Biržose toliau pingant naftai, degalų kainos Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse vėl pradėjo kilti. Populiarus A95 markės benzinas „Statoil“ degalinių tinkle pirmadienį ir antradienį kainavo 4,73 Lt. Tačiau trečiadienį šios populiarios markės benzino litras pabrango iki 4,75 Lt.

Dyzelinas savaitės pradžioje „Statoil“ tinkle kainavo 4,43 Lt. Tačiau trečiadienį, kaip praneša portalas degalukainos.lt, dyzelinas pabrango iki 4,45 Lt. Panašios tendencijos vyrauja ir kaimyninėje Latvijoje. A95 markės benzinas „Statoil“ tinkle pabrango iki 93,9 santimo (nuo 92,9 santimo). Taigi kaimyninėje šalyje A95 markės benzino kaina pakito beveik 0,05 Lt.

Nafta pinga toliau

„Brent“ rūšies naftos kainos rugpjūčio mėnesio sandoriams Londono biržoje „ICE Futures“ smuktelėjo 0,48 JAV dolerio, arba 0,48 proc., iki 100,2 JAV dolerio už barelį. WTI rūšies naftos kainos rugpjūčio sandoriams Niujorko prekių biržos (NYMEX) elektroninėje prekybos sesijoje sumenko 0,43 JAV dolerio, arba 0,49 proc., iki 87,23 JAV dolerio už barelį.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Siekiant sudaryti galimybes naujų technologijų plėtrai keleiviniame transporte, elektroninio bilieto sąvoka bus apibrėžta Transporto veiklos pagrindų įstatyme ir kituose susijusiuose teisės aktuose. Minėto įstatymo papildymui šiandien pritarė Vyriausybė, vėliau jis bus teikiamas Seimui.

Elektroninis keleivinio transporto bilietas apibrėžiamas kaip skaitmeninėje duomenų bazėje saugomas įrašas, patvirtinantis, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą.

Elektroniniai bilietai yra intelektinių transporto sistemų diegimo dalis. Jie sudarys galimybę kurti naujas paslaugas vežant keleivius, padės didinti viešojo transporto patrauklumą.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Keleivių pageidavimu Baltijos šalių bendrovė „airBaltic“ savo lėktuvuose pasiūlys daugiau ekonominės ir bazinės klasės vietų. Daugiau vietų pigesniems skrydžiams bus siūloma kryptims į Viduržemio ir Juodosios jūros pakrantes, taip pat netolimais maršrutais. Iš viso, skrendantiems į Barseloną, Atėnus, Dubliną, Stambulą, Odesą, Simferopolį, Tel Avivą ir kitus miestus, „airBaltic“ pasiūlys beveik pusę milijono papildomų pigesnių vietų.

„Mūsų poilsinės kryptys Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse visuomet buvo labai paklausios. Tam, kad keleiviams galėtume pasiūlyti daugiau vietų skrendant poilsiauti ar dirbti, labai atidžiai peržiūrėjome ekonominės ir bazinės klasių vietų proporcijas lėktuvuose. Atnaujinome verslo klasės sąlygas daugiau nei dvidešimtyje populiariausių krypčių ir taip sukūrėme beveik pusę milijono papildomų vietų per metus už prieinamą kainą ekonominės ir bazinės klasių keleiviams“, – sako „airBaltic“ vyresnysis viceprezidentas pardavimams ir rinkodarai Michaelis Grimmas.

Papildomomis ekonominės ir bazinės klasių vietomis ir atnaujintomis verslo klasės sąlygomis keleiviai galės naudotis jau nuo liepos mėnesio skrendant iš Rygos oro uosto į Barseloną, Atėnus, Dubliną, Stambulą, Odesą, Simferopolį, Tel Avivą, Helsinkį, Lapenrantą, Palangą, Turku, Taliną, Vilnių, Kauną, Temperę, Vasą, Bergeną, Bilundą, Alesundą, Kišiniovą, Stavangerį ir Umeo bei Oulu miestus.

A/S Air Baltic Corporation


Susisiekimo ministerija nutarė skatinti vairuotojus neatidėlioti transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros paskutinei dienai, o atlikti ją anksčiau, pasiliekant protingą laiko tarpą galimiems trūkumams pašalinti.


