Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalios Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie įsakymas Nr. 2B-323 „Dėl Bandymo stočių ir tikrinimo įmonių reikalavimų patvirtinimo.“

Bandymo stočių ir tikrinimo įmonių reikalavimai nustato tikrinimo įmonių, bandymo stočių bei jų ekspertų reikalavimus ir teisės užsiimti specialių transporto priemonių bandymais ir (ar) tikrinimu, vadovaujantis Susitarimu dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP), suteikimą, sustabdymą, atnaujinimą ar panaikinimą.

Inspekcija, siekdama gerinti teikiamas administracines paslaugas, patikrinimo ataskaitas apie atliktus specialių transporto priemonių bandymus ir tikrinimą gaus tiesiogiai iš ūkio subjektų, užsiimančių šia veikla. Atlikus specialių transporto priemonių patikras bandymo stotyse ar tikrinimo įmonėse, vežėjams, norintiems gauti izoliuotų transporto priemonių, transporto priemonių-šaldytuvų, mechaninių transporto priemonių-refrižeratorių ir apšildomų transporto priemonių, naudojamų greitai gendančių maisto produktų tarptautiniams gabenimams sausumos keliais, sertifikatus, patikrinimo ataskaitų nebereikės pateikti.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pasaulio ekonominė krizė negalėjo neįtakoti automobilių pramonės. Tačiau reikia pasakyti, kad skirtingų sektorių nuostoliai nevienodi. Jei per pastarąsias 5 metus lengvųjų automobilių pardavimai Europoje smuko 23 proc., tačiau komercinių automobilių sektoriuje pastebima visiškai kitokia situacija. ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacijos) duomenimis, 2011 m. buvo parduota virš 2 mln. krovininių automobilių ir autobusų. Tai 10,3 proc. daugiau nei 2010 m. ir atitinka 1998 m. pardavimų lygį.

Neigiamos prognozės šiems metams kol kas irgi nepasitvirtina. Šiame straipsnyje pabandysime atsakyti į klausimą, dėl ko vilkikų sektorius išliko toks aktyvus net gi krizės sąlygomis.

Naujos srovės

Statistika yra bene vienintelis dalykas, leidžiantis daryti objektyvius stebėjimus ir išvadas. Šį kartą ji parodo, jog besivystančios šalys vis labiau užkariauja Vakarų rinkas, išstumdamos iš pirmaujančių pozicijų Šiaurės Ameriką ir Japoniją. Vakarų Europos gamintojai kompensuoja savo nuostolius Europoje ekspansija į kitų žemynų rinkas.

Šį teiginį geriausiai iliustruoja Kinija. Ypač kompanija „Dongfeng“, kuri užėmė pirmą vietą pasaulyje pagal komplektinės įrangos krovininiams komerciniams automobiliams pardavimus. Jei Šiaurės Amerikos dalis visų registruotų pasaulyje komercinių automobilių rinkoje sumažėjo nuo 50 proc. 2006 m. iki 32 proc. 2010 m., Kinijos vaidmuo staigiai užaugo – iki 30 proc. 2010 m. Per 2006-2011 m. laikotarpį Kinija padidino sunkvežimių gamybą 2,6 mln. vienetų, o JAV – sumažino 1,7 mln.

Pažymėtina, Kinijos ir Indijos automobilių pramonės realizuoja savo produkciją daugiausiai vietinėje Azijos rinkoje, kur kas antras parduodamas sunkvežimis – Kinijos gamybos.

Vis dėl to besivystančių šalių rinkos (išskyrus Kiniją, kurioje užsienio komercinių automobilių gamintojams vis dar sunku konkuruoti) po truputį atsiveria užsienio kapitalui. Pavyzdžiui, Indija atsisakė protekcionizmo politikos. O į Kinijos rinką europiečiai bando prasibrauti netiesiogiai – steigdami bendras kompanijas ir bendradarbiaudami pramonės srityje.

Europos ekspansija į naujas rinkas paprastai vyksta dviem būdais: perkeliant ten savo priemonę arba plečiant atstovų tinklus. Geriausias to pavyzdys – naujo 28 tūkst. kv. m pločio DAF surinkimo gamyklos steigimas Brazilijoje, Ponta Grosa mieste. Jau 2013 m. čia planuojama gaminti naujausius ir kokybiškiausius koncerno modelius: DAF XF, CF ir LF Brazilijos ir visos Lotynų Amerikos rinkoms. Praeitais metais DAF padvigubino savo markės vilkikų pardavimus už ES ribų.

