Klaipėdos viešajam logistikos centrui – startas
2012 09 26
- Smulkiau
Vakar uostamiestyje buvo pasirašyta AB “Lietuvos geležinkeliai” ir UAB “VPA Logistics” bendradarbiavimo sutartis, kuria duotas startas realiai įgyvendinti kuriamo Klaipėdos viešojo logistikos centro (KVLC) projektą.
Jau nuo kitų metų pradžios privataus sektoriaus – “VPA Logistics” – logistikos centras bus naudojamas ir kaip viešosios partnerystės su “Lietuvos geležinkeliais” objektas. Per keletą metų greta jo bus pastatytas AB “Lietuvos geležinkeliai” logistikos centras su dviem šaudyklinių traukinių terminalais šalia “Draugystės” geležinkelio stoties.
KVLC gerokai pagreitins ir padidins konteinerinių krovinių gabenimą, jo apimtį iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos kompanijų ir į jas. Šis centras leis sutaupyti mažiausiai 25 mln. litų vien geležinkelio teikiamų paslaugų sąnaudų, sumažins geležinkelio mazgų apkrovą pačiame uoste, pagerins logistikos paslaugų kokybę ir bus svarbus ekonominis variklis ne tik Klaipėdai, bet ir visam Vakarų Lietuvos regionui.
Finišo tiesioji
Vakar uostamiestyje pristatant KVLC projekto koncepciją ir įgyvendinimą labiausiai akcentuota, kad toks centras Klaipėdai jau seniai buvo būtinas ir kad jo statyba tik po keliolikos metų tapo realybe. Pasak susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako, prie projekto įgyvendinimo labai daug prisidėjo AB “Lietuvos geležinkeliai”.
“Ilgai judėjome, bet dabar esame finišo tiesiojoje. Lietuva yra krovinių tranzito valstybė tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės Europos valstybių, todėl logistikos centro atsiradimas taps didžiuliu postūmiu plėtojant logistinius projektus. Dabar kroviniai gabenami daug lėčiau ir brangiau, nes uosto infrastruktūra nėra pritaikyta ypač dideliam jų kiekiui geležinkeliais gabenti, todėl kroviniai yra perskirstomi. O logistikos centras būtų ta vieta, į kurią visi konteineriniai kroviniai judėtų, čia būtų sandėliuojami ir perkraunami. Taigi šis intermodalinis logistikos centras leis ir greičiau, ir ekonomiškiau gabenti krovinius”, – kalbėjo R.Vaštakas.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas taip pat pripažino, kad intermodalinis krovinių terminalas labai svarbus Klaipėdos regionui, nes krovai uoste vis didėjant logistikos centras leis efektyviau išnaudoti uosto pajėgumą.
AB “Lietuvos geležinkeliai” generalinis direktorius Statys Dailydka pasidžiaugė, kad jau galima drąsiai sakyti, jog pasirašius sutartį su pirmuoju privačiu logistikos centru šalia uosto pradės veikti naujas šaudyklinis krovininių traukinių terminalas, kuris garantuos sklandesnį, greitesnį ir patogesnį krovinių gabenimą. “Dabar apie 80 proc. konteinerinių krovinių iš uosto vežami automobiliais, o kita dalis – geležinkeliais. Tokia situacija neatitinka ir Europos Sąjungos direktyvų, tad logistikos centro statybų būtinybė tik dar labiau padidėja. Turėdami sausumos konteinerių terminalą sutaupysime laiko formuodami traukinių sąstatus, mažės ir aplinkos tarša. Galų gale bus sukurta naujų darbo vietų, nes apskaičiuota, kad viena darbo vieta logistikos terminale papildomai sukuria dar septynias vietas. Ekonominė nauda bus didžiulė”, – pabrėžė S.Dailydka.
“Lietuvos geležinkelių” vadovas padėkojo Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių merams už geranorišką bendradarbiavimą sprendžiant biurokratines KVLC projekto procedūras.
Terminalai paspartins darbą
Planuojamas KVLC intermodalinio terminalo plotas – 5 ha, jame bus įrengta 1600 TEU konteinerių saugojimo aikštelė. Projekto vertė – apie 80 mln. litų. Per pirmąjį projekto įgyvendinimo etapą bus naudojamasi UAB “VPA Logistics” terminalu, kuris pradės veikti jau nuo spalio. Šiais metais jame planuojamos ir papildomos investicijos – nutiesti dar vieną geležinkelio atšaką. AB “Lietuvos geležinkeliai” šiuo terminalu ketina pradėti naudotis nuo kitų metų pradžios.
Per antrąjį etapą 2013-aisiais bus parengtas šalia “Draugystės” geležinkelio stoties pietinėje dalyje esančio būsimo KVLC terminalo techninis projektas. Tais pačiais metais numatoma patvirtinti ir šiaurinėje dalyje greta minėtos geležinkelio stoties esančios teritorijos detalųjį planą.
Logistikos centro įrengimo būtinybę demonstruoja ir tai, kad po ekonomikos krizės ima sparčiai atsigauti konteinerių perkrovimo apimtis Klaipėdos uosto konteinerių terminaluose. 2011 metais buvo viršyti iki tol rekordinių 2008-ųjų rezultatai ir perkrauta daugiau kaip 382 tūkst. TEU.
Tačiau AB “Lietuvos geležinkeliai” konstatuoja, kad riboti Klaipėdos uosto ir ten esančių konteinerinių terminalų pajėgumai išvežti krovinius geležinkeliais buvo plėtojami ypač vangiai. Tuo metu Klaipėdos uostas prognozuoja nemenką konteinerių perkrovimo apimties didėjimą, todėl neinvestuojant į infrastruktūros plėtrą geležinkeliais išvežamų konteinerių dalis tik mažės. Gausėjant krovinių, išgabenamų sunkvežimiais, dar labiau padaugės sunkiasvorio transporto Lietuvos keliuose, o tai didins jo keliamą neigiamą poveikį aplinkai.
Tad AB “Lietuvos geležinkeliai” plėtojamas KVLC projektas, kurį įgyvendinant bus pastatyti konteineriniai sausumos terminalai šalia “Draugystės” geležinkelio stoties, leis taikyti tikrąją šaudyklinių traukinių koncepciją. Kitaip tariant, konteinerinis sąstatas kursuos iš taško A į tašką B ir taip bus galima apytiksliai net 48 val. – iki 8-10 val. – sumažinti konteinerių išgabenimo iš uosto laiką. Ir klientai sutaupys laiko, ir kelis kartus efektyviau bus išnaudojamas turimas vagonų parkas.
Įgyvendinus KVLC projektą konteineriai autotransportu bus greitai nuvežami į intermodalinius terminalus, pakraunami į jau užsakytas traukinių platformas ir gabenami toliau. Tokia sistema leis atlaisvinti geležinkelius ir pačioje uosto teritorijoje, tad krovos įmonės naudodamosi KVLC paslaugomis galės efektyviau perskirstyti krovinius.
Siekiant užtikrinti glaudų ekonominį bendradarbiavimą dėl krovinių tranzito per Lietuvą, KVLC, jau padėti partnerystės pagrindai Kinijoje, Kazachstane. Sausumos krovinių terminalo paslaugos dar labiau paspartins krovinių judėjimą iš Baltarusijos, Ukrainos, kitų valstybių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|