Pastaruoju metu „Linavos“ atstovai skelbia, kad Lietuvos vežėjai atsitiesė po krizės ir įmonių situacija gerėja. Po krizės, rinkoje liko tik stipriausios įmonės, kurių daugumos situacija stabili. Kaip situaciją vertina ekspertai ir patys transporto sektoriaus atstovai?
Dar 2012 metų pradžioje „Creditreform“ direktoriaus pavaduotojas Romuldas Trumpa, analizuojantis transporto sektoriaus ypatumus, šiems metams prognozavo stabilią paklausą Rusijoje ir augantį importą į Lietuvą. Kaip neigiamus faktorius galinčius įtakoti transporto verslą 2012 m., R. Trumpa minėjo kuro kainų kilimą, apyvartinių lėšų trūkumą įmonėse. Metams įsibėgėjus, anot eksperto, tendencijos gana palankios ir atitinka ankstesnes prognozes.
Prieš savaitę „Creditreform“ atstovas konstatavo, kad pirmojo ketvirčio metinis transporto pajamų augimas buvo +13,2 proc. Jei kalbėtume apie sausumos transportą, čia apie 10 proc. augo krovininių įmonių pardavimai, 6 proc. – geležinkelių transporto, 8 proc. – keleivinio transporto. Dar 2011m. rugpjūtį prasidėjus neramumams Euro krizėje, ekspertai nuogąstavo, kad transporto įmonėms gali prireikti plano B, tačiau šiais metais jo nereikėjo.
Kitas svarbus aspektas – 2012 m. išryškėjo transporto įmonių koncentracijos požymiai. Nustojo augti transporto įmonių skaičius. „Transporto šaka buvo viena iš nedaugelio, kurioje per krizę geriausios įmonės buvo vidutinės, o dabar vyksta procesas kaip ir kitose ūkio šakose – stambesnės įmonės gyvena geriau,“ – sakė R. Trumpa. Nors nustojo daugėti įmonių, darbuotojų skaičius jose tebeauga. Darbuotojų atlyginimai sudaro vienas iš didžiausių sąnaudų transporto įmonėse. Laikas, kai bet kas galėjo pasiimti kreditus, nusipirkti 20 vilkikų, pasisamdyti darbuotojų ir pradėti verslą – baigėsi. Kredituojantys bankai tapo daug atsargesni.
2012 m. II pusmečio transporto verslo perspektyvos
R. Trumpa vertindamas esamą situaciją, įvertino ir transporto sektoriaus perspektyvas antrame šių metų pusmetyje. Anot jo, krovinių išvežimai į Rytus turi perspektyvą, tačiau „Jei mes tikimės, kad Rusijai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją, kad problemos išnyks ir apribojimai sumažės – tai to dar teks palaukti.“ Šiuo metu „žaidėjų“ rinkoje daug, pakankamai gerų, rinkos stabilumas geras ir net jaučiamas lėtas augimas. Rinkos ekspertas pateikia optimistinius ir pesimistinius aspektus 2012 m. pusmečiui.
Kas optimistiško 2012 metais?
• Diversifikuoti autotransporto pervežimai pagal krovinių rūšis ir kryptis
• Stabilus ir diversifikuotas transportas
• Augantis importas į Lietuvą
• Augantis vartojimas NVS. Pervežimams iš vakarų Europos ir Lietuvos į rytų šalis kol kas palanki ekonominė padėtis ir EUR/USD santykis
• Augančios investicijos į parkų atnaujinimą ir plėtrą
• Lėtėjantis naujų transporto įmonių atsiradimas dėl išaugusių įėjimo į rinką barjerų.
Kas pesimistiško dar 2012 metais?
• Kuro kainų kilimas vis dar pralenkia tarifų augimą, tačiau vežėjams dirbantiems rytų Europoje tai nelabai aktualu.
• Nerimas dėl Euro krizės
• Daugelio kelių transporto įmonių nuosavybės ir likvidumo rodikliai vis dar žemi
• Momentinės skolos „Sodrai“ nemažėja, ypač kelių transporto įmonėse. Yra tikimybė, kad mažose įmonėse jos peraugs į tęstines problemines skolas.
Kaip sakė ekspertas, „Įmonės dar nėra užsiauginusios lašinių, ir jei vyks krizė, vyks ir apsivalymas rinkoje.“ Krizė skirtųsi nuo ankstesnės, nes anksčiau didžiosios įmonės finansavo savo augimą iš skolininkų, o dabar jos savo plėtrą finansuoja iš savo lėšų. Dėl šios priežasties, jei užkluptų naujos krizės banga, labiau nukentės konkrečios šakos, specializuoto transporto arba mažesnės įmonės.
Rinkos atstovai pritaria eksperto pozicijai dėl šiuo metu esančio stabilumo ir neženklaus augimo. Tarnsporto verslą įtakoja daugelis faktorių nuo santykių su Rusija, kitomis šalimis, iki pasaulinių naftos kainų svyravimų.
UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Arturas Michejenkas
Pirmąjį šių metų pusmetį jaučiamas pagyvėjimas. Įvertinus pastarųjų savaičių naftos kainų tendencijas, jeigu jos išliks tokios pačios, tuomet likvidumo ir pelningumo prasme vežėjams bus lengviau.
Pamatuoto augimo tendencija išliks. Daug kas priklausys nuo Rusijos ir naftos kainų. Turbūt pusė Lietuvos transporto įmonių yra priklausomos nuo Rusijos. Jei skirs naujas dideles baudas, savaip traktuos leidimus, tuomet dalis vežėjų gali pasukti į Europos Sąjungą (ES), o padidėjus transporto kiekiui ES, prasidės kainų karas.
Jei žiūrėti iš ekonominės pusės, atmetant visus politinius niuansus, manau, bus pamatuotas, nedidelis, „sveikas“ augimas. Vežėjai tapo atsargesni po krizės. Dėl Graikijos, manau, problemų irgi nekils rinkos jau susitaikiusios su tuo, kad Graikija gali išeiti iš Euro zonos.
UAB „Finėjas“ komercijos direktorius Aidas Plaščisnkas
Situacija šiuo metu stabili, manau tokia ir išliks. Neprognozuojame didelių kritimų ar augimų. Antrame pusmetyje įžvelgiame daugiau teigiamų ženklų, tačiau, manome, kad Europos bėdos atsilieps antro pusmečio rodikliams. Iš vienos pusės, nafta pinga ir kuras pinga, kas verslą įtakoja teigiamai, iš kitos pusės – prielaidų krovinių srautams augti nematome, todėl pervežimų kainos taip pat neturėtų keistis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. birželio 8 d. užfiksuota, kad įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“, įgyvendindama Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo sutartį, jau iškasė 1 027 354 kub. m grunto. Šiuos gilinimo darbus įmonė vykdo nuo balandžio 22 d.
„Norime atkreipti dėmesį, kad per 47 darbo dienas Van Oord iškasė 1 027 354 kub. m grunto, o tai sudaro net 23 proc. visų darbų“ – teigė infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė.
Remiantis pasirašyta sutartimi, orientacinis kasamo grunto kiekis per 2 darbų etapus – apie 4,5 mln. kub. m. Bendra sutarties vertė – 129 507 884,00 Lt įskaitant PVM.
„Tokie darbo tempai mus ypač tenkina. O jei prisiminsime 2007 metų sutartį dėl 0,7 mln. kub. m. iškasimo ir kokiais tempais uostą gilino buvęs rangovas, tai šios dienos gilinimo rodikliai parodo, kad pasitelkta profesionali technika ir dirba rimtas rangovas“, – teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Palyginimui
Pagal 2007 m. sutartį Klaipėdos uosto laivybos kanalo šiaurinę dalį iki 14,5 m turėjo išgilinti ir 700 tūkst. kub. m grunto turėjo iškasti rangovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“. Per trejus metus rangovui pavyko iškasti 570 tūkst. kub. m grunto. Iki šiol kai kurie barai nėra atiduoti naudoti, vyksta ikiteisminis tyrimas.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Šių metų birželio 1-ą dieną Paryžiuje vykusioje Steigimo Asamblėjoje, 22 nacionalinės Europos laivų statytojų, remontininkų ir jūrinės inžinerijos bei gamybos asociacijos iš 18 šalių įsteigė SEA Europe, Ships and Maritime Equipment Association (liet. Laivų ir jūrinės įrangos asociacija). Asociacijos nare tapo ir Lietuva, kuri buvo viena pirmųjų Europos laivų statyklų bendruomenės (CESA) narių.
Asociacija atstovaus laivų statybos, remonto bei inžinerinę pramonę Briuselyje. Lietuvai šioje asociacijoje atstovaus Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija, kuriai vadovauja Arnoldas Šileika. SEA Europe darbus vykdys daugybėje darbo grupių, sudarytų sektoriaus komitetų specifiniams rinkos sektorių klausimams spręsti.
„Mūsų pramonė yra didžiausias Europos turtas. Galimybė plėtoti, gaminti ir tiekti aukščiausios klasės techninių galimybių laivus ir kitą jūrinę įrangą yra svarbi ne tik būsimam konkuruojančiam ir ekologinę pusiausvyrą išlaikančiam jūrų transportui, bet taip pat plačiam spektrui kitų veiklos rūšių vandenynuose, jūrose ir vidaus vandenyse. Pasaulis vis labiau priklauso nuo vandenyno teikiamų išteklių, nuo energijos iki maisto, nuo mineralų iki erdvės. Norint, kad visuomenė ir politikai geriau suprastų strateginę šio sektoriaus svarbą, mums reikia stipraus balso Briuselyje. Nuo šiol vieną balsą turi SEA Europe, jos tikslas bus pateikti rezultatus savo nariams ir visuomenei“, - teigia Asamblėjos Pirmininkas Lars Gørvell Dahll.
Šiuo metu esančios jūrinio sektoriaus asociacijos Europos laivų statyklų bendruomenė (CESA) ir Europos jūrinės įrangos taryba (EMEC) ir toliau vykdys su Europos Komisija sudarytus sutartinius įsipareigojimus. Be to, CESA ir toliau bendradarbiaus su Tarptautine jūrų organizacija (IMO), kurioje ji vykdo konsultantų pareigas.
SEA Europe atstovaus pramonei, kurios metinė apyvarta daugiau nei 80 milijardų eurų ir kuri siūlo daugiau nei 500 000 aukštos kvalifikacijos darbo vietų Europos darbuotojams. Nauja asociacija atstovaus beveik 100 % Europos laivų statybos pramonės 18-oje valstybių, įskaitant visų tipų laivų ir plaukiojančių konstrukcijų gamybą, techninę priežiūrą, remontą ir konversiją, komercinę, taip pat jūrų, įskaitant pilną įvairių gamintojų jūrinių sistemų, įrangos medžiagų ir paslaugų tiekimo grandinę.
AB „Vakarų laivų gamykla”
ES šalių transporto ministrai ES Taryboje Liuksemburge sutarė įkurti Europos infrastruktūros tinklų fondą, kuris numato dideles ES lėšas infrastruktūros projektų energetikos, transporto ir ryšių srityse plėtrai. Galutinis šio fondo biudžetas, kuris pagal pradinį Europos Komisijos pasiūlymą siekia 50 mlrd. eurų, priklausys nuo derybų dėl naujos finansinės perspektyvos 2014–2020 m. rezultatų.
Lietuvos susiekimo viceministro Rimvydo Vaštako teigimu, Europos infrastruktūros tinklų fondas, kaip papildomas instrumentas šalia struktūrinių fondų, atvers galimybes Lietuvai finansuoti svarbius infrastruktūros projektus transporto, energetikos ir ryšių srityse.
