Primename, kad nuo 2012 m. birželio 17 d. norint automobiliais įvežti prekes į Naująją muitų sąjungą – Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną – privaloma pateikti išankstinę informaciją. Išankstinė informacija privalo būti pateikta į įvažiavimo muitinės, esančios Muitų sąjungos šalies teritorijoje, informacinę sistemą ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki transporto priemonės atvykimo.
Išankstinės informacijos pateikimo tvarka buvo aptariama gegužės 15 d. muitinės surengtame Muitinės konsultacinio komiteto posėdyje, kuriame pranešimus šia tema skaitė bei elektroninio išankstinių duomenų pateikimo portalą pristatė Rusijos Federacijos muitinės atstovai iš Maskvos ir Kaliningrado srities.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vokietijos greitkelių sistema unikali – maža to, kad nemažoje dalyje idealiai tvarkingų greitkelių nėra ribojamas maksimalus greitis, bet dar šie keliai yra ir visiškai nemokami. Tačiau gali būti, kad tam jau ateina galas.
Vokietijos transporto ministras Peteris Ramzaueris bendraudamas su leidinio „Bild“ atstovais be užuolankų pareiškė, kad mokesčio už važiavimą Vokietijos greitkeliais įvedimas yra neišvengiamas. Ministras teigė, kad jau svarsto galimus mokesčio rinkimo variantus. Pasak P. Ramzauerio, realiausia mokesčio surinkimo schema – vadinamosios vinjetės. Tai yra prie priekinio stiklo klijuojamas lipdukas, kuris liudija, kad automobilio šeimininkas yra išsipirkęs teisę metus važiuoti mokamais keliais. Būtent tokia tvarka yra Austrijoje ir Šveicarijoje. Vokietijos transporto ministras jau žino ir preliminarią tokio kelių mokesčio sumą – teigiama, kad greitkelių „abonementas“ metams kainuotų 76,5 eurų.
Greitkelių apmokestinimas Vokietijoje – galimas politinis sprendimas politinės kovos arenoje. Štai Vokietijos Krikščionių socialinė sąjunga, kuriai priklauso ministras P. Ramzaueris, jau seniausiai siūlo apmokestinti šalies greitkelius, tačiau šiai politinei jėgai ir jos siūlymams aktyviai priešinasi koalicijos partneriai – Vokietijos Krikščionių-demokratų sąjunga Laisvoji demokratinė partija kategoriškai priešinasi šiai iniciatyvai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Per savaitę didmenėje Lietuvos rinkoje parduodami degalai ženkliai atpigo. „Orlen Lietuva“ parduodamas A95 markės benzinas atpigo 11 centų iki 4,39 lito. Tai žemiausia kaina nuo šių metų vasario mėnesio pradžios.
Dyzelino kaina didmeninėje rinkoje sumažėjo taip pat 11 centų iki 3,94 lito – tai žemiausia kaina šiais metais. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras skelbia, kad praėjusią savaitę mažmeninėje rinkoje A95 ir A98 kaina sumažėjo 1 proc., dyzelino – 1,1 proc., dyzelino žemės ūkiui – 0,9 proc., o automobilių dujų – 0,8 proc. Pirmadienį popiet „Brent“ tipo naftos barelis kainavo 100,11 JAV dolerio, kai kovo viduryje jo kaina siekė 120 JAV dolerių.
Neseniai rašėme, kad pingant naftai, Lietuvoje degalų kaina augo. Tada Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius sakė, kad kuro tiekėjai yra priklausomi nuo „Orlen Lietuva“.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad A95 rūšies benzino kaina Lietuvos degalinėse galėtų nukristi iki maždaug 4,65 lito už litrą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Degalų prekeiviai užsimojo investuoti į kovą su kontrabandininkais: jie valstybei siūlosi padovanoti mobiliuosius degalų matavimo įrenginius, rašo „Lietuvos rytas.”
Kai buvo nutarta kontroliuoti įvežamų degalų kiekį, apsižiūrėta, kad nėra matavimo įrangos. Galiausiai už biudžeto pinigus buvo nupirkti du įrenginiai, telpantys į lengvojo automobilio priekabą. „Verslininkai siūlo paremti valstybę ir gali padėti įsigyti daugiau tokios įrangos”, – sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.
