Nyderlandų bendrovė “Van Oord”, laimėjusi 130 mln. litų vertės Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo konkursą, pradėjo gilinti kanalą. Klaipėdos uosto direkcija šiemet paragino olandus kuo greičiau pradėti darbus.
Klaipėdos uostas pranešė, jog darbus olandų įmonė pradėjo savaitgalį.
Kanalo gilinimo ir platinimo projektas yra ypač svarbus Klaipėdos uostui. Jį įgyvendinus uosto plotis padidės nuo 120 iki 150 metrų, o gylis – nuo 13–13,5 metro iki 14,5 metro, rašoma uosto pranešime.
Anot uosto, padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas bei uosto konkurencingumas kaimyninių uostų atžvilgiu. Projektą planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.
“Pasiekus tokius uosto laivybos kanalo parametrus, bus sudarytos sąlygos priimti didesnio ilgio ir pločio postpanamax laivus, kurių ilgis siekia 300–310 metrų, o plotis – 40 metrų”, – teigia uostas.
Klaipėdos uosto ir “Van Oord Dredging and Marine Contractors” sutartis dėl laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbų yra didžiausios vertės gilinimo sutartis per visą uosto istoriją. Planuojama, jog per metus bus iškasta apie 4,5 mln. kubinių metrų grunto ir iškelta daugiau nei 550 riedulių.
Klaipėdos jūrų uosto direkcija šiemet investicijų projektams yra numačiusi išleisti rekordinę sumą – 291 mln. litų. Pernai uosto investicijos siekė 144 mln. litų.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Rusijos ekspeditorių asociacijos narių susirinkime atsirado pasiūlymas papildyti esamus įstatymus naujais punktais. Jų nuomone pataisos padarytų daugiau tvarkos jų versle, o be to jie yra būtini, norint kad rusų ekspeditoriai liktų konkurencingi Rusijai įstojus į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO).
Ekspeditorių teigimu, jų veikla kaip niekur kitur yra per daug liberalizuota. Nėra jokių įstatymų nustatančių ekspedijavimo veiklą ir nėra jokių apribojimų norint užsiiminėti ekspedicine veikla. Rusijoje tą gali daryti bet kas. Ekspeditorių asociacija siūlo įvesti įstatymų pakeitimus, kad vietinės įmonės galėtų konkuruoti su užsienio kompanijomis.
Susirinkime buvo akcentuojama, kad geležinkeliai apsaugoti, kitų bėgių nėra ir čia veikia tik Rusijos kompanijos. Vietiniuose vandenyse plaukioti gali tik Rusijoje registruoti laivai, o ekspeditoriai ir vežėjai yra visiškai neapsaugoti.
Buvo ir kitokių pasiūlymų, kurie sustiprintų Rusijos ekspeditorių pozicijas. Kalbėta apie didelės ir stiprios ekspedicinės kompanijos Rusijoje įkūrimą, kuri savo dydžiu prilygtų didžiosioms Europos ekspedicinėms kompanijoms.
Ekspeditoriai aktyviai kalbasi tarpusavyje, ieško iniciatorių ir pasiruošę palaikyti ir padėti tokiam projektui. Tokia kompanija siektų sukurti terminalų tinklą, sustyguoti krovinių judėjimą, kad šis primintų geležinkelio darbą. Vilkikai atvyktų konkrečiu numatytu laiku, būtų greitai iškrauti, patikrinti, jei reikia, pasikeistų vairuotojas.
Rusijos ekspeditorių asociacija – nekomercinė organizacija jungianti savanoriškai į ją įstojusias ekspedicijos kompanijas ir siekianti papildomos naudos iš tarpusavio bendradarbiavimo. Taip pat atstovauja ir gina bendrus interesus valstybinėse ir tarptautinėse institucijose.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Jei dažniau ar rečiau paryčiais keliaujate mūsų šalies greitkeliais, tai turbūt esate ne vieną kartą matę ant atitvarų pakibusius ar juos net pralaužusius ir į laukus išlėkusius sunkiasvorius. Tokios avarijos įvyksta tuščiuose keliuose, o prie vairo tuo metu sėdi tikri profesionalai. Tačiau nuovargis vienodai gali pakirsti ir darbo tempo neatlaikiusį profesionalą, ir ilgos darbo dienos įtampos neatlaikiusį verslininką.
Šio straipsnio autorius tai suprato prieš keliolika metų, auštant, visai netoli sostinės, kelyje Kaunas–Vilnius. Kokia buvo nuostaba, kai po, atrodytų, visiškai trumpo mirktelėjimo pasigirdo smūgis. Iš pradžių buvo net sunku suvokti, kad kažkas atsitiko, paėmė pyktis, kad kažkaip į šipulius sutrupėjo priekinis stiklas, ir tik suktelėjus žvilgsnį į dešinę nugara perėjo šiurpuliukai, kai keleivio krėslo vietoje pamačiau priekinį dešinės pusės ratą – automobilis stovėjo apsivijęs pakelės sodo medį. O viso šio finalo priešistorė – visai nekalta rutina. Tais laikais tekdavo darbo reikalais per mėnesį keletą kartų „suskraidyti“ į Berlyną, o šio straipsnio autorius tuomet turėjo gerokai daugiau jaunatviškų ambicijų, tad važiuodamas namo stodavo tik įsipilti degalų. Tačiau paskutinį kartą pritrūko vos 20 kilometrų.
Nuovargis atima galimybę blaiviai vertinti situaciją
Specialistai teigia, kad nuovargis pavojingas ir dėl to, kad jis atima iš vairuotojo galimybę adekvačiai vertinti situaciją. Ekspertai teigia, kad pavargęs vairuotojas daug lėčiau reaguoja į situaciją kelyje, o jo matymo laukas labai susiaurėja. Taigi, poveikis analogiškas kaip ir alkoholio. Beje, nuovargis yra nemenkos avarijų dalies kaltininkas. Lietuviškos statistikos čia nėra, bet tyrimus atliko mūsų kaimynai iš kitos Baltijos jūros pusės.
Valstybinis Švedijos judėjimo ir transporto institutas atliko tyrimus, kuriais siekta nustatyti ryšį tarp vairuotojų nuovargio ir avarijos statistikos. Padaryta tokia išvada: mažiausiai 25 proc. eismo nelaimių priežastis yra vairuotojo nuovargis arba mieguistumas. Švedai apklausė 700 vairuotojų, atsitiktine tvarka stabdytų keliuose. 14 proc. jų atsakė, jog yra jautę nuovargį prie vairo, o 3 proc. buvo taip pavargę, kad beveik miegodavo vairuodami.
Švedų tyrimus patvirtina ir visos Europos skaičiai. Kiekvienais metais Europos keliuose vairuotojų nuovargio sukeltose avarijose žūsta apie 4 tūkstančius žmonių. Be poilsio stengdamiesi įveikti ilgus atstumus, vairuotojai padidina riziką pakliūti į rimtą eismo įvykį ir ne tik patys patirti rimtų sužeidimų, bet ir sužaloti kitus eismo dalyvius.
„Puiki vairuotojo koncentracija yra būtina visuose kelionės etapuose, tai ypač pabrėžtina žinant, kad dauguma nuovargio sukeltų nelaimių atsitinka beveik pasiekus kelionės tikslą. Tokia tendencija aiškinama tuo, jog artėjant kelionės pabaigai mažėja vairuotojo įtampa, o kūnas tai priima kaip signalą, leidžiantį pailsėti," – sako gydytoja Aušra Merkienė.
Nuovargis – tai ne tik visiškas užmigimas
Miegas prie vairo – pats pavojingiausias pervargimo ženklas. Tiesa, kartais mes važiuojame net patys nežinodami, kad buvome trumpam snustelėję. XXIa. saugaus eismo ekspertai vis dažniau vartoja sąvoka mikromiegas.
Tai tokia epizodinio sąmonės aptemimo forma, kai žmogus keletui sekundžių užmiega atmerktomis akimis ir nereaguoja į jokius aplinkos dirgiklius. Vairuotojas, užmigęs mikromiegu, negali pastebėti įsižiebusio raudono šviesoforo signalo ar artėjančio kelio vingio bei reaguoti į jų keliamą pavojų. Kuo didesnis nuovargis, tuo didesnė ir rizika patirti tokį rizikingą epizodą.
Kaip pastebėti tokią būseną? Pasak specialistų, jei važiuodamas automobiliu vairuotojas staiga supranta nepamenantis keleto paskutinių vairavimo sekundžių, jis greičiausiai buvo užmigęs mikromiegu.
Vilkikų vairuotojai su miegu kovoja geriausiai
52 proc. eismo įvykių dėl kurių kalti vilkikų vairuotojai įvyksta dėl nuovargio. Net 18-oje proc. šių įvykių vilkikų vairuotojai užmigdavo prie vairo. „Europen SafetyNet“ atliktas tyrimas sako, kad 60 proc. vilkikų vairuotojų pastoviai susiduria su mieguistumu už vairo.
Tačiau tai nereiškia, kad vilkikų vairuotojai užmiega dažniau nei kiti ir yra pavojingesni kelyje. Priešingai – suomių atliktas tyrimas parodė, kad vilkikų vairuotojai vairuoja kur kas saugiau nei kitų transporto priemonių vairuotojai. Jų avarijų skaičius dėl mieguistumo, tenkantis vienam nuvažiuotam kilometrui, yra vienas iš geriausių.
Beje, profesionalams jau talkina ir elektroniniai padėjėjai. Tai jau ne fantastika – pvz. „Volvo“ savo sunkvežimiuose naudoja sistemą „Driver Alert Support (DAS)“, kuri fiksuoja vairuotojo būseną jutikliais ir nustačius, kad vairuotojas yra pavargęs ir mieguistas, jį įspėja apie tai mirksinčiomis lemputėmis prietaisų skyde ir garsais.
Žvelgiant iš medicininės pusės
Susiruošusiems į tolimą kelią vairuotojams medikai pataria nepiktnaudžiauti visokiais stimuliatoriais. Kofeinas, „Red Bull“ ar panašūs dalykai energijos realiai nesuteikia, jie tik padeda intensyviai naudoti organizme esančią energiją. Be to, panaudojus stimuliatoriaus, organizmas kurį laiką suaktyvinamas, tačiau po to sekanti slopinimo fazė yra gerokai (apie 3 kartus) ilgesnė nei aktyvinimo fazė. Nuolat naudojant stimuliatorius, organizmas išsekinamas, kartu išsenka ir organizmo atsargos. Pasak medikų, važiuojant tolimą kelią labai svarbus yra tinkamas režimas.
„Galima važiuoti tūkstančius kilometrų be didesnių bėdų, tačiau čia reikia sudėlioti tinkamą darbo ir poilsio režimą, tiesiog kartais reikalingos trumpos pertraukėlės. Tai būtų trumpi sustojimai, kas 3–4 valandas. Kelionės pradžioje galima pravažiuoti net 6 val. Sustojimo trukmė būtų 15–20 min. Jo metu reikia būtinai atlikti tempimo pratimus, ištempti priekinius šlaunies raumenis ir klubą, juosmenį. Būtent trumpas sustojimas reikalingas siekiant išlaikyti optimalų stresinių hormonų lygį kraujyje, priešingu atveju prasidės stiprus organizmo slopinimas ir kelionę teks nutraukti. Pasėdėjus prie vairo jau 30 minučių, pradeda didėti stresinių (adrenalinas, noradrenalinas) hormonų lygis kraujyje – tai atsakas į judesio trūkumą. Stresiniai hormonai padeda įveikti sunkumus, tačiau jų lygis turi būti optimalus. Jeigu žmogus tampa nervingas, neatidus, tai jau reiškia, kad atsirado pernelyg didelė įtampa, vadinasi, reikia daryti pertrauką, atlikti mankštą, užkąsti. Didelė klaida yra vairuoti nesimaitinant, po to sustoti ir kaip reikiant prisiryti. Toks žmogus praktiškai nepajėgus vairuoti. Greitai apima miegas, prarandamas dėmesingumas. Virškinamasis traktas, virškindamas maistą, naudoja labai daug energijos, tuo metu net atsiranda nervų sistemos slopinimas. Be viso to, suvalgytas kepsnys patenka į kūną maždaug po 17 valandų. Greičiausiai energiją atstato angliavandeniai, t.y. kas nors saldaus“, – sako gydytoja Aušra Merkienė.
Pažink savo priešą
Jau netolimoje ateityje automobiliai patys turėtų įspėti vairuotoją apie pavojingą nuovargį. Pvz., sunkiasvoriuose jau dabar įrengiamos vairuotojų stebėjimo ir įspėjimo sistemos. Tačiau daugumai mūsų savo galimybes ir būseną vertinti tenka patiems. Todėl nerizikuokite savo ir aplinkinių gyvybėmis ir sustokite bent trumpam poilsiui, kai tam ateina laikas. Pagrindiniai pavojingo nuovargio požymiai yra šie:
– pradedate nuolat žiovauti, tai – pirmasis nuovargio požymis;
– pravažiavote raudoną šviesoforą to nė nepastebėję (pavargęs vairuotojas pirmiausia koncentruojasi į patį vairavimo procesą, vangiai reaguodamas į tokius signalus, kaip šviesoforas ar kelio ženklai);
– negalite prisiminti, kaip staiga atsidūrėte taip arti priekyje važiuojančio automobilio;
– jūsų akių vokai apsunksta, vis dažniau prisimerkiate;
– nesugebate susikaupti ir susikoncentruoti į kelią;
– nepastebite ir nemažindami greičio grubiai įveikiate horizontalias kliūtis, pavyzdžiui, neapsukate duobės, užkabinate kelkraštį.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Klaipėdoje, Šilutės pl. 3, vietoj buvusių techninės apžiūros stočių Tilžės g. 49 ir Mokyklos g. 45 pradės veikti nauja moderni techninės apžiūros stotis. Techninės apžiūros stotyje bus atliekama visų klasių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomoji techninė apžiūra.
Naujoje techninės apžiūros stotyje įrengtos dvi lengvųjų automobilių ir jų priekabų, mopedų ir motociklų techninės apžiūros linijos ir viena sunkiasvorių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros linija.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-04-27
Rusijoje ir toliau griežtėja baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jau ne kartą šiai metais buvo pranešama apie griežtėjančius reikalavimus ir didėjančias baudas ir nepanašu, kad rusai būtų linkę sustoti. Šį kartą baudos didinamos už nusižengimus, kurie anksčiau būdavo baudžiami minimaliomis baudomis.
Siūloma, kad minimali piniginė nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus būtų ne 100 rublių (8,9 Lt), o 500 (44.5 Lt.) . 100 rublių baudos buvo numatytos už posūkių nerodymą, bereikalingą garsinio signalo naudojimą, važiavimą atbuline eiga autostradose.
Jau rašėme apie tai, kad vairuotojai galės sumokėti tik pusę baudos, jei tai padarys per 10 dienų nuo jos paskyrimo ir neginčys nusižengimo. Taip pasielgta, norint surinkti daugiau lėšų į biudžetą. Pagal statistiką, praėjusiais metais Rusijoje buvo išrašyta 50 mln. kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolų. 10 mln. iš jų liko neapmokėti, o nusižengę vairuotojai liko skolingi valstybei beveik 4 mlrd. rublių (368 mln. Lt.).
Jei vairuotojas vis tik nuspręstų skųsti policijos inspektorių sprendimą, tuomet jam tai reikia padaryti per 10 dienų nuo baudos išrašymo. Po to įsigalioja administracinės teisės pažeidimų reguliavimo tvarka, kuri gali baigtis ir areštu, už laiku nesumokėtą baudą. Areštas gali būti netaikomas tik pirmą kartą nespėjusiems laiku apmokėti baudų.
Prevencija. 100 mlrd. (8,9 mlrd. Lt) rublių eismo saugumui
Jau dabar garsiai kalbama apie galimybę įteisinti baudų skyrimą už pažeidimus, kuriuos užfiksuoja video kameros. Kameras filmuojančių pagrindines sankryžas ir kitas kelių vietas siūloma įrengti visoje Rusijoje. Tam iki 2020 m. planuojama skirti 100 mlrd. rublių.
Dauguma transporto specialistų teigia, kad Rusijoje per metus padaroma apie 6 mlrd. kelių eismo taisyklių pažeidimų. Policija surašo tik 50 mln. protokolų. Policija be kamerų pagalbos yra nepajėgi sugaudyti bent didesnės dalies pažeidėjų, dėl to Rusijos keliuose ir toliau įvyksta daugybę avarijų kurios kyla dėl žmogiškojo faktoriaus.
2005 m. buvo pradėta programa, kuria siekta padidinti eismo saugumą. Jai skyrė 52 mlrd. rublių (4,62 mlrd. Lt.)ir tikėjosi, kad per metus keliuose žus ne daugiau 23 tūkst. žmonių. 2005 m. šis rezultatas buvo 34 tūkst. 2011 m. Rusijos keliuose žuvo 27,9 tūkst., tačiau šiais metais šis skaičius kol kas didėja.
Rusijoje keliuose žūsta vidutiniškai 10 kartų daugiau žmonių nei Japonijoje, penkis kartus daugiau nei JAV ir tris kart daugiau nei ES.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-04-27
Beveik neįtikėtina, tačiau Seime svarstomos Vidaus vandenų transporto kodekso pataisos, kurios leistų mažųjų laivų savininkams keleivius plukdyti be licencijos.
Išduotos tik 38 licencijos
Iki šiol galiojusią keleivių ir krovinių vežimo vidaus vandenų laivais licencijavimo tvarką siūloma supaprastinti, kad sumažėtų administracinė našta verslui.
Specialistai jau būgštauja, kad, nebereikalaujant įsigyti licencijų, pramoginių katerių ir laivelių savininkus bus sunkiau kontroliuoti.
Ypač vasaros sezoną dažnai regimas vaizdas – pramogautojų pilni laiveliai ant bangų supasi ne tik Kuršių mariose ar jūroje, jų apstu ir Nemuno žiotyse ar kitose upėse.
„Kol kas išduotos 38 licencijos keleivių vežimui. Dar du pateiktus prašymus mes svarstome“, – aiškino Saugios laivybos administracijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Tadas Škimelis.
Siūlo įvesti patentų sistemą
Seimui po poros savaičių bus pateiktas svarstyti įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama, kad keleivių ir krovinių vežimu galėtų užsiimti ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys.
Vis dėlto Seime suabejota, ar vienas fizinis asmuo, dirbantis individualios veiklos pagrindu, gali sudaryti laivo įgulą.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Remigijus Žemaitaitis aiškino, kad iki šiol norintieji gabenti keleivius privalo steigti akcines bendroves, nors realiai tuo užsiima tik vasaros metu.
„Kam guminei valčiai kasmetė techninė apžiūra? Tik laiko gaišimas ir lėšų švaistymas. Pavyzdžiui, Šilutės rajone yra daugybė mažųjų laivų, tačiau, norėdami vasarą plukdyti žmones, jie visus metus privalo išlaikyti uždarosios akcinės bendrovės direktorių ir buhalterį“, – tikino R.Žemaitaitis.
Seimo narys aiškino, kad siūloma įvesti patentinę sistemą, kuri suteiktų galimybę laisviau užsiimti tokia veikla.
„Žiemą laivas ledu neplaukia, o mokesčius reikia mokėti. Manau, nuo gegužės iki spalio tokie laivų savininkai už valstybės nustatytą rinkliavą galėtų plukdyti poilsiautojus“, – teigė šilutiškis.
Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/maziesiems-laiveliams-viesi-ateitis-423045#ixzz1tDjpho9I
Nereikės registruoti
Saugios laivybos administracijos Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Linas Kasparavičius tikino, kad dabar galiojanti tvarka įpareigoja įmones keleivių vežimui įsigyti licencijas bei kasmet atlikti laivo techninę apžiūrą.
„Tokie laivai kontroliuojami reidų metu, jei pasitaiko pažeidimų, taikomos poveikio priemonės. Mano asmenine nuomone, keleivių vežimas turėtų būti kontroliuojamas licencijų ar atskirų leidimų būdu“, – tikino L.Kasparavičius.
Seimo atstovo R.Žemaitaičio teigimu, tokie pokyčiai turėtų būti skirti tik mažiems, 4–6 žmones galintiems plukdyti laivams.
Oficialiai Šilutėje keleivių plukdymui licencijas įsigyja nuo 4 iki 7 įmonių, kiti gi tuo užsiima nelegaliai.
„Uostamiestyje į delfinariumą ir Smiltynę plukdo dideli laivai, jiems šios lengvatos neturėtų būti taikomos“, – teigė Seimo narys.
Taip pat įstatymo pataisa siūloma įvesti tvarką, kuri nereikalautų privalomai registruoti apie 30 tūkst. mažųjų pramoginių laivų ir burinių jachtų.
Šaltinis Kauno diena
Kelyje sutrikus automobilio vairuotojo sveikatai, kyla pavojus eismo saugumui. Prie vairo praradus sąmonę gali įvykti avarija, pareikalausianti ne vienos gyvybės. Aiškinamės, kokiems simptomams pasireiškus, reikia nedelsiant nutraukti kelionę.
VšĮ Antakalnio poliklinikos II šeimos gydytojų skyriaus vedėja Inga Galkauskaitė sakė, kad kelyje vairuotoją gali ištikti miokardo infarktas, insultas, plaučių arterijos tromboembolija. Tai patys ūmiausi sutrikimai – kelyje jie pasitaiko ne dažnai, tačiau kartais baigiasi vairuotojų mirtimi.
„Atsiradus staigiam ir stipriam galvos skausmui, nepaaiškinamam svaiguliui, kojų bei rankų nevaldymui, sutrikus regėjimui, kalbai pasidarius nerišliai, pablogėjus aplinkos suvokimui, staiga atsiradus galūnių nusilpimui, nutirpimui, veido raumenų nutirpimui kurioje nors veido pusėje kelionės tęsti nebegalima. Patyrus bent vieną iš šių simptomų reikėtų nedelsiant sustoti ir kreiptis į gydytoją arba kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – perspėjo šeimos gydytoja I. Galkauskaitė.
Pasireiškę simptomai gali būti rimtos ligos ženklai
Vertėtų sunerimti, jei staiga atsiranda dusulys, galvos svaigimas, sąmonės pritemimas, didelis nuovargis – silpnumas, pykinimas, prakaitavimas, taip pat spaudžiantis arba gniaužiantis skausmas už krūtinkaulio, arba širdies plote, kuris gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą ir apatinį žandikaulį, kartais dantį, rečiau – į dešinę ranką.
I. Galkauskaitės žodžiais tariant, ūmios, sveikatai ir gyvybei pavojingos būklės, kelyje pasitaiko retai. Vis dėlto nemenka tikimybė, kad pasireiškus išvardintiems simptomams, gali įvykti miokardo infarktas, insultas, plaučių arterijos tromboembolija.
Cukriniu diabetu sergančius žmones, kelyje gali ištikti hipoglikeminė koma. Vis dėlto, anot gydytojos, cukriniu diabetu sergantys žmonės žino ligos simptomus, ligą sugeba kontroliuoti, todėl priepuolių tikimybė yra labai maža.I. Galakauskaitė teigė, kad vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams ir neatnaujinami vairuotojams, kuriems pasikartoja sunki hipoglikemija, ir jeigu jie nesuvokia jos keliamų pavojų.Eismo saugumui pavojų gali kelti ir pirmą kartą vairuotoją ištikęs epilepsijos priepuolis.
Kelionė gali baigtis mirtimi
I. Galkauskaitė teigė, kad laiku nesureagavus į pasireiškusius simptomus, pasekmės gali būti labai skaudžios: „Sutrikus vairuotojo orientacijai, kyla pavojus kitiems eismo dalyviams, žmogus gali išvažiuoti į priešingą eismo juostą – susidurti su kitomis transporto priemonėmis. Reikia labai operatyviai reaguoti, nes simptomai vystosi greitai. Ne visada įmanoma spėti, bet jeigu pajuntate, kad kažkas ne taip, pasireiškė anksčiau nebuvę simptomai, laukti negalima.“
Taip pat negalima vairuoti pavartojus centrinę nervų sistemą veikiančių vaistų, pavyzdžiui, migdomųjų, kurie slopina, gali paveikti gebėjimą mąstyti, reaguoti į situaciją, sukelti mieguistumą. Gydytoja sakė, kad ne išimtis – stiprūs antidepresantai ir kiti psichiatrų arba šeimos gydytojų skiriami vaistai.
I. Galkauskaitė aiškino, kad esant nestipriems negalavimams, sprendimą važiuoti priima vairuotojas, objektyviai įvertinęs sveikatos būklę: „Jeigu galvos skausmas nestiprus, žmogus nevartojo vaistų, slopinančių centrinę nervų sistemą, vairuoti galima.“
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Japonų kompanija „Mitsubishi Fuso“ atnaujino savo sunkvežimius ir dabar vartotojai galės įsigyti saugesnes ir taupesnes transporto priemones.
Pirmiausiai padidintas transporto priemonių saugumas. Sumontuotos BOS (Brake Override System) sistemos, kurios užtikrina, kad vienu metu paspaudus akseleratoriaus ir stabdžio pedalą, veiktų pastarasis. Taip pat atnaujintos ir kitos stabdžių sistemos dalys, įdiegta ekstrinio stabdymo sistema. Mokslininkai nustatė, kad esant šiai sistemai ir „iki galo prispaudžiant“ stabdžio pedalą ekstrinio stabdymo sistema padeda sutrumpinti stabdomąjį kelią beveik 20 %. Europoje naujuose automobiliuose ši sistema privaloma nuo 2009 m.
Kitas svarbus aspektas yra aerodinaminių detalių panaudojimas. Gamintojas teigia, kad tai leis sunkvežimiams sutaupyti iki 5 proc. kuro, jei lygintume juos su savo pirmtakais. Atnaujinimai bus montuojami visuose „Super Great“ ir „Fighter“ sunkvežimiuose.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Portugalijoje vežėjams taikomos nuolaidos važiuojantiems SCUT greitkeliais. Priklausomai nuo keliavimo laiko ir vilkiko emisijos klasės, vežėjams gali būti pritaikytos nuolaidos mokant kelių mokestį.
SCUT greitkeliai, tai Portugalijoje esantys mokami keliai, kuriuose yra elektroninė mokėjimo sistema. Norint gauti nuolaidas keliaujant SCUT greitkeliais reikia turėti „Via verde“ elektroninio mokėjimo aparatą ir iš anksto užsiregistruoti oficialiame „Via verde“ puslapyje.
Nuolaidos taikomos šiuose keliuose ir jų atkarpose.
Greitkelio pavadinimas - Keliai
Costa de Prata - A17, A25, A29
Grande Porto - A4, A41, A42
Norte Litoral - A28
Algarve Litoral - A22
Beira Interior - A23
Interior Norte - A24
Beira Litoral e Alta - A25
Nuolaidos priklauso nuo paros laiko ir savaitės dienos, o taip pat vilkikai turi atitikti bent jau EURO 3 emisijos standartą.
Laikas - Nuolaida
Pirmadienis – penktadienis 7:00 – 20:59 - 10 proc.
Pirmadienis – penktadienis 21:00 – 6:59 - 25 proc.
Savaitgaliai ir šventinės dienos - 25 proc.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Praėjusią savaitę, balandžio 16-22 dienomis, Lietuvoje, taip pat ir kitose Europos šalyse, policijos pareigūnai vykdė transporto priemonių nustatyto leistino važiavimo greičio kontrolę. Tai - Europos kelių policijos tinklo (TISPOL) inicijuota saugaus eismo akcija.
Per savaitę mūsų šalyje policijos pareigūnai užfiksavo 3 591 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejį. Greitis buvo fiksuojamas ir mobiliais, ir stacionariais greičio matavimo prietaisais. Daugiausia šių pažeidimų išaiškinta Vilniaus - 599, Šiaulių - 454 ir Klaipėdos - 404 apskrityse.
Leistiną važiavimo greitį vairuotojai daugiausia viršijo nuo 20 iki 30 km/val. - tokių atvejų užfiksuota 910. Nustatytas 831 atvejis, kai greitis viršytas nuo 10 iki 20 km/val., 400 atvejų - nuo 30 iki 40 km/val., 111 atvejų - greitis viršytas daugiau kaip 40 km/val. iki 50 km/val. Daugiau kaip 50 km/val. greitį viršijo 37 transporto priemonių vairuotojai.
Atkreipiame vairuotojų dėmesį, kad policijos pareigūnai šių metų gegužę-spalį dar ne kartą organizuos prevencines priemones, kurių metu bus kontroliuojamas transporto priemonių važiavimo greitis, pavojingas ir chuliganiškas vairavimas.
Praėjusiais metais mūsų šalyje policijos pareigūnai išaiškino 86 219 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejus.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
MAN vadovas Georg’as Pachta - Reyhofen’as teigiamai vertina planuojamą padidinto ilgio autotraukinių eksploatavimą kaip svarbų indėlį, siekiant išspręsti transporto problemą, susijusią su nuolat sparčiai didėjančiomis krovinių gabenimo apimtimis.
MAN vadovo tvirtinimu, vien geležinkeliai nepajėgs transportuoti išaugusio krovinių srauto, o Vokietijos ir kai kurių kitų Europos valstybių automagistralės jau dabar beveik pasiekė savo galimybių ribą. MAN gamintojai džiaugiasi Vokietijoje pradėtu padidinto ilgio autotraukinių eksperimentu ir tikisi, jog netrukus bus galima patvirtinti pirmuosius sėkmingus testo rezultatus.
Sunkvežimių gamintojai pasirengę padėti vežėjams minimaliomis sąnaudomis didinti krovinių gabenimo apimtis ir sutinka su transporto ekspertų teiginiais, jog du padidinto ilgio autotraukiniai ateityje galės pakeisti tris dabar naudojamus 18,75 m ilgio sąstatus.
„Mega“ autotraukiniais ar net automagistralių „monstrais“ vadinamų transporto priemonių klausimas kol kas sukelia nemažai diskusijų. Kai kurių aplinkosaugininkų ir net politikų nuomone, įteisinus „Mega“ autotraukinius, gali ženkliai padaugėti transporto priemonių Europos automagistralėse ir sumažėti geležinkeliais gabenamų krovinių srauto apimtys. Be to, skeptikų nuomone, autotraukiniai gali būti pavojingi kitoms transporto priemonėms ir gadinti kelius.
Žinoma, sunkvežimių gamintojai negali įtakoti politikų, tačiau taip pat negali ignoruoti situacijos ir privalo padėti krovinių vežėjams, kadangi daugelio atliktų studijų duomenimis, per ateinančius 10 metų krovinių srautai padidės dviženkliais procentais. Padidinto ilgio ir svorio autotraukiniai galėtų būti reali pagalba krovinių vežėjams, o taip pat ir priemonė, padedanti realiai mažinti aplinkos taršą.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-04-26
Padidinto ilgio autotraukiniams „Kögel“ transporto priemonių gamintojas siūlo tris skirtingus sąstatų variantus su prikabinamaisiais „Dolly“ vežimėliais.
Pirmasis variantas susideda iš normalaus prikabinamojo dviejų ašių agregato su vairuojamu grąžulu. Pirmoji „Dolly“ ašis – vairuojama, o kiekvienos SAF gamintojo ašies leistina apkrova – iki 9 tonų. Toks sąstatas su “Kögel” puspriekabe atitinka bendrus autotraukinių eksploatavimo reikalavimus.
Antroji kombinacija susideda iš normalaus prikabinamojo vežimėlio “Dolly” su standžiu grąžulu ir vairuojama ašimi bei puspriekabės su pakeliama ašimi. Tokias “Dolly” ašis, kurių kiekvienos leidžiama apkrova – 9tonos, gamina „Daimler“.
Trečiasis variantas panašus kai ir antrasis. Pagrindinis skirtumas – tai, kad „Dolly“ vežimėlis prikabinamas prie trijų ašių vilkiko, kurio trečioji ašis turi būti vairuojama. Be to, „Kögel“ transporto priemonių gamintojas siūlo įvairius iki 1,3 m pailgintus puspriekabių variantus, kurių talpa padidėja 8 kub. metrais arba tai leidžia papildomai pakrauti 6 europadėklus su kroviniais.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-04-26
Ispanijos vežėjų asociacija ASTIC informuoja, kad nuo 2012 m. balandžio 29 d. iki gegužės 6 d. yra numatomas organizacijos FETRANSA narių 24 val. streikas.
Streikas apims kai kurias Barselonos, Valensijos, Tarragona, Bilbao uostų teritorijas ir Madrido regioną centrinėje Ispanijos dalyje.
Numatomas minimalus poveikis tarptautiniam kelių transportui.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vilniaus teritorinės muitinės Žirmūnų krovinių postas pirmadienį, balandžio 30 d., iš dabartinės vietos perkeliamas į naują vietą adresu: Galinės g. Nr. 1, Galinės k., Avižienių sen., LT 14247, Vilniaus r.
Dėl šių priežasčių balandžio 30 d. apie 10 val. bus atjungtos visos posto kompiuterinės sistemos, kurias naujojoje vietoje numatoma pajungti ir suderinti maždaug iki 13−14 valandos. Dėl šių priežasčių minėtą dieną nuo 9 iki 15 val. galimi muitinio įforminimo proceso sutrikimai.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Bendrovė "Nord Stream" pranešė, kad sėkmingai užbaigė sudėtingą tarptautinę logistikos programą. Ši programa buvo įvertinta apdovanojimais už savo "žalumą", nes užtikrino, kad į dujotiekį tiesiančius laivus vamzdžiai būtų pristatomi efektyviai ir aplinkai draugišku būdu. Iš viso į tiesimo laivus buvo pergabenta apie 200 tūkst. betonu padengtų vamzdžių, kurių kiekvienas sveria 24 tonas. Šie vamzdžiai sudaro dviejų lygiagrečių linijų "Nord Stream" vamzdyną, esantį Baltijos jūros dugne.
Po 12 tonų sveriantys vamzdžiai buvo gaminami Vokietijoje (jų čia pagaminta 140 tūkst.), Rusijoje (50 tūkst.) ir Japonijoje (10 tūkst.). Iš šių šalių jie buvo plukdomi į vieną iš dviejų gamyklų Baltijos jūros pakrantėje. Jose vamzdžiai buvo padengiami betonu ir pasunkėdavo dukart – taip užtikrinama, kad jūros dugne vamzdynas būtų stabilus ir saugus.
Pagrindiniu "Nord Stream" aplinkai draugiškos logistikos koncepcijos elementu buvo penki strategiškai patogiausiose vietose įkurti logistikos centrai: dvi gamyklos, kuriose vamzdžiai buvo dengiami betonu (Kotkoje, Suomijoje ir Mukrane, Vokietijoje) bei trys sandėliavimo centrai (Hanko, Suomijoje, Slite bei Karlskronoje, Švedijoje). Kiekvienas iš šių centrų nuo dujotiekio yra nutolęs ne didesniu nei 100 jūrmylių atstumu, todėl vamzdžius gabenančios baržos galėjo priplaukti iki tiesimo laivų ir sugrįžti atgal į uostą per vieną dieną.
Praėjusią savaitę paskutiniai vamzdžiai buvo perplukdyti iš Švedijos uosto Slito į tiesimo laivą "Castoro Sei". Likę vamzdžiai buvo parplukdyti į Vokietijos uostą Mukraną, o iš čia nedidelis jų kiekis bus pergabentas į Lubminą. Šie likę vamzdžiai bus sandėliuojami, kad galėtų būti panaudoti, jeigu to prireiktų per artimiausius 50 metų eksploatuojant dujotiekį.
"Tai buvo didelis iššūkis – užtikrinti tūkstančių vamzdžių, kurie visi kartu sveria daugiau nei 4,6 mln. tonų, gamybos kokybę ir laiku patiekti juos į tiesimo laivus. Su šiuo darbu puikiai susitvarkė mūsų partneriai "EUPEC", padengę vamzdžius betonu ir organizavę projekto logistiką, taip pat Suomijos, Švedijos ir Vokietijos uostai bei krovimo kompanijos, transportavimo bendrovės, – sakė "Nord Stream" projekto direktorius Henningas Kothe. – Sėkmingai įgyvendindami logistikos sprendimus užtikrinome, kad dujotiekio tiesimo darbai vyktų sklandžiai – jis netgi nutiestas keliomis savaitėmis anksčiau, nei planavome".
Bendrovė "Nord Stream", priėmusi sprendimą specialiai projektui pastatyti betonavimo gamyklas, o ne naudoti esamas, tačiau atokesnes, leido bendrovei ir sumažinti taršą, ir sutaupyti: išmesta 200 tūkst. tonų mažiau anglies dvideginio, o vamzdžių transportavimui sutaupyta 60 mln. eurų (207 mln. litų). Projekto metu taip pat stengtasi maksimaliai sumažinti teršalų išskyrimą – 96 proc. visų pergabenimų atlikta traukiniais ar laivais.
"Mūsų logistikos programa leido lanksčiai reaguoti į besikeičiančias sąlygas, kurias lėmė tai, jog vamzdyną tiesė trys laivai arba gamtinės sąlygos. Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį iš maždaug 20 tūkst. valandų, tik 24 valandas negalėjome tiekti vamzdžių. Tai nutiko itin šaltą 2010-2011 m. žiemos periodą", – sakė "Nord Stream" technikos direktorius Werneris Rottas.
Iš viso projekto išlaidos žaliavoms ir betonavimo darbams bei logistikai sudarė apie 650 mln. eurų (2,24 mlrd. litų), iš kurių 100 mln. eurų (345 mln. litų) buvo investuota į infrastruktūros logistikai ir betonavimo darbams sukūrimą. Šios investicijos turėjo teigiamą tiesioginį ir netiesioginį poveikį verslo plėtrai bei darbo rinkai visose penkiose vietose.
Integrity PR
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|