Birželio 20 d. pakartotiniame Kongrese buvo priimti asociacijos „Linava“ įstatų pakeitimai. Balsavimo dėl įstatų pakeitimų rezultatus patvirtino visi (21) Balsų skaičiavimo komisijos nariai, tačiau liepos 9 d. paaiškėjo, kad nauji įstatų pakeitimai patvirtinti nebus. Notarė Dainora Jievaitytė nustatė, kad naujos redakcijos įstatai neatitinka įstatymų reikalavimų.
Trys lemiamos klaidos
Notarė D. Jievaitytė, kuriai liepos 3 d. buvo pristatyti „Linavos“ įstatų pakeitimai, atsisakydama patvirtinti pakeitimus, pateikė tris atsisakymo priežastis.
1. Nenumatyta asociacijos buveinės adreso keitimo tvarka
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ įstatuose yra numatytas asociacijos buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 45, Vilniuje. Naujos redakcijos įstatuose nenumatyta asociacijos buveinės keitimo tvarka. Dėl šios aplinkybės naujos redakcijos įstatai neatitinka LR Asociacijų įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. reikalavimų.
2. Neteisingai apskaičiuoti ir patvirtinti balsavimo rezultatai.
Iš balsų skaičiavimo komisijos 2012-06-20 protokolo Nr.1, matyti, kad asociacijos „LINAVA“ XXIV pakartotiniame kongrese dalyvavo 278 asociacijos nariai. Priimant naujos redakcijos įstatų 4.4.7, 4.4.9, 7.10 pakeitimus balsavo 185 nariai, tačiau tai nesudaro 2/3 balsų, nes 2/3 yra 186. Tokiu atveju, sprendimas dėl minėtų punktų pakeitimo yra neteisėtas, nes priimtas nesant Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme numatytos balsų daugumos (8 str. 7 d.).
3. Nenumatyta įstatų keitimo tvarka.
Pažymėtina, kad įstatuose privalo būti numatyta asociacijos įstatų keitimo tvarka (LR Asociacijų įstatymo 2 d. 15 p.), tačiau jūsų pateiktuose įstatuose ši tvarka nenumatyta.
Dvi iš šių klaidų faktinės, viena – neteisingų balsavimo rezultatų patvirtinimas. Klaidos padarytos įstatų pakeitimuose – įstatų pakeitimus rengusio Teisės ir organizacinių reikalų komiteto prerogatyva. Pats E. Mikėnas vadovavo Teisės ir organizacinių reikalų komitetui, todėl buvo atsakingas už teisingą įstatų įforminimą. Komiteto pirmininkas minėjo, kad dar prieš pristatydamas įstatų pakeitimus Kongresui, komitetas rekomendavo asociacijos advokatams pirmiausiai suderinti pakeitimus su notarais, kurie registruos, tačiau tai buvo rekomendacinio pobūdžio pasiūlymas. Jei rekomendacija būtų įvykdyta, galbūt būtų pavykę išvengti klaidų, nes rekomendacijos šiuo atveju nepakako.
Kongreso metu UAB „Gepala“ vadovas Genius Mikalčius sakė, kad balsų skaičiavimas dėl įstatų pakeitimų yra neteisingas, nes už pakeitimus balsavę 185 nariai nesudaro 2/3 balsų. G. Mikalčius tokius rezultatus, jei jie būtų buvę patvirtinti, ketino skųsti. „Gyvename ne bananų valstybėje. Jeigu yra įstatymai, tai reikia jų laikytis. Neteisingai įvertinti balsavimo rezultatai negalėjo būti patvirtinti Kongrese,“ – pasakojo G. Mikalčius, nors Kongresas rezultatus patvirtino.
Komiteto pirmininkas mano kitaip ir yra įsitikinęs, kad Balsų skaičiavimo komisija priėmė sprendimą vadovaudamiesi matematine logika bei teisingumo bei protingumo principais. Anot E. Mikėno, jokie įstatymai nereglamentuoja, kaip spręsti klausimą, kai 2/3 gaunamas nelyginis skaičius. Šį klausimą išsprendė pats Kongresas priimdamas nutarimą.
„Raganų medžioklė“ prasideda
Kai nutinka nepalankūs, nemalonūs įvykiai, visuomet prasideda „raganų medžioklė“. Kas gi kaltas šioje situacijoje: tie kurie rengė įstatų pakeitimų projektą, tie, kurie jį nešė notarei, ar…
Teisės ir organizacinių reikalų komiteto pirmininkas Erlandas Mikėnas, rengęs asociacijos įstatų pakeitimus, kol dar nebuvo susipažinęs su notarės dokumentu, situaciją komentavo kaltindamas asociacijos „Prezidento aplinką“. „Eilinį kartą „Prezidento aplinkos“ esame pastatyti į tokią padėtį. Svarbiausia, kad trypiamas kojomis Kongreso sprendimas. „Prezidento aplinka“ nenori registruoti tų įstatų, nenori, kad jie būtų patvirtinti. Jeigu sekretoriatas būtų davęs įgaliojimą įstatus užregistruoti Teisės ir organizacinių reikalų komitetui, tai tuos įstatus komitetas ir būtų užregistravęs. Kiek žinau Adolfas Darginavičius davė įgaliojimą šiuos įstatus užregistruoti ir pasakė, pas kokį notarą nueiti. Kodėl A. Darginavičius, komentuoti negaliu, nes sekretoriatui vadovauja p. Adomaitis. Komitetui įgaliojimo niekas nedavė. Prezidentas yra atsakingas už įstatų įregistravimą, todėl jo patarėjai politikos klausimais pataria neprotingai . Tai dar viena „juoda dėmė“ Prezidentui,” – pasakojo E. Mikėnas. Kaip savo galutinę išvadą Komiteto pirmininkas pateikė tai, kad: „Galimai pas notarę buvo kreiptasi ne dėl įstatų užregistravimo, o dėl to, kad būtų pateikti argumentai, kaip jų neregistruoti.“
Ne paslaptis, kad dokumentų perdavimas notarui tėra formalus veiksmas. Įgaliotas asmuo tiesiog perduoda jau parengtus dokumentus, tačiau jų keisti negali.
Susisiekėme su asociacijos viceprezidentu Mečislovu Atroškevičiumi, kuris nebuvo patenkintas susiklosčiusia situacija. Paklausus, kas kaltas, dėl klaidų, kurios tapo pretekstu nepatvirtinti įstatų pakeitimų, viceprezidentas sakė: „Kai kurios klaidos padarytos mūsų teisininkų, kita labai didelė klaida dėl balsų skaičiavimo – įvyko dėl Balsų skaičiavimo komisijos klaidos arba nekompetencijos.“
„Linava“ viceprezidentas taip visko palikti neketina. M. Atroškevičius nusiteikęs ryžtingai ir žada reikalauti, kad teisininkai iš komiteto aiškintųsi dėl notarės sprendimo, ar jis teisingas. „Jei mano, kad notarė neteisi, tegu skundžia notarės sprendimą, tai tegu teisininkai, kurie gavo už savo darbą atlyginimą, eina ir už savo lėšas atstovauja teismuose ir įrodo savo teisumą.“ Su komiteto teisininkėmis CargoNews redakcijai susisiekti nepavyko.
Asociacija dirbs pagal senus įstatus
Kol nauji įstatų pakeitimai nepatvirtinti, asociacija dirbs pagal senus įstatus. Nauji įstatai gali būti keičiami tik artimiausio „Linavos“ kongreso metu arba inicijuojant neeilinį Kongresą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-19
Koncernas „Schwarzmüller“ kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet sukvietė savo esamus ar būsimus klientus bei visus, kurie neabejingi tranasporto naujovėms, į mugę, vykusią pačios gamyklos teritorijoje Hanzingo mieste, Austrijoje.
Didelis dėmesys buvo skirtas ne tik užuolaidinėms puspriekabėms, tačiau akis paganyti buvo galima ir į cisternas, didžiatūres ar žemagrindes, o smalsiausieji galėjo sudalyvauti eksursijoje po gamyklos patalpas.
Lankytojus koncernas „Schwarzmüller“ supažindino su priekabų rėmo gamybos ypatybėmis, tačiau svarbiausių paslapčių neišdavė. Didelį susidomėjimą sukėlė modernios ir labai efektyvios gamybos priemonės, kurios leidžia pasiekti kuo geresnį tikslą – tai ir suvirinimo bei paviršiaus apdorojimo aparatai ir rėmo tiesinimo staklės ar kita įranga.
Koncernas „Schwarzmüller“ taip pat oficialiai pristatė jau rudenį pasirodžiusį naują produktą – užuolaidinę puspriekabę, atitinkančią TIR konvencijos reikalavimus su tai patvirtinančiu sertifikatu. Šis produktas buvo bene daugiausiai apžiūrinėjamas ir aptarinėjamas dėl daugybės privalumų – atskirai stumdomo stogo, prie išorinio rėmo prisukto aliumininio apsauginio profilio, kuris apsaugo rėmą ir nuo smūgių, ir nuo slaptaviečių kroviniams slėpti bei grindų, kurios sutvirtintos plieniniais omega profiliais.
Komentuodami savo surengtą tradiciškai jų pačių vadinamą „namų mugę“, Austrijos koncerno vadovai neslepė džiaugsmo ir pažadėjo nenutraukti šios tradicijos ir mugę rengti toliau kiekvienais metais.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Per pastarasias tris savaites Vokietijos automagistralėse ženkliai padidėjo rekonstruojamų ruožų su susiaurintomis eismo juostomis.
Pagal “Auto Club Europa” (ACE) duomenis, dabar rekonstruojamų ruožų skaičius Vokietijoje išaugo iki 544, kurių bendras ilgis sudaro apie 2000 kilometrų arba daugiau nei 8 proc. bendro šalies automagistralių tinklo. Vairuotojams reikėtų atkreipti dėmesį, jog daugelyje šių rekonstruojamų ruožų gali susidaryti transporto priemonių spūstys.
Daugiausia darbų kelininkai dabar atlieka A30 automagistralėje, kurioje vairuotojams tenka įveikti net 75 rekonstruojamus ruožus. Čia bendras rekonstruojamų atkarpų ilgis su susiaurintomis eismo juostomis sudaro 258 km.