Degalų prekeiviai jau kreipėsi į šalies Vyriausybę, Muitinės departamentą, Valstybinę mokesčių inspekciją. „Tai nekainuotų daug: vienas įrenginys – apie 20 tūkstančių litų”, – sakė L.Vosylius.
„Šiuo metu svarstomos galimybės pasinaudoti pasiūlymu”, – „Lietuvos rytą” informavo Muitinės departamento vadovas Antanas Šipavičius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus nesusimokėję vairuotojai turėtų prarasti teisę atlikti savo transporto priemonės techninę apžiūrą. Tokį pasiūlymą Seime įregistravo parlamentaras Dainius Budrys.
D. Budrys Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą siūlo papildyti nuostata – jeigu „transporto priemonės savininkas (valdytojas) laiku nesumokėjo paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą dėl KET pažeidimo, centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje daromas įrašas, kad draudžiama atlikti šio asmens turimų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą tol, kol bus sumokėta paskirtoji bauda“.
Parlamentaras savo pasiūlymo aiškinamajame rašte nurodo, jog tokie pakeitimai turėtų paskatinti pažeidėjus uoliau mokėti baudas. Mat šiuo metu jie valstybei skolingi itin didelę sumą.
„Policijos departamento duomenimis, per septynis šių metų mėnesius pareigūnai už kelių eismo taisyklių pažeidimus paskyrė 24,5 mln. litų baudų. Tačiau iš jų sumokėta arba išieškota vos 15 mln. litų. Taigi pažeidėjai valstybei skolingi dar 9,5 mln. litų. Tačiau tai dar ne viskas. Dideles sumas už šiurkščius KET pažeidimus yra paskyrę ir teismai. Bet beveik kas trečias vairuotojas neskuba mokėti šių baudų. Šiuo metu antstoliai už KET pažeidimus išieško beveik 100 mln. litų baudų.
Kasmet policijos įstaigos antstoliams pateikia apie 10–12,5 tūkst. vykdomųjų dokumentų dėl 1500–5000 litų baudų išieškojimo, dalį jų užbaigus išieškoma apie 32–36 proc. per metus paskirtų baudų. Beveik 1000 asmenų valstybei yra įsiskolinę ne mažiau kaip po penkias dideles baudas. Vidutinė jų sukauptų baudų suma – 23 tūkst. litų. 3,5 tūkst. asmenų yra skolingi ne mažiau kaip po tris laiku nesumokėtas baudas. Jų skolos vidurkis yra 14 tūkst. litų. 1500–5000 litų baudos už pažeistas KET šiuo metu priverstine tvarka išieškomos iš daugiau kaip 27 tūkst. asmenų. Bendra jiems skirtų baudų suma yra beveik 123 mln. litų“, – vardija D. Budrys.
Ir tai dar ne viskas. Jeigu šiam jo pasiūlymui bus pritarta, politikas siūlytų sugriežtinti ir nuobaudas už transporto priemonių be „technikinės“ vairavimą. D. Budrio nuomone, reikėtų patikslinti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą „nustatant didesnes sankcijas už transporto priemonės eksploatavimą be privalomosios techninės apžiūros, tame tarpe – ir automobilio konfiskavimą“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Laivas, kaip keleivinis keltas, pastatytas 1885 metais Stavangerio (Norvegija) laivų statykloje. Buvo pritaikytas vežti apie 200 keleivių. Dabartinį savo pavidalą įgavo po rekonstrukcijos 1903 metais. Nuo 1955 metų buvo pertvarkytas gabenti krovinius, jam suteiktas „Havas“ pavadinimas. 1999 metais pasikeitus savininkams sugražintas pavadinimas „Oscar II“, po rekonstrukcijos nuo 2004 metų vėl plukdo žmones iš Stavangerio uosto.
AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija"
2012-06-12
Pagal Svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2012 metų sąrašą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus savivaldybėms skirta 32713200 Lt lėšų.