„Renault Trucks“ puikiai iliustruoja antrą plėtros būdą – tik per kelius pastaruosius mėnesius kompanija atidarė virš 20 naujų atstovų ir serviso centrų Europoje (Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rusijoje). Gamintojas ketina plėsti savo dalyvavimą Afrikoje (Alžyre, Angoloje, Libijoje), Artimuosiuose Rytuose (Irake), Azijoje (Libane) ir Lotynų Amerikoje (Peru). Praeitų metų gruodį „Renault Trucks“ susitarė su Libano importininku „Rymco“ dėl ekskliuzyvinių savo automobilių pardavimo. Rusijoje „Renault Trucks“ atstovybės labiausiai sukoncentruotos Maskvoje ir Sankt-Peterburge, tačiau jau šių metų pabaigoje bus atidarytos dar 2 serviso stotys Sibire.

Strategija „Global Excellence“

Tokios pačios strategijos laikosi ir koncernas „Daimler Trucks“, 2011 m. padidinęs savo pardavimų ir pelno rodiklius 20 proc.

„2012 m. mes vėl įrodysime, kad mūsų strategija „Global Excellence“ (pasaulinis pranašumas) veikia sėkmingai. Mes atstovaujami visame pasaulyje ir turėdami penkias žinomas sunkvežimių markes, galime pasiūlyti tinkamus produktus visiems regionams. Dabar mes ypatingai susikaupę ties besivystančiomis Indijos ir Kinijos rinkomis“, – teigia Andreas Renschler, atsakingas už „Daimler Trucks“ komercinių automobilių pardavimus. Kompanija investavo 700 mln. dolerių vien į sunkvežimių gamybą Čenajuje (Indijoje) pagal prekinį ženklą „BharatBenz“.

Artimiausioje perspektyvoje Indijoje planuojama pagaminti 70 000 visų rūšių automobilių – nuo lengvukų iki sunkiųjų. Tuo metu dukterinė įmonė „Daimler India Commercial Vehicles“ (DICV) jau kuria pardavimų tinklą, kurį sudarys apie 70 atstovų.

Be to, 2011 m. pabaigoje Kinijos vyriausybė galutinai leido vietiniam sunkvežimių gamintojui „Foton“ ir koncernui „Daimler“ įsteigti bendrą įmonę „Beijing Foton Daimler Automotive Co., Ltd.“ Jos gamybinis pajėgumas –160 000 sunkvežimių per metus, pirmas iš kurių išvys šviesą jau šių metų III ketvirtį.

„Daimler“ taip pat spėjo įsikurti ir Rusijoje, kur 2010 m. buvo pradėta „Mercedes-Benz“ ir „Fuso Canter“ modelių surinkimas gamykloje Tatarstane. Tai leido ženkliai padidinti šių modelių pardavimus Rusijos rinkoje: iki 2011 m. čia buvo parduota atitinkamai 2800 ir 1200 automobilių daugiau. Praeitą rudenį Maskvoje buvo pristatytas pirmas KAMAZ sunkvežimis su „Daimler“ detalėmis. Šis atitinkantis Euro-4 standartus sunkvežimis Rusijos rinkoje atsiras 2014 m.

2013 m. „Daimler“ planuoja parduoti apie 500 000 sunkvežimių visame pasaulyje, o iki dešimtmečio pabaigos šis skaičius turi būti 700 000 vienetų per metus.

„Modern domestic“ segmentas

Aprašytas gamybos segmentas vadinasi „Modern domestic“ (šiuolaikinės prekės vietinės gamybos). Tai yra tokie bendros gamybos produktai, kaip „BharatBenz“ ir „Auman“, taip pat Rusijoje surenkami automobiliai su užsienio gamintojų detalėmis. Specialistai mano, jog iki 2020 m. beveik pusė pasaulinio sunkvežimių rinkos bus gaminama vietose.

Tokia technika turi savo ypatumus. Pirmiausiai, šių automobilių kokybė pralenkia pigius sunkvežimius ir atitinka besivystančių šalių turtingų visuomenės sluoksnių poreikiams. Šie automobiliai užima vidurinę poziciją tarp europiečių ir šiaurės amerikiečių eksploatuojamų sunkvežimių, bet yra daug patikimesni, nei žemų kainų atstovai.

Antra, jie yra iš karto adaptuoti prie vietinių gamtinių, kultūrinių ir ekonominių sąlygų. Kitaip tariant, jie pritaikyti prie tam tikro klimato, žemės reljefo, kelių kokybės, pervežimų atstumo ir vietinių gyventojų vartojimo įpročių. Pavyzdžiui, besivystančiose rinkose komerciniai automobiliai paprastai būna perkrauti, todėl gamintojai turi atsižvelgti į tai, jog šių automobilių naudinga apkrova turi būti didesnė. Tokiame sunkvežimyje svarbiausias ne apsukų skaičius per minutę, o sukimo momentas.