Ilgiausias ištisinis kelio ruožas, kuriame dabar darbuojasi kelininkai, – 26,2 km automagistralėje A9 tarp Weissensfelso ir Hermsdorfer žiedo. Antras pagal ilgį laikinai susiaurintų eismo juostų ruožas – automagistralėje A4 tarp Wilsdruffo ir Berbersdorfo tęsiasi 25,6 km.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Naujosios technologijos sparčiai tobulėja, todėl viskas, kas anksčiau buvo kaip stebuklas, šiandien yra kasdienybė. Būtent taip nutiko ir su navigacijos sistemomis.
Pingant technologijoms, jos tampa vis prieinamesnės masinei produkcijai. Todėl į šią rinką nori įžengti ir tokie grandai kaip „Apple“ arba „Microsoft“. Jie žada pristatyti naujas technologijos, kurias bus lengva naudoti. Tačiau tai kelia nerimą tokiems navigacijų gamintojams kaip „TomTom“ arba „Garmin“.
Pastebimas ir ženklus navigacijos sistemų pardavimų šuolis. Didžiausias šuolis pastebėtas Kinijoje.
Šioje šalyje, per dešimtmetį, pardavimai šoktelėjo nuo 355 tūkst. iki 11,8 mln. vienetų. Tuo tarpu tikimasi, kad pasauliniai pardavimai pasieks 56 mln. iki 2019-ųjų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiandien Nikosijoje (Kipras) vykstančioje neformalioje Europos transporto ministrų taryboje svarstoma, kaip pagerinti vietinį ir tarpmiestinį Europos susisiekimą, sparčiau diegiant intelektines transporto sistemas (ITS). Lietuvos veiklą ir prioritetus šioje srityje pristato susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
Viena iš pagrindinių susitikime svarstomų temų – įvairias transporto rūšis jungiančių kelionių planavimo ir integruotų bilietų diegimo sprendimai.
„Kelionių, naudojančių įvairias transporto rūšis, planavimo sistemai diegti būtina koordinuoti veiksmus visos Europos mastu. Šiuo metu naudojami planavimo sistemų ir integruotų transporto bilietų sprendimai yra fragmentiški, jie skiriasi įvairiose ES valstybėse ir netgi miestuose, todėl sunku užtikrinti jų sąveiką“, – sakė susisiekimo viceministras A. Štaras.
Susisiekimo ministerija šiuo metu kuria Viešojo transporto kelionių duomenų informacinę sistemą, kuri visoje Lietuvoje leis planuoti keliones miesto ir tarpmiestiniais autobusais ir traukiniais, taip pat įtrauks keltų į Neringą bei lėktuvų skrydžių iš Lietuvos oro uostų ir į juos tvarkaraščius. Viceministro A. Štaro teigimu, būtent tokių sistemų plėtojimas sukurs vienodas taisykles ir palankų teisinį reguliavimą efektyviam kelionių planavimui Europos mastu.
Šiuo metu Lietuva aktyviai diegia ir kitus ITS sprendimus eismo saugai gerinti, eismo sąlygoms stebėti ir valdyti. Nuo 2011 m. veikia Eismo informacijos centras, interneto svetainėje www.eismoinfo.lt teikiantis kelionės planavimui svarbius duomenis, pvz., informaciją apie oro sąlygas, kelio dangos būklę, kelio remonto darbus, jų trukmę ir apylankas, pavojingas kliūtis ir eismo sutrikimus. Tai padeda planuoti kelionės maršrutą ir laiką, atsižvelgti į esamus ar planuojamus eismo apribojimus ir sąlygas.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Januszas Skolimowskis šiandien pasirašė Lietuvos ir Lenkijos valstybių sutartį dėl bendro dviejų šalių oro erdvės bloko sukūrimo.
Bendras valstybių funkcinis oro erdvės blokas padės efektyviau valdyti skrydžius, taupyti oro navigacijai skiriamas lėšas, optimaliau nustatyti skrydžių maršrutus, mažinti aviacinių degalų sunaudojimą ir CO2 išmetimą. Tai suteiks ekonominės naudos, pagerins skrydžių saugą ir aplinkos apsaugą.
Numatoma, kad ateityje be Lietuvos ir Lenkijos šiame funkciniame oro erdvės bloke galės dalyvauti ir kitos Baltijos jūros regiono šalys bei Ukraina, Baltarusija, Rusijos Kaliningrado sritis. Ekspertų vertinimu, papildomų šalių įtraukimas leistų labiau optimizuoti aviacinę veiklą ir duotų dar didesnį ekonominį efektą.
Europos valstybių funkciniai oro erdvės blokai kuriami įgyvendinant Bendro Europos dangaus iniciatyvą, kurios tikslas – patobulinti esamus skrydžių saugos standartus, padidinti oro eismo efektyvumą Europoje, pasiekti optimalų oro erdvės pralaidumą ir, kiek įmanoma, sumažinti skrydžių vėlavimus. Siekiant šių tikslų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą iki 2012 m. gruodžio 4 d. visos ES valstybės privalo dalyvauti bent viename funkciniame oro erdvės bloke su kita Europos šalimi.