Didelė dalis šių lėšų teko vietinės reikšmės kelių asfaltavimo darbams finansuoti. Kadangi per pastaruosius kelerius metus į pagrindinius šalies kelius buvo pakankamai daug investuota, todėl šiais metais apie 18 mln. Lt skirta asfaltuoti vietinės reikšmės žvyrkelių ruožus, kurie eina per tankiai gyvenamas vietoves.
Šiuo metu iš viso Lietuvos savivaldybės prižiūri 60863 km kelių ir gatvių. Tik 16,4 proc. jų yra su kieta danga. Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 19 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių, o 1000 km2 Lietuvos teritorijos – 933,5 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių. Neabejotina, kad investicijos į vietinius kelius gerokai pagerins gyvenamųjų vietovių ekologinę situaciją ir žmonių buitį.
Apie 3,5 mln. Lt skirta Elektrėnų ir Jonavos rajonų savivaldybėms, kurių teritorijose bus nutiesti dviračių takai. Elektrėnuose dviračių taką nuties šalia Elektrinės, Šviesos, Pergalės ir Draugystės gatvių, o Jonavoje – nuo Žeimių iki Vasario 16-osios.
Toliau finansuojami jau įgyvendinami ir tęstinumą turintys projektai – Gariūnų tilto Vilniuje, Gariūnų gatvės rekonstrukcijos (apie 5 mln. Lt).
Taip pat išskirstytos lėšos, kurios numatytos KPPP programos finansavimo šių metų sąmatoje. Jos skirtos Lietuvos kurortų – Druskininkų, Birštono, Neringos ir Palangos – savivaldybėms ir bus panaudotos vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti. Palangos savivaldybė dalį lėšų skirs Kalgraužių gatvei remontuoti, ten įrengti bituminę dangą.
Paskirsčius 2012 metų KPPP finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, lėšas, apie 2,5 mln. Lt skirta ligoninių teritorijų keliams ir pėsčiųjų takams, automobilių stovėjimo aikštelėms taisyti (remontuoti), rekonstruoti ar eismo reguliavimo priemonėms įrengti. Toks finansavimas skirtas Respublikinei Šiaulių ligoninei, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, Vilniaus universiteto Onkologijos institutui, Vilniaus miesto universitetinei ligoninei, Vilkpėdės ligoninei, Tauragės ligoninei, Respublikinei Klaipėdos ligoninei, Respublikinei Panevėžio ligoninei, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, Abromiškių reabilitacijos ligoninei.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, numatyta rekonstruoti geležinkelio ruožą Šeštokai–Marijampolė. Kadangi dalis šio ruožo eina per miesto teritoriją, todėl siekiama pagerinti Marijampolės susisiekimo infrastruktūrą – tam iš KPPP rezervo skirta 3,4 mln. litų. Už šias lėšas savivaldybė planuoja parengti tilto per Šešupę Kalvarijos miesto Vilniaus gatvėje rekonstrukcijos techninį projektą ir atlikti rekonstrukciją, dviejų lygių sankryžų su geležinkeliu Marijampolės miesto Aušros ir Gedimino gatvėse rekonstrukcijos techninius projektus, Kazlų Rūdoje rekonstruoti P. Vaičaičio gatvę, kuri jungiasi su rajoniniu keliu Kazlų Rūda–Bagotoji, kapitališkai suremontuoti viaduką per geležinkelį Marijampolės miesto Gamyklų gatvėje ir pačią gatvę, sutaisyti (suremontuoti) Marijampolės miesto Sporto, Saulės gatves, Gedimino ir Vasaros gatvių ruožus.
Taip pat iš rezervo lėšų bus apmokėti Druskininkuose pastatyto tilto per Nemuną ir pravažiuojamojo kelio, kuris jungiasi su krašto keliu Druskininkai–Leipalingis–Seirijai (3 mln. Lt), rekonstruoto viaduko per geležinkelį Tilžės gatvėje Šiauliuose (2 mln. Lt) darbai. Kauno miesto savivaldybei Panemunės per Nemuną tiltui, jungiančiam A. Juozapavičiaus ir Tilto gatves, rekonstruoti skirta 4700000 litų.
