Lietuvos verslininkai vis dažniau atsisuka į Rytus, kuriuose – ir Kazachstanas, kuris neslepia ambicijų tapti tranzito šalimi tarp Rytų ir Vakarų.
Į šią šalį, o vėliau ir į Kiniją, iš Vakarų keliauja mašinų detalės, buitinė technika, kitos brangios prekės. Šalies viduje sparčiai statomi logistikos centrai, tiesiamos naujos geležinkelių linijos, keliai.
Kelerius metus Kazachstano ekonomika augo sparčiausiai pasaulyje, tad šalis vilioja investuotojus. Per sostinėje Astanoje vykusį ekonomikos forumą prezidentas Nursultanas Nazarbajevas nepraleido progos pasigirti Kazachstano pasiekimais, suvaldant finansų krizę, ir sparčiai augančiomis užsienio investicijomis, kurių per pora dešimtmečių pritraukta apie 150 mlrd. dolerių.
Tarp ateities planų – šalies infrastruktūros gerinimas. Rytuose ir Vakaruose ketinama įkurti logistikos centrų, kurie leistų didinti tranzitinių krovinių kiekį. Iki 2016-ųjų numatyta baigti automobilių magistralę, sujungsiančią Kiniją su Vakarų Europa.
Plečiamos geležinkelių linijos, leisiančios krovinius iš Europos į Kiniją per Kazachstaną pristatyti per dvi savaites. Kazachstanas planuoja iki 2020-ųjų krovinių tranzitą per šalį išauginti iki 50 mln. tonų per metus. Kazachų planuose svarbią vietą užima ir Lietuva.
„Bet kokia galimybė susisiekti su kitomis šalimis, naudojant kad ir Klaipėdos uostą, labai įdomi Kazachstanui. Todėl, kai Kazachstanas per savo teritoriją leis gabenti krovinius, jis visada nurodys, per kokius uostus ar šalis bus tolimesnis judėjimas. Tai labai svarbu mūsų logistikai“, – sakė Kazachstano ekonomikos ministras Bachtdžanas Abdirovičius.
Klaipėdos uosto vadovo teigimu, iš Kazachstano per uostą 2007–2008 metais būdavo pergabenama apie 700 tūkst. tonų krovinių. Vėliau šis skaičius sumenko beveik tris kartus, nes kroviniai nukeliavo į Rygą. Bet dabar prekių srautas vėl auga.
„Kazachstaną krovinių siuntimo srityje būtina vertinti kaip turintį labai svarbų vaidmenį. Tai – didelė ekonomika, didelis vartotojų skaičius, didžiuliai gamtiniai ištekliai, kuriuos jis nori eksportuoti. Na ir, kas svarbiausia, – stipriai auganti ekonomika. Šis potencialas visų pastangomis yra puikiai išnaudojamas“, – pagiriamųjų žodžių Kazachstanui negailėjo Klaipėdos jūrų uosto vadovas Eugenijus Gentvilas.
Lapkritį pirmą kartą Lietuvą iš Kazachstano pasiekė konteinerinis traukinys „Saulė“, prikrautas Vakarų rinkai skirtų kompiuterių. Sausį traukinys išvyko atgal į Rytus su automobilių detalėmis.
Lietuvos vežėjai sako, kad traukinys nėra didelis konkurentas. Kasmet į Kazachstaną vežėjai atlieka iki 10 tūkst. reisų. Dažniausiai vežamos brangios ir lengvos prekės – buitinė technika, avalynė.
„Geležinkeliams būdingi tam tikri trukdžiai. Sakyčiau, jie nėra labai operatyviai ir greitai pristatantys krovinius. Juk dažnai klientas nori, kad krovinys būtų lydimas žmogaus ir čia kelių transportas, be abejo, turi savo privalumų“, – aiškino asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Tikimasi, kad šaudyklinis traukinys taps reguliarus, nes iki jo krovinių judėjimas labiau vyko iš Rytų į Vakarus.
Kitą savaitę „Lietuvos geležinkelių“ atstovai vyksta į Šanchajų. Čia bus aptartos ir traukinio „Saulė“ ateities perspektyvos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketina su į Minską atvykstančiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti galimybę Baltarusijos užsienio prekybos krovinių srautus perorientuoti iš Baltijos šalių į Rusijos uostus.
Apie tai žiniasklaidos atstovams pranešė A.Lukašenkos padėjėjas Valentinas Rybakovas.
“Dabar didžioji Baltarusijos užsienio prekybos krovinių srauto dalis – naftos produktai, mineralinės trąšos, chemijos pramonės produkcija – tenka Baltijos valstybių uostams. Svarstoma reali perspektyva diversifikuoti Baltarusijos krovinių srautus”, – sakė V.Rybakovas.