Bendro Europos dangaus koncepcija sukurta atsižvelgiant į vis didėjantį oro transporto eismo intensyvumą, dėl kurio ėmė strigti Europos oro eismo paslaugų teikimo sistema ir pradėjo daugėti vėluojančių skrydžių. Įsitinkinta, kad į atskirus segmentus suskaldyta oro erdvė naudojama neveiksmingai. Oro navigacijos paslaugas šalys teikia oro erdvėje tik virš savo teritorijos, o tai reiškia, kad naudojamos skirtingos oro eismo valdymo technologijos, skrydžių maršrutai yra nepatogūs, kyla įvairių problemų kertant valstybių sienas.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-07-17
2012 m. sausio–birželio mėn.
Per 2012 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 20,3 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos apimties pokytis sudarė -10,4 proc., palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. 2012 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 16,9 mln. t, pokytis -8,3 proc. arba -1,5 mln. t, o Būtingės terminale perpilta 3,4 mln. t, pokytis -19,4 proc. arba -0,8 mln. t.
Per 2012 m. sausio–birželio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų (+223,3 tūkst. t), rūdos(+195,7 tūkst. t) krova.
Didžiausias nuosmukis pagal apimtį 2012 m. sausio–birželio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, susidarė dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-873,9 tūkst. t), žalios naftos (-821,7 tūkst. t) bei naftos produktų (-659,9 tūkst. t) krovos.
Pagal krovinių grupes skystųjų krovinių sumažėjo 15,0 proc., kurių perpilta 8 405,0 tūkst. (41,5 proc. bendros uosto krovos). 8,3 proc. mažiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtis sudarė 6 457,3 tūkst. t (31,8 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 5,1 proc., iš viso jų krauta 5 422.3 tūkst. t (26,7 proc. bendros uosto krovos). Per 2012 m. sausio–birželio mėn. užregistruoti 3 412 laivų įplaukimų į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 34 laivai (-19,0 proc. arba 8 laivais mažiau, palyginus su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu). Į Klaipėdos uostą įplaukė 2 394 tarptautiniai laivai (+1 laivas, palyginus su 2011 metų sausio–gegužės mėn.), 984 vietiniai laivai (2011.01-06 laikotarpiu buvo lygiai tiek pat vietinių laivų)2012 metų sausio–birželio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 3 378 laivai, t.y. 1 laivu daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2011 m. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 150 757, t. y. 2,1 proc. arba 3 049 keleiviais daugiau negu per atitinkamą 2011 m. laikotarpį.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Liepos 17 d., antradienį Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir asociacijos viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius susitiko su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnu Jurgiu Razma.
Susitikime aptarti aktualūs vežėjams klausimai susiję su nepalankiomis vežėjams Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) kainomis ir sąlygomis.
J. Razma teigė atkreipsiantis dėmesį į šios rūšies draudimo sutartyse numatytas sąlygas, sunkinančias vežėjų darbą. Jis teigė, jog jam yra žinoma ir apie tokiose sutartyse nustatytą mažą neturtinės žalos atlyginimo asmeniui piniginę sumą, dažnai neatitinkančią realiai patirtų nuostolių, kuriuos vežėjai turi padengti.
A. Kondrusevičius pažymėjo, jog šiuo metu Lietuvoje apdrausti vilkiką, galintį dirbti užsienyje, kainuoja nuo 4 000 iki 15000 Lt. „Vežėjai atsimena laikus kai vilkiką tarptautiniams reisams apdrausti ir gauti taip vadinamąją „Žaliąją kortelę“ buvo galima už 1 300–1500 Lt. Tai buvo tada, kai draudimas dar nebuvo privalomas, todėl draudimo kompanijos taikė kainas, kurios daugiau ar mažiau atitiko realią situaciją rinkoje“, – sakė A. Kondrusevičius.
Pasak jo, būtina keisti TPVCAPD įstatymo nuostatas taip, kad vežėjai nesusidurtų su itin aukštomis šio draudimo kainomis bei nepatirtų žalos dėl jiems nepalankių sutarčių sąlygų.
Užsienio vežėjų kontrolės stoka
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas M. Atroškevičius pabrėžė jog, užsienio šalių vežėjų naudojamų leidimų kontrolė Lietuvos teritorijoje šiuo metu yra nepakankama ir išlieka galimybės pažeidinėti leidimų naudojimo tvarką. Anot jo, didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas tinkamam leidimų, skirtų krovinių gabenimams iš trečiųjų šalių, naudojimo kontrolės užtikrinimui.
„Viena iš papildomų priemonių, kuri ženkliai sustiprintų leidimų panaudojimo kontrolę, būtų įpareigojimas policijos ir muitinės pareigūnams tikrinti ar užsienio valstybių krovininių transporto priemonių vairuotojai turi reikiamus leidimus bei skirti baudas už jų neturėjimą ar netinkamą naudojimą. Tokia tvarka šiuo metu sėkmingai veikia Latvijoje ir Estijoje“, – tikino M. Atroškevičius.
J. Razma teigė, jog ketina artimiausiu metu susitikti su susisiekimo viceministru Rimvydu Vaštaku ir aptarti pasienio infrastruktūros, transporto eilių sprendimo klausimus. Jis taip pat žadėjo pasidomėti ir jei reikės susitikti su atsakingų institucijų vadovais sprendžiant kitų šalių vežėjų naudojamų leidimų kontrolės problematiką.