Derybose dėl šio fondo steigimo reglamento Lietuvai pavyko į šių projektų sąrašą įtraukti Rytų–Vakarų geležinkelių transporto koridoriaus infrastruktūrą, įskaidant Klaipėdos uostą, svarbiausias pasienio kelių infrastruktūros sekcijas, ypač „Via Baltica“ koridoriuje. ES transporto komisaras Siim Kallas taip pat sutiko prie „Rail Baltica“ geležinkelio ašies prijungti jungtį su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu. Ši jungtis sustiprins Baltijos–Adrijos koridoriaus galimybes ir leis tolygiau paskirstyti transporto ir logistikos paslaugas pagrindinėse transeuropinio transporto tinklo TEN-T arterijose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pirmąkart skelbiamas darbdavių skolos indeksas rodo, kad per metus sumažėjo ir senų, ir ką tik pradelstų skolų turinčių įmonių. Pramonininkų atstovo teigimu, jeigu tokios tendencijos išliks dar bent metus, galima tikėtis naujų darbo vietų ir algų didėjimo.
Iš visų šalies įmonių, turinčių skolų, apie pusė – jau ne darbdaviai, tai įmonės, jau nebeturinčios darbuotojų. Kaip sekasi kitai pusei skolininkių, galimybė analizuoti atsirado pernai „Sodrai“ ėmus viešinti žmonių skaičių įmonėse ir šių skolas jai.
„Jeigu esate skolingi „Sodrai“ ir tuo labiau, jeigu kabo jūsų atsiskaitomoje sąskaitoje „Sodros“ mokestinis reikalavimas, tai negalite laisvai disponuoti savo sąskaita. Tai klausimas yra toks – kokia tikimybė, kad jūs atsiskaitinėsite su kitais kreditoriais“, – sako UAB „Creditreform Lietuva“ generalinis direktorius Saulius Žilinskas.
Pirmąkart skelbiamas darbdavių skolos indeksas, anot jo apskaičiuotojų, rodo įmonių mokumo būklę. Didžiausia bendra darbdavių skola susidaro, praėjus dienai dviem po kiekvieno mėnesio 15 dienos, iki kurios įmonės privalo „Sodrai“ sumokėti mokesčius už savo darbuotojus. Per savaitę skolų suma trečdaliu ar net perpus sumažėja, vadinasi, kas tik gali, skuba jas padengti.
„Sakytume, kuo didesnė skola, tuo yra blogiau. Anaiptol. Šiuo atveju ta skola, kuri lieka minimali, tai ten lieka ilgesnės skolos, senesnės skolos, jos yra, aiškus dalykas, rizikingesnės“, – teigia UAB „Creditreform Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.
Senesnių nei mėnesio skolų turi apie 15 tūkst. Lietuvos įmonių. Trumpalaikių – apie pusė, o kartais ir 80 proc. visų šalies darbdavių. Sunkiausia susimokėti – smulkiajam verslui. Ties nemokumo riba šiuo metu balansuoja beveik 200 bendrovių.
Tačiau apskritai tendencijos esą geros. „Sodrai“ skolingo privataus verslo dabar – mažiau nei prieš metus. Tiesa, senos, ilgiau nei mėnesį negrąžinamos skolos tirpsta lėčiau nei ką tik susidariusios.
Pramonininkų teigimu, bendros skolų sumos mažėjimas reiškia, kad daugiau įmonių turi laisvų lėšų.
„Jeigu dar apie metus išsilaikys skolų mažėjimo tendencija ir dar keli kiti parametrai, kurių šiandien neaptarinėjam, pamatysime daugiau produktyvesnių investicijų, kas reiškia naujų darbo vietų kūrimą“, – sako Sigitas Besagirskas, Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius.
Taip esą galima viltis, kad įmonės ims kelti algas, tiesa, ne viesiems iš eilės, o tik kvalifikuotiems darbuotojams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
IRU informuoja, kad prie išankstinės prekių deklaravimo sistemos TIR – EPD prisijungė Turkija ir Uzbekistanas.
Jau pasirašyti visi reikiami dokumentai ir šiose šalyje galima naudotis TIR – EPD sistema. Tiesa, Turkijoje kol kas negalima išankstiniu būdu deklaruoti prekių gabenimo, kuris prasideda Turkijoje, tačiau jau artimiausiu metu bus galima naudotis tokia paslauga. Šiuo metu TIR – EPD veikia 23 valstybėse.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-08
2012 m birželio 9 dieną vyks antroji Šventosios uosto jachtų regata, kurios laimėtojas bus apdovanotas Uosto direkcijos įsteigta taure. Nugalėtojas bus apdovanotas sekmadienį.
2-osios Šventosios uosto jachtų regatos maršrutas Klaipėda-Šventoji-Klaipėda.
„Deja, rangovas „Alvetos karjerai“, kaip buvo įsipareigojęs, iki birželio 1 d. neatstatė projektinių gylių ir neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Visgi puiku, kad tradicija tęsiama ir galėsime pasveikinti antrosios Šventosios jachtų regatos nugalėtoją. Dalyviams linkime sėkmės ir palankaus vėjo!“, - teigė direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė.
Regatos nugalėtojai bus apdovanojami Klaipėdos pilies uoste š. m. birželio 10 d. (sekmadienį) 16.00 val.
Primename, kad 2011 metais įrengtos 72 vietos mažiesiems ir pramoginiams laivams švartuoti. Uostelio naudotojams yra sudaryta galimybė prisijungti prie elektros bei gėlo vandens tinklų, naudotis laivams nuleisti ir iškelti skirtu slipu, taip pat sanitariniais mazgais, dušais, palikti buitines atliekas.
Kviečiame aktyviai dalyvauti, o mažųjų pramoginių laivelių savininkus – naudotis uostelio paslaugomis.
Leistinos grimzlės saugiai laivybai bus paskelbtos artimiausiu metu.
Daugiau informacijos apie Šventosios uostą galima rasti adresu www.portofklaipeda.lt.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Kinija teigiamai vertina naujas galimybes vežti savo krovinius į Vakarų Europą per Lietuvos teritoriją. Artimiausiu metu tikimasi didesnių krovinių srautų.
Tokias galimybes Šanchajuje Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis aptarė su Kinijos geležinkelių viceministru Hu Yandongu.
„Esant tokiam dideliem prekių judėjimui tarp Kinijos ir Europos, mūsų ministerijos netenkina dabartinė geležinkelių užimama transportavimo rinkos dalis. Kinijos geležinkelių strateginis tikslas – didinti pervežimų kiekį išnaudojant reguliarias susisiekimo konteineriniais traukiniais linijas“, – sakė H.Yandongas.
E. Masiulis Kinijos geležinkelių ministerijos atstovams pristatė praėjusių metų pabaigoje tarp Kinijos ir Europos kursuoti pradėjusį traukinį „Saulė“, Lietuvoje kuriamą keturių naujų viešųjų logistikos centrų tinklą, Klaipėdos jūrų uosto galimybes, „Rail Baltica“ projekto eigą.
„Lietuva Kinijos įmonėms yra nauja ir patikima tranzito šalis vežant prekes į Vakarų Europą ir atgal. Norime stiprinti bendradarbiavimą su Kinija, didinti krovinių srautus, nes tai naudinga Lietuvos transporto įmonėms“, – sakė Lietuvos susisiekimo ministras.
Vežant krovinius per Lietuvą traukiniu „Saulė“ bus bendradarbiaujama su Kinijos valstybine kompanija „China Railway Container Transport Corp“.
Kinijos delegacija taip pat aplankė Lietuvos stendą Šanchajuje vykstančioje parodoje „Transportas ir logistika“. Lietuvos stende pristatomos Rytų–Vakarų transporto koridoriaus teikiamos galimybės.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2011 m. didžiąją dalį nusikaltimų susijusių su vilkikais sudarė kuro vagystės. Didžiosios Britanijos organizacija Truckpol, kuri gauna duomenis iš šios šalies vežėjų asocijuotų struktūrų ir draudimo kompanijų, paskelbė praėjusių metų nusikaltimų statistiką.
Truckpol 2011 m. gavo pranešimus apie 4 417 nusikaltimų. Kuro vagystės arba bandymai tai padaryti sudarė 64 proc. nusikaltimų. 29 proc. nusikaltimų buvo susiję su transporto priemonės vagystėmis. Likę nusikaltimai buvo vairuotojų ir jų daiktų, transporto priemonių dalių vagystės, sukčiavimas ir kt.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pareigūnai visą birželį aktyviai tikrins, kaip statybvietėse bei transporto ir sandėliavimo įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės reikalavimų. Numatyta patikrinti daugiau nei 140 įmonių visoje Lietuvoje, praneša VDI.
„Minėti ekonomikos sektoriai – vieni iš prioritetinių Valstybinės darbo inspekcijos veikloje tiek dėl darbo saugos, tiek dėl darbo teisės pažeidimų. Nerimą kelia tai, kad šiemet čia sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko daugiau nei pernai, mirtinų nelaimingų atsitikimų remontuojant technines priemones, automobilius skaičius šiais metais išaugo net keturis kartus. Nelaimės šiose ekonominės veiklos srityse sudaro trečdalį visų nelaimingų atsitikimų darbe. Tikimės, kad intensyvūs inspektavimai paskatins darbdavius, atsakingus už savo darbuotojų saugą ir sveikatą, griežčiau kontroliuoti situaciją darbo vietose bei skubiai pašalinti trūkumus. Primintina, jog darbuotojai taip pat gali būti baudžiami, jei yra aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, tačiau jomis nesinaudoja, nesilaiko kitų darbo saugos reikalavimų“, – teigia Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoja Svetlana Černuševič.
Darbo inspektoriai taip pat tikrins, ar visi darbuotojai yra tinkamai įdarbinti – sudarytos darbo sutartys, apie juos pranešta Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, ar nėra klastojama darbo laiko apskaita, t.y., ar deklaruojamas visas darbo laikas.
Dirbdami sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus šiemet 7 žmonės sunkiai susižalojo, 4 – žuvo (pernai per 5 mėnesius 3 žuvo ir 3 sunkiai sužaloti).
Transporto priemonių prekybos ir remonto įmonėse nustatyta 37 (pernai – 29) galimai nelegaliai dirbantys asmenys. Sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų įmonėse tiek pernai, tiek šiemet nustatyta po 3 nelegaliai dirbusius asmenis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius pristatė pranešimą „Ekonominių sankcijų Baltarusijai ir kitoms šalims pasekmės Lietuvai.“ Skubantiems pateikiame trumpesnę „mini“ pranešimo versiją – esminius jo aspektus:
- Suformuota bendra pozicija prieš kovo 23 d. vykusį sankcijų taikymo Baltarusijai svarstymą Briuselyje.
- Briuselio verdiktas Baltarusijai buvo švelnus – sankcijos pritaikytos 29 įmonėms ir atskiriems asmenims.
- Bendras požiūris dėl sankcijų politikos Baltarusijai nesugriovė užmegztų ekonominių santykių, nesustabdė tranzito.
- Gautas Baltarusijos transporto inspekcijos pranešimas apie sugriežtintą mūsų šalies ir kitų užsienio valstybių vežėjų patikrą
- Lietuvai kyla grėsmė grėsmę prarasti iki 40 % visų per uostą gabenamų krovinių.
- Krovinių gabenamų geležinkeliu netekimas galėtų lemti iki 1,6 mlrd. litų nuostolius.
- Gali būti smūgis logistikos centrams dėl nepakankamo krovinių srauto. Nuostoliai transporto – logistikos sistemai galėtų siekti daugiau kaip 2,5 mlrd. litų.
- Europos Sąjungos transporto politikoje iki šiol nėra bendros politikos nukreiptos santykiams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Birželio 6 d., Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė seminarą, skirtą aptarti ES ekonominėms sankcijoms taikytoms Baltarusijai ir kitoms trečiosioms šalims. Pranešimus šia jautria tema seminare pristatė Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, Lietuvos nuolatinės atstovybė Europos Sąjungoje ministras patarėjas Mindaugas Silkauskas, Europos išorinių veiksmų tarnybos, sankcijų politikos pareigūnas James Keay-Bright bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Pasak Užsienio reikalų viceministro E. Ignatavičiaus, santykiai su Baltarusija plėtojami dviem kryptimis: norima kuo labiau atsiverti pilietinei visuomenei, bet kartu taikomos tikslinės ribojančios priemonės tam tikriems asmenims, susijusiems su Baltarusijos valdžios struktūromis. Tačiau prekybiniai ryšiai vystosi teigiama linkme – auga tiek Lietuvos eksportas į Baltarusiją, tiek importas iš jos. „Baltarusija lygiai taip pat suinteresuota dinamiškais verslo ryšiais su Lietuva. Antai eksportas į Lietuvą pernai išaugo 85 proc.“, – teigia E. Ignatavičius.
J. Keay-Bright pabrėžė, jog ES verslininkams turintiems ilgalaikes sutartis su šalimis, kurioms taikomis sankcijos, turėtų atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog atsiskaitymai su sankcijų paliestomis įmonėmis bus ribojami. Atsiskaitymai vykdomi tik įtraukiant iki sankcijų įvedimo vykusias komercines operacijas, o sutartys po sankcijų yra nutraukiamos.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos poziciją pristatęs A. Kondrusevičius nuogąstavo, kad griežtesnės sankcijos Baltarusijai gali nubraukti iki 2,5 mlrd. litų Lietuvos verslo pajamų ir sukelti sunkumų vežėjams, Klaipėdos uostui ir geležinkelių transportui.
Diplomatai suskubo raminti verslininkų patikslinę, kad Lietuva pritaria vien ribojančioms priemonėms, bet ne įvairiapusėms sankcijoms, todėl ateityje tikimasi geresnio dialogo su Minsku.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-07
Vokietijos federalinis parlamentas Bundestagas patvirtino sprendimą padidinti mokamų kelių tinklą. Prie mokamų kelių tinklo prisideda dar maždaug 1000 km. mokamų kelių, kuriuose nuo šių metų rugpjūčio visoms transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė nei 12 t. reiks mokėti už važiavimą jais.
Vidutiniškai vienas kilometras vežėjams kainuos apie 17 euro centų.
Pažiūrėti žemėlapį
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Birželio 7 d., daugiau nei 42 pasaulio šalyse bus minima Tarptautinė saugaus elgesio pervažose diena. AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais nuo pat pirmadienio, birželio 4 d., pavojingose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių pervažose vykdo prevencinę akciją. Jos metu vairuotojai ir pėstieji skatinami laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų kertant geležinkelio pervažas bei įspėjami apie gresiančius pavojus.
Vairuotojams ir pėstiesiems akcijos metu dalinami informaciniai bukletai, kuriuose pateikiami svarbiausi saugaus elgesio pervažose principai, taip pat atšvaitai bei kepurėlės. Per tris akcijos dienas keturiuose miestuose daugiau nei 70 vairuotojų ir pėsčiųjų įspėti dėl to, kad nesilaikė Kelių eismo taisyklių ir pervažą kirto degant raudonam šviesoforo signalui.
Neapsieita ir be griežtesnių sankcijų. Pravieniškių pervažoje pirmadienį sustabdytas vairuotojas neturėjęs techninės apžiūros dokumentų, o Vilniaus apskrity, Liepkalnio g. esančioje pervažoje, neblaivus vairuotojas, kuriam nustatytas 2,2 promilės girtumas. Nusižengę vairuotojai bus baudžiami įstatymų numatyta tvarka.
Traukiniai yra viena saugiausių transporto rūšių, tačiau dėl vairuotojų ir pėsčiųjų aplaidumo bei Kelių eismo taisyklių nepaisymo pervažose įvyksta skaudžių nelaimių. Kiekvienais metais Europos Sąjungos šalyse dėl eismo įvykių jose miršta keli šimtai žmonių. Lietuvoje praėjusiais metais geležinkelio pervažose žuvo 6 žmonės. Šiais – 1 žmogus.
Vairuotojai, važiuojantys per geležinkelį neleistinoje vietoje, lenkdami kitas transporto priemones, sustojusias prieš pervažą praleisti traukinio užsitraukia 300-500 Lt baudą. Panašias sumas pažeidėjai turi pakloti ir įvažiavę į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar budėtojo signalui arba kai užtvaras nuleistas ar tik pradeda leistis. Be to, jiems gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo dviejų iki keturių mėnesių.
Pėstieji geležinkelio pervažose Kelių eismo taisykles pažeidžia dar dažniau negu vairuotojai, nes greičiausiai mano, jog raudonas šviesoforo signalas dega tik vairuotojams, o pėstiesiems jis negalioja. Raudonas šviesoforo signalas geležinkelio pervažoje reiškia tą patį, kaip ir bet kurio kito šviesoforo raudonas signalas, o bauda jam degant kirtus pervažą – 80 Lt.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ daug dėmesio skiria geležinkelių transporto eismo įvykių prevencijai, žmonių gyvybių ir sveikatos išsaugojimui. Tam pasitelkiamos techninės ir edukacinės priemonės. Šalia pavojingų pervažų pastatyti specialūs informaciniai stendai, įspėjantys pėsčiuosius ir vairuotojus apie pervažos kirtimo pavojus. Geležinkelių muziejuje moksleiviams nuolat vedamos saugaus elgesio geležinkelyje pamokėlės. 29 pervažos stebimos vaizdo kameromis, o jomis užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra pagrindas nubausti automobilio savininką, kadangi tokio tipo medžiaga yra pateikiama policijai.
Šiais metais birželio 7-oji paskelbta Tarptautine saugaus elgesio pervažose diena (angl. The International Level Crossing Awareness Day (ILCAD)). Akcijos šūkis: „Elkis saugiai geležinkelio pervažose!“ Projekte dalyvauja 42 šalys (visos Europos Sąjungos valstybės, Izraelis, Australija, Naujoji Zelandija, Indija, Pietų Afrikos Respublika, Marokas, Turkija ir kt.). Pirmoji saugaus elgesio pervažose diena Europoje buvo minima 2009 m.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ ragina visus vairuotojus ir pėsčiuosius būti dėmesingus ir laikytis saugaus elgesio reikalavimų.
Ar žinote?
• Lietuvoje yra 538 pervažos. Jose kasmet įvyksta daugiau nei 10 įvykių.
• Traukinio stabdymo kelias yra daugiau nei dešimt kartų ilgesnis, nei automobilio. Staigiai stabdomas traukinys dar nuvažiuoja bent 1 km.
• Ypatingai pavojingi yra prasilenkiantys traukiniai – pervažoje praleidę vieną traukinį, žmonės nepagalvoja, kad kitu keliu gali lėkti dar vienas, nekantraudami važiuoja arba eina ir tampa aukomis. Juos parbloškia antrasis traukinys, kurio nesimatė ir nesigirdėjo.
• Europos Sąjungoje 99 proc. visų nelaimių pervažose įvyksta dėl vairuotojų ar pėsčiųjų, nepaisančių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kaltės.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai su VMI inspektoriais aptiko nelegaliai gabenamų prekių už 33 tūkst. litų – be dokumentų buvo gabenamos gėlės, vaisiai bei daržovės.
Meistrų gatvėje sustabdytas krovininio automobilio vairuotojas nei PVM sąskaitos faktūros, nei krovinio gabenimo važtaraščio pateikti negalėjo. Į Kauną 9 tūkst. skintų gėlių vežantis vairuotojas teisinosi dokumentus pamiršęs didmeninės prekybos sandėliuose. Už pažeidimą jokių dokumentų neturinčiam gyventojui Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė 3500 litų baudą.
Mokesčių inspektoriai, bendradarbiaudami su muitinės ir policijos pareigūnais, bendrų patikrinimų metu aptiko ir be prekių įsigijimo dokumentų gabenamų vaisių bei daržovių. Kirtimų gatvėje sučiupti 4 nelegalius vaisius ir daržoves gabenantys asmenys. Už nustatytus pažeidimus šiems asmenims surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Jiems gresia baudos iki 3500 litų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|