Naujienos

2012-05-29

Nafta turėtų pigti mažiausiai dar tris savaites – iki rinkimų Graikijoje. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos vairuotojai važinės pigiau nei praėjusiais metais, rašo „Lietuvos rytas”.

Reikia nemažo sukrėtimo, kad degalų kainos Lietuvoje bent jau pasiektų praėjusių metų birželio lygį. Taip sako mūsų šalies analitikai.

Nors šiandien nafta kainuoja tiek pat, kiek pernai vasaros pradžioje, benzino litras – beveik 30 centų brangesnis.

Graikijai pasitraukus iš euro zonos, naftos kaina gali nučiuožti iki 60 JAV dolerių už barelį. Tuo įsitikinę „Bank of America“ analitikai.

Ekspertai prognozuoja, kad naftos kaina kris staigiai, jeigu graikai neteks euro. Bet tai būtų tik trumpalaikis efektas.

„Jei taip įvyktų, tai būtų stiprus smūgis naftos kainai“, – sakė investicijų banko „Finasta“ Rinkos kapitalo fondų analitikas Tadas Povilauskas.

Viskas paaiškės birželio 17-ąją, kai Graikijoje vyks rinkimai. Tik po jų bus aiškios šios šalies galimybės likti euro zonoje. Iki tol, T. Povilausko nuomone, naftos kaina tikrai mažės.

„Augant nežinomybei, investuotojai atsikrato naftos, o tai muša per kainas“, – teigė banko „Nordea Markets“ vyresnysis vadybininkas Rūtenis Šukevičius.

Dar kovo pradžioje kaina siekė 128 JAV dolerius už barelį, šiandien – 107.

Praėjusią savaitę didmeninė dyzelino kaina krito iki žemiausio lygio šiais metais – 4,03 Lt už litrą.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-29

Kelininkai perspėja, kad vakare pietinėje šalies dalyje eismo sąlygas sunkins škvalas, kurio metu vėjo gūsiai sieks iki 20 m/s.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis šiandien prognozuojami trumpi lietūs, kai kur perkūnija. Vakare vietomis numatomas škvalas. Temperatūra nuo 12 iki 23 laipsnių šilumos.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-28

„Asmap“ atstovai “Аsmap-Centr-Trak-2012″ parodos metu Maskvoje kalbėjo apie besikeičiančią situacijų Rusijos ir Europos pervežimų rinkoje ir pateikė savo pervežimų statistiką, kuria buvo patenkinti.

Lyginant pervežimų apimtis, kaip atskaitos taškas paimtas Muitų sąjungos įvedimas. Ir nors jis turėjo tiek teigiamų, tiek ir neigiamų pasekmių, būtent šis faktorius buvo vienas svarbiausių, lėmęs rusų vežėjų pervežimo apimčių augimą.

Vidinių sienų panaikinimas leido sumažinti administracinę naštą ir prastovų laiką. Neigiamų dalyku įvardijamas sumažėjęs transporto priemonių patikrinimo efektyvumas, kurį daugiausiai atlieka Baltarusijos pasieniečiai.

Rusų skaičiavimais, pervežimų apimtys į pagrindines Europos rinkas didėjo, užsienio šalių vežėjų užimama rinkos dalis mažėjo, o jų konkurencija silpnėjo. Teigiama, kad reisų kiekis į Vokietiją išaugo 20 proc., Italiją – 22 proc., Olandiją – 15 proc. Taip pat rusai džiaugėsi, kad 58 proc. Rusijos vežėjų parko sudaro transporto priemonės, kurių amžius iki 5 m.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-28

Vilniaus pietiniame išoriniame aplinkkelyje rangovai artėja prie tarpinio finišo – aplinkkelio pirmajame etape liko mažiau nei penktadalis visų suplanuotų darbų, įpusėjo antrojo, pradėti trečiojo etapo darbai.

“Darbai sudėtingi, juos tenka vykdyti nenutraukus automobilių eismo, todėl Trakų, Lazdijų, Druskininkų, Alytaus link vykstančių automobilininkų prašytume įvertinti, kad kelyje yra eismo apribojimų. Būtina kelionei numatyti daugiau laiko, nei įprasta, arba, jeigu įmanoma, pasirinkti kitą maršrutą”, – sakė “Panevėžio kelių” generalinis direktorius Virmantas Puidokas. “Panevėžio kelių” bendrovė drauge su partneriais vykdo darbus trijuose Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio ruožuose, apimančiuose 7,67 kilometro ilgio Kirtimų gatvės dalį nuo Savanorių prospekto iki Vilniaus miesto ribos.

Vilniaus miesto pietinio išorinio aplinkkelio trasa, sutampanti su Kirtimų gatve bei krašto keliu Naujoji Vilnia-Rudamina-Pagiriai, tiesiama esamą 2 eismo juostų kelią rekonstruojant į 4 eismo juostų kelią su 2 metrų skiriamąja juosta, o esamas vieno lygio sankryžas rekonstruojant į skirtingų lygių sankryžas.

Vilniaus pietinis išorinis aplinkkelis yra Lietuvos teritoriją kertančio IXB tarptautinio transporto koridoriaus dalis. Aplinkkelis pagerins susisiekimą Minsko ir Klaipėdos kryptimis, nukreips tranzitinio transporto srautus nuo Vilniaus miesto, bus svarbus tiek keleiviniam transportui, tiek krovinių gabenimui.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-28

Asociacija AISO (Austrija), informuoja, kad atnaujintas eismas A13 greitkeliu sunkiasvoriams ir negabaritiniams kroviniams (plotis > 3 metrai).

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-28

2012 m. gegužės 28 d. Uosto direkcija pasirašė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros / suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo dvišalę sutartį. Sutartis sudaroma su UAB Malkų įlankos terminalu. Sutarties forma – tipinė, patvirtinta 2011-09-16 Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos.

Remdamasi pasirašyta dvišale sutartimi, iki 2013-10-01 Uosto direkcija įsipareigojo pastatyti (rekonstruoti) geležinkelio kelius UAB Malkų įlankos terminalo nuomojamoje uosto žemės teritorijoje (jei nebus viešųjų pirkimų procedūrų apskundimo), o minėta uždaroji akcinė bendrovė įsipareigojo pagerinti ir (ar) sukurti uosto suprastruktūrą, susijusią su investicijomis į infrastruktūrą.
Uosto direkcija, siekdama laiku įgyvendinti sutartyje numatytus įsipareigojimus, jau pradėjo viešųjų pirkimų procedūras techninio projekto rengėjui ir statybos rangovui parinkti.
„Noriu pabrėžti, kad dvišalių sutarčių pasirašymo sistema jau sėkmingai startavo. Esame pasirengę pasirašyti ir daugiau tokio tipo sutarčių, jos šiuo metu derinamos ir bus pasirašomos artimiausioje ateityje“, – teigė generalinis direktorius.

Dvišalių sutarčių tikslas – išlaikyti bei pagerinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą, taip pat išlaikyti ir (arba) pritraukti naujus krovinių (keleivių, laivų remonto ar statybos) srautus.
Paraišką dėl uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo galima rasti uosto portale:
http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/13603

Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

2012-05-28

2012 m. gegužės 31 d. (ketvirtadienį) 9.00–13.00 val. Uosto direkcija rengia projekto „Port Integration“ seminarą „Jūrinis transportas ir uostų veikla: daugiarūšio transporto ir paslaugų veikla“, kuriame bus pristatyti Lietuvos transporto politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimai, Rusijos transporto vystymo ir konkurencingumo aspektai, diskutuojama logistikos centrų, antžeminio transporto plėtros klausimais.

Uosto direkcija yra Europos Sąjungos tarpregioninio bendradarbiavimo programos INTERREG IVC projekto „Port Integration“ partneris.
Projektas vienija 13 partnerių iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos, Suomijos, Italijos, Latvijos, Estijos ir Kaliningrado srities.
Projekto tikslas – keistis patirtimi ir užtikrinti gerosios praktikos pavyzdžių sklaidą diegiant jūrinių ir sausumos pervežimų inovacijas. Vykdant šį projektą įvairių šalių uostuose jau surengta daugiau kaip 15 seminarų, kuriuose pristatytos jūrinio transporto inovacijos, diskutuota sausumos pervežimų skatinimo, informacinių technologijų plėtros klausimais, aplankyti įvairūs terminalai, uosto bendrovės.

Maloniai kviečiame jus dalyvauti seminare.

Apie savo dalyvavimą prašytume informuoti el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. iki 2012 m. gegužės 29 d. (antradienio).

Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

2012-05-28

Klaipėdos uostą saugiai pasiekė pirmieji iš Afganistano išvedamų NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (International Security Assistance Force, ISAF) misijoje dalyvaujančių JAV konteineriai su nekariniais kroviniais.

Iš viso buvo atgabenti 76 konteineriai, kurie toliau jūros transportu bus plukdomi į JAV. Tai sutelkto ir koordinuoto visų Lietuvos valstybės institucijų ir transporto sektoriaus įmonių bendradarbiavimo rezultatas.

Lietuva, išnaudodama savo unikalią geopolitinę padėtį tarp ES ir Rytų kaimynystės šalių, intensyviai bendradarbiaudama su JAV administracija ir transportavimo bei logistikos partneriais, parengė naujas multimodalines ISAF krovinių vežimo schemas. Jomis išnaudojami Lietuvos infrastruktūros pajėgumai ir transporto vežėjų galimybės. Įvertinus šias aplinkybes, Lietuvai patikėtas JAV ISAF krovinių vežimas tranzitu per Klaipėdos uostą.

Veždama JAV ISAF krovinius iš ir į Afganistaną per Klaipėdos uostą Lietuva dalyvauja JAV ir Baltijos šalių kartu formuoto įvairiarūšio koridoriaus – Šiaurinio aprūpinimo kelio (Northern Distribution Network) schemoje. Tai globalus, daugelį valstybių apimantis koridorius, kuriuo vežami ir kitų NATO šalių ISAF nekarinai kroviniai.

ISAF krovinių gabenimas naudingas ne tik dėl pajamų, bet ir dėl įgyjamos patirties organizuojant krovinių vežimą Afganistano kryptimi. Po 2014 m. NATO šalims narėms išvedus pajėgas iš Afganistano, Lietuva jau bus užsitikrinusi savo vietą formuojant tarptautinius koridorius Azijos kryptimi. Jie ateityje padės vykdyti kitų šalių komercinius ar vystomojo bendradarbiavimo projektus Azijoje.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos informacija

2012-05-28

„Eaton“ firma sukūrė kintamo vožtuvų skirstymo reguliavimo sistemą lengviesiems ir vidutinės klasės sunkvežimių varikliams.

Naujoji sistema padės išspręsti viena kitai prieštaraujančias variklio galios didinimo ir degalų panaudojimo efektyvumo problemas. Sistemos moduliai leidžia reguliuoti skirtingą vožtuvų eigos – pakėlimo aukštį. Tai sudaro galimybę degimo kameroje lanksčiai reguliuoti dujų skirstymą ir tiekti oro kiekį pagal variklio darbo poreikį.

Sistema sukurta remiantis išmetamųjų dujų regeneracijos (AGR) ir kintamos vožtuvo eigos principu. Vėlyvas įleidimo vožtuvo uždarymas užtikrina, kad variklio eksploatavimas dyzelio darbo ritmą pakeistų į Millerio ciklą. Šis ciklas leidžia paduoti degalus dar nepasibaigus jų išsiplėtimo procesui. Taip vadinamasis Millerio ciklas padidina degalų panaudojimo efektyvumą ir tuo pačiu sumažina azoto oksidų emisiją.

AGR reguliavimo ir kintamos vožtuvų eigos sistemas „Eaton“ kuria Turino mokslinio tyrimo institute (Italija). Abu sistemos moduliai gali būti diegiami atskirai arba pritaikyti dirbti pagal suderintą programą kartu.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-28

is labiau šiltėjant orams, po truputį kaista ir naujienos skriejančios į redakciją. Praėjusią savaitę gana karšta buvo „Linavos“ fronte, taip pat sulaukta ir kitų įdomių žinių.

Viešumoje pasirodžius informacijai apie vežėjų asociacijos „Linava“ finansinius nuostolius, kurie gali siekti iki 27,5 mln. litų, bei galimus pažeidimus, LR Seimo Antikorupcijos komisija pavedė šį reikalą išsiaiškinti Darbo grupei galimoms korupcijos apraiškoms teismų, teisėsaugos bei kontroliuojančių institucijų veikloje tirti. Darbo grupės išvados bus pateiktos Antikorupcijos komisijai.

„Linava” išplatintame pranešime teigiama, kad finansinė situacija asociacijoje yra gera. 2011 m. asociacijos finansinė-ūkinė veikla buvo teigiama – uždirbta 3,775 mln. litų pelno, o 2012 – uosius ji pradėjo uždirbusi daugiau kaip 3 mln. litų. Šiuo metu asociacija neturi jokių papildomų mokestinių įsipareigojimų ar skolų.

Praėjusią savaitę sužinota ir apie tai, kad asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius, sekretorius transporto politikai ir informacijai Gintautas Ramaslauskas ir advokatas Justinas Usonis susitiko su Susisiekimo viceministru Rimvydu Vaštaku bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnais. Susitikimo metu buvo aptarti nauji reikalavimai kelių transporto įmonės buveinei.

Lietuvoje praėjusią savaitę vyko ir paroda „Transbaltica“. Vežėjai galėjo dalyvauti jiems aktualiose konferencijose, apžiūrėti naujausią techniką ar kitokią jiems siūlomą produkciją, pasikalbėti su įvairių sričių specialistais.

Iš Europos atskriejo žinios apie naujai apmokestinamus kelius. Vokietijoje nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus apmokestinta 1 tūkst. kilometrų keturių eismo juostų federalinių kelių, o Prancūzijoje kitų metų liepą nacionaliniams keliams bus įvestas naujas kelių mokestis ECO TAX.

Gegužės 25 d. CargoNEWS.lt redakcijoje vyko tiesioginė video konferencija dėl Rusijos leidimų pasienyje. Pašnekovai – „Linavos” viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius ir sekretorius transporto politikai ir informacijai Gintautas Ramaslauskas – atsakė į CargoNews redakcijos ir žiūrovų, klausimus, davė praktinių patarimų dėl dokumentų pildymo.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-28

Praėjusiais metais pasigirdo siūlymų atgaivinti iki 2008-ųjų šalyje galiojusią baudos balų sistemą už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Projekto rengėjai balų sistemos teigia neatsisakantys, nors ir nedrįsta prognozuoti, kada ji galėtų įsigalioti. Automobilių ekspertai vieningai sutaria, kad tokia sistema – reikalinga.

Laukia naujo ANK

2011-ųjų vasarą Policijos departamentas, kuriam pritarė Valstybinė eismo saugumo komisija siūlė grąžinti anksčiau Lietuvoje galiojusią baudos balų sistemą už KET pažeidimus, pagal kurią vairuotojui, turinčiam daugiau kaip dvejų metų vairavimo stažą, metams sąlyginai skirti 10 balų, o pradedančiajam vairuotojui – 5 balus. Padarius pažeidimą, iš vairuotojo būtų atimami ne daugiau kaip 3 balai už vieną pažeidimą, už kitus – po 2 ar 1 balą. Per metus praradus turimus balus, vairuotojui būtų atimama teisė vairuoti 12 mėnesių.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas – tokia baudos balų sistema iki šiol neįsigaliojusi, mat visi laukia naujo Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) projekto įsigaliojimo, kuris nuo kitų kitų metų pradžios turėtų pakeisti 1984-aisiais priimtą ir iki šiol galiojantį ATPK.

Darius Vasaris, VRM Plėtros programų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vyr. Specialistas: „Mes esame pasirengę, /…/ yra problema dėl kodeksų – yra naujas ANK projektas vietoj ATPK ir dėl to „nedegantys“ projektai stabdomi, kad nepadarytų visiškos mišrainės tarp teisės aktų“.. Visi policijos, viešojo saugumo politikos formavimo siūlymai ir norai yra sudėti ir atiduoti Teisės departamentui, tačiau Seimas esą buvo užkrautas įstatymais ir vadovybė nusprendė „nežūtbūtinių“ projektų Vyriausybei neteikti.

Įžvelgia ir pliusų, ir minusų

Tuo metu buvęs garsus lenktynininkas Stasys Brundza baudos balų sistemoje įžvelgia ir pliusų, ir minusų. Esą tai yra tam tikras drausminantis faktorius, tačiau tam, kad būtų nubausti vairuotojai, jeigu radaras užfiksavo greičio viršijimą, reikia surasti vairuotoją.

„Dabar nuėjome ta kryptimi, kad savininkas moka baudą, o paskui jis pats išieško. Tokiu būdu baudos išieškojimas palengvėja, bet su baudos taškais darosi sunkiau – neaišku, kam juos skirti. Einant tuo keliu baudos taškų sistema sunkiau pritaikoma“, – LRT interneto tarnybai kalbėjo S. Brundza.

Anot eismo specialisto, vokiečiai turi baudos balų sistemą ir esą su ieškojimu galbūt turi mažiau problemų nei Lietuva. „Iš pradžių atšaukia, po to galvoja. Nežinau, kodėl taip įvyko, bet jeigu prieisime prie to, kad bus baudžiamas savininkas, tai taškų sistema nėra tinkamas dalykas. Mano galva, nereikėjo iš viso šito kažkada keisti“, – sakė S. Brundza.

Šaltinis www.lrt.lt

2012-05-28

Siu Dziajunas iš Čilės logistikos įmonėsKontrastų kupinoje ir itin greitai modernėjančioje Kinijoje žemės logistikos įmonės išgyvena nuolatinių permainų laikotarpį. Nuo dykumų ir kalnynų skurdžiausiuose regiuonuose iki moderniausių pasaulio miestų Kinijos pietuose, vežėjai privalo prisitaikyti prie kintančių įstatymų, kainų ir verslo sąlygų bei išsikovoti vietą konkurencingoje rinkoje. Apie Kinijos logistų sunkumus ir verslo ypatumus kalbėjomės su keliais vietiniais vežėjais ir ekspeditoriais.

Netvarka rinkoje

„Logistika Kinijoje neturi tokių gilių tradicijų kaip Europoje ar Amerikoje,“ – teigia Siong Vei, Šanchajaus įmonės „Siaobang logistika“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. – „Manau, jog nuo Vakarų vis dar labai atsiliekame. Tačiau Kinija vystosi labai greitai, ir permainos logistikos rinkoje neišvengiamai artėja.“

Kaip didžiausias šiandienos problemas Siong įvardija kainų nestabilumą, bendros valstybės politikos trūkumą bei sąmyšį rinkoje: „Šiuo metu kiekviena Kinijos provincija turi savus įstatymus, ir tai labai apsunkina logistikos įmonių darbą. Skirtumai tarp provincijų Kinijoje yra didesni nei tarp skirtingų Europos Sąjungos šalių. Kad sėkmingai dirbtume, turime susipažinti su įvairių provincijų taikoma politika, ir nėra vienos institucijos, kuri kontroliuotų visos šalies logistikos rinką. Todėl įvykus nelaimei ar susidūrus su sukčiaujančiomis įmonėmis, nėra aišku, į ką kreiptis. Tai sudaro keblumų ir mums, ir klientams.“

Paklaustas, ar tokiu atveju nepadeda draudimas, Siong Vei juokiasi, jog klientai Kinijoje vaikosi žemiausių kainų, o tai dažniausiai reiškia, jog į draudimo nebuvimą žiūrima pro pirštus. „Mes esame įsigiję milijardo yuanių draudimo polisą. Tačiau tai nėra privaloma, todėl dauguma mažesnių vežėjų draudimu nėra apsirūpinę. Nutikus nelaimei, paskelbia bankrotą, o klientas lieka be kompensacijos.“

Darbas tik per pažintis

Šanchajaus pakraštyje esantis Baošan rajonas nė kiek nepanašus į dangoraižių nusėtą metropolio centrą. Kelyje čia išvysi daugiau sunkvežimių, nei lengvųjų mašinų, o jų sukeltose dulkėse žaidžia vaikai – aplink esančių didelių ir mažų logistikos įmonių darbuotojai čia pat ir gyvena. Sunku net patikėti, jog cigarečių tvaiko prisisunkusioje nedidelėje kontorėlėje įsikūrę ekspeditoriai „Čile Logistika“ po Šanchajų išvežioja Coca-Cola produktus. Įmonės vadovas Siu Dziajunas „Cargo News“ pasakojo apie ekspeditorių darbo sunkumus Kinijoje ir pažinčių bei rekomendacijų versle svarbą.

Nedidelių ekspeditorių Šanchajuje knibždėte knibžda, ir tokių įmonių vien šiame mieste galima priskaičiuoti tūkstančius. Tad išsikovoti poziciją rinkoje nėra paprasta, o be guansi, kaip Kinijoje vadinamas ryšių turėjimas, ir beveik neįmanoma. „Norint įsiskverbti į rinką, svarbiausia yra pasiūlyti kokybiškas paslaugas, ir, be abejo, turėti šioje srityje pažinčių. Naujos logistikos įmonės kuriasi kiekvieną dieną, o daugybė kitų kasdieną ir bankrutuoja. Todėl rekomendacija šiame versle labai svarbi, nes niekas nedirba su nežinoma įmone. Kaip kitaip apsisaugoti nuo sukčiautojų ir vagių? Kinijoje pirkti draudimą vis dar nepopuliaru, o šalies logistikos rinką kontroliuojančios institucijos nėra. Todėl stengiamės dirbti su nuolatiniais klientais, jiems įtikti, jog ir antrą kartą sugrįžtų, bei užmegzti kuo daugiau įmonei naudingų guansi,“- kaip Kinijoje veikia pažintys, pasakojo Siu.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-28

Gegužės 22 – 24 dienomis parodų centre „Litexpo“ vyko specializuota transporto paroda „Transbaltica.“ Nors šiais metais dalyvių gausumu paroda nepasižymėjo, dauguma dalyvių rezultatais buvo patenkinti ir teigė, kad šioje parodoje dalyvauti apsimoka.

Gegužės 22 d. „Transbaltica“ paroda prasidėjo susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio sveikinimo kalba. Ministras konstatavo: „Per pastaruosius metus ekonomikos augimas nebuvo toks kaip tikėjomės, netgi buvo kritimai. Transporto ir logistikos sektorius buvo tas sektorius, kuris Jūsų visų dėka traukė Lietuvos ekonomiką ir neleido jai nukristi į dar didesnę duobę,“ E. Masiulis taip pat pasidžiaugė įgyvendintais novatoriškais šalies transporto sektoriaus sprendimais ir susirinkusiems padėkojo už tai.

Parodoje „Transbaltica“ šiemet dalyvavo transporto įmonės iš Lietuvos, Baltarusijos, Estijos, Vokietijos, Kanados ir kitų šalių. Visi dalyviai turėjo sumokėti atitinkamą dalyvio mokestį ir išsinuomoti stendų plotą. Be dalyvio mokesčio 350 Lt + PVM, parodos dalyviai dar turėjo sumokėti 230 Lt + PVM už 1 m² tuščią vidaus parodos plotą ir 70 Lt/1 m² + PVM už parodos plotą lauko aikštelėje (minimalus erdvės plotas 9 kv. m.) visam parodos laikui. Daugelis kalbintų parodos dalyvių atskleidė, šios išlaidos jiems pasiteisina ir dalyvavimas parodoje atsiperka. Antanas Mineikis TIMEX S.A Filialo vadovas parodoje pristatęs „Kässbohrer“ puspriekabes „Transbalticoje“ dalyvauja antrą kartą. 2010 m. įmonė šioje parodoje dalyvavo pirmą kartą ir anot, A. Mineikio, tuomet „Transbaltica“ buvo daug mažesnė nei šiemet. Vis tik įmonės vadovas gerai pamena ir prieškrizinius laikus, kai 2006 – 2008 m. „Transbaltica“ buvo gerokai didesnė nei šiemet. „Vien lauko ekspozicijų buvo keletą kartų daugiau,“ – sakė A. Mineikis. Kalbėdamas apie atsiperkamumą įmonės vadovas patvirtino, kad parodoje dalyvauti apsimoka ir visos su dalyvavimu susiję išlaidos atsiperka.

Įmonių atstovai džiaugėsi galimybe parodoje sutikti tiek esamus, tiek ir potencialius savo klientus, su jais pabendrauti, pašalinti abejones, ar atsakyti į jiems kylančius klausimus. UAB „Info Transport“ direktorius Linas Kulnys pripažino, kad parodoje sutinkantis nemažai potencialių klientų, kurie domisi verslo valdymo sistemomis. Kadangi paroda tarptautinė, įmonės vadovas siekia pristatyti verslo valdymo programą „Info Trans“ ne tik vietinei, bet ir tarptautinei rinkai, todėl nemažai bendravo su parodos lankytojais atvykusiais iš Baltarusijos, Latvijos, kitų šalių. „Jei po šios parodos atsirastų nors vienas klientas, dalyvavimas parodoje iškarto atsipirktų, sakė L. Kulnys pridurdamas, kad „Reikia įvertinti tokius faktorius, kaip naujas pažintis su potencialiais klientais, prekinio ženklo žinomumo didinimą ir kitus.“

Pripažinkime, įmonių sėkmę specializuotose parodose nemažai lemia ir stendas: jo plotas, vizualinis pateikimas, įmonės atstovų profesionalumas ir komunikabilumas. Lauko aikštelės plotą stendui įkurti naudojusi A. Baniulio Firma „Protekta“ parodoje dalyvavo pirmą kartą. Įmonės atstovas Gerardas Sipavičius lankytojų gausa nebuvo labai sužavėtas, tačiau, konstatavo, kad paroda specializuota ir susirenka lankytojai, kuriems tikrai aktualus transporto verslas, su juo susiję paslaugos, produktai. Pristatydama skirtingų įmonių padangas, įmonė tikslingai pasirinko stendą lauke greta skirtingų gamintojų transporto priemonių.

TIMEX S.A Filialo vadovas A. Mineikis, kalbėdamas apie parodos stendų vizualinę pusę sakė, kad tai yra svarbu, tačiau „Transbaltica“ yra profesionalų paroda, todėl lankytojai žino ko ieško, ir, manau, randa, nepriklausomai nuo stendo dydžio. Nors vizualinė pusė reprezentuojanti įmonę taip pat svarbi,“ – sakė pašnekovas.

Nors parodos dalyviai sakė, kad lankytojų nedaug, patys lankytojai paroda džiaugėsi. Stendus lankė įmonių atstovai ieškantys partnerių, tikslinių prekių ir paslaugų savo verslui. Parodos lankytojas Linas atstovaujantis vežėjų kompaniją sakė parodoje radęs visko, ko jam reikėjo: priekabų sekimo sistemas, domėjosi verslo valdymo sistemomis, kitomis naujovėmis. Vežėjai Darius ir Tomas į Parodą atvykę iš Panevėžio džiaugėsi 23 d. vykusios konferencijos „Eksportas – transporto variklis“ nauda. Vyrai teigė, kad konferencijoje gavo atsakymus į visus jiems rūpimus klausimus dėl sugriežtintos pervežimų kontrolės Rusijoje, o tuo pat metu, turėjo galimybę ir susipažinti su parodoje pristatomomis naujovėmis. Pakalbinti dėl stendų vizualumo, vežėjai pritarė A. Mineikio nuomonei, kad nepriklausomai nuo stendų dydžio ar spalvų, atkreipia dėmesį tik į tuos stendus, kuriuose buvo juos dominančios prekės ar paslaugos.

Paroda „Transbaltica“ vyksta kas du metus. Parodos dalyvių nuomone, dažniau šių parodų organizuoti nereikia, nes transporte per metus neatsiranda tiek daug naujovių, kurias galima pristatyti parodose. Parodos periodiškumas – optimalus pagal dalyvių ir lankytojų interesus, todėl lieka tikėtis, kad 2014 metų paroda bus daug gausesnė tiek dalyvių, tiek lankytojų skaičiumi.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-25

Lietuvoje veikiantys draudikai, žinodami, jog oficialiai pripažintų saugomų aikštelių Lietuvos Respublikoje nėra, o yra tik mokamos stovėjomo aikštelės, galimai vežėjus stumia į milžiniškų finansinių nuostolių ir bankroto pavojų.

Jei mokamose stovėjimo aikštelėse palikta vežėjo transporto priemonė su kroviniu bus pavogta, tuomet draudikai neapmokės žalos, nes tai jiems leidžia pačių sukurti straipsniai privalomose laikytis CMR draudimo taisyklėse.

Draudikai vežėjų transporto priemonėms nurodo stoti saugomose aikštelėse, kartais pateikia IRU ir „Michelin“ išleistą Europos saugomų aikštelių sarašą. Šiame sąraše nėra apsaugos pagrindais saugomų aikštelių Lietuvos Respublikoje, nėra jų Norvegijoje, kelios yra Švedijoje, po vieną Čekijoje ir Slovakijoje. Vežėjas, norėdamas apsaugoti kliento krovinį, dažnai fiziškai negali laikytis tokių draudikų keliamų reikalavimų dėl vairuotojams taikomų ES teisės aktais nustatytų darbo ir poilsio režimo reikalavimų. 2007 m. gegužės 2 d. Lietuvos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-267/2007 buvo pripažinta, jog Lietuvos Respublikoje saugumų aikštelių nėra.

Draudikų siūlomų vežėjams pasirašyti standartinių CMR draudimo sutarčių taisyklių sąlygų, nustatančių kriterijus aikštelėms, kuriose vežėjo vairuotojui leidžiama sustoti ir palikti pakrautą transporto priemonę stovėti be vairuotojo asmeninės priežiūros ilgesniam laikui, praktiškai neatitinka visos Lietuvos Respublikoje veikiančios mokamos arba nemokamos stovėjimo aikštelės. Dauguma tokių aikštelių ima mokestį už krovininių transporto priemonių stovėjimą jose ir neprisiima jokios atsakomybės už pakrautose transporto priemonėse esantį krovinį (turtą). Draudikai tarsi siūlo vežėjams įšeitį – stoti “greta policijos postų”, tačiau vengia konkrečiai įvardinti, ką reiškia žodis „greta“. Dažnai prie tokių policijos postų, įsikūrusių miestelių centruose, neįmanoma privažiuoti.

CMR draudimas nėra privalomas draudimas, jis savanoriškas. Vežėjai su draudikais gali susitarti dėl bet kokių, LR teisės aktams neprieštaraujančių CMR draudimo sutarties, jos taisyklių sąlygų, todėl, atsižvelgiant į vežėjų poreikius, galima išsireikalauti iš draudikų vežėjams tinkamų individualių sąlygų, įskaitant ir būtinybę vairuotojui sustoti pakelės mokamose ar nemokamose stovėjimo aikštelėse , vykdant tarptautinius pervežimus.

Nei CMR, nei krovinio draudimo taisyklėse nėra įtvirtinta ar visuotinai vartojama sąvoka – „saugi aikštelė“. Kadangi draudikai turi teisę nustatyti draudimo taisyklių sąlygas savo nuožiūra, draudikų sąlygos skiriasi ne tik konstrukcija, bet ir turiniu bei suteikiama draudimo apsauga. Sąvoka „saugi aikštelė“ nėra visuotinai vartojama draudimo teisiniuose santykiuose. Dažniausiai yra reikalaujama, jog transporto priemonė su kroviniu būtų palikta saugomoje aikštelėje, nurodomi specialieji reikalavimai aikštelei. Atsitinka ir taip, kad transporto priemonės ir krovinio saugojimo klausimas neaptariamas, taigi atsižvelgiama į nusistovėjusią teismų praktiką. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingi draudikai gali numatyti skirtingus reikalavimus aikštelėms, darytina išvada, kad klausimas, ar įvykus vagystei, draudikas turės mokėti draudimo išmoką, priklauso nuo sudarytos draudimo sutarties, kuri jos šalims turi įstatymo galią”.

Atsižvelgiant į vežėjams nepalankią nusistovėjusią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, raginame vežėjus, prieš pasirašant CMR draudimo sutartis, iš anksto susitarti su draudikais individualiems Jūsų įmonės poreikiams pritaikyti CMR draudimo taisyklių straipsnius, kuriuose kalbama apie saugomas (ar kitokias) aikšteles ir papildyti šias taisykles konkrečių stovėjimo aikštelių sąrašu (su adresais) vežėjui aktualiose valstybėse tam, kad tokiose aikštelėse įvykus krovinio vagystei, įvykis neginčytinai būtų pripažįstamas draudiminiu, tuomet draudikai privalės mokėti draudimo išmoką.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-25

Per dvejus metus Lietuvos sostinės pakraštyje bus rekonstruotas Vilniaus geležinkelio aplinkkelis, greta įrengtas papildomas naujas kelias. Tai leis sumažinti krovininių traukinių srautą per Vilniaus miestą.

Šiandien Kyviškių geležinkelio stotyje vyksta oficiali statybos darbų, kainuosiančių beveik 217 mln. litų (be PVM), pradžios ceremonija.

Tai bus pats brangiausias „Lietuvos geležinkelių“ investicinis projektas per visą šalies Nepriklausomybės istoriją. Didžioji dalis tam reikalingų lėšų – 190 mln. litų – skirta iš Europos Sąjungos fondų.

Aplinkkelis daugiausia naudojamas kroviniams, vežamiems Baltarusijos kryptimi. Senasis kelias buvo statytas prieš keliasdešimt metų. Jis neatitinka nūdienos reikalavimų, nes geležinkelio ruožas yra itin apkrautas.

„Šiuo projektu siekiame atnaujinti geležinkelio linijas ir nukreipti krovininių traukinių eismą nuo Vilniaus miesto. Atnaujinus geležinkelį paspartės krovinių vežimas, sumažės oro tarša. Tai labai svarbu Lietuvai, kuri yra tranzitinė valstybė – koridorius tarp Vakarų ir Rytų Europos“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Į Rytus ir atgal vežami kroviniai sudaro didelę dalį „Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos uosto ir jame veikiančių kompanijų uždarbio.

Kelininkai geležinkelio ruože tarp Kyviškių ir Valčiūnų nuties naują 24,5 kilometrų ilgio kelią ir rekonstruos esamą kelią. Bus išplėstos Kyviškių ir Valčiūnų stotys, įrengta nauja ir sustiprinta dabartinė kelio sankasa, rekonstruoti tiltai, pralaidos, signalizacijos įranga, pervažos, elektros tiekimo ir telekomunikacijų sistemos. Bus pastatytos 3 naujos pralaidos, pėsčiųjų viadukas.

Siekiant sumažinti traukinių skleidžiamą triukšmą, palei geležinkelį atsiras beveik 5 km ilgio triukšmo slopinimo sienutės, bus sodinami želdiniai.

Rekonstravus geležinkelį krovininiai traukiniai galės važiuoti 80 km/h ir didesniu greičiu. Sumažinus krovinių eismą per sostinę, Vilnius taps švaresnis, o susisiekimas – geresnis.

Geležinkelio ruožas tarp Kyviškių ir Valčiūnų yra tarptautinio geležinkelio koridoriaus dalis.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija