Visada malonu pakalbinti sparčiai augančios įmonės vadovą, kuris sugeba ne tik siekti asmeninių rezultatų versle, bet bendriems siekiams „uždega“ ir motyvuoja visą komandą. Apie ekspedijavimo verslo plėtrą, konkurencingumą ir perspektyvas, kalbėjome su ekspedijavimo paslaugas teikiančios UAB „Saveksta“ vadovu Skirmantu Valiuku.

Papasakokite, kokia buvo verslo pradžia, kaip sekėsi „įeiti“ į rinką, kurioje jau buvo gana nemažai stiprių žaidėjų? Kas buvo sunkiausia įmonės veikloje, per visus veiklos metus?

Ekspedicinę veiklą vystome nuo 2007 m. Pradėjau dirbti vienas, sekėsi neblogai, todėl netrukus atsirado keletas kolegų, kurie sėkmingai įsijungė į darbus. Pirmieji žingsniai nebuvo labai sunkūs, gal todėl, kad turėjau sukaupęs ilgametę darbo patirtį, be to pagrindiniai žaidėjai bei taisyklės jau buvo žinomi. Kiek vėliau, jau įsisukus darbams, supratau, kad ši veikla tapo tikruoju mano pašaukimu.

Nueitas nemažas kelias, sėkmingai įveikėme krizę, o svarbiausia, buvome tuomet, kai vyko rinkos persidalinimas ir ieškojome naujų galimybių. Ekspedicinė veikla – tai kasdienis nuožmus darbas „non stop“, viskas nuolat kinta, todėl kiekvieną dieną keliame sau vis naujas užduotis, azartiskai siekiame vis geresnių rezultatų, stovėjimas vietoje –lygus pralaimėjimui.

Dabar populiaru, kad ekspeditoriai be pagrindinės veiklos teikia pervežimų paslaugas, ir atvirkščiai. Ar neplanuojate kurti savo automobilių parką ir vežti krovinius?

Turime susiformavusį bei nuolat pasipildantį vežėjų ratą, todėl mūsų galimybės nuolat auga. Nėra jokių ketinimų kurti nuosavo parko, kadangi mūsų poreikiai iš esmės yra patenkinami, be to paliekame tą veiklą savo srities profesionalams. Siekiant aukščiausių rezultatų reikalinga „superkoncentracija“ į vieną sritį, todėl visą dėmesį sutelkiame tik į ekspedicines paslaugas.

Šiais metais verslo projekto „Gazelė“ nominacijose tapote viena iš sparčiausiai augančių smulkių ir vidutinių Lietuvoje. Papasakokite, kuo pasireiškė spartus įmonės augimas 2011 m.?

„Gazelės“ projektas – tik patvirtinimas, kad esme teisingame kelyje, šiek tiek šlovės už įdėtą triūsą. Esame skaidri įmonė, deklaruojanti finansinius rodiklius ir džiaugiamės pasiekimais. 2011 m. mums buvo sėkmingi, kadangi pavyko įsiskverbti į naujas rinkas, užmegzti ilgalaikius santykius su naujais stambiais klientais, kas ir sudarė visas prielaidas augimui. Man augimas, pirmiausiai, asocijuojasi su asmeniniu tobulėjimu bei profesionalumo augimu, be to, kiekvienai įmonei tai yra savotiškas iššūkis, kol ji pasiekia optimalų dydį. Būdami smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, šiuo metu turime sutarčių su stambiomis vietinėmis bei tarptautinėmis įmonėmis. Pernai pradėjome organizuoti pervežimus ir į Rusiją.

Naujoms, rimtai nusiteikusioms dirbti įmonėms šiuo metu rinkoje įsitvirtinti gana sunku. Kiek laiko, ir kokių pagrindinių veiksmų reikia, kad ekspedijavimo įmonė taptų pilnaverčiu rinkos dalyviu ir galėtų lygiavertiškai konkuruoti?

Kiekviena įmonė turi būti kuriama esant tam tikroms ekonominėms sąlygoms ir konkrečiam rinkos poreikiui patenkinti. Transporto versle į šią pagrindinę sąlygą retai kas atsižvelgia, todėl rentabiliai sugeba dirbti tik tie, kurie turi pakankamai patirties, aiškų verslo planą, stabilius partnerius. Pilnavertis rinkos dalyvis turi atitikti visus minėtus reikalavimus, priešingu atveju, teks tenkintis „trupiniais nuo stalo“, o įsivažiuoti gali prireikti ir kelerių metų.

Šiuo metu Lietuvoje ekspedijavimo verslas labai populiarus. Koks Jūsų įmonės konkurencinis pranašumas, kuo išsiskiriate iš visų ekspeditorių?

Dirbame pagrindinėse Europos krovinių biržose, esame logistinės platformos „Transporeon“ nariai. Įmonės politika tokia: paslaugas teikiame tik tiesioginiams užsakovams, jeigu matome, kad vyksta aukcionai, dažniausiai nusišaliname. Pagrindinis mūsų pranašumas – įdirbis, profesionalumas ir gera reputacija.

Su kokiomis, Jūsų nuomone, didžiausiomis problemomis, šiandien susiduria smulkus ir vidutinis ekspedijavimo verslas? Kokius sprendimus matote?

Šiuo metu prasidėjo pats darbymetis truksiantis iki pat šv. Kalėdų, todėl džiaugiamės suaktyvėjimu. Kita vertus, kai kyla rinka, ekspeditoriams dirbti yra sunkiau, nes jaučiamas šioks toks transporto paslaugų deficitas. Didžiausia problema yra ta, kad trūksta stabilumo. Esame tarptautinės rinkos dalyviai, todėl priklausomi ne tik nuo savo, tačiau ir kitų valstybių ekonomikos bei politikos. Bet kokie pokyčiai išbalansuoja nusistovėjusius transporto bei krovinių srautus, nuo to kenčia visi, pradedant gamintojais bei užsakovais ir baigiant ekspeditoriais, vežėjais ir galutiniais vartotojais. Stambios įmonės siekia ilgalaikių kontraktų fiksuotomis kainomis, todėl tokiomis sąlygomis jas išlaikyti labai sudėtinga. Būdingas pavyzdys – šiemet gegužes mėnesį įsigaliojęs Rusijos muitinės potvarkis dėl trišalių pervežimų bei leidimų stoka-taip Lietuvos vežjai buvo tiesiog išstumti vykdant tiesioginius trišalius pervežimus iš vakarų Europos į Rusiją. Kaip diena – taip naujiena, bet prie to jau visi esame įpratę.

Dar viena opi problema – įmonių mokumas šiame „pokriziniame“ laikotarpyje,todėl pradėjome taikyti efektyvesnes bei griežtesnes skolų prevencijos bei išieškojimo priemones.

Ekspedijavimo sektoriuje labai daug rizikos: dingsta kroviniai, jie būna užlaikomi, vėluoja pakrovimai… Kaip sprendžiate tokias situacijas?

Pats sektorius švelniai tariant gana problematiškas. Kroviniai dažnai gali būti pakrauti tik rytoj,o pristatyti jau vakar, pasitaiko pažeidimų, trūkumų, tačiau mes jaučiamės gana komfortabiliai, stengiamės operatyviai bei lanksčiai sureguliuoti panašias situacijas, išvengti baudų ir neperteikti nereikalingo streso.

Kokia Jūsų nuomone apie vienadienius ekspeditorius, kurie bankroto atveju atsako tik įmonės patalpomis ir kompiuteriu. Ar nemanote, kad reikėtų didinti ekspeditoriaus atsakomybę?

Deja, tenka konstatuoti, kad šiame sektoriuje yra nemažai sumaišties,vienos įmonės steigiasi kitos užsidaro, susiduriama ir su tyčiniu bankrotu, įstatymai per švelnūs, reguliavimo priemonių nėra. Bankrutuojanti ekspedicinė įmonė pridaro daug žalos kitiems, kadangi nuosavybės-turto santykis iš tiesų labai žemas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje bankrutavusios įmonės netgi šeimos nariams tenka laukti 20 metų, kad galėtų vystyti tą pačią veiklą. Manau, bet kokios papildomos priemonės tikrai galėtų užkirsti kelią ekspeditoriams „iš gatvės“, nors kita vertus, rinka negailestingai viską pati sudėlioja į savo vietas.

Ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimas. Ar draudžiatės? Kaip vertinate Lietuvos draudikų paslaugų ir kainų santykį?

Vietinės draudimo bendrovės nieko tinkamo kol kas nesiūlo. Kiek teko girdėti, toks ekspeditorių draudimas joms nepelningas, tačiau įvedus privalomą draudimą kaip pvz. Vokietijoje, problema kaip ir išsispręstų savaime. Kol kas tenka pasikliauti vežėjų CMR draudimu, nors draudimo bendrovės pastaruoju metu stengiasi tik atmesti pretenzijas dėl įvairiausių priežasčių, tokių kaip automobilio sustojimas ne saugomose aikštelėse vagystės atveju, ar netinkamai supakuotas krovinys jį apgadinus ir pan. Taigi, draudimas tikrai reikalingas, tačiau per brangus.

Kaip motyvuojate savo darbo komandą, kad būtų kuo didesnis darbo efektyvumas? Ar praktikoje taikote verslo valdymo sistemas?

Sunkokas klausimas,tačiau pati geriausia motyvacija, manau, yra galimybė užsidirbti darant tai, ką mokame geriausiai. Kai visa širdimi atsiduodi darbui, tai nejučiomis perima ir kiti. Tereikia suteikti sąlygas žmogui atsiskleisti ir nesprausti jo į rėmus.

Ko netoleruojate darbe? Koks vadovas esate?

Stengiuosi būti dėmesingas vadovas, labiausiai netoleruoju, abejingumo darbui bei neveiklumo. Nesistengiu visko kontroliuoti, tiesiog esu pagalbininkas darbuotojo kelionėje į profesines aukštumas. Pirminė sąlyga – darbuotojui turi patikti darbas, galimybė realizuoti save, priešingu atveju, nematau jokios perspektyvos. Tikiuosi mūsų darbuotojai jaučiasi saugūs, pasiruošę nuversti kalnus vardan savo bei įmonės gerovės.

Kokie vienos sparčiausiai augančios įmonės ateities planai?

Dirbti kaip ir dirbome, koncentruoti dar didesnį dėmesį į augimą, na ir, žinoma, žaisti aukščiausioje lygoje su geriausiais žaidėjais.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Sunku būtų įsivaizduoti sunkvežimio vairuotoją, kuris riedėdamas Europos keliais nesinaudotų navigacine sistema, tačiau ar kiekvienas vairuotojas žino, į ką atkreipti dėmesį, renkantis navigacinę sistemą?

Nusprendėme atlikti eksperimentą ir apklausti keletą skirtingų įmonių, kurios Lietuvoje prekiauja navigacinėmis sistemomis. Vienos jų profesionalios, atstovaujančios vieną gamintoją, kitos – turinčios didelę skirtingų gamintojų pasiūlą, trečios – turinčios gausią skirtingų elektronikos prekių, tarp jų ir navigacinių sistemų, pasiūlą.

Nereikia, stebėtis, tačiau į specializuotus klausimus, gali atsakyti tik profesionalai, todėl įvairūs e-parduotuvių atstovai, prekiaujantys „viskuo“ į klausimus taip ir neatsakė. Taigi pateikiame profesionalius patarimus tų, kurie turi rimtas specializuotas internetines parduotuves ir apie navigacijos sistemas žino viską.

Pagal kokius kriterijus tolimųjų reisų vairuotojas turėtų rinktis GPS sistemą ?

UAB „Todesa“, turinčios specializuotą navigacinės įrangos parduotuvę internete, atstovė Rasa Pūkienė akcentavo 6 pagrindinius pasirinkimo kriterijus.

1. Žemėlapių detalumas konkrečiose šalyse. Skirtingų gamintojų detalumas daugiau ar mažiau, bet skiriasi. Be to, yra gamintojų, kurių asortimente yra papildomas žemėlapių asortimentas konkrečiom šalim.

2. Informacijos kiekis skirtas specialiai sunkiajam transportui. Nereikėtų tikėti, kai yra sakoma, kad visos šalys aprūpintos šia informacija. Kai kurios šalys turi daug informacijos, kitos apima vos pagrindinius kelius , o kai kurios šalys visai šios informacijos neturi.

3. TMC eismo pranešimų antena. Nors pardavėjai ne visuomet informuoja, tačiau vertėtų žinoti, kad šių eismo informacinių antenų pranešimai pas skirtingus gamintojus ir jų modelius yra skirtingi. Rekomenduojama TMC rinktis „Premium“ lygio, tačiau būkite atidūs – yra modelių, kurie vėliau šį privalumą apmokestina.

4. Navigatoriaus konfiguracinės galimybės. Labai svarbu, kaip lanksčiai GPS navigatorius leidžia vartotojui pačiam pagal save susikonfiguruoti maršruto planavimo prioritetus, vengimus, koreguoti maršrutą, bei kitus esminius nustatymus susijusius su kelionės planavimu, navigavimu ir t.t.

5. Ekranas. Būtina atkreipti dėmesį perkant GPS įrenginį į ekrano kontrasto lygį ir šviesumą. Ši iš pažiūros smulkmena saulėtą dieną tikrai gali apkartinti kelionę, nes nematysite nieko, ką ji rodys.

6. Ateities perspektyvumas. Būtina pasidomėti apie gamintojo programinės įrangos ir žemėlapių atnaujinimų galimybes, bei bendras navigatoriaus (gamintojo) perspektyvas ateityje. Ne vienas navigatorių gamintojas yra pasitraukęs iš rinkos, tad sumokėti pinigai, gali nueiti veltui.

Svarbiausi navigacinės sistemos parametrai

UAB „IT MEDIA“ taip pat turinčios specializuotą navigacijų parduotuvę internete, direktorius Jurijus Starovoitovas, plačiau paanalizavo navigacinių sistemų parametrus. Anot jo, sunkiojo transporto vairuotojai turėtų atidžiai įvertinti navigacinės sistemos ekraną, atminties talpą ir procesorių.

Ekrano dydis. Kuo ekranas didesnis, tuo jį paprasčiau valdyti. Įprastai Ekrano dydžiai būna 3,5 colio; 4,3 colio; 5 colių; 6 arba 7 colių. Taip pat prieš perkant GPS navigatorių, būtų gerai išbandyti jo valdymo „meniu“. Svarbiausi punktai turėtų būti nesunkiai prieinami, užrašai ir paveikslėliai aiškūs, informatyvūs.

Atminties talpa. Dabartiniuose žemėlapiuose saugoma daug informacijos, visos Europos žemėlapiai šiuo metu užima daugiau nei 2GB talpos, todėl renkantis navigaciją rekomenduotume rinktis bent jau 4GB talpą arba net daugiau. Taip pat pasidomėti ar GPS įrenginys turi galimybė įstatyti papildomą atminties kortelę.

Procesorius, operatyvioji atmintis. Čia yra svarbu, kaip greitai bus planuojamas arba perskaičiuojamas maršrutas. Procesorius turėtų būti ne mažiau 400 Mhz, o operatyvioji atmintis ne mažesnė nei 64 RAM.

Kiek kainuoja kokybiška ir patikima navigacinė sistema?

Šiuo metu rinkoje – didelis ir platus GPS navigatorių pasirinkimas, todėl sunku nuspręsti, kuris iš jų yra geriausias. Kalbinti pašnekovai iš abiejų įmonių nurodė panašią kainų amplitudę. Anot jų, tikrai patikimą sunkvežimiams skirtą navigaciją galima įsigyti maždaug už 800 – 1400 Lt.

UAB „Todesa“ atstovė paminėjo, kad galima įsigyti ir kinietišką įrenginį už kelis šimtus litų. „Jame gali būti įrašyta sunkiojo transporto programa, sukelti žemėlapiai, tačiau neverta manyti, kad tai bus tos pačios kokybės, galimybių, kelionės patarėjo ir patikimumo įrenginys. Geriausiu atveju laikina išeitis ir navigatoriaus pirkimas du kartus,“ – pigių įrenginių trūkumus akcentavo R. Pūkienė.

Vis tik, kad ir koks būtų brangus, tobulas ir pirmaujantis pasaulyje navigacijos modelis – tai tik kelionės patarėjas, todėl vairuotojai neturėtų prarasti budrumo kelyje.  

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas