2012 m. liepos 5 dieną (ketvirtadienį) 11.30–19.00 val. Klaipėdos uoste lankysis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija. Vizito metu bus aptariamas valstybei svarbaus Klaipėdoje vykdomo strateginio projekto – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba – įgyvendinimas.
Uosto direkcijoje Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamą delegaciją priims Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas bei kiti Administracijos atstovai. Šiame susitikime taip pat dalyvaus AB „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis ir kiti įmonės atstovai.
MALONIAI KVIEČIAME ŽINIASKLAIDOS ATSTOVUS Į SPAUDOS KONFERENCIJĄ 2012 m. liepos 5 dieną (ketvirtadienį) 12.30–12.50 val. įmonės posėdžių salėje (9 aukšte). Joje bus aptariami įvykusio susitikimo rezultatai.
Po spaudos konferencijos svečiai lankysis AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO) ir UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“.
Vėliau bus surengta išvyka laivu, kurios metu Premjerui bei jo patarėjams Uosto direkcijos vadovai ir uosto kompanijų vadovai pristatys Klaipėdos uostą, jo pajėgumus bei perspektyvas ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos vietą.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Liepos 4-5 dienomis AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos vadovaujama delegacija lankysis Varšuvoje (Lenkija), kur susitiks su naujuoju Lenkijos geležinkelių bendrovės PKP S.A. prezidentu ir valdybos pirmininku Jakubu Karnovskiu (Jakub Karnowski).
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, pagrindinis vizito į Lenkiją tikslas – aktyvinti bendradarbiavimą tarp šalių. „Lenkijos geležinkelių vadovybei pristatysime konteinerinius traukinius „Saulė“ ir „Šeštokai Express“, tarsimės dėl keleivių ir krovinių vežimo sąlygų gerinimo bei kviesime kartu ieškoti efektyvių bei abiem pusėm naudingų bendradarbiavimo galimybių“, - teigė S. Dailydka.
Vizito metu Lenkijos geležinkeliams ketinama pateikti memorandumo projektą dėl dvišalio bendradarbiavimo plėtros. Jį pasirašiusios šalys įsipareigotų koordinuoti veiksmus plėtodamos krovinių ir keleivių vežimą I-uoju Kretos ir VIII-uoju tarptautiniu krovinių koridoriais tarp Lenkijos ir Lietuvos bei bendradarbiauti įgyvendinant pasienio geležinkelių infrastruktūros projektus, ypatingą dėmesį skiriant „Rail Baltica“ projektui.
Šiemet, liepos 7 d., sukaks lygiai 20 metų, kai Lietuvos valstybinių geležinkelių įmonė ir Lenkijos valstybinių geležinkelių įmonė pasirašė susitarimą dėl pasienio geležinkelių susisiekimo.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Pastaruoju metu užregistruojama vis daugiau eismo įvykių, per kuriuos žmonės nukenčia dėl transporto priemonių vairuotojų dažniausio Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimo nevykdymo, t. y. nepasirinkto saugaus važiavimo greičio.
Siekdami sustiprinti leistino greičio viršijimo kontrolę ir nustatyti vairuotojų daromus KET pažeidimus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos pareigūnai 2012 m. liepos 1–31 d. vykdys tikslinę policinę priemonę Kauno apskrityje esančių magistralinių ir krašto kelių ruožuose Kaune, Kaišiadoryse, Jonavoje ir Kėdainiuose.
Pareigūnai patruliuos specialiais policijos ženklais nepažymėtu automobiliu, kuriame sumontuota vaizdo ir greičio fiksavimo įranga.
Policijos pareigūnai prašo visų transporto priemonių vairuotojų neviršyti leistino važiavimo greičio, būti atsargiems kelyje ir nekelti pavojaus sau bei kitiems eismo dalyviams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-03
Ukraina – vienintelė iš trijų mūsų apžvelgtų šalių, kurijoje dar nėra mokamų kelių. Ir nors apie tai kalbama jau 15 metų, realūs ir gana ambicingi planai buvo paviešinti tik praeitais metais. Kol kas net šalies valdžia neturi vieningo požiūrio dėl to, ar šis projektas reikalingas ir praktiškai įvykdomas.