Primename, kad praėjusią savaitę J. Razma susitiko su Muitinės departamento direktoriumi Antanu Šipavičiumi ir aptarinėjo vežėjams nepalankią situaciją Lietuvos–Baltarusijos pasienyje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-17
Didžiosios Britanijos policija perspėja apie jų keliuose atsiradusį naują krovinių grobimų būdą, kuris gali būti naudojamas ir kitose šalyse.
Paskutinioji vagystė įvyko Hampšyre, liepos 9 d. Vairuotojas vairavo niekuo neišsiskiriantį vilkiką, kai jį aplenkė moters vairuojamas vidutinio dydžio automobilis. Vairuotoja mirksėdama lempomis ir mojuodama rankomis sustabdė vilkiką. Sustojusi ji pradėjo vairuotojui aiškinti, neva šis apgadino jos automobilį keletą kilometrų prieš tai. Vilkiko vairuotojas teigia, kad moteris atrodė tvarkinga ir jokio įtarimo nesukėlė.
Neužilgo šalia sustojo kitas automobilis iš kurio išlipo keletas vyrų ir grasindami vairuotojui peiliu įlipo su juo į kabiną ir privertė nuvairuoti vilkiką į atokią vietą. Ten krovinys buvo perkrautas į kitą transporto priemonę. Vairuotojas buvo surištas ir paliktas vilkike, kol jį išlaisvino atsitiktinai pro šalį ėję žmonės. Nuostoliai siekia apie 700 tūkst. svarų.
Didžiosios Britanijos policija tiki, kad tokie incidentai gali pasikartoti ir vairuotojams rekomenduoja būti atidiems. Iškilus panašiai situacijai, reiktų likti kabinoje ir užsirakinti, o išgirdus kaltinimus, neva buvo apgadinta kita transporto priemonė, iš karto kviesti policiją.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Keliant krovinius labai plačiai naudojami kėlimo reikmenys – stropai. Atsitiktinis krovinio atsilaisvinimas ir kritimas arba nenumatytas ir neplanuotas judėjimas kelia grėsmę žmonių, esančių pavojaus zonoje, sveikatai ir saugumui.
Kadangi dažniausiai keliami sunkūs – didelio svorio kroviniai, tad ir nelaimingų atsitikimų pasekmės dažniausiai yra labai skaudžios – baigiasi žmonių mirtimi, sunkiais sužalojimai ir/arba patiriami dideli materialiniai nuostoliai.
Tad Valstybinės darbo inspekcijos specialistų parengtos „Krovinių stropavimo stropais metodinės rekomendacijos“ tikimės pasitarnaus krovinius keliantiems darbuotojams ir įmonėms pasirenkant ir įsigyjant jiems tinkamiausius ir geriausiai krovinių kėlimui tinkančius stropus bei užtikrinant saugų jų naudojimą ir techninę priežiūrą, o tuo pačiu ir saugius krovinių krovos darbus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Siekdami dar labiau pagerinti eismo saugumą šalies keliuose, lenkai pradėjo montuoti naujus greičio matuoklius visoje šalies teritorijoje. Dauguma jų bus įrengti tranzitiniuose keliuose. Planuojama, kad iki rudens bus įrengta apie 300 naujų greičio matuoklių.
Šie įrenginiai nebus slepiami, o taip pat apie jų buvimą įspės kelio ženklai. Tokiomis prevencinėmis priemonėmis tikimasi sumažinti transporto priemonių greitį pavojinguose kelio ruožuose. Kaip teigia lenkai, svarbiausia yra ne nubausti vairuotoją už greičio viršijimą, o priversti jį važiuoti saugiu greičiu, nes pagal statistiką, Lenkijoje daugiausiai eismo įvykių kuriuose žūsta žmonės, įvyksta dėl saugaus greičio nesilaikymo.
CargoNEWS redakcija visiems vairuotojams linki vairuoti saugiau ir nepažeidinėti kelių eismo taisyklių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Klaipėdos uoste statomas pirmasis specializuotas keleivių ir krovinių jūrinis terminalas. Šį ketvirtadienį į naujo terminalo pamatus bus įleista atminimo kapsulė, o pirmuosius keleivius planuojama aptarnauti kitų metų vasarą.
Pasak Benedikto Petrausko, „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo“ generalinio direktoriaus, terminalo suprastruktūros statybos darbai pradėti vykdyti balandžio mėnesį, kai buvo gautas statybos leidimas. Pirmiausia buvo griaunami seni statiniai, atliekami inžineriniai žemės darbai. Dabar statybos jau pasiekė tokį etapą, kai pradeda kilti terminalo pastatas, sandėlis ir kiti numatyti statiniai.
„Iki šio vykdyta skystų krovinių krova mūsų įmonėje visiškai stabdoma, vakar pakrovėme paskutinį melasos laivą ir visą terminalą atiduodame statybininkų žiniai“, - sako B.Petrauskas.
Anot jo, per metus laiko maždaug 20 hektarų plote operatorius planuoja įrengti visiškai naują terminalą, kuris bus pajėgus aptarnauti apie 5 mln. tonų krovinių ir apie 1 milijoną keleivių per metus. Terminalo pastato su keleivių galerija ir laukimo salėmis plotas sieks beveik 5 tūkstančius kvadratinių metrų.
Pagrindiniais statybos partneriais pasiriktos bendrovės: „Inkomsta“, „Klaipėdos monolitas“, „Ruukki Lietuva“.
Terminalo krantinių statybas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu jau antri metai vykdo bendrovė „Latvijas tilti“. Krantinėms įrengti naudojamos valstybės ir Europos Sąjungos piniginės lėšos. Taip pat jau pradedamas privažiuojamųjų kelių tiesimas, sprendžiamas įvažiavimo į terminalą sankryžos rekonstrukcijos klausimas.
„Tai bus tikrai modernus ir pažangus terminalas, pastatytas atsižvelgiant į panašių terminalų Baltijos jūroje veiklos patirtį ir laivybos linijų reikalavimus“, - sako B. Petrauskas.
Anot jo, apie keltų linijas, kurios dirbs naujajame terminale, šiandien galima pasakyti tiek, kad yra pasirašyti ketinimų protokolai, vyksta derybos, o konkretūs maršrutai ir linijų operatoriai turėtų būti paskelbti likus keliems mėnesiams iki jų veiklos pradžios.
Terminalas yra išskirtinis Klaipėdos uoste ir tuo, kad pirmą kartą buvo įsisavinta tokia didelė rezervinė uosto teritorija, išspręsta daug gyventojų iškeldinimo ir nuosavybės išpirkimo klausimų.
Terminalo statybai, be privažiuojamųjų kelių ir sankryžų rekonstrukcijos, bus skirta apie 200 milijonų litų valstybės, Europos Sąjungos ir privačių lėšų.
AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija"
Vilniaus ir Kauno dvimiesčio ekspertai siūlo automagistralei Vilniaus-Kaunas suteikti Savanorių prospekto pavadinimą, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.
Dar balandį įvykusio jungtinio Vilniaus ir Kauno bei aplinkinių savivaldybių atstovų susitikimo metu buvo sudarytos penkios ekspertų grupės, kurios šį mėnesį pateikė išvadas, kaip toliau plėtoti Vilniaus ir Kauno dvimiestį. Vienas iš ekspertų siūlymų – bendru savivaldybių kreipimusi į Vyriausybę automagistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda ruožui Vilnius – Kaunas suteikti Savanorių prospekto pavadinimą.
„Ekspertų grupių tikslas – numatyti dvimiesčio koncepcijos uždavinius ir jų įgyvendinimo galimybes bei pasiūlyti, kaip toliau sėkmingai plėtoti projektą“, – teigė Vilniaus miesto tarybos narys, Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio planavimo komisijos pirmininkas Edgaras Stanišauskas.
Ekspertai taip pat pateikė siūlymus susisiekimo, ekonomikos ir turizmo plėtojimo sritims. Šių grupių veikloje dalyvavo ne tik Vilniaus ir Kauno, bet ir Elektrėnų, Kaišiadorių, Trakų savivaldybių atstovai. Į dvimiesčio projektą taip pat ketinama oficialiai pakviesti Vilniaus rajono savivaldybę.
Tarp ekspertų grupių išvadų – siūlymas įsteigti nevyriausybinę organizaciją – nuolat veikiantį „Greitkelio“ švietimo, kultūros, aplinkosaugos ir verslo forumą. Tokia skėtinė organizacija padėtų nagrinėti aktualias problemas, o jos nariais galėtų tapti švietimo, verslo, kultūros, aplinkosaugos organizacijos, visi aktyvūs ir prie projekto norintys prisidėti piliečiai. Į minėtos organizacijos veiklą taip pat siūloma įtraukti aukštąsias mokyklas.
Ekspertai savo išvadose siūlo į Dvimiesčio teritorijoje (Vilniuje, Kaune ir aplinkinėse savivaldybėse) parengti bendrą Dvimiesčio marketingo strategiją – vieningai pozicionuoti Dvimiestį, kartu dalyvaujant parodose, koordinuojant informacijos sklaidą. Tokio sumanymo pirmas žingsnis būtų savivaldybių bendrųjų planų peržiūrėjimas 20 perspektyviausių Dvimiesčio investicinių objektų identifikavimas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-17
Nacionalinė katastrofa neįvyks – Lietuva tikrai neliks be didžiosios dalies tiltų ir viadukų, kai jais ims riedėti neįprastas transportas, gabenantis ypač sunkius ir didelius krovinius į naujai statomą Visagino atominę elektrinę (VAE). Pasiryžimas rekonstruoti, o prireikus ir statyti naujus reikiamus susisiekimui objektus neišblėsęs. Projekto organizatoriai tikina, kad statybininkai jau gali ruoštis darbams, kuriuos reikės baigti 2015 metais.
Prioritetas – automobilių keliai
Gąsdinamų pranešimų, kad gabenant sunkiasvorius krovinius į naująją VAE sugrius ne vienas tiltas, pastaruoju metu netrūko. Skeptikų apstu: vieni teigia iš tiesų neįsivaizduojantys Lietuvos keliais gabenamų ypač sunkių krovinių, kiti abejoja, ar jie iš viso bus gabenami. Treti būgštauja, kad tik dabar sugalvota ruoštis būsimiems išbandymams ir nebus laiku padaryti darbai.
Tokius galima nuraminti. Sunkiasvorių ir didelių matmenų krovinių transportavimo studija pradėta rengti dar 2008 metais ir jau yra parengta, krovinių gabenimo būdai ir maršrutai iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į VAE statybų aikštelę numatyti. Prioritetinis maršrutas yra automobilių kelių, kurio ilgis – apie 550 kilometrų. Rezervinis – multimodalinis maršrutas, kurį sudaro apie 225 kilometrų Nemunu bei 400 kilometrų automobilių kelias.
Prioritetiniu pasirinktas automobilių kelių maršrutas, nes jis bus parengtas vieną kartą ir poreikio ką nors tobulinti ar nuolat atnaujinti vėliau neturėtų kilti. Situacija kitokia norint krovinius gabenti vidaus vandens keliais, nes dėl nepakankamo gylio Nemune tektų imtis upės dugno valymo darbų. Tai reikėtų daryti nuolat, kol būtų transportuojami kroviniai. Nemune taip pat yra apribotas laivybos sezoniškumas, todėl turėtų būti ieškoma alternatyvių maršrutų žiemos periodu.
Maršrutas vežant krovinius tik autotransportu numatytas toks: Klaipėda–Salantai–Plungė–Telšiai–Kuršėnai–Šiauliai–Radviliškis–Šeduva–Panevėžio apylanka–Panevėžys–Subačius–Kupiškis–Rokiškis–Obeliai–Zarasų apylanka–Dūkštas–VAE.
Kol kas nėra žinoma, iš kurios Klaipėdos uosto dalies – pietinės ar šiaurinės – bus vežami kroviniai, tad maršruto dalyje Klaipėda–Salantai nagrinėjami du variantai. Pasirinkus kelionę iš pietinės uosto dalies numatomas toks maršrutas: Klaipėda (Jūrininkų prospektas–Tilžės gatvė)–Sudmantai–Jokūbavas–Kretinga–Salantai. Jeigu kelionė prasidės iš šiaurinės uosto dalies, maršrutas bus toks: Klaipėda (Naftos terminalas)–Palanga–Darbėnai–Salantai.
Naujas – tik vienas tiltas
Sunkiasvorių ir didelių matmenų transportavimo maršrutas bus rengiamas pagal kompanijos „Hitachi-GE“ ir bendrovės Visagino atominės elektrinės parengtą techninę kelių specifikaciją. Suskaičiuota, kad iš viso bus rekonstruota 30 pralaidų ir tiltų, 53 posūkiai, 82 sankryžos bei viena pervaža. Maždaug 800 vietų numatyti oro linijų kabeliai, o penkiose ant esamų žvyrkelio atkarpų bus liejamas asfaltas.
Nors iš pradžių manyta, kad prireiks bent penkiolikos naujų tiltų, šiuo metu maršrute numatyta statyti tik vieną naują.
Tvarkomų kelių danga ir konstrukcija išoriškai neturėtų skirtis nuo esamų dabar. Pagrindinis vizualinis skirtumas turėtų išryškėti posūkiuose. Transportuojant sunkiasvorius ir didelių matmenų krovinius transporto priemonės būna kur kas ilgesnės negu standartinės, todėl ir posūkių spinduliai būna didesni. Remiantis tokių krovinių gabenimo praktika posūkiai išplatinami.
Kadangi numatytos transporto priemonės, gabensiančios nestandartinius krovinius, važiuojamosios dalies plotis yra 6,3 metro, tokio pločio ir turi būti išlieta kelio danga. Sunkiasvoriam transportui numatyta apkrova į ašį yra apie 10 tonų. Tokios apkrovos teisės aktuose yra numatytos ir leidžiamos.
Remiantis Susisiekimo ministerijos skaičiavimais ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos patirtimi, parengiamieji maršruto Klaipėda–Visaginas, kuriuo bus gabenami nestandartiniai kroviniai, darbai galėtų kainuoti apie 276 mln. litų. Planuojama, kad krovinių transportavimas prasidės 2015 metų pabaigoje. Iki to laiko turės būti atlikti pagrindinai parengiamieji maršruto darbai.
Rekonstruoti – pigiau
Sunkiasvoriam ir didelių matmenų kroviniui transportuoti bus suformuotas junginys iš daugiausia keturių sunkiasvorių automobilių su krovinio gabenimo platforma. Du sunkiasvoriai automobiliai bus junginio priekyje ir trauks visą suformuotą platformą, kiti du – junginio gale ir stums šią platformą.
Prie labai didelių matmenų krovinių, kuriuos numatoma gabenti į statyti planuojamą naują AE, priskiriami reaktoriaus slėginis indas, garo generatorius, slėgio reguliatorius, kaitiklis, turbinos dalys, kondensatorius, turbogeneratorius ir jo dalys, aukštos įtampos transformatorius, tiekiamo vandens talpa. Šių įrenginių svoris gali būti atitinkamai nuo 500 iki 1200 tonų.
Didžiausias krovinių svoris, kurį šiuo metu galima vežti maršrutu Klaipėda–Visaginas nerekonstruojant kelio statinių, yra apie 250 tonų, įskaitant ir krovinius gabenančių automobilių svorį. Tačiau ir tokį pajėgūs atlaikyti ne visi tiltai ir pralaidos.
Didžioji dauguma maršrute esančių tiltų yra gelžbetonio ir pastatyti 1960–1980 metų laikotarpiu. Iš viso numatytame maršrute iš Klaipėdos iki Visagino yra 44 kelio statiniai, iš kurių 30 nelaiko didesnių apkrovų. Reikėtų stiprinti ne tik šių tiltų bei pralaidų perdangas, bet ir atramas, o tai yra techniškai sudėtinga ir brangu. Būtent dėl šios priežasties buvo planuojama, kad labiau apsimoka statyti naujus tiltus negu rekonstruoti senus, tačiau sprendimai keičiasi.
Transporto ir kelių tyrimo instituto Tiltų tyrimų skyriaus projektų vadovas Mečislovas Jocius teigė, kad rekonstruoti senus tiltus ir pralaidas yra sudėtingiau, bet pigiau negu statyti naujus tokius statinius. „Kaskart reikia įvertinti, kurias konstrukcijas galima panaudoti, o kurias reikia išardyti. Kai kurių tiltų atramas bus galima pasitelkti jas sustiprinant, perdangas visais atvejais reikės pakeisti“, – sakė M. Jocius.
VAE projekte pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti laikomąsias esamo statinio konstrukcijas ir pakeisti (padidinti, sumažinti) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Numatyta, kad kai kuriais atvejais laikomosios konstrukcijos pakeičiamos kitomis, įrengiamos naujos laikomosios konstrukcijos, pašalinama dalis esamų. Esmė ta, kad statoma toje pačioje vietoje, todėl ir statybos rūšis – rekonstrukcija.
„Naujo statinio statyba vyktų naujoje vietoje. O tai būtų susieta su žemių išpirkimu, didelėmis sąnaudomis ir ilgomis keletą metų trunkančiomis teritorijų dokumentų planavimo procedūromis“, – aiškino M. Jocius.
Numatytame maršrute šiuo metu, anot specialisto, visi statiniai – normalios būklės, nėra kritiškų. Vertinant būsimi darbai visada sudėtingesni prie didesnių upių, pavyzdžiui, rekonstruojant tiltus per Nevėžį A9 ir A17 keliuose, tiltą per Daugyvenę A9 kelyje bei privažiavimą ir tiltą per Ventą Kuršėnuose.
Tvarkys ir aikšteles
Numatytame maršrute ir jo alternatyviose atkarpose yra 26 geležinkelio pervažos. Prieš vežant krovinius vienuolikoje jų reikia atlikti įvairius darbus: keisti važiuojamosios kelio dalies pakloto plokštes arba išplatinti pervažas, laikinai išmontuoti šviesoforus bei sargšulius, netgi ties pervažomis esančius kelio ženklus.
Vežant krovinius kas 30–60 kilometrų numatytos tarpinės sustojimo aikštelės. Atstumai tarp aikštelių nustatyti atsižvelgiant į tai, kokį per vieną dieną galima nuvažiuoti atstumą, kai reikia įveikti įvairias kelyje esančias kliūtis. Dauguma aikštelių maršrute jau įrengtos, tačiau kai kurios yra per mažos, jas reikės didinti.
Panašiai ir su keliais: dalis jų neatitinka sunkiasvorių ir didelių matmenų krovinių transportavimo reikalavimų. Vienų jų nusidėvėjusi žvyro danga, kiti yra natūraliai susiformavę ir visai be dangos, kelių pločiai bei posūkių spinduliai neatitinka reikalavimų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Gali būti, kad vairuotojai per daug moka už benziną, nes bankai ir kiti prekiautojai manipuliacijomis užkelia naftos kainas, kaip ir palūkanas, rašoma oficialioje ataskaitoje, praneša telegraph.co.uk.
G20 išplatintoje ataskaitoje rašoma, kad rinka – atvira manipuliacijoms, po šios ataskaitos didėja abejonės, ar degalų kainos yra adekvačios.
Bankų, naftos bendrovių ir rizikos draudimo fondų prekiautoja i suinteresuoti iškreipti rinkos padėtį, rašoma ataskaitoje.
Didžiojoje Britanijoje politikai paragino vyriausybę aktyviau dalyvauti manipuliacijų tarpbankinėmis rinkos palūkanomis LIBOR tyrime ir pasiaiškinti, ar degalų kanos nebuvo dirbtinai užkeltos.
100 parlamentarų grupei vadovaujantis Robertas Halfonas pareiškė, jog Anglijos bankas turėtų nedelsiant apsvarstyti šį klausimą.
„Reikia žinoti, ar naftos kainomis buvo manipuliuojama, kaip ir LIBOR“, – sakė jis ir pridūrė, jog degalų kainos veikia milijonus žmonių.
Mažmeniniai benzino pardavėjai pagal naftos kainas sprendžia, kiek mokėti už būsimus benzino kiekius.
Kainą apskaičiuojama, remiantis esamomis naftos prekiautojų (bankų, rizikos draudimo fondų, energetikos įmonių) kainomis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|