Miestų (išskyrus didžiuosius Lietuvos miestus) ir kaimo gyvenamųjų vietovių kelių (gatvių), kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, važiuojamąją dalį nuo borto iki borto prižiūri Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybinės įmonės, o šaligatvius – savivaldybės. Dalies šių valstybinės reikšmės kelių tąsų remontą (rekonstrukciją) Lietuvos automobilių kelių direkcija atliks 2012 metais, todėl bendriems projektams įgyvendinti Lazdijų, Kretingos, Rokiškio, Akmenės, Telšių, Ukmergės savivaldybėms, per kurių teritoriją driekiasi valstybinės reikšmės kelių tąsa, skirta dalis rezervo lėšų. Bendromis valstybiniais keliais besirūpinančių institucijų pastangomis siekiama, kad keliai būtų laiku ir kokybiškai prižiūrėti, suremontuoti, rekonstruoti.
LAKD
2012-06-12
Praėjusią savaitę, birželio 4-7 dienomis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais pavojingose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių pervažose vykdė prevencinę akciją „Elkis saugiai geležinkelio pervažose!”. Jos metu vairuotojai ir pėstieji buvo skatinami laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų kertant geležinkelio pervažas bei įspėjami apie gresiančius pavojus.
Vairuotojams ir pėstiesiems dalinti informaciniai saugaus elgesio pervažose bukletai, atšvaitai bei kepuraitės. „Tai prevencinė akcija, kuria vairuotojus ir pėsčiuosius siekėme perspėti apie pavojus kylančius kertant pervažas, skatinti juos būti atsargius bei atsakingus už savo ir aplinkinių gyvybes, - teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyriausiasis saugos inspektorius Andrius Janušauskas. – Tačiau neapsieita ir be griežtesnių sankcijų.“
Akcijos metu nustatyta 112 pažeidėjų, 13 iš jų buvo nubausti piniginėmis baudomis, visi kiti – įspėti. Nubausti keli vairuotojai neturėję arba turėję pasibaigusius techninės apžiūros dokumentus, pėstieji bei dviratininkai, kirtę pervažą degant raudonam šviesoforo signalui ar esant nuleistam užtvarui. Du neblaivūs vairuotojai, kuriems nustatytas 1,8 ir 2,2 prom. girtumas, atsakys įstatymų numatyta tvarka.
„Vykdėme akciją pervažose, mūsų darbuotojai dėvėjo specialias ryškias liemenes, šalia budėjo Kelių policijos pareigūnai, buvo matomas jų automobilis, tačiau kai kuriems vairuotojams ir pėstiesiems netgi tai nerūpėjo – jie prasižengdavo net matydami, kad kažkas vyksta pervažoje. O kiek pažeidimų jose vyksta, kai nebudi niekas?“, - svarstė A. Janušauskas.
Traukiniai yra viena saugiausių transporto rūšių, tačiau dėl vairuotojų ir pėsčiųjų aplaidumo bei Kelių eismo taisyklių nepaisymo pervažose įvyksta skaudžių nelaimių. Kiekvienais metais Europos Sąjungos šalyse dėl eismo įvykių jose miršta keli šimtai žmonių. Lietuvoje praėjusiais metais geležinkelio pervažose žuvo 6 žmonės. Šiais – 1 žmogus.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ daug dėmesio skiria geležinkelių transporto eismo įvykių prevencijai, žmonių gyvybių ir sveikatos išsaugojimui. Tam pasitelkiamos techninės ir edukacinės priemonės. Šalia pavojingų pervažų pastatyti specialūs informaciniai stendai, įspėjantys pėsčiuosius ir vairuotojus apie pervažos kirtimo pavojus. Geležinkelių muziejuje moksleiviams nuolat vedamos saugaus elgesio geležinkelyje pamokėlės. 29 pervažos stebimos vaizdo kameromis, o jomis užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra pagrindas nubausti automobilio savininką, kadangi tokio tipo medžiaga yra pateikiama policijai.
Akcija baigėsi, tačiau AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo vairuotojų ir pėsčiųjų būti ypatingai atsargiems geležinkelio pervažose. Jūsų atidumas bei atsakingumas gali išsaugoti Jūsų paties arba kito žmogaus gyvybę.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos savivaldybėms paskirstyta 32,7 mln. Lt. šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) tikslinio finansavimo lėšų. Šios lėšos bus naudojamos savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūrai gerinti.
Didelė dalis šių lėšų teko vietinės reikšmės kelių asfaltavimo darbams finansuoti. Kadangi per pastaruosius kelerius metus daug investuota į pagrindinius šalies kelius, todėl šiais metais apie 18 mln. Lt skirta asfaltuoti vietinės reikšmės žvyrkelių ruožams, tankiai gyvenamose vietovėse.
Finansuojami ir toliau tęsiami projektai – Gariūnų tilto ir Gariūnų gatvės rekonstrukcijai Vilniuje skirta apie 5 mln. Lt.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, numatyta rekonstruoti geležinkelio ruožą Šeštokai–Marijampolė. Siekiama pagerinti Marijampolės susisiekimo infrastruktūrą – tam iš KPPP rezervo skirta 3,4 mln. litų. Už šias lėšas savivaldybė planuoja parengti tilto per Šešupę Kalvarijos miesto Vilniaus gatvėje rekonstrukcijos techninį projektą ir atlikti rekonstrukciją, dviejų lygių sankryžų su geležinkeliu Marijampolės miesto Aušros ir Gedimino gatvėse rekonstrukcijos techninius projektus.
Taip pat iš rezervo lėšų bus apmokėti Druskininkuose pastatyto tilto per Nemuną ir pravažiuojamojo kelio (3 mln. Lt), rekonstruoto viaduko per geležinkelį Tilžės gatvėje Šiauliuose (2 mln. Lt) darbai. Kauno miesto savivaldybei Panemunės per Nemuną tiltui, jungiančiam A. Juozapavičiaus ir Tilto gatves, rekonstruoti skirta 4,7 mln. Lt.
Šiuo metu iš viso Lietuvos savivaldybės prižiūri 60863 km kelių ir gatvių. Tik 16,4 proc. jų yra su kieta danga. Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 19 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių, o 1000 km2 Lietuvos teritorijos – 933,5 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-12
Šiuo metu Seimas svarsto, ar leisti policijos pareigūnams panaikinti techninės apžiūros (TA) pažymėjimą techniškai nesutvarkytiems automobiliams, rašo „Vakarų ekspresas“. Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas teigia, jog tokie Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai užkirstų kelią ar bent jau sumažintų tikimybę eismo nelaimėms įvykti.
„Kelių policijai bus suteikta galimybė tikrinti automobilių techninę būklę iškart jį sustabdžius, – teigė R. Vaštakas, besitikintis, kad Seimas įstatymo pataisas priims jau šiemet. “Jeigu bus matyti, kad automobilis tikrai neatitinka techninės būklės reikalavimų, jie turės teisę panaikinti TA – nuimti lipduką nuo numerio ir į informacinę sistemą įvesti duomenis, kad automobilis TA neperėjęs, tokiu būdu priversdami savininką pasirūpinti savo paties automobiliu“.
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Dainiaus Šalomsko, tokių automobilių pažeidimus įforminti reikės daugiau laiko sąnaudų, tačiau tai esą turėtų duoti teigiamą efektą, kadangi iš eismo bus eliminuotos techniškai nesutvarkytos transporto priemonės.
„Šiuo metu įstatymai numato policijai pareigą kontroliuoti transporto priemonių techninę būklę, tačiau ši kontrolė neduoda reikiamų rezultatų. Pareigūnai vairuotojams dabar gali skirti, priklausomai nuo gedimų, tik administracinę nuobaudą – įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 150 litų. Vairuotojas, susimokėjęs šias baudas, dažniausiai netvarko savo transporto priemonių, o toliau jas eksploatuoja. Įgyvendinus pateiktą projektą, manome, situacija turėtų gerėti“, – viliasi D. Šalomskas. Jo teigimu, policininkai nustatinės tik akivaizdžius transporto priemonės gedimus, kurie turi įtakos saugiam eismui (padangos, vairo laisvumas, stabdžiai, šviesos prietaisai ir pan.), ir kurie konkrečiai bus įvardinti atskirame teisės akte tam, kad nebūtų skirtingų interpretavimų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-12
Gegužės pradžioje skelbėme UAB „Setransa“ vadovės Sidonijos Caron viešą laišką raginantį Lietuvos vežėjus susivienyti ir patiems pradėti keisti padėtį sunkinančią pervežimų verslą. Domimės, ar praėjus mėnesiui, vežėjams pavyko susivienyti ir įgyvendinti savo pirminius planus – prašyti audiencijos pas Prezidentę, Seimo pirmininkę, Susisiekimo ministrą, Muitinės departamento viršininką ir įtakoti situaciją.
Po viešo laiško publikavimo, S. Caron aktyvaus vežėjų palaikymo nesulaukė. Nors vežėjai aktyviai diskutavo cargo.lt forume, tačiau veiksmų imtis nesiryžo. Kaip sakė UAB “Setransa” vadovė, į raginimą vienytis atsiliepė tik “Ekosig” vadovas Sigitas Česnavičius. Kiti šalies vežėjai patikėjo klausimus spręsti atitinkamoms institucijoms ir į jų veiklą nesikišo. Kalbinta S. Caron sakė, pati kol kas dėl Rusijos leidimų problemų neturėjo.
Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius, paskatintas S. Caron raginimo vienytis, parengė kreipimąsi „Kodėl asociacijos „Linava“ mažiejivežėjai palikti likimo valiai?“ adresuotą Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, Verslo darbdavių konfederacijai, Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijai, Lietuvos pramonininkų konfederacijai.
Kreipimesi rašoma: „Šiandien vežėjų situacija yra nepavydėtina, nes Susisiekimo ministerija, galima sakyti, vienašališkai pakėlė kelių mokesčius ir pabrangino licencijų kortelių kainas; nuolat brangsta draudimo bei degalų kainos, didžiulės transporto priemonių prastovos, kertant Lietuvos-Baltarusijos muitinių pasienio postus; prie visko dar prisidėjo neprognozuojama situacija Rusijoje.“ Taip pat aprašomas susitikimas su Susisiekimo viceministru Rimvydu Vaštaku, kuris susidariusias problemas su Rusija pasiūlė spręsti pakeičiant pervežimų kryptis iš rytų į vakarus. Visą kreipimąsi galite rasti čia.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija persiuntė kreipimąsi Ministro Pirmininko tarybai su prašymu, ieškoti sprendimų, kuriais remiantis administracinė našta nedidėtų, būtų stabili, prognozuojama. Vėliau raštas keliavęs biurokratiniais mechanizmais sulaukė Susisiekimo ministerijos atsakymo „Dėl krovinių vežimo į Rusijos Federaciją.“ Jame pateikiama, kad „Rusijos Federacija patikino, kad jei produkcija buvo pagaminta ar pakrauta Lietuvos Respublikos logistikos centruose, tokius kroviniu galime vežti su dvišaliais leidimais. Jeigu krovinys nebuvo pakrautas logistikos centre, tai tokiam vežimui reikia leidimo vežti krovinius į / iš trečiąsias (-iųjų) šalis (-ių).“ Visą Susisiekimo ministerijos atsakymą galite rasti čia.
Nepaisant dinamiškame transporto versle kylančių nuolatinių problemų, antrasis 2012 m. pusmetis transporto versle prognozuojamas stabilus, be didelių permainų, nors ekspertai neslepia, kad pastaruoju metu smulkios ir vidutinės įmonės gyvena sunkiau.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-11
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija pasiūlė valdžios institucijoms iš Rusijos ir Baltarusijos įvažiuojančių vilkikų bakuose apriboti įvežamų degalų kiekį. Vežėjai tokiam siūlymui nepritaria, rašo „Verslo žinios”.
Asociacijos laiške pažymima, kad vis daugiau sunkiojo transporto be jokio krovinio ar prekių vyksta į kaimynines valstybes tik tam, kad atsivežtų degalų automobilių stacionariuose bakuose į Lietuvą.
„Atsigabenti degalai labai retai yra naudojami savoms reikmėms, didžioji dalis įvežtų bakuose degalų yra parduodama“, – motyvus dėsto asociacija.
Siūloma apriboti sunkiųjų transporto priemonių bakuose įvežamų dyzelinių degalų kiekį iki 600 l. Tiek degalų leidžiama turėti į Lenkiją įvažiuojantiem autobusams, o krovinius gabenančiuose vilkikuose kiekis dar mažesnis – 200 l.
Pasak vežėjų asociacijos „Linava” prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, „tokiu sprendimu apribotume judėjimą, tai gal užsidarom sienas ir gyvenam kaip viduramžių kunigaikštystė, apkraunam visus mokesčiais. Nemanau, kad tai būtų naudinga Lietuvai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-11
Europos Komisija sutinka prie Baltijos šalyse tiesiamo “Rail Baltica” geležinkelio ašies prijungti jungtį su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu. ES transporto komisaras Siimo Kallo (Simo Kalo) sutikimas gautas derantis dėl naujo 50 mlrd. eurų (172,64 mlrd. litų) Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų fondo steigimo, pranešė Susisiekimo ministerija.
Ministerijos teigimu, jungtis, kuri būtų finansuojama naujojo fondo lėšomis, sustiprintų Baltijos–Adrijos koridoriaus galimybes ir leistų tolygiau paskirstyti transporto ir logistikos paslaugas pagrindinėse transeuropinio transporto tinklo TEN-T arterijose.
Numatoma, kad “Rail Baltica” geležinkelio linija priklausys dviem tarptautiniams transporto koridoriams: Baltijos šalys-Adrijos jūros regionas bei Kaunas-Roterdamas.
Anot Susisiekimo ministerijos, derybose į naujojo fondo projektų sąrašą pavyko įtraukti visą Rytų-Vakarų geležinkelių transporto koridoriaus infrastruktūrą – Klaipėdos uostą, svarbiausias pasienio kelių infrastruktūros sekcijas, ypač “Via Baltica” koridoriuje.
“Rail Baltica” yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, pagal naujausius planus tikimasi, kad europinė vėžė nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno turės būti nutiesta iki 2013 metų pabaigos.
Bendras “Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-11
Pirmoji vasaros savaitė buvo pakankamai rami ir ypatingai vežėjų verslo nejaukė. Neįprastai tylu buvo Rusijoje, tačiau iš Europos skriejo nemažai žinių. Dauguma jų ateityje vežėjams lengvesnio gyvenimo nežada.
Vakarų Europos šalys prakalbo apie galimybę didinti kelių mokesčius. Dėl sumažėjusio transporto srauto kelių operatoriai gali priimti nepopuliarius sprendimus, siekdami išlaikyti pastovias gaunamas pajamas iš kelių naudotojų. Vokietija kol kas kainų nekelia, bet Vokietijos federalinis parlamentas Bundestagas patvirtino sprendimą padidinti mokamų kelių tinklą. Prie mokamų kelių tinklo prisideda dar maždaug 1000 km. mokamų kelių, kuriuose nuo šių metų rugpjūčio visoms transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė nei 12 t. reiks mokėti už važiavimą jais.
Kaimyninėje Lenkijoje šį mėnesį taip pat reikėtų būti atidiems. Europos futbolo čempionato metu bus ribojamas vilkikų eismas šalia miestų kuriuose vyks rungtynės.
Iš Baltarusijos praėjusią savaitę du kartus atėjo nelinksmos žinios. Pirmiausiai, sužinojome, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketina su į Minską atvykstančiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti galimybę Baltarusijos užsienio prekybos krovinių srautus perorientuoti iš Baltijos šalių į Rusijos uostus. Taip būtų nutrauktas korvinių tranzitas per Lietuvą. Tai būtų didelis smūgis Lietuvos ekonomikai, Klaipėdos uostui, „Lietuvos geležinkeliams“ ir šalies vežėjams.