“Valstybių vadovų susitikime numatyta atskiru klausimu aptarti Baltarusijos krovinių tranzito per Rusijos uostus tarifų sureguliavimą”, – pridūrė A.Lukašenkos padėjėjas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Birželio 4-7 dienomis AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais vykdys prevencinę akciją geležinkelio pervažose. Jos metu vairuotojai ir pėstieji bus skatinami laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų kertant geležinkelio pervažas bei įspėjami apie gresiančius pavojus nesilaikant saugaus elgesio reikalavimų.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengė informacinį bukletą, priminsiantį pagrindinius saugaus elgesio pervažose principus. Jis bei atšvaitai ir kepuraitės akcijos metu bus dalinami pavojingose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių geležinkelio pervažose.
Saugaus elgesio pervažose klausimas aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Šiais metais birželio 7-oji paskelbta Tarptautine saugaus elgesio pervažose diena (angl. The International Level Crossing Awareness Day (ILCAD)). Akcijos šūkis: „Elkis saugiai geležinkelio pervažose!“ Projekte dalyvauja 42 šalys (visos Europos Sąjungos valstybės, Izraelis, Australija, Naujoji Zelandija, Indija, Pietų Afrikos Respublika, Marokas, Turkija ir kt.).
Geležinkelio pervažos vis dar lieka pavojinga vieta, kur sužalojami ar žūva žmonės. Kiekvienais metais Europos Sąjungos šalyse dėl eismo įvykių jose miršta keli šimtai žmonių. Lietuvoje praėjusiais metais geležinkelio pervažose žuvo 6 žmonės. Šiais – 1 žmogus. Dauguma eismo įvykių jose įvyksta dėl to, kad nepaisoma kelio ženklų, šviesoforo ar garsinės signalizacijos.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ daug dėmesio skiria geležinkelių transporto eismo įvykių prevencijai, žmonių gyvybių ir sveikatos išsaugojimui. Tam pasitelkiamos techninės ir edukacinės priemonės. Šalia pavojingų pervažų pastatyti specialūs informaciniai stendai, įspėjantys pėsčiuosius ir vairuotojus apie pervažos kirtimo pavojus. 29 pervažos stebimos vaizdo kameromis. Geležinkelių muziejuje moksleiviams nuolat vedamos saugaus elgesio geležinkelyje pamokėlės.
Pažymėtina, kad visi eismo įvykiai geležinkelio pervažose kyla dėl vairuotojų ir pėsčiųjų, pažeidusių Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kaltės. Dažnai pamirštama svarbiausia saugaus eismo pervažose taisyklė – traukinys turi pirmumo teisę kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų atžvilgiu.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ ragina visus vairuotojus ir pėsčiuosius būti dėmesingus ir laikytis saugaus elgesio reikalavimų.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
„Lietuvos Geležinkeliai“ kalba apie galimybę iš Lietuvos į Maskvos regioną vykdyti kontreilerinius pervežimus, tai yra ant vagono platformos pakrauti puspriekabę su vilkiku ar be jo. Ar Lietuvoje yra galimybių vykdyti kontreilerinius pervežimus?
Dirbantys rytų rinkoje puikiai žino, kokia ji yra nenuspėjama: jei vienu metu muitinėje eilių nėra, tai po kelių valandų galima įstrigti kelioms dienoms, jei vieną dieną sienos kirtimui užtenka vienų dokumentų, tai po poros dienų muitininkai gali jau reikalauti visai kitokių. „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiaudami su kolegomis iš Rusijos ir Lietuvos suinteresuotomis organizacijomis planuoja alternatyvų krovinių gabenimą į Rusiją.
Svarbu turėti galimybę vežti tokius krovinius, tai yra įsigyti specialias geležinkelio platformas, kurių Lietuvoje nėra daug. „Lietuvos geležinkelių” Viešųjų logistikos centrų sektoriaus viršininkas Mindaugas Butnorius sakė: „Kol kas pagrindinės problemos, stabdančios šį projektą, kad nėra tinkamos technologijos. Europoje kol kas naudojamos specialios pažemintos geležinkelio platformas, kur su kranu paima puspriekabes ir važiuoja, o čia tokių nelabai yra, todėl tokie pervežimai nelabai vykdomi. Ukrainoje platformų yra bent 100, tačiau iš principo, nelabai jos tinkamos. Tai čia pagrindinė problema,“ – pasakojo M. Butnorius.
Lietuvoje kol kas kontreilerinius pervežimus buvo galima atlikti tik naudojantis traukiniu „Vikingas“. Vežant krovinius kontreileriuose į kainą įskaičiuotas geležinkelio tarifas, geležinkelio išlaidos, susijusių su muitinės procedūromis, padengimo mokestis, krovinių deklaravimo mokestis, kontreilerio aptarnavimas Klaipėdos uoste, kontreilerių vairuotojų vežimas ir keleivinių vagonų, skirtų vairuotojams vežti, rida. Vienos transporto priemonės pervežimas maršrutu Odesa – Klaipėda kainavo 455 JAV dolerius, tačiau šie pervežimai finansiškai nepasiteisino. „Kartu turi važiuoti vilkiko vairuotojas, kuriam mokamas atlyginimas, „Vikingas“ taip pat naudojamas, o tai kainuoja… Manoma, kad tokiu pervežimu bus sutaupoma kuro, tačiau be valstybės subsidijų tai nepasiteisina,“ – dėstė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
„Linavos“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius kalbėdamas apie naująjį sumanymą įžvelgė nemažai pliusų. „Mano nuomone, kontreilerinis krovinių gabenimas padėtų išspręsti ne vieną šiuo metu kylančią problemą kaip leidimų traktavimas, eilės pasienyje, darbo poilsio rėžimas.“
Pašnekovas taip pat pripažįsta, kad kol kas šis projektas yra pradinėje stadijoje ir norint, kad jis virstų realybe reikia nuveikti nemažų darbų. Ar šį projektą pavyks įgyvendinti, priklausys nuo kainos. „Jei pavyks susitarti, kontreileriniai pervežimai gali prasidėti ir po metų, ir po 10, o gali ir visai nebūti. Kalbant apie kryptis, tai būtų Maskva. Vaidotuose galėtų būti įrengtas terminalas.“
Nors toks pervežimo būdas turi daug pranašumų, jei lygintume jį su tradiciniu krovinių vežimu vilkikais, kol kas nei Rusija, nei kaimynystėje esančios Europos sąjungos šalys nėra jam pasiruošę. Anot M. Butnoriaus, vienintelė valstybė, kurioje kontreilerinis pervežimas pasiteisino – Austrija. „Čia valstybė dotuoja tokią paslaugą. „Prie sienos užvažiuoja, pervažiuoja ant platformų šalį ir toliau vėl važiuoja“– sakė N. Butnorius.
Rusija
Patys rusai sieja nemažai vilčių su kontreileriniu krovinių gabenimu, siekdami padidinti ir pagerinti krovinių pervežimų apimtis. Kalbama apie tokių pervežimų pliusus kaip greitesnis krovinio pristatymas, mažiau galimybių jį pažeisti, mažėja aplinkos tarša, tačiau norint pradėti realiai naudoti tokius traukinius, reikia pirmiausiai paruošti infrastruktūrą, numatyti tarifus.
Vyresnysis Rusijos geležinkelių „RŽD“ prezidentas Valentinas Gapanovičius yra pranešęs, kad atlikus apklausas yra nustatyta Rusijoje reikalinga struktūra ir rinkos apimtys.
Geležinkeliais galėtų būti gabenamos masinio naudojimo prekės ir pramonės gaminiai. Skaičiuojama, kad per metus Rusijoje ir į kitas valstybes būtų galima pervežti 40 mln. t. krovinių, o tai būtų apie 2 mln. transporto priemonių.
Praėjusiais metais Rusijos geležinkeliai jau susidūrė su tokia krovinių gabenimo sistema. Jie naudodami suomių platformas vežė krovinius maršrutu Maskva – Sankt-Peterburgas – Helsinkis.
Po šių pervežimų rusai susipažino su tokių platformų eksploatacija, sukūrė techninio aptarnavimo bazę ir netgi pradėjo patys gamintis tokias platformas.
Viena iš esminių kliūčių naujiems pervežimams yra teisinės bazės neapibrėžtumas, kurioje net nėra numatytas toks pervežimo būdas.
Rusų ekspeditoriai ir geležinkelio atstovai siekia, kad būtų sukurta konteinerinių ir kontreilerinių pervežimų plėtros programa, kuri galėtų būti dalis visos transporto sistemos modernizacijos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-02
Paskutinė praėjusio mėnesio dieną buvo minimas pakankamai svarbus įvykis transporto pasaulyje. 1870 m. gegužės 31 d. Belgų chemikas Edvardas de Smedtas užpatentavo asfaltą. Tuo metu tai buvo pavadinta „prancūziškasis asfaltinis tratuaras“.
Asfaltas žmonijai buvo žinomas ir anksčiau. Jau VII–V a. pr. m. e. asfaltbetonio kelių danga naudota Babilone, tačiau vėliau iki XIX a. vidurio nebenaudota. Tuomet ir technologijų iš esmės nebuvo. Tiesiog tai buvo ištekliai, kurie buvo randami ir naudojami būtent keliams tiesti. Gamtinis asfaltas gana retas, jis susidaro iš negiliai esančios naftos išgaravus lengvosioms frakcijoms.
Koks svarbus asfaltas yra šiomis dienomis turbūt net nereikia ir kalbėti. Pirmoji asfaltuota gatvė buvo nutiesta tais pačiais 1870 m. Niuarko mieste, Niu Džersio valstijoje. Tačiau tai nebuvo dabartinis asfalto atitikmuo, o tiksliau tai buvo tikrasis asfaltas, kuris yra kitoks, nei dabar naudojamas.
1900 m. buvo pradėtas naudoti asfaltas maišytas su skalda ir smėliu, kuris ir yra iš esmės dabar naudojamo asfalto pradininkas. Jį reiktų vadinti asfaltbetoniu.
Asfaltbetonio mišinį paprastai sudaro 3,5-9 % bitumo, skalda, atsijos, smėlis, mineraliniai milteliai.
Populiarėjant automobiliams 1907 m. buvo pradėta išgauti asfaltą pramoniniu būdu. Anksčiau buvo naudojamas tik natūralus asfaltas randamas gamtoje.
Antrasis pasaulinis karas stipriai prisidėjo prie asfalto tobulėjimo. Sunkiai karinei technikai, o ypač lėktuvams reikėjo tvirtos ir patikimos kelio dangos. Karo metais asfaltbetonio gamybos ir tiesimo technologijos padarė didžiulį šuolį.
8 praėjusio amžiaus dešimtmetyje, dėl išteklių trūkumo buvo pradėta sena asfaltą naudoti pakartotinai. Šiomis dienomis asfaltas yra populiariausia perdirbama medžiaga pasaulyje. Apie 100 mln. tonų seno asfalto kasmet yra panaudojama naujiems keliams tiesti.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Jau ketvirtus metus iš eilės, nuo 2009-ųjų, Lietuva išlieka garbingame Baltajame laivybos sąraše. Tai patvirtinta gegužės 7–11 d. Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo valstybės uosto kontrolės komiteto sesijoje.
Į šį sąrašą taip pat pateko ir Latvija. Iš viso Baltajame sąraše yra 42 valstybės, Pilkajame – 20 ir Juodajame – 17 valstybių.
Tai, kad Lietuva pateko į Baltąjį sąrašą, reiškia, kad šalyje laivybos valdymo lygis yra geras, o visi laivai, plaukiojantys su jos vėliava, bus tikrinami rečiausiai.
Valstybių vėliavų baltieji, pilkieji ir juodieji sąrašai tvirtinami kasmet. Patekimas į tam tikrą sąrašą apskaičiuojamas pagal sudėtingą formulę. Vienas iš pagrindinių rodiklių – su šalies vėliava plaukiojančių laivų sulaikymo atvejai per pastaruosius trejus metus.
Laivų sulaikymams įtakos turi ir laivybos kontrolės šalyje politika. Lietuvos saugios laivybos administracija tikrina ir užsienio laivus, atplaukiančius į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir kontroliuoja, ar Lietuvos laivuose laikomasi tarptautinių reikalavimų, jūrininkų gyvenimo ir darbo juose sąlygų standartų.
Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo šalys yra įsipareigojusios per metus patikrinti ne mažiau kaip 25 proc. į šalies uostus įplaukiančių laivų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Gegužės 28 d. Stokholme surengtose Lietuvos ir Švedijos politinėse konsultacijose aptartos šalių bendradarbiavimo galimybės transporto srityje, ypač Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir Rytų partnerystės politikos srityse.
Lietuvai rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, konsultacijos surengtos Lietuvos ambasados Švedijoje iniciatyva. Renginyje dalyvavo Lietuvos Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijų, Švedijos ministro pirmininko biuro bei Verslo, energetikos ir komunikacijų ministerijos atstovai.
Susisiekimo ministerijos Transporto politikos departamento direktorius Arenijus Jackus pristatė Lietuvos–Švedijos Transporto konsultacijų programą, Rytų–Vakarų transporto koridoriaus perspektyvas bei abiejų šalių jūrų uostų bendradarbiavimo klausimus.
Susitikime Švedijai pasiūlyta pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą dėl Rytų ir Vakarų transporto koridoriaus plėtros. Juo siekiama sujungti Azijos ir Europos rinkas alternatyviais sausumos transporto maršrutais. Taip pat buvo pristatyta iniciatyva dėl papildomos keltų linijos tarp Lietuvos ir Švedijos.
Kitas dvišales transporto konsultacijas numatoma surengti Lietuvoje šių metų pabaigoje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
11:00 valandą prezidentas Algimantas Kondrusevičius pranešė, kad iki kvorumo trūksta apie 100 narių. Registracija pratęsta iki 11:30.
Užsiregistravo tik 293 nariai. Kvorumui reikėjo 332.
Prezidentas pirmasis stojo prie tribūnos. A. Kondrusevičiaus daugiausiai akcentavo, kad reiktų nustoti politikuoti ir pradėti konstruktyviai dirbti, nebetrukdyti vieni kitiems. Pasidžiaugta, kad situacija transporto sektoriuje gerėja. Prezidentas pabrėžė, kad asociacija dirba pelningai ir šiuo metu jokių išnykimo grėsmių tikrai nėra.
Pristatyti 2011 m. transporto įmonių rezultatai.
Kongrese dalyvavo ir VKTI, susisiekimo ministerijos, muitinės, pramoninkų konfederacijos ir “Linekos” atstovai.
Rimantas Mikaitis Susisiekimo ministerijos atstovas pirmasis iš svečių atėjo prie tribūnos. Susisiekimo ministerijos vardu R. Mikaitis padėkojo vežėjams už tai, kad jie vysto Lietuvos pervežimų sektorių ir už tai, kad jie Europoje yra suformavę patikimų ir kokybiškų vežėjų vardą. R. Mikaitis siūlo vežėjams labiau subalansuoti savo verslo srautus, kad būtų mažesnė priklausomybė nuo vienos rinkos. Šiemet investicijos į Lietuvos kelius turėtų siekti 1,2 mlrd Lt. Bus siekiama gerinti kelių būklę, tiesti aplinkelius, padidinti jų saugumą. R. Mikaitis palinkėjo sutarimo ir sėkmės sprendžiant iškilusias problemas.
Muitinės atstovas Jonas Miškinis praėjusius metus siūlė vertinti kaip teigiamus. Augo pervežimų srautai, lengvėjo muitinės procedūros, pasirodė esami trūkumai, kuriuos reikia tobulinti. J. Miškinis išskyrė, kad ateityje reiks radikaliai vystyti pasienio punktus, kad nebūtų tokių eilių. Šiuo metu Lietuvoje TIR procedūras gali vykdyti 849 įmonės. Dažniausi vežėjų pažeidimai- kontrabandinių cigarečių gabenimas.
Pramonininkų konfederacijos atstovas Mykolas Aleliūnas pasidžiaugė vežėjų atliekamu darbu, tačiau priminė, kad niekada nereikia pamiršti ir savo vairuotojų, vadybininkų, kitų darbuotojų, juos gerbti ir padėkoti už atliekamą darbą. M. Aleliūnas kalbėjo apie tai, kad dėl situacijos Rusijoje yra kreiptąsi į daugybę Rusijos, Europos sąjungos ir kitų šalių institucijų ir organizacijų. Ten ieškoma pagalbos sprendžiant susidariusią situaciją. tikimasi, kad problema bus iškelta aukščiausiu Europos sąjungos lygmeniu. Lietuvos pramoninkų konfederacija bendradarbiauja su analogiška organizacija Italijoje. Šiais metais tikimasi išnaudoti šiuos kontaktus ir pasiekti Lietuvos vežėjams palankių sprendimų iš Italijos pusės.
“Lineka” prezidentas Tautginas Sankauskas palinkėjo visiems vežėjams kartu ir vieningai išspręsti susidariusias problemas rytuose ir vakaruose. “Linekos” prezidentas paminėjo, kad neseniai sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Turkijos analogiška organizacija, kurią sudaro 3 500 narių. Tikimasi ateityje, kad krovinių judėjimas iš Turkijos suaktyvės.
Generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis
Po rinkimų naujasis prezidiumas ėmėsi rimto darbo. Nusamdyti auditoriai, išsiaiškinta asociacijos finansinė padėtis. Mus tikrino ir IRU, kuri tikrino TIR muitų sistemą. Visos išvados yra pakankamai teigiamos, pagal tas išvadas yra pateiktas priemonių planas, kaip pasiekti geresnių rezultatų.
Vasario mėnesį suformuota teisininkų ir finansininkų darbo grupė. Patikrinta visų skolininkų teisinis statusas. 2,42 mln skolų yra neginčijamos, sudaromi gražinimo grafikai. 1,5 mln. skolų įmonės ginčija. Stengiamasi įvairiomis priemonėmis išsireikalauti skolas.
Asociacija visiškai atsiskaitė su IRU. Atidavė sunkmečiu paimtą 3 mln. Lt. paskolą.
Be rudens negaliu pažadėti mažinti TIR kainų. Rudenį galbūt bus kitaip.
Atsisakome komercinės veiklos. Pagrindinės veiklos – TIR, PVM gražinimas, vizų išdavimas.
Sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis su Rusų įmone. V. Adomaitis siūlo aktyviai naudotis šia galimybe.
Svarbiausia sekretoriaus nuomone yra bendrauti ne monologu, o dialogu. V. Adomaitis teigė visada laukiantis vežėjų pasiūlymų ir pastabų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šengeno erdvei priklausanti Lenkija nuo birželio 4 d. laikinai atnaujins pasienio tikrinimus prie savo šalies vidaus sienų, t. y. ir pasienyje su Lietuva. Tai – papildoma saugumo priemonė, kurios bus imtasi 2012 m. Europos futbolo čempionato metu.
Nuolatinę dokumentų kontrolę Lenkijos pareigūnai vykdys ir pasienyje su Lietuva. Pagrindiniai keliai, jungiantys abi valstybes, eina per tas vietas, kur anksčiau veikė pasienio kontrolės punktai Lazdijai – Aradnininkai ir Kalvarija – Budziskas. Lenkijos atnaujinti pasienio tikrinimai galės būti vykdomi ir visuose kituose keliuose, jungiančiuose abi kaimynes. Lietuva ir Lenkija turi 104,3 km. bendrą sieną.
Tokia kontrolės priemonė bus taikoma nuo birželio 4 d. ir tęsis iki liepos 1 d.
Atnaujinus vidaus sienos kontrolę visų šalių, taip pat ir Lietuvos, piliečiai, įvažiuojantys į Lenkiją, šios valstybės pareigūnams privalės pateikti galiojantį kelionės dokumentą – piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba primena, kad jokie kiti dokumentai vykti į užsienio valstybę netinka, t. y. į kitą šalį negalima įvažiuoti turint tik vairuotojo pažymėjimą, gimimo liudijimą ir pan.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje 2012 m. gegužės 29–30 d. lankėsi Estijos kelių administracijos ir Latvijos kelių eismo saugumo direkcijos atstovai.
Susitikimo metu aptarta techninių apžiūrų sistema Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, pasidalyta patirtimi atliekant technines apžiūras.
Taip pat aptarti klausimai, susiję su dyzelinių variklių išmetamųjų dujų dūmingumo matavimu techninės apžiūros metu, techninės apžiūros kontrolierių mokymu bei egzaminavimu, krovininių transporto priemonių kontrole keliuose, ir kiti klausimai, susiję su technine apžiūra.
Latvijos ir Estijos atstovai teigiamai įvertino Lietuvoje išvystytą techninių apžiūrų sistemą bei infrastruktūrą, spartų šiuolaikinių technologijų diegimą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Š. m. birželio 1-5 dienomis Klaipėdos uoste su draugišku vizitu lankysis Prancūzijos Respublikos Karinių jūrų pajėgų minų medžiojimo laivas ,,SAGITTAIRE“ (M 650). Laivas į Klaipėdą atvyksta po dalyvavimo tarptautinėse jūrinių minų paieškos ir nukenksminimo karinėse pratybose ,,Open Spirit 2012”, vykusių Estijos teritoriniuose vandenyse. Vizito metu numatomas laivo vado ir Prancūzijos ambasados Lietuvoje atstovų susitikimas su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku, susitikimas su Karinių jūrų pajėgų vadu flotilės admirolu Kęstučiu Macijausku. Prancūzijos karinio laivo įgulai lankantis Klaipėdos uoste numatomi įvairūs kultūriniai ir bendri sportiniai renginiai su Lietuvos Karinių jūrų pajėgų kariais, Vilhelmo kanalą stačiusių ir žuvusiųjų prancūzų karo belaisvių pagerbimo renginys ir kiti renginiai. Taip pat bus sudaryta galimybė visuomenei apsilankyti Prancūzijos kariniame laive.
Vizito programa:
Birželio 1 d. (penktadienis)
10.00-10.30 Laivo ,,SAGITTAIRE“ (M 650) vado ir Prancūzijos ambasados atstovų susitikimas su Klaipėdos miestu meru Vytautu Grubliausku Klaipėdos miesto merijoje.
13.00-13.20 Laivo vado susitikimas su žurnalistais Kruizinių ir karo laivų 32 krantinėje.
Birželio 2 d. (šeštadienis)
14.00-17.00 Visuomenės lankymasis kariniame laive ,,SAGITTAIRE“ (M 650), stovinčiame Kruizinių ir karo laivų 32 krantinėje.
Birželio 4 d. (pirmadienis)
11.00-11.30 Pagerbimo ceremonija prie paminklo Prancūzijos karo belaisviams stačiusiems ir žuvusiems prie Vilhelmo kanalo. Dalyvauja Prancūzijos karinio laivo ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai.
Karinių jūrų pajėgų štabas
2012-06-01
Šių metų pradžios ekonominiai tarptautinių krovinių vežėjų rodikliai nuteikia pozityviai – nemaža dalis bendrovių susigrąžino 2007-2008 metais turėtas veiklos apimtis, tačiau į ateitį verslininkai žvelgia su atsargiu optimizmu. Vienas iš pagrindinių šios veiklos rodiklių – transporto įmonių pelningumas sudaro apie 5,4 %. Grynasis pelningumas antrus metus iš eilės didėjo ir paaugo kone dvigubai. 2010 metais jis siekė tik 2,8%.
Apie tūkstantį šalies transporto įmonių ir apie 20 tūkst. transporto priemonių jungianti Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atliko savo narių kasmetinę apklausą, kurios rezultatai rodo, jog sektorius vėl dirba įprastu ritmu.
Didesnioji dalis arba 87% pateikusių duomenis įmonių praėjusius metus baigė pelningai ir šiais metais išlaikė rentabilią veiklą. 2009 m. – tik 40% įmonių dirbo pelningai.
Pernai apyvarta vidutiniškai vienoje krovininio transporto įmonėje sudarė apie 6,85 mln. litų ir lyginant su 2010 m. išaugo 1 mln. litų.
„Teigiamos tendencijos leidžia atsargiai viltis, jog šiuos metus baigsime nepatyrę didelių nuostolių ir sustiprėsime“, – vežėjų perspektyvas vertina asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Tuo pačiu jis nuogąstavo dėl augančių transporto įmonių veiklos sąnaudų. Pasak jo, didžiausią jų dalį sudaro išlaidos degalams, draudimui, parko nusidėvėjimui atstatyti. Jos ūgtelėjo daugiau kaip 11%. Transporto bendrovių išlaidos vienam kilometrui vidutiniškai sudaro 2,43 Lt., o 2010 m. jos siekė 2,16 Lt.
Asociacijos „Linava“ finansinės-ūkinės veiklos rodikliai taip pat atspindi pagerėjusią situaciją rinkoje. Pernai asociacija uždirbo 3,75 mln. litų, o šių metų pirmąjį ketvirtį pajamas padidino dar apie 3 mln. litų.
Padedama bendrovės „Edukacijos ir tyrimų centras“ asociacija „Linava“ atliko ES fondų remiamą „Transporto sektoriaus eksporto galimybių studiją“, kuri skirta didinti vežėjų paslaugų eksporto potencialą – užmegzti ilgalaikius bendradarbiavimo ryšius su užsienio partneriais, užtikrinti nuolatinį paslaugų eksportą į užsienio rinkas. Joje atsispindi naujausios kelių transporto sektoriaus veiklos tendencijos ir pagrindinės problemos.
Vežėjai vis dar skundžiasi dideliu vairuotojų trūkumu, darbuotojai nėra tinkamai parengiami darbo rinkai, todėl būtina kelti jų kvalifikaciją ir pritraukti jaunus specialistus. Iki šiol vairuotojų trūkumas tebėra sprendžiamas samdant užsieniečius.
Transporto įmones neramina padidėję mokesčiai kelių naudotojams, tačiau viena iš opiausių Lietuvos vežėjų verslui problemų yra išaugę sunkiojo transporto draudimo kainos. Jos kyla ir nėra adekvačios lyginant su kaimyninėse rinkose esančiomis tų pačių draudimo rūšių kainomis.
Nerimą šalies vežėjams kelia ir leidimų gabenti krovinius į kitas šalis naudojimas. Daugiausiai problemų jiems kyla Rusijoje, Lenkijoje ir Italijoje. Dėl skirtingo trečiųjų šalių leidimų traktavimo, šiose šalyse ir didelių baudų už netinkamą leidimų naudojimą tenka bylinėtis.
Tyrimo metu įvertintos ir Lietuvos transporto sektoriaus eksporto galimybės penkiose užsienio rinkose – Vokietijoje, Rusijoje, Belgijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Vežėjų manymu, ES direktyvų ir jų integravimo į Lietuvos teisinę sistemą reikšmė įmonių konkurencingumui yra santykinai maža, nes kiekvienoje iš minėtų rinkų yra specifinių reikalavimų, kuriuos būtina žinoti.
Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“
2012-05-31
Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, transporto įmonių pardavimo pajamos pirmąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2011 m. ketvirčiu padidėjo 18,5 procento ir sudarė 4,9 mlrd. litų (2011 m. I ketv. – 4,2 mlrd. Lt). Labiausiai išaugo oro transporto – 77,2 proc. bei sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos įmonių pardavimo pajamos – 34,3 proc.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo 2012 m.birželio 17 d., įvežant prekes į bet kurią Muitų sąjungos šalį (Rusijos Federaciją, Baltarusijos Respubliką ir Kazachstaną), vežėjai privalės prieš 2 valandas parteikti tos šalies muitinės pareigūnams išankstinę informaciją apie įvežamas prekes. Laiku pateikęs teisingą informaciją vežėjas gauna unikalų identifikacijos numerį, kurį privalo pateikti atitinkamos šalies muitinei tolimesnėms procedūroms vykdyti.
Nuo 2012 m.gegužės 15 d. Kazachstano muitinė pradėjo Išankstinio informavimo sistemų pilotinį testavimą. Vežėjai gali pateikti išankstinę informaciją apie gabenamas prekes prisijungę prie šios sistemos internete adresuhttp://pi.customs.kz.
Esant neatitikimams reikalaujamos informacijos pateikimo laukuose (krovinio sudėtis, pateikimo formatas arba struktūra) vežėjas gaus pranešimą apie pateiktos deklaracijos klaidingą pateikimą. Jei informacija pateikta pagal numatytas taisykles vežėjas gauna unikalų identifikacinį pervežimo numerį (УИНП).
Gabenant kelias prekių pozicijas viena transporto priemone, išankstinė deklaracija pateikiama kiekvienai atskirai paimtai prekių pozicijai ir jai yra suteikiamas individualus unikalus identifikacinis pervežimo numeris kas atitinka tranzitinės deklaracijos formavimo taisykles.
Pateikta išankstinė informacija laikoma Kazachstano muitinės duomenų bazėje 30 dienų. Nepateikus deklaruojamas prekes muitinės įforminimui per šį nustatytą laikotarpį, išankstinė informacija automatiškai anuliuojama.
Esant neatitikimams tarp pateiktos išankstinės deklaracijos ir lydinčių krovinį dokumentų, bus atliekami visi būtini muitinės formalumai, t.y. bus pateikiama tranzitinės deklaracijos elektroninė kopija. Nepateikus išankstinės informacijos ir transportui atvykus į nustatytą muitinės punktą tolimesniems veiksmams, bus būtina 2 valandų laikotarpyje pateikti būtinus duomenis elektroninės tranzitinės deklaracijos arba prekių deklaracijos pavidale
Registracija Kazachstano muitinės išankstinio informavimo portale yra laisva visiems vartotojams.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-31
Europos rinkose ir toliau palaipsniui mažėja komercinio transporto pardavimai, kurie balandžio mėnesį sumažėjo daugiau nei 10 proc. Sunkesnių nei 16 t. komercinių transporto priemonių pardavimai Europoje balandį taip pat krito, tiesa, šiek tiek mažiau, o Lietuvoje fiksuotas pardavimų padidėjimas.
Vertinant bendrus komercinio transporto pardavimus jaučiamas akivaizdus paklausos sumažėjimas. Per pirmuosius 4 šių metų mėnesius parduota mažiau transporto priemonių nei analogišku periodu praėjusiais metais.
Viso komercinio transporto pardavimai
|
Valstybė |
2012 m. balandis |
2011 m. balandis |
Pokytis proc. |
2012 m sausis- balandis |
2011 m sausis- balandis |
Pokytis proc. |
|
Vokietija |
26 163 |
26 594 |
-1,6 |
101 812 |
103 020 |
-1,2 |
|
Prancūzija |
38 270 |
38 719 |
-1,2 |
154 363 |
161 941 |
-4,7 |
|
Didžioji Britanija |
19 048 |
21 974 |
-13,3 |
93 980 |
104 190 |
-9,8 |
|
Lenkija |
4 826 |
4 762 |
1,3 |
19 013 |
17 868 |
6,4 |
|
Ispanija |
7 441 |
10 460 |
-28,9 |
32 886 |
43 330 |
-24,1 |
|
Italija |
11 518 |
18 747 |
-38,6 |
48 615 |
76 816 |
-36,7 |
|
Olandija |
5 137 |
6 147 |
-16,4 |
28 573 |
28 757 |
-0,6 |
|
Lietuva |
411 |
407 |
1,0 |
1 545 |
1 493 |
3,5 |
|
Latvija |
360 |
174 |
106,9 |
1 152 |
830 |
38,3 |
|
Estija |
204 |
249 |
-18,1 |
825 |
820 |
0,6 |
|
Visa ES |
138 630 |
157 424 |
-11,9 |
589 987 |
656 589 |
-10,1 |
Sunkesnio nei 16 t. komercinio transporto pardavimai
|
Valstybė |
2012 m. balandis |
2011 m. balandis |
Pokytis proc. |
2012 m. sausis- balandis |
2011 m. sausis- balandis |
Pokytis proc. |
|
Vokietija |
5 468 |
5 283 |
3,5 |
19 616 |
19 860 |
-1,2 |
|
Prancūzija |
3 224 |
3 460 |
-6,8 |
13 187 |
13 369 |
-1,4 |
|
Didžioji Britanija |
2 639 |
2 361 |
11,8 |
9 800 |
8 543 |
14,7 |
|
Lenkija |
1 115 |
1 215 |
-8,2 |
4 359 |
4 623 |
-5,7 |
|
Ispanija |
975 |
1 129 |
-13,6 |
4 038 |
5 043 |
-19,9 |
|
Italija |
712 |
1 209 |
-41,1 |
3 664 |
4 808 |
-23,8 |
|
Olandija |
727 |
1 186 |
-38,7 |
3 804 |
4 287 |
-11,3 |
|
Lietuva |
253 |
231 |
9,5 |
991 |
948 |
4,5 |
|
Latvija |
146 |
77 |
89,6 |
431 |
373 |
15,5 |
|
Estija |
41 |
59 |
-30,5 |
171 |
227 |
-24,7 |
|
Visa ES |
18 930 |
20 363 |
-7,0 |
75 189 |
78 445 |
-4,2 |
Vilkikų pardavimai taip pat nedžiugina jų gamintojų. Nors čia bendras pardavimų kritimas mažesnis, tačiau jis fiksuojamas kiekvieną mėnesį nuo metų pradžios.
Parengta pagal Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenis.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|