Tipinis adaptacijos pavyzdys – automobilių ekologinis standartas. Besivystančiose rinkose paprastai reikalaujamas žemesnis Euro standartas, nei Vakaruose.

Pirkėjui iš Vakarų svarbu inovacijos, kurios daro automobilį patvariu, ir jis pasiruošęs už tai mokėti. Tačiau besivystančių rinkų vartotojus domina remonto paprastumas ir galimybė suremontuoti sunkvežimį savo rankomis. Šiose šalyse gana mažai stambių transporto kompanijų, todėl automobilių parkų valdymo sistemos čia nėra ypač aktualios.

Kyla retoriškas klausimas, ar Vakarai priims tokį iššūkį? Atsakymas teigiamas. Pažymėtina, jog Europa, JAV, Japonija organizuoja savo gamybos procesus skirtingai nei BRIC valstybės. Pavyzdžiui, Kinijai būdinga fragmentavimo tendencija: vienos įmonės specializuojasi mažo svorio vilkikų gamyboje, kitos – didelio svorio, trečios gamina produkcija abiems rinkos segmentams. Vakarų automobilių pramonė išnaudojo beveik visas konsolidavimo galimybes ir pasiekė aukštą kapitalų ir gamybos koncentracijos lygį, kai platus produkcijos asortimentas gaminamas pagal skirtingus prekės ženklus. Šie „monstrai“ taip išsiplėtė, kad sugeba aptarnauti pačias įvairiausias rinkas.

Automobilių pramonė akivaizdžiai įrodė, kad visi pasaulio reiškiniai, net gi ekonominė krizė, negali būti tik neigiami. Teigimas krizės poveikis pasireiškė per alternatyvių plėtros kelių paiešką, gilius struktūrinius, techninius bei organizacinius pertvarkymus. Kaip sakoma, nėra to blogo, kur į gerą neišeitų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rugpjūčio 16 d. Lietuvos vyriausias administracinis teismas paskelbė nutartį, pagal kurią Teisėjų kolegija (Stasys Gagys, Vaida Urmonaitė – Maculevičienė ir Virgilijus Valančius) atmetė dar vieną „Linavos” prezidiumo nario Erlando Mikėno skundą. Bet apie viską nuo pradžių.

Visų skundų pretekstu tapo straipsnis  ,,Nuodėmklausių palikimas slegia ,,Linavą“, 2011 m. birželį publikuotas dienraščiuose ,,Vilniaus diena“ ir „Kauno diena“. Perskaitęs straipsnį, E. Mikėnas kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir prašė ištirti, kokiu teisiniu pagrindu asociacija „Linava“ ir/ar jos prezidentas A. Kondrusevičius tvarko jo asmens duomenis, ar jie turėjo teisinį pagrindą perduoti jo duomenis ir duomenis apie jo tariamą skolą žurnalistei.

2011 m. spalio 3 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nustatė, kad straipsnyje „Nuodėmklausių palikimas slegia Linavą“ E. Mikėno asmens duomenų atskleista nebuvo. Anot inspekcijos, straipsnyje jis minimas tik kaip UAB „Vedauta“ ir UAB „Vedautos autotransportas“ vadovas.

Kadangi E. Mikėno tokios inspekcijos išvados netenkino, UAB „Vedautos autotransportas“ vadovas nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, siekdamas, kad Teismas panaikintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą ir įpareigotų ją iš naujo išnagrinėti jo skundą. Pareiškėjas E. Mikėnas skunde Teismui teigia, kad inspekcija nesiaiškino, ar teisėtai asociacija „Linava“ ir/ar jos prezidentas valdo jo asmens duomenis, kokiu pagrindu A. Kondrusevičius tvarko jo, kaip fizinio asmens ir kaip UAB „Vedautos autotransportas“ vadovo, duomenis, ar jis, kaip fizinis asmuo, yra davęs asociacijai „Linava“ ir/ar jos prezidentui sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis ir t.t. Taip pat teigiama, kad inspekcija netyrė ir nenagrinėjo, ar šioje konkrečioje situacijoje buvo aplinkybės, leidžiančios asociacijai „Linava“ ir/ar jos prezidentui perduoti jo asmens duomenis žurnalistams.

Su tokiu E. Mikėno skundu nesutiko tiek atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo A. Kondrusevičius, kurie prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas išanalizavęs E. Mikėno skundą 2012 m. sausio 23 d. nustatė, skundas yra nepagrįstas ir jį atmetė.

Tačiau tuo istorija nesibaigė. E. Mikėnas rankų nenuleido ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, pateikdamas apeliacinį skundą ankstesnio Teismo sprendimo atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegijos nutarimu mažiau nei prieš savaitę – apeliacinis skundas buvo atmestas ir pirmos instancijos Teismo sprendimas nekeičiamas. Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Japonijos transporto priemonių gamintojas „Fuso“ per pirmąjį šių metų pusmetį pardavė 92 944 sunkvežimius. Dukterinė „Daimler“ įmonė produkcijos realizavimo apyvartą padidino 65 proc.

