoma skirti 200 tūkst. lt. Juos pabaigti ketinama iki šių metų pabaigos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Degalų kainoms nesiliaujant stebinti vairuotojų, politikai teigia, kad savo funkcijas aktyviau turėtų įgyvendinti Konkurencijos taryba. Dėl to sutinka Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, abu dalyvavę DELFI surengtoje TV diskusijoje „Kas geriau?“.
Tačiau E. Masiulis taip pat siūlo palengvinti degalų importą bei sumažinti importuojamų degalų kokybės standartus, nustatomus ministro įsakymais, o A. Butkevičius svarsto, kad pirminė užduotis – sumažinti „šešėlinę“ prekybą kontrabandiniais degalais Lietuvos pasienio zonose.
„Pritarčiau minčiai, kad reikia leisti daugiau degalų importuoti, bet yra kita aukštos kainos priežastis, kuri nebuvo paminėta – tai didžiulė kontrabanda. Jeigu mes nuvažiuosime į Suvalkiją arba prie Baltarusijos pasienio, tai, pavyzdžiui, kai kuriuose miesteliuose prie pasienio degalinės savo veiklą yra nutraukusios. Arba dirba tik dienos metu, nes paprasčiausiai neišgyvena, mat niekas neperka kuro. Šiuo metu „šelėlinė“ ekonomika siekia 30 proc. BVP. Tokios didžiulės šešėlinės ekonomikos nebuvo nuo nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio ir, aš manau, kad čia naftos produktai kaip kontrabanda vaidina labai didelį vaidmenį“, – diskusijoje sakė A. Butkevičius.
Jis taip pat svarstė, kad dabartinė Vyriausybė padarė didelę klaidą, kad karpydama valstybės tarnautojų ir pareigūnų algas, nepamąstė kiek mažiau karpyti pasienyje dirbantiems žmonėms, kad šiems nebūtų akstino užsiimti kontrabanda. „Manau, klaida buvo padaryta, kad mažinant išlaidas darbo užmokesčiui algos buvo mažinamos ir pasienyje dirbantiems darbuotojams. Kada su jais pakalbi ir sužinai, kad jų atlyginimas yra tik 1200 Lt…“, – stebėjosi socialdemokratas.
E. Masiulis, kuris irgi laikosi nuomonės, kad Lietuvoje galėtų būti leista importuoti daugiau degalų, kad sustiprėtų konkurencija monopolininkei „Orlen Lietuva“, be kita ko, siūlo sumažinti kokybės standartus importuojamiems degalams – tokiu atveju, jo nuomone, kaina kristų. „Man atrodo, kad vienintelis kelias – konkurencijos įvedimas, reikia, kad tiekėjai leistų importuoti daugiau. Ten yra tokių subtilumų, kad ministro įsakymais yra nustatomi netgi kokybės parametrai. Šitoje vietoje, kiek žinau, Lietuvoje yra pakankamai aukštai iškelti kokybės parametrai, kurie atitinka „Orlen Lietuva“ gaminamos produkcijos parametrus. Ir tai šiek tiek irgi riboja prastesnės kokybės kuro įvežimą į Lietuvą ir kainos kritimą“, – teigė E. Masiulis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas taip pat svarsto, kad degalinėse parduodamų degalų kainą būtų galima sumažinti viešai kiekvieną rytą skelbiant, kur degalai kainuoja pigiau, kur brangiau. Tokiu atveju, jo nuomone, vairuotojai pirktų ten, kur pigiau, o konkurentai būtų priversti mušti kainas žemyn.
Paklaustas, kodėl Susisiekimo ministerija savo tinklalapyje neskelbia šios informacijos, jeigu tai galėtų padėti, E. Masiulis teigė, kad tai yra Energetikos ministerijos kompetencija, tad jeigu Susisiekimo ministerija skirtų žmogiškuosius išteklius šiam tikslui, būtų apkaltinta užsiimanti ne savo reikalais.
Tačiau dabartinė Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, anot E. Masiulio, yra atlikusi tam tikrų veiksmų, siekdama numušti degalų kainą – sumažino privalomus rezervo kiekius, kuriuos turi laikyti importuotojai. Politiko teigimu, dėl to kaina nukrito 5-7 centais.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Didžiosios Britanijos transporto departamentas siūlo įvesti naujas baudas vairuotojams už neatsargų vairavimą. Jos būtų taikomos tuomet, kai nėra eismo įvykio, o nusižengimą užfiksuoja policijos pareigūnai.
Siūloma skirti 90 svarų baudą, o vietiniams vairuotojams ir 3 baudos balus už šiuos nusižengimus:
Važiavimas per arti priešais važiuojančio automobilio;
Važiavimas netinkama juosta žiede;
Ženklo „eismo juostos pabaiga“ ignoravimas (aktualus kelio remonto metu, kuomet važiuojama iki asfalto galo ir tuomet lendama į šalia esančią juostą, kurioje susidariusi automobilių eilė);
Važiavimo juostų taisyklių nesilaikymas (važiavimas antra arba trečia juosta greitkelyje, kai nėra atliekamas kitų transporto priemonių apvažiavimas);
Per lėtas greitis, pavojingas kitiems eismo dalyviams;
Važiavimas prasukant ratus.
Rimtesni saugaus vairavimo pažeidimai, kuomet nukenčia žmonės ar yra nusiskundimų, būtų ir toliau nagrinėjami teisme.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Praėjusią savaitę, rugpjūčio 20-26 dienomis, Lietuvoje, taip pat ir kitose Europos šalyse, policijos pareigūnai vykdė transporto priemonių nustatyto leistino važiavimo greičio kontrolę. Tai – Europos kelių policijos tinklo (TISPOL) inicijuota saugaus eismo akcija.
Per savaitę mūsų šalyje policijos pareigūnai užfiksavo 2 185 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejus. Daugiausia šių pažeidimų išaiškinta Klaipėdos – 544, Vilniaus – 417 ir Šiaulių – 335 apskrityse.
Leistiną važiavimo greitį vairuotojai daugiausia viršijo nuo 20 iki 30 km/val. – tokių atvejų užfiksuota 924. Nustatyta 811 atvejų, kai greitis viršytas nuo 10 iki 20 km/val., 309 atvejai – nuo 30 iki 40 km/val., 113 atvejų – greitis viršytas daugiau kaip 40 km/val. iki 50 km/val. Daugiau kaip 50 km/val. greitį viršijo 28 transporto priemonių vairuotojai.
Šių priemonių metu buvo išaiškinti ir 1 267 kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Per savaitgalį užfiksuota daug neblaivių vairuotojų
Savaitgalį, rugpjūčio 24-26 dienomis, policijos pareigūnai šalies keliuose išaiškino 138 neblaivius vairuotojus. Patikrintas 5 848 transporto priemonių vairuotojų blaivumas. Lengvas girtumo laipsnis nustatytas 64 vairuotojams, vidutinis – 55, sunkus girtumo laipsnis – 19 vairuotojų. Dar 150 vairuotojų buvo vartoję alkoholio, bet tikrinimo metu alkoholio koncentracija neviršijo leistinos normos. 1 vairuotojas patikrintas dėl apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (įtarimas nepasitvirtino).
Daugiausia neblaivių vairuotojų išaiškinta Vilniaus apskrityje – 23. Kauno apskrityje tokių vairuotojų nustatyta 21, Klaipėdos – 19, Šiaulių – 17, Panevėžio – 12, Tauragės – 11, Marijampolės ir Utenos apskrityse – po 10, Alytaus – 8, Telšių – 4. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai išaiškino 3 neblaivius vairuotojus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
AB „Panevėžio keliai“ baigė vykdyti stambų susisiekimo infratruktūros projektą, kurio metu valstybinės reikšmės krašto kelyje Kupiškis-Utena rekonstruota 11,45 kilometro kelio bei tiltas per Šventosios upę.
Objektas buvo sudėtingas dėl itin kalvoto vietovės reljefo. Išorinius itin stačius iškasų šlaitus teko stiprinti specialios konstrukcijos atraminėmis sienutėmis gabionais. Iš viso pastatyta 490 metrų gabionų, kai kur net 2-3 lygiais.
Darbai buvo vykdomi kelio Kupiškis-Utena ruože nuo 35,60 iki 47,05 kilometro. Kelio ruožas praeina Anykščių rajono Svėdasų ir Debeikių seniūnijų ir Utenos rajono Vyžuonių seniūnijos teritorijomis. Projekto metu rekonstruotas ne tik kelio ruožas, bet ir 35,8 kilometre esantis tiltas, atlikta ryšių kabelių rekonstrukcija, rekonstruotos elektros linijos, modernizuoti melioracijos tinklai, įrengtos devynio naujos 1 m skersmens pralaidos ir dvi 1,2 m skersmens pralaidos. Atnaujintoje kelio atkarpoje rekonstruota dešimt autobusų stotelių, įdiegtos šiuolaikiškos eismo saugumo priemonės.
Taip pat įrengti du pėsčiųjų ir dviračių takai: kelio ruože nuo 42,60 iki 47,24 km Vyžuonos-Kaliekiai, kairėje pusėje, ir ruože nuo 47,79 iki 50,77 km (Kaliekiai-Utenos trasos pradžia) kairėje pusėje.
Rekonstruotame kelio ruože įrengtas naujas 35 cm šalčiui atsparus sluoksnis, 25 cm storio žvyro skaldos pagrindas, kelias išplatintas iki 10 metrų, iš kurių 8 metrus sudaro asfalto danga, o 2 metrus – du vieno metro pločio kelkraščiai. Įrengta trisluoksnė asfalto danga: 6 cm asfalto pagrindas, 5 cm apatinis asfalto sluoksnis ir 4 cm viršutinis asfalto sluoksnis.
Rekonstruojamoje atkarpoje įrengtos 72 nuovažos, rekonstruota trišalė vieno lygio sankryža ties nuovaža į Debeikius, ir keturšalė vieno lygio sankryža ties Vyžuonių kaimu.
Projekto vykdymo metu visiškai atnaujintas unikalus senas tiltas per Šventąją. Trijų angų gelžbetoninis monolitinis konsolinis tiltas iki rekonstrukcijos buvo 54 metrų ilgio, o bendras plotis siekė 8 metrus. Rekonstrukcijos metu tiltas buvo išplatintas iki 12,5 metro. Rekonstruotos tilto tarpinės atramos, naujai įrengtos krantinės atramos, sutvarkyti kūgiai. Po rekonstrukcijos tilto ilgis sudaro 70,10 metro.
Visi projekto darbai vykdyti vadovaujantis 2011 m. gegužės 27 d. rangos darbų sutartimi su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo ministerijos. Daugiau kaip metus trukusio projekto vykdymo metu atlikta darbų už 32,55 mln. Lt (su PVM).
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-29
Jungtinėse Amerikos Valstijose pradedami iki šiol didžiausi bandymai, kuriuose dalyvauja automobiliai, kurie gali bendrauti vienas su kitu. Taip jie gali perduoti informaciją apie savo judėjimą.
Jungtinių Amerikos Valstijų transporto departamentas ir Mičigano universiteto transporto tyrimo institutas pradeda didžiausiu bandymus, kuriais siekiama išmėginti sistemas, leisiančias dar labiau padidinti saugumą keliuose. Visi bandyme dalyvausiantys automobiliai „bendraus“ vienas su kitu bevieliu ryšiu, taip pat jie bendraus ir su kelio infrastruktūra.
Šio tyrimo metu bus naudojama 3000 transporto priemonių, tarp kurių ir sunkvežimiai bei autobusai. Jie bus sujungti ne tik tarpusavyje, tačiau ir su kelio infrastruktūra. Tai reiškia, kad automobiliai patys „matys“ kelio ženklus. Į šiuos bandymus įsitraukė ir didžiausi pasaulio automobilių gamintojai, kurie ne tik tieks modelius bandymams, tačiau ir padės apdoroti surinktą informaciją.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pastaruoju metu kilus audringoms diskusijoms dėl ETMK leidimų, jų išdavimo tvarkos, viešumo stygiaus, nutarėme pasidomėti, ETMK leidimais – kaip ir kiek jų išduodama šiuo metu, nuo ko priklauso gaunamų leidimų skaičius ir t.t.
ETMK leidimas – leidžia įmonėms vežti krovinius tarptautiniais maršrutais tarp ETMK valstybių narių. Leidimą privaloma turėti vykdant bet kokį reisą su kroviniu ar be jo ir užpildyti prieš išvykstant į reisą.
ETMK leidimus išduoda Susisiekimo ministerija. Kai Lietuva tapo Europos transporto ministrų konferencijos nare, kaip ir kitoms valstybėms, jai buvo nustatyta bazinė ETMK leidimų kvota, kuri iki 2011 m. buvo pastovi. Tuomet Lietuvos kvota buvo – 128 vnt. leidimų.
Nuo 2011 m. sistema pasikeitė. Stabilios kvotos nebeliko. Dabar valstybės gaunama ETMK leidimų kvota priklauso nuo to, kokios emisijos klasės transporto priemonėms valstybė pasirenka leidimus („Euro-3 saugiems“, „Euro-4 saugiems“ ar „Euro V5 saugiems“ sunkvežimiams), ir nuo to, kaip efektyviai leidimai buvo panaudoti ankstesniais metais. Leidimų gaunama daugiau, kai jie paskirstomi kuo aukštesnės emisijos klasės automobiliams.
Svarbu paminėti, 2011 m. kad Rusija vienašališkai apribojo ETMK leidimų galiojančių Rusijoje kvotą iki 67 vienetų. Anksčiau visi ETMK leidimai galiojo Rusijoje, tačiau kiekviena šalis gali ETMK leidimų išdavimą apriboti, ir šia galimybe Rusija pasinaudojo. Artimiausiu metu ETMK leidimų, galiojančių Rusijoje, kvota nesikeis. Ji išliks 67 vnt.
ETMK leidimų aritmetika
2011 m. Lietuvos bazinė ETMK leidimų kvota buvo 137 vnt. Efektyviai juos išnaudojus, 2012 m. leidimų kvota išaugo iki 163 vnt. (tarp jų buvo 67 vnt. galiojantys Rusijoje).
Susisiekimo ministerija, bendradarbiaudama ir tardamasi su Lietuvos vežėjais, asociacijos „Linava“ atstovais, viską apsvarstė ir 2012 m. pasirinko tokius ETMK leidimus:
metiniai leidimai:
Euro-3 96 vnt. x 5 = 480 vnt. (negaliojantys Rusijoje)
Euro-4 15 vnt. x 8 = 120 vnt. (galiojantys Rusijoje)
Euro-5 50 vnt. x 10 = 500 vnt. (galiojantys Rusijoje)
trumpalaikiai leidimai (dažniausiai išnaudojami metų pabaigoje arba krizės, pvz. su Rusija, metu):
Euro-4 2 vnt. x 8 x12 mėn. = 192 vnt. (galiojantys Rusijoje)
Neseniai paviešintame rašte, skirtame Konkrencijos tarybai, buvo piktinamasi, kodėl buvo pasirinkti leidimai automobiliams atitinkantiems Euro-5 emisijos klasę. „Jei pasiimtume leidimus tinkančius Euro-3 automobiliams – gautume 335 leidimus galiojančius Rusijoje. Automobilių atitinkančių Euro-3, Euro-4, Euro-5 emisijos klases yra 18500. Tai reiškia, kad vienas leidimas būtų skirstomas net 55 automobiliams ir tokiu atveju jo negautų ne tik smulkūs, bet net ir vidutiniai vežėjai,“ – ETMK leidimų skirstymo aritmetiką dėstė „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius.
Anot jo, kai kurie vis dar galvoja, kad gaunama 1000 leidimų ir Susisiekimo ministerija renkasi, ar Euro -3 1000 leidimų pasiimame, ar Euro-4. „Yra atvirkščiai. Kuo aukštesnės kategorijos automobiliams leidimus imame, tuo daugiau mes jų gauname. Be to, tie, kurie daug ir greitai važinėja – nenaudoja paprastų vienkartinių leidimų, todėl kitiems vežėjams užtenka paprastų vienkartinių leidimų,“– sakė M. Atroškevičius. Vežėjai vežantys temperatūrinio rėžimo reikalaujančius krovinius ETMK leidimus naudoja labai efektyviai, todėl jei jie nevažinėtų su ETMK leidimais, tai tradicinius Baltarusijos leidimus jie išnaudotų iki balandžio mėnesio.
Konkursai dėl ETMK
Kad ir kokios emisijos klasės automobiliams Susisiekimo ministerija paskirtų ETMK leidimus, dėl riboto jų skaičiaus, vežėjai patiria didelę konkurenciją. Žinoma, didžiausia konkurencija – dėl leidimų į Rusiją. Gauti leidimus galiojančius Rusijoje, pretendavo apie 5300 transporto priemonių, t.y. apie 8,5 transporto priemonių vienam leidimui.
Iš viso 2012 m. ETMK leidimams gauti paraiškas buvo pateikę apie 240 vežėjų. Paraiškose nurodytas transporto priemonių skaičius: Euro-3 – apie 1900, Euro-4 – apie 1000 Euro-5 – apie 4300. Matydami koeficientus (lentelėje), galime pastebėti, kad konkurencija dėl leidimų – didelė, tačiau kaip CargoNews pasakojo M. Atroškevičius, dar šiandien yra apie 100 nepaskirstytų leidimų (be Rusijos), todėl vežėjai, kurie važinėja į Baltarusiją, Ukrainą, Turkiją, kitas šalis, dar gali jų gauti.
Jau rugsėjo mėnesį planuojamas Krovininio transporto tarybos posėdis, į kurio darbotvarkę greičiausiai bus įtrauktas ir klausimas dėl ETMK leidimų. Įprastai rugsėjį tariamasi su Susisiekimo ministerijos atstovais dėl ETMK leidimų paskirstymo, aptariama ankstesnių metų statistika. Po susitikimų, rugsėjį gaunama kvota, Susisiekimo ministerija pateikia paraišką, kiek ir kokios emisijos klasės automobiliams leidimų reikės Lietuvai. Įprastai iki lapkričio vidurio vežėjai gali teikti paraiškas Valstybinei kelių transporto inspekcijai dėl leidimų gavimo, o gruodį vyksta jų paskirstymas.
Šiais metais ketinama Susisiekimo ministerijai pasiūlyti keletą naujovių dėl ETMK leidimų išdavimo tvarkos. Planuojama siūlyti, kad 80 – 90 proc. ETMK leidimų būtų dalinami pagal įmonės turimą automobilių kiekį, o likusioji dalis skirstoma pagal rezultatus. Pavyzdžiui, jei vienas vežėjas padarė 25-30 vežimų į Rusiją, tai jam galima pridėti 1-3 leidimus, o kitas, kuris padarė 10 vežimų – jam galima sumažinti, dėl neefektyvaus naudojimo. Pagal tokią tvarką, gauti ETMK leidimus galėtų daugiau smulkiųjų įmonių, kurios galėtų įrodyti, kad praėjusiais metais efektyviai naudojo vienkartinius leidimus.
Kaip teigė M. Atroškevičius, šiandien, kol naujovės dar nepriimtos, svarbiausia yra visų vežėjų interesai, o ne atskiros įmonės, todėl reikia leidimus duoti tiems, kurie naudoja efektyviau.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Daugiausiai traumų darbo vietoje gauna profesionalūs vairuotojai. Pagal mirtingumą darbo metu jie užima 8 vietą.
Pagal JAV darbo ir darbo priežiūros bei saugumo ministerijos pateiktus duomenis 2010 m. 100 tūkst. vairuotojų tekdavo 683 traumų atvejai. Palyginimui, antroje vietoje esančių fermerių šis statistinis rodiklis siekia 300.
Žvejo darbas yra pavojingiausias galintis pasibaigti mirtimi. 100 tūkst. žvejų tenka 116 mirčių per metus. Profesionalių vairuotojų rodiklis – 21,8.
Iš visų darbo metu žuvusių darbuotojų, net 39 proc. buvo susiję su transportu. 21 proc. jų žuvo eismo įvykiuose.
Transporto sektoriuje įvyksta 24 proc. visų nelaimingų atsitikimų darbe, kuomet vienu metu žūsta du ar daugiau darbuotojų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kitais metais Europoje kelionės geležinkeliu vidutiniškai brangs 4,3 proc., avialinijomis – 2,5 proc., apgyvendinimo paslaugos – 1,3 proc., automobilių nuoma – 1,2 proc.
Šias kelionių kainų prognozes 2013 metams parengusi verslo kelionių organizatorė „Carlson Wagonlit Travel“ jas grindžia sunkia Europos ekonomine situacija, neleidžiančia rinkos dalyviams drastiškai kelti kainų, bet tuo pačiu atkreipia dėmesį, jog trapi ekonomika bet kuriuo metu gali lemti ženklius pasikeitimus kelionių rinkoje.
„Prognozuojant ateinančių metų kelionių kainas Europoje, galima išskirti du scenarijus. Vakarų Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija ir Prancūzija, kurioms prognozuojamas ekonomikos augimas, numatomas ir verslo kelionių paslaugų kainų didėjimas. Tuo tarpu Pietų Europoje pesimistiškos nuotaikos muš šias kainas žemyn ir tuo pačiu neleis kelionių organizatoriams jų ženkliai didinti kitose šalyse. Lietuvos verslo kelionių rinka, remiantis ekonomistų prognozėmis, turėtų plėtotis pagal pirmąjį scenarijų – paslaugų poreikis augs, tačiau kainas tai turėtų keisti visai nežymiai“, – sako „Carlson Wagonlit Travel“ agentūros Lietuvoje generalinė direktorė Rasa Barisienė.
Pasak jos, didžiausios įtakos verslo kelionių paslaugų poreikiui Lietuvoje turės eksportas. „Šiuo atžvilgiu verslo kelionių organizatoriams ir šių paslaugų vartotojams svarbu numatyti, kas vyks aktualiausiose Lietuvos eksporto rinkose. Vieną jų – Rusiją, dėl didelio investuotojų susidomėjimo, 2014-aisiais joje vyksiančių žiemos olimpinių ir 2018-aisiais – FIFA pasaulio taurės varžybų, mūsų ekspertai išskiria kaip artimiausiais metais visai Europos verslo kelionių rinkai svarbiausią šalį“, – sako R. Barisienė.
Ruošiantis šiems įvykiams, Rusijoje statomi nauji viešbučiai, kurie, išaugus konkurencijai, kol kas negalės ženkliai didinti kainų – čia ateinančiais metais prognozuojamas iki 2,9 proc. apgyvendinimo paslaugų kainų augimas. Labiausiai, iki 6,3 proc., šios paslaugos brangs Švedijoje. Nors avialinijų kainos Rusijoje ateinančiais metais didės tik iki 3,5 proc., tai, prognozuojama, bus didžiausias augimas Europoje.
Taip pat labiausiai tarp Europos šalių Rusijoje brangs kelionės geležinkeliu – iki 8,7 proc. Automobilių nuomos kaina šioje šalyje didės iki 3,9 proc., tuo tarpu pirma vieta pagal šį pokytį Europoje atiteks Švedijai, kur numatomas iki 5,6 proc. nuomos kainos augimas.
Į šalių penketuką pagal Lietuvos eksporto apimtis patenkančioje Vokietijoje apgyvendinimo paslaugos kitais metais brangs iki 2,6 proc., oro kelionių – iki 2,7 proc.: nors įgyvendintos verslo optimizavimo priemonės bei konsolidacija užtikrina didelį lėktuvų užimtumą, labiau didinti kainų avialinijoms neleis stipri konkurencija. „Carlson Wagonlit Travel“ taip pat prognozuoja, jog kelionės geležinkeliais Vokietijoje brangs iki 6,6 proc., automobilių nuoma – iki 3,1 proc.
Lietuvos eksporto šalių penketuką užbaigiančioje Jungtinėje Karalystėje1 kelionių kainų korekcijoms 2013-aisiais įtakos turės ne tik ekonominė situacija, bet ir neseniai pasibaigusios vasaros olimpinės žaidynės. Apgyvendinimo paslaugos čia pigs iki 1,5 proc. (didesnis pigimas numatomas tik Ispanijoje ir Italijoje – iki 2,5 proc.), tačiau kitos kelionių paslaugos šiek tiek brangs: skrydžiai – iki 3,1 proc., kelionės geležinkeliu – iki 2,8 proc., automobilio nuoma – iki 4,7 proc.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šių metų pabaigoje Maskvoje turėtų atsirasti apie 20 naujų stovėjimo aikštelių skirtų vilkikams. Iš viso planuojama sukurti daugiau nei 3 tūkst. stovėjimo vietų.
Aikštelėse bus įrengti dušai, taip pat vairuotojai galės pasinaudoti skalbimo mašinomis ar poilsio kambariais. Nemokamas internetas taip pat yra numatytas įrenginėjant šias aikšteles.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-28
Keliaujantys Rusijos teritorijoje galės pasirinkti, ar važiuoti mokamais keliais, ar šalia esančiais nemokamais. Tokią ateitį piešia Rusijos kelius tiesiančios įmonės „Avtodor“ atstovai.
Jų teigimu nebus nei vieno kilometro mokamos atkarpos, kuri neturėtų nemokamos alternatyvos. Šie nemokami keliai bus šalia pagrindinių mokamų kelių.
„Avtodor“ atstovai pripažįsta, kad keliaujant nemokamais keliais vairuotojai kelyje užtruks ilgiau, dėl prastesnės šių kelių infrastruktūros.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|