Eugenijus Prisenko, Automobilių kelių vyriausiosios valdybos (GUAD) vadovo pavaduotojas, praėjusių metų birželio mėnesį pirmą kartą viešai prabilo apie mokamų kelių statybos planus. Jo mintis buvo pagrįsta tuo, kad šalyje trūksta kelių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, kurios teritorija ir gyventojų skaičius beveik tokie patys, kaip Ukrainoje, kelių tankumas 12,5 kartų didesnis. Be to, beveik 70 proc. esamų Ukrainos kelių reikalauja skubaus remonto, kuriam reikia 60 mlrd. eurų. O likusius 30 proc. kelių būtina taisyti kas 5 metus ir atlikti kapitalinį remontą kas 12 metų. Realybė priešinga: 2011 m. kelių biudžetą sudarė tik 1 mlrd. eurų.
Išsigelbėjimas – koncesija?
Ukrainos valdžia, kaip ir jų kolegos iš Rusijos, planuodami kelių statybas visas viltis deda į koncesiją. Vienintelis klausimas, kokiomis sąlygomis tai bus įgyvendinama? Įstatymas „Dėl automobilių kelių statybos ir eksploatavimo koncesijų“ buvo priimtas prieš 10 metų, tačiau, kaip pabrėžia AB „Ukrtranskor“ prezidentas G. Stepanskij, šio įstatymo pakeitimas atgrasino visus investuotojus, nes negalėjo teisiškai užtikrinti jų atleidimą nuo mokesčių.
Naujausioje įstatymo redakcijoje, priimtoje prieš 3 metus, numatyta nemažai teigiamų pakeitimų, t.y. įteisinti nauji pajamų šaltiniai iš kelių infrastruktūros ir įvestas mokestis už eksploatacinį kelių parengtį, kurį sumoka valstybė įvesdama kelį į eksploataciją. Vis dėlto įstatymas turi vieną akivaizdų trūkumą. M. Kovelevo, kompanijos „Altkom“ atstovo, nuomone, investuotojas labai rizikuoja gaudamas kelią tik koncesijos – nuomos – pagrindu ir neturėdamas galimybės laiduoti keliu, kad paimti banko paskolas.
Ekspertai įsitikinę, jog finansinis valstybės dalyvavimas kelių statybos projektuose suteikia koncesijos sutarčiai stabulimo, kaip tai yra Rusijoje ir Europoje. Tai labai aktualu Ukrainoje, kur dar nesusiformavo demokratinės tradicijos ir politinis gyvenimas gana permainingas.
Artimiausiai planai
Nepaisant to, Ukrainos valdininkai tikisi sėkmingų rezultatų. Bendrovės „Ukravtodor“ vadovas V. Demiškan pareiškė, kad svarbiausias tikslas –per 5-6 metus pritraukti 200 mlrd. grivinų koncesiniams projektams ir nutiesti apie 3 tūkst. kilometrų mokamų kelių. Valstybė padengs tik žemės įsigijimo išlaidas.
Pirmu tokiu projektu turi tapti mažoji Kijevo žiedinė automagistralė. Jau paskelbtas konkursas dėl jos techninio ir ekonominio plano rengimo. 18 km ruožas tarp Borispolio trasos ir Sostinės plento su tiltu virš Dniepro statybos planas įvertinamas 50 mln. eurų.
Taip pat „Ukravtodor“ ketina šiais metais paskelbti dar tris kelių planavimo konkursus. Tai bus ruožai Charkovas-Ščerbakovka, Uljanovka-Chersonas-Simferopolis, Novomoskovskas-Simferopolis. Kalbama, kad konkursuose dalyvauja kompanijos iš Prancūzijos. Ispanijos, Indijos, Izraelio ir kitų šalių.
Kaip ir Rusijoje, minėtas Ukrainos įstatymas numato alternatyva mokamiems keliams. Pavyzdžiui, trasos Lvovas-Brody alternatyva taps suremontuotas antros kategorijos kelias einantis per gyvenamuosius miestus.
Skeptikai taria savo žodį
Skeptiškumo lygis mokamų kelių atžvilgiu Ukrainoje kur kas didesnis nei Rusijoje ir Baltarusijoje. Ekspertai rimtai abejoja kelių atsiperkamumų. „Jei vienas kilometras kelio su patvaria danga kainuoja 5 mln. JAV dolerių, tai vieno kelio statyba ar rekonstrukcija atsieis 1 mlrd. dolerių. Atsižvelgiant į kelių eismo intensyvumą Ukrainoje keliai atsipirks tik po 10-15 metų“, – sako A. Kava, Politinės ir ekonominės analizės centro vadovas. Tam, kad pritraukti investuotojus tokiomis sąlygomis, valstybės finansinė dalis turi siekti mažiausiai 60 proc.
Kitas argumentas – žemas piliečių mokumas ir nepakankamas transporto srautas tam atsiperkamumui pasiekti. Net siūlomi GUAD 3 eurocentai už 1 km. šiandien – ne visų kišenei. Jeigu mokestis bus taikomas tik tranzitiniam transportui, dalis vežėjų teiks pirmenybę kitam maršrutui per Baltarusiją, o tai sumažins ir taip neaukštą Ukrainos kelių apkrovimą ir atidės kelių atsiperkamumą dešimtims metų.
Beje, vienodos nuomonės dėl mokamų kelių neturi ir respublikos valdžia. Atsakingas už infrastruktūros plėtrą Ukrainos vice ministras B. Kolesnikovas jau ne kartą pasisakęs prieš panašius planus. Jo manymu, koncesijų sėkmė galima tik tuo atveju, jei valstybė prisiims tam tikras rizikas ir bus pasiruošusi kompensuoti investuotojų nuostolių dalį, jeigu kokios nors sutarties sąlygos nevykdomos, pavyzdžiui, neužtikrinamas projekte numatytas eismo intensyvumas. O tai gali privesti Ukrainą iki ekonomikos žlugimo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-03
Įvyko šių metų specialioji kontrolinė valstybinių kelių apžiūra, susumuoti jos rezultatai. Tokios apžiūros organizuojamos ne pirmi metai, jų metu Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pagal LAKD generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą Kelių priežiūros metodiką ir joje išdėstytas specialiųjų kontrolinių apžiūrų nuostatas patikrina valstybinės reikšmės automobilių kelių techninės priežiūros kokybę ir dangų techninę būklę.
Deja, sunkmetis situaciją pakoregavo. 2012 metų pavasario specialiosios kontrolinės kelių apžiūros rezultatai liudija, kad kelių defektų daugėja, o techninė būklė blogėja. Tai susiję su šalies finansinėmis galimybėmis, kurios sunkmečiu sumažėjo. Dėl to Kelių direkcijos specialistų sprendimais buvo sumažintos visų rūšių remonto ir periodinės priežiūros darbų apimtys valstybės keliuose. Be to, šiais metais užsitęsė žiema – dar balandį teko šalinti jos pasekmes.
Ypač didelės įtakos kelių techninei būklei ir dangų defektingumui turėjo tai, kad 2009, 2010 ir 2012 metais buvo atsisakyta dangų paprastojo remonto – paviršiaus apdaro įrengimo.
Apžiūros metu nustatytas dangų techninės būklės įvertis balais parodo, kokia reali kelių važiuojamosios dalies ir kelkraščių būklė 10 balų vizualaus vertinimo sistemoje. Vertintas dangos lygumas, vėžėtumas, išdaužų ir plyšių kiekis, skersiniai nuolydžiai ir kt.
Jeigu iki krizės pradžios vidutinė valstybinių kelių dangų techninė būklė dažniausiai buvo vertinama apie 7,5 balo, tai šiuo metu ji nukritusi 13,3 proc., iki 6,5 balo. Skirtinguose keliuose techninės būklės amplitudė yra tarp 10 ir 4.
Šiek tiek geresnė kelio ženklų ir kitų kelio elementų (autobusų stotelių, automobilių stovėjimo aikštelių, apšvietimo stulpų ir pan.) būklė. Šiems elementams praeinantis sunkmetis neturėjo tokios didelės negatyvios įtakos. Čia neigiamas pokytis nesiekia 10 procentų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Karakase vykusį Baltarusijos ir Venesuelos prezidentų Aleksandro Lukašenkos bei Hugo Chavezo susitikimą stebėję Klaipėdos uosto verslininkai jį vertina skirtingai.
“Lietuvos žinios” rašo, kad dalis Lietuvos verslininkų laikosi nuomonės, jog pasirašytos šalių ekonominio bendradarbiavimo sutartys Lietuvos transporto įmonėms įtakos turės, nes Baltarusijos užsienio prekyba augs, kiti svarsto, kad tų sutarčių naudą, jeigu jos būtų vykdomos, labiau justų Ukrainos uostai nei Lietuva.
Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika teigė, kad šiais metais baltarusiškų krovinių eksportas į Venesuelą yra šiek tiek sumažėjęs, ypač ratinės technikos.
“Buvo išsiųstos tik kelios nedidelės sunkvežimių ir autobusų partijos. Manau, kad tam įtakos turi sumažėjęs pardavimas Venesueloje, nes ten pastatytos traktorių ir sunkvežimių surinkimo gamyklos. Komplektuojamosios dalys šioms gamykloms yra pristatomos konteineriuose”, – sakė jis.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (“Klasco”) atstovas Mečislovas Vitkauskas teigė, kad Baltarusijos krovinių apyvarta atsigavo. Pasak jo, pirmąjį šių metų ketvirtį baltarusiškų kalio trąšų krova buvo sumažėjusi dėl to, kad pardavėjai nebuvo pasirašę sutarčių su Kinija, tačiau balandį trąšų krova pajudėjo.
Klaipėdos uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas sako, kad Baltarusijos krovinių svyravimai nestebina.
“Jau pernai numatėme, jog Baltarusijos importas mažės dėl ekonomikos krizės šioje šalyje, o strateginių prekių eksportas – naftos produktų ir kalio trąšų – bus stabilus arba didės. Todėl šiemet uoste laukiame tokio pat masto Baltarusijos krovinių kaip ir pernai -10-11 mln. tonų”, – prognozavo A.Drungilas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Birželio 25-27 d., Maskvoje viešėjęs Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir asociacijos vyr. specialistas ryšiams su Rytų Europos šalimis Valdas Kazlauskas susitiko su atsakingais Rusijos institucijų pareigūnais, Rusijos vežėjų asociacijos ASMAP atstovais bei Lietuvos vežėjus ginančiais teisininkais.
Susitikimų metu derinta detalesnė gabenimo rūšies nustatymo tvarka ir reikalingi krovinį lydintys dokumentai.
Teisinių paslaugų firmos „Eurazijos transporto operatorių susivienijimas“ direktorius Aleksandras Žigulinas rekomendavo gabenimuose ir kylančiuose ginčuose naudoti pakrovimo lapą, kurį išduoda eksporto-importo terminalo atstovai Lietuvoje. Tokiu būdu net ir teisme kyla mažiau abejonių dėl dvišalės krovinio gabenimo rūšies nustatymo.
Tokį dokumentą vežėjas turėtų gauti iš terminalo ar siuntėjo sandėlio ir vežtis kartu su kitais krovinį lydinčiais dokumentais.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-02
Seimas šeštadienį vieningai priėmė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama sudaryti efektyvesnes krovinių vežimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais sąlygas.
Pasak Seimo, įsigaliojus įstatymui bus mažinamas krovinių vežimų skaičius, vienu metu vežant tą patį krovinių kiekį, taupomi degalai, mažinamas išmetamo į aplinką anglies dvideginio kiekis, skatinamas vežimo įmonių konkurencingumas, mažinamos transporto priemonių eksploatacinės išlaidos.
Priimtomis pataisomis leista sunkiasvorėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė iki 48 tonų, važiuoti valstybinės ir vietinės reikšmės keliais, sumokant nustatytą metų mokestį. Jis iš dalies turi kompensuoti neigiamą poveikį keliui (jo dangai).
Transporto priemonės (jų junginiai), kurių bendroji masė viršija maksimalią leidžiamą, galės važiuoti tik su kelio savininku suderintais maršrutais arba kelio savininko nustatytais keliais bei kelio savininko nustatytomis sąlygomis. Įstatyme taip pat patikslinti vienkartiniai ribiniai tarifai už kiekvieną viršytą toną.
Įstatymas įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kelių ir geležinkelių statybos bendrovė „Panevėžio keliai“ pradėjo vykdyti svarbų „Via Baltica“ magistralės ruožo rekonstrukcijos projektą.
Projektas apima valstybinės reikšmės magistralinio kelio A10 Panevėžys‒Pasvalys‒Ryga ruožą nuo 47,80 iki 60,90 kilometro: rekonstruojamas 13,1 kilometro ruožas Pasvalio rajono teritorijoje, nuo Raubonių gyvenvietės prieigų iki Saločių gyvenvietės pabaigos. Darbus planuojama baigti 2013 metų sausį.
„Pagrindinė šio magistralės ruožo problema ‒ dėl susidariusių iki 5 cm gylio provėžų deformuota kelio danga, kas kelia pavojų eismo saugumui. Ypač pavojinga važiuoti lyjant“, ‒ sakė „Panevėžio keliai“ Panevėžio filialo direktoriaus pavaduotojas statybai Saulius Stravinkas. Šis magistralinio kelio ruožas ypač prastos būklės dėl itin didelio sunkiojo transporto srauto.
Rekonstruojamame ruože darbai jau pradėti: vykdomi žemės darbai, fezuojamas susidėvėjęs asfalto sluoksnis, rengiamasi pralaidų rekonstrukcijai.
Vykdant rekonstrukciją visame trylikos kilometrų ruože bus sustiprinta kelio dangos konstrukcija, rekonstruota 12 vandens pralaidų, įrengiant naujas metalines gofruotas pralaidas, įrengtos sankryžos ir nuovažos, įrengta 12 autobusų sustojimo aikštelių, kelio 54,785 ir 59,725 kilometruose pastatyti autopavilijonai, sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė kelio 54,25 kilometre, įrengta 2,366 kilometro pėsčiųjų ir dviračių takų. Projekte taip pat nematyta lietaus vandens ir drenažo inžinerinių tinklų rekonstrukcija ir 10 kV elektros tinklų rekonstravimas.
Projekto vykdymo metu šiame magistralės ruože bus įrengta 9 metrų pločio kelio danga: važiuojamoji dalis, susidedanti iš dviejų priešpriešinio eismo juostų po 3,5 m, dvi 1 m pločio saugos juostos, pusantro metro pločio kelkraščiai. Įvertinus didelį kelio apkrovimą, bus rengiama trisluoksnė asfalto danga, susidedanti iš 10 cm storio asfalto pagrindo ir dvisluoksnės (8 ir 4 cm storio) asfalto dangos. Atskiruose ruožuose dėvėjimosi paviršius bus šiurkštinamas.
Į rekonstruojamą kelią įsijungia 3 rajoninės reikšmės keliai ir šalia esnatys privažiavimai prie gyvenamųjų teritorijų bei smulkūs vietiniai keliai. Iš viso bus rekonstruojama 51 nuovaža. Trasoje yra 5 individualios sankryžos, jos suprojektuotos pagal saugaus eismo reikalavimus, su iškiliomis saugumo salelėmis pėstiesiems važiuojamoje dalyje, apšvietimu, horizintaliuoju ženklinimu bei lanksčiais plastikiniai stulpeliais.
Suderinus su Pasvalio rajono savivaldybe, naikinamos dvi autobusų sustojimo aikštelės 50,04 kilometre kairėje ir 50,13 kilometre dešinėje, keleivius nukreipiant į naujas autobusų stoteles Žilpamūšio sankryžoje, kelio 50,91 kilometre.
Keturšalė sankryža ties Saločiais bus rekonstruojama įvertinus eismo saugos reikalavimus: po rekonstrukcijos greitis sankryžoje bus ribojamas iki 70 kilometrų per valandą, sankryžos plotas sumažintas atsisakant greitėjimo ir lėtėjimo juostų, sumažinant saugumo salelių plotą, šalutiniuose keliuose įrengiant iškilius asfaltbetonio kalnelius. Saločių sankryžos apšvietimui numatyta naudoti vėjo ir saulės energiją. Šie savaime atsinaujinantys gamtos rezursai jau kelis metus Lietuvoje naudojami sankryžoms apšviesti, kas įgalina taupyti bei sumažina kelius eksploatuojančių organizacijų priklausomybę nuo elektros energijos tiekėjų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Birželio 28 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ administraciniame pastate vyko Rytų-Vakarų transporto koridoriaus (East–West Transport Corridor – EWTC) asociacijos posėdis. Jo metu aptarta asociacijos veikla, svarstyti ateities planai bei uždaviniai, struktūros vystymo klausimai, priimta naujų narių.
Prieš dvejus metus įkurta asociacija šiuo metu vienija daugiau nei 2000 verslo kompanijų iš 12 Europos ir Azijos valstybių (Baltarusijos, Belgijos, Danijos, Kazachstano, Kinijos, Lietuvos, Mongolijos, Prancūzijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos). Šiandien asociacijos nariais tapo Baltarusijos tarptautinių ekspeditorių asociacija (BAIF), Mariboro (Slovėnija) universitetas, Švedijos kompanija „NetPort.Karlshamn“, Šiaulių miesto savivaldybė bei Šiaulių oro uostas.
Renginio metu taip pat svarstyti bendradarbiavimo tarp EWTC asociacijos ir JAV Teisingumo departamento Tarptautinės kriminalinių tyrimų mokymo pagalbos programos (International Criminal Investigative Training Assistance Program, ICITAP) klausimai. Bendradarbiauti šalys pradėjo dar pernai, kai vykdant bandomąjį prekių gabenimą konteinerinio traukinio „Vikingas“ maršrutu iš Turkijos į Lietuvą, buvo išbandyti elektroninių plombų modeliai ir elektroninis deklaravimas.
Rytų–Vakarų transporto koridorius jungia pietinės Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos transporto centrus su Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Azijos transporto sistemomis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjo ir EWTC asociacijos prezidento Algirdo Šakalio teigimu, asociacija siekia stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių transporto rūšių, logistikos kompanijų, intermodalinių operatorių, krovinių ekspeditorių ir klientų, mokslo įstaigų bei šalių vyriausybių. „Bendradarbiaudami formuojame konkurencingą tarptautinę transporto ir logistikos grandinę, plėtojame mažiau aplinką teršiantį transportą bei siekiame, kad „Rytų-Vakarų“ koridorius išsiskirtų kaip „žaliasis“ transporto koridorius“, – sakė A. Šakalys.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos nuomone, asociacijos veikla suteikia teigiamą postūmį intermodalumo skatinimui. „Reguliarumas, infrastruktūra, inovacijos, informacinės technologijos, bendradarbiavimas su susijusiomis institucijomis, tinkama vadyba – visas šis kompleksas suteikia galimybę ne tik rūpintis ekologija bei tausoti gamtą, bet ir leidžia optimizuoti laiko bei finansinius resursus tiek mūsų partneriams ir klientams, tiek mums patiems“, – teigė S. Dailydka.
Asociacijos veiklą aktyviai remia Kinijos transporto ir logistikos asociacijos, siekiančios plėtoti sausumos transportą tarp Azijos ir Europos.
Kitą EWTC asociacijos posėdį numatyta surengti dar šių metų rudenį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Trečiadienį posėdyje Ministrų Kabinetas pritarė naujo tilto per Nemuną tarp Panemunės ir Sovetsko statyboms, praneša Ministro Pirmininko tarnyba.
Vyriausybė kreipsis į prezidentę su prašymu pateikti Seimui ratifikuoti LR Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 2011 metų spalio 4 d. pasirašytą susitarimą dėl tilto per Nemuną tarp Panemunės ir Sovetsko bei jo prieigų statybos.
Tiltą per Nemuną planuojama statyti greta dabartinio Karalienės Luizos tilto, kuris priklauso Rusijai. Tikimasi, kad naujai pastatytas tiltas padidins pralaidumą tarp Lietuvos ir RF Karaliaučiaus srities, pagerins kaimynių šalių gyventojų susisiekimą bei paskatins aktyvesnę verslo ryšių plėtrą.
Lietuva Europos Komisijai jau pateikė paraišką dėl Europos Sąjungos paramos tilto per Nemuną prieigų statybai, kuri gali siekti iki 10 mln. eurų (34,5 mln. litų). Rusijos pusėje kelias iki tilto jau nutiestas ir ruošiamasi paties tilto statyboms.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. liepos 2 d. nuo 7:30 val. iki 08:00 val. dėl programinės įrangos keitimo darbų neveiks MCC ir GMS moduliai bei tranzito sistemos verslininko portalas (https://trader.cust.lt ). Nurodytu laikotarpiu bus diegiami pakeitimai, susiję su Kroatijos prisijungimu prie Bendrojo tranzito konvencijos ir NCTS sistemos nuo 2012 m. liepos 1 d.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-27
„Volvo Trucks“ sukūrė degalus taupančią sistemą „I–See“. Jos veikimas pagrįstas transporto priemonės sukuriamos kinetinės energijos įkalnėse ir nuokalnėse panaudojimu. Įdiegus šią sistemą, transporto įmonės degalų sąnaudas gali sumažinti iki 5 proc.
„I-See“ sistema yra sujungta su transmisijos giroskopu ir skaitmeniniu būdu surenka informaciją apie kelio reljefą. Sistemos patikimumą didina tai, jog ji nėra priklausoma nuo žemėlapiuose pateikiamų duomenų, o visada remiasi pačia naujausia kelių reljefo informacija. „I-See“ atmintyje saugoma maždaug 4.000 kalvotų vietovių arba apie 5.000 km kelio duomenų.
„Sistema „I-See“, sujungta su sunkvežimio nuolatinio važiavimo greičio palaikymo sistema, įkalnėse ir nuokalnėse perima pavarų perjungimo, droselinės sklendės ir stabdžių valdymą bei užtikrina, kad visi šie įrenginiai užtikrintų efektyvų degalų panaudojimą. „I-See“ pasirūpina, kad sunkvežimio variklis kuo daugiau laiko veiktų laisvąja eiga, todėl kai kuriuose kelio ruožuose jis visiškai nenaudoja degalų“, – paaiškina „Volvo Trucks“ gaminių vadovas Hayder Wokil.
Didžiausias poveikis – kalvotose vietovėse
Tam, kad kinetinė energija būtų kuo efektyviau išnaudota, „I-See“ sistema atlieka šešias skirtingas operacijas. Pavyzdžiui, „I-See“ padidina sunkvežimio greitį prieš įkalnes, leidžia jam kuo ilgiau važiuoti aukščiausia pavara ir nuokalnėse įjungia laisvosios eigos režimą, panaudojant transporto priemonės svorį kaip varomąją jėgą.
„I-See“ geriausiai veikia ten, kur kelio reljefas yra kalvotas. Vidutinio ilgio ir statumo nuokalnėse „I-See“ užtikrina, kad ilgus kelio ruožus sunkvežimis įveiktų laisvąja eiga, nenaudodamas variklio“, – sako Anders Eriksson, „I-See“ sistemos projektavimo atsakingasis asmuo.
Kiti svarbūs veiksniai yra oro pasipriešinimas ir sunkvežimio svoris. Taigi, sistema privalo stebėti ir apdoroti labai daug informacijos. Daugeliui „I-See“ išbandžiusių vairuotojų šios sistemos važiavimo valdymo stilius pasirodys pažįstamas.
„I-See“ mėgdžioja gerų vairuotojų vairavimo stilių, kurie stengiasi išnaudoti sunkvežimio kinetinę energiją, laiku padidina greitį ir pavaras perjungia tik tada, kai to tikrai reikia, – sako H. Wokil. – Tačiau, priešingai nei vairuotojas, „I-See“ niekada nepavargsta – ji yra tarsi autopilotas.“
A. Eriksson taip pat pastebi, kad ši sistema taupo ne vien degalus. „Pavyzdžiui, įdiegus „I-See“ ne taip greitai susidėvi stabdžiai ir padangos – o tai dar labiau padeda saugoti aplinką“, – sako jis.
„I-See“ bus siūloma nuo 2013 m.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Susisiekimo ministerija steigia Transporto mokslo ir informacinių technologijų tarybą, kurioje dalyvausiantys Lietuvos mokslininkai padės ministerijai priimti strateginius sprendimus valstybės politikos formavimo, transporto ir informacinės visuomenės plėtros srityse.
Akademinės bendruomenės pagalba bus naudojamasi siekiant geriausių rezultatų, kuriant šiuolaikišką, subalansuotą, saugią, aplinkai draugišką susisiekimo sistemą ir modernią informacinę visuomenę.
„Norime pasitelkti į pagalbą akademinę bendruomenę – geriausius savo sričių ekspertus, dirbančius transporto ir informacinių technologijų srityse ir galinčius išsakyti savo nuomonę įvairiais strateginiais klausimais. Lietuvos mokslininkai ir dabar dalyvauja įvairiose mūsų darbo grupėse, rengia studijas, dalinasi informacija, tačiau Tarybos sudarymas labiau sustiprins mūsų ryšius, užtikrins nuolatinį dialogą su Lietuvos mokslininkais“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Aukštos kompetencijos savo sričių ekspertus ir potencialius kandidatus į Transporto mokslo ir informacinių technologijų tarybą Susisiekimo ministerijai rekomendavo Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba, asocijuotos mokslininkų organizacijos, kitos institucijos. Ministras pakvietė 22 skirtingų sričių mokslininkus, ekspertus prisijungti prie Tarybos veiklos ir kartu bendradarbiauti šalies labui.
Trečiadienį Susisiekimo ministerijoje įvyks steigiamasis Tarybos posėdis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiandien, birželio 26 d., Vilniuje vyksta AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotas forumas „Logistikos centrų reikšmė transporto sistemos efektyvumui. Vilniaus viešojo logistikos centro pristatymas“. Renginio tikslas – pristatyti naujausią ir aktualiausią informaciją apie Vilniaus viešojo logistikos centro (Vilniaus VLC) projektą, VšĮ ,,Vilniaus logistikos parkas“ veiklą, šios įstaigos siūlomas galimybes investuotojams, suprojektuoto intermodalinio terminalo charakteristikas, pajėgumus, paslaugas bei privalumus.
„Logistikos centrų steigimas yra ypatingai svarbus šalies ekonomikos plėtrai ir transporto sektoriaus vystymuisi, – sveikindamas forumo dalyvius sakė Ministro Pirmininko patarėjas Algirdas Šakalys. – Tikimės bendradarbiavimo su Europos Sąjungos bei kitų valstybių verslo atstovais bei manome, kad logistikos centrai Lietuvoje bus efektyvūs prekybos ryšių tarp Europos ir Azijos aptarnavimo mazgai“.
Kreipdamasis į forumo dalyvius Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras Arūnas Štaras pabrėžė, kad logistika yra ir bus viena svarbiausių transporto sistemos sudedamųjų dalių. „Logistikos dėka galime sukurti pagrindą plėtotis greitam, saugiam ir aplinką saugančiam krovinių vežimui, o šis renginys parodo, kad logistikos centrai bei jų plėtra Baltijos šalių regione turi didelį potencialą“, – teigė A. Štaras. Viceministras taip pat sakė galintis drąsiai konstatuoti, kad 2013 m. bus pradėti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių logistikos centrų statybos darbai.
„Intermodaliniai pervežimai mūsų bendrovei pastaraisiais metais yra pagrindinė plėtros kryptis, – tvirtino AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. – Viešųjų logistikos centrų steigimas yra vienas iš ambicingiausių Lietuvos transporto sistemos projektų ir jis tampa realybe – kitąmet pradėsime Vilniaus viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo ir kitos susijusios infrastruktūros rangos darbus“. S. Dailydka pažymėjo ir tai, kad terminalas turėtų pradėti veikti jau 2014 metais.
Vykstančio forumo dalyvius, investuotojus, verslo atstovus, nekilnojamojo turto plėtotojus, kolegas ir partnerius iš Lietuvos bei užsienio, įgyvendinančius ar dalyvaujančius analogiškuose projektuose, tikimasi sudominti Vilniaus VLC bei Lietuvos transporto sistemos teikiamais privalumais ir nauda, supažindinti viešąją erdvę su Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis remiamu projektu. Bus siekiama pasidalinti praktine patirtimi logistinių projektų srityje su Lietuvos ir užsienio kolegomis, nustatyti šiandieninius ir būsimus verslo poreikius bei tolimesnes projekto plėtros kryptis. Taip pat kartu su valdymo institucijomis aptarti Vilniaus VLC perspektyvas bei bendrų veiksmų galimybes, užtikrinsiančias projekto sėkmę.
Steigiamas Vilniaus VLC atneš neįkainojamą naudą regionui, paskatins miesto infrastruktūros bei smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, sukurs daug naujų darbo vietų, pagerins verslo sąlygas regione. Tai bus naudinga ne tik partneriams ir investuotojams, bet ir visai Lietuvos transporto sistemai, kadangi bus skatinama krovinius vežti geležinkeliais. Projektas prisidės ir prie Europos ,,žaliųjų koridorių“ koncepcijos įgyvendinimo, nes didesnę krovinių vežimų dalį sudarys būtent intermodaliniai vežimai geležinkelių transportu tarptautiniais koridoriais.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|