Markės realizavimo vadovo Albert’o Krichmann’o duomenimis, „Fuso“ pirmąjį šių metų pusmetį beveik pasiekė rekordinį 2008 metų lygį. Tais metais iš viso buvo parduota 197 799 „Fuso“ sunkvežimiai, per pusmetį tuomet jų realizuota 96 000. Dėl žemės drebėjimo katastrofos padarinių Japonijoje pernai parduota tik 147 700 šios markės sunkvežimių.

Šiemet pasak A. Krichmann’o, antrojo pusmečio rezultatai taip pat turėtų būti optimistiniai. Daugiausia sunkvežimių šiemet parduota Vidurio Europoje ir Afrikoje. Realizavimo apimtis šiek tiek sumažėjo JAV. Kai kuriose Rytų ir Vakarų Europos šalyse dar jaučiami ekonomikos krizės padariniai, todėl pardavimo rezultatai labai skirtingi, tačiau apskritai sunkvežimių, tarp jų ir „Fuso“, poreikis auga.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Neseniai geras žinias paskelbė Italija ir Ispanija apie  didesnę grąžinamą akcizo dalį už dyzelinį kurą. Prancūzija taip pat pateikė gerų žinių: šalies premjeras Jean-Marcas Ayrault trečiadienį pažadėjo laikinai šiek tiek sumažinti akcizus benzinui ir dyzelinui, kad sumažėtų degalų kainos vartotojams.

Interviu BFMTV ir RMC radijo stočiai jis teigė, kad mokesčiai bus sumažinti prieš įvedant pastovesnius mechanizmus kuro kainoms reguliuoti. Degalų kainų mažinimas, kurios pastaruoju metu pakilo iki rekordinių aukštumų, buvo pagrindinis socialistų rinkiminis pažadas per prezidento ir parlamento rinkimus, kiek anksčiau šiais metais atvedusius juos į valdžią, praneša naujienų agentūra AFP.

Pasaulinėje naftos rinkoje įsivyravus ramybei, šis klausimas trumpam dingo iš politinės darbotvarkės, tačiau pastarosiomis savaitėmis naftos kainos šoktelėjo, aukštyn patraukė ir kainos degalinėse. Tą pajuto vartotojai, kuriuos ir taip spaudžia stagnuojanti Prancūzijos ekonomika.

Kuru prekiaujančios kompanijos įspėjo vyriausybę nemažinti kainų, teigdamos, kai tai paprasčiausiai sukels degalų trūkumą.

Be to, degalų akcizo, kuris pagal Europos Sąjungos taisykles turi būti ne mažesnis nei nustatytos ribos, sumažins įplaukas į biudžetą ir apsunkins vyriausybės planus deficitą šiemet sumažinti iki 4,5 proc. BVP.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiemet nelegalaus darbo atvejų užfiksuota tris kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. „Stipriname kovą su nelegaliu darbu, tris kartus daugiau suradome nelegalaus darbo atvejų“, – trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė viceministras Audrius Bitinas.

Pasak A. Bitino, 2012 metais Darbo inspekcija perdavė 195 bylas, paskirta per 415 tūkst. litų baudų, o tai yra pusantro karto daugiau nei pernai. Tuo tarpu pačių patikrinimų skaičius išaugo tris kartus. Viceministras pabrėžė, kad kova su nelegaliu darbu turėtų remtis ne baudžiamosiomis sankcijomis, o prevencinėmis priemonėmis.

Nelegalus darbas dažniausiai naudojamas šiltuoju metų laiku. Be to, pasitaiko atvejų, kai nelegaliai dirba ir į Lietuvą atvykę užsieniečiai iš trečiųjų šalių, tačiau, pasak viceministro, tai tikrai nėra masinis reiškinys. Į Lietuvą daugiausiai nelegaliai dirbti atvyksta tolimųjų reisų vairuotojai iš Baltarusijos ir Rusijos, pasitaiko suvirintojų, kitų Lietuvoje nelabai paklausių profesijų atstovų iš trečiųjų šalių.

Birželio pabaigoje Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis sugriežtino sankcijas už nelegalų darbą. Nustatyta, kad nelegalų darbą kontroliuos Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra kodekse nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant kodekse nustatytų reikalavimų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Viena didžiausių ir ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių – Vokietija – gali pasigirti puikiai išvystytų kelių tinklu. Šie keliai stipriai prisidėjo prie šalies ekonominės stiprybės. Trumpai apžvelkime kaip viskas prasidėjo ir vystėsi.

Pirmoji mintis nutiesti gerus kelius motorinėms transporto priemonėms buvo kilusi dar Veimaro respublikos gyvavimo laikais. Tiesa, tuomet darbai gana ilgai strigo ir didesnio progreso nebuvo. Tą lėmė silpnos ekonominės galimybės ir valdžios paramos trūkumas.

Pirmasis toks kelias turėjo sujungti Hamburgą su Bazeliu Šveicarijoje. Kelios šio kelio atkarpos buvo nutiestos 20 a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtojo pradžioje. Pirmasis pilnai nutiestas autobano tipo kelias sujungė Kolognę ir Boną. Jis buvo atidarytas 1932 m. rugpjūčio 6 d. Tuomet kelias nesivadino autobanu. Vokiškai jo pavadinimas buvo Kraftfahrstraße (motorinių transporto priemonių kelias).

Jau po metų Vokietijoje į valdžią atėjo nacistinės jėgos. Adolfas Hitleris buvo tiesiog sužavėtas autobanų idėjomis ir liepė atsakingiems valstybės pareigūnams plėtoti jų tinklą. 1936 m. autobanus jau tiesė 130 tūkst. darbininkų. Dar 270 tūkst. darbininkų buvo priklausomi nuo jų tiesimo. Jie tiekė medžiagas, įrangą ar kitaip prisidėjo prie kelių tiesimo.

Panašu, kad A. Hitleriui autobanai išties patiko dėl ekonominių priežasčių, nes jokios karinės reikšmės jie neturėjo. Didžioji dalis stiprėjančios Vokietijos karinės įrangos transportavimo buvo susieta su geležinkeliais.

Dėka nacistinės spaudos aktyvumo autobanų tiesimo darbai buvo paversti tarptautinio dėmesio centru. Laikas parodė, kad neveltui.

Kai kurios šių kelių atkarpos buvo tiesios ir tokios geros kokybės, kad jose netgi buvo rengiamos greičio fiksavimo varžybos. Nuo Frankfurto prie Maino iki Darmstadto buvo ypatingai tiesi atkarpa ir čia dažnai automobiliai lėkdavo didžiuliais greičiais. 1938 m. Rudolfas Caracciola šiame kelyje išvystė 432 km/h. greitį. Iki šiol tai yra vienas didžiausių greičiu, kuris buvo pasiektas viešojo naudojimo keliuose.

Prasidėjus antrajam pasauliniam karui, dalis autobanų buvo paversti nusileidimo takais lėktuvams, kurie stovėdavo tuneliuose arba buvo paslėpti miškuose. Tačiau vis tik didžioji naujojo kelių tinklo dalis nebuvo naudojama kariniams tikslams.

Pasibaigus karui Vokietijos kelių tinklas buvo stipriai sugadintas po sąjungininkų bombardavimų. Be to liko daugybė nebaigtų tiesti kelių, kurių tiesimas buvo nutrauktas 1943 m., kuomet padidėjo kariniai poreikiai.

Vakarų Vokietijoje po karo gana greitai dauguma kelių buvo suremontuoti ar pabaigti tiesti. Kai kurios autobanų atkarpos po Vokietijos padalijimo liko Rytų Vokietijoje ir nutiestos iki galo buvo tik po Vokietijos suvienijo praeito amžiaus pabaigoje. Po karo Rytų Vokietijoje autobanams nebuvo skiriamas didelis dėmesys. Jų finansavimas buvo minimalus. Dauguma tų kelių buvo naudojami karinės ir žemės ūkio technikos transportavimui. Net ir greičio limitas čia buvo 100 km/h. per valandą. Įvertinus tų kelių būklę, galima teigti, kad tai netgi buvo šiek tiek per didelis leistinas greitis. 20 a. aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje Vakarų Vokietija finansavo autobano tiesimą į vakarų Berlyną, kuris driekėsi Rytų Vokietijos teritorijoje.

Šiomis dienomis Vokietijos keliai yra vieni geriausių pasaulyje ir A. Hitlerio pradėtas masiškai plėtoti kelių tinklas yra viena svarbiausių Vokietijos ekonomikos arterijų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Didmeninėje rinkoje nuo liepos po 0,5 Lt/l šoktelėjusios benzino ir dyzelino kainos mažmenininkus ir vartotojus vėl gali priversti pirkti degalus po daugiau nei 5 Lt/l. Pardavėjai 5 litų jau nebenori vadinti reikšminga psichologine kainos riba.

Lietuvos didmeninėje degalų rinkoje dominuojančios „Orlen Lietuva“ duomenimis, tiek dyzelino, tiek benzino kainos, iki tol bent po keletą savaičių nuosekliai ir sparčiai mažėjusios, kilti ėmė baigiantis birželiui, skelbia vz.lt.

Paprastai didmeninių kainų pokyčiai degalinėse nuaidi vėluodami. Anot Luko Vosyliaus, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento, dėl pastaruoju metu pakilusių didmeninių kainų mažmeninėje rinkoje “neišvengiamai didėjimo tendencija bus – bet ar analogiška dydžiu, sunku pasakyti”.

Dujų kaina pastaruoju metu keitėsi kukliau – per pusantro mėnesio didmeninėje rinkoje pakilo 0,12 Lt, iki 1,9 Lt/l.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

IRU informuoja, kad šeštadienį, 2012 m. rugpjūčio 25 dieną, nuo 10.00 iki 23.00 val. bus vykdoma techninė profilaktika, todėl nebus galimybės siųsti išankstines elektronines deklaracijas, naudojantis TIR_EPD moduliu.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Čekijos Respublikos Transporto ministerija planuoja šalies automagistralių tinklą per naktį išplėsti 300 kilometrų. Kaip tokį stebuklą ketina įgyvendinti netolimi mūsų kaimynai iš vidurio Europos?

Siekdami įgyvendinti sumanytą planą, Transporto ministerijos pareigūnai Prahoje ketina imtis triuko. Keičiantis metams, pirmos kategorijos keliai jų dokumentuose taps automagistralėmis, o eismo dalyviai pamatys nurodytuose keliuose naujai sumontuotus žaliai paženklintus skydus su užrašais „Dalnice“ („Automagistralė“). Pasak valdininkų, taip siekiama efektyviai reaguoti į šiuolaikines transporto infrastruktūros plėtros tendencijas. Be to, išplėstas automagistralių tinklas prisidės ir prie nacionalinio šalies įvaizdžio kėlimo.

Iki šiol turėdama tik 734 kilometrus automagistralių, Čekija ženkliai atsilieka nuo kaimyninės Austrijos, kurios automagistralių tinklą sudaro 1 719 kilometrų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Visą šią savaitę (rugpjūčio 20-26 d.) Europos kelių policijos tinkle (TISPOL) iniciatyva 27 –iose Europos šalyse pareigūnai tikrins, ar vairuotojai laikosi saugaus greičio.

Šio patikrinimo tikslas – sumažinti nelaimingų eismo įvykių, kuriuose žuvo ar buvo sužeistų žmonių, keliuose skaičių.

TISPOL prezidentas Pasi Kemppainen perspėja: „Per didelis greitis yra pavojingas – potencialiai mirtinas. Tai taikoma tiek viršijant nustatytą greičio ribą arba važiuojant greičiu, kuris gali būti arba žemiau ribos, tačiau netinka aplinkybių. Kuo greičiau jūs vairuojate, tuo labiau rizikuojate tapti atsakingu už eismo įvykį, kuriame nekalti eismo dalyviai gali prarasti savo gyvenimus, ar išlaikyti nuolatinę negalią.“

TISPOL yra įsipareigojusi sumažinti eismo įvykių skaičių Europos keliuose. Jos veikla vykdoma mokslinių tyrimų, operatyviniais duomenimis, informacija ir patirtimi, išmatuojamus rezultatus, kurie padeda sumažinti aukų ir kelių eismo saugumą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Sankt-Peterburge jau parinkti 5 sklypai vilkikų stovėjimo aikštelėms įrengti. Pirma aikštelė Volchonsko plente galės sutalpinti virš 300 krovininių transporto priemonių. Statybas planuojama pradėti 2012 m. III – IV ketvirtyje.

Vilkikai, laukiantys pasikrovimo Sankt-Peterburgo uoste, dažnai sustoja kelių kelkraštyje, sudarydami stichiškus kamščius ir trukdydami normaliam kelių eismui. Oro tarša ir triukšmas kelia nemažai problemų namų gyventojams dienos ir nakties metu.

Jau dabar mieste sulaikomi stovėjimo taisykles pažeidžiantys vilkikai ir perkeliami į specialias aikšteles. Įgyvendinus naujų aikštelių statybos planą užsienio vežėjai galės išvengti nemalonių problemų su kelių policijos pareigūnais. Tačiau kol kas nekalbama, ar šios aikštelės bus mokamos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) kainos – skausminga problema šalies vežėjams, tačiau draudikai kainų mažinti neketina. Anot jų, kainos gali mažėti, tuo atveju, jei vairuotojai taps drausmingesni.

2012 m. TPVCAPD brango 5-7 proc.

Apklausus pagrindinių šalies draudimo kompanijų atstovus („Lietuvos draudimas“, „Ergo Lietuva“, „If draudimas“, „PZU Lietuva“, „BTA Insurance Company” SE), išryškėjo pagrindinės TPVCAPD kainodaros aplinkybės. Šiuo metu Lietuvoje apdrausti vilkiką, galintį dirbti užsienyje, metams kainuoja nuo 4 000 iki 15000 Lt., tačiau kaip sakė „Lietuvos draudimo“ verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas, kai kurioms įmonėms vilkiko draudimui, gali prireikti ir 25000 Lt., nes kiekvienu atveju kliento rizika vertinama individualiai. Puspriekabes šiuo metu vidutiniškai galima apdrausti už sumą nuo 300 Lt. iki 5000 Lt.

Draudikams, nustatant draudimo kainą, yra svarbu: kliento nuostolingumo istorija, maršrutų geografija, ankstesnių įvykių žalos dydis, vežamų krovinių pobūdis, vairuotojo patirtis, drausmingumas, kaita ir t.t. Visi kalbinti draudimo kompanijų atstovai akcentavo, kad jų kainodara individualizuota.

Daugelis draudikų konstatavo, kad per 2012 metus TPVCAPD kainos augo 5-7 proc., tačiau drausmingesniems klientams kainos liko stabilios.

TPVCAPD brangimas siejamas su išaugusiomis eksporto apimtimis, dėl kurių augo ir patiriamų įvykių skaičius. Be to, kaip teigė „If draudimo“ Rinkodaros departamento vadovė Orijana Mašalė, atsigaunant krovininių gabenimų rinkai, klientai patys vis dažniau susirūpina platesne draudimo apsauga, kuri brangesnė. Anot draudikų, kainas taip pat pakoregavo ir Vokietijoje susiformavusi teismų praktika dėl avarijų užsienyje nuostolių atlyginimo tvarkos – kai žala, atsitikusi vilkikui, registruojama padalinant ją tiek vilkikui, tiek priekabai.

Eismo įvykių skaičius ir sumos jų žalai atlyginti nemažėja

Eismo įvykių, kuriuose dalyvavo sunkusis transportas, per praėjusius šių metų mėnesius nemažėjo. Daugiausiai žalų buvo patiriama priekabų ir puspriekabių segmente. Kaip sakė A. Raziūnas, tai susiję su jau minėta Vokietijos teismų praktika.

„Ergo Lietuva“ sausio-liepos mėnesiais jau išmokėjo ir rezervavo 3,3 mln. Lt. už įvykius, kuriuose kaltininkas buvo sunkusis transportas. Skaičiai panašūs buvo ir praėjusiais metais, todėl sumos žaloms atlyginti – nemažėja.

„If draudimo“ atstovė nemažėjantį įvykių skaičių vėl gi sieja su eksporto apimtimis. „Lyginant su krizės metais, tarptautinių vežėjų patiriamų įvykių skaičius išaugo net 1,5 karto,“ – sakė O. Mašalė, pridurdama, kad auga ir didelių įvykių (kai žala viršija 50 tūkst. Lt.) skaičius. Neseniai Vokietijoje sprogo „If draudimo“ kliento vilkiko padanga, o padaryta žala siekė 100 tūkst. Lt, nes nelaimė įvyko greitkelyje, kuriame vilkiko padangos likučiai padarė žalą keliems tuo pačiu keliu važiavusiems prabangiems lengviesiems automobiliams.

Kartelinius susitarimus neigia

Asociacijos „Linava“ prezidentas A. Kondrusevičius sakė: „Vežėjai atsimena laikus kai vilkiką tarptautiniams reisams apdrausti ir gauti taip vadinamąją „Žaliąją kortelę“ buvo galima už 1300–1500 Lt. Tai buvo tada, kai draudimas dar nebuvo privalomas, todėl draudimo kompanijos taikė kainas, kurios daugiau ar mažiau atitiko realią situaciją rinkoje.“ Praėjus dešimtmečiui nuo to, kai draudimas tapo privalomu, vis dažniau pasigirsta vežėjų svarstymų, kad draudikai sudarę kartelinį susitarimą. Draudikai tokias prielaidas kategoriškai neigia, nors kaip daugelis sakė, girdi jas taip pat ne pirmą kartą. „BTA Insurance Company“ SE direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius, kalbėdamas apie kartelio galimybę sakė: „Nemanau, kad yra pagrindo taip manyti. Mes nesitariame dėl kainų, o turime savo kainodaros principus.“ Šiai nuomonei pritarė ir „Lietuvos draudimo“ atstovas A. Raziūnas: „Nebe pirmą kartą kategoriškai neigiu tokias prielaidas. Nuo to laiko, kai buvo priimtas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymas, net keletą kartų įstatymo leidėjas didino draudimo sumas. 2001 m. Įstatymu numatyta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma buvo vos 30 000 litų asmeniui ir 30 000 litų turtui. Dabar ji yra 5 mln. eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 mln. eurų dėl žalos turtui. Tokie draudimo sumų didėjimai skirtingai veikdavo skirtingų draudimo segmentų įmokas.“

Neigdami kartelinius susitarimus, draudikai gerų žinių dėl TPVCAPD kainų vežėjams neturėjo. Draudikų nuomone, kainos glaudžiai susiję su vairuotojų drausmingumu ir prevencija dar neišvažiavus į reisą. Tačiau asociacijos „Linava“ prezidentas A. Kondrusevičiaus nuomone, būtina keisti TPVCAPD įstatymo nuostatas taip, kad vežėjai nesusidurtų su itin aukštomis šio draudimo kainomis bei nepatirtų žalos dėl jiems nepalankių sutarčių sąlygų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Olandijos sunkvežimių gamintojas DAF Hanoverio automobilių parodoje IAA pristatys specialius XF, CF ir LF serijų modelius. Šie DAF sunkvežimiai su degalų ekonomijos paketu sudarys galimybę pagerinti transporto efektyvumą, sumažinti kenksmingą poveikį aplinkai ir eksploatacijos išlaidas.

Specialūs DAF modeliai turi Ate programos paketą su prisitaikančiu važiavimo režimo reguliatoriumi ir AS-Tronic pavarų perdavimo mechanizmą. DAF debiutantų ratus suks 12,9 l PACCAR MX varikliai su patobulinta degalų įpurškimo sistema ir atitinkantys Euro 6 standarto reikalavimus.

Be to, DAF sunkvežimiams pritaikytos lengvos konstrukcijos aerodinamines savybes pagerinančios priemonės, kurioms priklauso šoniniai aptakios formos apdailos skydai ir stogo aptakai. Kaip teigia gamintojas, naujų modelių, ratams sukti naudojamos padangos su sumažintu pasipriešinimu riedėjimui.

Ekonomiškumu pasižyminčiuose DAF sunkvežimiuose papildomai montuojamos sudvigubintos ašys SR 1360 T. Jų svoris net 375 kg mažesnis už anksčiau naudotas planetinės pavaros ašis. Tai, gamintojo duomenimis, leis sutaupyti daugiau nei 5 proc. degalų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Praėjusi savaitė Lietuvoje buvo kiek trumpesnė nei įprastai, tačiau buvo nemažai vežėjams svarbių įvykių ir sprendimų.

Politiniai sprendimai

Praėjusį pirmadienį parlamentaras Jurgis Razma įregistravo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą, kuriame siūlo griežtinti leidimų tarptautiniams krovinių vežimams kontrolę ir padidinti baudas už krovinių vežimo taisyklių pažeidimus. Už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu siūloma vairuotojams skirti baudą nuo 3.000 Lt iki 5.000 Lt. Jei pažeidimas būtų pakartotas – J. Razma siūlo baudas didinti nuo 5000 Lt. iki 10000 Lt. Seimui patvirtinus, nauja tvarka įsigaliotų nuo š.m. lapkričio 1 d.

Darbo savaitei baigiantis, penktadienį vežėjai sulaukė puikios žinios iš Rusijos. Buvo patvirtinta, kad nuo liepos 30 d. Rusijos muitinė panaikino papildomas patikras Lietuvos vežėjams ir nepatikimų vežėjų sąrašus. Toks sprendimas labai palengvins Lietuvos vežėjų darbą ir pagreitins Rusijos sienos kirtimo procedūras.

Kriminalai

Kriminalų praėjusią savaitę taip pat netrūko. Ryškiausias jų įvyko rugpjūčio 16 d. naktį. Klaipėdoje buvo padegti krovinių pervežimo įmonei „L" priklausantys du prabangūs „mersedesai“. Automobiliai, stovėję įmonės vadovo privataus namo kieme, buvo padegti naudojant „Molotovo kokteilius“.

Kol Klaipėdos policija ieško padegėjų, Kauno pareigūnai vienoje Kauno degalinėje surado liepos 21 dieną Austrijoje pavogtą baltos spalvos vilkiką „Volvo FHA 3C“ su baltos spalvos puspriekabe „Krone“. Sulaikyti penki įtariamieji jau buvo pasirengę realizuoti vogtą vilkiką.

Daugelį nustebino savaitės pabaigoje išaiškėjusi daugiamilijoninė Rusijos muitininkų afera. Trys Možaisko muitinės punkto pareigūnai įformindavo verslininkų dokumentus už neva įvežtus į Rusiją krovinius. Taip į užsienio įmonių sąskaitas buvo pervesta apie 427 mln. JAV dolerių.

Didesnių sunkiojo transporto avarijų praėjusią savaitę išvengti pavyko, tad ir toliau linkime išlikti budriems kelyje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt