Nepaisant deklaruojamo drastiško gyventojų skolų augimo, įmonių skolų būklė metų pradžioje nuteikia optimistiškai. Per metus (lyginant šių ir praėjusių metų gegužės 23 d.) darbdavių skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui (Sodrai) susitraukė 2,9 proc., arba nuo 491,8 mln. Lt iki 477,6 mln. Lt.

Tai žemiausias skolos lygis per visus metus. Ir tai esant didžiausiam darbuotojų skaičiui (1,257 mln. apdraustųjų) per visą laiką, kiek Sodra viešai skelbia šią informaciją.

Mažinant įsiskolinimą Sodrai daugiausiai prisidėjo bankrutavusios ir probleminės įmonės. Sodros pretenzijos per metus joms sumenko nuo 407,0 iki 379,4 mln. Lt. Tiesa, „šviežiai“ bankrutavusios įmonės savo skolas „išpūtė“ beveik 30 mln. Lt (pvz., bankas „Snoras“ – 9,4 mln.Lt). Tačiau iš seniau bankrutavusiųjų Sodra susigrąžino net 57 mln. Lt.

Trumpalaikės veikiančių įmonių skolos per metus ūgtelėjo 15,8 proc. Daugiausiai čia pasižymėjo paslaugų teikėjai (+84 proc.), vežėjai (+58 proc.), leidėjai ir IT sektorius (+46 proc.), statybininkai (+43 proc.).

„Creditreform“ atkreipia dėmesį į augančias senesnes nei 30 d. skolas. Tokie įsiskolinimai per metus išaugo 25 proc. – nuo 84,8 iki 98,2 mln.


„Galima sakyti, kad nelieka vidutinės trukmės skolininkų“, – teigia UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. Jis pabrėžia: „Vienkartiniai ar periodiniai įsiskolinimai Sodrai dėl pinigų srautų nesutapimų dengiami greičiau, tuo tarpu įmonės, pradelsusios kelis mokėjimus, grimzta į skolų liūną. Tas skolas Sodrai po kurio laiko tenka išieškoti teisiniu keliu. Kol kas tai vyksta gana sėkmingai“.

Įmonių galimybes vykdyti savo įsipareigojimus gerai atspindi Skolų Sodrai rodiklis, kurį skaičiuoja UAB „Creditreform Lietuva“. Iš 1000 didžiausių Lietuvos įmonių reikšmingų skolų Sodrai (rodiklis nuo „5“ iki „9“) turėjo tik 6 proc., o iš 35 tūkst. mažiausių įmonių (apyvarta iki

0,3 mln. Lt) rizikingiausių buvo net 13,2 proc. įmonių.

Skolų Sodrai rodiklio reikšmė prasčiausia buvo ūkio šakose, kur sąnaudos darbui sudaro ženklią išlaidų dalį: pastatų statyboje (vidutiniškai ir smarkiai įsiskolinusių įmonių – 14,6 proc.), baldų gamyboje (14,8 proc.), medienos apdirbime (12,8 proc.), tai pat maitinimo, valymo, apsaugos, siuvimo pramonės įmonėse. Geriausias skolų Sodrai rodiklis yra paslaugų šakose – draudimo, teisinės bei apskaitos veiklos, programavimo, telekomunikacijų įmonėse, taip pat elektros, dujų ir garo bendrovėse.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Viešumoje pasirodžius informacijai apie vežėjų asociacijos „Linava“ finansinius nuostolius, kurie gali siekti iki 27,5 mln. litų, bei galimus pažeidimus, LR Seimo Antikorupcijos komisija pavedė šį reikalą išsiaiškinti Darbo grupei galimoms korupcijos apraiškoms teismų, teisėsaugos bei kontroliuojančių institucijų veikloje tirti. Darbo grupės išvados bus pateiktos Antikorupcijos komisijai.

2012 gegužės 23 vykusio Antikorupcijos komisijos posėdžio metu buvo diskutuota apie asociacijos „Linava“ nustatytų TIR knygelių kainą, kuri ženkliai didesnė nei kitų kaimyninių valstybių. Taip pat aiškintasi dėl valstybės pareigos kontroliuoti, kad asociacija, kuriai pavesta vykdyti viešąsias funkcijas, t.y. išduoti TIR knygeles vežėjams, atitiktų tarptautinės Konvencijos keliamus reikalavimus, tarp kurių yra ir gera finansinė būklė bei organizaciniai sugebėjimai vykdyti Konvencijoje numatytus įsipareigojimus.

Komisijos posėdžio metu paaiškėjo, jog ir „Linava“ vadovybė, ir audito kompanija „Ernst&Young” atsisakė pateikti audito ataskaitas, kurios sukėlė pagrįstų abejonių dėl asociacijos finansinės būklės. Atsisakymas pateikti duomenis apie asociacijos finansinę padėtį vertintinas kaip trukdymas įvertinti ar valstybės paskirta asociacija atitinka minimalius jai Konvencijos keliamus reikalavimus.

Kreipdamiesi į Seimo Antikorupcijos komisiją, Lietuvos vežėjai prašė nedelsiant pradėti reikalingą teisinį tyrimą, kuris nustatytų pažeidimo faktus, o taip pat Seimui ir Vyriausybei inicijuoti teisės aktų priėmimą, kuries nustatytų aiškų asociacijos „Linava“ viešųjų funkcijų kontrolę, veiklos skaidrumą, o taip pat nustatyti TIR knygelių kainos sudedamąsias dalis, kainodarą ir jų ribas.

Informacinis šaltinis: VRP | Hill & Knowlton Komunikacijos konsultantai

Siekdama užkirsti kelią rimtiems viešosios tvarkos pažeidimams ir kitoms vidaus saugumo grėsmėms, Lenkijos Respublika Europos futbolo čempionato metu laikinai atnaujina vidaus sienų kontrolę.

Nuo š. m. birželio 4 d. iki liepos 1 d. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai prie sienos su Lietuvos Respublika vykdys nuolatinį vykstančių per sieną asmenų dokumentų patikrinimą. Į Lenkijos Respublikos teritoriją įvažiuojantys visų šalių piliečiai privalės pateikti galiojančius kelionės dokumentus (pasą, asmens tapatybės kortelę, asmens be pilietybės kelionės dokumentą ar kt.).

Pažymėtina, kad vairuotojo pažymėjimas, gimimo liudijimas nėra laikomi tinkamais kelionės dokumentais.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Gegužės 24 d., 14 val. susisiekimo ministras Eligijus Masiulis dalyvaus oro linijų bendrovės „Wizz Air“ spaudos konferencijoje, kuri vyks Tarptautinio Vilniaus oro uosto Išvykimo salėje.

Kviečiame dalyvauti!

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

2012 m. gegužės 23 d. susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir viceministras Arūnas Štaras priėmė Prancūzijos transporto srities verslo delegaciją, kurioje dalyvavo geležinkelių įmonės SNCF, inžinerinių ir konsultacinių kompanijų „Systra“ ir „Alstom“ bei Prancūzijos ambasados atstovai. Susitikimo tikslas – išsamiau susipažinti su projektu „Rail Baltca“ ir galimybėmis dalyvauti jį įgyvendinant.

„Lietuvos sujungimas europinės vėžės geležinkeliu su Lenkija ir Vakarų Europa suteiks svarbią galimybę nevaržomai judėti kroviniams ir keleiviams. Ilgametis įdirbis leido pasiekti, kad projektas „Rail Baltica“ būtų prioritetinių Europos Sąjungos transporto projektų sąraše. Numatoma, kad „Rail Baltica“ geležinkelio linija priklausys dviem tarptautiniams transporto koridoriams: Baltijos šalys – Adrijos jūros regionas bei Kaunas–Roterdamas“, – sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.

Ministras pabrėžė, kad įgyvendindama projektą „Rail Baltica“ Lietuva yra priėmusi svarbius politinius sprendimus, patvirtinusi aiškų ir konkretų veiksmų planą bei atlikusi realius darbus. 2011 m. projektas „Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Sėkmingai vyksta darbai pagal 2010 m. Vyriausybės patvirtintą projekto įgyvendinimo neatidėliotinų veiksmų planą, pagal kurį europinė geležinkelio vėžė nuo Lenkijos ir Lietuvos pasienio iki Kauno turės būti nutiesta iki 2013 m. pabaigos.

Be to, Baltijos šalių iniciatyva atlikta studija, nagrinėjanti galimybę per visas tris šalis nutiesti naują greitąją europinės vėžės geležinkelio liniją. Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai yra pasirašę susitarimą įkurti bendrą įmonę projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti, šioje įmonėje kviečiama bendradarbiauti ir Lenkija. Šią savaitę Taline renkasi bendra Baltijos šalių darbo grupė konkretiems projekto įgyvendinimo klausimams spręsti.

Svečių delegacijos teigimu, Prancūzijos įmonių susidomėjimas projektu „Rail Baltica“ yra savaime suprantamas, nes Prancūzija yra viena iš Europos geležinkelių transporto lyderių, turinti patyrusių infrastruktūros projektavimo ir statybos specialistų.

„Rail Baltica“ ketina apjungti keletą tarptautinių transporto koridorių, todėl dalyvavimas šiame projekte yra istorinė galimybė, kurios negalima praleisti. Tik gerai išplėtotas geležinkelių tinklas užtikrins šios transporto rūšies patrauklumą Europoje. Mus domina „Rail Baltica“ įgyvendinimo kalendorius, tiesimo etapai, ekonominis ir finansinis pagrindimas“, – sakė SNCF generalinio direktoriaus diplomatinė patarėja Gaelle Leroux.

„Labai vertiname jūsų sukauptą patirtį. Kuo daugiau tokių solidžių kompanijų dalyvaus projekto įgyvendinime, tuo labiau galėsime tikėti projekto sėkme“, – kviesdamas dalyvauti „Rail Baltica“ darbų konkursuose sakė ministras E. Masiulis.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

2012 m. gegužės 23 d. Uosto direkcija raštu informavo rangovą UAB „Alvetos karjerai“, jog po 7 kalendorinių dienų nuo pranešimo datos bus nutraukta sutartis.


UAB „Alvetos karjerai“ pagal su Uosto direkcija pasirašytą iki 2 mln. Lt vertės sutartį nuo balandžio 5 d. vykdo Šventosios uosto eksploatacinius valymo darbus.


Pagal sutartį rangovas įsipareigojo iki birželio 1 d. atstatyti projektinius gylius Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijoje bei nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. palaikyti projektinius gylius.

„Kaip yra įsipareigojęs sutartimi, rangovas iki birželio 1 d. privalo atstatyti projektinius gylius, bet iki šiol yra atlikta tik apie trečdalis darbų. Esame susirūpinę ir labai abejojame, ar rangovas baigs likusius darbus sutartyje nustatytu laiku“, – teigė direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė.

Uosto direkcija šiandien pranešė rangovui apie vienašališką sutarties nutraukimą po 7 kalendorinių dienų dėl rangovo kaltės. Rangovas nevykdo įsipareigojimų dėl paros darbų našumo, nesilaiko paties pateikto darbų kalendorinio grafiko, teikia klaidingus pranešimus apie poreikį stabdyti darbus, nepateikia įrodymų apie papildomai pasitelktą techniką. Dėl to Uosto direkcijai kyla pagrįstų abejonių dėl rangovo gebėjimo užbaigti sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku.

Be to, rangovui dėl nepateiktų reikalingų įrangos stovumo skaičiavimų Saugios laivybos administracija neleidžia vykdyti švaraus grunto gramzdinimo jūroje darbų. Be kitų pažeidimų nesilaikoma Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotų grunto sandėliavimo leidimų sąlygų.

Jau buvo informuota, kad rangovas vengia pateikti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo avansinio draudimo originalą. Dėl rangovo netinkamai naudojamo avanso 2012-05-14 Uosto direkcija kreipėsi į draudimo kompaniją dėl avanso grąžinimo bei į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl galimo dokumentų klastojimo. 2012-05-16 pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atsižvelgdama į visas šias priežastis ir remdamasi sutartyje apibrėžtomis sąlygomis, Uosto direkcija pranešė rangovui, kad sutartis bus nutraukta po 7 kalendorinių dienų.  

„Norime informuoti, jog tik atlikę batimetrinius gylių matavimus Šventosios uostelyje spręsime dėl tolimesnių veiksmų“, – teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Šiandienines padangas galime pavadinti tikrais technologijų stebuklais. Jos pagerina automobilio savybes bei padeda sumažinti degalų sąnaudas. Tačiau padangos gali ne tik padėti, bet ir pakenkti saugumui.

Naujausi JAV atlikti tyrimai rodo, jog vienas iš 20 eismo įvykių įvyksta dėl padangų kaltės. JAV nacionalinė saugumo administracija (NHTSA) ištyrė eismo įvykius nuo 2005 iki 2007 metų ir nustatė, kad padangos turi didžiulę įtaką saugumui.

NHTSA ataskaitoje įvardijama didžiausia problema – nepakankamas oro slėgis padangose. 25 proc. žemesnį už normą slėgį turinčios padangos į pavojų stumia 3 kartus labiau, negu tinkamai pripūstos padangos.

Žemas oro slėgis padangoje mažina automobilio stabilumą bei sukelia vairuotojui papildomų sunkumų kontroliuoti transporto priemonę. Ypač esant blogoms sąlygoms bei atliekant sudėtingus manevrus.

Saugumo specialistai rekomenduoja vairuotojams visuomet pasitikrinti padangų slėgį ne tik dėl saugumo. Tinkamai pripūstos padangos padeda taupyti degalus. Tyrimų duomenimis, tinkamai pripūtę padangas vairuotojai sutapo 5-10 proc. degalų.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Siekdama užkirsti kelią rimtiems viešosios tvarkos pažeidimams ir kitoms vidaus saugumo grėsmėms, Lenkijos Respublika Europos futbolo čempionato metu laikinai atnaujina vidaus sienų kontrolę.

Nuo š. m. birželio 4 d. iki liepos 1 d. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai prie sienos su Lietuvos Respublika vykdys nuolatinį vykstančių per sieną asmenų dokumentų patikrinimą. Į Lenkijos Respublikos teritoriją įvažiuojantys visų šalių piliečiai privalės pateikti galiojančius kelionės dokumentus (pasą, asmens tapatybės kortelę, asmens be pilietybės kelionės dokumentą ar kt.).

Pažymėtina, kad vairuotojo pažymėjimas, gimimo liudijimas nėra laikomi tinkamais kelionės dokumentais.

Šaltinis Policijos departamentas prie VRM


Pasaulio bankas paskelbė šalių logistikos reitingus, kurie sudaryti remiantis logistikos srities atstovų vertinimais. Lietuvai atiteko 58 vieta.


Reitingai buvo sudaryti atsižvelgiant į logistikos verslo atstovų nuomonę. Respondentai turėjo įvertinti 8 valstybes, kuriose dirba daugiausiai ir geriausiai su jomis susipažinę. Buvo suteikiama nuo 1 iki 5 balų vertinant šalies logistines paslaugas, muitinės darbą, transportavimo infrastruktūrą, krovinių sekimo sistemas, logistikos kokybę ir kompetenciją bei krovinių pristatymo laiką. Aukštesnis balas reiškė ir geresnį įvertinimą.


Iš viso buvo reitinguojamos 155 valstybės. Tokie reitingai pateikiami kas 2 metus. Pastarąjį kartą jie buvo publikuoti 2010 m. Pirmojo penketuko ir pabaltijo regiono valstybių rezultatai pateikiami lentelėje ir palyginami su prieš tai buvusiais.


Vieta

Reitingas

Reitingas 2010 m.

Vieta 2010 m.

1

4,13

4,09

2

2

4,12

3,88

13

3

4,05

3,89

12

4

4,03

4,11

1

5

4,02

4,07

4

30

3,43

3,44

30

58

2,95

3,13

45

65

2,86

3,16

43

76

2,78

3,25

37

91

2,61

-

-

95

2,58

2,61

94


Lietuvos vertinimai buvo tokie:


Kriterijus

Reitingas

Pozicija

Reitingas 2010 m.

Vieta 2010 m.

Logistikos paslaugos

2,97

55

3,19

38

Muitinės darbas

2,73

55

2,79

48

Transportavimo infrastruktūrą

2,58

82

2,72

54

Krovinių sekimo sistemos

2,73

83

3,27

46

Logistikos kokybė ir kompetencija

2,91

57

2,85

56

Krovinių pristatymo laikas

3,70

37

3,92

35


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Seimas priėmė įstatymą, kuris leis įsteigti biokuro biržą. Biokuro biržoje būtų prekiaujama biokuru, naftos produktų atsargomis bei gamtinėmis dujomis.

Birža, tikimasi, pradės veikti iki kito šildymo sezono pradžios ir leis šilumos tiekimo įmonėms pigiau įsigyti biokuro. Birža būtų valstybės kapitalo, arba jos kontrolinis akcijų paketas priklausys valstybei.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šio įstatymo priėmimą yra įvardijusi kaip vieną svarbiausių darbų, stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę.

Biokuro biržos šalininkai prognozuoja, kad jai pradėjus veikti, bus sudarytos palankios sąlygos smulkiesiems gamintojams parduoti savo produkciją. Anot Juozo Olekos, padidėjus konkurencijai, turėtų atpigti biokuras ir šildymas.

Taip pat bus paskata imtis verslo, kurti darbo vietas. Tačiau abejojantys mano, kad biokuro biržos įsteigimas šildymo kainų nesumažins. Anot Juliaus Veselkos, ir toliau gamintojai su tiekėjais galės sudaryti tiesiogines sutartis.

Seimas priėmė įstatymą, kuris leis sukurti centralizuotą didmeninės prekybos energijos ištekliais sistemą. Čia bus prekiaujama biokuro produktais, naftos atsargomis, gamtinėmis dujomis.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiandienines padangas galime pavadinti tikrais technologijų stebuklais. Jos pagerina automobilio savybes bei padeda sumažinti degalų sąnaudas. Tačiau padangos gali ne tik padėti, bet ir pakenkti saugumui.

Naujausi JAV atlikti tyrimai rodo, jog vienas iš 20 eismo įvykių įvyksta dėl padangų kaltės. JAV nacionalinė saugumo administracija (NHTSA) ištyrė eismo įvykius nuo 2005 iki 2007 metų ir nustatė, kad padangos turi didžiulę įtaką saugumui.

NHTSA ataskaitoje įvardijama didžiausia problema – nepakankamas oro slėgis padangose. 25 proc. žemesnį už normą slėgį turinčios padangos į pavojų stumia 3 kartus labiau, negu tinkamai pripūstos padangos.

Žemas oro slėgis padangoje mažina automobilio stabilumą bei sukelia vairuotojui papildomų sunkumų kontroliuoti transporto priemonę. Ypač esant blogoms sąlygoms bei atliekant sudėtingus manevrus.

Saugumo specialistai rekomenduoja vairuotojams visuomet pasitikrinti padangų slėgį ne tik dėl saugumo. Tinkamai pripūstos padangos padeda taupyti degalus. Tyrimų duomenimis, tinkamai pripūtę padangas vairuotojai sutapo 5-10 proc. degalų.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjusią savaitę, gegužės 14-20 dienomis, policijos pareigūnai šalies keliuose vykdė transporto priemonių nustatyto leistino važiavimo greičio kontrolę. Užfiksuota 2 013 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų. Daugiausia šių pažeidimų išaiškinta Klaipėdos - 427, Šiaulių - 348, Vilniaus - 327, Telšių - 187 ir Kauno - 146 apskrityse.

Leistiną važiavimo greitį vairuotojai daugiausia viršijo nuo 20 iki 30 km/val. - tokių atvejų užfiksuota 853. Nustatyti 748 atvejai, kai greitis viršytas nuo 10 iki 20 km/val., 309 atvejai - nuo 30 iki 40 km/val., 85 atvejai - greitis viršytas daugiau kaip 40 km/val. iki 50 km/val., daugiau kaip 50 km/val. greitį viršijo 18 transporto priemonių vairuotojai.

Per savaitę taip pat nustatyti ir 3 052 eismo dalyvių padaryti kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Gegužės 1-3 dienomis vykdytos analogiškos prevencinės priemonės metu buvo išaiškinti 1 755 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejai. Tarp jų daugiausia 904 atvejai - važiavimo greitis viršytas nuo 20 iki 30 km/valandą.

Šią savaitę, gegužės 21-27 d., mūsų šalyje vykdoma pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė.

Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija

„Kögel“ transporto priemonių gamintojas plečia savo produkcijos pasiūlą. Neseniai pasirodžiusių 24 kubinių metrų talpos lovinių kėbulų asortimentą netrukus papildys talpesni – 27 kubinių metrų puspriekabių kėbulai su sustiprintais šoniniais bortais.

Naujasis savivartis, naudojant varžtų, kniedžių ir klijų technologijas, pagamintas iš pagerintos kokybės „Hardox-450” plieno. 1,67 metro aukščio bortams panaudoti labai tvirto S700 plieno lakštai. Lovinė konstrukcija ir važiuoklė apsaugotos antikoroziniu KTL ir nanokeramikos sluoksniu.

Serijiniai galiniai apsaugos nuo palindimo po transporto priemone skydai yra atverčiami, jie patvarūs ir reikalauja nedaug techninės priežiūros. Penkių pakopų nuleidimo sistema leidžia nuleisti apsauginį skydą su 48 laipsnių nuolydžio kampu ir saugiai bei greitai iškrauti krovinį.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” pradeda įgyvendinti didžiausią – 260 mln. litų vertės – projektą per atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Šiuo metu baigiamas projektuoti Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrasis kelias ir netrukus prasidės jo statybos bei senojo kelio rekonstrukcijos darbai.

Projektą įgyvendina konkursą laimėjęs įmonių konsorciumas, kurio lyderė yra didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos įmonė „Kauno tiltai“, jame taip pat yra Lenkijos geležinkelių statybos bendrovė „Trakcja-Tiltra”, „Panevėžio keliai”, Latvijos „Belam-Riga” ir koncernui “MG Baltic” priklausanti Kauno statybos įmonė „Mitnija”.

Penktadienį, gegužės 25-ąją, rengiama oficiali projekto darbų pradžia, kurioje dalyvaus įmonių vadovai, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Naujas geležinkelio aplinkkelis bus nutiestas iki 2014 metų birželio mėnesio, pranešė “Kauno tiltai”.

Teigiama, kad esant patogesniam susisiekimui, šalis taps patrauklesnė vežėjams, traukiniai važiuos aplenkdami Vilniaus miestą, jie galės važiuoti didesniu nei iki šiol – iki 80 km per valandą – greičiu, bus pervežama daugiau krovinių.

Kelio statybų metu 18-ai mėnesių traukinių eismas ruože Kyviškės-Valčiūnai bus uždarytas, o traukiniai laikinai važiuos per Kirtimų ir Vaidotų geležinkelio stotis. Naujas kelias bus 24,5 km ilgio, o jo vėžės plotis – 1520 mm. Be to, bus rekonstruojamas ir jau esamas 24,6 km vienkelis geležinkelio ruožas.

Didžiausią projekto darbų dalį sudarys žemės darbai – naujos geležinkelio kelio sankasos statyba ir dabartinės rekonstrukcija, daug laiko užims ir esamos geležinkelio infrastruktūros pritaikymas dvikeliui geležinkelio ruožui.

Pasak pranešimo, numatyta pastatyti 1 pėsčiųjų viaduką, įrengti 3 naujas ir demontuoti 3 esamas pralaidas, rekonstruoti ir pritaikyti dvikeliui geležinkelio ruožui 12 pervažų, 2 tiltus bei likusias 23 pralaidas. Siekiant mažinti traukinių skleidžiamą triukšmą, bus pastatyta 4,9 km triukšmą slopinančių sienučių, teritorija bus apsodinta želdiniais.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šių metų gegužės mėnesį Rusijos Federacijoje įsigaliojo ATPK bei federalinio įstatymo „Dėl tarptautinių pervežimų automobilių transportu valstybės kontrolės ir dėl atsakomybės už jų vykdymo tvarkos pažeidimus“ pakeitimai. Kodekso bei federalinio įstatymo pakeitimai griežtina krovinių ir keleivių vežėjų atsakomybę, todėl palies ir Lietuvos transporto įmones.

Neteisėtas autotransporto priemonių, kurios registruotos kitose nei Rusijos Federacija valstybėse, panaudojimas kroviniams gabenti užtraukia administracinę baudą autotransporto priemonės vairuotojui nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių rublių; pareigūnams – nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimties tūkstančių rublių; juridiniams asmenims – nuo keturių šimtų tūkstančių iki penkių šimtų tūkstančių rublių. Administracinis teisių pažeidimas suprantamais kaip užsienio (ne Rusijos Federacijos) vežėjams priklausančių autotransporto priemonių panaudojimas kroviniams tarp Rusijos Federacijoje esančių punktų vežioti. ATPK 11.26 straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodoma į taip vadinamus kabotažinius vežimus. Lietuvos vežėjai būdingai neatlieka daug vidinių reisų Rusijos teritorijoje, na, o įsteigę įmones Rusijoje veikdami jos teritorijoje nepadarys straipsnio dispozicijoje minimo teisės pažeidimo.

Lietuvos vežėjams aktualesnis ATPK 11.29 straipsnis – tarptautinių pervežimų autotransportu vykdymas be leidimo. Tarptautinių pervežimų automobilių keliais vykdymas be leidimo, jeigu toks leidimas yra būtinas, užtraukia administracinę baudą autotransporto priemonės vairuotojui nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių rublių; pareigūnams – nuo trisdešimties iki keturiasdešimties tūkstančių rublių; juridiniams asmenims – nuo trijų šimtų tūkstančių iki keturių šimtų tūkstančių rublių. pagal taikomas sankcijas matyti, kad kaimyninė valstybė šiuos pažeidimus vertina kaip šiek tiek mažiau pavojingus. Tačiau vairuotojo, pareigūno ir juridinio asmens (matomai, besiverčiančio krovinių gabenimu) atsakomybė skiriasi atitinkamai dešimt ir šimtu kartų. Šiuo atveju administracinė atsakomybė iškyla gabenant krovinius autotransportu iš kitos valstybės į Rusijos Federaciją ar tranzitu per Rusijos Federaciją. Pažeidimu laikomas neturėjimas leidimų, kuriuos turėti yra būtina. Čia turimi omenyje ne krovinio dokumentai (sertifikatai, fitosanitariniai leidimai ar pan.), bet transporto veiklai būtini dokumentai, suteikiantys teisę važiuoti Rusijos Federacijos teritorija. Tai leidimai tarptautiniam krovinių vežimui, kuriais valstybės apsikeičia vadovaudamosi tarptautinėmis sutartimis. Tarptautinis krovinių gabenimas iš Rusijos Federacijos į trečiąsias šalis bei iš trečiųjų šalių teritorijos į Rusijos Federacijos teritoriją neturint trišalių leidimų baudžiamas administracine bauda atitinkamai 4.000,00 – 5.000,00 rub., 40.000,00 – 50.000,00 rub., 400.000,00- 500.000,00 rub.

Nustačius pažeidimus, Federalinio įstatymo „Dėl tarptautinių pervežimų automobilių transportu valstybės kontrolės ir dėl atsakomybės už jų vykdymo tvarkos pažeidimus“ papildymai numato teisę pareigūnams sulaikyti transporto priemonę iki bus pašalintos sulaikymo priežastys. Primintina, kad iki tol transporto veiklos kontrolę vykdantys įgalioti vykdomosios valdžios federaliniai organai turėjo teisę neleisti transporto priemonei judėti Rusijos Federacijos teritorija iki pažeidimų pašalinimo, o negalint pašalinti pažeidimų per tris valandas nuo transporto priemonės atvykimo, turėjo būti imamasi priemonių transporto priemonę iš Rusijos Federacijos teritorijos sugrąžinti. Pažeidimai, dėl kurių dabar gali būti sulaikyta užsienio vežėjo transporto priemonė, patys įvairiausi – leidimų bei kitų dokumentų, kuriuos numato Rusijos Federacijos tarptautinės sutartys, neturėjimas, šio Federalinio įstatymo reikalavimų nesilaikymas, Rusijos Federacijos tarptautinių sutarčių tarptautinių krovinių gabenimo srityje bei Rusijos Federacijos įstatymų transporto srityje pažeidimai. Kaip ir anksčiau, valstybinės kontrolės (priežiūros) pareigūnai sustabdyti ir tikrinti transporto priemones turi teisę tik stacionariuose ir kilnojamuose kontrolės punktuose Rusijos Federacijos teritorijoje bei praleidimo per valstybinę Rusijos Federacijos sieną punktuose, pateikus tarnybinį pažymėjimą.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt