2012 m. kovo mėn. įvyko atviras darbų „Transeuropinės reikšmės kelio Nr. 141 (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda) plėtra. Priekulės aplinkkelio tiesimo I etapas. Sutartis Nr.1“ pirkimo konkursas, kuriame dalyvavo 3 tiekėjai: ūkio subjektų grupė UAB ,,Kauno keliai“ ir AB ,,Latvijas tilti“, AB ,,Kauno tiltai“ bei ūkio subjektų grupė UAB ,,Lemminkainen Lietuva“ ir UAB ,,Hidrostatyba“. Išnagrinėjusi gautus pasiūlymus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos viešojo pirkimo komisija nustatė, kad atvirą konkursą laimėjo ūkio subjektų grupės UAB „Lemminkainen Lietuva“ ir UAB ,,Hidrostatyba“ pateiktas pasiūlymas.
2012 m. gegužės 2 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir ūkio subjektų grupės atsakingas partneris UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasirašė rangos sutartį, kurios priimta suma (be PVM) yra 33,66 mln. Lt, PVM, sumokamas į Lietuvos Respublikos biudžetą, sudaro 7,07 mln. Lt. Pagal paminėtą rangos sutartį Klaipėdos rajone bus atlikti Priekulės aplinkkelio I etapo statybos darbai: nauja 6,5 km ilgio kelio trasa apeis Priekulę iš rytų pusės ir jungs valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 2207 Dreižiai-Agluonėnai su krašto keliu Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Būsimoji trasa kirs Gruodės, Agluonos ir Minijos upes. 2011 m. spalio 4 d. Susisiekimo ministro įsakyme Nr. 3-606 numatyta, jog aplinkkelio tiesimo I etapo darbams finansuoti bus skirta iki 31,55 mln. litų su PVM Europos Sąjungos paramos (Sanglaudos fondo) lėšų.
Rangos sutartyje numatytus darbus tikimasi užbaigti 2014 m. gegužės mėnesį.
Projektas „Transeuropinės reikšmės kelio Nr. 141 (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) plėtra. Priekulės aplinkkelio tiesimo I etapas“ bus įgyvendinamas pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonę VP2-5.4-SM-01-V „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“.
Šaltinis LAKD
Per 2012 m. sausio–balandžio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 13,9 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos apimčių pokytis sudarė -5,0 proc. palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. 2012 m. sausio–balandžio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 11,2 mln. t, pokytis -7,0 proc. arba -838,2 tūkst. t, o Būtingės terminale perpilta 2,7 mln. t, pokytis +4,1 proc. arba +105,9 tūkst. t. Klaipėdos uosto krovos rezultatų neigiamas pokytis yra apie 830 tūkst. t, t. y. lygiai toks pat, kaip ir birių trąšų krovos kritimas.
Didžiausias prieaugis pagal apimtį per 2012 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, pasiektas dėl išaugusios rūdos(+160,4 tūkst. t), žalios naftos (+105,9 tūkst. t), pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų (+104,0 tūkst. t), naftos produktų (+101,0 tūkst. t)
Didžiausias nuosmukis pagal apimtį 2012 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, susidarė dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-829,8 tūkst. t) bei cukraus žaliavos (-145,5 tūkst. t) krovos.
Pagal krovinių grupes išaugo (+3,9 proc.) skystieji kroviniai, kurių perpilta 6 424,9 tūkst. (46,2 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 5,8 proc., iš viso jų krauta 3 567,9 tūkst. t (25,7 proc. bendros uosto krovos). 16,1 proc. mažiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtys sudarė 3 901,8 tūkst. t (28,1 proc. bendros uosto krovos). Per 2012 m. sausio–balandžio mėn. užregistruoti 2 209 laivų įplaukimai į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 27 laivai (+3,8 proc. arba 1 laivu daugiau palyginus su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu). Į Klaipėdos uostą įplaukė 1 599 tarptautiniai laivai (+6 laivai arba +0,4 proc. palyginus su 2011 metų sausio–balandžio mėn.), 583 vietiniai laivai (-32 laivai arba -5,2 proc.). 2012 metų sausio–balandžio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 26 laivais arba 1,2 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2011 m. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 81 316, t. y. 4,8 proc. arba 3 725 keleiviais daugiau negu per atitinkamą 2011 m. laikotarpį.
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
2012 m. gegužės 22–24 dienomis Vilniuje Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5) vyks jau nuo 1995 metų kas antrus metus organizuojama tarptautinė logistikos ir ITS paroda ir konferencija „TransBaltica 2012“. Uosto direkcijos iniciatyva šioje parodoje Klaipėdos uostas bus pristatomas jungtiniu stendu.
Intelektinės transporto sistemos ir paslaugos, išmaniosios technologijos, „protingas“ ir ekonomiškas transportas bei jo valdymas – tokios transporto rinkos aktualijos persikels į parodą „TransBaltica“ ir taps svarbiausiomis jos temomis.
2012 m. gegužės 22 dieną Uosto direkcijos Technologijų skyriaus viršininkas Algimantas Žygus parodos metu vyksiančioje konferencijoje skaitys pranešimą „ITS kaip instrumentas integruoti vandens transportą į multimodalinę transporto sistemą“.
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
Rytoj, gegužės 22 d., 9.30 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5) vyks Susisiekimo ministerijos rengiama tarptautinė konferencija tema „Intelektinės transporto sistemos ir išmaniosios technologijos transporte ir logistikoje“. 11 val. „Litexpo“ centre susisiekimo ministras Eligijus Masiulis taip pat atidarys tarptautinę transporto ir logistikos parodą „TransBaltica 2012“.
Tarptautinė konferencija apžvelgs Europos intelektinių transporto sistemų (ITS) politiką ir įgyvendinimą, pristatys dabartinę ITS plėtrą ES lygmeniu bei supažindins su inovacijų plėtra Lietuvos transporto sektoriuje. Savo patirtimi apie įdiegtus ir planuojamus intelektinių transporto sistemų sprendimus seminare dalinsis platus ratas verslo, valstybės institucijų, universitetų ir asociacijų atstovų.
Konferencijos dalyvius pasveikins susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
Tarp konferencijos pranešėjų – Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato atstovė Julie Raffaillac, Europos intelektinių transporto sistemų ir paslaugų asociacijos „ERTICO-ITS Europe“ generalinis direktorius Hermann Meyer. Su Lietuvos ITS politika ir įgyvendinimu supažindins Lietuvos transporto ir ITS ekspertai. Konferenciją moderuos Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius ir viceministras A. Štaras.
„Jau tampa tradicija, kad parodos „TransBaltica“ metu Susisiekimo ministerija kviečia verslo, mokslo ir valdžios institucijų atstovus pristatyti transporto srities inovacijas, svarbiausius nuveiktus ir planuojamus darbus. Pagrindinis tokių susitikimų tikslas – paskatinti bendradarbiavimą intelektinių transporto sistemų srityje, tiek kuriant, tiek ir jas diegiant visose transporto rūšyse“, – sakė viceministras A. Štaras.
Pasak viceministro, Susisiekimo ministerija siekia užtikrinti aukštą mobilumo kokybės lygį ir skatinti spartesnį regionų vystymąsi, plėtoti draugišką aplinkai ir saugų žmogui transportą. Vis daugiau dėmesio skiriama inovacijų, galinčių padidinti transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą ir optimizuoti verslo procesus, pritaikymui praktikoje. Intelektinės transporto sistemos ir paslaugos yra būtent tas veiksmingas įrankis, kuris gali prisidėti prie efektyvios transporto sistemos kūrimo bei eismo saugos gerinimo.
Konferencija organizuojama tarptautinės transporto ir logistikos parodos „TransBaltica 2012“ metu. Nuo 1995 m. rengiama „TransBaltica“ yra didžiausia transporto ir logistikos paroda Baltijos šalyse, sukviečianti svarbiausius Lietuvos ir kaimyninių šalių transporto ir logistikos sektoriaus atstovus bei suteikianti galimybę pristatyti savo pasiekimus ir ieškoti naujų plėtros galimybių.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-05-21
Vis labiau artėjant vasarai, transporto sektorius ir toliau sukasi nesustodamas. Praėjusią savaitę redakciją pasiekė įvairios vežėjams svarbios žinios susijusios su įvairiausiais pervežimų ir kitais aspektais liečiančiais vežėjų veiklą.
Visą savaitę Lietuvą policijos pareigūnai rankiojo į įvairiausius Lietuvos miestus atgabentą narkotikų siuntą. Net neabejojama, kad dėl logistikos klaidos į Lietuvą plūstelėjo labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Pirmiausiai jų rasta Kaune, o vėliau ir kituose miestuose.
Lietuvos keliais krovinius gabenantys vežėjai turėtų pasitikrinti savo transporto priemones ar šios atitinka keliamus reikalavimus ir ar sumokėtas kelių mokestis. VKTI informavo, kad šią savaitę kartu su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos vykdys prevencinę priemonę, kurios metu bus tikrinama, ar transporto priemonių savininkai ir (ar) valdytojai už krovinines transporto priemones (N1–N3) ir keleivines transporto priemones (M2 ir M3), važiuojančias magistraliniais keliais A1–A18, sumokėjo savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį.
Taip pat šylant orams reiktų nepamiršti žvilgtelėti į termometrą važiuojant Baltarusijos keliais. Čia esant didesnei nei 25 laipsnių temperatūrai įsigalioja vilkikų masės apribojimai.
„Linavos“ teismų batalijose padėtas dar vienas taškas. Teismo sprendimu buvęs „Linavos“ generalinis sekretorius Valdas Gilys buvo atleistas teisėtai. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Technikos mėgėjai praėjusią savaitę galėjo stebėti naujos „DAF XF 105 Exclusive Edition“ serijos atsiradimą ir įvertinti bent jau naujojo vilkiko dizainą. Tikimės, kad greitu metu šie vilkikai puoš ir Lietuvos kelius.
„Linava“ ir toliau sprendė su Rusija susijusias problemas. Asociacijos vadovai susitiko su Rusijos asociacijos „ASMAP“ vadovais ir aptarė galimybę naudoti krovinio pakrovimo lapus, kurie leistų vykdyti pervežimą su dvišaliu leidimu.
Primename, kad šią savaitę CargoNEWS redakcijoje lankysis asociacijos „Linava” viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius ir „Linava” sekretorius transporto politikai ir informacijai Gintautas Ramaslauskas. Su jais bus aptarta susiklosčiusi situacija su Rusija, o taip pat ir kiti vežėjams aktualūs klausimai.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos vežėjams svarbiose Europos valstybėse – Prancūzijoje ir Vokietijoje – šiemet ir kitąmet daugės mokamų kelių. Vokietijoje nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus apmokestinta 1000 kilometrų keturių eismo juostų federalinių kelių. Prancūzijoje kitų metų liepą nacionaliniams keliams bus įvestas naujas kelių mokestis ECO TAX. Abiejose valstybėse veikia elektroninio atsiskaitymo sistemos.
„Aktualiausias yra įsigaliosiantis mokestis Prancūzijoje, nes nacionaliniai keliai čia buvo nemokami. Platus jų tinklas padėdavo išvengti mokamų kelių ir tokiu būdu vežėjai patirdavo mažiau išlaidų. Todėl ECO TAX įvedimas Lietuvos vežėjams finansiškai bus labai nenaudingas“, – kalba „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas Artūras Michejenko.
Naujasis mokestis Prancūzijoje galios krovininiam transportui, kurio svoris viršija 3,5 tonos. Iš viso bus apmokestinta 15 000 kilometrų. Konkretus mokesčio dydis dar nėra skelbiamas, tačiau prognozuojama, kad jis sieks apie 12 euro centų už kilometrą. Dabartinis kelių mokestis, kurs yra taikomas greitkeliams, vidutiniškai siekia 19 euro centų už kilometrą.
„Vokietijoje įvedamas mokestis galios sunkvežimiams, kurių leistinas bendras svoris didesnis nei 12 tonų. Finansine prasme Lietuvos vežėjams jis yra mažiau svarbus, tačiau tikėtina, kad šis mokestis pakoreguos dalies jų maršrutus, – kalba „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas Artūras Michejenko. – Apskritai, ateityje mokamų kelių Europoje tik daugės, nes jų apmokestinimas yra vienas iš būdų surinkti lėšų kelių infrastruktūros tvarkymui.“
Prancūzijoje ir Vokietijoje vežėjai už mokamus kelius gali atsiskaityti naudodamiesi automatine mokesčių nuskaitymo „On Board Unit“ sistema. Pastaroji bus atnaujinama Prancūzijoje, o Vokietijos keliais vykstantys vežėjai galės naudoti tuos pačius automobilinius prietaisus, kurie naudojami ir dabar.
CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis prašo Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją peržiūrėti sprendimą, uždrausti Lietuvoje vykdyti „Google Maps Street View“ projektą – iš specialių automobilių fotografuoti vaizdus daugelyje Lietuvos miestų.
Specialus automobilis turėjo daryti „Google Maps“ paslaugai „Street View“ reikalingas nuotraukas. Iš jų sudaryto panoraminio vaizdo dėka būtų galima virtualiai keliauti po Lietuvą. Ši paslauga veikia jau daugiau nei trisdešimtyje šalių. Tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nutarė, jog šis projektas kelia grėsmę žmogaus teisei į privataus gyvenimo neliečiamumą.
„Lietuva neturėtų užsidaryti kaip Šiaurės Korėja. Daugelis Europos šalių, mūsų kaimynai leidžia internete talpinti gatvių vaizdus, todėl mūsų institucijų draudimas tą daryti atrodo keistas ir per daug griežtas. Negalime būti tarp atsilikėlių ir ignoruoti informacinių technologijų pažangą“, – sakė E.Masiulis.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminale“ vakar į laivą pakrautos keturios didelių gabaritų talpyklos, kurios tiesiog uosto teritorijoje buvo pagamintos vienai Norvegijos žuvies pramonės įmonei.
Pasak Benedikto Petrausko, „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo“ generalinio direktoriaus, tai labai pozityvus pavyzdys, kai uosto teritorija išnaudojama ne tik krovos darbams, bet ir produkcijai pagaminti.
AB „Montuotojas“ tiesiog prie krantinės per pusmetį surinko keturias 860 kub. metrų talpos cisternas, kurių aukštis siekia 18,5 metro, o skersmuo – 8 metrus. Vienas toks rezervuaras sveria apie 50 tonų. Talpykloms pakrauti į laivą buvo panaudotas plaukiojantis 100 tonų keliamosios galios kranas, jam talkino ratinis kranas, kurio maksimali keliamoji galia – 180 tonų. Vykdant talpyklų montavimą uoste, buvo išvengta brangaus pervežimo autotransportu.
„Tai viena paskutiniųjų krovos operacijų mūsų terminale šiemet, nes birželį krovos darbai bus stabdomi dėl krantinių rekonstrukcijos ir naujo ro-ro terminalo statybos“, - sako B.Petrauskas.
Anot jo, planuojama, kad bendrovė veiklą atnaujins jau kitais metais, kai pradės veikti naujasis keleivių ir krovinių terminalas. Šiuo metu „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ dar vykdo melasos ir kitų skystų krovinių krovą. Planuojama, kad per pusmetį įmonė iš viso perkraus apie 50 tūkst. tonų įvairių krovinių.
Pastačius naująjį ro-ro terminalą „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo“ metiniai krovos pajėgumai išaugs iki 5 mln. tonų. Prie terminalo krantinių vienu metu galės švartuotis iki 3 keltų, kurie per metus perveš apie 0,5 mln. vienetų autotransporto ir iki 1 mln. keleivių.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir terminalo operatorius į terminalo statybas investuos beveik 200 mln. litų.
Šaltinis ACHEMOS GRUPĖ
Gegužės 17-18 dienomis Maskvoje (Rusija) vyko 56-asis Geležinkelių Transporto Tarybos (toliau – GTT) posėdis. Jame tradiciškai dalyvavo NVS valstybių, Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Suomijos geležinkelių įmonių atstovai. AB „Lietuvos geležinkeliai“ interesus atstovavo generalinis direktorius Stasys Dailydka, kiti vadovai ir specialistai.
Šiemet GTT švenčia savo veiklos 20 metų jubiliejų, tad dalis posėdžio buvo skirta šiam periodui aptarti ir įvertinti. Už svarų indėlį vystant tarptautinį bendradarbiavimą bei užtikrinant efektyvų geležinkelių transporto darbą tarptautiniame susisiekime įvairių šalių geležinkelių specialistai apdovanoti GTT garbės raštais.
Taip pat posėdyje buvo svarstomi prekinių ir keleivinių traukinių eismo organizavimo, vagonų ir konteinerių formavimo plano patvirtinimo, jų surašymo bei atsiskaitymų už tarptautinius pervežimus tarp geležinkelio įmonių būklės 2011 ir 2012 metais klausimai, patvirtintos GTT direkcijos išlaidų sąmatos.
Posėdžio metu buvo svarstomos GTT direkcijos pirmininko ir jo pavaduotojų kandidatūros. Bendru GTT sprendimu vadovauti Direkcijai toliau patikėta Kučerenko Piotr Grigorjevič.
GTT 56-ojo posėdžio metu vyko apvalaus stalo diskusijos apie geležinkelių transporto sektoriaus reformos patirtis 1520 mm geležinkelių sistemos erdvėje. Bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas pasidalino su kitais GTT nariais Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos patirtimi ir pristatė AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos modelį.
CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-21
Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos „Lineka“ generalinė sekretorė Monika Petkevičiūtė, š.m. gegužės 16 d., svečio teisėmis dalyvavo Kredito vadybininku klubo (KVK) susitikime tema: “ Kaip kredituoti ir išieškoti Lenkijoje; „Nemoka Sodrai, ar sumokės jums?“
Pirmą kartą klubo istorijoje pranešėjas, Creditreform Polska valdybos pirmininkas Jacek Koziaczy, su susirinkusiais bendravo per videotiltą. J.Koziacky, kreditų valdymo ir IT srityje dirbantis jau 15 metų, pabrėžė, jog Lenkijoje kaip ir Lietuvoje gerai pasverta rizika yra viena iš būtiniausių sėkmingo verslo sąlygų. Kaskart sudarydami sandorį su nauju arba nuolatiniu pirkėju, siekiame maksimaliai sumažinti riziką. Creditreform Polska galėtų būti naudingas tarpininkas, identifikuojant patikimus partnerius įmonėms, ieškančioms naujų verslo kelių į Lenkiją.
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto lektorius Dainius Dzindzalieta, kartu su UAB „Creditreform Lietuva“ atstovais SauliumiŽilinsku ir Romualdu Trumpa, pristatė naująjį skolų „Sodrai“ rodiklį. Šis rodiklis, parengtas išanalizavusi metų trukmės informaciją apie įmonės darbuotojų skaičių ir socialinio draudimo mokesčio skolas, tiksliau nei pavienė skolos suma atskleidžia konkrečios įmonės skolų „Sodrai“ lygi, įsiskolinimo eigą ir su tuo susijusia verslo rizika. Įmonės suskirstytos pagal skalę: nuo 0 (neįsiskolinusi) iki 9 (labiausiai įsiskolinusi). Skaičiuojama, kad iš maždaug 60.300 verslo įmonių, veikusių 2010–2011 m., bent vieną litą ar bent vieną dieną „Sodros“ skolininkėmis buvo apie 80% įmonių.
Trumpai apie KVK klubą
Kredito vadybininkų klubą 2005-аisiais įkūrė įmonių atstovai, siekiantys jog pinigai už paslaugas ar produktus kuo greičiau pasiektų bendrovės iždą. Pagrindinė klubo iniciatorė – asociacijos „Lineka“ partnerė UAB „Creditreform Lietuva“.
Kredito vadybininkų klubo (KVK) tikslas - suteikti specialistams, savo įmonėse valdantiems kredito riziką, visą reikalingą ir naujausią informaciją kredito rizikos valdymo klausimais, paskatinti kredito rizikos specialistų bendravimą, tarpusavio asmeninius ryšius, dalinimąsi patirtimi, naudingomis žiniomis.
Klubo narių susitikimai vyksta kas du-trys mėnesiai. Kiekvienam KVK susitikimui parenkamos tuo metu aktualiausios temos ir kompetentingi pranešėjai. Kredito vadybininkų klubo koordinatorius - UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas
CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Š. m. gegužės 22 d. dėl Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau – MDAS) atnaujinimo darbų nuo 8 iki 12 val. neveiks MDAS.
Šiuo laikotarpiu turi būti taikoma grįžtamoji procedūra ir su jos atlikimu susiję veiksmai, aprašyti 2009 m. birželio 25d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 1B-356.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nurodytuoju MDAS neveikimo laikotarpiu teikiant muitinės deklaracijas Muitinės informacinių sistemų centro IT paslaugų centrui nereikia siųsti prašymų leisti taikyti grįžtamąją („popierinę“) procedūrą.
CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
„Imkite mano numerį ir kitą kartą skambinkite man, bus pigiau“, - klientus nuo savo darbdavių vilioja automobilių serviso mechanikai, siūlydami pigesnes paslaugas už tą patį darbą, tačiau ne sertifikuotame salone, o garaže. Kalbinti transporto priemonių automobilių servisų atstovai teigė, kad jų įstaigose tokia praktika nežinoma, bet apie tai yra girdėję.
Automobilių savininkai neretai norėdami kuo pigiau susitaisyti transporto priemonę suka į garažus, kuriuose taisymo paslaugas galima gauti kur kas pigiau nei automobilių servisų tinkluose. Tačiau net ir servisuose automobilius taisantys gyventojai kartais neatsispiria pigesnėms kainoms ir pradeda automobilius pigiau tvarkyti pas tuos pačius serviso mechanikus, tačiau jau už privačiai susitartą kainą.
Nesuteikiama garantija
Šnekinti automobilių servisų vadovai ar atstovai teigė, kad problema yra, bet neprisipažino, kad klientus nuvilioja jų pačių darbuotojai.
„Inchcape Motors“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Vilija Šinkūnienė sakė girdėjusi, kad servisų darbuotojai siūlo klientams atlikti paslaugas privačiai ir pigiau.
„Tačiau negaliu pasakyti, ar tai vyksta mūsų įmonėje. Norėčiau tikėti, kad ne“, - vylėsi pašnekovė. Pasak V. Šinkūnienės, kalbant apie vidaus darbuotojų bandymus nuvilioti klientus reikėtų žvelgti iš kliento pusės.
„Kokia nauda klientui? Žinoma, jis gal nori gauti pigesnę paslaugą, bet pirmiausia tai yra šešėlis, o kitas dalykas – garantijos klientui. Servise atliekama paslauga su sertifikuota įranga ir įrankiais. Atrodytų, kad darbą atlieka tas pats žmogus, tačiau juk darbui atlikti reikalingas ne tik žmogiškieji ištekliai, bet ir įranga. Juk gedimus reikia tiksliai diagnozuoti“, - aiškino automobilių salono atstovė.
Pašnekovė ragino prieš susigundant tokiais pasiūlymais gerai pamąstyti. „Žmonės turėtų pagalvoti, ar galiausiai pigesnė paslauga netaps brangesne. Žinoma, praktika taisytis automobilius privačiai yra paplitusi, bet ar klientas gali reikalauti atlygio, jei darbas atliekamas ne iki galo ar negerai“, - retoriškai klausė automobilių salono atstovė.
DELFI žiniomis, autoservisų mechanikai savo atlyginimus pasididina asmeniškai paslaugas teikdami net darbdavių salonuose, tačiau V. Šinkūnienė teigė, kad asmeniškai nebuvo su tuo susidūrusi, o tokią veiklą griežtai draudžia įmonės taisyklės.
Automobilių serviso „Megamesta“ komercijos direktorius Darius Rimka tikino, kad jų įmonėje darbuotojai asmeninių paslaugų klientams nesiūlo: „Bent jau mano žiniomis. Žinoma, gal kituose servisuose tai vyksta. Niekas negali būti nuo to apsaugotas“.
Teko kovoti su nesąžiningais darbuotojais
Autoserviso „Kemi“ direktorius Žygimantas Tubutis pripažino, kad praeityje teko kovoti su darbuotojų, nuviliojančių klientus, problema: „Jau daug metų su tuo kovojome ir mūsų pastangos tai eliminuoti davė vaisių. Bandėme kalbėti ir su pačiais darbuotojais, ir klientais – prašyti jų pagalbos“.
Kaip teigė įmonės vadovas, automobilių savininkai prieš tempdami automobilį į privatų garažą turėtų nepamiršti, kad skatina nelegalų verslą, todėl reikėtų pagalvoti ir apie pigesnės paslaugos šalutinį poveikį.
Ž. Tubutis sakė, kad darbuotojų dėl klientų viliojimo neatleido, tačiau jie pamokyti buvo kitaip. „Visų pirma, toks žmogus praranda pasitikėjimą. Tada peržiūrimą žmogaus kvalifikacija. Turime savo vertinimo sistemą ir priklausomai nuo jos teko bausti darbuotojus finansiškai“, - procedūrą aiškino pašnekovas. „Kemi“ direktorius pripažino, kad išsiaiškinti nesąžiningus darbuotojus nėra lengva, tačiau, jo nuomone, yla iš maišo anksčiau ar vėliau išlenda.
CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-21
Neseniai išsamiai rašėme apie vilkikų variklių valdymo programos pakeitimą, dar vadinanmą „chip tiuningu“. Išklausėme vieną poziciją – įmonės, programuojančios vilkikų variklius vadovą, todėl nusprendėme išklausyti ir kitą pusę – sunkiojo transporto gamintojų atstovus: kokią įtaką „chip tiuningas“ turi jų atstovaujamų gamintojų vilkikams.
Robertas Žitkauskas UAB „SKUBA“/ Renault Trucks Servisų tinklo direktoriaus pavaduotojas
Šiuo atveju reikia kalbėti ne tik apie variklių, bet ir visos transmisijos ilgaamžiškumą. Gamintojas dažnai didindamas variklio galią pakeičia transmisijos (sankabos, pavarų dėžės, galinio tilto diferencialo komplektaciją). „Chip tiuningo“ įmonės to dalyko niekada nepasiūlys. Nepatyręs arba neatsakingas vairuotojas gali ženkliai sutrumpinti automobilio tarnavimo laiką arba nepataisomai sugadinti. Gamintojas ne be reikalo testuoja ir sertifikuoja kiekvieną atskirą modelį, nes jam privalo suteikti aiškiai apibrėžtos ridos gamyklinę garantiją.
Jei naujo garantinio vilkiko variklį pirkėjas programuoja papildomai, nutraukiama gamyklinė garantija ir už pasekmes vartotojas vienareikšmiškai pats prisiima atsakomybę.
Variklių programuotojai teigdami, kad naujų vilkikų modelių paleidžiamų į rinką sandara yra praktiškai ta pati, kaip ir ankstesnio modelio, o skiriasi tiktai variklio programa, klysta. Skiriasi SCR sistemos, turbokompresorių komponentai, stabdžių sistema. Modelio kaina keičiasi ir dėl kiekvienos modifikacijos transporto priemonei reikalingos sertifikacijos, kuri gamintojui kainuoja labai brangiai.
Saida Sarachanova UAB „LiberAuto“ atstovaujančios "Mercedes - Benz" marketingo vadovė
„Chip tiuningą" derėtų vertinti kaip „piratavimą“, nes daugeliu atvejų tai vyksta pasislėpus, vogčiomis, be pradinio programos autoriaus sutikimo. Manipuliuojama tik galia, nors keičiant įpurškiamo kuro dozę neišvengiamai pakinta ir išmetamųjų dujų sudėtis. Kyla klausimas, ar toks automobilis ir toliau atitinka tam tikros gamtosauginės klasės (Euro3,4,5 (...)) reikalavimus po tokio perprogramavimo? O nuo to priklauso kelių mokesčiai. Šia situacija jau turėtų susidomėti ir Kelių transporto inspekcija bei techninę apžiūrą atliekančios organizacijos.
Kadangi dažnai greta viena kitos esančių galios klasių varikliai techniškai skiriasi tik programa, „tiuninguojant“ per vieną galios klasę apčiuopiamos žalos "Mercedes –Benz" gali ir nebūti padaroma. Daugiau tiuninguojant pasekmės nenuspėjamos: nuo pradegusių stūmoklių iki kartu dirbančių agregatų gedimų. Manome, kad tokių tyrimų, kaip ilgaamžiškumas po „tiuningo“ nėra atlikę ir patys tiuningo kūrėjai. Yra tekę susidurti su tokiu „tiuningu“, po kurio pagelbėti klientui tapo nebeįmanoma: variklio blokas tapo neatpažįstamas gamintojo diagnostinės aparatūros.
Nustačius „tiuningavimo“ faktą, Daimler AG atleidžiama nuo bet kokios atsakomybės už įvykusias pasekmes, taip pat ir nuo garantinių įsipareigojimų, kurie sunkvežimiams yra ženklūs bei svarbūs - 3 metai arba 450 000 km., o stūmoklinės grupės žalos atveju dalinė garantija siekia 780000km.
Kęstutis Bacevičius UAB „Scania Lietuva“ prekybos direktorius
Variklio programos sudarymas yra ilgų tyrimų ir bandymų rezultatas. „Scania“ programa yra parinkta taip, kad būtų pasiektas optimaliausias variklio galingumo, sukimo momento dinamiškumo ir kuro sunaudojimo santykis užtikrinantis atitikimą aplinkosauginiams ir saugumo sertifikatams bei užtikrinti variklio ilgaamžiškumą ir bet koks programos keitimas išbalansuoja variklio parametrus ir labai padidina gedimų garantiją.
Bet koks variklio parametrų keitimas yra fiksuojamas sunkvežimio kompiuterio. Pakeitus programos parametrus yra nutraukiama garantija ir naikinamas sunkvežimiui išduotas E3,E4,E5 sertifikatas.
Tokių įmonių teigimas, kad naujų vilkikų modelių paleidžiamų į rinką sandara yra praktiškai ta pati, kaip ir ankstesnio modelio, o skiriasi tiktai variklio programa, yra arba skirtas specialiai klaidinti pirkėjus arba absoliutus neišmanymas. Sunkvežimio modelis ir variklis yra du skirtingi dalykai. Bet koks modelis gali būti komplektuojamas didele gama variklių. Tie patys varikliai gali būti montuojami į senesnį arba naujesnį modelį ir variklio parametrai yra tie patys. Nė vienas gamintojas nereklamuoja kad jo modelis yra naujas, nes kitas variklis.
Laurynas Bričkus UAB „Volvo Lietuva” rinkodaros vadovas
„Volvo“ nuolat investuoja į tyrimus ir naujas technologijas, kad į rinką pateiktų variklius, kurie yra optimizuoti degalų ekonomijai, emisijos lygio išlaikymui ir kuo ilgesniam visų jėgos agregatų bei kitų mazgų eksploatavimo laikui. „Volvo Trucks“ nerekomenduoja variklio valdymo programos pakeitimų, kuriuos atlieka trečiosios šalys.
Jei vežėjas visgi nusprendžia atlikti programinės įrangos pakeitimus, patariame prieš tai įvertinti visus aspektus ir galimas pasekmes, nes toks modifikavimas gali atnešti nemažai nuostolių ir prastovų. Trečiųjų šalių intervencija į originalią programinę įrangą ar kitų parametrų keitimas gali sąlygoti ne tik variklio, bet ir kitų mazgų, pavyzdžiui, sukimo momento padidinimas –pavarų dėžės, emisijos pokytis – AdBlue sistemos ir pan. gedimus. Neužtenka pakeisti vien programinę įrangą bei tam tikrus parametrus – senam varikliui. Priklausomai nuo naujos galios parametrų, reikalingas kitas ventiliatorius, aušinimo pompa, turbina, purkštukai ar sankaba. Nepakeitus šių dalių ir ilgą laiką eksploatuojant sunkvežimį maksimaliu režimu, šios dalys nusidėvi daug anksčiau nei su originalia, gamintojo nustatyta variklio galia. Kitas svarbus aspektas – faktiniai sunkvežimio galios ir emisijos parametrai neatitiks sertifikuotų verčių.
Be to, atvykus į autorizuotą servisą su modifikuota variklio valdymo programa gali būti neįmanoma diagnozuoti gedimo, o vykdant planinį originalios programinės įrangos atnaujinimą variklio valdymo blokas gali būti nepataisomai sugadintas.
24 mėn. „Volvo“ jėgos agregatų garantija galioja tik tuo atveju, jei naudojama originali programinė įranga.
Mūsų gamintojas siūlo įvairių sprendimų, padedančių mažinti degalų sąnaudas ir optimaliai panaudoti visas tiek naujų, tiek naudotų sunkvežimių galimybes: efektyvaus vairavimo mokymus, transporto sistemą „Dynafleet“, profilaktinę techninę priežiūrą ir pan.
Vilikikų variklių programavimas – kokia TA specialistų nuomonė?
„Plika akimi“ programinius pakeitimus nėra taip lengva pastebėti, todėl dažnai jų nepamato net įgudę techninės apžiūros (TA) meistrai. UAB „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojo Ramūnas Vėlavičius atskleidė, variklio galia, tai yra registruojamas duomuo, todėl jam pasikeitus, pirmiausiai, atliekama transporto priemonės techninė ekspertizė. Jei išvados yra teigiamos, vykstama į „Regitrą“, kurioje perregistruojami pasikeitę transporto priemonės duomenys. Vis tik dažniausiai programiniai variklio galios pakeitimai TA metu lieka nepastebėti, tačiau, „Jei programiniai pakeitimai turi įtakos dūmingumui, variklio laisvo įsibėgėjimo metu, tada jau fiksuojamas trūkumas dėl padidintos taršos,“ – pasakojo R. Vėlavičius.
„Vilkikai dalyvauja tarptautiniame eisme, todėl jiems reikalingi atitinkamo teršalų išmetimo lygį patvirtinantys sertifikatai kaip Euro-3, Euro - 4 ir kiti, o pasikeitus variklio galiai, toks vilkiko sertifikatas greičiausiai netektų galios ir būtų reikalinga atklikti laboratorinius bandymus,“ – dėstė R. Vėlavičius, kurio nuomone, programinis vilkiko variklio modifikavimas nėra racionalus ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas.
Susipažinę su vilkikų programavimo specialisto pozicija ir išklausę vilkikų gamintojų, TA specialisto rekomendacijas, spręskite patys, ar Jūsų transportui tikrai reikalingas „chip tiuningas.“
CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Oro bendrovės „airBaltic“ taryba ir generalinis direktorius Martinas Gaussas priėmė abipusį sutarimą pratęsti jo sutartį dėl generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigų ėjimo iki 2014 m. kovo 31 dienos.
Martinas Gaussas oro bendrovės generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku tapo 2011-ųjų lapkričio 1 d., iš pradžių sutarus dėl dvylikos mėnesių termino.
„airBaltic“ valdybą sudaro trys nariai. Generalinis direktorius Martinas Gaussas yra valdybos pirmininkas. Šią savaitę naujasis oro bendrovės vykdomasis direktorius Martinas Sedlacky kaip valdybos narys prisijungė prie finansų direktoriaus Vitolds Jakovlevs.
„airBaltic“ skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.
Šaltinis „Air Baltic Corporation“
Kas penktas pirmą kartą techniškai tikrinamas automobilis neišlaiko vadinamojo Transporto ministerijos testo (neatitinka techninės patikros reikalavimų).
Daugiausia techninių reikalavimų neatitinka prancūziški automobiliai. Tarp modelių – „Renault Megane“ (29 proc.), rašo britų dienraštis „The Daily Mail“.
Amerikietiškų automobilių rezultatai taip pat „nedžiugina“. Blogiausius rezultatus demonstruoja „Chrysler 300C“: net 38 proc. Šio modelio automobilių pirmą kartą tikrinami neatitinka techninių reikalavimų.
Reikalavimų pirmą kartą neatitinka net 24 proc. Britanijoje surinktų „Mini Cooper“ ir „Chevrolet“ automobilių.
Geriausiai pasirodo japoniški automobiliai „Lexus“, „Suzuki“ ir „Honda“.
Tokie rezultatai paskelbti išanalizavus 24,5 mln. techninės patikros duomenų, kuriuos gavo tinklalapis „honestjohn.co.uk“. Britanijoje pirmą kartą naujas automobilis techniškai turi būti patikrintas po trejų metų.
„Vienas iš penkių 2008 metais įregistruotų naujų automobilių neatitiko techninės patikros reikalavimų. Dažniausiai reikalavimų neatitiko Prancūzijos kompanijų „Renault“, „Citroen“ ir „Peugeot“, – teigiama ataskaitoje.
Dažniausiai reikalavimų neatitiko automobilių žibintai ir signalas bei padangos.
Šaltinis Kauno diena
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|