Savaitės pabaigoje pranešta apie vėl padidėjusias kuro kainas Baltarusijoje. Jos vidutiniškai pakilo 5 proc. o dyzelinas pabrango 6 euro centais.
Taip pat vežėjai birželio mėnesį gali tikėtis sulaukti darbo inspekcijos patikrinimų. Inspekcijos pareigūnai visą birželį aktyviai tikrins, kaip statybvietėse bei transporto ir sandėliavimo įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės reikalavimų. Numatyta patikrinti daugiau nei 140 įmonių visoje Lietuvoje.
Asociacija „Linava“ paskelbė pakartotinio kongreso datą. Jis vyks birželio 20 d. 11 val. „Karolina” viešbučio konferencijų centre Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje.
Europos Parlamento Transporto komiteto nariai gegužės 31 d. patvirtino naują tachografų Europos Sąjungoje naudojimo taisyklių dokumentą, kuriuo siekiama užkirsti kelią sukčiavimui ir sumažinti administracinę naštą vežėjams. Atnaujintos taisyklė parengs dirvą „išmaniųjų tachografų“ diegimui panaudojant naujas technologijas. Tiesa, artimiausiu metu tikėtis naujos kartos tachografų nevertėtų, tačiau laikui bėgant net neabejojama, kad jie taps privalomi naujuose vilkikuose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Techninėje apžiūroje aptiktų defektų skirtumai pastarųjų dviejų mėnesių statistikoje byloja, kad nuo kovo pradžios, kai naujais reikalavimais pradėtas matuoti dyzelinių variklių dūmingumas, pasikeitė nustatomų trūkumų pobūdis.
Palyginti su kovu, balandį sumažėjo atvejų, kai techninės apžiūros (TA) metu dėl taip vadinamojo 704 kodo neatitikimo nutraukiama patikra ir neatliekami dūmingumo matavimai. Tuo pačiu patikros byloje užfiksuojami trūkumai, kurių nepašalinus pažyma apie techninės apžiūros galiojimą neišduodama. 704 kodas – tai TA reglamento punktas, bylojantis apie dūmingumo matavimą. Jame apibūdinta pasirengimo matavimui dalis ir pats dūmingumo matavimo procesas.
Jis įpareigoja nepradėti dūmingumo matavimų, jeigu variklis neįšyla iki reikiamos temperatūros, neveikia sūkių ribotuvas, pastebimi besiskverbiantys skysčiai ar jų trūkumas, konstrukciniai pakeitimai, pašaliniai garsai ar kiti variklio mechaninės būklės ir techninių reikalavimų neatitikimai. Priešpatikrinamoji dalis kartu leidžia santykinai apsaugoti variklį nuo sugadinimų matuojant dūmingumą.
„Vykdami į TA automobilininkai bent jau pasitikrina ar netrūksta skysčių, nėra papildomų garsų ir išoriškai dirsteli į variklio skyrių. Dėl to nustatomi trūkumai kovo mėn. nuo 4,5 proc. sumažėjo iki balandžio 4,2 proc.“, – teigė techninę apžiūrą vykdančių įmonių asociacijos „Transeksta” direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.
Kovą – pirmąjį naujų reikalavimų dyzelinių variklių dūmingumo matavimų laikotarpį – iš 34032 patikrintų automobilių techninės apžiūros reikalavimų neatitiko 8,7 proc. automobilių.
Pasak A.Glėbaus, skirtumus dviejų mėnesių statistikoje nulėmė kelios priežastys. Dūmingumo reikalavimų netenkinančios ribinės reikšmės balandį sudarė 5,5 proc. tikrintų automobilių. Tuo tarpu kovą siekė 4,8 proc. Šie skirtumai galėjo atsirasti ir dėl to, kad vairuotojai, išgirdę apie laukiančius reikalavimų pokyčius, mėnesiu anksčiau suskubo į techninę apžiūrą. Todėl kovą atvyko mažiau „netvarkingų“ automobilių. Antra priežastis – pereinamuoju laikotarpiu buvo kažkiek liberalesni ir TA kontrolieriai“, – sakė A.Glėbus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|