„Jei likus ne daugiau kaip 30 dienų iki apžiūros termino bus nustatyta, kad transporto priemonė yra tvarkinga, kitos apžiūros terminas bus pratęsiamas tiek dienų, kiek jų buvo likę iki privalomosios apžiūros galiojimo pabaigos“, - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.


Pavyzdžiui, jei automobilis patikrinamas ir nerandama trūkumų likus 20 dienų iki privalomosios apžiūros galiojimo pabaigos, kitą kartą į apžiūrą reikės atvykti ne vėliau kaip po 2 metų ir 20 dienų.


Naujoji tvarka įsigalios nuo šių metų spalio 1 d.


Tikimasi, kad tai padės sumažinti transporto priemonių, kurioms pasibaigė privalomosios techninės apžiūros galiojimo laikotarpis, skaičių ir apriboti jų dalyvavimą viešajame eisme.


Statistikos duomenimis, techninių apžiūrų metu maždaug pusėje visų transporto priemonių randama didelių trūkumų.


Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija


2012 m. liepos 5 d. (ketvirtadienį) 14.00–15.50 val. Klaipėdos uoste lankysis ES regionų komiteto nariai – Europos miestų vadovai. Apsilankymas uoste – viena iš sudėtinių vizito, kurio tikslas – ES regionų komiteto EDUC komisijos išvažiuojamasis posėdis ir konferencija „Sportas visiems. Tarpregioninis bendradarbiavimas“ (viešbutis „Vanagupė“, Palanga), Lietuvoje dalių.


Planuojama, jog Klaipėdos uoste apsilankys iš viso apie 100 vadovų iš 27 Europos šalių. Svečiams numatoma laivu „Venus S“ surengti apžvalgą, kurios metu su Klaipėdos uosto veikla, galimybėmis, perspektyvomis bei potencialu supažindins rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.


VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

2012 m. liepos 5 dieną (ketvirtadienį) 11.30–19.00 val. Klaipėdos uoste lankysis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija. Vizito metu bus aptariamas valstybei svarbaus Klaipėdoje vykdomo strateginio projekto – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba – įgyvendinimas.


Uosto direkcijoje Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamą delegaciją priims Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas bei kiti Administracijos atstovai. Šiame susitikime taip pat dalyvaus AB „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis ir kiti įmonės atstovai.


MALONIAI KVIEČIAME ŽINIASKLAIDOS ATSTOVUS Į SPAUDOS KONFERENCIJĄ 2012 m. liepos 5 dieną (ketvirtadienį) 12.30–12.50 val. įmonės posėdžių salėje (9 aukšte). Joje bus aptariami įvykusio susitikimo rezultatai.


Po spaudos konferencijos svečiai lankysis AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO) ir UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“.


Vėliau bus surengta išvyka laivu, kurios metu Premjerui bei jo patarėjams Uosto direkcijos vadovai ir uosto kompanijų vadovai pristatys Klaipėdos uostą, jo pajėgumus bei perspektyvas ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos vietą.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Liepos 4-5 dienomis AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos vadovaujama delegacija lankysis Varšuvoje (Lenkija), kur susitiks su naujuoju Lenkijos geležinkelių bendrovės PKP S.A. prezidentu ir valdybos pirmininku Jakubu Karnovskiu (Jakub Karnowski).

AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, pagrindinis vizito į Lenkiją tikslas – aktyvinti bendradarbiavimą tarp šalių. „Lenkijos geležinkelių vadovybei pristatysime konteinerinius traukinius „Saulė“ ir „Šeštokai Express“, tarsimės dėl keleivių ir krovinių vežimo sąlygų gerinimo bei kviesime kartu ieškoti efektyvių bei abiem pusėm naudingų bendradarbiavimo galimybių“, - teigė S. Dailydka.

Vizito metu Lenkijos geležinkeliams ketinama pateikti memorandumo projektą dėl dvišalio bendradarbiavimo plėtros. Jį pasirašiusios šalys įsipareigotų koordinuoti veiksmus plėtodamos krovinių ir keleivių vežimą I-uoju Kretos ir VIII-uoju tarptautiniu krovinių koridoriais tarp Lenkijos ir Lietuvos bei bendradarbiauti įgyvendinant pasienio geležinkelių infrastruktūros projektus, ypatingą dėmesį skiriant „Rail Baltica“ projektui.

Šiemet, liepos 7 d., sukaks lygiai 20 metų, kai Lietuvos valstybinių geležinkelių įmonė ir Lenkijos valstybinių geležinkelių įmonė pasirašė susitarimą dėl pasienio geležinkelių susisiekimo.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Pastaruoju metu užregistruojama vis daugiau eismo įvykių, per kuriuos žmonės nukenčia dėl transporto priemonių vairuotojų dažniausio Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimo nevykdymo, t. y. nepasirinkto saugaus važiavimo greičio.

Siekdami sustiprinti leistino greičio viršijimo kontrolę ir nustatyti vairuotojų daromus KET pažeidimus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos pareigūnai 2012 m. liepos 1–31 d. vykdys tikslinę policinę priemonę Kauno apskrityje esančių magistralinių ir krašto kelių ruožuose Kaune, Kaišiadoryse, Jonavoje ir Kėdainiuose.


Pareigūnai patruliuos specialiais policijos ženklais nepažymėtu automobiliu, kuriame sumontuota vaizdo ir greičio fiksavimo įranga.


Policijos pareigūnai prašo visų transporto priemonių vairuotojų neviršyti leistino važiavimo greičio, būti atsargiems kelyje ir nekelti pavojaus sau bei kitiems eismo dalyviams.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Ukraina – vienintelė iš trijų mūsų apžvelgtų šalių, kurijoje dar nėra mokamų kelių. Ir nors apie tai kalbama jau 15 metų, realūs ir gana ambicingi planai buvo paviešinti tik praeitais metais. Kol kas net šalies valdžia neturi vieningo požiūrio dėl to, ar šis projektas reikalingas ir praktiškai įvykdomas.

Eugenijus Prisenko, Automobilių kelių vyriausiosios valdybos (GUAD) vadovo pavaduotojas, praėjusių metų birželio mėnesį pirmą kartą viešai prabilo apie mokamų kelių statybos planus. Jo mintis buvo pagrįsta tuo, kad šalyje trūksta kelių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, kurios teritorija ir gyventojų skaičius beveik tokie patys, kaip Ukrainoje, kelių tankumas 12,5 kartų didesnis. Be to, beveik 70 proc. esamų Ukrainos kelių reikalauja skubaus remonto, kuriam reikia 60 mlrd. eurų. O likusius 30 proc. kelių būtina taisyti kas 5 metus ir atlikti kapitalinį remontą kas 12 metų. Realybė priešinga: 2011 m. kelių biudžetą sudarė tik 1 mlrd. eurų.


Išsigelbėjimas – koncesija?

Ukrainos valdžia, kaip ir jų kolegos iš Rusijos, planuodami kelių statybas visas viltis deda į koncesiją. Vienintelis klausimas, kokiomis sąlygomis tai bus įgyvendinama? Įstatymas „Dėl automobilių kelių statybos ir eksploatavimo koncesijų“ buvo priimtas prieš 10 metų, tačiau, kaip pabrėžia AB „Ukrtranskor“ prezidentas G. Stepanskij, šio įstatymo pakeitimas atgrasino visus investuotojus, nes negalėjo teisiškai užtikrinti jų atleidimą nuo mokesčių.

Naujausioje įstatymo redakcijoje, priimtoje prieš 3 metus, numatyta nemažai teigiamų pakeitimų, t.y. įteisinti nauji pajamų šaltiniai iš kelių infrastruktūros ir įvestas mokestis už eksploatacinį kelių parengtį, kurį sumoka valstybė įvesdama kelį į eksploataciją. Vis dėlto įstatymas turi vieną akivaizdų trūkumą. M. Kovelevo, kompanijos „Altkom“ atstovo, nuomone, investuotojas labai rizikuoja gaudamas kelią tik koncesijos – nuomos – pagrindu ir neturėdamas galimybės laiduoti keliu, kad paimti banko paskolas.

Ekspertai įsitikinę, jog finansinis valstybės dalyvavimas kelių statybos projektuose suteikia koncesijos sutarčiai stabulimo, kaip tai yra Rusijoje ir Europoje. Tai labai aktualu Ukrainoje, kur dar nesusiformavo demokratinės tradicijos ir politinis gyvenimas gana permainingas.


Artimiausiai planai

Nepaisant to, Ukrainos valdininkai tikisi sėkmingų rezultatų. Bendrovės „Ukravtodor“ vadovas V. Demiškan pareiškė, kad svarbiausias tikslas –per 5-6 metus pritraukti 200 mlrd. grivinų koncesiniams projektams ir nutiesti apie 3 tūkst. kilometrų mokamų kelių. Valstybė padengs tik žemės įsigijimo išlaidas.

Pirmu tokiu projektu turi tapti mažoji Kijevo žiedinė automagistralė. Jau paskelbtas konkursas dėl jos techninio ir ekonominio plano rengimo. 18 km ruožas tarp Borispolio trasos ir Sostinės plento su tiltu virš Dniepro statybos planas įvertinamas 50 mln. eurų.

Taip pat „Ukravtodor“ ketina šiais metais paskelbti dar tris kelių planavimo konkursus. Tai bus ruožai Charkovas-Ščerbakovka, Uljanovka-Chersonas-Simferopolis, Novomoskovskas-Simferopolis. Kalbama, kad konkursuose dalyvauja kompanijos iš Prancūzijos. Ispanijos, Indijos, Izraelio ir kitų šalių.


Kaip ir Rusijoje, minėtas Ukrainos įstatymas numato alternatyva mokamiems keliams. Pavyzdžiui, trasos Lvovas-Brody alternatyva taps suremontuotas antros kategorijos kelias einantis per gyvenamuosius miestus.


Skeptikai taria savo žodį

Skeptiškumo lygis mokamų kelių atžvilgiu Ukrainoje kur kas didesnis nei Rusijoje ir Baltarusijoje. Ekspertai rimtai abejoja kelių atsiperkamumų. „Jei vienas kilometras kelio su patvaria danga kainuoja 5 mln. JAV dolerių, tai vieno kelio statyba ar rekonstrukcija atsieis 1 mlrd. dolerių. Atsižvelgiant į kelių eismo intensyvumą Ukrainoje keliai atsipirks tik po 10-15 metų“, – sako A. Kava, Politinės ir ekonominės analizės centro vadovas. Tam, kad pritraukti investuotojus tokiomis sąlygomis, valstybės finansinė dalis turi siekti mažiausiai 60 proc.


Kitas argumentas – žemas piliečių mokumas ir nepakankamas transporto srautas tam atsiperkamumui pasiekti. Net siūlomi GUAD 3 eurocentai už 1 km. šiandien – ne visų kišenei. Jeigu mokestis bus taikomas tik tranzitiniam transportui, dalis vežėjų teiks pirmenybę kitam maršrutui per Baltarusiją, o tai sumažins ir taip neaukštą Ukrainos kelių apkrovimą ir atidės kelių atsiperkamumą dešimtims metų.

Beje, vienodos nuomonės dėl mokamų kelių neturi ir respublikos valdžia. Atsakingas už infrastruktūros plėtrą Ukrainos vice ministras B. Kolesnikovas jau ne kartą pasisakęs prieš panašius planus. Jo manymu, koncesijų sėkmė galima tik tuo atveju, jei valstybė prisiims tam tikras rizikas ir bus pasiruošusi kompensuoti investuotojų nuostolių dalį, jeigu kokios nors sutarties sąlygos nevykdomos, pavyzdžiui, neužtikrinamas projekte numatytas eismo intensyvumas. O tai gali privesti Ukrainą iki ekonomikos žlugimo.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Įvyko šių metų specialioji kontrolinė valstybinių kelių apžiūra, susumuoti jos rezultatai. Tokios apžiūros organizuojamos ne pirmi metai, jų metu Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pagal LAKD generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą Kelių priežiūros metodiką ir joje išdėstytas specialiųjų kontrolinių apžiūrų nuostatas patikrina valstybinės reikšmės automobilių kelių techninės priežiūros kokybę ir dangų techninę būklę.

Deja, sunkmetis situaciją pakoregavo. 2012 metų pavasario specialiosios kontrolinės kelių apžiūros rezultatai liudija, kad kelių defektų daugėja, o techninė būklė blogėja. Tai susiję su šalies finansinėmis galimybėmis, kurios sunkmečiu sumažėjo. Dėl to Kelių direkcijos specialistų sprendimais buvo sumažintos visų rūšių remonto ir periodinės priežiūros darbų apimtys valstybės keliuose. Be to, šiais metais užsitęsė žiema – dar balandį teko šalinti jos pasekmes.


Ypač didelės įtakos kelių techninei būklei ir dangų defektingumui turėjo tai, kad 2009, 2010 ir 2012 metais buvo atsisakyta dangų paprastojo remonto – paviršiaus apdaro įrengimo.


Apžiūros metu nustatytas dangų techninės būklės įvertis balais parodo, kokia reali kelių važiuojamosios dalies ir kelkraščių būklė 10 balų vizualaus vertinimo sistemoje. Vertintas dangos lygumas, vėžėtumas, išdaužų ir plyšių kiekis, skersiniai nuolydžiai ir kt.


Jeigu iki krizės pradžios vidutinė valstybinių kelių dangų techninė būklė dažniausiai buvo vertinama apie 7,5 balo, tai šiuo metu ji nukritusi 13,3 proc., iki 6,5 balo. Skirtinguose keliuose techninės būklės amplitudė yra tarp 10 ir 4.


Šiek tiek geresnė kelio ženklų ir kitų kelio elementų (autobusų stotelių, automobilių stovėjimo aikštelių, apšvietimo stulpų ir pan.) būklė. Šiems elementams praeinantis sunkmetis neturėjo tokios didelės negatyvios įtakos. Čia neigiamas pokytis nesiekia 10 procentų.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Karakase vykusį Baltarusijos ir Venesuelos prezidentų Aleksandro Lukašenkos bei Hugo Chavezo susitikimą stebėję Klaipėdos uosto verslininkai jį vertina skirtingai.

“Lietuvos žinios” rašo, kad dalis Lietuvos verslininkų laikosi nuomonės, jog pasirašytos šalių ekonominio bendradarbiavimo sutartys Lietuvos transporto įmonėms įtakos turės, nes Baltarusijos užsienio prekyba augs, kiti svarsto, kad tų sutarčių naudą, jeigu jos būtų vykdomos, labiau justų Ukrainos uostai nei Lietuva.

Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika teigė, kad šiais metais baltarusiškų krovinių eksportas į Venesuelą yra šiek tiek sumažėjęs, ypač ratinės technikos.

“Buvo išsiųstos tik kelios nedidelės sunkvežimių ir autobusų partijos. Manau, kad tam įtakos turi sumažėjęs pardavimas Venesueloje, nes ten pastatytos traktorių ir sunkvežimių surinkimo gamyklos. Komplektuojamosios dalys šioms gamykloms yra pristatomos konteineriuose”, – sakė jis.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (“Klasco”) atstovas Mečislovas Vitkauskas teigė, kad Baltarusijos krovinių apyvarta atsigavo. Pasak jo, pirmąjį šių metų ketvirtį baltarusiškų kalio trąšų krova buvo sumažėjusi dėl to, kad pardavėjai nebuvo pasirašę sutarčių su Kinija, tačiau balandį trąšų krova pajudėjo.

Klaipėdos uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas sako, kad Baltarusijos krovinių svyravimai nestebina.


“Jau pernai numatėme, jog Baltarusijos importas mažės dėl ekonomikos krizės šioje šalyje, o strateginių prekių eksportas – naftos produktų ir kalio trąšų – bus stabilus arba didės. Todėl šiemet uoste laukiame tokio pat masto Baltarusijos krovinių kaip ir pernai -10-11 mln. tonų”, – prognozavo A.Drungilas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Birželio 25-27 d., Maskvoje viešėjęs Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir asociacijos vyr. specialistas ryšiams su Rytų Europos šalimis Valdas Kazlauskas susitiko su atsakingais Rusijos institucijų pareigūnais, Rusijos vežėjų asociacijos ASMAP atstovais bei Lietuvos vežėjus ginančiais teisininkais.

Susitikimų metu derinta detalesnė gabenimo rūšies nustatymo tvarka ir reikalingi krovinį lydintys dokumentai.


Teisinių paslaugų firmos „Eurazijos transporto operatorių susivienijimas“ direktorius Aleksandras Žigulinas rekomendavo gabenimuose ir kylančiuose ginčuose naudoti pakrovimo lapą, kurį išduoda eksporto-importo terminalo atstovai Lietuvoje. Tokiu būdu net ir teisme kyla mažiau abejonių dėl dvišalės krovinio gabenimo rūšies nustatymo.


Tokį dokumentą vežėjas turėtų gauti iš terminalo ar siuntėjo sandėlio ir vežtis kartu su kitais krovinį lydinčiais dokumentais.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Seimas šeštadienį vieningai priėmė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama sudaryti efektyvesnes krovinių vežimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais sąlygas.

Pasak Seimo, įsigaliojus įstatymui bus mažinamas krovinių vežimų skaičius, vienu metu vežant tą patį krovinių kiekį, taupomi degalai, mažinamas išmetamo į aplinką anglies dvideginio kiekis, skatinamas vežimo įmonių konkurencingumas, mažinamos transporto priemonių eksploatacinės išlaidos.

Priimtomis pataisomis leista sunkiasvorėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė iki 48 tonų, važiuoti valstybinės ir vietinės reikšmės keliais, sumokant nustatytą metų mokestį. Jis iš dalies turi kompensuoti neigiamą poveikį keliui (jo dangai).

Transporto priemonės (jų junginiai), kurių bendroji masė viršija maksimalią leidžiamą, galės važiuoti tik su kelio savininku suderintais maršrutais arba kelio savininko nustatytais keliais bei kelio savininko nustatytomis sąlygomis. Įstatyme taip pat patikslinti vienkartiniai ribiniai tarifai už kiekvieną viršytą toną.

Įstatymas įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Kelių ir geležinkelių statybos bendrovė „Panevėžio keliai“ pradėjo vykdyti svarbų „Via Baltica“ magistralės ruožo rekonstrukcijos projektą.

Projektas apima valstybinės reikšmės magistralinio kelio A10 Panevėžys‒Pasvalys‒Ryga ruožą nuo 47,80 iki 60,90 kilometro: rekonstruojamas 13,1 kilometro ruožas Pasvalio rajono teritorijoje, nuo Raubonių gyvenvietės prieigų iki Saločių gyvenvietės pabaigos. Darbus planuojama baigti 2013 metų sausį.


„Pagrindinė šio magistralės ruožo problema ‒ dėl susidariusių iki 5 cm gylio provėžų deformuota kelio danga, kas kelia pavojų eismo saugumui. Ypač pavojinga važiuoti lyjant“, ‒ sakė „Panevėžio keliai“ Panevėžio filialo direktoriaus pavaduotojas statybai Saulius Stravinkas. Šis magistralinio kelio ruožas ypač prastos būklės dėl itin didelio sunkiojo transporto srauto.

Rekonstruojamame ruože darbai jau pradėti: vykdomi žemės darbai, fezuojamas susidėvėjęs asfalto sluoksnis, rengiamasi pralaidų rekonstrukcijai.


Vykdant rekonstrukciją visame trylikos kilometrų ruože bus sustiprinta kelio dangos konstrukcija, rekonstruota 12 vandens pralaidų, įrengiant naujas metalines gofruotas pralaidas, įrengtos sankryžos ir nuovažos, įrengta 12 autobusų sustojimo aikštelių, kelio 54,785 ir 59,725 kilometruose pastatyti autopavilijonai, sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė kelio 54,25 kilometre, įrengta 2,366 kilometro pėsčiųjų ir dviračių takų. Projekte taip pat nematyta lietaus vandens ir drenažo inžinerinių tinklų rekonstrukcija ir 10 kV elektros tinklų rekonstravimas.


Projekto vykdymo metu šiame magistralės ruože bus įrengta 9 metrų pločio kelio danga: važiuojamoji dalis, susidedanti iš dviejų priešpriešinio eismo juostų po 3,5 m, dvi 1 m pločio saugos juostos, pusantro metro pločio kelkraščiai. Įvertinus didelį kelio apkrovimą, bus rengiama trisluoksnė asfalto danga, susidedanti iš 10 cm storio asfalto pagrindo ir dvisluoksnės (8 ir 4 cm storio) asfalto dangos. Atskiruose ruožuose dėvėjimosi paviršius bus šiurkštinamas.


Į rekonstruojamą kelią įsijungia 3 rajoninės reikšmės keliai ir šalia esnatys privažiavimai prie gyvenamųjų teritorijų bei smulkūs vietiniai keliai. Iš viso bus rekonstruojama 51 nuovaža. Trasoje yra 5 individualios sankryžos, jos suprojektuotos pagal saugaus eismo reikalavimus, su iškiliomis saugumo salelėmis pėstiesiems važiuojamoje dalyje, apšvietimu, horizintaliuoju ženklinimu bei lanksčiais plastikiniai stulpeliais.

Suderinus su Pasvalio rajono savivaldybe, naikinamos dvi autobusų sustojimo aikštelės 50,04 kilometre kairėje ir 50,13 kilometre dešinėje, keleivius nukreipiant į naujas autobusų stoteles Žilpamūšio sankryžoje, kelio 50,91 kilometre.


Keturšalė sankryža ties Saločiais bus rekonstruojama įvertinus eismo saugos reikalavimus: po rekonstrukcijos greitis sankryžoje bus ribojamas iki 70 kilometrų per valandą, sankryžos plotas sumažintas atsisakant greitėjimo ir lėtėjimo juostų, sumažinant saugumo salelių plotą, šalutiniuose keliuose įrengiant iškilius asfaltbetonio kalnelius. Saločių sankryžos apšvietimui numatyta naudoti vėjo ir saulės energiją. Šie savaime atsinaujinantys gamtos rezursai jau kelis metus Lietuvoje naudojami sankryžoms apšviesti, kas įgalina taupyti bei sumažina kelius eksploatuojančių organizacijų priklausomybę nuo elektros energijos tiekėjų.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Birželio 28 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ administraciniame pastate vyko Rytų-Vakarų transporto koridoriaus (East–West Transport Corridor – EWTC) asociacijos posėdis. Jo metu aptarta asociacijos veikla, svarstyti ateities planai bei uždaviniai, struktūros vystymo klausimai, priimta naujų narių.

Prieš dvejus metus įkurta asociacija šiuo metu vienija daugiau nei 2000 verslo kompanijų iš 12 Europos ir Azijos valstybių (Baltarusijos, Belgijos, Danijos, Kazachstano, Kinijos, Lietuvos, Mongolijos, Prancūzijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos). Šiandien asociacijos nariais tapo Baltarusijos tarptautinių ekspeditorių asociacija (BAIF), Mariboro (Slovėnija) universitetas, Švedijos kompanija „NetPort.Karlshamn“, Šiaulių miesto savivaldybė bei Šiaulių oro uostas.


Renginio metu taip pat svarstyti bendradarbiavimo tarp EWTC asociacijos ir JAV Teisingumo departamento Tarptautinės kriminalinių tyrimų mokymo pagalbos programos (International Criminal Investigative Training Assistance Program, ICITAP) klausimai. Bendradarbiauti šalys pradėjo dar pernai, kai vykdant bandomąjį prekių gabenimą konteinerinio traukinio „Vikingas“ maršrutu iš Turkijos į Lietuvą, buvo išbandyti elektroninių plombų modeliai ir elektroninis deklaravimas.


Rytų–Vakarų transporto koridorius jungia pietinės Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos transporto centrus su Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Azijos transporto sistemomis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjo ir EWTC asociacijos prezidento Algirdo Šakalio teigimu, asociacija siekia stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių transporto rūšių, logistikos kompanijų, intermodalinių operatorių, krovinių ekspeditorių ir klientų, mokslo įstaigų bei šalių vyriausybių. „Bendradarbiaudami formuojame konkurencingą tarptautinę transporto ir logistikos grandinę, plėtojame mažiau aplinką teršiantį transportą bei siekiame, kad „Rytų-Vakarų“ koridorius išsiskirtų kaip „žaliasis“ transporto koridorius“, – sakė A. Šakalys.


AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos nuomone, asociacijos veikla suteikia teigiamą postūmį intermodalumo skatinimui. „Reguliarumas, infrastruktūra, inovacijos, informacinės technologijos, bendradarbiavimas su susijusiomis institucijomis, tinkama vadyba – visas šis kompleksas suteikia galimybę ne tik rūpintis ekologija bei tausoti gamtą, bet ir leidžia optimizuoti laiko bei finansinius resursus tiek mūsų partneriams ir klientams, tiek mums patiems“, – teigė S. Dailydka.


Asociacijos veiklą aktyviai remia Kinijos transporto ir logistikos asociacijos, siekiančios plėtoti sausumos transportą tarp Azijos ir Europos.


Kitą EWTC asociacijos posėdį numatyta surengti dar šių metų rudenį.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt